Byla e2A-300-560/2018
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2 587,76 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad E. Ž. nukentėjo 2013-09-23 įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą – eismo įvykio metu. Šis nelaimingas atsitikimas ieškovo 2013-10-10 sprendimu Nr. SDR-534 pripažintas draudiminiu įvykiu, atsakingas už žalą - L. L., kurio civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. E. Ž. 2014-07-01 ieškovui pateikė 2014-07-01 prašymą skirti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ieškovas 2014-08-12 sprendimu Nr. SNAD-1557 paskyrė 2 587,76 Eur kompensaciją ir išsiuntė atsakovui 2014-09-03 pretenziją Nr. SIE-900 su prašymu atlyginti žalą. Atsakovas 2014-12-03 raštu atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, jog diagnozės nepagrįstos objektyviais tyrimais, nepakanka duomenų, pagrindžiančių simptomų ryšį su ginčo eismo įvykiu. Ieškovas pateikė atsakovui 2015-01-26 pretenziją Nr. SIE-126, dar kartą prašydamas atlyginti žalą. Atsakovas 2015-02-25 raštu atsisakė atlyginti žalą. Teigia, jog atsakovo atsisakymas atlyginti žalą nepagrįstas. Dėl jokių kitų ligų/nelaimingų atsitikimų darbe, į darbą ar iš darbo, išskyrus įvykusį 2013-09-23, E. Ž. siųsta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – NDNT) nebuvo, todėl akivaizdu, jog 20 procentų netektas darbingumas jai nustatytas dėl ginčo įvykio. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių bei motyvų, kodėl neskundė NDNT sprendimo, kuriuo nustatytas nukentėjusiosios darbingumas. Atsakovas savo poziciją grindžia gydytojo eksperto išvada, kurioje išdėstytos jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstos abejonės. Aplinkybė, kad gydymas toliau netaikomas, nepaneigia aplinkybės, kad liekamieji reiškiniai neišnyko. Nors E. Ž. buvo patekusi ir į antrą įvykį, tačiau ligos istorijose nėra duomenų kad būtų diagnozuoti analogiški sveikatos sutrikimai.
  2. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad atsakovas, įvertinęs gautus medicininius dokumentus, padarė išvadą, jog nukentėjusiajai 80 procentų darbingumo lygis nustatytas nepagrįstai ir nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis. Eksperto išvadoje nurodyta, jog diagnozės, kurių pagrindu nustatytas dalies profesinio darbingumo netekimas, yra nepagrįstos nei klinika, nei objektyviais tyrimais, nepakanka duomenų, pagrindžiančių aprašytų skundų/simptomų ryšį su 2013-09-23 eismo įvykiu. Remiantis eksperto išvada, nukentėjusioji nuo 2014-04-28 gydoma nuo varginančių stiprių nugaros skausmų, o skundų dėl kairės plaštakos skausmų, tirpimų, apribotų judesių ar negalėjimo sugniaužti kumštį nuo minėtos datos iki NDNT vertinimo (2014-06-23) nėra ir joks gydymas nebetaikytas. VšĮ Jūrininkų sveikatos centro Gydytojų konsultacinė komisijos 2014-04-25 pažymėta, kad nukentėjusioji dirbti gali be jokių apribojimų. Atsakovas neprivalo skųsti NDNT sprendimo – tokios pareigos neįtvirtina teisės aktai. Tam, kad atsakovas būtų pripažintas atsakingu už žalą ieškovas turi įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.
  3. Trečiasis asmuo NDNT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo paaiškino, kad E. Ž. darbingumo lygį 2014 m. birželio 10-23 d. vertino NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius, kuris asmeniui nustatė 100 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ ir vienerių metų laikotarpiui 80 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs E. Ž. skundą, 2014-08-08 sprendimu Nr. SS-2295 NDNT teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą. NDNT turimi medicininiai dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, yra išsamūs, nėra prieštaringi ir juose nėra duomenų ar kokių nors užuominų apie tai, kad E. Ž. diagnozuotiems sveikatos funkciniams sutrikimams įtaką galėjo daryti kitos ligos ar traumos pasekmės. Apskundimo tvarka draudikas nepasinaudojo, todėl galima laikyti, kad su nustatytu darbingumo lygiu sutiko. Neurologai nustatė alkūninio nervo neuropatiją, ir nors lūžis išgijo, funkcijos sutrikimas išlikęs.

    6

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-10 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai 2 587,76 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 58,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atliekant darbingumo lygio vertinimą (ir pakartotinį), NTDT specialistams nekilo abejonių dėl to, kad funkciniai sutrikimai, dėl kurių buvo nustatomas darbingumo lygis, yra susiję su siuntime nurodyta trauma. NDNT patvirtino, kad nei pirminio darbingumo lygio nustatymo metu, nei tiriant nukentėjusiosios skundą, neturėjo duomenų dėl antro eismo įvykio, todėl jo padarinių nevertino. Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuojančios teisės normos numato NDNT pareigą kreiptis į siuntimą išdavusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų duomenų pateikimo, jei pateikti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar prieštaringi. NDNT nurodė, kad tokio poreikio neturėjo, taigi sprendė, kad netektas darbingumas yra kilęs dėl 2013-09-23 įvykusios traumos. Atsakovas savo teise apskųsti NDNT sprendimą nepasinaudojo. Byloje nustatyta, kad po antrojo eismo įvykio (2014-01-18), dėl kurio padarinių nukentėjusioji kreipėsi į VšĮ Jonavos ligoninę, jai buvo konstatuotas krūtinės sumušimas, tačiau nei siuntime ar gydytojų išvadose, pateiktose NDNT, nebuvo nurodytas joks susirgimas, kuris būtų siejamas su antruoju eismo įvykiu.
  2. Teismo ekspertizės akto Nr. 0225/16 išvadose teigiama, kad 2013-09-23 eismo įvykio metu padaryti sužalojimai ir/ar jų sukeltos pasekmės (ligos) buvo išgydyti visiškai ir/ar išnyko savaime iki 2014-06-30, tiksliau iki 2014-01-18 (uždarytas nedarbingumo lapelis). Tačiau kitų byloje surinktų įrodymų visuma tokios išvados nepatvirtina. Šiuo atveju nukentėjusiajai buvo taikytas stacionarus, ambulatorinis, medikamentinis, chirurginis gydymas, medicininė reabilitacija, tačiau nepaisant to, funkciniai sutrikimai išliko. Medicininiuose dokumentuose, surašytuose traumatologo bei neurologo, o jų pagrindu iš šeimos gydytojos pasirašytame siuntime nurodyta, kad pacientę vargina plaštakos skausmai, tirpimai, sunkiai sugeba suspausti kairę plaštaką į kumštį, greitas kairės rankos nuovargis, skundai po traumos. Tuo remiantis galima pagrįstai teigti, kad nedarbingumo laikotarpio pasibaigimas šiuo konkrečiu atveju negali būti siejamas su visišku sužalojimų ar jų pasekmių išnykimu, nors joks gydymas ir nebebuvo taikomas.
  3. Ekspertas, pasisakydamas dėl nukentėjusiajai diagnozuoto alkūninio nervo n.ulnaris pažeidimo teigia, kad jis buvo nustatytas remiantis klinikiniu tyrimu bei nusiskundimais, bet nebuvo pagrįstas elektroneurografijos (ENMG) tyrimu. Teismas sutiko su NTDT atstovo gydytojo K. R. G. paaiškinimu, kad ligonis siunčiamas tyrimui tik tuomet, kai gydytojui trūksta duomenų diagnozei nustatyti, todėl teismo vertinimu, eksperto nurodyto tyrimo neatlikimas niekaip nepaneigia nukentėjusiajai diagnozuoto n.ulnaris neuropatijos susirgimo. Šios diagnozės neginčija ir pats ekspertas, tačiau išvadose nurodo, kad ENMG tyrimas leistų diferencijuoti, ar šis susirgimas yra kilęs dėl nervinio kamieno pažeidimo, ar dėl kaklo radikuliopatijos. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie kaklo pažeidimą, po kurio, pasak eksperto, neuritas galėjo manifestuoti kaip kaklo radikuliopatijos pasekmė. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad eksperto prielaidos forma padaryta išvada dėl n.ulnaris susirgimo priežasčių nėra patvirtinta kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ją vertino kritiškai. Kitų patikimų duomenų, leidžiančių paneigti nurodyto susirgimo priežastingumą su 2013-09-23 eismo įvykiu, į bylą nepateikta.
  4. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog galima pagrįstai teigti, kad atsakovas duomenų, leidžiančių spręsti tokių aplinkybių nustatymą, nepateikė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp eismo įvykio ir netekto darbingumo išmokos yra priežastinis ryšys. NDNT nėra įstaiga, kuri nustatinėja priežastinį ryšį dėl konkretaus eismo įvykio ir netekto darbingumo procento.
  2. NDNT vertinimui nebuvo pateikta dokumentų, susijusių su kito eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Taigi, siunčiantis į NDNT gydytojas suformuoja tikrinimo apimtį – nurodo, dėl kokio eismo įvykio galimai konkrečios būklės atsirado. NDNT, vertindama tuos dokumentus, nežino, ar buvo kokių nors kitų įvykių, galėjusių daryti įtaką netektam darbingumui ir kiek jų buvo. Jeigu siunčiantis gydytojas nurodo, kad tos būklės susijusios su konkrečiu įvykiu, NDNT taip ir vertina, jie netikrina visos medicininės kortelės ir nerenka (neturi pareigos rinkti) informacijos apie kitus įvykusius eismo įvykius. Kaip matyti iš 2014-06-23 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2303, vertinimas buvo atliktas vadovaujantis siuntimu į NDNT 54178, VšĮ Jūrininkų SPC, gautą 2014-06-10, o ne visa medicinine medžiaga, kuri buvo pateikta ekspertui.
  3. Teismas be pagrindo nesivadovavo teismo eksperto išvada ir netinkamai taikė įrodinėjimo taisyklę. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nesivadovavo ekspertize, neįvardino ekspertizės trūkumų.
  4. Teismas taip pat nurodo, kad „funkciniai sutrikimai išliko“, tačiau tokios savo išvados niekuo nepagrindžia. Konkretūs funkciniai sutrikimai ir jų laipsniai yra nustatomi specialistų. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl specialiųjų žinių reikalaujančio klausimo.
  5. Neaišku, kokiais argumentais remiantis teismas nusprendė, jog elektroneurografijos (ENMG) tyrimui ligonis siunčiamas tik tuomet, kai gydytojui trūksta duomenų diagnozei nustatyti, kaip nurodė trečiojo asmens atstovas.
  6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl priežastinio ryšio su eismo įvykiu, išsamiai nagrinėjo teisės aktų normas, reglamentuojančias darbingumo netekimo nustatymo tvarką ir sąlygas, o būtent, ar E. Ž. 20 procentų netektas darbingumas NDNT buvo nustatytas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių.
  7. Atsakovui kartu su pretenzijomis pateikti dokumentai įrodo, kad nukentėjusiajai 80 procentų darbingumo lygis nustatytas dėl 2013-09-23 eismo įvykio metu patirtos traumos bei netekto darbingumo vienkartinė kompensacija paskirta dėl šio eismo įvykio metu patirtos traumos padarinių.
  8. Atsakovas, išreikšdamas abejones, kad nukentėjusiajai 80 procentų darbingumo lygis nustatytas nepagrįstai, remiasi teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0225/16 išvadomis, kurį teismas pateikdamas argumentuotus motyvus vertina kritiškai, tačiau jokių kitų savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
  9. Apelianto išvados, kad „NDNT nėra ta įstaiga, kuri nustatinėja priežastinį ryšį dėl konkretaus eismo įvykio ir netekto darbingumo procento“, teisiškai nepagrįstos.
  10. Tai, kad NDNT vertinimui nebuvo pateikta duomenų apie 2014-01-18 įvykio metu patirtus sužalojimus, neįrodo, kad E. Ž. 20 procentų darbingumo lygis nustatytas ne dėl 2013-09-23 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarinių.
  11. Atsakovas, būdamas draudimo teisinių santykių profesionalas, iki šiol neginčijo jam pateiktų NDNT sprendimų, nors tokią teisę ir galimybę turėjo.
  12. Atsakovas abejoja gydytojų bei NDNT specialistų išvadomis, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad yra priešingai nepateikia. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai įvertintos ekspertizės išvados. Tai, kad teismas ekspertizės išvadas vertino kritiškai, nereiškia, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
  13. Trečiasis asmuo NDNT atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkinamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-09-23 Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota E. Ž.. Ieškovo 2013-10-10 sprendimu Nr. SDR-534 E. Ž. 2013-09-23 įvykęs lengvas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą pripažintas draudiminiu įvykiu. Atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą – L. L., kurio civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų liekamųjų padarinių laikotarpiu nuo 2014-06-10 iki 2015-06-09 nukentėjusiajai NDNT nustatė 20 procentų darbingumo netekimą. Ieškovas 2014-08-12 sprendimu Nr. SNAD-1557 „Dėl E. Ž. teisės į netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją“ E. Ž. paskyrė 2 587,76 Eur netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2013-09-23, netekus 20 procentų darbingumo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2014-09-03 pretenzija Nr. SIE-900 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ prašydamas atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą už minėtą laikotarpį.

13Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo reikalaujamą priteisti žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu sutinka bei pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala (Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimas).
  2. Spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos siekia įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) ar jo draudiką, kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013-06-28 nutartis, priimta Nr. 3K-3-388/2013; kt.). Šiame kontekste pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Tad socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Sprendžiant dėl nukentėjusiojo asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo metu patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, skirtos atlyginti nukentėjusiojo asmens negautas pajamas. Šios kompensacijos mokamos darbingumo lygį nustatančių dokumentų, mėnesio kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimų, kitų dokumentų ir jais remiantis socialinio draudimo įstaigų priimtų sprendimų pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013-01-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo 2013-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014).
  3. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2014-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį. Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų argumentus ir pateikiamus įrodymus bei vykdydamas pareigą patikslinti ir paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), preliminariai nustatęs, kad atsakovas pagrindė reikšmingą neatitikimą tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos, turi pasiūlyti šalims teikti įrodymus, patvirtinančius realų apdraustojo (jam mirus – jo šeimos narių) patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; 2015-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-916/2015).
  4. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas reikalaujamą priteisti žalą, pateikė duomenis apie įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas, jas pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu atsakovas savo poziciją grindė jo prašymu byloje paskirtos ir atliktos ekspertizės akto išvada. Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 0225/16 užfiksuota, jog teismo medicinos gydytojas dr. P. P. pateikė tokią išvadą: 1) E. Ž. eismo įvykio metu 2013-09-23 buvo padarytas kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžis, kuris po operacinio gydymo komplikavosi riešo sąnario kontraktūra, plaštakos raumenų atrofija; 2) šie 2013-09-23 eismo įvykio metu padaryti sužalojimai E. Ž. ir/ar jų sukeltos pasekmės (ligos) buvo išgydyti visiškai ir/ar išnyko savaime iki 2014-06-30, tiksliau iki 2014-04-18 (uždarytas nedarbingumo lapelis), remiantis VšĮ Jūrininkų Sveikatos Priežiūros centro Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos Nr. Ž-1082; 3) objektyvūs duomenys, kuriais gali būti pagrįsta n. ulnaris neuropatijos diagnozė yra paravertebralinė adatinė raumenų elektroneuromiografija (ENMG), o E. Ž. n. ulnaris neuropatijos diagnozė nustatyta remiantis klinikiniu tyrimu bei nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta ENMG tyrimu, bei nėra diferencijuota ar tai dėl kaklo radikuliopatijos (C7, C8) ar nervinio kamieno pažeidimas, o jei kamieno pažeidimas tai nenustatytas nervinio kamieno pažeidimo aukštis; 4) E. Ž. nervo ulnaris neuritas nesietinas su eismo įvykiu, nes po traumos bei operacijų metu nebuvo nustatytas nervo pažeidimas bei nebuvo simptomatikos. Neurito simptomatika atsirado po E. Ž. patirto eismo įvykio 2014-01-18, kai buvo sumušta krūtinė, o tokios traumos metu būna ir kaklo traumavimas ir neuritas galėjo manifestuoti, kaip kaklo radikuliopatijos pasekmė, nes nuo 2006 m. jau buvo diagnozuota kaklo stuburo osteochondrozė su lėtine cervikokranialgija.
