Byla 1A-413-397/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, I. R. ir jo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta I. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

3Civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

4Minėtuoju nuosprendžiu E. J. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla nutraukta. Apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies negautas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. I. R. baudžiamoji byla buvo nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2007 m. sausio mėn. 10 d., Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu M., turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, apgaule kitų naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Marius, turėdamas nusikalstamą tikslą organizuoti apgaule savo ir kitų naudai didelės vertės svetimo UAB „duomenys neskelbtini“ turto įgijimą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, surado jį - bendrininką I. R. bei žinodamas, kad jis -I. R. dirba UAB „duomenys neskelbtini“ pagalbiniu darbininku ir neturi pakankamai nuosavų lėšų (ne mažiau kaip 30 procentų žemės sklypo įsigijimo kainos) žemės sklypo įsigijimui bei kredito įmokų mokėjimui, įkalbėjo jį už 3000 litų atlygį kreiptis į UAB „duomenys neskelbtini“ ir savo vardu paimti kreditą žemės sklypų pirkimui, bendrininkui jam - I. R. sutikus kreiptis į UAB „duomenys neskelbtini“ dėl kredito suteikimo bei iš anksto jam žinant ir suvokiant, kad kredito jis negrąžins, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu M nurodė jam - bendrininkui I. R. išsiimti verslo liudijimą pagal kurį pastarasis nedirbo ir pajamų negavo, kad kredito davėjo - UAB „duomenys neskelbtini“ atsakingi asmenys matydami, jog jis - I. R. dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, pakankamas kredito sutarties sudarymui bei jo išdavimui, palankiai vertintų šio kredito grąžinimo riziką ir tai lemtų kredito davėjo - UAB „duomenys neskelbtini“ apsisprendimą pagal kreditavimo sutartį suteikti kreditą jam - I. R., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu M nurodymu per kitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, už 100 litų atlygį UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė E. J. surašė ir už I. R. pasirašė: verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, 2006 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo - I. R. finansinę padėtį, t. y. verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurioje nurodyta, kad jis - I. R. 2006 m. vasario mėnesį gauna 3500 Lt pajamų ir turi 300 Lt išlaidų, 2006 m. balandžio mėnesį gauna 3500 Lt pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. gegužės mėnesį gauna 4000 Lt, pajamų ir turi 500 Lt išlaidų, 2006 m. birželio mėnesį gauna 3300 Lt, pajamų ir turi 150 Lt išlaidų, 2006 m. rugpjūčio mėnesį gauna 3500 Lt, pajamų ir turi 130 Lt išlaidų, 2006 m. rugsėjo mėnesį gauna 3760 Lt, pajamų ir turi 200 Lt išlaidų, 2006 m. spalio mėnesį gauna 3800 Lt, pajamų ir turi 250 Lt išlaidų, 2006 m. lapkričio mėnesį gauna 3900 Lt pajamų ir turi 220 Lt išlaidų, nors tikrovėje jis laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir pajamų negavo (pagal Socialinio draudimo fondo valdybos elektroninėje informacinėje sistemoje esančius duomenis jis - I. R. buvo įsigijęs verslo liudijimą tik laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2006-12-31), 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje kurioje nurodyta, kad I. R. 2006 m. pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos yra 36260 Lt, nors tikrovėje jis tokių pajamų negavo, nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 17 d. pagal verslo liudijimą nedirbo ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojant - pateikiant UAB „duomenys neskelbtini“ dėl kredito gavimo, taip nuslepiant svarbiausias aplinkybes — jo (I. R.) finansinę padėtį, pajamų negavimą, nemokumą, negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, lemiančias kredito davėjo apsisprendimą sudaryti kredito sutartį su juo - I. R. bei suteikti jam kreditą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu M.organizavo 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) sudarymą su joje įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, t.y. šiose sutartyje buvo nurodyta, kad P. G., atstovaudamas pagal įgaliojimą V. R., parduoda jai priklausančius žemės sklypus I. R. už 270 000 Lt, tačiau tikrovėje P. G. už parduotus žemės sklypus buvo sumokėta iš viso tik 100 000 Lt. 2006-12-21 jam - I. R. UAB „duomenys neskelbtini“ pateikus paraišką dėl kredito gavimo bei žinomai suklastotus dokumentus - verslo liudijimo Nr. V0471518 Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus, kuriuose buvo nurodyti žinomai neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie realią jo - I. R. finansinę padėtį, bei pateikus 2007-01-03 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (notarinio registro Nr. 4VJ-94) su joje įtvirtintais žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie parduodamų žemės sklypų kainą, UAB „duomenys neskelbtini“ atsakingi asmenys, bendrininkų I. R., E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu M, bendrų nusikalstamų veiksmų, t.y. apgaulės įtakoje, 2007-01-04 suteikė jam - I. R. 189 000 Lt dydžio kreditą, žemės sklypo pirkimui, jam - I. R. 2007-01-08 neteisėtai iš UAB „duomenys neskelbtini“ gavus 189 000 Lt kreditą, jis - I. R. 2007-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 744635, 189 000 Lt pervedė į žemės sklypų pardavėjo į P. G. banko sąskaitą Nr. LT167230000015715668, esančią UAB „duomenys neskelbtini“ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu M. organizavo į P. G. banko sąskaitą Nr. LT167230000015715668, esančią UAB „duomenys neskelbtini“, pervestų 189 000 Lt tolesnį užvaldymą, t.y. nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam P. G. iš jam pervestų 189 000 Lt, 89 000 litų sumą 2007 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perduoti jam-ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui M. V. pr., Kaune šalia UAB „duomenys neskelbtini“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tokiu būdu I. R. apgaule kitų - ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Marius naudai įgijo didelės - 189 000 Lt vertės svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, tuo UAB „duomenys neskelbtini“ padarė 189 000 Lt turtinę žalą.
  2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, padarė išvadą, kadangi I. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą 2007 m. sausio 10 d., todėl taikytinas veikos nusikalstamumą panaikinantis įstatymas ir baudžiamasis procesas kaltinamojo I. R. atžvilgiu nutrauktinas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
  3. Apeliaciniame skunde I. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-720/2017 ir jį išteisinti.

73.1.Skunde nurodė, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes kaltinimas nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai neįvertinti byloje esantys įrodymai, neteisingai nustatytos bylos aplinkybės, neįrodyta subjektyvioji nusikaltimo pusė, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.

83.2. Skunde išreiškė nuomonę, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą. Teismas nurodė, kad apelianto kaltė įrodoma ištirtų įrodymų visetu, tačiau kokie įrodymai pagrindžia kaltę visiškai neaišku. Teismas įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito – vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Šis pažeidimas yra esminis, nes BK 20 straipsnio reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas apelianto kaltę grindė tik jo parodymais, kurie netgi nebuvo teisingai įvertinti. Teismas visai nekreipė dėmesio į parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog asmuo vardu M neketina grąžinti paskolos. Taip pat nevertino ir tai, kad dokumentus bankui paskolai gauti teikė ne apeliantas, o kiti asmenys, dėl to negalėjo žinoti ir nežinojo, kad juose buvo pateiktos jo gaunamos pagal verslo liudijimą pajamos, nes jis net nežinojo, kad tokius duomenis reikia pateikti. Su bendrovės „duomenys neskelbtini“ darbuotojais dėl jokios paskolos nebendravo ir nei vieno darbuotojo nepažįsta. Nuosprendyje neteisingai nurodoma ir tai, kad realiai nebuvo nupirkta žemė, nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad buvo sudaryta su P. G. žemės pirkimo – pardavimo sutartis, tokiu tikslu asmuo vardu M ir prašė paimti paskolą. Nusikaltimo nepadarė ir nenorėjo padėti apgaule įgyti svetimą turtą, kad taip ketinama padaryti nežinojo ir nesuprato. Kad nežinojo, kokie buvo teikiami dokumentai įrodo ir byloje esančios specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad 2012 m. kovo 21 d. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(01413)-ISI-1885 konstatuota, kad parašą, esantį pateiktos tyrimui I. R. 2006 m. Metinės pajamų deklaracijos eilutėje - parašas, vardas pavardė- tikriausiai pasirašė ne I. R., o kitas asmuo. Parašą, esantį pateikto tyrimui I. R. 2007 m. sausio 8 d. prašyme UAB „duomenys neskelbtini“ Kauno filialo direktoriui, pasirašytą I. R. vardu, tikriausiai pasirašė ne I. R., o kitas asmuo, mėgdžiojantis I. R. parašą. 2014 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-748 nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktame 2007 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodyme Nr. 744635, skiltyje „kliento vardas, pavardė, parašai“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „I. R.“ ir I. R. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė pats I. R., nėra galimybės, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti stabilūs besiskiriantys požymiai, kurių atsiradimo galimybės nustatyti negalima. Apeliantas tvirtina, jog tai, jog jis nežino kokie bankui buvo reikalingi pateikti dokumentai ir buvo pateikti dokumentai, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai V. P., Z. U., L. R..

