Byla 2K-574-693/2015
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutarties.

3Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

4Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (941 Eur) dydžio bauda;

5BK 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda;

6BK 300 straipsnio 1 dalį – 35 MGL (1318 Eur) dydžio bauda.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

8Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį P. J. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

9Iš nuteistųjų P. J. ir P. J. priteista nukentėjusiajam V. V. po 144,81 Eur išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą atlyginti.

10Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistųjų P. J. ir P. J. apeliaciniai skundai atmesti.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m., nuo birželio 22 d. iki rugpjūčio 4 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ patalpose, esančiose ( - ), paprašė apskaitininkės G. B. perrašyti UAB „P“ kasos knygos įrašus apie kasos operacijas, atliktas nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m. lapkričio mėn., į naują kasos knygą ir perrašant įtraukti tariamai praleistus įrašus apie jo nurodytas kasos operacijas, t. y. kad 2010 m. rugsėjo 27 d. P. J. pagal kasos pajamų orderį Nr. 006 į kasą įnešė 11 100 Lt avansą ūkinei veiklai ir 2010 m. rugsėjo 28 d. P. J. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 010 iš kasos išmokėta pagal vekselį 11 100 Lt, taip pat paprašė surašyti tariamai praleistas kasos operacijas patvirtinantį kasos pajamų orderį Nr. 006 ir kasos išlaidų orderį Nr. 010, nuslėpdamas nuo G. B. tik jam ir vadybininkui P. J. žinomas aplinkybes, jog tariamai praleisti įrašai neatitinka tikrovės ir nurodytos kasos operacijos, kurioms paprašė išrašyti orderius, nėra įvykusios G. B., kuri nieko nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, vykdydama P. J. prašymą, perrašydama jo pateiktos kasos knygos įrašus į naują kasos knygą, šios kasos knygos 10-ame lape, įrašė, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. P. J. pagal kasos pajamų orderį Nr. 006 į kasą įnešė 11 100 Lt avansą ūkinei veiklai, o 11-ame lape įrašė, kad 2010 m. rugsėjo 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 010 P. J. iš kasos išmokėta pagal vekselį 11 100 Lt, taip pat išrašė šias kasos operacijas patvirtinantį kasos pajamų orderį Nr. 006 ir kasos išlaidų orderį Nr. 010, P. J. savo parašu patvirtino G. B. surašytos kasos knygos įrašų, kasos pajamų orderio Nr. 006 ir kasos išlaidų orderio Nr. 010 tikrumą, tokiu būdu jis pagamino netikrus dokumentus – UAB „P“ kasos knygą, kasos pajamų orderį Nr. 006 ir kasos išlaidų orderį Nr. 010; tęsdamas nusikalstamą veiką, žinomai netikrą kasos knygą laikė UAB „P“ patalpose ( - ), iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., kai ją panaudojo – reikalaujamų dokumentų pateikimo metu pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnui kaip įrodymą, patvirtinantį, jog 2010 m. rugsėjo 29 d. UAB „P“ esą paskolino V. V. 11 100 Lt (3214,78 Eur);