  5. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas byloje teismo priimame sprendime arba nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikta eksperto išvada yra išsami, aiški, neprieštaringa, išplaukianti iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nekyla. Taip pat pažymėtina, jog priešingai nei skundžiamame procesiniame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, išvadoje aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota, jog nervo ulnaris neuritas nesietinas su ginčo eismo įvykiu, o neurito simptomatika atsirado po E. Ž. patirto eismo įvykio 2014-01-18, t. y. išvada dėl n.ulnaris susirgimo priežasčių padaryta teigimo, o ne prielaidos forma. Nepaisant to, kad, kaip nustatyta, eksperto išvada neturi trūkumų, kurie sudarytų pagrindą ja nesivadovauti byloje, pirmosios instancijos teismas kritišką išvados vertinimą motyvavo jos prieštaringumu duomenims, užfiksuotiems kitų į bylą pateiktų įrodymų.
  7. Nors eksperto išvadai kaip įrodymų šaltiniui CPK nesuteikia išskirtinės galios, ji teismui neprivaloma, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, jog ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2017-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017), tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada. Nagrinėjamu atveju pagrindinis klausimas, kuriuo duota eksperto išvada, yra klausimas dėl priežastinio ryšio tarp ginčo eismo įvykio padarinių ir sveikatos sutrikimų, buvusių pagrindu nustatyti atitinkamą nukentėjusiosios darbingumo laipsnį bei ieškovui išmokėti reikalaujamą priteisti kompensaciją. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo eismo įvykis nulėmė 20 procentų nukentėjusios darbingumo netekimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokia išvada nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas neginčija nukentėjusiajai diagnozuotų susirgimų, jis ginčija jų sąsajumą su ginčo eismo įvykiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą nesiremti eksperto išvada grindžia motyvais apie nukentėjusiosios diagnozę, jos padarymo aplinkybes, o ne apie šios diagnozės ryšį su ginčo eismo įvykiu. Vien tai, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie kaklo pažeidimą, po kurio, pasak eksperto, neuritas galėjo manifestuoti kaip kaklo radikuliopatijos pasekmė, nesudaro pagrindo nesivadovauti eksperto išvada, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai patvirtina, jog po E. Ž. patirto eismo įvykio 2014-01-18 jai buvo sumušta krūtinė, o tokios traumos metu būna ir atitinkamas kaklo traumavimas, nuo 2006 m. E. Ž. buvo diagnozuota kaklo stuburo osteochondrozė su lėtine cervikokranialgija.
  8. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo motyvas ir ieškovo argumentas, kad nei pirminio darbingumo lygio nustatymo metu, nei tiriant nukentėjusiosios skundą, NDNT neturėjo duomenų dėl antro eismo įvykio, todėl jo padarinių nevertino, yra ne pastiprinantis pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrindimą, o priešingai – keliantis abejones dėl ginčo eismo įvykio ir atsiradusios žalos sąsajumo. Jei NDNT neturėjo duomenų apie 2014-01-18 eismo įvykį, atlikdama minėtą darbingumo lygio nustatymą, labai tikėtina, kad buvo padaryta klaida dėl nukentėjusiosios prarasto darbingumo kildinimo iš ginčo eismo įvykio padarinių.
  9. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėl jo padaryto įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kas lėmė, jog buvo neteisingai išspręsta byla. Tai yra pagrindu apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, buvimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą iš esmės, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 560,00 Eur už ekspertizės atlikimą.
  2. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas, iš ieškovo atsakovui priteisiant 58,00 Eur žyminio mokesčio.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.

18Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (į. k. 193180814) atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 58,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai