Byla 2-500-381/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus V. U. finansinis reikalavimas bei atsisakyta tvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Taruškų alaus bravoras“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), K. G. ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Taruškų alaus bravoras“ ir V. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus V. U. finansinis reikalavimas bei atsisakyta tvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Taruškų alaus bravoras“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Butautų dvaro bravoras“ (toliau – ir RUAB „Butautų dvaro bravoras“ arba atsakovė) iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultavimo biuras“ (toliau – ir UAB „Verslo konsultavimo biuras“ arba restruktūrizavimo administratorius), kuriam nustatytas šešių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 14 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti teismui UAB „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo planą. Teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 26 d.

52015 m. balandžio 7 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė restruktūrizavimo administratoriui prašymą dėl 188 309,77 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byloje, kurį grindė 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktu, sudarytu 2015 m. kovo 27 dienai (t. 1, b. l. 10). Tos pačios dienos prašymu V. U. pateikė restruktūrizavimo administratoriui prašymą patvirtinti 40 025,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš akcininko paskolos sutarties (t. 1, b. l. 11).

6Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 1 457 567,20 Eur sumai, tarp jų kreditoriaus UAB „Taruškų alaus bravoras“ 188 309,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir kreditoriaus V. U. 40 025,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

7Restruktūrizuojamos įmonės kreditorius bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi kreditorių UAB „Golden capital“ (97 512,25 Eur), UAB „Kupiškio alus“ (187 330 Eur), UAB „Kurklių bravoras“ (133 068 Eur), I. M. (61 232,97 Eur), UAB „Miežiškių bravoras“ (250 634,85 Eur), UAB „Taruškų alaus bravoras“ (188 309,77 Eur), V. U. (40 025,49 Eur) finansinių reikalavimų patvirtinimo.

8Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditorių UAB „Golden capital“ (97 512,25 Eur), UAB „Kupiškio alus“ (187 330 Eur), UAB „Kurklių bravoras“ (133 068 Eur), I. M. (61 232,97 Eur), UAB „Miežiškių bravoras“ (250 634,85 Eur), UAB „Taruškų alaus bravoras“ (188 309,77 Eur) ir V. U. (40 025,49 Eur) finansiniai reikalavimai, panaikinta ir šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kreditorių UAB „Golden capital“, UAB „Kupiškio alus“, UAB „Kurklių bravoras“, I. M., UAB „Miežiškių bravoras“, UAB „Taruškų alaus bravoras“ ir V. U. finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą civilinę bylą Nr. 2-683-252/2015.

10Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė UAB „Golden capital“, UAB „Kupiškio alus“, UAB „Kurklių bravoras“, I. M. ir UAB „Miežiškių bravoras“ pateiktus pareiškimus dėl atsisakymo nuo pareikštų finansinių reikalavimų RUAB „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byloje.

11Restruktūrizavimo administratorius, 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. tikslindamas prašymą dėl RUAB „Butautų dvaro bravoras“ likusių kreditorių UAB „Taruškų alaus bravoras“ ir V. U. finansinių reikalavimų patvirtinimo bei teikdamas papildomus įrodymus, pagrindžiančius šių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, prašė patvirtinti kreditoriaus UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinį reikalavimą 4 005,72 Eur sumai, kurį sudaro skola už neapmokėtą produkciją, likusią šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį atmesti, patvirtinti kreditoriaus V. U. finansinį reikalavimą – 25 544,49 Eur sumai, negrąžinus dalies skolos pagal 2011 m. birželio 23 d. paskolos sutartį, kitą šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį dėl 50 000 Lt paskolos spręsti teismo nuožiūra. Prašyme restruktūrizavimo administratorius nurodė, kad sutikrinus RUAB „Butautų dvaro bravoras“ buhalterinius dokumentus, paaiškėjo, jog UAB „Taruškų alaus bravoras“ pagrindinė skola atsirado iš 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje nurodytos 520 079,13 Lt (150 625,33 Eur) pinigų sumos, kurią sudaro bauda ir delspinigiai. 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu surašyta 2013 m. kovo 29 d. pretenzija, nebegalioja, todėl neturi šalims teisinės galios. RUAB „Butautų dvaro bravoras“ ir UAB „Taruškų alaus bravoras“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, todėl nepagrįstai didelė netesybų suma, nurodyta 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje, yra apsimestinė ir turi būti anuliuojama. RUAB „Butautų dvaro bravoras“ 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje priskaičiuotos netesybų sumos nebuvo sumokėjusi, visi 2013 metais UAB „Taruškų alaus bravoras“ atlikti mokėjimai buvo siejami su atsiskaitymu už parduotą produkciją. Pretenzijoje nurodyta 30 procentų bauda yra nepagrįsta, delspinigiams yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti, todėl sutinka tik su skirtumu tarp kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo (154 631,11 Eur) ir pretenzijoje nurodytos pinigų sumos (150 625,33 Eur), t. y. su 4 005,78 Eur dydžio UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansiniu reikalavimu (154 631,11 – 150 625,33 lygu 4 005,78 Eur). Restruktūrizavimo administratorius nurodė, kad įmonės buhalterijoje nėra paskolos sutarties 50 000 Lt sumai, be to, įmonė šiai sumai nebuvo pateikusi deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas apsunkina galimybę patikrinti, ar pinigai buvo įnešti realiai.

122015 m. spalio 9 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė pirmosios instancijos teismui pareikšto ir prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas atsakovei laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d., bei prašė pateiktais finansiniais dokumentais vadovautis sprendžiant pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Tą pačią dieną kreditorius V. U. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo finansinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. RUAB „Butautų dvaro bravoras“ buhalterinės sąskaitos išrašą, 2011 m. birželio 23 mokėjimo nurodymą dėl 100 000 Lt atsakovei pervedimo, taip pat 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderį dėl 50 000 Lt įnešimo į atsakovės sąskaitą.

132015 m. lapkričio 9 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė pirmosios instancijos teismui pareikšto ir prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius papildomus dokumentus, t. y. 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, nuostolių apskaičiavimą pagal 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2013 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2013 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitą, kuriais taip pat prašė vadovautis sprendžiant pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Kartu su šiais papildomais dokumentais, UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė 2015 m. lapkričio 5 d. atsisakymą dėl 33 678,66 Eur delspinigių priteisimo.

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus V. U. finansinį reikalavimą RUAB „Butautų dvaro bravoras“ byloje 25 544,49 Eur sumai, kitą šio kreditoriaus reikalavimo dalį atmetė, priėmė UAB „Taruškų alaus bravoras“ atsisakymą nuo 33 678,66 Eur dydžio delspinigių ir šią bylos dalį nutraukė, atmetė UAB „Taruškų alaus bravoras“ 154 631,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kaip nepagrįstą.

16Teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, nustatė, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“ 154 631,11 Eur dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas neapmokėtomis PVM sąskaitomis – faktūromis, pateiktomis su 2015 m. spalio 9 d. prašymu (t 1., b.l. 63).

17Teismas nurodė, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“, pirmą kartą reikšdamas finansinį reikalavimą, grindė jį 2015 m. kovo 27 d. skolų suderinimo aktu, tačiau tokio skolų suderinimo akto byloje nėra, jo kreditorius ir (ar) restruktūrizuojama įmonė nepateikė. Byloje esantį 2013 m. balandžio 5 d. skolų suderinimo aktą, pasirašytą abiejų šalių, pagal kurį skolą sudaro 134 798,50 Eur, o ne ta suma, kurią nurodė kreditorius, teismas vertino kritiškai, nes iš šio dokumento neaišku kas sudaro 20 000 Eur dydžio įsiskolinimą.

18Teismas sprendė, kad byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros (t. 1., b.l. 74-153) nepatvirtina UAB „Taruškų alaus bravoras“ patikslinto finansinio reikalavimo (t. 1., b.l. 172) pagrįstumo, kadangi jų bendra 141 064,88 Eur suma nesutampa su pareikšto finansinio reikalavimo dydžiu.

19Teismas konstatavo, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“ nepateikė paskaičiavimo, kas tiksliai sudaro skolos sumą, taip pat nepateikė savo sąskaitų išrašų, kurie patvirtintų, kada ir pagal kokią sąskaitą yra gavusi apmokėjimus pagal teismui pateiktas PVM sąskaitas –faktūras, ar jų nėra gavusi.

20Teismas atmetė, kaip nepagrįstus, UAB „Taruškų alaus bravoras“ argumentus, kad atsakovės skola yra suderinta pagal 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktą, nes nurodytas skolų suderinimo aktas nėra pasirašytas RUAB „Butautų dvaro bravoras“, todėl negali būti pagrindu finansiniam reikalavimui reikšti tokio dydžio, koks yra nurodytas minėtame akte.

21Teismas taip pat atmetė UAB „Taruškų alaus bravoras“ teiginius, kad byloje esantys apyvartos žiniaraščiai, pateikti už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., patvirtina, jog atsakovė pagal 2013 m. kovo 29 d. pretenziją su UAB „Taruškų alaus bravoras“ pilnai atsiskaitė, t. y. sumokėjo pretenzijoje nurodytą 520 079,13 Lt sumą (t. 2., b.l. 68), todėl neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, ir sudaro finansinio reikalavimo dydį. Teismas nurodė, kad pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų bendra suma neatitinka UAB „Taruškų alaus bravoras“ pareikšto finansinio reikalavimo dydžio, o pateikta pretenzija yra nepagrįsta pridėtais įrodymais, todėl tai, kad pretenzijoje nurodyta suma yra įtraukta į apyvartos žiniaraščius, iš kurių matyti mokėjimai pagal pretenziją, neleidžia daryti išvados, jog RUAB „Butautų dvaro bravoras“ dengdavo pretenzijoje nurodytą pinigų sumą ir neapmokėdavo išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų.

22Teismas, remdamasis restruktūrizavimo administratoriaus pateiktais RUAB „Butautų dvaro bravoras“ sąskaitų išrašais, konstatavo, kad atsakovė beveik visus 2013 metus mokėjo už UAB „Taruškų alaus bravoras“ skolas tiekėjams bei darbuotojams, kas sudarė 598 302,44 Lt, be to, už patiektą produkciją yra sumokėjusi kreditoriui 232 860 Lt, kas patvirtina, jog atsakovė su UAB „Taruškų alaus bravoras“ yra atsiskaičiusi pagal visas jo išrašytas sąskaitas už 2013 metus.

23Teismas kritiškai vertino UAB „Taruškų alaus bravoras“ argumentus, kad pareiškus 2013 m. kovo 29 d. pretenziją bendrai 520 079,13 Lt sumai, atsakovė pirmiausiai dengė šioje pretenzijoje priskaičiuotą baudą už nenupirktą produkciją ir tik po šios pretenzijos apmokėjimo atlikdavo mokėjimus pagal 2013 metų PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas už parduotą produkciją.

24Teismas taip pat kritiškai vertino UAB „Taruškų alaus bravoras“ teiginius, kad pagal 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties (t. 1, b.l. 71) 2.2 punkto sąlygą atsakovė buvo įsipareigojusi nupirkti 1 488 tonas alaus ir tai sudarė tik 50 procentų kreditoriaus metinio pajėgumo. Teismas, aiškindamas šią sutarties sąlygą pažodžiui, priėjo išvados, kad tarp šalių susitarimas buvo toks, kad atsakovė nuperka 50 procentų metinio pajėgumo, kuris sudaro 1 488 tonas alaus. Tokią išvadą teismas taip pat grindė UAB „Taruškų alaus bravoras“ buvusio direktoriaus D. V. ir dabartinio direktoriaus V. U. paaiškinimais, kad 2012 metais ir netgi šiuo metu įmonė neišgali per metus pagaminti didesnį kiekį, nei nurodytas sutartyje, produkcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė UAB „Taruškų alaus bravoras“ argumentus, kad įmonė pagamina alaus tiek, kiek turi užsakymų.

25Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esančius įrodymus, teismas sprendė, kad 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje neteisingai apskaičiuotas nupirkto ir nenupirkto alaus kiekis, todėl sutiktina su restruktūrizavimo administratoriaus atliktu paskaičiavimu, kad baudos dydis galėtų būti 179 879,13 Lt ir ši suma yra visiškai padengta.

26Teismas, įvertinęs tai, kad tiek UAB „Taruškų alaus bravoras“, tiek RUAB „Butautų dvaro bravoras“ ir V. U. bei D. V. yra tarpusavyje susiję asmenys, ką patvirtina restruktūrizavimo administratoriaus pateikti duomenys apie buvusius ir esamus įmonių akcininkus bei direktorius bei įsteigtas kitas įmones, kurios yra glaudžiai susijusios su abejomis įmonėmis, taip pat įvertinęs byloje esančius atsakovės sąskaitų išrašus už 2013 metus ir juose esančius mokėjimus, taip pat vadovaudamasis viešuoju interesu, vyraujančiu restruktūrizavimo procese, padarė išvadą, jog RUAB „Butautų dvaro bravoras“ nėra įsiskolinusi UAB „Taruškų alaus bravoras“.

27Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus V. U. finansinio reikalavimo patvirtinimo, nurodė, kad šio kreditoriaus 40 025,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas paskolos sutartimi (100 000 Lt) ir kasos pajamų orderiu (50 000 Lt). Teismas, įvertinęs tai, kad dėl 100 000 Lt paskolos suteikimo tarp šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kurios abi šalys neginčija ir kuri yra apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, padarė išvadą, jog tai, kad paskolos sutartyje nėra nurodytas jos grąžinimo terminas, kreditoriui pareikalavus neatleidžia nuo pareigos grąžinti suteiktą paskolą, todėl kreditoriaus V. U. 25 544,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas.

28Teismas nustatė, kad pagal 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderį V. U. į kasą įnešė 50 000 Lt, kasos pajamų orderyje nurodydamas, kad ši pinigų suma įnešama pagal sutartį. Įnešta pinigų suma yra apskaityta didžiojoje knygoje ir įmonės sąskaitoje, tačiau nei viena iš šalių nepateikė rašytinės sutarties, kurios pagrindu galima būtų teigti, jog buvo suteikta paskola bei spręsti dėl suteiktos paskolos grąžinimo sąlygų. Bylos duomenimis teismas taip pat nustatytė, kad pinigų įnešimo metu V. U. buvo vienintelis įmonės akcininkas, todėl nepaneigta galimybė, jog kaip įmonės akcininkas jis galėjo remti savo įmonę ir įnešti tam tikrą pinigų sumą į jos sąskaitą neatlygintinai. Teismas sprendė, kad faktą, jog realiai jokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog tas pats akcininkas, prieš metus pervesdamas 100 000 Lt sumą į įmonės sąskaitą, sudarė šiai sumai rašytinę paskolos sutartį, todėl įnešdamas 50 000 Lt sumą V. U. turėjo suprasti, kad suteikiant paskolą būtina rašytinė sutartis bei nepakanka kasos pajamų orderyje nurodyti, jog pinigai įnešami pagal sutartį. Nesant rašytinės sutarties dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolos suteikimo, teismas atmetė kreditoriaus V. U. finansinį reikalavimą šiai sumai.

29III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30UAB „Taruškų alaus bravoras“ ir V. U. atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį – patvirtinti UAB „Taruškų alaus bravoras“ 154 631,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei V. U. 14 481 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinio reikalavimo prigimtimi, nepagrįstai jį siejo su 2013 m. kovo 29 d. pretenzija, pagal kurią atsakovė su UAB „Taruškų alaus bravoras“ yra atsiskaičiusi, ką patvirtina byloje esantys apyvartos žiniaraščiai už 2013 metus ( t. 2., b. l. 54). UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinis reikalavimas grindžiamas ne netesybomis pagal 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, bet neapmokėtomis PVM sąskaitomis – faktūromis, išrašytomis pagal 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d.

322. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties šalys abipusiu susitarimu susitarė dėl 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje nurodytų netesybų ir delspinigių dydžio bei iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo reorganizuojama įmonė jokių pretenzijų šiuo klausimu nebuvo pareiškusi, pretenzijoje apskaičiuotas netesybas sumokėjo. Be to, 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis vienašališkai nutraukta 2013 m. balandžio 11 d., todėl finansinis reikalavimas grindžiamas naujai sudaryta 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 70).

333. Pirmosios instancijos neteisingai įvertino byloje esančius apyvartos žiniaraščius, kurie patvirtina, kad atsakovė pirmiausia dengė 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje nurodytas sumas, o ne mokėjo už produkciją (CK 6.54 straipsnis). Atitinkamai skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad 2013 m. balandžio 5 d. suderinimo akte nurodyta suma skiriasi nuo UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinio reikalavimo sumos dydžio, yra nepagrįsta, nes minėtas aktas neturi nieko bendro su atsakovės skola bendrovei už prekes pagal 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

344. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad restruktūrizavimo administratorius 2015 m. lapkričio 6 d. teismui pateiktame pranešime pripažino, jog atsakovės UAB „Taruškų alaus bravoras“ skolos už parduotą produkciją likutis yra 154 031,04 Eur, kas patvirtina, jog administratorius sutinka su faktu, kad atsakovė su UAB „Taruškų alaus bravoras“ nėra atsiskaičiusi už suteiktas prekes (produkciją).

355. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus V. U. finansinio reikalavimo pagrįstumą. Byloje esantis išrašas iš atsakovės kasos knygos (t. 1., b.l. 37) patvirtina, kad V. U. įnešta 50 000 Lt dydžio pinigų suma (t. 1., b. l. 55) buvo apskaityta kaip paskola bei pati atsakovė suvokė, jog pinigai jai perduodami kaip paskola. Be to, visa paskolinta pinigų suma buvo įnešta į atsakovės banko sąskaitą, kas patvirtina, jog paskolinti pinigai buvo perduoti atsakovei. 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderyje nurodytas 50 000 Lt dydžio sumos įnešimo pagrindas – sutartis, kas patvirtina, kad tarp atsakovės ir V. U. egzistavo sutartiniai paskolos santykiai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja visi sutartinių teisinių santykių požymiai bei V. U. atsakovei perduota pinigų suma laikytina kaip paskola (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

366. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius V. U. galėjo suteikti lėšas atsakovei kaip akcininkas arba remti atsakovę, yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas aiškiai apibrėžia, kas gali būti paramos gavėju. Atsakovei, kaip pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, parama negali būti teikiama, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo prielaidos dėl kreditoriaus galimo atsakovės rėmimo yra visiškai nepagrįstos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą V. U. galėjo įnešti lėšas į atsakovės sąskaitą ne kaip paskolą tik apmokant akcijas didinant bendrovės (atsakovės) įstatinį kapitalą ar dengiant atsakovės nuostolius. Jeigu taip būtų, tokiu atveju turėtų būti priimti atitinkami atsakovės akcininkų sprendimai dėl nuostolių dengimo ar įstatinio kapitalo didinimo.

37Restruktūrizavimo administratorius UAB „Verslo konsultavimo biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

381. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad RUAB „Butautų dvaro bravoras“ neatsiskaitė su UAB „Taruškų alaus bravoras“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d. Byloje esantys RUAB „Butautų dvaro bravoras“ sąskaitų išrašai patvirtina, kad už patiektą produkciją buvo atsiskaityta. Atsiskaitant už produkciją, mokėjimo pavedimuose buvo nurodoma atitinkama paskirtis – „už produkciją“, o ne už netesybas, todėl tai, kad atsakovės apyvartos žiniaraščiuose yra nurodyta, jog buvo mokama pagal pretenziją, nepaneigia fakto, kad atsakovė su UAB „Taruškų alaus bravoras“ už patiektą produkciją yra atsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, pagrįstai rėmėsi pirminiais, o ne išvestiniais buhalteriniais dokumentais.

392. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Taruškų alaus bravoras“ argumentus, kad RUAB „Butautų dvaro bravoras“ sumokėjo baudą pagal 2013 m. kovo 29 d. pretenziją, o PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d., liko neapmokėtos, nes pačioje pretenzijoje netesybų reikalavimas apskaičiuotas neaiškiai, netiksliai, su aritmetinėmis klaidomis. Be to, UAB „Taruškų alaus bravoras“ ir RUAB „Butautų dvaro bravoras“ yra tarpusavyje susiję asmenys, ilgą laiką nebuvo reikalaujama grąžinti skolos, kas sudaro pagrindą išvadai, kad netesybos yra apsimestinės arba jų suma yra mažesnė bei šiai dienai atsakovė netesybas jau yra sumokėjusi.

403. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant rašytinės paskolos sutarties, turi būti atmestas kreditoriaus V. U. reikalavimas 50 000 Lt sumai, yra teisinga ir pagrįsta, nes nagrinėjamu atveju paskolos suma viršija CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį, kuriam esant fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, be to, jokios rašytinės paskolos sutarties nurodytai sumai atsakovės buhalterijoje nėra, atsakovė duomenų apie šią kreditoriaus V. U. suteiktą paskolą Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė, deklaracijoje gautos paskolos nenurodė. Vien pagal kasos pajamų orderį patikrinti, ar pinigus tikrai įnešė V. U. bei ar pinigai realiai buvo įnešti, nėra galimybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai galėjo būti akcininko įnašas, t. y. akcininkų sprendimo pagrindu įmonei neatlygintinai perduotos piniginės lėšos (pagalba) (ABĮ 14 straipsnio 3 dalis), todėl šių lėšų įmonė neturi pareigos grąžinti akcininkams, o pastarieji turi teisę papildomų įnašų pagrindu sumokėtas pinigines lėšas atgauti tik dividendų forma, kai įmonė dirba pelningai. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad nėra akcininkų sprendimų dėl įmonės nuostolių dengimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumo, nes tuo metu V. U. buvo vienintelis įmonės akcininkas bei vienintelio akcininko sprendimai galėjo būti nesurašyti.

41Kreditorius bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

421. Atskirojo skundo argumentai, kad RUAB „Butautų dvaro bravoras“ sutiko su UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2013 m. kovo 29 d. pretenzija bei joje reikalaujama sumokėti 150 625,33 Eur dydžio bauda, todėl pirmiausia buvo dengiamos netesybos, o paskui atliekami mokėjimai už produkciją, nepagrįsti. Remiantis 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.2. punkto nuostatomis, pirkėjas įsipareigojo nupirkti iš pardavėjo 50 procentų metinio UAB „Taruškų alaus bravoras“ gamybos pajėgumo, kurį sudaro 1 488 tonos alaus, t. y. 744 tonas alaus. Faktiškai atsakovė įsigijo 708 490,50 l alaus, taigi atsakovės įsipareigojimų neįvykdymas pagal sutartį siekia 35 509,50 l. Tai, kad apeliantai netinkamai interpretuoja 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.2. punkto nuostatą, aiškindami, kad atsakovė įsipareigojo nupirkti 1 488 000 l alaus per metus, patvirtina pačioje 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuota informacija apie UAB „Taruškų alaus bravoras“ pagaminamo alaus kiekius per vieną mėnesį (124 000 l) ir vienerius metus (1 488 000 l).

432. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinis reikalavimas grindžiamas PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis pagal 2013 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Restruktūrizavimo administratoriaus pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad beveik visus 2013 metus atsakovė už UAB „Taruškų alaus bravoras“ mokėjo skolas tiekėjams ir darbuotojams, už produkciją sumokėjo UAB „Taruškų alaus bravoras“ 232 860 Lt, iš viso sumokėjo 831 162,44 Lt, todėl visos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos nurodytu laikotarpiu, yra apmokėtos.

443. Atskirojo skundo argumentai, kad kreditorius V. U. 50 000 Lt dydžio pinigų sumą įnešė į atsakovės kasą kaip paskolą, nepagrįsti, nes nepateikta šalių sudaryta paskolos sutartis šiai sumai, o vien pinigų pervedimas, kaip tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, nesudaro pagrindo išvadai, jog prievolė pervesti pinigines lėšas kilo iš paskolos sutartinių santykių, o ne kitokių teisinių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Be to, apie 50 000 Lt paskolą nebuvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo.

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

47Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria RUAB „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas kreditoriaus V. U. finansinis reikalavimas 25 544,49 Eur sumai, kita šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis atmesta, taip pat atsisakyta tvirtinti UAB „Taruškų alus bravoras“ 154 631,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

48Apelianto UAB „Taruškų alus bravoras“ atskirasis skundas netenkintinas, apelianto V. U. atskirasis skundas tenkintinas

49CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą (tuo pačiu ir kreditorinių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą) reglamentuoja ĮRĮ, kurio 23 straipsnis nustato kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką įmonės restruktūrizavimo procese. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalis).

50Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad administratoriui turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai. Akivaizdu, kad tik tokiu atveju gali būti patikrintas tiek reikalavimų atspindėjimas įmonės buhalterinėje apskaitoje, tiek jų pagrįstumas. Todėl nebūtinai visus pareikštus kreditorių reikalavimus administratorius privalo perduoti tvirtinti teismui, bet priešingai, nepagrįstus reikalavimus administratorius, veikdamas restruktūrizuojamos įmonės interesais, privalo ginčyti. Taip pat ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bankroto bylose, kuriose daugeliu atveju nagrinėjami artimi teisiniu reglamentavimu restruktūrizavimo procesui klausimai, yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl, teismui sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, teismas privalo būti aktyvus ir ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006) bei tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jie pagrįsti įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Pagal teismų praktiką tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams; nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, priimant sprendimus įmonės restruktūrizavimo procese (ĮRĮ 25-26 straipsniai), be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-632/2012; 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1137/2014).

51Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, juo labiau, kai kiti asmenys ginčija tam tikro kreditorinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2273/2014).

52Dėl UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

53Bylos duomenimis nustatyta, kad restruktūrizavimo administratorius 2015 m. gegužės 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą patvirtinti RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie nėra ginčijami. Prašyme restruktūrizavimo administratorius nurodė, kad RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių pateiktus prašymus ir jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus patikrino bei suderino su įmonės buhalteriniais duomenimis. Kaip matyti iš restruktūrizavimo administratoriaus pateiktų dokumentų, pirminis UAB „Taruškų alaus bravoras“ prašymas dėl 188 309,77 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, pateiktas restruktūrizavimo administratoriui 2015 m. balandžio 7 d., buvo grindžiamas 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktu, sudarytu 2015 m. kovo 27 dienai, kuris yra byloje (t. 1., b. l. 10, 40). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Taruškų alaus bravoras“ pirminio prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pagrindimu, neteisingai nurodė, kad šis kreditoriaus prašymas buvo grindžiamas 2015 m. kovo 27 d. skolų suderinimo aktu, kurio byloje nėra, nes pačiame UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2015 m. balandžio 7 d. prašyme aiškiai nurodyta, kad finansinis reikalavimas grindžiamas 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktu, sudarytu 2015 m. kovo 27 dienai, o ne 2015 m. kovo 27 d. skolų suderinimo aktu. Remiantis byloje esančiu 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktu RUAB „Butautų dvaro bravoras“ skola UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2015 m. kovo 27 dienai buvo 154 631,11 Eur, kaip ir nurodyta UAB „Taruškų alaus bravoras“ pirminiame prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktas nėra pasirašytas RUAB „Butautų dvaro bravoras“, kas patvirtina, jog šiame akte užfiksuotas skolos dydis nėra abiejų šalių pripažintas, todėl tokio įrodymo patikimumas turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

54Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įpareigojus restruktūrizavimo administratorių ir RUAB „Taruškų alaus bravoras“ kreditorius pateikti pareikštų finansinių reikalavimų pagrindimą patvirtinančius buhalterinius dokumentus (t. 1., b. l. 27), restruktūrizavimo administratorius 2015 m. rugsėjo 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pranešimą su papildomais dokumentais, patvirtinančiais RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių UAB „Taruškų alaus bravoras“ ir V. U. pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumą (t. 1., b. l. 29-30). Pateiktame pranešime restruktūrizavimo administratorius nurodė, kad kreditoriaus UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinis reikalavimas iš esmės grindžiamas 2013 m. kovo 29 d. pretenzija dėl 520 079,13 Lt (150 625,33 Eur) netesybų bei 33 678,66 Eur dydžio delspinigių, apskaičiuotų pagal 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, todėl sutiktina tik su pareikšto finansinio reikalavimo ir pretenzijos skirtumu, t. y. 4 005,78 Eur įsiskolinimo suma, kurią sudaro skola už įmonei parduotą produkciją. Kartu su šiuo pranešimu restruktūrizavimo administratorius pateikė pirmosios instancijos teismui UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2013 m. kovo 29 d. pretenziją, PVM sąskaitas faktūras, išrašytas atsakovei laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d., 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį su priedu Nr. 1, 2013 m. balandžio 5 d. skolų suderinimo aktą, atsakovės 2013 m. balandžio 2 d. pranešimą dėl UAB „Taruškų alaus bravoras“ pretenzijos, 2013 m. balandžio 11 d. pranešimą dėl 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, 2015 m. kovo 27 d. delspinigių paskaičiavimo pažymą (t. 1., b. l. 63-73). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2015 m. lapkričio 5 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė pirmosios instancijos teismui atsisakymą nuo 33 678,66 Eur delspinigių bei prašė patvirtinti finansinį reikalavimą „nuostolių dalyje“, t. y. 154 631,11 Eur sumai (t. 1., b. l. 172). Kartu su atsisakymu nuo priskaičiuotų delspinigių UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė įmonės 2013 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat įmonės buhalterinės apskaitos dokumentą – sąskaitų aktyvumo ataskaitą, kurioje 520 079,13 Lt dydžio suma apskaityta kaip debeto ir kredito baudų ir delspinigių pajamos (t. 1., b. l. 175).

55Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų byloje esančių dokumentų bei jų reikšmės kreditoriaus UAB „Taruškų alaus bravoras“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumui, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kreditoriaus UAB „Taruškų alaus bravoras“ pozicija dėl pareikšto finansinio reikalavimo prigimties ir pagrįstumo nebuvo nuosekli bei nuolat keitėsi. Kaip jau buvo minėta, pirminį savo prašymą šis kreditorius siejo su 2015 m. balandžio 7 d. skolos suderinimo aktu, sudarytu 2015 m. kovo 27 dienai, dėl kurio reikšmės nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija jau pasisakė. Pirmosios instancijos teismui pareikalavus pateikti pareikšto finansinio reikalavimo pagrindimą patvirtinančius buhalterinius dokumentus, UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kurias savo 2015 m. spalio 9 d. prašyme siejo su 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1., 63-64). 2015 m. lapkričio 5 d. pranešimu atsisakęs nuo delspinigių reikalavimo (t. 1., b. l. 172), UAB „Taruškų alaus bravoras“ likusį savo 154 631,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą tiesiogiai siejo su nuostoliais, kurie įmonės buhalteriniuose dokumentuose apskaityti kaip bauda ir delspinigiai, o ne kaip skola už parduotą produkciją pagal pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1., b. l. 168-176). 2015 m. lapkričio 9 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus jo prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tarp jų 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo-paradavimo sutartį, kurios pagrindu, jo teigimu, atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d. Pirmosios instancijos teismui atsisakius tvirtinti UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinį reikalavimą, UAB „Taruškų alaus bravoras“ atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo finansinis reikalavimas tiesiogiai siejamas ne su 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bei jos pagrindu surašyta 2013 m. kovo 29 d. pretenzija, bet su 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bei šios sutarties pagrindu išrašytomis ir neapmokėtomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks UAB „Taruškų alaus bravoras“ procesinis elgesys, kai bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus iš esmės buvo keičiamas prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo faktinis pagrindas, sudaro pakankamas prielaidas abejoti šį reikalavimą pareiškusio asmens sąžiningumu.

56Kadangi pirminiuose savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose restruktūrizavimo administratoriui ir pirmosios instancijos teismui, UAB „Taruškų alaus bravoras“ pareikštą finansinį reikalavimą grindė 2013 m. kovo 29 d. pretenzija bei 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl nesant šio kreditoriaus nuoseklios pozicijos dėl pareikšto finansinio reikalavimo prigimties ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nurodytų dokumentų vertinimo ir reikšmės pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui.

57Remiantis atsakovės ir UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1., b. l. 71-72) 2.2 punktu atsakovė (pirkėja) įsipareigojo nupirkti iš UAB „Taruškų alaus bravoras“ (pardavėjas) produkcijos kiekį, kuris sudaro 50 procentų metinio pajėgumo, t. y. 1 488 tonų alaus, per metus ir laiku atsiskaityti su pardavėju už įsigytą produkciją. Sutarties 10 punkte numatyta, kad jei pirkėjas pažeidžia šios sutarties 2.2 punkto nuostatą, t. y. nenuperka sutartyje numatyto kiekio pardavėjo produkcijos, tai laikoma esminiu pažeidimu, ir pirkėjas turi teisę reikalauti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimo bei vienašališkai be išankstinio įspėjimo, nesikreipdamas į teismą nutraukti šią sutartį. Sutartyje šalys susitarė, kad minimalūs pardavėjo nuostoliai, kurių jis atskirai neprivalės įrodinėti yra apskaičiuojami tokia tvarka: vidutinė vieno litro produkto kaina padauginama iš 30 procentų nenupirkto pagal sutartį numatyto kiekio (Sutarties 10 punktas).

58Priešingai, nei numatyta 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, 2013 m. kovo 29 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pretenzijoje nurodyta, kad remiantis šios sutarties 2.2 punktu, atsakovė įsipareigojo nupirkti 70 procentų metinio pajėgumo, t. y. 1 041 600 l, todėl įvykdžius šį įsipareigojimą iš dalies (nupirkus 708 490,50 l alaus), atsakovė privalo kompensuoti įmonei susidariusius nuostolius sumokant 520 079,13 Lt dydžio baudą, kuri apskaičiuota neįvykdyto kiekio (963 109,50 l) 30 procentų dalį (288 932,85 l) padauginus iš vidutinės vieno litro alaus kainos (1,80 Lt). Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovė įsipareigojo per metus nupirkti 50 procentų kreditoriaus metinio pajėgumo, kurį sudaro 1 488 tonos alaus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad atsakovė įsipareigojo nupirkti iš pardavėjo metinį produkcijos kiekį – 50 procentų pardavėjo metinio pajėgumo, kuris sudaro 1 488 tonas alaus, t. y. 744 tonas alaus. Aplinkybes, kad remiantis 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo nupirkti būtent 50 procentų pardavėjo metinio pajėgumo produkcijos bylos nagrinėjimo metu patvirtino D. V. (2015 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas), kuris sutarties sudarymo bei 2013 m. kovo 29 d. pretenzijos surašymo metu buvo UAB „Taruškų alaus bravoras“ direktoriumi bei šiuo metu yra atsakovės direktoriumi. Tai, kad 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodytas 1 488 tonų kiekis alaus siejamas su UAB „Taruškų alaus bravoras“ metiniais pajėgumais, o ne su atsakovės įsigyjamu metiniu produkcijos kiekiu, patvirtina atsakovės 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje detalizuota informacija apie pardavėjo pajėgumus per mėnesį (124 000 l) bei atitinkamai per metus (1 488 000 l). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Taruškų alaus bravoras“ ne kartą buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius įmonės pajėgumus ir galimybes pagaminti daugiau nei 1 488 tonas alaus per metus, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad remiantis 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi nupirkti 70 procentų pajėgumų, t. y. 1 041 600 litrus alaus, tačiau šio įsipareigojimo 2012 metais atsakovė tinkamai neįvykdė, nes įsigijo tik 708 490,50 litrus alaus (t. 1., b. l. 68).

59Sutiktina su kreditoriaus bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa” atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad 2013 m. kovo 1 d. pretenzijoje neteisingai nurodytas atsakovės įsipareigojimų mastas dėl perkamos produkcijos kiekio, kadangi skaičiuojant baudą nepagrįstai nurodoma, jog buvo įsipareigota nupirkti 70 procentų pardavėjo metinių pajėgumų produkcijos, nors sutarties 2.2. punkte numatytas 50 procentų kiekis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje neteisingai apskaičiavus neįvykdytų įsipareigojimų mastą, klaidingai buvo apskaičiuotas netesybų dydis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, vykdydama 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, faktiškai įsigijo 708 490,50 l alaus per 2012 metus, tuo tarpu turėjo įsigyti, kaip jau buvo nurodyta, 744 000 l alaus. Taigi, atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydis yra 35 509,50 l alaus (744 000 l – 708 490,50 l), o ne 963 109,50 l, kaip nurodyta 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje. Atlikus pretenzijoje bei pirkimo pardavimo sutartyje nurodytų sumų paskaičiavimus, apskritai nėra aišku, kokiu būdu UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje yra gautas 963 109,50 l neįvykdytų atsakovės įsipareigojimų dėl produkcijos įsigijimo kiekio dydis. Remiantis pirkimo – pardavimo sutarties 10 punktu pirkėjas, nenupirkęs sutarto metinio kiekio produkcijos, atlygina pardavėjui minimalius nuostolius, kurie apskaičiuojami vidutinę vieno litro alaus kainą padauginus iš 30 procentų nenupirkto produkcijos kiekio. 2013 m. kovo 29 d. pretenzijos duomenimis, šios pretenzijos pareiškimo metu vidutinė vieno litro alaus kaina buvo 1,80 Lt, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos. Atitinkamai netesybos už sutartinių įsipareigojimų pagal 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį netinkamą vykdymą, nagrinėjamu atveju turėtų sudaryti ne daugiau kaip 19 175,13 Lt (35 509,50 l *30 proc. *1,80 Lt). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje apskaičiuotas 520 079,13 Lt netesybų dydis yra aiškiai nepagrįstas, todėl UAB „Taruškų alaus bravoras“ neturėjo teisės reikalauti jų atlyginimo, ką pagrįstai nurodė atsakovės administratorius, ginčydamas pradinį kreditoriaus UAB „Taruškų alaus bravoras“ reikalavimo pagrindą. Aplinkybė, kad atsakovė 2013 m. balandžio 2 d. pranešimu informavo UAB „Taruškų alaus bravoras“, kad sutinka su 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje nustatytu 2011 m. lapkričio 15 d. sutarties pažeidimu bei reikalavimu atlyginti susidariusius nuostolius (t. 1., b. l. 69), nepaneigia padarytos išvados, jog prašomi atlyginti nuostoliai buvo apskaičiuoti neteisingai, todėl UAB „Taruškų alaus bravoras“ nepagrįstai prašė juos atlyginti. Teisėjų kolegija nelaiko esmine aplinkybės, kad skirtinguose dokumentuose šalys nurodo skirtingus įgyjamos produkcijos (alaus) pagal 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį kiekių matavimo vienetus (tonas ar litrus). Tarp šalių nėra ginčo, kad neįvykdyti įsipareigojimai dėl produkcijos įgijimo kiekių skaičiuojami litrais, bet ne tonomis, o 1,80 Lt alaus kaina skaičiuojama už vieną alaus litrą.

60Atskirajame skunde UAB „Taruškų alaus bravoras“ nurodo, kad dėl 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje apskaičiuotų netesybų dydžio tarp įmonių nebuvo ir nėra ginčo, be to, netesybos yra visiškai sumokėtos, nes atsakovei atliekant mokėjimus buvo dengiamos pirmąja eile (CK 6.54 straipsnis). Apelianto teigimu, liko neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros, atsakovei išrašytos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d., todėl šiais buhalteriniais dokumentais ir yra grindžiamas pareikštas finansinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais UAB „Taruškų alaus bravoras“ atskirojo skundo argumentais nesutinka, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei oficialiuose įrodymuose nurodytiems duomenims.

61Kadangi apeliantas UAB „Taruškų alaus bravoras“ nurodytus argumentus grindžia CK 6.54 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje. CK 6.54 straipsnyje reglamentuojama įmokų, sumokėtų vykdant piniginę prievolę, paskirstymo tvarka, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šalims suteikiama teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, t. y. susitarti dėl kitokio, nei nustato šis kodekso straipsnis, įmokų paskirstymo. Jeigu šalys nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri negali būti vienašališkai keičiama.

62Nagrinėjamo ginčo atveju 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nėra susitarta dėl kitokios, nei numatytos CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokų paskirstymo tvarkos. Tačiau, visų pirma, kreditorius UAB „Taruškų alaus bravoras“ savo reikalavimo paskiausiai suformuluotu faktiniu pagrindu nurodo ne 520 079,13 Lt dydžio 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje priskaičiuotas netesybas, kildinamas iš 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras pagal 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį už patiektą produkciją. Pagal 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį netesybų nebuvo priskaičiuota. Šioje sutartyje taip pat nebuvo susitarta, jog vykdant mokėjimus pagal šią sutartį gautos įmokos pirmiausiai bus skiriamos netesyboms pagal 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį apmokėti. CK 6.54 straipsnyje numatyta įmokų paskirstymo tvarka, kai šalys nesusitarė kitaip, taikoma vykdant įmokas pagal prievolę iš vienos sutarties, negali būti taikoma vykdant prievolę, kilusią iš kitos sutarties arba kelių sutarčių, t. y. jeigu šalys nesusitarė kitaip, kiekvienai prievolei vykdyti įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka taikytina atskirai. Atsakovės teigimu 2013 metais atliekant mokėjimus buvo mokama ne bauda, apskaičiuota 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje iš 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, o atsiskaitoma už tiekiamą produkciją, todėl byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis UAB „Taruškų alaus bravoras“ grindžia savo finansinį reikalavimą, faktiškai yra apmokėtos. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės banko sąskaitos išrašų, kurie yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, atsiskaitant su UAB „Taruškų alaus bravoras“ už parduotą produkciją, pavedimuose buvo aiškiai nurodoma mokėjimo paskirtis „už produkciją“, kuri nebuvo siejama su 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje apskaičiuotų netesybų apmokėjimu (t. 2., b. l. 35-53). Pateiktuose atsakovės sąskaitų išrašuose nėra duomenų apie tai, kad būtų atlikti mokėjimai 520 079,13 Lt dydžio sumai (2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje priskaičiuotos netesybos), apskaitytai įmonės apyvartos žiniaraščiuose (t. 2., b. l. 78) padengti. Taigi, atsakovė, atlikdama mokėjimus už produkciją, aiškiai išreikšdavo valią, kad pervedamos pinigų sumos skiriamos jai parduotos produkcijos apmokėjimui, o ne baudos ir delspinigių, apskaičiuotų 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje, padengimui. Priešingai, nei nurodo UAB „Taruškų alaus bravoras“, byloje esantys atsakovės apyvartos žiniaraščiai, kurie laikomi išvestiniais dokumentais, taip pat nepatvirtina fakto, kad atsakovė atsiskaitė pagal 2013 m. kovo 29 d. pretenziją, kadangi šiuose dokumentuose nurodyti duomenys nesutampa su atsakovės banko sąskaitos išrašuose nurodytais duomenimis. Be to, kaip matyti iš atsakovės apyvartos žiniaraščių, juose pagal surašytus žiniaraščius ir atliktus mokėjimus buvo apskaitytos dviejų įmonių kreditorinės ir debitorinės skolos, taip pat atlikti šių įmonių skolų įskaitymai bei nustatytos galutinės apyvartos sumos, kas patvirtina, jog šias įmones siejo nuolatiniai bendradarbiavimo (verslo) santykiai, todėl šiuose dokumentuose apskaityti atsakovės mokėjimai, nesant pirminių buhalterinių dokumentų, negali būti siejami vien su 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje neteisingai apskaičiuotos netesybų sumos padengimu. Aplinkybes, kad atsakovės sąskaitų išrašuose užfiksuoti mokėjimai nebuvo siejami su pretenzijos apmokėjimu, bet buvo skirti apmokėjimui už produkciją, taip pat patvirtina atsakovės banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. esantys duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“ atsakovei 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. kovo 4 d. ir kovo 31 d. atliko mokėjimus bendrai 53 321,45 Lt sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šių UAB „Taruškų alaus bravoras“ mokėjimų atlikimo metu atsakovė UAB „Taruškų alaus bravoras“ nebuvo skolinga. Antra, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 5 dalimi kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Kreditorius įmokų paskirstymo teise turi pasinaudoti iš karto, gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010). Nagrinėjamu atveju UAB „Taruškų alaus bravoras“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad būtų informavęs atsakovę apie tai, jog jos atliekamų mokėjimų, kuriuose aiškiai nurodoma, kad mokama už produkciją, lėšomis pirmiausia bus dengiamos 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje apskaičiuotos netesybos. Kreditorius taip pat nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su atsakovės skolos skaičiavimu, kurie pagrįstų, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“, gaudamas atsakovės įmokas, skirtas apmokėjimui už produkciją, gautomis lėšomis mažindavo 2013 m. kovo 29 d. pretenzijoje priskaičiuotas netesybas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Taruškų alaus bravoras“, norėdamas užskaityti atsakovės sumokamas lėšas kaip netesybas pagal 2013 m. kovo 29 d. pretenziją, turėjo būtent taip apskaityti šias įmokas savo buhalterinėje apskaitoje, informuoti atsakovę ir gauti jos sutikimą, kad atsakovės atliekami mokėjimai, kuriuose aiškiai buvo nurodyta jų paskirtis, būtų naudojami netesybų padengimui.

63Pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovės banko sąskaitų išrašais taip pat teisingai nustatė, kad atsakovė 2013 metais sumokėjo už UAB „Taruškų alaus bravoras“ skolas jo tiekėjams ir darbuotojams 598 302,44 Lt, taip pat atliko mokėjimus pagal UAB „Taruškų alaus bravoras“ išrašytas 2013 metų PVM sąskaitas – faktūras bendrai 232 860 Lt sumai, iš viso sumokėdama UAB „Taruškų alaus bravoras“ 831 132,44 Lt (t. 2., b. l. 35-53). Kreditorius UAB „Taruškų alaus bravoras“ apskritai nepateikė įrodymų, kokiais pagrindais atsakovė apmokėjo už jį skolas 598 302,44 Lt sumai. Nurodyti duomenys patvirtina, kad už 2013 metų produkciją atsakovė sumokėjo UAB „Taruškų alaus bravoras“ daugiau, nei yra reikalaujama patvirtinti paskutiniame pareikštame finansiniame reikalavime (154 631,11 Eur), kurio pagrįstumas buvo grindžiamas PVM sąskaitomis – faktūromis, išrašytomis laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. sausio 6 d. Be to, atsakovės sumokėta UAB „Taruškų alaus bravoras“ 831 132,44 Lt suma viršija prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo (154 631,11 Eur arba 533 910,30 Lt) bei už galimai padarytą 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą apskaičiuotų 19 175,13 Lt netesybų bendrą sumą, kas patvirtina pareikšto finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Šios išvados nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu restruktūrizavimo administratorius sutiko su UAB „Taruškų alaus bravoras“ 4 005,72 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, nes nepateikti šios sumos apskaičiavimą patvirtinantys dokumentai, taip pat įrodymai, kad tarp atsakovės atliktų mokėjimų, kurių bendra suma viršija prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį, už 2013 metus nebuvo apmokėtos PVM sąskaitos – faktūros nurodytai sumai. Tai, kad restruktūrizavimo administratorius, atlikęs pirminį kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo patikrinimą, ir pirmosios instancijos teismas, dar kartą patikrinęs šio finansinio reikalavimo pagrįstumą, priėjo skirtingų išvadų, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, nes teismas nėra saistomas restruktūrizavimo administratoriaus pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

64Atsižvelgiant į nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju šio kreditoriaus pareikštas finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.

65D. V. U. finansinio reikalavimo pagrįstumo

66Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus V. U. finansinio reikalavimo patvirtinimo, nutarė patvirtinti finansinį reikalavimą 25 544,49 Eur (88 200 Lt) sumai, likusią šio kreditoriaus 14 481 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus V. U. 25 544,49 Eur (88 200 Lt) dydžio finansinis reikalavimas nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl likusios šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalies, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti.

67Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditoriaus V. U. 40 025,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas, pateiktas restruktūrizavimo administratoriui 2015 m. balandžio 7 d., buvo kildinamas iš paskolos teisinių santykių (t. 1, b. l. 11). Restruktūrizavimo administratorius, teikdamas pirmosios instancijos teismui pirminį prašymą dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo, pareikšto finansinio reikalavimo neginčijo (t. 1, b. l. 9). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įpareigojus restruktūrizavimo administratorių ir RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorius pateikti pareikštų finansinių reikalavimų pagrindimą patvirtinančius buhalterinius dokumentus (t. 1., b. l. 27), restruktūrizavimo administratorius 2015 m. rugsėjo 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pranešimą su papildomais dokumentais, patvirtinančiais RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių UAB „Taruškų alaus bravoras“ ir V. U. pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumą (1 t., b. l. 29-30). Pateiktame pranešime restruktūrizavimo administratorius nurodė, kad V. U. finansinis reikalavimas susidarė dėl įmonei suteiktų ir negrąžintų paskolų, 100 000 Lt dydžio suma mokėjimo pavedimu buvo pervesta į įmonės sąskaitą kaip paskola, 50 000 Lt dydžio suma buvo paskolinta ne mokėjimo pavedimu, o įnešant pinigus į įmonės sąskaitą. Šioms aplinkybėms pagrįsti restruktūrizavimo administratorius pateikė įmonės buhalterinę ataskaitą, kurios duomenimis 2013 m. kovo 14 d. buvo apskaityta 50 000 Lt dydžio V. U. paskola, 2011 m. gruodžio 31 d. – 100 000 Lt V. U. paskola, 2012 m. gegužės 11 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. V. U. dalimis buvo grąžinta 11 800 Lt paskolos dalis, debeto-kredito santykis 2015 m. rugsėjo 21 dienai – minus 40 025,48 Eur (t. 1, b. l. 37-38).

682015 m. spalio 9 d. kreditorius V. U., vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą pateikti pareikštų finansinių reikalavimų pagrindimą patvirtinančius buhalterinius dokumentus (t. 1, b. l. 27), pateikė teismui 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio 50 000 Lt sumai kopiją, 2011 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymą 100 000 Lt sumai, taip pat 2011 m. birželio 23 d. paskolos sutartį bei įmonės buhalterinę ataskaitą, kuri jau buvo byloje (t. 1, b. l. 55-60). Kaip matyti iš kreditoriaus V. U. pateikto 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio, jame apskaityta 50 000 Lt dydžio suma, paimta iš V. U., kaip pagrindas nurodytas užrašas „pagal sutartį“, pinigus priėmė buhalterė J. G. (t. 1, b. l. 55, 59).

69Restruktūrizavimo administratorius, tikslindamas kreditoriaus V. U. finansinį reikalavimą, nurodė, kad įmonėje jokios paskolos sutarties 50 000 Lt sumai nėra, šiai pinigų sumai Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikta deklaracija apie iš fizinio asmens gautą paskolą, todėl klausimą dėl šio reikalavimo dalies patvirtinimo prašė spręsti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 3-4, 34). Kartu su patikslintu prašymu restruktūrizavimo administratorius pateikė pirmosios instancijos teismui 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio originalą bei atsakovės 2013 m. kovo 14 d. didžiosios kasos knygos išrašą, kuriame apskaityta 50 000 Lt V. U. paskola (t. 2, b. l. 94-96).

70Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad aplinkybių, jog 50 000 Lt pinigų suma buvo įnešta į įmonės kasą, taip pat apskaityta įmonės didžiojoje knygoje ir įmonės sąskaitų aktyvumo ataskaitoje, nepakanka išvadai, jog buvo suteikta paskola. A. V. U. laikosi priešingos pozicijos bei teigia, kad byloje esančių įrodymų visumos pakanka išvadai, kad tarp jo ir RUAB „Butautų dvaro bravoras“ egzistavo paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu jis ir prašo patvirtinti 50 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

71CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Siekiant tinkamai kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius, kai paskolos sutartis nėra sudaryta rašytine forma, būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, bei aiškintis tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).

72Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutarties 50 000 Lt sumai kreditorius V. U. ir RUAB „Butautų dvaro bravoras“ nebuvo sudarę. K. V. U. šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius įrodinėjo 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderiu 50 000 Lt sumai, kuris buvo apskaitytas įmonės didžiojoje knygoje bei įmonės sąskaitoje kaip akcininko V. U. paskola. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nurodytų įrodymų nepakanka išvadai, kad paskola buvo suteikta. Pripažinęs, jog kreditorius V. U. įnešė į įmonės sąskaitą 50 000 Lt, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios įmokos paskirties, netinkamai įvertino kitus byloje esančius (buhalterinius) dokumentus, kuriuose šio kreditoriaus įnešta pinigų suma apskaityta kaip paskola. Taigi teismas netinkamai taikė paskolos teisinius santykius, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei neteisingai sprendė, kad, nesant rašytinės paskolos sutarties, atsakovė neturi pareigos grąžinti įneštą pinigų sumą (CPK 178, 185 straipsnis).

73Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

74Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis bei byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad kreditorius V. U. įnešė į įmonės sąskaitą 50 000 Lt sumą, kuri buvo apskaityta didžiojoje knygoje be įmonės sąskaitų aktyvumo ataskaitoje (t. 1, b. l. 38, t. 2, b. l. 96). Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien pinigų įnešimo faktas, nesant rašytinės sutarties dėl paskolos suteikimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Kaip matyti iš 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio, kreditoriaus V. U. įneštą pinigų sumą priėmė įmonės atsakingas asmuo – buhalterė, kuri savo parašu patvirtino pinigų gavimo faktą. Remiantis atsakovės didžiosios knygos ir buhalterinės sąskaitos ataskaitos išrašų duomenimis (t. 1, b. l. 57, t. 2, b. l. 96), kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijami, įnešta 50 000 Lt suma buvo apskaityta kaip V. U. paskola atsakovei. Šios objektyviais ir atsakovės nenuginčytais duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, priimdama iš kreditoriaus V. U. 50 000 Lt sumą bei apskaitydama ją kaip paskolą, išreiškė įsipareigojimą gautus pinigus grąžinti paskolos davėjui – V. U. (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderis, įmonės didžiojoje knygoje ir sąskaitoje apskaitytas kaip paskola, laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų įnešimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui, t. y. atsakovei, kuri turi nuginčyti paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo prezumpciją.

75Byloje nėra duomenų, kad 50 000 Lt suma į atsakovės sąskaitą buvo įnešta ne paskolos sutarties, o kitu teisiniu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Todėl net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam įneštas lėšas, toks įsipareigojimas patvirtintas kitais paskolos gavėjo valią patvirtinančiais rašytiniais įrodymais. Šios išvados nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad dėl 100 000 Lt paskolos tarp kreditoriaus V. U. ir RUAB „Butautų dvaro bravoras“ buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, taip pat aplinkybės, kad 50 000 Lt V. U. suteikta paskola nebuvo deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės šalių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui. Kaip minėta, įstatymas paskolos teisinių santykių egzistavimą leidžia įrodinėti ne tik paskolos sutartimi, bet ir kitais rašytiniais įrodymais. Mokesčių mokėtojo (ūkio subjekto - paskolos gavėjo) viešosios teisės normose numatytos pareigos deklaruoti iš fizinio asmens gautą paskolą nevykdymas nepaneigia privatinės teisės reglamentuojamų ir įrodytų paskolos teisinių santykių tarp privačių ginčo šalių.

76Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus V. U. 50 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius bei paskolos suteikimo ir grąžinimo faktų įrodinėjimą reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl kreditoriaus V. U. 50 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo RUAB „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byloje pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, patvirtinant kreditoriaus V. U. 50 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

77Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

78Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus V. U. finansinio reikalavimo pakeisti ir šios teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

79„Patvirtinti kreditoriaus V. U. 40 025 Eur (keturiasdešimties tūkstančių dvidešimt penkių eurų) finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byloje.

80Priimti uždarosios akcinės bendrovės „Taruškų alaus bravoras“ atsisakymą nuo 33 678,66 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt aštuonių eurų 66 ct) delspinigių ir šioje dalyje bylą nutraukti.

81Atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Taruškų alus bravoras“ 154 631,11 Eur (šimtas penkiasdešimt keturių tūkstančių šeši šimtai trisdešimt vieno euro 11 ct) finansinį reikalavimą kaip nepagrįstą“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi uždarajai akcinei... 5. 2015 m. balandžio 7 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė... 6. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtintas... 7. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorius bankrutavusi kredito unija... 8. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi Panevėžio... 9. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kreditorių UAB... 10. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė UAB... 11. Restruktūrizavimo administratorius, 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2015 m.... 12. 2015 m. spalio 9 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė pirmosios... 13. 2015 m. lapkričio 9 d. UAB „Taruškų alaus bravoras“ pateikė pirmosios... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino... 16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Taruškų alaus bravoras“... 17. Teismas nurodė, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“, pirmą kartą... 18. Teismas sprendė, kad byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros (t. 1.,... 19. Teismas konstatavo, kad UAB „Taruškų alaus bravoras“ nepateikė... 20. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus, UAB „Taruškų alaus bravoras“... 21. Teismas taip pat atmetė UAB „Taruškų alaus bravoras“ teiginius, kad... 22. Teismas, remdamasis restruktūrizavimo administratoriaus pateiktais RUAB... 23. Teismas kritiškai vertino UAB „Taruškų alaus bravoras“ argumentus, kad... 24. Teismas taip pat kritiškai vertino UAB „Taruškų alaus bravoras“... 25. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esančius įrodymus,... 26. Teismas, įvertinęs tai, kad tiek UAB „Taruškų alaus bravoras“, tiek... 27. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus V. U. finansinio reikalavimo... 28. Teismas nustatė, kad pagal 2013 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderį V. U. į... 29. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 30. UAB „Taruškų alaus bravoras“ ir V. U. atskiruoju skundu prašo pakeisti... 31. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes,... 32. 2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad 2011 m. lapkričio... 33. 3. Pirmosios instancijos neteisingai įvertino byloje esančius apyvartos... 34. 4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad restruktūrizavimo... 35. 5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius... 36. 6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius V. U. galėjo suteikti... 37. Restruktūrizavimo administratorius UAB „Verslo konsultavimo biuras“... 38. 1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad RUAB „Butautų dvaro... 39. 2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Taruškų alaus... 40. 3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant rašytinės paskolos... 41. Kreditorius bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“... 42. 1. Atskirojo skundo argumentai, kad RUAB „Butautų dvaro bravoras“ sutiko... 43. 2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Taruškų alaus... 44. 3. Atskirojo skundo argumentai, kad kreditorius V. U. 50 000 Lt dydžio pinigų... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 46. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 47. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria RUAB... 48. Apelianto UAB „Taruškų alus bravoras“ atskirasis skundas netenkintinas,... 49. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos... 50. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad administratoriui turi būti... 51. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus... 52. Dėl UAB „Taruškų alaus bravoras“ finansinio reikalavimo pagrįstumo... 53. Bylos duomenimis nustatyta, kad restruktūrizavimo administratorius 2015 m.... 54. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įpareigojus... 55. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų byloje esančių dokumentų bei... 56. Kadangi pirminiuose savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose... 57. Remiantis atsakovės ir UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2011 m. lapkričio... 58. Priešingai, nei numatyta 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje,... 59. Sutiktina su kreditoriaus bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji... 60. Atskirajame skunde UAB „Taruškų alaus bravoras“ nurodo, kad dėl 2013 m.... 61. Kadangi apeliantas UAB „Taruškų alaus bravoras“ nurodytus argumentus... 62. Nagrinėjamo ginčo atveju 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje... 63. Pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovės banko sąskaitų išrašais... 64. Atsižvelgiant į nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija... 65. D. V. U. finansinio reikalavimo pagrįstumo... 66. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus V. U.... 67. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditoriaus V. U. 40 025,49 Eur dydžio... 68. 2015 m. spalio 9 d. kreditorius V. U., vykdydamas pirmosios instancijos teismo... 69. Restruktūrizavimo administratorius, tikslindamas kreditoriaus V. U. finansinį... 70. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 71. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad... 72. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutarties 50... 73. Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo... 74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis... 75. Byloje nėra duomenų, kad 50 000 Lt suma į atsakovės sąskaitą buvo... 76. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia,... 77. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl... 79. „Patvirtinti kreditoriaus V. U. 40 025 Eur (keturiasdešimties tūkstančių... 80. Priimti uždarosios akcinės bendrovės „Taruškų alaus bravoras“... 81. Atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Taruškų alus bravoras“ 154...