Byla 2A-180-798/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams R. Č., G. Č., UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Topografija“, VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo ir nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje S. T. ir M. V.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl kadastrinių matavimų ir nuosavybės teisės teisinės registracijos pagrįstumo bei teisėtumo.

5Ieškovas K. B. ieškiniu (1 t., b. l. 2-13) prašė: 1. taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei R. Č. ir atsakovui G. Č. priklausantį žemės sklypą ir jame esantį statinį valdoje, esančioje adresu Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste; 2. Pripažinti negaliojančiu AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ sudarytą 2002-04 Žemės sklypo planą; 3. Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti parduodamų namų valdų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, Vilkpėdės seniūnijos, išduotą kaip priedą prie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-23 įsakymo Nr. 4000-01, ir tiksliai nurodyti, jog parduodamas namų valdos, esančios Vilniaus mieste Savanorių pr. 246, 619 kv. m dydžio žemės sklypas yra 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotose valdos ribose, užimančiose bendrą 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) plotą; 4. Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-07-09 įsakymą Nr.10-10 Dėl namų valdos Savanorių pr. 246 žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pilietei R. Č. ir tiksliai nurodyti, jog parduodamas namų valdos, esančios ( - ), 619 kv. m dydžio žemės sklypas yra 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotose valdos ribose, užimančiose bendrą 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) plotą; 5. (Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą) panaikinti sklypo dalies (5,27 m x 3,44 m) dydžio, ribojamo taškais „3-4-5-6“ su naujais taškais „3, 4, 5“ po statiniu, pažymėtu indeksu „MN rūsys“, ( - ), 2002-09-13 teisinę registraciją Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. 01/44384-1; 6. Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti 2002-10-02 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2002-25949, nurodant, kad 618 kv. m žemės sklypas, esantis Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste, parduotas R. Č. ir G. Č., yra 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotose valdos ribose, užimančiose bendrą 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) plotą. 7. (Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą) panaikinti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr.01/44384 nuosavybės teises atsakovės R. Č. ir atsakovo G. Č. vardu į žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0077-0168) ir statinį, pažymėtą plane indeksu „4I1/t“ (unikalus Nr. 4400-2302-5870), esančius Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste; 8. Pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-02-10 kadastrinių matavimų planą, 2012-02-10 Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis ir 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis; 9. Pripažinti negaliojančia atsakovės R. Č. 2012-02-24 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l, kuria žinomai melagingai deklaravo: „Šia deklaracija skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendimus ir teisės aktų reikalavimus: 1. užbaigta šių statinių statyba: 1.1. ūkinis pastatas 4I1/t; pagalbinio ūkio; I grupės nesudėtingas; nauja statyba; <...> Statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas, paveldėtojas) R. Č. <...> ( - )“ ir patraukti atsakovę R. Č. baudžiamojon atsakomybėn už šioje deklaracijoje pateiktus duomenis neatitinkančius tikrovei; 10. Pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-25 sprendimą Nr. 199; 11. Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą patikslinti 2012-02-10 kadastrinių matavimų planą, 2012-02-10 Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis bei 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis ir pakeisti žemės sklypo, esančio adresu Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste, ribas: pašalinti žemės sklypo dalį po statiniu, pažymėtu indeksu „MV rūsys“, ir nustatyti žemės sklypo ribas, buvusias 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotas, bendrame 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) ploto žemės sklype, susidėjusių iš dviejų sklypo dalių, pažymėtų indeksais „246/600“ ir „246/19“; 12. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja, testatorė A. T. (gim. 1926-02-01, mirusi 2002-03-31) valdoje, esančioje Vilniaus mieste, Savanorių (buvęs Raudonosios Armijos) pr. 244, valdė ir teisėtai naudojosi: išlikusiu 1960 metais statytu ūkiniu pastatu, pažymėtu planuose skirtingai; („5Jl/m“ arba „MN“, arba ,MN rūsys“, arba „4I1/t“), žemės sklypu 161 kv. m ploto ir, jį juosiančia tvora (9,25 m + 7,10 m + 5,00 m +12,00 m +5,90 m + 9,20 m); 13. Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją papildyti Vilniaus miesto valdybos 1996-04-04 sprendimą Nr. 531 V „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo Vilkpėdės seniūnijoje“ punktu „2.1. Nustatyti ( - ) privačios valdos, kurią valdo A. T., žemės sklypo 161 kv. m ploto ribas su, jį juosiančia tvora (9,25 m + 7,10 m + 5,00 m + 12,00 m + 5,90 m + 9,20 m); 14. Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymą Nr. l 547-01 ir papildyti sekančiais punktais: „1.1. Nustatyti, kad ( - ) namų valdos A. T. valdomas papildomas žemės sklypas yra 161 kv. m ploto“ ir „4.3. Vadovaujantis 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio 10 dalimi nustatyta tvarka bei remiantis 2012-06-11 liudijimu apie K. B., kaip vienintelio įpėdinio, priėmusio palikimą pagal testamentą po testatorės A. T. (a. k. ( - ) mirusios 2002-03-31 (paveldėjimo byla Nr.70/2002), sudaryti valstybinės žemės sklypo 161 kv. m ploto pirkimo-pardavimo sutartį su K. B.“; 15. Remiantis 2012-06-11 Liudijimu apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą 2002-09-04 Testamentų registre, priteisti ieškovo K. B. asmeninėn nuosavybėn paveldėtą pagal testamentą turtą: išlikusį 1960 metais statytą ūkinį pastatą, pažymėtą planuose skirtingais žymėjimais - „5I1/m“, „MN“, „MN rūsys“ arba „4I1/t, buvusį valdoje, esančioje adresu ( - ), Vilniuje, o dabar esantį valdoje adresu ( - ); 16. Procesinius terminus, jeigu jie yra praleisti, atnaujinti. Kiti procesiniai reikalavimai sietini su įrodymų išreikalavimu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

6Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (2 t., b. l. 2-7) atsiliepime nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, neturinčio reikalavimo teisės, praleidus ieškinio senaties terminą, nepagrįstas, todėl atmestinas.

7Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (2 t., b. l. 27-39) atsiliepime prašė laikyti, kad praleistas terminas ginčyti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymą Nr. 1547-01 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-07-09 įsakymą Nr. 10-10; taikyti senatį ginčyti 2002-10-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/2002-25-49; ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (t. 2., b. l. 106-110) atsiliepime prašo taikyti ieškinio senatį, o netaikius senaties, atmesti ieškinį.

9Atsakovas UAB „Inžineriniai tinklai“ filialas „Topografija“ (t. 2, b. l. 124) atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

10Atsakovai R. Č. ir G. Č. (t. 2, b. l. 125) atsiliepime prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, M. V. (2 t., 166-167 b. l.) atsiliepime nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, S. T. (2 t., 169-171 b. l.) atsiliepime prašė ieškinį atmesti.

13Ieškovas K. B. teikė rašytinius paaiškinimus dėl į bylą pateiktų atsiliepimų (2 t.,186-197, 3 t., 2-7 b. l.).

14Ieškovas K. B. pateikė prašymą dėl papildomo atsakovo į bylą įtraukimo (3 t., 8-9 b. l.). Prašė civilinėje byloje papildomai įtraukti atsakovu VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą; (17 reikalavimas) įpareigoti VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą imtis priemonių kompetencijos ribose, kad būtų pašalinti pažeidimai, nurodyti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-03-08 rašte Nr. IN (12.5.1.15.)-7855, būtų atstatytos pažeistos sklypų (projektinis Nr. 293) ribos, panaikinti kadastriniai matavimai, užfiksuoti atsakovo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ ginčijamu 2002-04 Žemės sklypo planu M l :500 ir užfiksuoti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ginčijamu 2012-02-10 Kadastrinių matavimų planu.

15Ieškovas K. B. pateikė 2013-08-21 prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (3 t., 40 b. l.). Šiuo prašymu pateikė patikslintus 5 ir 7 reikalavimų suformulavimus, kadangi nebuvo tiksliai nurodyta, kas turi būti įpareigotas atlikti šiuose punktuose nurodytus veiksmus - „5. Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą panaikinti sklypo dalies (5,27 m x 3,44 m) dydžio, ribojamo taškais „3-4-5-6“ su naujais taškais „3, 4, 5“ po statiniu, pažymėtu indeksu „MN rūsys“, Savanorių pr. 246, Vilniuje, 2002-09-13 teisinę registraciją Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. 01/44384-1. <...> 7. Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą panaikinti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. 01/44384 nuosavybės teisės atsakovės R. Č., ir atsakovo G. Č. vardu į žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0077-0168) ir statinį, pažymėtą plane indeksu „4I1/t“ (unikalus Nr.4400-2302-5870), esančius Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste“.

16Atsakovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atsiliepime (5 t., 189-200 b. l.) prašė nelaikyti jo atsakovu byloje, o ieškinį atmesti.

17Ieškovas K. B. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (6 t., 6-8 b. l.). Juo prašė ieškinį papildyti reikalavimais: „25 (18 reikalavimas) Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti atsakovo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2009-04-23 Žemės sklypo plane M 1:1000 esančią atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-06-09 suderinimo žymą ir panaikinti 8 379 m3 žemės sklypo ribas iš laikinojo kadastro žemėlapio sluoksnio. 26 (19 reikalavimas) Įpareigoti atsakovą VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą panaikinti - pripažinti negaliojančiu 2009-04-23 Žemės sklypo planą M 1:1000 ir laikyti jį niekiniu“; Atmesti atsakovo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2013-09-12 atsiliepime Nr. 598 pareikštą prašymą nelaikyti jo atsakovu.

18Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime (6 t., 28-30 b. l.) prašė atmesti K. B. patikslinto ieškinio reikalavimus.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

21Teismas konstatavo, kad ieškovo K. B. nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimas atsirado iš paveldėjimo teisinių santykių, taip pat iš išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, o ieškovo ieškinio reikalavimus sprendė chronologine tvarka.

