Byla 2-999-157/2017
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo patvirtinimo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1380-803/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti bankroto administratorės prašymą atnaujinti procesą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo patvirtinimo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1380-803/2017.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“ (toliau – bankroto administratorė, pareiškėja) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinio reikalavimo patvirtinimo teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje Nr. B2-1380-803/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pastarosios 967 876,32 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  2. Pareiškėja nurodė, kad minėtoje teismo nutartyje buvo patikslintas antrąja eile tenkintinas kreditoriaus VMI finansinis reikalavimas BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje ir patvirtintas 873 020,18 Eur dydžio reikalavimas, kuris sumažėjo dėl VMI atlikto 94 856,14 Eur dydžio įskaitymo. Pareiškėja pažymėjo, kad tik įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai tapo žinoma, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas mokesčių administratorius negali įskaityti mokestinės nepriemokos, susiformavusios iki bankroto bylos iškėlimo, su mokestine permoka, atsiradusia po bankroto bylos iškėlimo. Taigi, anot pareiškėjos, nagrinėjamu atveju negalėjo būti patvirtintas sumažintas VMI finansinis reikalavimas (įskaitant permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo), todėl buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir yra pagrindas atnaujinti procesą dėl minėto kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje atsisakė priimti BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ prašymą atnaujinti procesą dėl VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje Nr. B2-1380-803/2017.
  2. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės prašo atnaujinti nebaigtos bankroto bylos Nr. B2-1380-803/2017 (nagrinėjamas bankroto administratorės prašymas dėl atsakovės pabaigos) dalį dėl vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo patikslinimo, todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisės aiškinimo bei taikymo taisykles (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 3 dalis, ĮBĮ 2, 10 straipsniai, 32 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-595/2010, 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2304/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 etc.), sprendė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas negali būti nagrinėjamas, nes jis pateiktas ne dėl procesinio sprendimo, kuriuo byla buvo išnagrinėta iš esmės, o dėl tarpinio sprendimo, be to, pateiktas dėl procesinio sprendimo, priimto bankroto byloje, kurioje proceso atnaujinimas iš esmės negalimas, – pareiškėjos prašymą atsisakė priimti (CPK 366 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskirajame skunde pareiškėja BUAB ,,Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą dėl VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-1380-803/2017 ir patvirtinti šios kreditorės 967,876,32 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtino VĮ „Turto bankas“ 984 826,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris susidarė šiam iš VMI perėmus 3 341 883,37 Lt (967 876,32 Eur) dydžio reikalavimo teisę į atsakovę; realizavus atsakovės turtą bankroto administratorė 2016 m. liepos 20 d. pateikė VMI prašymą grąžinti 97 400 Eur dydžio PVM permoką, susiformavusią po bankroto bylos iškėlimo dėl bankroto proceso metu pirktų paslaugų ir prekių; pagal mokesčių administratoriaus sistemoje „Mano VMI“ esančius duomenis 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės prievolių dydis nuo 893 427,59 Eur sumažėjo iki 795 558,81 Eur (97 868,78 Eur suma), t. y. iš esmės ta suma, kurią 2016 m. liepos 20 d. prašymu bankroto administratorė prašė grąžinti kaip PVM permoką; VMI 2016 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (23.28-08-1)-RNA-36278 dėl finansinio reikalavimo patikslinimo nurodė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. protokolą Nr. 205 reikalavimo teisė į atsakovę dėl 3 341 883,37 Lt (967 876,32 Eur) mokestinės nepriemokos, perleistą VĮ Turto bankui, buvo grąžinta pradiniam kreditoriui – VMI, nes atsirado galimybė atlikti vienarūšius įskaitymus, ir dėl to prašė įtraukti VMI į atsakovės kreditorių sąrašą su 873 020,18 Eur dydžio reikalavimu. Taigi VMI atliko tokį įskaitymą (2016 m. rugpjūčio 1 d.), nors tuo metu net neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę.
    2. Bankroto administratorei po teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo tapo žinoma, kad pagal kasacinio teismo praktiką VMI neturi teisės įskaityti mokestinę nepriemoką, susiformavusią iki bankroto bylos iškėlimo su permoka, atsiradusia po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015), todėl ir buvo pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo.
    3. Teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi buvo iš esmės išspręstas ginčas, kilęs tarp atsakovės ir VMI dėl reikalavimo teisės dydžio, o tai pagal savo prigimtį ir teismų praktikos išaiškinimus atitinka atskiros civilinės bylos išnagrinėjimą, be to, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje leidžiama tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus iki įmonės pabaigos. Kadangi teismas šioje nutartyje padarė aiškią teisės taikymo klaidą, tai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą viešojo intereso byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atnaujinti procesą, nes įsiteisėjus šiai nutarčiai pareiškėjas nebegali kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises kitu gynybos būdu.