93.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu teismas nesurinko objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad apeliantas padarė veiką, kuria yra kaltinamas, todėl teismas privalėjo vertinti visus jo parodymus bei priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį. Juolab, kad teismas nenustatė jo psichinio santykio su veika ir pasekmėmis, o tokių įrodymų nepakanka, kad nustatyti pasireiškusio psichinio santykio su pasekmėmis, todėl ir apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti abejonėmis. Taip pat išreiškė nuomonę, jog teismas priimdamas nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu, pažeidė nešališkumo principą. Priimtas nuosprendis yra grįstas prielaidomis, teismo išvados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais, jog apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

104. Atsiliepime į skundą civilinis ieškovas UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas prašė I. R. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

114.1. Civilinis ieškovas nurodė, kad banko kreditavimo taisyklėse, patvirtintose Banko valdybos 2006 m. spalio 3 d. nutarimu, nebuvo numatyta galimybė kredituoti vien pagal užstatą. Asmuo negaunantis pajamų ir neketinantis vykdyti savo verslo plano, pagal Banko galiojusius vidaus aktus negalėjo būti apskritai kredituojamas, nepriklausomai nuo užstato. Priešingu atveju susiklostytų ne kreditavimo, bet nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo santykiai. Būsimo kliento finansinės padėties įvertinimas buvo reglamentuotas Skolininko vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Banko valdybos 2006 m. vasario 28 d. nutarimu. Toje tvarkoje sprendžiant, ar fizinis asmuo kredituotinas, vertinama: šeimos pajamos (vidurkis 1 asmeniui); pajamų pastovumas; pajamų pakankamumas atsiskaityti su Banku pagal sudaromą kredito sutartį. 2006 m. gruodžio 27 d. įvykęs Banko Kauno filialo paskolų komitetas, kuris nutarė suteikti kreditą I. R., vadovavosi jo pateikta informacija apie retrospektyvinius duomenis dėl jo pajamų, t.y. komitetas savo posėdžio protokole padarė šias išvadas: „jo bendros mėnesio pajamos 3595,76 Lt, o išlaidos 700,00 Lt. Klientas šeimos neturi“. Bankui apsisprendžiant suteikti kreditą I. R. esminę reikšmę turėjo jo pajamos. Būtent klaidinančių duomenų apie gaunamas pajamas pateikimas turėjo esminę įtaką apgaunant banką.

125. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje I. R. ir jo gynėja advokatė S.Pilkauskaitė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras T.Dorelaitis apeliacinį skundą prašė atmesti.

136. Apelianto I. R. apeliacinis skundas atmestinas.

147. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu I. R. baudžiamoji bylą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tačiau apeliantas siekia, kad jo atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, savo poziciją grįsdamas įrodymų vertinimo pažeidimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat teigiamas, jog nėra nustatyta jo kaltės bei padaryta kitų pažeidimų.

158. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi I. R. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

169. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.).

1710. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai I. R. buvo pareikšti dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2007 m. sausio 10 d., Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu M, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, apgaule kitų naudai įgijo didelės – 189 000 Lt vertės svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ turtą.

1811. Nors apeliantas teigia, kad nusikaltimo nepadarė ir nenorėjo padėti apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau nagrinėjamoje byloje faktines aplinkybes, kad I. R. turėjo tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir veikė tyčia, patvirtina paties I. R. parodymai, liudytojų V. J., L. J., P. G., Z. U., R. M., K. M. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai (I. R. kredito Nr. LOAV40403 bylos dokumentai UAB „duomenys neskelbtini“ kreditui gauti (3 t., b.l. 152-166, 168-169), kliento I. R. 2006 m. gruodžio 27 d. pristatymas kreditui gauti (3 t., b.l. 170-171), 2007 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymas (7 t., b.l. 21) ir kiti duomenys, kurie atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, jų visetas yra pakankamas spręsti, jog teismas pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, jog kaltinimai I. R., padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką, buvo pareikšti pagrįstai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, ir teismo sprendimu ne priimti I. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nutraukti baudžiamąją bylą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

1912. Apelianto paaiškinimus, kad jis nežinojo, kad ketinama daryti nusikaltimą ir nesuprato savo veiksmų reikšmės paneigia bylos faktinės aplinkybės. Iš paties I. R. teismui duotų parodymų matyti, kad jis kaltės nepripažino, tačiau jo nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad jis naudojo apgaulę, klaidino UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininkę, siekdamas gauti kreditą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius savo veikimo tikslus bei prisidėdamas prie tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko aiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Todėl apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-197/2011).

2012.1.I. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad jo draugas Dpasiūlė galimybę užsidirbti, supažindino su M, kuris pasakė, kad reikės nupirkti žemės apelianto vardu. I. R. paaiškino, jog jis važiavo į mokesčių inspekciją (prieš eidamas į banką ) tam, kad gautų verslo liudijimą, nes jo pajamų neužteko, kadangi tuo metu dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ darbininku, ant popieriaus alga buvo 700 litų, į rankas 500 litų gaudavo. Banke pasirašė ant pateiktų dokumentų. Taip pat parodė, jog vyko pas notarą, į VĮ Registrų centrą. Šios apelianto nurodytos aplinkybės prieštarauja jo paties tvirtinimui, jog jis nesuprato, jog jo vardu yra forminama paskola, juolab, jog I. R. nuo pat pradžių žinojo, kad bus perkamas žemės sklypas. Be to, banko vadybininkei I. R., M nurodymu, į klausimą ką statys, atsakė, jog sodybą (8 t., b.l. 52-53). Liudytoja Z. U. parodė, kad su I. R. bendravo banke prieš pasirašant paskolos sutartį, ji taip pat patvirtino, jog pradėjo rėkti, ant I. R. sakydama, kad tai vaikas, paklausė, kur panaudos žemę ir kas statys namus. Prie I. R. stovėjo vyrukas, jį pristatė kaip brolį, kuris iš kitur gaus paskolą ir statys namą (8 t., b.l. 41). Liudytojas P. G. parodė, kad dėl žemės pardavimo jis tarėsi su asmeniu vardu L, tačiau žemės pirkimo – pardavimo sutartį pas notarę pasirašė ne su juo, tačiau su kitu vyruku (I. R.), nes sakė, kad čia jų bendras reikalas. Sutartį pasirašė su vyriškiu, kurio nepažįsta. Pinigus pervedė po dviejų dienų. Jam liko 10000 Lt, o 89 000 Lt grąžino L (8 t., b.l. 39).

2112.2.Taigi, minėtieji duomenys patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jog I. R. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus atliko bendrininkaudamas su kitais asmenimis, ir nors skunde teigia, kad jis net nežinojo, kokius dokumentus reikia pateikti bankui, taip pat nurodė, kad su bendrovės „duomenys neskelbtini“ darbuotojais dėl jokios paskolos nebendravo, tačiau įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Svarbu nustatyti, kad asmuo suvokė, kad be jo nusikalstama veika įvykdyta nebus. Šiuo gi atveju I. R. vykdė bendrininkų nurodymus, iš padarytos nusikalstamos veikos turėjo turtinės naudos. Taip pat pažymėtina, kad I. R. pareiškus įtariamus dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos padarymo, jis prisipažino pilnai (b.l.7, b.l. 67-71), tačiau parodymus pagarsinus teisiamajame posėdyje teigė, kad jie neteisingi, po parodymais pasirašė jų neskaitęs (t. 7, b.l.53). Tačiau tokius I. R. tvirtinimus paneigė liudytoja apklausta tyrėja V. J., kuri parodė, kad parodymus kaltinamasis perskaitė, ji pati primygtinai prašė perskaityti parodymus, protokolą visada rašydavo dalyvaujant kaltinamajam (8 t., b.l. 63). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių I. R. nurodytos aplinkybės, kad jis nesuprato, jog daro nusikaltimą, paneigtos bylos įrodymais ir laikytinos tik I. R. gynybine versija.

2212.3.Apeliantas skunde nurodė, jog teismas nevertino ir tai, kad dokumentus bankui paskolai gauti teikė ne apeliantas, ir jis nežinojo, kad juose buvo pateiktos jo gaunamos pagal verslo liudijimą pajamos. Tačiau ta aplinkybė, kad ne pats kaltinamasis bankui teikė dokumentus dėl paskolos skyrimo, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl jo bendrininkavimo sukčiaujant. Nors byloje nėra įrodyta, kad visus dokumentus bankui teikė ir pasirašė būtent I. R., tačiau nekvestionuojama, jog dėl verslo liudijimo išdavimo I. R. vardu, kreipėsi pats apeliantas, neturėdamas tikslo realiai vykdyti veiklos pagal išduotą verslo liudijimą, todėl suvokė, jog jis yra fiktyvus, t.y. neatspindi realios situacijos. Dėl to nelogiška, jog apeliantas nežinojo, kokiam tikslui verslo liudijimas bus panaudotas, todėl šiais savo veiksmais prisidėjo prie sukčiavimo įvykdymo.

2312.4.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog I. R. veiksmuose nebuvo panaudota apgaulė. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Nagrinėjamu atveju, iš liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje (8 t., b.l. 45), matyti, jog ji visus I. R. duomenis, kuriuos jai pateikė R. M., suvedė į kompiuterinę programą, kuri pati paskaičiuoja ir nurodo kliento reitingą. Kompiuterinė programa nurodė, kad I. R. reitingas yra – A, t.y. pats didžiausias, šiuo atveju visada bankas tokiam klientui suteiks kreditą, nes jis patikimas (2 t., 96). Todėl šiuo atveju pagal nustatytas aplinkybes ši apgaulė buvo esminė, nes I. R. tikrųjų ketinimų nuslėpimas, bankui pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo veiklą ir finansinę padėtį turėjo lemiamos įtakos atsakingiems banko darbuotojams priimant sprendimą suteikti I. R. kreditą ir pasirašant kreditavimo sutartį.

2412.5.Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, I. R. turėjo suvokti, jog savo veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos darymo, prisidėdamas prie tikrovės neatitinkančių duomenų bankui pateikimo apie gaunamas pajamas ir veiklą, šie jo veiksmai tiesiogiai įtakojo atsakingų banko darbuotojų sprendimo dėl 189 000 Lt kredito suteikimo I. R. priėmimą, dėl ko buvo padaryta didelę žala bankui. Todėl apylinkės teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad I. R. buvo pagrįstai kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

2514. Dar vienu apeliacinio skundo argumentu, kuriuo ginčijamos skundžiamo teismo nuosprendžio išvados, yra BK 20 straipsnio reikalavimų nepaisymas, kadangi teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito – vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems įrodymams visai neteikė reikšmės. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (LAT nutartis Nr. 2K-509/2010). Todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos nuosprendis yra grindžiamas pagrinde I. R. parodymais nereiškia BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes apelianto parodymai atitinka kitus bylos duomenis.

2615. Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-103-489/2015). Šiuo gi atveju apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leisti abejoti teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Dėl šios priežasties pastarasis skundo argumentas taip pat atmestinas.

2718. Pažymėtina, kad asmens kaltumo klausimas nebegali būti sprendžiamas ir negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Pagal BK 95 straipsnio nuostatas asmeniui (2006-12-12 redakcija), padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo dešimt metų. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

2819. Šioje byloje nustatyta, kad I. R. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius turinčią veiką padarė 2007 m. sausio 10 d. Tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas Kauno apylinkės teismui 2017 m. kovo 20 d. priimant nuosprendį šioje byloje jau buvo suėjęs, todėl išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas I. R. baudžiamąją bylą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukė pagrįstai ir teisėtai, todėl tenkinti I. R. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo I. R. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-397/2017, nurodant, jog tarnyba turėjo 113,83 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (8 t., b.l. 131).
  2. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo I. R. netenkinamas.

30Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

31I. R. apeliacinį skundą atmesti.

32Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.

33Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys paliktas... 4. Minėtuoju nuosprendžiu E. J. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,... 5. Teisėjų kolegija... 6.
  1. I. R. baudžiamoji byla buvo nutraukta vadovaujantis BPK 3... 7. 3.1.Skunde nurodė, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu,... 8. 3.2. Skunde išreiškė nuomonę, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą.... 9. 3.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei... 10. 4. Atsiliepime į skundą civilinis ieškovas UAB „duomenys neskelbtini“... 11. 4.1. Civilinis ieškovas nurodė, kad banko kreditavimo taisyklėse,... 12. 5. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje I. R. ir jo gynėja advokatė... 13. 6. Apelianto I. R. apeliacinis skundas atmestinas.... 14. 7. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu I. R.... 15. 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi I. R. apeliacinio skundo argumentus,... 16. 9. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą tam, kas... 17. 10. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai I. R. buvo pareikšti dėl to, kad jis... 18. 11. Nors apeliantas teigia, kad nusikaltimo nepadarė ir nenorėjo padėti... 19. 12. Apelianto paaiškinimus, kad jis nežinojo, kad ketinama daryti... 20. 12.1.I. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad jo draugas Dpasiūlė... 21. 12.2.Taigi, minėtieji duomenys patvirtina kaltinime nurodytas faktines... 22. 12.3.Apeliantas skunde nurodė, jog teismas nevertino ir tai, kad dokumentus... 23. 12.4.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog I. R. veiksmuose nebuvo... 24. 12.5.Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, I. R. turėjo suvokti, jog savo... 25. 14. Dar vienu apeliacinio skundo argumentu, kuriuo ginčijamos skundžiamo... 26. 15. Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 27. 18. Pažymėtina, kad asmens kaltumo klausimas nebegali būti sprendžiamas ir... 28. 19. Šioje byloje nustatyta, kad I. R. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų
    1. Nagrinėjant skundą... 30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 31. I. R. apeliacinį skundą atmesti.... 32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo... 33. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....