22Teismas, atmesdamas 13 ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją papildyti Vilniaus miesto valdybos 1996-04-04 sprendimą Nr. 531V „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo Vilkpėdės seniūnijoje“, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad būtų pagrindas pildyti aptariamą 1996-04-04 sprendimą, būtent pagal to sprendimo priėmimo metu egzistuojančius įrodymus. Teismas taip pat sutiko su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiais, kad ginčyti šį reikalavimą yra praleistas senaties terminas.

23Teismas, atmesdamas 14 ieškinio reikalavimą, sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstytais argumentais (2 t., 30-37 b. l.), kad nėra teisinio pagrindo tikslinti ieškovo prašomo Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymo, ieškovo nurodytu būdu. Teismas konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų, kurie šio administracinio akto priėmimo metu butų sudarę pagrindą tikslinti aptariamą administracinį aktą. Teismas taip pat sutiko su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teiginiais, jog yra praleistas terminas tikslinti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymą Nr. l 547-01.

24Dėl ieškinio 3 reikalavimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis ieškovo reikalavimas siejamas su aplinkybėmis, kurios yra nurodytos dėl 13 ieškinio reikalavimo. Teismas sutiko su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais (žr. 2 t., 107 b. l.), kad sąraše yra nurodomas bendras sklypo plotas 619 kv. m, o teisinio pagrindo skaidyti žemės sklypą į tas dalis, kurias nurodo ieškovas (600 kv. m + 19 kv. m), nenustatė. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškovas neįrodė teisinio intereso dėl žemės sklypo skaidymo pagal jo valdomas žemės sklypo ribas.

25Teismas, spręsdamas ieškinio 2 reikalavimą pripažinti negaliojančiu AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ sudarytą 2002-04 Žemės sklypo planą (1 t., 18-19 b. l.), pažymėjo, kad jis remiasi būtent ieškovo dėstomomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ sudarytą 2002-04 Žemės sklypo planą, nes ieškovas neįrodė, kad sudarant 2002-04 Žemės sklypo planą pažeistas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-23 įsakymas Nr. 4000-01. Teismas pažymėjo, kad planas buvo patikrintas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininko, taip pat buvo suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad buvo suklastoti kadastrinių matavimų duomenys. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad buvo pažeistos valdos raudonosios linijos. Teismo vertinimu, ieškovo išdėstytos abejonės (dėl dienos nenurodymo, dėl parašų vienodumo ir pan.), kurių pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiu AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ sudarytą 2002-04 Žemės sklypo planą, nesudaro pagrindo tenkinti aptariamo reikalavimo. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad 2002-04 kadastriniai matavimai iš viso faktiškai neatlikti.

26Dėl ieškinio 4 reikalavimo teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-07-07 įsakymu Nr. 10-10 buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies reikalavimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Teismas pažymėjo, kad šių taisyklių 3 punktas numatė, kad nacionaliniai ir užsienio subjektai turi teisę įsigyti nuosavybėn naudojamus valstybinės žemės sklypus tik gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-10 nutarimo Nr. 1423 nustatyta tvarka išduotus leidimus įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kuriuose jau yra jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti aptariamo reikalavimo, nes ieškovo ginčijami juridiniai faktai (Vilniaus miesto valdybos 1993-03-18 potvarkis Nr. 425V, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-23 įsakymas Nr. 4000-01, žemės sklypo geodezinių matavimų duomenys), kurių pagrindu buvo priimtas ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-07-09 įsakymas Nr.10-10, nenuginčyti. Teismas taip pat sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais, kad, lyginant ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-07-09 įsakymą Nr. 10-10 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-23 įsakymą Nr. 4000-01, ginčijamas administracinis aktas naujų teisių ir pareigų R. Č. nesukūrė. Be to, teismas šiam reikalavimui atsakovo prašymu taikė senaties terminą ir ieškovo reikalavimą atmetė.

27Dėl ieškinio 9 reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovės R. Č. 2012-02-24 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l, kuria žinomai melagingai deklaravo: „Šia deklaracija skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendimus ir teisės aktų reikalavimus: 1. užbaigta šių statinių statyba: 1.1. ūkinis pastatas 4I1/t; pagalbinio ūkio; I grupės nesudėtingas; nauja statyba; <...> Statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas, paveldėtojas) R. Č. <...> ( - )“ ir patraukti atsakovę R. Č. baudžiamojon atsakomybėn už šioje deklaracijoje pateiktus duomenis neatitinkančius tikrovės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į teismo posėdyje teiktus R. Č. paaiškinimus, jos atstovės baigiamojoje kalboje išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad neturi pakankamo pagrindo pripažinti negaliojančia atsakovės R. Č. 2012-02-24 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l. Teismas nenustatė pagrindo spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo.

28Dėl ieškinio 6 reikalavimo teismas pažymėjo, kad ginčijamas sandoris sudarytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-23 įsakymo Nr. 4000-01, kuris šioje byloje yra nenuginčytas, pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo aptariamas reikalavimas yra neįrodytas, todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas konstatavo, kad sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo remtasi tuo metu galiojančiais ir įregistruotais kadastriniais matavimais, todėl tenkinti aptariamą reikalavimą ta apimtimi, kuria prašo ieškovas, nėra teisinio pagrindo. Teismas netenkino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo dėl šio reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą (2 t., 38-39 b. l.), nes prašoma patikslinti sutartis sudaryta 2012-10-02, duomenys apie šį sandorį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2012-10-03, o ieškovas K. B. su ieškiniu į teismą kreipėsi 2012-09-26.

29Teismas ieškinio 5 reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti teisinę registraciją, laikė išvestiniu reikalavimu, jį siedamas su aukščiau nurodytais administraciniais teisiniais aktais (žr. taip pat 2 t., 2-3 b. l.), kurie nenuginčyti byloje. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti aptariamą reikalavimą ir naikinti esančią teisinę registraciją. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog prašoma panaikinti teisinė registracija atlikta neteisėtai ir nepagrįstai. Teismas taip pat konstatavo, kad terminas ginčyti šioje dalyje aptariamą reikalavimą yra praleistas, o ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus laikė formaliais bei nesudarančiais objektyvaus pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

30Dėl ieškinio 8 ir 11 reikalavimų teismas atkreipė dėmesį, kad paminėti reikalavimai vienas kitą dubliuoja, nes vienu reikalavimu ieškovas prašo panaikinti kadastrinių matavimų planą, pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis ir pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis, gi kitu - juos patikslinti. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad šioje dalyje prašomi pripažinti negaliojančiais dokumentai yra suklastoti ar laikytini neteisingais ir naikintinais. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant aptariamus klausimus svarbios aplinkybės buvo nurodytos pasisakant dėl 9 ieškovo reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruotas ginčo sklypas, ginčo pastatas, taip pat ieškovo sklypas ir teisių į juos įregistravimo pagrindai yra nenuginčyti ir galiojantys. Teismas sutiko su VĮ Registrų centro atsiliepime išdėstytais argumentais (2 t., 3-6 b. l.), jog svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovo sklypas neturi su ginčo sklypu bendros ribos, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias. Ieškovo sklypas suformuotas ir jo ribos nustatytos 1996 m., o ginčo sklypas suformuotas ir jo ribos nustatytos 2002 m. Atsakovo VĮ Registrų centro atsiliepime išdėstytos aplinkybės (R. Č. prašymą atlikti šiuos darbus pateikė 2012-02-09 (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 3441456), matavimai buvo atlikti 2012-02-10, o minima 2012-02-17 Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta įvertinus atliktų darbų apimtį ir galutinai nustačius atliktų darbų kainą) teismui neleido sutikti su ieškovo pozicija, kad ginčo pastato matavimai atlikti atbuline data. Vertindamas aplinkybes dėl ginčo pastato įregistravimo teismas akcentavo tai, kad ginčo pastatas jo registravimo metu pateko į R. Č. ir G. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ginčo sklypo ribas. Teismas, vertindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo nuostatas, sutiko su VĮ Registrų centro argumentais, kad aplinkybė, kada tiksliai ginčo pastatas pastatytas - 1960 m. ar 1983 m. - neturi juridinės reikšmės sprendžiant jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre galimumo klausimui. Teismas padarė išvadą, kad R. Č. 2012-02-10 prašyme nurodytų ginčo pastato pastatymo 1983 m. įrašymas negali būti laikomas neteisėtu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų riboję atitinkamų duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto registrą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-02-10 kadastrinių matavimų planą, 2012-02-10 Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis ir 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis, taip pat nėra pagrindo patikslinti 2012-02-10 kadastrinių matavimų planą, 2012-02-10 Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis bei 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis ir pakeisti žemės sklypo, esančio adresu Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste, ribas ieškovo nurodytu būdu.

31Dėl ieškinio 10 reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-25 sprendimą Nr. 199 (1 t., 55-57 b. l.) teismas pažymėjo, kad ieškovas K. B. teikė 2012-06-26 skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-05-04 rašto Nr. IN (12.5.1.15)-13266 Kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos (1 t., 42-54 b. l.). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012-07-25 sprendimu Nr. 199 Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo nutarė palikti galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Teismas konstatavo, kad šiame sprendime išsamiai pasisakoma dėl statinių 4I1p ir 5J1/m. Be to šiame sprendime nurodyta, kad jis per 20 dienų (nuo gavimo dienos) gali būti skundžiamas skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui (1 t., b. l. 55-57), ieškovas K. B. neskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-25 sprendimo Nr. 199 jame nurodyta tvarka – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o šioje byloje siekia paneigti nurodytą sprendimą, kaip vieną iš įrodymų, sprendžiant ginčą dėl nuosavybės. Teismo įsitikinimu, K. B. išdėstytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo naikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-25 sprendimo Nr. 199, todėl šį reikalavimas atmetė. Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad K. B. neginčijo įsakymo, kurio pagrindu buvo nustatyta komisijos sudėtis, kuri ir nagrinėjo jo skundą (1 t., 62 b. l.). Teismo vertinimu, esant trims balsams (tarp jų ir pirmininko) dėl teritorinio registratoriaus sprendimo palikimo galioti, nėra pagrindo pripažinti aptariamą sprendimą negaliojančiu. Kitus ieškovo dėstomus argumentus (dėl supažindinimo su Komisijos darbo reglamentu, dėl nušalinimo Komisijos narių, dėl supažindinimo su Vilniaus filialo atsiliepimu į skundą, dėl skundo nagrinėjimo viešame posėdyje ir pan.) teismas vertino taip pat kaip nesudarančius pagrindo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-25 sprendimą Nr. 199 pripažinti negaliojančiu. Šiuo atveju ieškovas K. B. nepaneigė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos nurodytų aplinkybių. Be to, teismo vertinimu, terminas ginčyti aptariamą administracinio pobūdžio aktą yra praleistas, o ieškovo ieškinyje išdėstyti argumentus laikė formaliais bei nesudarančiais objektyvaus pagrindo atnaujinti praleistą terminą, todėl atmetė šį ieškinio reikalavimą ir senaties instituto pagrindu.

32Dėl ieškinio 16 reikalavimo, kuriuo pašoma atnaujinti procesinius terminus, teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš kitų paminėtų reikalavimų ir, kad dėl šio reikalavimo pasisakė atskirai vertindamas atskirus ieškinio reikalavimus.

33Dėl ieškinio 17 reikalavimo įpareigoti VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą imtis priemonių kompetencijos ribose, kad būtų pašalinti pažeidimai, nurodyti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-03-08 rašte Nr. IN (12.5.1.15.)-7855, būtų atstatytos pažeistos sklypų (projektinis Nr. 293) ribos, panaikinti kadastriniai matavimai, užfiksuoti atsakovo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ ginčijamu 2002-04 Žemės sklypo planu M l :500 ir užfiksuoti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ginčijamu 2012-02-10 Kadastrinių matavimų planu (2 t., 80 b. l.), teismas pažymėjo, jog žemės sklypas nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o buvo atlikta tik išankstinė patikra. Dėl šių argumentų bei dėl to, kad nėra ieškovo teisinio suinteresuotumo, šį ieškovo reikalavimą atmetė.

34Teismas atmetė ieškinio 18 reikalavimą, nes ieškovą laikė subjektu, neturinčiu teisinio suinteresuotumo. Be to, teismas pritarė VĮ Registrų centro išdėstytiems argumentams, kad Vilniaus filialo atlikti 0,0618 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0077:168, esančio ( - ), ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje ir 8 379 kv. m žemės sklypo, projektinis Nr. 293, esančio Vilniuje, ribų pažymėjimo kadastro žemėlapio laikinajame sluoksnyje, atlikus išankstinę patikrą, veiksmai atlikti šiuos veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Vilniaus filialas iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nėra gavęs sprendimo dėl būtinumo patikslinti šių žemės sklypų ribas, taip pat ir ištaisytų minėtų žemės sklypų planų (6 t., 29-30 b. l.), tai teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė pagrindo, kodėl turi būti panaikinta atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-06-09 suderinimo žyma ir 8 379 m3 žemės sklypo ribos iš laikinojo kadastro žemėlapio sluoksnio.

35Teismas taip pat atmetė ieškinio 19 reikalavimą, nes ieškovą laikė subjektu, neturinčiu teisinio suinteresuotumo. Teismas taip pat pažymėjo tai, kad Vilniaus miesto teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškai yra pažymėti schemoje, o schema yra patvirtina Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 (žr. 6 t., 113-144 b. l.), kad žemės sklypo planas yra tik viena iš Nekilnojamojo daikto kadastro bylos sudedamųjų dalių. Kadangi teismas bylos nagrinėjimo metu neturėjo duomenų apie tai, kad valstybinės reikšmės miško (8379m3) sklypo kadastro duomenų byla būtų parengta, o Lietuvos Respublikos 2013-11-13 nutarimu Nr. 1046 buvo patvirtinta patikslinta Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, tai ieškovo dėstomas aplinkybes bei pateiktus įrodymus (6 t., 126-132 b. l.) vertino kaip nesudarančius pagrindo pripažinti negaliojančiu 2009-04-23 Žemės sklypo planą M 1:1000 ir laikyti jį niekiniu.

36Teismas ieškinio 12 reikalavimą, kuriuo ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja, testatorė A. T. (gim. 1926-02-01, mirusi 2002-03-31) valdoje, esančioje Vilniaus mieste, Savanorių (buvęs Raudonosios Armijos) pr. 244, valdė ir teisėtai naudojosi: išlikusiu 1960 metais statytu ūkiniu pastatu, pažymėtu planuose skirtingai („5Jl/m“ arba „MN“, arba ,MN rūsys“, arba „4I1/t“), žemės sklypu 161 kv. m ploto ir jį juosiančia tvora (9,25 m + 7,10 m + 5,00 m +12,00 m +5,90 m + 9,20 m), atmetė, nes konstatavo, kad A. T. nuosavybės teisė į ūkinį pastatą 5I1/m, kuris archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 11737 pirmą kartą užfiksuotas 1980-04-16, kaip savavališkai pastatytas, o 1980-05-28 jau kaip nugriautas, niekada nebuvo įregistruota.

37Teismas atmetė ieškinio 15 reikalavimą, nes konstatavo, kad esant netenkintam 14 reikalavimui, ieškovo 2013-06-11 liudijimas (1 t., 33 b. l.), kuriuo nurodoma, jog K. B. yra vienintelis įpėdinis, priėmęs palikimą pagal testamentą po testatorės A. T., mirusios 2002-03-31, mirties, nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomą turtą. Teismas pažymėjo, kad 2012-06-11 liudijimu, reg. Nr. 2773, tik patvirtinamas ieškovo palikimo priėmimo po A. T. mirties faktas, bet ne konkretus paveldimas turtas.

38Teismas atmetė ieškovo 7 reikalavimą, nes šį ieškovo reikalavimą siejo su jo pareikštais 12, 15 ieškinio reikalavimais. Kadangi ieškovas neįrodė teisinio pagrindo, kuris sudarytų pagrindą naikinti ieškovo prašomą teisinę registraciją, tai netenkino ir aukščiau išdėstytų reikalavimų, kuriais buvo ginčijama R. Č. ir G. Č. nuosavybės teisė į nurodytą turtą.

39Teismas, pasisakydamas dėl kitų aplinkybių, kuriomis remiantis atmetė ieškinį, pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis ( - ), Vilniuje, iš valstybės įsigytas 1996 m., t. y. šešeriais metais anksčiau nei žemės sklypas, esantis ( - ), kuris įsigytas 2002 m. Teismas akcentavo, kad žemės sklypo ( - ) (kadastro Nr. 0101/0077:75) tvarkymo byloje nėra duomenų, kad kuris nors sklypo naudotojų būtų ginčijęs nustatytas žemės sklypo ribas ar sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (žr. taip pat 1 t., 120-124 b. l.).

40Teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad 2002-04 Žemės sklypo plano kadastrinių matavimų duomenų akivaizdus klastojimas įvykdytas pasirenkant ypatingą momentą, būtent nedelsiant po testatorės A. T. mirties 2002-03-31, net nespėjus surašyti 2002-05-20 Liudijimo 2001-03-19 Testamentui ir nespėjus palikimo priėmimo fakto įregistruoti 2002-09-07 Testamentų registre. Teismas šioje byloje nenustatė paminėtų aplinkybių (žr. pasisakant dėl atskirų reikalavimų). Teismas taip pat kaip nepagrįstus ir bylos medžiaga neįrodytais vertino ieškovo teiginius, kad atsakovė R. Č., pasinaudodama vienišai gyvenusios A. T. bejėgiška būsena, neteisėtai nuo 1982 m. užvaldė jos turtą, o po jos mirties R. Č. savo vardu suskubo, akivaizdžiai suklastotais, ginčijamais 2002-04 kadastriniais matavimais įteisinti neteisėtai užvaldytą turtą, iš neteisės padaryti teisę. Tokių aplinkybių teismas nenustatė.

41Teismas nors ir pasisakė atskirai dėl visų ieškovo reikalavimų, siekdamas atskleisti nagrinėjamos bylos esmę, tačiau taip pat pritarė atsakovo VĮ Registrų centro argumentams, jog ankstesnė K. B. perleistos ieškovo sklypo dalies savininkė A. T., 1996-11-26 įgijusi nuosavybės teisę į 321/904 dalį ieškovo sklypo, pretenzijų ar ieškinio dėl įgytos žemės sklypo dalies nereiškė ir įgytą žemės sklypo dalį K. B. perleido 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, reg. Nr. 6866, jau suėjus tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio l dalyje nustatytam 3 metų ieškininės senaties terminui. Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 1.79 straipsnio l dalis nustato, kad patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti, o šio straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises. A. T. 1996-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/96-11880 ir šia sutartimi įgyto žemės sklypo ploto ir ribų neginčijo, o 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, reg. Nr. 6866, perleido įgytą teisę į žemės sklypo dalį ieškovui K. B.. Teismas pritarė teiginiams, kad tokiais veiksmais dar kartą patvirtino ankstesnio sandorio atitikimą jos valiai. Tai teismui leido teigti, kad A. T. nemanė, jog jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, todėl A. T. teisių ir teisėtų interesų gynimo teisės negalėjo atsirasti ir ieškovui.

42Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 29-267-1995 buvo patvirtinta ieškovo sklypo naudojimosi tvarka, iš kurios matyti, kad papildoma kitoje kelio pusėje esančia žemės dalimi šio žemės sklypo savininkai A. T., S. T. ir M. V. nesinaudojo. A. T. ir K. B. 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, reg. Nr. 6866, pasirašymo metu galiojo CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostata, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip A. T. teisių į valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0077-0075, esančio ( - ), Vilniuje, dalį, perėmėjas, be A. T. valios, o kartu ir teisinio pagrindo, tariamai gina mirusiosios nuosavybės teisę (žr. 3 t., 3-4 b. l.).

43III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

44Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pateikti papildomus paaiškinimus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį; sujungti civilines bylas Nr. 2S-676-590/2014 ir 2-2198-933/2014; atnaujinti procesinius terminus, jei jie praleisti (t. 7; b. l. 58-86).

45Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

461. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, teismo šališkumo bei neteisingumo. Teismas buvo šališkas, siekė atsikratyti sudėtingos bylos nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas panaikino teisėjo I. Š. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, taip teisėjas I. Š. prarado teisę nagrinėti bylą. Tačiau jis ne tik pakartotinai išsprendė tą patį klausimą dėl ieškinio priėmimo, bet ir nagrinėjo bylą. Teisėjas buvo šališkas, kerštavo už panaikintą nutartį, palaikė tik atsakovų argumentus, o ieškovo prašymus neskundžiamomis nutartimis netenkino. Teismas nepagrįstai leido atsakovams atstovauti neįgaliotiems asmenims, be to, jis pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teismas nenagrinėjo ieškovo prašymų dėl rašytinių įrodymų ištyrimo, neišreikalavo įrodymų, todėl liko neįvertintos esminės bylos aplinkybės. Teismas neįvertino vienas kitam prieštaraujančių įrodymų, dokumentų galios ir jų viseto. Teismas neatsižvelgė į preziumuojamas pagal įstatymus, neįrodinėtinas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Be to, teismas daugelio ieškinyje nurodytų aplinkybių nevertino, manydamas, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo. Teismas tendencingai išnagrinėjo bylą pakeitęs reikalavimų numeraciją, formaliai sureikšmino senaties termino praleidimą, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį.

472. Dėl 19 reikalavimo. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nepasisakęs dėl ieškovo prašymo įtraukti papildomus atsakovus, nepagrįstai atsisakė priimti papildomus reikalavimus dėl ieškinio padidinimo. Teismas vilkina bylos nagrinėjimą, ignoruoja aukštesnės instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, sukeldamas pakartotinius ginčus dėl rūšinio bylos teismingumo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis naikintina, o pareiškimas dėl ieškinio padidinimo ir įtraukimo į bylą papildomų atsakovų, kuris perkeltas į kitą bylą, turi būti prijungiamas prie nagrinėjamos bylos.

483. Dėl 18 reikalavimo. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimą. Ieškovas savo suinteresuotumą ieškinyje grindė tuo, kad 2009 m. balandžio 23 d. žemės sklypo plane ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis užfiksuoti kaip Valstybinės reikšmės miškas. Ieškovas, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, kreipėsi į teismą dėl šio plano nuginčijimo bei žemės sklypo ribų patikslinimo. Ieškovas pažymėjo, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas nepaneigė ieškovo argumentų, todėl mano, kad ieškinio argumentus palaiko.

494. Dėl 17 reikalavimo. Teismas deklaratyviai aiškino Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, be pagrindo neįpareigojo atsakovo VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto pašalinti pažeidimus, nurodytus atsakovo Vilniaus filialo 2012 m. kovo 8 d. rašte.

505. Dėl 16 reikalavimo. Teismas konkrečiai nenusprendė, ar yra praleistas ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti. Teismas taip pat nepasisakė dėl konkrečių teisinių ieškinio argumentų, nevertino ieškinio argumento, kad atsakovai R. Č. ir G. Č. neteisėtai buvo užėmę 44 kv. m žemės sklypą, esantį ginčijamo 161 kv. m žemės sklypo ribose, kad ieškovo iniciatyva šie pažeidimai buvo pašalinti. Teismas nevertino to, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2012 m., tačiau procesinių terminų neatnaujino, taip nepagrįstai pablogino ieškovo procesinę padėtį.

516. Dėl 2 ir 3 reikalavimo. Teismas netyrė ir nevertino ieškinio argumentų, susijusių su 2002-04 Žemės sklypo plano klastojimu, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas nepasisakė dėl ieškovo pareikšto prašymo ištirti Nacionalinės žemės tarnybos raštą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. raštą, netyrė atsakovės R. Č. pasisakymo, kuriuo ji patvirtino, kad pripažįsta savo valdas, užfiksuotas kadastriniais matavimais 1961 m. gruodžio 29 d. bei 1983 m. vasario 2 d. planuose ir 1983 m. rugpjūčio 16 d. pastatų teisinei registracijai atlikti išvadoje., užfiksavusiai teisinei registraciją. Taip pat netyrė ir kitų atsakovės pasisakymų.

527. Dėl 4 reikalavimo. Teismas deklaratyviai paminėdamas įstatymus, jų netaikė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 10-10naujų teisių ir pareigų atsakovei R. Č. nesukūrė. Ieškovo įsitikinimu, šis ir kiti individualūs teisės aktai leido atsakovei neteisėtai užvaldyti žemės sklypo dalį, ribojamą taškais „3-4-5-6“, buvusią už suformuotos namų valdos Savanorių pr. 246 ribų, po šiai nepriklausiusiu ginčo statiniu ir taip pažeidusiu ieškovo teises.

538. Dėl 5 reikalavimo. Teismas nagrinėdamas šį ieškinio reikalavimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl padarė neesminę išvadą, kad sklypą Nr. 244 ir Nr. 246 skiria kelias.

549. Dėl 6 reikalavimo. Teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą nepateikdamas konkrečių motyvų.

5510. Dėl 7 reikalavimo. Teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą nepateikdamas konkrečių motyvų, deklaratyviai aiškindamas teisės normas ir teismų praktiką, tačiau tinkamai jų netaikydamas. Teismas netyrė bylos medžiagos, netyrė ieškovo 2013 m. lapkričio 22 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų ištyrimo ir dėl jo nepasisakė, neįvertino sprendimu nustatytų esminių aplinkybių.

5611. Dėl 8 ir 11 reikalavimo. Teismas formaliai pareiškė nesutinkąs su ieškovo argumentais, tačiau nepasisakė nei dėl vieno konkretaus pareikšto argumento, nenuginčijo nei vienos, iš teismo sprendimu nustatytų konkrečių aplinkybių. Teismas deklaratyviai paaiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio reikalavimus, tačiau pats pažeidė tiek šias, tiek kitas teisės normas ir nepagrįstai atmetė 8 ir 11 ieškinio reikalavimą.

5712. Dėl 9 reikalavimo. Nors teismas nepaneigė nei vieno ieškinio argumento dėl atsakovės R. Č. nesąžiningumo, tačiau teismo sprendimą motyvuoja subjektyviais, nieko nepagrįstais, jos pačios paneigtais, paaiškinimais. Teismas pateikė klaidinantį, neatitinkantį tikrovės motyvą, kad 1982 m. R. Č. paveldėjus turtą (sklypą su namu ir kitais statiniais, esančiais ( - )) nuosavybės teise atiteko ir nekilnojamasis daiktas – ūkio pastatas, kadastro duomenų bylos plane pažymėtas 4I1/t. Kiti byloje esantys įrodymai (paveldėjimo teisės liudijimas, pirkimo–pardavimo sutartis ir kt.) įrodo, kad atsakovė R. Č. niekada neturėjo nuosavybės teisės į ginčo statinį ir iki 2002 m. balandžio mėn. nesiekė ją turėti. Be to, teismas deklaratyviai aiškino CPK 299 ir 300 straipsnių normas, nepriėmė jokio sprendimo dėl CPK 300 straipsnio taikymo ir netaikymo.

5813. Dėl 10 reikalavimo. Teismas, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, nepagrįstai jį motyvuoja tuo, kad ieškovas nepasinaudojo teise apskųsti administraciniam teismui VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. liepos 25 d. sprendimą. Teismingumo kolegija jau buvo pasisakiusi dėl ginčo teismingumo, kuriuo nustatė, kad ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl teismas, ignoruodamas aukštesnės instancijos teismo sprendimą, demonstruoja teisinį nihilizmą bei savavaldžiavimą.

5914. Dėl 12 reikalavimo. Teismas be pagrindo teigia, kad ieškovas neva tapatina 1980 m. gegužės 28 d. užfiksuotą ginčo pastatą su atsakovei R. Č. tariamai priklausiusiu pastatu. Šią teismo išvadą paneigia kiti byloje esantys įrodymai, atsakovės paaiškinimai, kuriais ji pripažino, kad tai tas pats išlikęs ginčo statinys, pažymėtas planuose skirtingais žymėjimais.

6015. Dėl 13 reikalavimo. Teismas ieškinio reikalavimą atmetė formaliu pagrindu, t.y. dėl tariamai praleisto senaties termino. Šis teismo motyvas pažeidžia apeliacinės instancijos teismo nutartį bei specialiosios teisėjos kolegijos nutarties nuostatas, kuriose nebuvo nustatyta ne tik procesinių pažeidimų, bet ir terminų pažeidimų. Teismas be pagrindo 13 reikalavimą kildina iš 2001 m. rugsėjo 1 d. sutarties, kuri nėra ginčo objektas ir dalykas. Ieškovas pažymėjo, kad jis savo teises gina remdamasis 2012 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimu, kuriame įtvirtinta ieškovo teisė į Nekilnojamojo turto registratoriaus sudaryto suformuotą namų valdą, esančios ( - ), galiojančiais 2001 m. liepos 25 d. kadastriniais matavimais.

6116. Dėl 14 reikalavimo. Teismas ieškinio reikalavimą atmetė formaliu pagrindu, t.y. dėl tariamai praleisto senaties termino. Šis teismo motyvas pažeidžia apeliacinės instancijos teismo nutartį bei specialiosios teisėjos kolegijos nutarties nuostatas, kuriose nebuvo nustatyta ne tik procesinių pažeidimų, bet ir terminų pažeidimų.

6217. Dėl 15 reikalavimo. Teismui be pagrindo atmetus 12 reikalavimą, be pagrindo buvo atmestas ir šis reikalavimas.

6318. Dėl kitų teismo nustatytų aplinkybių. Teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas, nes buvo šališkas. Ieškovas A. T. turtą perėmė dviem skirtingais etapais: 2001 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ir likusiu turtu, kurį paveldėjo pagal jos sudarytą testamentą. Teismas tendencingai aiškina 2001 m. rugsėjo 1 d. sutartį, dėl kurios ginčo nėra. Ginčas yra dėl paveldėto žemės sklypo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. T. nemanė, jog jos interesai buvo pažeisti. Esantys byloje įrodymai (nepasirašytas 1995 m. kovo 28 d. projektas – grafinis priedas) patvirtina, kad A. T. nesutiko su tuo, kad buvo leista privatizuoti ne visą suformuotą 1054 kv. m žemės sklypą, o tik jo dalį.

6419. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007, 2007 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007). Teismas nepagrįstai įteisino atsakovų nesąžiningumą, valstybės įstaigų tarnautojų nusikalstamą biurokratizmą, galimybę sudaryti fiktyvius oficialius dokumentus, juose klastoti duomenis bei įteisino ydingą praktiką, leisti teisėjui piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi bei neapibrėžta vidinių įsitikinimų teise, kuri negali būti neapibrėžta.

65A. R. Č. ir G. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovo K. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 7; b. l. 104-114). Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

66Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į ieškovo K. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 7; b. l. 117-121). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad teismas dėl rašymo apsirikimo netaikė ieškinio senaties termino 6-tam teismo sprendime nurodytam reikalavimui, nes valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2002 m. spalio 2 d., o ne 2012 m. spalio 2 d., kaip nurodyta sprendime. Tačiau ši aplinkybė, atsakovo nuomone, teismo sprendimui teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos.

67Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo K. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 7; b. l. 123-127). Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

68Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo K. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 7; b. l. 133-137). Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

69Atsakovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas pateikė atsiliepimą į ieškovo K. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 7; b. l. 133-137). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, pagrįstai nurodė, kad VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atlikti valstybinio miško kadastriniai matavimai ir parengtas valstybinės reikšmės miško (8379 m³) sklypo (projektinis Nr. 293) planas nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nesukuriantys teisinių padarinių.

70IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

71Apeliacinis skundas atmestinas.

72Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

73Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

74Prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškė ieškovas K. B.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

75Dėl teisės į nešališką teismą

76Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjas I. Š., nagrinėjęs šią bylą, buvo šališkas ir neobjektyvus.

77Sutiktina su apeliantu, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Aktualioje teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36; Wettstein v. Switzerland, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96,22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. V. B. įmonė „Akcesor“,bylos Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Šia nuostata siekiama apriboti byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, t. y. užtikrinti bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis).

78Apeliantas teigia, kad teisėjas I. Š. kerštauja ieškovui dėl to, kad apeliantas apskundė jo nutartį, o apeliacinės instancijos teismas ieškovo atskirąjį skundą patenkino, teisėjas siekė ne objektyviai išnagrinėti bylą, o atsikratyti sudėtingos bylos, nemėgsta ieškovo dėl to, kad jis atkakliai siekia teisingumo, be to, teisėjui įtaką daro atsakovas VĮ Registrų centras per Teisingumo ministeriją, teisėjas tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuotas bylos baigtimi. Apelianto teigimu, jis bylos iš esmės nagrinėjimo metu įsitikino teisėjo šališkumu, todėl tik savo replikos metu pareiškė jam nušalinimą.

79Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjo galimo šališkumo klausimas apelianto iškeltas pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 253 straipsnio 1 dalis, 254 straipsnis), kartu pripažįstant, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas teiginys apie teisėjo šališkumą, apeliantui buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas apeliantas, atstovaujamas advokato, turėdamas teisę ir galimybę reikšti nušalinimą teisėjui pirmosios instancijos teisme iki bylos iš esmės nagrinėjimo, nepasinaudojo šia teise, o tai suponuoja išvadas, kad jis pats nevertino, jog yra tam pagrindas, bei kad apeliantas klausimą dėl teisėjo šališkumo iškelia nesilaikydamas CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. C. v. asociacija Kurtuvėnų medžiotojų būrelis, bylos Nr. 3K-3-485/2014 kt.).

80Apelianto nurodo, kad teisėjas I. Š. buvo šališkas dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovo atskirąjį skundą ir panaikino teisėjo I. Š. nutartį, kurią ieškinį atsisakyta priimti.

81CPK 71 straipsnis nustato tam tikrus apribojimus dėl pakartotinio teisėjų dalyvavimo nagrinėjant bylas. Ieškovo nuomone, šio straipsnio nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai teisėjas, nagrinėjęs ieškinio priėmimo klausimą, nutartimi jį atsisako priimti, apeliacinės instancijos teismas šią nutartį panaikina ir grąžina ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. CPK 71 straipsnyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis principas galioja nagrinėjant ginčo šalių bylą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-350/2013). Nagrinėjamoje byloje teisėjas, dėl kurio šališkumo apeliantas kelia abejonių, iš naujo sprendė ieškinio priėmimo klausimą atsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismo nutartyje nurodytus teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimus. Priimdamas ieškinį teisėjas nieko nepasisakė dėl nagrinėjamo šalių ginčo materialaus teisinio pagrindo, todėl nėra pagrįstų abejonių, leidžiančių spręsti, jog teisėjas, nagrinėdamas šią civilinę bylą iš esmės, buvo nešališkas. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad teisėjui įtaką daro atsakovas VĮ Registrų centras, taip dėl tariamo teisėjo keršto ar siekio atsikratyti sudėtingos bylos. Byloje tokių duomenų nėra, o apeliantas įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

82Teisėjų kolegija pažymi, kad, tik nustačius apelianto teisės į nešališką teismą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija nurodo, kad apelianto argumentai dėl teisėjo šališkumo nepagrįsti, nes nepateikta įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjo šališkumą, niekaip nepagrindžia galimo bylą nagrinėjusios teisėjo šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teisėjo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjas buvo šališkas.

83Dėl atstovavimo teisme

84Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje neteisėtai leido dalyvauti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo A. M., bei atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui A. M..

85Pagal CPK 55 straipsnį juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, juridinių asmenų atstovais teisme gali būti juridinių asmenų darbuotojai, kurių pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir patvirtintame įgaliojime (CPK 57 str.). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. CPK 111 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

86Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 22 d. posėdyje, be kitų byloje dalyvaujančių asmenų, dalyvavo atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovas A. M. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo A. M.. Nagrinėjamoje byloje pateikta A. M. įgaliojimo kopija (t. 6; b. l. 4), suteikianti teisę A. M. atstovauti atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad A. M. teisėtai jam atstovavo. Be to, teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismas įsitikino juridinio asmens atstovo tapatumu bei jo teise atstovauti atsakovui, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio įgalioto asmens išdėstyta pozicija atitinka atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo procesiniuose dokumentuose išdėstytąją. Taigi nors A. M. įgaliojimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau atsižvelgus į tai, kad teismas per teismo posėdį įsitikino jo teise atstovauti atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, į tai, kad atsakovas patvirtino jo įgaliojimų apimtį, į tai, kad A. M. teismo posėdyje išdėstyti argumentai atitiko atsakovo poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose, šis formalus pažeidimas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

87Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovų įgaliotų asmenų byloje pateiktos įgaliojimų kopijos nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka, todėl mano, kad teismas nepagrįstai leido atsakovų atstovams dalyvauti teismo posėdyje. Kaip jau buvo minėta, teismas teismo posėdyje įsitikino įgaliotų asmenų teise atstovauti atsakovams, taip pat jų tapatumu (CPK 239 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio garso įrašas, atsakovų procesiniai dokumentai, patvirtina, kad atstovai veikė atstovaujamųjų vardu ir interesais. Dėl to nors į bylą pateikti įgaliojimų kopijos nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovas nepaneigė, kad teismui teismo posėdžio metu nebuvo pateikti originalūs įgaliojimai. Nesant įrodymų, kad teismui teismo posėdžio metu nebuvo pateikti įgaliojimų originalai, ir priešingai esant duomenims, kad atstovai veikė atstovaujamųjų vardu ir interesais apeliacinio skundo argumentas, kad teismo posėdyje dalyvavo neįgalioti asmenys, laikytini nepagrįstais.

88Dėl ieškinio reikalavimų eiliškumo ir bylos nagrinėjimo ribų

89Apeliantas nurodo, nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, nes nenagrinėjo ir nepasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, nepagrįstai nesilaikė ieškinyje išdėstytų reikalavimų eiliškumo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

90CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą ir yra įgyvendinamas civilinio proceso normų nustatyta tvarka, tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti tikrąją tiesą ir apginti pažeistas asmens teises (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. CPK 265 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad teismas sprendimu privalo pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo, tačiau nereiškia, jog teismas yra saistomas ieškinyje išdėstyto reikalavimų eiliškumo ir turi iš esmės nagrinėti pareikštus reikalavimus, į kurių patenkinimą apeliantas neturi teisės. Minėta, kad teismo pareiga yra nustatyti, ar pažeistos asmens, kuris kreipiasi į teismą, teisės, teisėti interesai, tai lemia, ar jie gintini, kokia apimtimi ir kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

91Ieškovas, siekdamas nuosavybės teise valdyti 1960 metais statytą ūkinį pastatą, pažymėtu planuose skirtingai („5Jl/m“ arba „MN“, arba „MN rūsys“, arba „4I1/t“), unikalus Nr. 4400-2302-5870, 161 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0077-0168, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, ( - ), ir jį juosiančią tvorą. (9,25 m + 7,10 m + 5,00 m +12,00 m + 5,90 m + 9,20 m) pareiškė 24 reikalavimus: vieni jų materialiojo pobūdžio reikalavimai, susiję su ieškovo žemės sklypų ribų patikslinimo ir ginčo sklype esančio statinio priteisimu ieškovui bei atsakovų R. Č., G. Č. sklypo ir valstybinio miško ribų nuginčijimu, kiti ieškinio reikalavimai – procesinio pobūdžio. Teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, nagrinėjo, ar atlikti žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai ir nuosavybės teisinė registracija yra pagrįsta. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl ieškovo teisės nuosavybės teise valdyti ginčijamą 161 kv. m ploto žemės sklypo dalį ir jame esantį statinį, neperžengdamas ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, ištyrė ir įvertino reikšmingus faktus, atskleidė bylos esmę ir padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai panaikinti atliktus kadastrinius matavimus ir nuosavybės teisės teisinę registraciją nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas ieškinio reikalavimus sprendė chronologine tvarka, todėl apeliacinio argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tendencingai, atmestinas, o tai, kad ieškovo netenkina procesinis rezultatas ar surašymo stilius, nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

92Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius jo paaiškinimus, papildomus ieškinio reikalavimus.

93Pagal CPK 7 straipsnį teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau; dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

94Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. B. teikė rašytinius paaiškinimus (6 t., b. l. 42-45, 62-64, 76-81). Ieškovas K. B. teikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (6 t., b. l. 48-49), tačiau teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio patikslinimą nauju reikalavimu (6 t., b. l. 51-52). Ieškovas K. B. teikė 2013 m. gruodžio 9 d. pareiškimą dėl ieškinio padidinimo ir įtraukimo į bylą papildomų atsakovų (6 t., b. l. 122-125). Teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti papildomus ieškinio reikalavimus, netenkinti prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

95Kaip minėta, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas neišeidamas už ieškinio ribų vertino jo reikalavimų pagrįstumą. Dėl to apelianto argumentas, kad teismas visiškai nepasisakė ir neišsprendė visų ieškinio ir papildomų reikalavimų, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso koncentruotumo principą bei siekį kuo operatyviau išspręsti kilusį šalių, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl ieškovo žemės sklypo ribų, jo teisės į statinį, o papildomi ieškovo reikalavimai, kuriais ieškovas prašė įtraukti papildomus atsakovus, įpareigoti valstybės institucijas patikslinti ir panaikinti kaimyninių sklypų teisinę registraciją gali būti sprendžiami kitoje byloje.

96Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo ir nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo kitoje byloje. Ieškovas pateikė prašymą šias bylas sujungti. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi konstatavo, kad nors bylose ginčo šalys iš dalies sutampa, nustatinėtinos ir vertintinos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylose nagrinėjami reikalavimai yra tarpusavyje taip susiję, kad bylos negali būti išnagrinėtos skyrium ir atsisakyti sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2S-676-590/2014 ir Nr. 2A-1842-789/2014 (2A-180-798/2015).

97Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepasisakė dėl visų ieškinio skundo argumentų, tendencingai ir šališkai nagrinėjo bylą, yra nepagrįstas.

98Dėl ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo procesinių terminų taikymo

99Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties termino.

100Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013).

101Kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimus – prašė įpareigoti sudaryti ar modifikuoti sudarytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis bei patikslinti ar panaikinti administracinius aktus. Dėl to, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, reikalavimui ginčyti pirkimo–pardavimo sutartis turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, o reikalavimui panaikinti administracinius aktus turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas.

102Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas daugeliui ieškovo reikalavimų taikė ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė atskirai dėl visų ieškovo reikalavimų, siekdamas atskleisti nagrinėjamos bylos esmę, todėl atmestinas ieškovo argumentas, jog teismas formaliai atmetė ieškinio reikalavimus vien remdamasis ieškinio senaties termino praleidimu.

103Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiąją tiesą byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingas. Ieškinio senaties institutui keliami svarbūs uždaviniai: garantuoti turtinių santykių stabilumą, palengvinti faktinių aplinkybių nustatymą, kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Ieškinio senatis civilinėje atsakomybėje – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas civilines teises ar interesus. ieškinio senatį reglamentuoja tik įstatymai (CK 1.124 straipsnis).

104Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija sandorius, sudarytus daugiau nei prieš dešimt metų ir prašo panaikinti administracinius aktus, kurie priimti daugiau nei prieš mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nagrinėdamas kiekvieną reikalavimą atskirai, atmetė ieškinio reikalavimus taip pat ir tuo pagrindu, kad suėjo atitinkamai ieškinio senaties ir procesiniais administracinės teisės kreiptis į teismą terminai. Pirmosios instancijos pagrįstai nagrinėjo, kada ieškovas sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimų, kada jis kreipėsi į teismą, ar buvo jau nagrinėjami ieškovo ar jo tetos A. T., iš kurios ieškovas perėmė teisę nuosavybės teise valdyti žemės sklypą, esantį Savanorių g. 244, Vilnius, kitose institucijose dėl ieškovo žemės sklypo ribų.

105Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų suėjus ieškinio senaties ir procesiniams administracinės teisės terminams, nes aukštesnės instancijos teismai įpareigojo pirmosios instancijos teismą nagrinėti apelianto ieškinį.

106Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ir 2013 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi iš šių nutarčių matyti, kad specialioji teisėjų kolegija nagrinėjo bylos rūšinio teismingo klausimą, o apeliacinės instancijos teismas – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei vienoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl ieškinio senaties ar administracinės teisės procesinių terminų.

107Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiomis aplinkybėmis, kiekvienam reikalavimui nustatė termino eigos pradžią, jo pabaigą, ir padarė išvadą, kad ieškovas terminus praleido, o svarbių aplinkybių jiems atnaujinti nenurodė. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, išsamiai jų nekartodama pritaria pirmosios instancijos argumentams. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio senaties laikomos ir administracinės teisės procesinių terminų praleidimo laikytinos pagrįstomis.

108Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą

109Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

110Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

111Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirai vertino ieškinio reikalavimus, ieškovo pateiktus įrodymus, taip pat ir atsakovų pateiktus įrodymus, kuriais šie grindė, jog ieškovas neturi nuosavybės teisės į 1960 metais statytą ūkinį pastatą, pažymėtu planuose skirtingai („5Jl/m“ arba „MN“, arba „MN rūsys“, arba „4I1/t“), unikalus Nr. 4400-2302-5870, 161 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0077-0168, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, ( - ), ir jį juosiančią tvorą (9,25 m + 7,10 m + 5,00 m +12,00 m + 5,90 m + 9,20 m). Teismas taip pat tenkino su ieškinio reikalavimais susijusius apelianto prašymus išreikalauti įrodymus.

112Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

113Teismas, nagrinėdamas ieškinio 13 reikalavimą, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją papildyti Vilniaus miesto valdybos 1996-04-04 sprendimą Nr. 531 V „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo Vilkpėdės seniūnijoje“ punktu „2.1. Nustatyti ( - ) privačios valdos, kurią valdo A. T., žemės sklypo 161 kv. m ploto ribas su, jį juosiančia tvora (9,25 m + 7,10 m + 5,00 m + 12,00 m + 5,90 m + 9,20 m), remdamasis atsakovų pateiktu miesto planu, kuriame pažymėtos ieškovo sklypo ribos, taip pat Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995 m. balandžio 21 d. sprendimu, padarė išvadą, kad tenkinti ieškovo reikalavimą nėra pagrindo (t. 2, b. l. 107-108; t. 1, b. l. 113-114, 189). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad būtų pagrindas papildyti minėtą sprendimą (CPK 178 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ieškovo 14 reikalavimo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymą Nr. l 547-01 ir papildyti sekančiais punktais: „1.1. Nustatyti, kad ( - ) namų valdos A. T. valdomas papildomas žemės sklypas yra 161 kv. m ploto“ ir „4.3. Vadovaujantis 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 15 straipsnio 10 dalimi nustatyta tvarka bei remiantis 2012-06-11 liudijimu apie K. B., kaip vienintelio įpėdinio, priėmusio palikimą pagal testamentą po testatorės A. T. (a. k. ( - ) mirusios 2002-03-31 (paveldėjimo byla Nr.70/2002), sudaryti valstybinės žemės sklypo 161 kv. m ploto pirkimo-pardavimo sutartį su K. B.“, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo prašymą, nes administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 531V. Pateikti įrodymai (Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymas Nr. 1547-01, valstybinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kiti dokumentai, susiję su šia sutartimi) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas (t. 2, b. l. 40-59, 115). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė į įrodymų, kurie šio administracinio akto priėmimo metu būtų sudarę pagrindą tikslinti aptariamą administracinį aktą. Teismas, nagrinėdamas ieškinio 3 reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti parduodamų namų valdų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, Vilkpėdės seniūnijos, išduotą kaip priedą prie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-12-23 įsakymo Nr. 4000-01, ir tiksliai nurodyti, jog parduodamas namų valdos, esančios Vilniaus mieste Savanorių pr. 246, 619 kv. m dydžio žemės sklypas yra 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotose valdos ribose, užimančiose bendrą 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) plotą, tyrė, kaip buvo suformuotas tokio dydžio sklypas (t. 2; b. l. 86-87, 107). Teismas nustatė, ieškovas pateikė žemės sklypo, esančio ( - ) 1961 m. gruodžio 29 d. planą, kuriame sklypo plotas toks pat kaip ir sąraše, todėl ieškovo prašymą skaidyti žemės sklypą į ieškovo prašomas dalis (600 kv. m + 19 kv. m) atmetė. Teismas, nagrinėdamas 2 ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ sudarytą 2002-04 Žemės sklypo planą (t. 1; b. l. 18-19), tirdamas ir vertindamas pateiktą planą nustatė, kad jis buvo suderintas ir patvirtintas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, o ieškovo nurodyti argumentai, kad planas suklastotas, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas, nagrinėdamas 4 ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002-07-09 įsakymą Nr.10-10 Dėl namų valdos Savanorių pr. 246 žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pilietei R. Č. ir tiksliai nurodyti, jog parduodamas namų valdos, esančios ( - ), 619 kv. m dydžio žemės sklypas yra 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotose valdos ribose, užimančiose bendrą 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) plotą pažymėjo, kad šis įsakymas priimtas kitų juridinių faktų ir administracinių aktų (Vilniaus miesto valdybos potvarkio 1993 m. kovo 18 d. potvarkiu Nr. 425V, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 4000-01, žemės sklypo matavimų duomenimis, pagrindu, kurie nėra nuginčyti. Teismas, nagrinėdamas 9 ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovės R. Č. 2012-02-24 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l, kuria žinomai melagingai deklaravo: „Šia deklaracija skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendimus ir teisės aktų reikalavimus: 1. užbaigta šių statinių statyba: 1.1. ūkinis pastatas 4I1/t; pagalbinio ūkio; I grupės nesudėtingas; nauja statyba; <...> Statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas, paveldėtojas) R. Č. <...> ( - )“ ir patraukti atsakovę R. Č. baudžiamojon atsakomybėn už šioje deklaracijoje pateiktus duomenis neatitinkančius tikrovei rėmėsi ne tik pateikta deklaracija, bet ir vadovavosi tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kad kai nėra statybos metus patvirtinančių dokumentų, metai nustatomi pagal kitus dokumentus, o nesant ir jų, pagal raštišką naudotojo pareiškimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, ši deklaraciją įrodo statybos užbaigimą. Be to, teismas rėmėsi ir Centrinio registratoriaus ginčų komisijos 2012 m. liepos 25 d. sprendimu išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindžia vien atsakovės R. Č. ir jos atstovės paaiškinimais. Teismas, nagrinėdamas ieškinio 6 reikalavimą įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti 2002-10-02 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2002-25949, nurodant, kad 618 kv. m žemės sklypas, esantis Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste, parduotas R. Č. ir G. Č., yra 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotose valdos ribose, užimančiose bendrą 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) plotą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, nurodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4000-01 pagrindu. Dėl to minėtas reikalavimas buvo atmestas. Teismas, nagrinėdamas 5 reikalavimą įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą panaikinti sklypo dalies (5,27 m x 3,44 m) dydžio, ribojamo taškais „3-4-5-6“ su naujais taškais „3, 4, 5“ po statiniu, pažymėtu indeksu „MN rūsys“, ( - ), 2002-09-13 teisinę registraciją Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. 01/44384-1, nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis, siedamas jį su anksčiau nurodytais administraciniais aktais (t. 2; b. l. 2-3), kurie nėra nuginčyti šioje byloje, todėl atmetė ieškovo reikalavimą. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog prašoma panaikinti teisinė registracija atlikta neteisėtai ir nepagrįstai, nesant teisiniam pagrindui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškovo reikalavimą.

114Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas 8 reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-02-10 kadastrinių matavimų planą, 2012-02-10 Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis ir 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis; o 11 reikalavimu įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą patikslinti 2012-02-10 kadastrinių matavimų planą, 2012-02-10 Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis bei 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis ir pakeisti žemės sklypo, esančio adresu Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste, ribas: pašalinti žemės sklypo dalį po statiniu, pažymėtu indeksu „MV rūsys“, ir nustatyti žemės sklypo ribas, buvusias 1961-12-29 plane kadastriniais matavimais užfiksuotas, bendrame 619 kv. m (600 kv. m + 19 kv. m) ploto žemės sklype, susidėjusių iš dviejų sklypo dalių, pažymėtų indeksais „246/600“ ir „246/19“. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad paminėti reikalavimai vienas kitą dubliuoja: vienu reikalavimu apeliantas prašo panaikinti kadastrinių matavimų planą, pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis ir pagalbinio pastato ir dalių kadastro duomenis, kitu – juos patikslinti. Dėl minėtų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruotas ginčo sklypas, ginčo pastatas, taip pat apelianto (ieškovo) sklypas ir teisių į juos registravimo pagrindai yra nenuginčyti ir galiojantys. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo ir atsakovų R. Č. ir G. Č. sklypus skiria kelias. Teismas, nagrinėdamas minėtų reikalavimų pagrįstumą, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė R. Č. atlikti šiuos darbus pateikė 2012 m. vasario 9 d., o minima 2012 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta įvertinus atliktų darbų apimtį ir galutinai nustačius atliktų darbų kainą. Be to, teismas įvertino aplinkybę, kad ginčo pastatas jo registravimo metu pateko į atsakovų sklypo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atlikęs atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepažeidė apelianto sklypo ribų. Taigi teismas rėmėsi byloje esančiais dokumentais (R. Č. prašymu, deklaracija apie statybos užbaigimą), o apelianto argumentus apie tai, kad nėra aišku, kada buvo pastatytas pastatas laikė nereikšmingais ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais teismo argumentais, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateiktą įrodymų, kurie būtų riboję atitinkamų duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. vasario 10 d. kadastrinių matavimų planą, 2012 m. vasario 10 d. Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis ir 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis, taip pat, kad nėra pagrindo patikslinti 2012-02-10 kadastrinių matavimų planą, 2012-02-10 Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis bei 2012-02-10 Pagalbinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis ir pakeisti žemės sklypo, esančio adresu Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste, ribas apelianto nurodomu būdu.

115Dėl 10 reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-25 sprendimą Nr. 199 teismas kaip reikšmingą aplinkybę nurodė, kad apeliantas neskundė šio sprendimo jame nurodyta tvarka – neskundė šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, akcentuodamas šią aplinkybę, pažeidė specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, kuria nustatyta, kad nagrinėjama byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nepagrįsti. Kaip minėta, teismas išnagrinėjo bylą bendrosios kompetencijos teisme ir priėmė sprendimą, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias rūšinį bylos teismingumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sprendimo priėmusios komisijos sudėties teisėtumo ir nustatė, kad komisija ir jos sudėtis sudaryta teisėtu pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai dėl supažindinimo su komisijos darbo reglamentu, dėl nušalinimo komisijos narių, dėl supažindinimo su Vilniaus filialo atsiliepimu į skundą, dėl skundo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, nesudaro pagrindo pripažinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-07-25 sprendimą Nr. 199 neteisėtu.

116Dėl 17 reikalavimo, kuriuo apeliantas prašė įpareigoti VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą imtis priemonių kompetencijos ribose, kad būtų pašalinti pažeidimai, nurodyti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-03-08 rašte Nr. IN (12.5.1.15.)-7855, būtų atstatytos pažeistos sklypų (projektinis Nr. 293) ribos, panaikinti kadastriniai matavimai, užfiksuoti atsakovo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ ginčijamu 2002-04 Žemės sklypo planu M l :500 ir užfiksuoti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ginčijamu 2012-02-10 Kadastrinių matavimų planu, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad šis valstybinio miško sklypas nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir nepatvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nedarantis įtakos ieškovo turimos nuosavybės apimčiai. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais pirmosios instancijos argumentais, pažymi, kad žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo turi teisę ir pareigą ištaisyti netikslumus. Kadangi šis šio sklypo ribos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo 17 reikalavimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad VĮ Registrų centras iš Vilniaus miesto žemėtvarkos būtų gavęs sprendimą dėl būtinumo patikslinti šių žemės sklypų ribas, taip pat ir ištaisyti 0,0618 ha žemės sklypo, esančio ( - ) ir 8 379 kv. m žemės sklypo, projektinis Nr. 293, planus. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė pagrindo, kodėl turi būti panaikinta atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 9 d. suderinimo žyma ir 8 379 kv. m žemės sklypo ribos iš laikinojo kadastro žemėlapio (18 reikalavimas).

117Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškai yra pažymėti schemoje, o schema yra patvinta Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (t. 6; b. l. 113-144). Žemės sklypo planas yra tik viena iš Nekilnojamojo daikto kadastro bylos sudedamųjų dalių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, apie tai, kad valstybinės reikšmės miškas (8 379 kv. m) sklypo kadastro duomenų byla būtų parengta. Lietuvos Respublikos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 buvo patvirtinta patikslinta Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais įrodymais ir aplinkybėmis, pagrįstai atmetė ir 19 ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą panaikinti - pripažinti negaliojančiu 2009-04-23 Žemės sklypo planą M 1:1000 ir laikyti jį niekiniu.

118Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 12-ojo ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja, testatorė A. T. (gim. 1926-02-01, mirusi 2002-03-31) valdoje, esančioje Vilniaus mieste, Savanorių (buvęs Raudonosios Armijos) pr. 244, valdė ir teisėtai naudojosi: išlikusiu 1960 m. statytu ūkiniu pastatu, pažymėtu planuose skirtingai; („5Jl/m“ arba „MN“, arba ,MN rūsys“, arba „4I1/t“), žemės sklypu 161 kv. m ploto ir, jį juosiančia tvora (9,25 m + 7,10 m + 5,00 m +12,00 m +5,90 m + 9,20 m), įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad A. T. teisė į ūkinį pastatą 5I1/m nebuvo įregistruota, kad jis buvo savavališkai pastatytas, o vėliau nugriautas. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina šias aplinkybes. Teismas, remdamasis tuo, kad ginčo ūkinio pastato sienų matmenys neatitinka savavališkai pastatyto ir nugriauto pastato sienų matmenų, padarė pagrįstą išvadą, jog tai nėra pagrindo tenkinti 12 ieškinio reikalavimą. Kadangi teismas pagrįstai nenustatė apelianto prašom juridinio reikšmės fakto, tai laikytina pagrįsta ir teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti 15 ieškovo reikalavimą priteisti ieškovo K. B. asmeninėn nuosavybėn ginčo ūkinį pastatą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant pagrindo pripažinti šio pastato apelianto asmenine nuosavybe, nėra pagrindo tenkinti 7 ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą panaikinti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr.01/44384 nuosavybės teises atsakovės R. Č. ir atsakovo G. Č. vardu į žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0077-0168) ir statinį, pažymėtą plane indeksu „4I1/t“ (unikalus Nr. 4400-2302-5870), esančius Savanorių pr. 246, Vilniaus mieste

119Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismo sprendimą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių ieškovo sklypo ribų nei jos įregistruotos viešajame registre ir nustatytos teismo, taip pat priteisti ūkinį pastatą, esantį atsakovų R. ir G. Č. jungtine nuosavybe ir pažymi, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo, tyrė šalių į bylą pateiktus ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šiais argumentais tik išreiškia savo nesutikimą su jam nepalankia teismo išvada dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

120Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

121Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

122Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).

123Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai jį motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja.

124Dėl apelianto rašytinio paaiškinimo

1252014 m. birželio 19 d. teisme buvo gautas apelianto rašytinis paaiškinimas.

126Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato proceso dalyviams galimybės teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui dėl atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų. Civilinio proceso įstatymas taip pat draudžia papildyti apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis), todėl apelianto pateiktas rašytinis paaiškinimas grąžinami jį padavusiam asmeniui.

127Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

128Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

129Atsakovė R. Č. patyrė 1000 Lt (289,62 €) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą. Atmetus apeliacinį skundą ir atsižvelgus į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio, jos priteistinos iš apelianto.

130Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

131Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

132Grąžinti 2014 m. birželio 19 d. teisme gautą apelianto K. B. rašytinį paaiškinimą.

133Priteisti iš apelianto K. B. (a. k. ( - ) atsakovės R. Č. (a. k. ( - ) naudai 289,62 € (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl kadastrinių matavimų ir... 5. Ieškovas K. B. ieškiniu (1 t., b. l. 2-13) prašė: 1. taikyti laikinąsias... 6. Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (2... 7. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (t. 2., b. l. 106-110)... 9. Atsakovas UAB „Inžineriniai tinklai“ filialas „Topografija“ (t. 2, b.... 10. Atsakovai R. Č. ir G. Č. (t. 2, b. l. 125) atsiliepime prašė atmesti... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, M. V. (2... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, S. T. (2... 13. Ieškovas K. B. teikė rašytinius paaiškinimus dėl į bylą pateiktų... 14. Ieškovas K. B. pateikė prašymą dėl papildomo atsakovo į bylą įtraukimo... 15. Ieškovas K. B. pateikė 2013-08-21 prašymą dėl ieškinio reikalavimų... 16. Atsakovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atsiliepime (5 t., 189-200... 17. Ieškovas K. B. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (6 t., 6-8 b.... 18. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime (6 t., 28-30 b.... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį... 21. Teismas konstatavo, kad ieškovo K. B. nuosavybės teisių į žemės sklypą... 22. Teismas, atmesdamas 13 ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus... 23. Teismas, atmesdamas 14 ieškinio reikalavimą, sutiko su Nacionalinės žemės... 24. Dėl ieškinio 3 reikalavimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis... 25. Teismas, spręsdamas ieškinio 2 reikalavimą pripažinti negaliojančiu AB... 26. Dėl ieškinio 4 reikalavimo teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad... 27. Dėl ieškinio 9 reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovės R. Č.... 28. Dėl ieškinio 6 reikalavimo teismas pažymėjo, kad ginčijamas sandoris... 29. Teismas ieškinio 5 reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti teisinę... 30. Dėl ieškinio 8 ir 11 reikalavimų teismas atkreipė dėmesį, kad paminėti... 31. Dėl ieškinio 10 reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ Registrų... 32. Dėl ieškinio 16 reikalavimo, kuriuo pašoma atnaujinti procesinius terminus,... 33. Dėl ieškinio 17 reikalavimo įpareigoti VĮ Valstybinį miškotvarkos... 34. Teismas atmetė ieškinio 18 reikalavimą, nes ieškovą laikė subjektu,... 35. Teismas taip pat atmetė ieškinio 19 reikalavimą, nes ieškovą laikė... 36. Teismas ieškinio 12 reikalavimą, kuriuo ieškovas prašė nustatyti juridinę... 37. Teismas atmetė ieškinio 15 reikalavimą, nes konstatavo, kad esant... 38. Teismas atmetė ieškovo 7 reikalavimą, nes šį ieškovo reikalavimą siejo... 39. Teismas, pasisakydamas dėl kitų aplinkybių, kuriomis remiantis atmetė... 40. Teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad 2002-04 Žemės... 41. Teismas nors ir pasisakė atskirai dėl visų ieškovo reikalavimų, siekdamas... 42. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 43. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 44. Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 45. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 46. 1. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, teismo šališkumo... 47. 2. Dėl 19 reikalavimo. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nepasisakęs... 48. 3. Dėl 18 reikalavimo. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo teisinio... 49. 4. Dėl 17 reikalavimo. Teismas deklaratyviai aiškino Nekilnojamojo turto... 50. 5. Dėl 16 reikalavimo. Teismas konkrečiai nenusprendė, ar yra praleistas... 51. 6. Dėl 2 ir 3 reikalavimo. Teismas netyrė ir nevertino ieškinio argumentų,... 52. 7. Dėl 4 reikalavimo. Teismas deklaratyviai paminėdamas įstatymus, jų... 53. 8. Dėl 5 reikalavimo. Teismas nagrinėdamas šį ieškinio reikalavimą,... 54. 9. Dėl 6 reikalavimo. Teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą... 55. 10. Dėl 7 reikalavimo. Teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio... 56. 11. Dėl 8 ir 11 reikalavimo. Teismas formaliai pareiškė nesutinkąs su... 57. 12. Dėl 9 reikalavimo. Nors teismas nepaneigė nei vieno ieškinio argumento... 58. 13. Dėl 10 reikalavimo. Teismas, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą,... 59. 14. Dėl 12 reikalavimo. Teismas be pagrindo teigia, kad ieškovas neva... 60. 15. Dėl 13 reikalavimo. Teismas ieškinio reikalavimą atmetė formaliu... 61. 16. Dėl 14 reikalavimo. Teismas ieškinio reikalavimą atmetė formaliu... 62. 17. Dėl 15 reikalavimo. Teismui be pagrindo atmetus 12 reikalavimą, be... 63. 18. Dėl kitų teismo nustatytų aplinkybių. Teismas sprendime padarė... 64. 19. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo... 65. A. R. Č. ir G. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovo K. B. apeliacinį... 66. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į... 67. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo K. B.... 68. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 69. Atsakovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas pateikė atsiliepimą į... 70. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 71. Apeliacinis skundas atmestinas.... 72. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 73. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 74. Prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso... 75. Dėl teisės į nešališką teismą ... 76. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjas I. Š., nagrinėjęs... 77. Sutiktina su apeliantu, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus... 78. Apeliantas teigia, kad teisėjas I. Š. kerštauja ieškovui dėl to, kad... 79. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjo galimo šališkumo klausimas... 80. Apelianto nurodo, kad teisėjas I. Š. buvo šališkas dėl to, jog... 81. CPK 71 straipsnis nustato tam tikrus apribojimus dėl pakartotinio teisėjų... 82. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tik nustačius apelianto teisės į... 83. Dėl atstovavimo teisme... 84. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje... 85. Pagal CPK 55 straipsnį juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar... 86. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2014... 87. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovų įgaliotų asmenų byloje pateiktos... 88. Dėl ieškinio reikalavimų eiliškumo ir bylos nagrinėjimo ribų... 89. Apeliantas nurodo, nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė civilinio... 90. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas,... 91. Ieškovas, siekdamas nuosavybės teise valdyti 1960 metais statytą ūkinį... 92. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius jo... 93. Pagal CPK 7 straipsnį teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad... 94. Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. B. teikė rašytinius paaiškinimus (6 t.,... 95. Kaip minėta, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies... 96. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį... 97. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 98. Dėl ieškinio senaties bei administracinių aktų apskundimo procesinių... 99. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai teigia, kad... 100. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo... 101. Kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė civilinio ir... 102. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 103. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties instituto paskirtis –... 104. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija sandorius, sudarytus daugiau nei prieš... 105. Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio... 106. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, gavęs... 107. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis... 108. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir... 109. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas iš esmės tuo, kad pirmosios... 110. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 111. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti... 112. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 113. Teismas, nagrinėdamas ieškinio 13 reikalavimą, kuriuo ieškovas prašė... 114. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas 8 reikalavimu prašė... 115. Dėl 10 reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ Registrų centro... 116. Dėl 17 reikalavimo, kuriuo apeliantas prašė įpareigoti VĮ Valstybinį... 117. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų... 118. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 12-ojo ieškinio reikalavimo,... 119. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismo sprendimą, neturi... 120. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 121. Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi... 122. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 123. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog... 124. Dėl apelianto rašytinio paaiškinimo... 125. 2014 m. birželio 19 d. teisme buvo gautas apelianto rašytinis paaiškinimas.... 126. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato... 127. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 128. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 129. Atsakovė R. Č. patyrė 1000 Lt (289,62 €) už atsiliepimo į apeliacinį... 130. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 131. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti... 132. Grąžinti 2014 m. birželio 19 d. teisme gautą apelianto K. B. rašytinį... 133. Priteisti iš apelianto K. B. (a. k. ( - ) atsakovės R. Č. (a. k. ( - )...