8Teismas

konstatuoja:

9III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar atsakovės UAB ,,Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti šios bendrovės bankroto administratorės teismui pateiktą prašymą atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, kurioje buvo patikslintas antrąja eile tenkintinas kreditoriaus 873 020,18 Eur reikalavimas.
  2. Minėta, kad teismas, atsisakydamas priimti šį pareiškėjos prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 370 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, jog procesinis sprendimas, kurio pakeitimo siekiama, yra priimtas dėl atskiro (tarpinio) bankroto procedūros etapo – vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo ši byla nebuvo užbaigta. Todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis sprendė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas negali būti nagrinėjamas, – proceso atnaujinimas dėl tokios teismo nutarties peržiūrėjimo yra negalimas, nes prieštarautų CPK 366 straipsnio 3 dalies imperatyvioms nuostatoms.
  3. Kaip žinoma, bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti teismui pateiktame sąraše esančius ir jo neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas) nagrinėjamas ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka – patvirtinant kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, kuris gali būti tikslinamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Proceso atnaujinimas byloje, kurioje šie reikalavimai patvirtinti tokiu būdu, yra iš tiesų negalimas, o pradėta tokia byla yra nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 366 straipsnio 3 dalis).
  4. Tačiau pabrėžtina tai, kad apeliacinis teismas, vykdydamas Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotas teismų precedentų kūrimo, galiojimo bei keitimo taisykles (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 26/07, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 33/03 etc.), kurios nuosekliai plėtojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012 etc.), – savo sprendimuose yra atkreipęs dėmesį į proceso atnaujinimo ypatumus bylose būtent dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.
  5. Šis teismas, iš dalies keisdamas teismų praktiką, suformuotą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1412/2013, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2304/2013, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1590-186/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-863-464/2016 etc.), pagal kurią proceso atnaujinimas bankroto procese yra iš viso negalimas (bet kurioje bankroto proceso stadijoje, bet kokiais bankroto proceso klausimais, be kita ko, taip pat ir dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo), – yra nurodęs, jog tokiu atveju, kai klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra išsprendžiamas jį išnagrinėjus iš esmės arba atskiroje civilinėje byloje, arba pačioje bankroto byloje – vėlesnis tokių įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra galimas vadovaujantis tik CPK XVII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1403-157/2016 ir Nr. 2-1404-157/2016 etc.). Čia pažymėtina tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas savo teisine prigimtimi atitinka ieškinį, kuris, jei nebūtų iškelta skolininko bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje, todėl šio reikalavimo patvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl šio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi laikytina, kad būtent toks įsiteisėjęs teismo sprendimas / nutartis, kuriame kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti iš esmės išnagrinėjus šį klausimą, yra galutinis sprendimas.
  6. Nagrinėjamos bylos medžiaga, o taip pat duomenys, esantys civilinėje atsakovės bankroto byloje Nr. B2-1380-803/2017 (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO), rodo, kad 2017 m. vasario 1 d. nutartyje, dėl kurios pakeitimo / panaikinimo bankroto administratorė siekia atnaujinti procesą, teismas patvirtino atsakovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 873 020,18 Eur dydžio reikalavimą, tenkintiną antrąja eile, būtent išnagrinėjęs dėl to kilusį ginčą tarp šios kreditorės ir atsakovės bankroto administratorės, kuri prieštaravo tokiam VMI prašymui. Taigi sekant pakeista teismų praktika tokiu būdu išsprendus kilusį ginčą dėl kreditorės VMI reikalavimo patvirtinimo / patikslinimo ir įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai – jokie patikslinimai ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negalimi, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus normomis (CPK 185 straipsnis).
  7. Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje teismo nutartyje atsisakęs priimti atsakovės bankroto administratorės prašymą atnaujinti procesą dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo / patikslinimo pagal teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 366 straipsnio 3 dalies, 370 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas bei teismų praktikoje suformuluotas taisykles, todėl ši nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o klausimas dėl minimo bankroto administratorės prašymo priėmimo perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, teismas nenagrinėja kitų pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šiai apeliacinei bylai, ir dėl jų nepasisako.

11Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti.

13Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybinių medžiagų mažmena“ (juridinio asmens kodas 300605792) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ (juridinio asmens kodas 1258413250) prašymo atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, kurioje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1380-803/2017, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai