Byla 1A-452-898/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 170 straipsnio 2 dalį subendrinta (bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, Živilei Osipovai dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam E. L., jo gynėjui advokatui Romualdui Briliui,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 170 straipsnio 2 dalį subendrinta (bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

3Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, E. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

4Bausmės atlikimo laikotarpiu E. L. įpareigotas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su mokymu, darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; tęsti mokslą; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įgyvendinant per 6 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. L. taip pat uždrausta be nukentėjusiosios E. L. sutikimo lankytis jos gyvenamojoje vietoje.

5Į bausmės laiką E. L. įskaičiuota bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d.

6Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

7Nukentėjusiojo F. A. S. H. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš E. L. ir J. M. (J. M.) priteista 500 (penki šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas J. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10I.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

121.

13E. L. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje tyčia, veikdamas kartu su J. M., įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. liepos 19 d., apie 09.08 val. P. Vileišio viešojo transporto stotelėje, esančioje Antakalnio g. 35, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. M., priėjo prie nukentėjusiojo F. A. S. H., šaukė „Lietuva lietuviams“ ir rankomis kumščiais sudavė mažiausiai penkis smūgius nukentėjusiajam F. A. S. H., pataikydami į kairį skruostą prie nosies, kairį smilkinį, du kartus į dešinį smilkinį bei į rankas nukentėjusiajam rankomis dengiantis veidą nuo smūgių, padarydami nukentėjusiajam F. A. S. H. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip savo veiksmais kartu su J. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie E. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

142.

15E. L. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas su J. M. kurstė neapykantą prieš kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų žmonių grupę, o būtent: 2018 m. liepos 19 d., apie 09.08 val., P. Vileišio viešojo transporto stotelėje, esančioje Antakalnio g. 35, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. M., priėjęs prie kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų Ekvadoro Respublikos piliečio F. A. S. H. viešai pareikšdamas „Lietuva lietuviams“ bei suduodamas nukentėjusiajam F. A. S. H. smūgius viešai tyčiojosi, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti asmenį dėl jo rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų. Tokie E. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 170 straipsnio 2 dalyje.

16II.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

183.

19Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį E. L. atžvilgiu, priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

20Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos

213.1. Skunde nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti E. L. veiksmų įžūlumą, t. y. fizinio smurto panaudojimą viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, tai, kad veiksmai buvo atlikti tiesiogine tyčia, kad kilo įstatyme numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismas, pripažindamas E. L. kaltu, nesivadovavo aktualia teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-385/2014, 2K-120-628/2018, 24-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 24-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-3-489/2018), nuosprendį grindė tik prielaidomis. Teismas iškreipė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, juos nuosprendyje nurodė taip, kaip buvo reikalinga teismui priimant nuosprendį.

223.2. Teismas nepagrįstai nevertino E. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kito nuteistojo J. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė ėjęs su J. M., prasilenkiant su jaunuoliu, kurio E. L. nepažinojo, J. M. kairiu petimi užkliuvo už to vaikino peties ir E. L. išgirdo pliaukštelėjimą. Atsisukęs E. L. pamatė ant nukentėjusiojo veido paraudimą. Kaip ėjo gatve, taip ir nuėjo, sustojęs nebuvo. Tuo J. M. konfliktas su nukentėjusiuoju ir pasibaigė. Nei E. L., nei J. M. nešaukė „Lietuva lietuviams“. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu E. L. prisiminė, kad nacionalinėse eitynėse yra matęs nukentėjusįjį, kuris jų metu pastoviai provokuodavo muštynes. Tokių E. L. parodymų teismas visiškai nevertino. J. M. davė iš esmės tapačius parodymus, jog pamatė iš priekio ateinantį pažįstamą vaikiną, kuris patriotinėse eisenose visada provokuodavo muštynes; J. M. viena ranka slystančiu judesiu į petį pastūmė nukentėjusįjį ir galėjo liesti veidą, kita ranka sudavė jam į veidą, po to pasakė „durnius“. J. M. patvirtino, jog E. L. prie nukentėjusiojo net nebuvo prisilietęs.