13Be to, P. J. ir P. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad P. J. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su P. J. , turėdami tikslą UAB „P“ naudai apgaule įgyti svetimą turtą – V. V. priklausančius 11 100 Lt, 2011 m. birželio 14-15 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ patalpose, esančiose ( - ), nurodė UAB „P“ vadybininkui K. J. paruošti paprastojo vekselio blanką 2010 m. rugsėjo 29 d. data, 11 100 Lt sumai, vekselio gavėju nurodant UAB „P“; K. J. , kuris nieko nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, pagal P. J. nurodymą atspausdinus neprotestuotino paprastojo vekselio blanką, kuriame vekselio surašymo data nurodė datą - 2010 m. rugsėjo 29 d., o vekselio gavėju nurodė UAB „P“, atspausdintame blanke ranka įrašius vekselio sumą 11 100 Lt (skaičiais ir žodžiais) ir datą - 2011 m. birželio 20 d., - iki kurios turėtų būti apmokėtas paprastasis vekselis; P. J. K. J. paruoštą paprastojo vekselio blanką pateikė UAB „P“ apskaitininkei V. L. , nurodė jai šio vekselio grafoje „Vekselio davėjas“ įrašyti V. V. duomenis ir šį vekselį, įdėtą tarp kitų dokumentų, pateikti pasirašyti V. V. ; V. L., kuri nieko nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, vykdydama P. J. nurodymą, jo duotame neprotestuotino paprastojo vekselio blanko grafoje „Vekselio davėjas“ ranka įrašė „V. V. “, V. V. asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą ir užpildytą vekselio blanką, įdėtą tarp dokumentų, kuriuos turėjo pasirašyti iš komandiruotės grįžęs V. V., pateikė jam pasirašyti; V. V., pasitikėdamas V. L. ir būdamas įsitikinęs, jog pasirašo su komandiruote susijusius dokumentus, pasirašė visuose jos pateiktuose ir jos verčiamuose dokumentuose – tarp jų ir paprastajame vekselyje grafoje „Vekselio davėjas“ prie iš anksto įrašyto jo vardo ir pavardės; tokiu būdu P. J., piktnaudžiaudamas V. V. pasitikėjimu, V. V. vardu pagamino netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį, pagal kurį V. V. iki 2011 m. birželio 20 d. esą privalo sumokėti UAB „P“ 11 100 Lt; šio žinomai netikro vekselio pagrindu 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. birželio 27 d. UAB „P“ patalpose, esančiose ( - ), po to pagamintą netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį, perdavė P. J. , pastarasis šį netikrą vertybinį popierių iki 2011 m. liepos 12 d. 11 val. 3 min. laikė UAB „P“ patalpose ( - ), ir šio netikro vekselio pagrindu 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. birželio 27 d. UAB „P“ patalpose pasirašė ir paštu iš Prienų išsiuntė V. V. – tokiu būdu pateikė reikalavimus sumokėti į UAB „P“ sąskaitą 11 100 Lt (3214,78 Eur) pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. paprastąjį vekselį, tačiau apgaule svetimo turto neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes V. V., gavęs P. J. 2011 m. birželio 22 d. ir 2011 m. birželio 27 d. pasirašytus reikalavimus apmokėti netikrą vekselį, apie tai pranešė policijos pareigūnams.

14P. J. nuteistas ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

15Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. ir jo gynėjas advokatas V. Masiulis prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutarties dalį dėl P. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei bausmės paskyrimo. Atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą.

17Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, pripažindami P. J. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 7, 10, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio reikalavimus. Pasak kasatorių, P. J. nuteistas nesant jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis pasikėsino sukčiauti, t. y. buvo iš anksto susitaręs su P. J. UAB „P“ naudai apgaule įgyti svetimą turtą – V. V. priklausančius 11 100 Lt, ir žinodamas, jog paprastasis vekselis yra suklastotas, tyčia pateikė jį apmokėti V. V. . Skunde pažymima, kad teismai visiškai nevertino nukentėjusiojo V. V. , tiek nuteistųjų P. J. ir P. J. , tiek kitų UAB „P“ darbuotojų parodymų, iš kurių matyti, jog 2011 m. birželio mėn. iš komandiruotės į Maskvą grįžęs vairuotojas V. V. neparvežė apie 3000 Eur, kuriuos buvo gavęs iš UAB „P“ partnerių Rusijoje. Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymai dėl pinigų praradimo fakto sutapo, skyrėsi tik dėl to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis prarado pinigus. Nukentėjusysis teigė, kad pinigai iš jo buvo pavogti, o nuteistieji tvirtino, jog nukentėjusysis juos pragėrė. Nuteistieji, pagrįsdami savo versiją nurodė, kad transporto priemonę, kuria į komandiruotę išvyko V. V. , iš Rusijos parvairavo kitas iš Lietuvos atsiųstas UAB „P“ vairuotojas, nes V. V. dėl savo ilgalaikio girtavimo to padaryti negalėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp darbuotojo nukentėjusiojo V. V. ir UAB „P“ buvo kilęs ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, kylančios iš darbo teisinių santykių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnis). Kasatoriai teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „P“ vadybininkas P. J. turėjo pagrįstą siekį, kad vairuotojas V. V. atlygintų įmonei padarytą žalą ar bent jau užtikrintų įmonei padarytos materialinės žalos atlyginimą ateityje (vienas tokių būdų – vekselio išrašymas). Skunde pažymima, kad nurodytos aplinkybės neginčijamai byloja apie iš darbo teisinių santykių tarp nukentėjusiojo ir jo darbdavio UAB „P“, kurios interesams atstovavo nuteistieji, kilusio ginčo prigimtį. Anot kasatorių, teismai nemotyvavo, kokiais įrodymais grindžiama išvada, kad nuteistasis P. J. buvo iš anksto susitaręs su P. J. UAB „P“ naudai apgaule įgyti svetimą turtą – V. V. priklausančius 11 100 Lt. Kasatoriai nurodo, kad nei nuteistojo P. J., kuris organizavo vekselio parengimą, nei nukentėjusiojo V. V. parodymuose, nei kituose byloje ištirtuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kad nuteistasis P. J. iš anksto buvo susitaręs su P. J. suklastoti paprastąjį vekselį, išrašytą vekselio davėjo V. V. vardu. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis P. J. žinojo paprastojo vekselio parengimo ir pasirašymo aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad tą dieną, kai buvo parengtas ir pasirašytas vekselis, nuteistojo P. J. apskritai nebuvo UAB „P“ patalpose. Pasak kasatorių, teismai nepagrįstai įvertino aplinkybę, kad vekselyje per apsirikimą neteisingai nurodyta vekselio data yra kaip nuteistojo P. J. žinojimas, jog vekselis suklastotas. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog vekselio data ne sąmoningai, o per klaidą (apsirikimą) buvo nurodyta neteisinga. Be to, neva akivaizdu, kad asmenys, kurie rengė vekselį UAB „P“ interesais, neturėjo jokio tikslo vekselyje nurodyti netikrą jo išrašymo datą 2011 m. birželio 15 d., o 2010 m. rugsėjo 29 d. (atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusysis V. V. 2010 m. rugsėjo 29 d. įmonėje net nedirbo). Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, kasatoriai daro išvadą, jog neteisingas paprastojo vekselio datos nurodymas yra ne jo suklastojimo požymis, o rašymo apsirikimas, dėl kurio nėra nė vieno iš nuteistųjų tyčios. Todėl ta aplinkybė, kad po to, kai V. V. pasirašė paprastąjį vekselį, nuteistasis P. J. , žinojęs apie V. V. įmonei padarytą materialinę žalą ir buvęs įsitikinęs dėl vekselyje išreikštos V. V. valios atlyginti padarytą žalą tikrumo, po kelių dienų pastebėjo, jog vekselyje nurodyta neteisinga data, negali būti vertinama, kaip vekselio suklastojimo požymis. Pasak kasatorių, dėl nurodytų aplinkybių teismai nepagrįstai P. J. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra pasikėsinimo sukčiauti požymių.

18Taip pat skunde nesutinkama ir su P. J. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra dokumento klastojimo požymių. Kasatoriai nurodo, kad iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, jog teismai pripažino, kad „popierinė“ knyga, kurioje nuteistojo P. J. prašymu padaryti įrašai apie faktiškai neįvykusias finansines operacijas, nėra oficiali UAB „P“ kasos knyga, nes tikroji kasos knyga, kuria reikia remtis, yra ta, kurią vedė buhalterines paslaugas teikianti UAB „M“. Buhalterines paslaugas teikiančios UAB „M“ vestoje UAB „P“ kasos knygoje, jokių įrašų apie faktiškai neįvykusias finansines operacijas nėra. Todėl, „popierinėje“ kasos knygoje, kuri nėra oficialus dokumentas, padaryti įrašai negali būti laikomi dokumento suklastojimu BK 300 straipsnio prasme, o tokios teismų išvados padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriai nurodo, kad konstatavus, jog P. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu nepagrįstai, teismai turėtų spręsti klausimą dėl P. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde nurodyta, kad yra visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos sąlygos atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, S. J. , kurio asmenybė yra verta teismo pasitikėjimo, sutinka laiduoti už P. J. (tai patvirtina byloje esantis prašymas perduoti P. J. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą), P. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, šiuo atveju žala niekam nebuvo padaryta, jokių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta, P. J. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį, todėl, esant paminėtoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19Atsiliepimu į nuteistojo P. J. ir jo gynėjo advokato V. Masiulio kasacinį skundą nukentėjusysis V. V. prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatoriaus P. J. jo naudai advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime pateikti teisiniai argumentai ir pažymima, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai neatskleidžia nurodomų teisės normų pažeidimo ir jo esminės reikšmės vienodam teisės normų aiškinimui bei taikymui ir to, jog tai galėtų turėti neigiamos įtakos neteisėtų sprendimų ir nutarčių priėmimui. Pasak nukentėjusiojo, kasatorius skunde nenurodo aplinkybių, susijusių su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu ar esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, ir nesiremia teismų formuojama praktika. Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismo išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl P. J. nuteisimo nėra pagrindo.

20Atsiliepimu į nuteistojo P. J. ir jo gynėjo advokato V. Masiulio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Ramanauskienė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, pažymint, kad kasatorius skunde nenurodo duomenų, kurie leistų teigti, jog bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis baudžiamojo proceso reikalavimų, nuosprendį pagrindė išsamia byloje ištirtų įrodymų analize apie P. J. įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, išanalizavo tiek teisinančius, tiek kasatoriaus kaltę patvirtinančius įrodymus, aptarė visus apeliacinio skundo argumentus ir nutartyje, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, pagrįstai konstatavo, kad P. J. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Atsiliepime nurodyta ir tai, kad šioje byloje apeliacinis ir kasacinis skundai savo turiniu yra labai artimi ir juose nurodomi tie patys skundų motyvai bei subjektyvaus pobūdžio kasatoriaus argumentai. Pasisakant dėl nutarties teisėtumo atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nutartyje išdėstė įrodymus bei motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliaciniai skundai atmetami. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta, o teismas šią bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

21Kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies taikymo

23Nuteistasis P. J. ir jo gynėjas kasaciniu skundu ginčija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad teismai nepagrįstai byloje nustatė būtiną inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį – apgaulę, be to nepagrįstai nustatytas ir bendrininkavimas. Šis kasatorių teiginys grindžiamas ne teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, o tuo, kad, jų manymu, byloje abiejų instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad P. J., susitaręs su P. J., surašė netikrą paprastąjį vekselį, apgaulės būdu gavo nukentėjusiojo V. V. parašą ir įgijo turtinę teisę į jo turtą. Taigi kasacinis skundas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo iš esmės grindžiamas argumentuojant netinkamą įrodymų vertinimą.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant faktines bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to kasacinių skundų argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie – ne, nuorodos, kad teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės analogiškais argumentais buvo grindžiamas ir nuteistojo P. J. apeliacinis skundas, į kuriuos gana išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas.

25Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog paprastasis vekselis gali būti sukčiavimo priemonė, jeigu nustatoma, kad surašant vekselį jo gavėjo (šiuo atveju kaltininko) tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-301/2011, 2K-642/2012 ir kt.). Kasatoriams neginčijant objektyviųjų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, esminės aplinkybės, kurios turi reikšmę šioje byloje sprendžiant, ar nuteistojo P. J. padaryta veika laikytina sukčiavimu ar civiliniu deliktu, yra tai, ar nuteistieji (nuteistas ir P. J. ) turėjo tyčią suklaidinti nukentėjusįjį gaudami jo parašą ant paprastojo vekselio (jį pagal P. J. nurodymus atspausdino ir įrašus padarė kiti asmenys), kurį apskaitininkė V. L. perdavė nukentėjusiajam tik pasirašyti tarp kitų dokumentų, atitiko nukentėjusiojo valią ir jis suvokė šio dokumento ir jame padarytų įrašų esmę. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tyčia bei šios veikos padarymo būdas – apgaulė, kaip ir kiti nusikalstamos veikos požymiai, turi būti konstatuojami jų buvimą pagrindus patikimais įrodymais, ištirtais ir įvertintais laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų.

27Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai nustatė visus būtinus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistojo P. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių.

28Šioje byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio mėn. būdamas komandiruotėje Maskvoje nukentėjusysis V. V. prarado apie 3000 Eur, kuriuos buvo gavęs iš UAB „P“ partnerių Rusijoje. Nukentėjusiojo V. V. ir nuteistųjų P. J. su P. J. parodymai, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis prarado pinigus, yra iš tiesų skirtingi, tačiau tai neturi esminės įtakos vertinant nuteistųjų veiksmus. Šiuo atveju prarastus pinigus UAB „P“ galėjo susigrąžinti teisėtai: kreipdamasi į teismą arba, jei pats V. V. pripažino skolą, tuomet jis galėjo savo valia pasirašyti paprastąjį vekselį, tačiau tai turėjo atitikti jo valią ir jis turėjo suvokti šio dokumento ir jame padarytų įrašų esmę. Jau minėta šioje byloje, kad buvo nustatyta priešingai – paprastąjį vekselį pagal P. J. nurodymus atspausdino ir įrašus padarė kiti asmenys, o V. V. parašas buvo gautas apgaulės būdu – jam pateikiant pasirašyti keletą dokumentų, tarp kurių buvo ir vekselis. Nukentėjusiojo V. V. UAB „P“ pinigų praradimo faktas buvo tik pasikėsinimo sukčiauti motyvas.

29Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

30Nustatytos šios objektyvios bylos aplinkybės: P. J. įvykio metu buvo UAB „P“ direktoriumi, o P. J. – vadybininku; nuteistieji P. J. su P. J. žinojo, jog 2011 m. birželio mėn. būdamas komandiruotėje Maskvoje nukentėjusysis V. V. prarado apie 3000 Eur UAB „P“ pinigų ir jie turėjo tikslą atgauti pinigus; pagal P. J. nurodymus paprastąjį vekselį atspausdino ir įrašus padarė kiti bendrovės darbuotojai, kurį apskaitininkė V. L. perdavė nukentėjusiajam tik pasirašyti tarp kitų dokumentų; P. J. V. V. pasirašytą vekselį perdavė P. J. ; P. J. , pasitaręs su P. J. , suklastojo 2010 m. kasos knygą, į ją įtraukdami vekselį, ir ši knyga buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pareigūnui siekiant pagrįsti V. V. skolą; P. J. 2011 m. birželio 22 d. ir 27 d. pasirašė ir paštu išsiuntė V. V. reikalavimą sumokėti į UAB „P“ sąskaitą 11 100 Lt (3214,78 Eur) pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. paprastąjį vekselį.

31Nors P. J. teisme teigė, kad nežinojo, jog V. V. parašas vekselyje gautas apgaulės būdu, tačiau nustatytos objektyvios bylos aplinkybės ir žemesnės instancijos teismų sprendimuose nurodyti įrodymų šaltiniai, įtariamųjų P. J. ir P. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (pripažino esmines aplinkybes), jų analizė bei teismų išvadų argumentavimas tai paneigia.

32P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

33Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

34BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“.

35Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, taip pat teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dokumentas tai Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau pagal teismų praktiką, taikant BK 300 straipsnį, dokumentas apibūdinamas panašiais požymiais kaip ir minėtame Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-114/2009). Taigi, teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-547-693/2015 ).

36Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog dokumentą klastoja ir disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011). Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

37P. J. nuteistas už tai, kad tyčia pagamino netikrus dokumentus (kasos knygą, kasos pajamų orderį, kasos išlaidų orderį), juos laikė ir panaudojo pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams kaip įrodymą, neva patvirtinantį, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. UAB „P” paskolino V. V. 11 100 Lt (3214,78 Eur). Akivaizdu, kad netikri dokumentai buvo pagaminti tam, kad patvirtintų juridinę reikšmę turinčias aplinkybes. Žemesnės instancijos teismų sprendimuose nurodyti išsamūs teisiniai argumentai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties P. J. veikoje, kuriems kolegija pritaria, todėl jų nekartoja.

38P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

39Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant šią bylą nepadaryta.

40Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

41P. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu pagrįstai, todėl kasatorių prašymas atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant BK 40 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, nes nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visuma. Plačiau kolegija dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo nepasisako, nes kasatorių prašymas išvestinis, nes anot jų, P. J. veikoje nėra BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties.

42Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti proceso išlaidas

43Nukentėjusysis V. V. atsiliepimu į nuteistojo P. J. kasacinį skundą prašo priteisti jo turėtas proceso išlaidas, tačiau šio savo prašymo nepagrindžia jokiais duomenimis apie patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti iš kasatoriaus P. J. nukentėjusiojo naudai turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas negali būti tenkinamas.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Nuteistojo P. J. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu P. J.... 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1... 5. BK 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda;... 6. BK 300 straipsnio 1 dalį – 35 MGL (1318 Eur) dydžio bauda.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 8. Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1... 9. Iš nuteistųjų P. J. ir P. J. priteista nukentėjusiajam V. V. po 144,81 Eur... 10. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 11. Teisėjų kolegija... 12. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m., nuo... 13. Be to, P. J. ir P. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį... 14. P. J. nuteistas ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. ir jo gynėjas advokatas V. Masiulis prašo... 16. Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos... 17. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, pripažindami P. J. kaltu pagal BK 22... 18. Taip pat skunde nesutinkama ir su P. J. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1... 19. Atsiliepimu į nuteistojo P. J. ir jo gynėjo advokato V. Masiulio kasacinį... 20. Atsiliepimu į nuteistojo P. J. ir jo gynėjo advokato V. Masiulio kasacinį... 21. Kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies taikymo... 23. Nuteistasis P. J. ir jo gynėjas kasaciniu skundu ginčija padarytos... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 25. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta,... 27. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų... 28. Šioje byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio mėn. būdamas komandiruotėje... 29. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar... 30. Nustatytos šios objektyvios bylos aplinkybės: P. J. įvykio metu buvo UAB... 31. Nors P. J. teisme teigė, kad nežinojo, jog V. V. parašas vekselyje gautas... 32. P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182... 33. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 34. BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Tas, kas pagamino... 35. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir... 36. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu... 37. P. J. nuteistas už tai, kad tyčia pagamino netikrus dokumentus (kasos knygą,... 38. P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl... 39. Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant šią bylą nepadaryta.... 40. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo... 41. P. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio... 42. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti proceso išlaidas... 43. Nukentėjusysis V. V. atsiliepimu į nuteistojo P. J. kasacinį skundą prašo... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Nuteistojo P. J. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinį skundą...