Byla e2A-1072-798/2020
Dėl atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklos pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Asociacijos LATGA apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dėl atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklos pabaigos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi iškėlė viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „BĖGANTIS MĖNULIS“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė D. U.. Nutartis 2019 m. liepos 16 d. įsiteisėjo. Teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtinta 800 Eur administravimo išlaidų sąmata, galiosianti iki pirmo bendrovės kreditorių susirinkimo. Teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino, o 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis 2019 m. spalio 30 d. įsiteisėjo.

82.

9Bankroto administratorė kreipėsi į teismą ir prašė priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, nes atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus.

103.

11Su tokiu bankroto administratorės prašymu nesutiko kreditorė Asociacija LATGA (toliau ir – Asociacija), kuri prašė 1) netenkinti prašymo priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos; 2) leisti atlikti bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą. Kreditorė nurodė, kad kreditorių susirinkime nepritarta nemokumo administratorės parengtos galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimui. Ši ataskaita nebuvo pateikta tvirtinti teismui. Dėl to juridinio asmens bankroto procedūros nėra baigtos.

124.

13Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas bankrutavusios VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklą pripažinti pasibaigusią ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu pripažino atsakovės bankrutavusios VŠĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklą pasibaigusia bei nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

175.1.

18Teismas, tenkindamas bankroto administratorės pareikštą prašymą dėl bankrutavusios įstaigos veiklos pabaigos / išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio teisės akto – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Teismas nustatė, kad kreditorė asociacija LATGA prašo leisti atlikti bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą, tačiau iš teismui pateikto bankroto administratorės ir kreditorės atstovo advokato M. M. susirašinėjimo matyti, kad advokatas 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į bankroto administratorę, kad ji leistų susipažinti su bankroto bylos duomenimis. Bankroto administratorė 2020 m. sausio 17 d. leido sus jais susipažinti. Kreditorės atstovas nurodė, kad su norimais duomenimis negalėjo susipažinti dėl objektyvių priežasčių, o vėliau – dėl šalyje paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 17 d. iki paskelbto karantino Lietuvoje pradžios praėjo du mėnesiai, per kuriuos kreditorė neatliko jokių veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorė negalėjo susipažinti su bankroto bylos duomenimis, todėl teismas netenkino kreditorės prašymo prašo leisti atlikti bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą.

195.2.

20Teismas nustatė, kad, atlikus bankrutavusios VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ bankroto procedūras, bendrovė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankrutavusi įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Iš bylos duomenų matyti, kad liko nepatenkinta kreditorių 53 460,96 Eur reikalavimų suma. Teismui pateikta Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažyma patvirtina, kad bankrutavusi įmonė nebausta už aplinkos teršimą. Agentūra neturi duomenų apie bankrutavusios VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį, gruntą, kitus neįvykdytus aplinkosauginius įsipareigojimus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, susijusių su bankrutavusia įmone. Kreditorė asociacija LATGA nurodo, kad kreditorių susirinkime nepatvirtinta bankroto administratorės ataskaita, tačiau ĮBĮ nuostatos nenumato teismui pareigos ją tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl jos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

226.

23Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Asociacija LATGA prašo Vilniaus apygardos teismo

242020 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. bankrutavusios VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ nemokumo administratorės D. U. prašymą dėl VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ veiklos pabaigos atmesti, kaip neteisėtą – pareikštą nesilaikius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintų reikalavimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

256.1.

26Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ. Tuo atveju, jeigu nemokumo procesas buvo pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau prašymas dėl juridinio asmens veiklos pabaigos yra pateiktas (juridinio asmens pabaigos procedūra inicijuota) jau galiojant JANĮ, klausimas dėl įmonės / įstaigos veiklos pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo spręstinas pagal pastarojo teisės akto, t. y. JANĮ normas (šio klausimo išsprendimas tarp JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų išminčių nepatenka). Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad dauguma atsakovės bankroto procedūrų buvo atliktos

272019 metais (dar galiojant ĮBĮ). Pavyzdžiui, įstaigos likvidacinis balansas buvo sudarytas bei kreditorių susirinkimui pateiktas tvirtinti 2020 m. kovo mėnesį; bankroto administratorė į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą su prašymu dėl pažymos įmonei likviduoti išdavimo kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d.; bankrutavusios įstaigos kreditoriams buvo pateikta tvirtinti (nors ir liko nepatvirtinta) atsakovės bankroto proceso galutinė ataskaita, parengta už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. kovo 18 d.; kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. kovo 18 d., protokolo Nr. 3 turinys patvirtina faktą, kad paskutinis įstaigos kreditorių susirinkimas vyko pagal JANĮ įtvirtintas taisykles. Tai reiškia, kad, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimas dėl juridinio asmens (atsakovės) pabaigos galėjo būti priimtas tik teismui patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą (JANĮ 99 straipsnis, 100 straipsnio 2 dalis). Kadangi galutinė bankroto ataskaita esamu atveju patvirtinta nebuvo, teismas neturėjo ir teisinio pagrindo skundžiamam sprendimui priimti.

286.2.

29Nors pirmosios instancijos teismas netenkino Asociacijos prašymo dėl susipažinimo su bankrutavusios atsakovės dokumentais, trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės dokumentais. Po susipažinimo su bankroto administratorės turimais dokumentais trečiojo asmens įtarimai dėl atsakovės kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo – vykdymo / tikrųjų atsakovės bankroto priežasčių iš esmės pasitvirtino.

306.3.

31Iš viešai prieinamų duomenų apeliantė nustatė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. – 2019 m. vasario 1 d. įvykusių renginių – roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“, pradiniu organizatoriumi buvo VšĮ „Džiazo spalvos“, kuriai vadovauja A. Ž.. Bankroto administratorei perduoti dokumentai pagrindžia tai, kad: 1) tarp atsakovės ir A. Ž., kaip individualią veiklą vykdančio asmens, 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovė už A. Ž. suteiktas įvykių scenarijaus parengimo, prodiusavimo ir organizacinio įgyvendinimo paslaugas įsipareigojo sumokėti 30 000 Eur dydžio atlyginimą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Visas atlyginimas už paslaugas A. Ž. buvo sumokėtas kasos išlaidų orderiais: 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. vasario 27 d. sumokant po 10 000 Eur grynaisiais pinigais.

326.4.

33Iš bankroto administratorės turimų dokumentų Asociacijai tapo žinoma, jog 2019 m. kovo 1 d. tarp atsakovės, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ ir UAB „Meno erdvės“ buvo sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, kuriuo UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“ įsipareigojo panaudoti pas save turimas atsakovės lėšas (gautas už į renginį „Meilė ir mirtis Veronoje“ parduotus bilietus) atsiskaitymui su UAB „Meno erdvės“ pagal pastarosios įmonės 2019 m. kovo 1 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, viso 6 000 Eur sumai.

346.5.

35Kaip matyti iš kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiamo 2018 finansinių metų atsakovės balanso (sudaryto 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis), kopijos, 2018 m. gruodžio 31 d. įstaigos turėto turto vertė buvo lygi 77 092 Eur, tuo tarpu, skolos tiekėjams siekė net

3642 756 Eur (sudarė daugiau nei 50 procentų viso turto vertės), taigi 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje įstaiga de facto buvo nemoki – neturėjo galimybės atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė, neturėdama galimybės įvykdyti visų turėtų skolinių įsipareigojimų – iš esmės būdama nemokia, suteikė pirmenybę A. Ž., UAB „Meno erdvės“ prieš kitus įstaigos kreditorius, todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovė sąmoningai nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino atsakovės veiklos pabaigą.

377.

38Atsakovė bankrutavusi VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“, atstovaujama bankroto administratorės D. U., pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens Asociacijos LATGA apeliacinį skundą, kuriame prašo Asociacijos LATGA apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas yra grindžiamas šiais argumentais:

397.1.

40Nėra pagrindo sutikti su kreditorės JANĮ normų aiškinimu, kad kreditorių susirinkimui ir teismui nepatvirtinus galutinės bankroto ataskaitos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamo sprendimo. Iki tol galiojusiame ĮBĮ nebuvo nustatyta, kokiu dažnumu nemokumo (bankroto) administratorius privalo tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankroto proceso metu gautų lėšų (ar kaskart gavus tam tikrų įplaukų, ar tik pabaigus visas bankroto administravimo procedūras). Naujuoju reglamentavimu šis klausimas yra išspręstas – kreditorių reikalavimai yra tenkinami vieną kartą, pabaigus visas bankroto administravimo procedūras. Taigi, JANĮ 99 straipsnio 7 dalyje, patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su visais kreditoriais bei išsimokėti sau kintamąjį atlygį, tačiau ne esminė sąlyga (pagrindas) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kaip kad nurodo kreditorė savo apeliaciniame skunde.

417.2.

42Nemokumo administratorė 2020 m. gegužės 10 d. prašyme dėl įmonės pabaigos nurodė, kad atsakovė neturi jokio turto; likvidacinio akto duomenys patvirtina, kad jokių skirstytinų lėšų kreditoriams ar piniginių lėšų nemokumo administratorės kintamajam atlygiui įmonė neturi, todėl pati savaime aplinkybė, kad prie prašymo dėl įmonės pabaigos nebuvo pateikti įrodymai, kad su kreditoriais buvo atsiskaityta pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas, nereiškia, kad teismas negalėjo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, nes, akivaizdu, priešinga išvada būtų nepagrįsta ir nelogiška (nemokumo administratorė tokių įrodymų objektyviai negali pateikti). Kita vertus, atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 18 d. kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino atsakovės likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą, šiam nutarimui pritarė ir pati apeliantė (t. y. balsavo „už“ siūlomą nutarimo projektą). Akivaizdu, kad nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktas tvirtinti likvidavimo aktas, kuriam kreditorių susirinkimas pritarė vienbalsiai, savo turiniu prilyginamas JANĮ 99 straipsnyje nurodytai galutinei bankroto ataskaitai (išskyrus nenurodymą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių ir etapų bei kintamajam atlygiui skiriamos sumos, kadangi, įmonei neturint skirstytinų lėšų, tokia informacija tampa beprasmė), todėl teigti, kad kreditorių susirinkimas nepritarė galutinei bankroto ataskaitai nėra teisinio pagrindo.

437.3.

44Apeliantė ne tik dalyvavo visuose šaukiamuose atsakovės kreditorių susirinkimuose, tačiau ir neskundė juose priimtų kreditorių nutarimų, o su prašymu dėl atsakovės dokumentų patikrinimo kreditorė kreipėsi tik 2020 m. birželio 3 d., po to, kai nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovės pabaigos. Kreditorė Asociacija LATGA, turėdama pagrįstų abejonių dėl nemokumo administratorės nurodytų atsakovės nemokumo priežasčių, turėjo teisę nepritarti pateiktai veiklos ataskaitai bei aktyviai dalyvauti bankroto procese, įskaitant ir savarankišką atsakovės dokumentų patikrinimą, tačiau šių veiksmų laiku neatliko.

457.4.

46Nemokumo administratorė, perėmusi bankrutavusios atsakovės dokumentus, bei patikrinusi atsakovės sudarytus sandorius, o taip pat nemokumo priežastis, nenustatė jokių atsakovės veiklos tikslams prieštaraujančių sandorių, kurių ginčijimas teismine tvarka užtikrintų atsakovės kreditorių interesus. Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Atsakovės kreditoriai, manantys, kad buvo pažeista jų teisė gauti atsiskaitymą anksčiau už A. Ž., gali kreiptis į teismą su ieškiniu, o įmonės (atsakovės) likvidavimas šiuo atveju neužkirstų kelio kreditoriams ginti savo galimai pažeistų interesų. Nemokumo administratorė, išanalizavusi atsakovės sudarytus sandorius, nemato jokio teisinio pagrindo ginčyti atsiskaitymų su A. Ž. actio Pauliana pagrindais. Nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą actio Pauliana pagrindais nėra būtinųjų instituto taikymo sąlygų.

477.5.

48Nemokumo administratorė nenustatė UAB „Meno erdvės“ nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, kaip būtinosios actio Pauliana sąlygos, todėl bylinėjimasis dėl šio įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu būtų netikslingas bei nereikalingai vilkintų bankroto procedūrų užbaigimą. Be to, nemokumo administratorė įvertino ir tai, kad, net ir tenkinus tokį reikalavimą, galimai nepagrįstai įskaitytų lėšų (6 000 Eur) išieškojimo iš UAB „Meno erdvės“ galimybės būtų itin menkos arba praktiškai neįmanomos, nes UAB „Meno erdvės“ neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas atsakovės reikalavimas, todėl galimai įgytas reikalavimas turėtų būti parduodamas, o tokio pobūdžio reikalavimo įsigijimo vertė, kaip žinia, nesiekia net ir 20 procentų jo nominalios vertės (praktikoje parduodama už 100-200 Eur laisvame pardavime).

497.6.

50Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nemokumo administratorė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, kadangi atsakovės likvidavimas neužkerta kelio kreditoriams ginti savo galimai pažeistų interesų, juolab, kad kreditorė apeliaciniame skunde nurodė, jog ketina savarankiškai ginti savo teises teismine tvarka. Kreditorė jokiais argumentais nepagrindžia būtinybės išsaugoti atsakovę nelikviduota. Atkreipia dėmesį ir į pačios apeliantės elgesį, kuris, atsakovės vertinimu, laikytinas pažeidžiančiu bankroto proceso operatyvumo principą, reikalavimas ginčyti, kreditorės manymu, neteisėtus sandorius, pareikštas akivaizdžiai ne laiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad Asociacija LATGA nuo pat pradžių dalyvavo atsakovės bankroto procese bei balsavo kreditorių susirinkimuose.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Dėl bylos nagrinėjimo ribų

548.

55Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo

569.

57Trečiasis asmuo Asociacija LATGA kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašą apie VšĮ „Džiazo spalvos“; 2018 m. rugsėjo 28 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. AZ-2018.09.28 kopiją; lėšų perdavimą A. Ž. patvirtinančių kasos išlaidų orderių kopijas; 2019 m. kovo 1 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto kopiją; 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija MEN Nr. 401 kopiją; 2018 finansinių metų įstaigos balanso kopiją; įstaigos kreditorių sąrašo kopiją; dokumentų, patvirtinančių kreditorių finansinius reikalavimus, kopijas. Nurodė, kad kreditoriui buvo sudaryta galimybė susipažinti su bankrutavusios viešosios įstaigos dokumentais neteismine tvarka. Todėl prašomų prie bylos prijungti įrodymų pateikimo būtinybė byloje iškilo vėliau – jau priėmus pirmosios instancijos teisme skundžiamą sprendimą. Pateikiami įrodymai pagrindžia faktą, jog skundžiamo teismo sprendimo panaikinimas nebūtų formalus veiksmas – tęsiant atsakovės bankroto procedūrą Asociacija LATGA turėtų realią galimybę ginti savo, o kartu ir kitų kreditorių teises – ginčyti neteisėtai vykdytus įstaigos atsiskaitymus / sudarytą įskaitymo sandorį teismine tvarka.

5810.

59CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6011.

61Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės su skundu teikiami dokumentai buvo gauti po apskųsto teismo sprendimo priėmimo, t. y. suteikus trečiajam asmeniui galimybę susipažinti su bankrutavusios viešosios įstaigos dokumentais, taigi jie negalėjo būti pateikti aktualų klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, naujus rašytinius įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos bei vertina kartu su kitais, byloje esančiais įrodymais. Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigą, taikymo laiko atžvilgiu

6212.

63Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bankroto administratorės pareikštą prašymą dėl bankrutavusios įstaigos veiklos pabaigos / išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio teisės akto – ĮBĮ nuostatomis. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodė, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju vadovavosi ĮBĮ nuostatomis, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatomis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad dauguma atsakovės bankroto procedūrų buvo atliktos 2019 metais (dar galiojant ĮBĮ), pavyzdžiui, įstaigos likvidacinis balansas buvo sudarytas bei kreditorių susirinkimui pateiktas tvirtinti 2020 m. kovo mėnesį; bankroto administratorė į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą su prašymu dėl pažymos įmonei likviduoti išdavimo kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d.; bankrutavusios įstaigos kreditoriams buvo pateikta tvirtinti (nors ir liko nepatvirtinta) atsakovės bankroto proceso galutinė ataskaita, parengta už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2020 m. kovo 18 d.; kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. kovo 18 d., protokolo Nr. 3 turinys patvirtina faktą, kad paskutinis įstaigos kreditorių susirinkimas vyko pagal JANĮ įtvirtintas taisykles.

6413.

65Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, koks teisės aktas nagrinėjamam ginčui spręsti turėtų būti taikomas – ĮBĮ ar JANĮ. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamoje situacijoje yra taikytinas JANĮ.

6614.

672020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

6815.

69Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

7016.

71Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę.

7217.

73Nors bankroto administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 10 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad juridinio asmens likvidavimo procedūros baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga, o nagrinėjamu atveju nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta galiojant ĮBĮ (2019 m. spalio 21 d.), atitinkamai ir juridinio asmens pabaigai taikė ĮBĮ nuostatas. Apeliantė teigia, kad įmonės pabaigai teismas turėjo taikyti JANĮ 99, 100 straipsniuose įtvirtintą tvarką ir reikalavimus.

7418.

75Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas reglamentuoti ĮBĮ septintame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Įmonei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją, ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga), įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio

764 dalis).

7719.

78Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aukščiau nurodytas ĮBĮ normas, daro išvadą, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos.

7920.

80Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2019 m. spalio 21 d. Juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos pateiktas teismui 2020 m. gegužės 10 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, nelemia JANĮ nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo, nes nagrinėjančio įmonės bankroto bylą teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas, o ne savarankiška procedūra. Kadangi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ĮBĮ nuostatų taikymo nagrinėjamo klausimo išsprendimui (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis) ir klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo taip pat sprendžia vadovaudamasi ĮBĮ nuostatomis bei šio įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika dėl įmonės pabaigos. Dėl VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ pabaigos

8121.

82ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

8322.

84Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

8523.

86Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, bankroto administratorė pateikė teismui ĮBĮ nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

8724.

88Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl įstaigos pabaigos nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nagrinėjamoje situacijoje ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatomis, kurios imperatyviai nustato, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per

8930 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, o nagrinėjamu atveju galutinė bankroto ataskaita patvirtinta nebuvo. Be to, po susipažinimo su bankroto administratorės turimais dokumentais trečiojo asmens įtarimai dėl atsakovės kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo pasitvirtino, todėl sprendimas dėl įmonės pabaigos neatitinka kreditorių interesų.

9025.

91Kaip jau minėta, bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

9226.

93Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankrutavusi viešoji įstaiga neturi jokio turto. Į bylą pateikto likvidacinio balanso ir akto duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi ne tik skirstytinų lėšų kreditoriams, tačiau ir piniginių lėšų nemokumo administratorės kintamajam atlygiui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad liko nepatenkinta bankrutavusios įstaigos 53 460,96 Eur kreditorinių reikalavimų suma. Pirmosios instancijos teismui pateikta Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažyma patvirtino faktą, kad bankrutavusi įmonė nebausta už aplinkos teršimą, nėra duomenų apie atsakovės galimai sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį, gruntą, kitus neįvykdytus aplinkosauginius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. kovo 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu bankrutavusios bendrovės kreditorių dauguma pritarė atsakovės likvidavimui patvirtindami bankroto administratorės pateiktą likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą.

9427.

95Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl jos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepriėmus sprendimo dėl įmonės pabaigos, jos egzistavimas būtų vien tik formalus. O kaip minėta, vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos ir galimai pažeistų bankroto proceso tikslus.

9628.

97Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonės pasibaigimas neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą, kadangi tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012). Tokiu būdu yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybą net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (reiškiant reikalavimą dėl turto paskirstymo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

9829.

99Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, pasakytina, jog priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos neatima teisės iš apeliantės reikšti ieškinį teisme, jei ji mano, kad jos, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorės, interesai buvo pažeisti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė neturėjo galimybės domėtis bankroto proceso eiga bei naudotis jai ĮBĮ nustatytomis kreditoriaus teisėmis. Priešingai, apeliantė pateikė bankroto administratorei prašymą susipažinti su bankroto bylos duomenimis, kurį bankroto administratorė 2020 m. sausio 17 d. patenkino. Tačiau apeliantė nepasinaudojo savo teise susipažinti su bankroto bylos duomenimis. Tokia teisė apeliantei buvo suteikta, tačiau jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Dar daugiau, kaip teisingai nurodė bankroto administratorė, apeliantė dalyvavo visuose atsakovės kreditorių susirinkimuose, ko ji pati neginčija, todėl pritartina bankroto administratorės argumentui, kad apeliantė abejones dėl atsakovės sudarytų sandorių, kurie galimai pažeidžia apeliantės interesus, įmonės pabaigos proceso stadijoje kelia nesavalaikiai.

10030.

101Bankroto administratorė, išanalizavusi atsakovės sudarytus sandorius, nenustatė teisinio pagrindo ginčyti atsiskaitymų su A. Ž. actio Pauliana pagrindais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra nagrinėjamų civilinių bylų, susijusių su bankrutavusia įmone. Kadangi priešingai nei teigė apeliantė, ĮBĮ nuostatos nenumato teismui pareigos tvirtinti galutinę ataskaitą prieš priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos atliktos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl jos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

10231.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės naujai į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina egzistuojant realią galimybę patenkinti kreditorinius bankrutavusios atsakovės kreditorių reikalavimus didesniu mastu, nei jie buvo patenkinti. Todėl nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog bankroto administratorė atliko ne visus įstatyme numatytus veiksmus ir nėra pagrindo priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos, yra atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bylinėjimosi išlaidų

10432.

105Trečiasis asmuo Asociacija LATGA pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bankrutavusios VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“ 363,00 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atmetus apeliantės Asociacijos LATGA apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

10633.

107Atsakovė bankrutavusi VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“, atstovaujama bankroto administratorės D. U., atsiliepime į į trečiojo asmens Asociacijos LATGA apeliacinį skundą prašė iš apeliantės priteisti 871,20 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

10834.

109Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK

11098 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos procesinės baigties

11135.

112Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakytina. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

11336.

114Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šalių įrodinėjimo pareigą, arba šalių teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

115Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

116Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

117Priteisti iš apeliantės Asociacijos LATGA (juridinio asmens kodas 110061038) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos „BĖGANTIS MĖNULIS“ (juridinio asmens kodas 302247664) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi iškėlė viešajai... 8. 2.... 9. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą ir prašė priimti sprendimą... 10. 3.... 11. Su tokiu bankroto administratorės prašymu nesutiko kreditorė Asociacija... 12. 4.... 13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas bankrutavusios VšĮ „BĖGANTIS... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu pripažino... 17. 5.1.... 18. Teismas, tenkindamas bankroto administratorės pareikštą prašymą dėl... 19. 5.2.... 20. Teismas nustatė, kad, atlikus bankrutavusios VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. 6.... 23. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Asociacija LATGA prašo Vilniaus... 24. 2020 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš... 25. 6.1.... 26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ. Tuo atveju, jeigu... 27. 2019 metais (dar galiojant ĮBĮ). Pavyzdžiui, įstaigos likvidacinis balansas... 28. 6.2.... 29. Nors pirmosios instancijos teismas netenkino Asociacijos prašymo dėl... 30. 6.3.... 31. Iš viešai prieinamų duomenų apeliantė nustatė, kad 2018 m. gruodžio 28... 32. 6.4.... 33. Iš bankroto administratorės turimų dokumentų Asociacijai tapo žinoma, jog... 34. 6.5.... 35. Kaip matyti iš kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiamo 2018 finansinių... 36. 42 756 Eur (sudarė daugiau nei 50 procentų viso turto vertės), taigi 2018 m.... 37. 7.... 38. Atsakovė bankrutavusi VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“, atstovaujama bankroto... 39. 7.1.... 40. Nėra pagrindo sutikti su kreditorės JANĮ normų aiškinimu, kad kreditorių... 41. 7.2.... 42. Nemokumo administratorė 2020 m. gegužės 10 d. prašyme dėl įmonės... 43. 7.3.... 44. Apeliantė ne tik dalyvavo visuose šaukiamuose atsakovės kreditorių... 45. 7.4.... 46. Nemokumo administratorė, perėmusi bankrutavusios atsakovės dokumentus, bei... 47. 7.5.... 48. Nemokumo administratorė nenustatė UAB „Meno erdvės“ nesąžiningumą... 49. 7.6.... 50. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nemokumo administratorė yra... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 54. 8.... 55. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 56. 9.... 57. Trečiasis asmuo Asociacija LATGA kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos... 58. 10.... 59. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 60. 11.... 61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės su skundu teikiami... 62. 12.... 63. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bankroto administratorės... 64. 13.... 65. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, koks teisės aktas... 66. 14.... 67. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais... 68. 15.... 69. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami... 70. 16.... 71. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą... 72. 17.... 73. Nors bankroto administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės... 74. 18.... 75. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos... 76. 4 dalis).... 77. 19.... 78. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aukščiau nurodytas ĮBĮ normas,... 79. 20.... 80. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl įmonės pripažinimo... 81. 21.... 82. ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ... 83. 22.... 84. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs... 85. 23.... 86. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos... 87. 24.... 88. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl įstaigos... 89. 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į... 90. 25.... 91. Kaip jau minėta, bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų.... 92. 26.... 93. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankrutavusi viešoji įstaiga neturi... 94. 27.... 95. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria... 96. 28.... 97. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad teismų praktikoje... 98. 29.... 99. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, pasakytina, jog... 100. 30.... 101. Bankroto administratorė, išanalizavusi atsakovės sudarytus sandorius,... 102. 31.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės naujai į bylą pateikti įrodymai... 104. 32.... 105. Trečiasis asmuo Asociacija LATGA pateikė prašymą priteisti iš atsakovės... 106. 33.... 107. Atsakovė bankrutavusi VšĮ „BĖGANTIS MĖNULIS“, atstovaujama bankroto... 108. 34.... 109. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 110. 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato... 111. 35.... 112. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės... 113. 36.... 114. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios... 115. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti... 117. Priteisti iš apeliantės Asociacijos LATGA (juridinio asmens kodas 110061038)...