233.3. Anot apelianto, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, teismas nesugretino nukentėjusiojo parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas du kartus. Jo paaiškinimų esmė: jog jam einant pro P. Vileišio autobusų sustojimo stotelę, jis pamatė už stendo sėdinčius du jam nepažįstamus jaunuolius, kurie jį pamatę atsistojo ir pradėjo eiti link jo, priėję abu vaikinai pradėjo jį rankomis mušti į galvą, sudavė mažiausiai penkis kartus, abu vaikinai jį mušdami kelis kartus sušuko „Lietuva lietuviams“; vienas jų, pasišalindamas iš muštynių vietos, dar kartą sušuko tą patį. Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino pastebėjęs, jog du jaunuoliai pradėjo artintis link jo, o susilyginus jie abu pradėjo jį kumščiais mušti į veidą, galėjo suduoti 6-7 smūgius; jį mušant užpuolėjai kažką jam sakė, tačiau jis neatkreipė į tai dėmesio, gal galėjo sakyti „Lietuva lietuviams“, mano, kad tik J. M. šaukė „Lietuva lietuviams“.

243.4. Skunde aptariami ir policijos pareigūnų N. R. ir G. Č. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. N. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atvykus į vietą nukentėjusysis paaiškino, jog tarp jo ir dviejų nepažįstamų jaunuolių užsimezgė pokalbis, o jo pabaigoje jie jį sumušė, į medikus kreiptis nukentėjusysis atsisakė. Teisme šis liudytojas nurodė iš kolegos G. Č. pasakojimo supratęs, kad konfliktas tarp vaikinų įvyko dėl to, kad kažkuris iš jų pasakė „Lietuva lietuviams“. Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. nurodė, jog nukentėjusysis paaiškino, kad tarp jo ir dviejų vaikinų užsimezgė pokalbis, kurio metu vienas vaikinas trenkė jam į veidą. Liudytojas G. Č. nepatvirtino, kad nukentėjusysis jam būtų sakęs, jog abu ar vienas vaikinas šaukė „Lietuva lietuviams“. Teisme šis liudytojas patvirtino, kad ant nukentėjusiojo veido matėsi paraudimas, nukentėjusysis paaiškino, kad prie jo pribėgo du ar trys vaikinai; liudytojui nukentėjusysis nesakė, ar jį mušė vienas, ar keli jaunuoliai, taip pat neprisimena, ar sakė apie šūkių šaukimą.

253.5. Skunde pažymima, kad teismas visiškai nevertino, ar nebuvo pažeista asmens parodymo atpažinti tvarka, nustatyta BPK 192 straipsnyje. Kadangi teismas dėl šio klausimo nuosprendyje nevertino, negalima teigti, jog asmens atpažinimas padarytas teisėtai ir atpažinimo protokolą galima laikyti įrodymu (BPK 20 str. 4 d.). Atpažinimo protokolu patvirtinamas tik faktas, kad E. L. buvo įvykio vietoje, ko jis ir neneigia. Tačiau šis protokolas nepatvirtina, kad E. L. vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą. Atpažinimo protokolas yra išvestinis iš nukentėjusiojo parodymų, o ne savarankiškos kilmės įrodymas.

263.6. Skunde pažymima, jog tik išanalizavus aukščiau aptartus duomenis, juos sugretinus, anot apelianto galima spręsti, ar E. L. padarė BK 284 straipsnyje numatytą veiką. Jokių kitų asmenų, mačiusių konfliktą, nebuvo, taigi nei jei E. L. būtų sudavęs smūgį, aplinkiniai, kurių ten nebuvo, negalėjo pasijusti šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaltinime net nenurodytos ir neinkriminuotos šios neva chuliganiškų veiksmų pasekmės. Konfliktas tarp nukentėjusiojo ir J. M. truko labai trumpai, E. L. jo net nepastebėjo, „Lietuva lietuviams“ nešaukė. Nukentėjusysis atvykus pareigūnams nenorėjo eskaluoti įvykio, nesikreipė į medikus, pareigūnams pareiškė nenukentėjęs, tik vėliau persigalvojo ir kreipėsi į teisėsaugos organus. Sugretinus nukentėjusiojo parodymus, palyginus juos su policijos pareigūnų parodymais matyti, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi. Nukentėjusiojo parodymus dėl jo sumušimo patvirtina J. M. parodymai, jog jis viena ranka pastūmė nukentėjusįjį, o kita ranka sudavė į veidą. Nukentėjusiojo parodymais negalima vadovautis sprendžiant E. L. kaltės klausimą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad E. L. vartojo smurtą, taigi negalėjo atsirasti ir padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kitų įrodymų, patvirtinančių E. L. kaltę pagal BK 284 straipsnį, byloje nėra.

273.7. Skunde daroma išvada, kad J. M. ir E. L. savo elgesiu nešokiravo ir šiurkščiai nepažemino konfliktą mačiusius asmenis (tokie asmenys ikiteisminio tyrimo metu net nenustatyti). J. M. ir nukentėjusiojo konfliktas nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties. J. M. ir tuo labiau E. L. veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai, žala nebuvo padaryta. Todėl jie abu turi būti išteisinti pagal BK 284 straipsnį ir byla vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukta.

28Dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

293.8.Skunde sutinkama su kasacinio teismo praktika, aptarta nuosprendyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018), tačiau šie teiginiai, anot apelianto, negali būti pritaikyti pripažįstant E. L. kaltu. Nebuvo surinkti ir ištirti įrodymai, kurie E. L. veiksmus leistų kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Nei J. M., nei E. L. nešaukė „Lietuva lietuviams“. Teismas pirma vadovavosi nukentėjusiojo parodymais ir padarė išvadą, jog kaltinamieji jį užpuolė šaukdami „Lietuva lietuviams“, tačiau vėliau pažymėjo, kad šiuos žodžius pasakė tik J. M., visgi E. L. buvo kartu, taip pat mušė nukentėjusįjį, taip jį diskriminavo dėl to, kad jis nėra Lietuvos pilietis, yra tamsesnio gymio. Teismas laikė, jog E. L. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą kaip prieš kitos rasės, tamsesnio gymio asmenį, siekdamas jį diskriminuoti. Anksčiau skunde E. L. jau pažymėjo smurto prieš nukentėjusįjį nevartojęs. E. L. net neatkreipė dėmesio, su kokiu asmeniu J. M. konfliktuoja, šią aplinkybę E. L. buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau teismas jos nevertino, jos nepaneigė. E. L. nežinojo ir negalėjo žinoti, kokios pilietybės yra nukentėjusysis. Tik teismas, pažeisdamas kaltinimo ribas, nukentėjusįjį nuosprendyje įvardino kaip „tamsesnio gymio“.

303.9. Skunde pažymima, jog teismas įrodinėjimo naštą perkelia E. L. ir J. M.. Įrodyti tai, ką teigia nukentėjusysis, privalo prokuroras. E. L., kaip kaltinamajam, pakanka nesutikti su kaltinimu. Nors teismas daro išvadą, jog E. L. ir J. M. kurstė neapykantą prieš kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų žmonių grupę, teismas netgi nenurodo, kokius konkrečius įrodymus įvertinus daroma tokia išvada.

313.10. Skunde nurodoma, jog E. L. buvo inkriminuoti tokie veiksmai: viešas tyčiojimasis iš asmens; neapykantos jam skatinimas; kurstymas nukentėjusįjį diskriminuoti. Viešas tyčiojimasis – tai viešas nukentėjusiojo garbės ir orumo žeminimas, viešas šio žmogaus vaizdavimas kaip pajuokos objekto, visa tai turi būti daroma ne vienam nukentėjusiajam girdint, o daroma neapibrėžtam žmonių ratui. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia aplinkinių priešiškumą ar provokuoja nepakantumą šiam žmogui. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis, kurstymas taip pat turi būti daromas neapibrėžtam žmonių ratui. Tokių veiksmų E. L. įvykio vietoje nepadarė. Visos aptartos veikos turi pasižymėti kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti asmenį ir nori taip veikti. Teismas net nebandė įrodinėti šio nusikaltimo sudėties elemento. Teismas taip pat nesvarstė veikos pavojingumo klausimo, t. y. kiek yra realiai pavojingos veikos. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį nepakanka vien įžeidžiančio, diskriminuojančio pobūdžio viešo pareiškimo, jei jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, tyčiojimosi, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Išvardintos aplinkybės, kurios yra būtinos atsirasti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, šiuo atveju nebuvo nustatytos.

323.11. Skunde pažymima, jog E. L. nurodė nukentėjusiojo neįsidėmėjęs, jo išvaizdos nematęs, nežinojęs jo priklausomybės rasei, tautybei ar kokie jo įsitikinimai ar pažiūros. Nukentėjusiojo išvaizda neišsiskyrė iš miesto aplinkinių. Tokie E. L. teiginiai nepaneigti, jo parodymai atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Byloje nėra įrodyta, jog E. L. kada nors anksčiau kitų asmenų atžvilgiu būtų viešai tyčiojęsis, kurstęs aplinkinius diskriminuoti, skatinęs neapykantą.

334.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis F. A. S. H. prašo apeliacinį skundą atmesti.

354.1. Atsiliepime pažymi, jog nuteistųjų pareikštas nuostatas bei pažiūras kitokios rasės, tautybės ar įsitikinimų asmenų atžvilgiu atskleidžia liudytojo T. P. parodymai. 2018 m. liepos 25 d. apklausos protokole pažymėta, jog „jie galėjo sumušti užsienietį, kadangi jie yra tokių pažiūrų, yra nacionalistai“. 2018 m. rugpjūčio 1 d. apklausos metu liudytojas prasitarė, jog kaltinamieji ne kartą yra išsakę savo pažiūras į užsienio piliečius, ypač tamsiaodžius; iš jų sakomų žodžių buvo aišku, kad jie priešiškai nusiteikę prieš kitų valstybių piliečius, atvykusius į Lietuvą gyventi. Faktą, jog E. L. yra priešiškai nusiteikęs prieš kitos rasės, tautybės ar įsitikinimų asmenį įrodo ir jo elgesys teisminio proceso metu. Į posėdį, vykusį 2018 m. spalio 9 d., nuteistieji atvyko nešini plakatais, kuriuose parašyta „Tiesa mūsų pusėje! Lietuva lietuviams 14/88“. Skaičius 14 reiškia keturiolikos žodžių baltųjų nacionalistų frazę, sukurta D. L., o 88 – neonacių šūkis, reiškiantis „Hei Hitler“. Tampa akivaizdu, kad nuteistieji tyčia skleidė neapykantą savo atvirais veiksmais ir savo veiksmų neišsižadėjo net vykstant teisminiam procesui. Po 2018 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio, nepaisant to, kad nukentėjusysis teismo pastatą paliko ne vienas, buvo apsuptas keturių asmenų, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo aiškiai ir garsiai girdimas nuteistųjų šūkis – „Lietuva lietuviams“.

364.2. Atsiliepime nurodoma, jog paties E. L. parodymai keitėsi. 2018 m. liepos 26 d. apklausoje E. L. nurodė, jog nei jis, jei J. M. vaikinui nesmūgiavo, tik prasilenkė su vaikinu, kuris pats pečiu atsitrenkė į J. M.. 2018 m. rugpjūčio 2 d. apklausoje nurodė, jog J. M. užkabino nukentėjusįjį pečiu ir išgirdo pliaukštelėjimą, kurio pats nematė, tačiau pastebėjo nukentėjusiojo paraudusį dešinį skruostą. Kelia abejonių ir pats situacijos apibūdinimas: E. L., eidamas J. M. iš kairės, turėjo kartu prasilenkti su nukentėjusiuoju, nes, kaip parodė E. L., J. M. jį užkabino kairiuoju pečiu. Vis dėlto nuteistasis parodė neatsimenantis, ar buvo daug vietos, jog nukentėjusysis ir J. M. praeitų vienas kito neužkabindami. Pagal pateiktus parodymus E. L. turėjo prasilenkti su nukentėjusiuoju.

374.3. Jog veikoje dalyvavo abu nuteistieji, patvirtina G. Č. parodymai, kuriuose atskleista, jog F. S., atvykus policijos pareigūnams, paaiškino, kad jį sumušė du asmenys. Abu nuteistieji, užpuolimo metu šaukdami „Lietuva lietuviams“ išskyrė nukentėjusįjį kaip kitos tautybės, įsitikinimų asmenį ir kurstė neapykantą jo atžvilgiu – viešoje vietoje, matant autobusų stotelėje buvusiems žmonėms bei pravažiuojančių automobilių keleiviams, nuteistieji turėjo tikslą pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiojo dėl jo įsitikinimų. BK 170 straipsnyje numatytų veikų pagrindinis objektas yra asmens lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė, papildomu objektu gali būti (kaip nagrinėjamoje byloje) – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką. Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ar grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu (Feret c. Belgique, n0 15615/07).

384.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo byla sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, internetinėje erdvėje po straipsniais apie teisminį procesą pasirodė daugybė komentarų, kurie palaikė kaltinamuosius ir kurstė neapykantą dėl nukentėjusiojo kalbos, rasės ir tautybės. Atitinkamai ši veika padarė reikšmingą žalą ne tik nukentėjusiajam, bet ir visuomenei, todėl atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą sudėtį.

394.5. Atsiliepime pažymima, kad nuteistieji, užpuolę nukentėjusįjį viešoje vietoje, šviesiu paros metu (9 val. ryto), matant pravažiuojančių automobilių keleiviams, turėjo tikslą pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiojo dėl jo priklausymo kitai rasei ir jo įsitikinimų, kartu suprato, jog tokiais veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir norėjo taip veikti. Užpuolimas įvyko 9 val. ryto judriausioje Antakalnio gatvėje, taigi teiginys, kad užpuolimo niekas nematė, yra nepagrįstas. Visuomeninės tvarkos sutrikdymas gali, bet neprivalo pasireikšti poilsio ar darbo nutraukimu, padaryta žymia materialine žala, sutrukdyta įstaigų ar įmonių veikla ar kt. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nebūtina nustatyti, jog toje vietoje kas nors buvo – svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Be to, nuteistieji fizinio smurto panaudojimui kaip pretekstą panaudojo mažareikšmę dingstį, kas pirmiausia yra nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

405.

41Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

42III.

43Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

44Apeliacinis skundas atmetamas.

456.

46Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nes esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, o E. L. veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir BK 170 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotos tinkamai.

47Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo

487.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

508.

51Pažymėtina, jog šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, kad abu nuteistieji jį sumušė, daužė kumščiais, o sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 22). Tai, jog nukentėjusįjį sumušė ne vienas, bet du asmenys, patvirtina ir liudytojo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. Č. parodymai, kuriam nukentėjusysis iškart po įvykio papasakojo, kad konflikte dalyvavo trys asmenys – nukentėjusysis ir du mušeikos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi parodymo atpažinti protokolu kaip įrodymu, patvirtinančiu E. L. smurtavimą, tačiau iš pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio akivaizdu, kad parodymo atpažinti protokolu buvo remiamasi ne siekiant tiesiogiai nustatyti smurtavimo faktą, bet norint įrodyti, jog konflikte dalyvavo būtent J. M. ir E. L., o ne kiti asmenys. Be to, argumentas, jog buvo pažeista asmens parodymo atpažinti tvarka, numatyta BPK 192 straipsnyje, neturi prasmės, nes fakto, kad įvykio vietoje buvo būtent J. M. ir E. L., neneigia net patys nuteistieji.

529.

53Nors E. L. savo kaltės nepripažino viso proceso metu, o J. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teigė, jog E. L. BK 284 straipsnyje numatytos veikos nepadarė ir net nesureagavo, kai J. M. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau abiejų nuteistųjų parodymų, susijusių su konfliktu, negalima laikyti patikimais, kadangi jie proceso eigoje iš esmės kito – pavyzdžiui, vykstant ikiteisminiam tyrimui pirmosios apklausos metu J. M. teigė, kad jis nukentėjusįjį tik pastūmė (t. 1, b. l. 89), o antrosios apklausos metu jau sakė, jog jis pats sudavė kaire ranka nukentėjusiajam į galvą ir dešine ranka į kaklą (t. 1, b. l. 91). E. L. pirmosios apklausos metu teigė, jog nukentėjusiojo niekas nemušė (t. 1, b. l. 150), o antrosios apklausos metu – kad J. M. pečiu užkabino nukentėjusįjį ir pliaukštelėjo jam į veidą (t. 1, b. l. 152). Taip pat iš esmės skyrėsi E. L. parodymai ir dėl to, ar šis yra matęs nukentėjusįjį iki konflikto – ikiteisminio tyrimo metu vykstant antrajai E. L. apklausai pastarasis teigė, jog nukentėjusiojo anksčiau nebuvo matęs nei gyvai, nei socialiniuose tinkluose (t. 1, b. l. 152), o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jau sakė, kad nukentėjusįjį yra matęs Kovo 11-osios eitynėse su plakatu „Lietuva visiems“.

5410.

55Įvertinus tiek nuteistųjų parodymų nenuoseklumą, tiek ir kitus įrodymus galima daryti išvadą, kad nuteistųjų parodymai dėl E. L. dalyvavimo konflikte neatitinka tikrovės ir kad nukentėjusįjį mušė ne tik J. M., bet ir E. L.. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pažymima, kad esant situacijoms, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, teismai turi išanalizuoti tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2019).

5611.

57Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog įvykio metu nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta asmenų, kurie būtų matę konfliktą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Akivaizdu, jog viešojo transporto stotelėje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, o pati viešojo transporto stotelė laikytina viešąja vieta, nes pagal teismų praktiką viešąja vieta laikoma erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2013).

5812.

59Nepritartina apeliantui, jog jo veiksmai nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai, žala nebuvo padaryta, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymių. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nukentėjusysis buvo užpultas įžūliai, be pateisinamos priežasties, ir nors nusikalstama veika truko neilgai, tačiau neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie, remiantis specialisto išvada, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 22), todėl nėra pagrindo teigti, kad žala nebuvo padaryta. Be to, akivaizdu, kad E. L. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo, nes galimai siekė atkeršyti už nukentėjusiojo elgesį Kovo 11-osios eitynėse.

6013.

61Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog E. L. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

62Dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo

6314.

64Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. L. nešaukė „Lietuva lietuviams“, o pirmosios instancijos teismas, E. L. pripažindamas kaltu dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam. Sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo.

6515.

66Nors tiek E. L., tiek J. M. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme neprisipažino padarę BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltę tiesiogiai įrodo nukentėjusiojo parodymai, jog žodžius „Lietuva lietuviams“ šaukė abu nuteistieji. Tai reiškia, jog apelianto kaltė įrodyta remiantis byloje esančiais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. L. kaltu dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įrodinėjimo pareigos jam neperkėlė ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė.

6716.

68Tiesa, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo parodymai, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, iš dalies yra nenuoseklūs, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad abu nuteistieji, mušdami nukentėjusįjį, šaukė „Lietuva lietuviams“ (t. 1, b. l. 14; 20), o nagrinėjant bylą teisme jau sakė, kad muštynių metu „Lietuva lietuviams“ šaukė J. M., o E. L. „Lietuva lietuviams“ šaukė tik bėgdamas iškart po sumušimo (t. 2, b. l. 66-67). Tačiau, nepaisant tokio parodymų nenuoseklumo, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nukentėjusiojo parodymai laikytini patikimais, nes jų tarpusavio prieštaravimą galėjo lemti tiek paties įvykio, tiek ir proceso metu patirtas stresas bei kitos neigiamos emocijos. Be to, šis parodymų tarpusavio prieštaravimas nelaikytinas esminiu, kadangi nuo muštynių pradžios iki po jų sekusio E. L. bei J. M. pasišalinimo iš įvykio vietos prabėgo itin nedaug laiko, o konkretus šūkio „Lietuva lietuviams“ skandavimo momentas – muštynių metu ar iškart po jų – E. L. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

6917.

70Vis dėlto esminis klausimas šioje byloje – ar žodžių „Lietuva lietuviams“ skandavimas yra toks pavojingas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.

7118.

72Teismų praktikoje šiuo klausimu pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra viena iš svarbiausių aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015).

7319.

74Be to, pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, kurstymo panaudoti smurtą ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

7520.

76Nagrinėjamoje byloje E. L. padarytos veikos pavojingumą, visų pirma, rodo tai, jog šūkis „Lietuva lietuviams“ buvo išsakytas naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, siekiant jam parodyti, kad Lietuvoje jis yra nepageidaujamas. Tokios pačios pozicijos, jog BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų pavojingumo laipsnį didina konkrečioje situacijoje kartu su neapykantos kurstymu naudojamas smurtas, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010). Be to, E. L. veiksmų didelį ir baudžiamajai atsakomybei pakankamą pavojingumo laipsnį rodo ir jo asmenybės bruožai – nacistinių simbolių (tokių kaip 14/88) naudojimas viešumoje, tyčiojimasis iš nukentėjusiojo socialiniuose tinkluose (t. 2, b. l. 59).

7721.

78Nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien tik lingvistine prasme šūkis „Lietuva lietuviams“ nereiškia kažkokių rasių ar tautybių žmonių diskriminacijos, įžeidimo ir niekinimo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šaukiant „Lietuva lietuviams“ buvo siekiama ne abstrakčiai pademonstruoti tautinius jausmus, bet pasityčioti iš konkretaus nukentėjusiojo rasės, tautybės, įsitikinimų ir pažiūrų. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog E. L., kaip ir J. M., tokiu savo elgesiu itin grubiai nusižengė Konstitucijos preambulėje skelbiamam siekiui puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, ir dėl to jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.

79Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L.... 3. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant... 4. Bausmės atlikimo laikotarpiu E. L. įpareigotas būti namuose nuo 23.00 val.... 5. Į bausmės laiką E. L. įskaičiuota bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus... 6. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta... 7. Nukentėjusiojo F. A. S. H. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas J. M., tačiau jo atžvilgiu... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. I.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 1.... 13. E. L. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje tyčia, veikdamas kartu su J. M.,... 14. 2.... 15. E. L. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas su J. M. kurstė neapykantą... 16. II.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai... 18. 3.... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 20. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos... 21. 3.1. Skunde nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti E. L. veiksmų... 22. 3.2. Teismas nepagrįstai nevertino E. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir... 23. 3.3. Anot apelianto, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. 3.4. Skunde aptariami ir policijos pareigūnų N. R. ir G. Č. parodymai... 25. 3.5. Skunde pažymima, kad teismas visiškai nevertino, ar nebuvo pažeista... 26. 3.6. Skunde pažymima, jog tik išanalizavus aukščiau aptartus duomenis, juos... 27. 3.7. Skunde daroma išvada, kad J. M. ir E. L. savo elgesiu nešokiravo ir... 28. Dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos... 29. 3.8.Skunde sutinkama su kasacinio teismo praktika, aptarta nuosprendyje... 30. 3.9. Skunde pažymima, jog teismas įrodinėjimo naštą perkelia E. L. ir J.... 31. 3.10. Skunde nurodoma, jog E. L. buvo inkriminuoti tokie veiksmai: viešas... 32. 3.11. Skunde pažymima, jog E. L. nurodė nukentėjusiojo neįsidėmėjęs, jo... 33. 4.... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis F. A. S. H. prašo... 35. 4.1. Atsiliepime pažymi, jog nuteistųjų pareikštas nuostatas bei pažiūras... 36. 4.2. Atsiliepime nurodoma, jog paties E. L. parodymai keitėsi. 2018 m. liepos... 37. 4.3. Jog veikoje dalyvavo abu nuteistieji, patvirtina G. Č. parodymai,... 38. 4.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo byla... 39. 4.5. Atsiliepime pažymima, kad nuteistieji, užpuolę nukentėjusįjį... 40. 5.... 41. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti,... 42. III.... 43. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 44. Apeliacinis skundas atmetamas.... 45. 6.... 46. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės... 47. Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo... 48. 7.... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5... 50. 8.... 51. Pažymėtina, jog šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant... 52. 9.... 53. Nors E. L. savo kaltės nepripažino viso proceso metu, o J. M. nagrinėjant... 54. 10.... 55. Įvertinus tiek nuteistųjų parodymų nenuoseklumą, tiek ir kitus įrodymus... 56. 11.... 57. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog įvykio metu... 58. 12.... 59. Nepritartina apeliantui, jog jo veiksmai nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir... 60. 13.... 61. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo... 62. Dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo... 63. 14.... 64. Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. L. nešaukė „Lietuva lietuviams“, o... 65. 15.... 66. Nors tiek E. L., tiek J. M. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą... 67. 16.... 68. Tiesa, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo parodymai, kaip teisingai... 69. 17.... 70. Vis dėlto esminis klausimas šioje byloje – ar žodžių „Lietuva... 71. 18.... 72. Teismų praktikoje šiuo klausimu pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra... 73. 19.... 74. Be to, pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus... 75. 20.... 76. Nagrinėjamoje byloje E. L. padarytos veikos pavojingumą, visų pirma, rodo... 77. 21.... 78. Nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien tik... 79. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 80. nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti....