Byla 2K-94/2012
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, išteisintiesiems N. D., V. V. R., D. Ž., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

2Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu N. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 1 dalį, V. V. R. ir D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisinti nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4N. D. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama savivaldybės institucijoje ,,duomenys neskelbtini“ mere, atlikdama valdžios atstovo funkcijas, veikdama bendrai su ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės administracijos direktoriumi V. V. R. ir ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja D. Ž., pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4, 6 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, piktnaudžiaudama šia tarnybine padėtimi, būdama Lietuvos socialdemokratų partijos ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus (toliau – LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyrius) pirmininkė ir siekdama turtinės naudos sau ir kitiems LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus nariams, nesant kyšininkavimo požymių, 2009 m. lapkričio 25 d., apie 16.55 val., darbo kabinete Nr. 207, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, gavusi savivaldybės administracijos direktoriaus V. V. R. informaciją apie tai, kad ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybė yra paskelbusi viešąjį baldų pirkimą savivaldybės reikmėms, naudodamasi savivaldybės mero statusu, nurodė šiam laikinai sustabdyti viešąjį baldų pirkimą bei su D. Ž. organizuoti komercinio pasiūlymo papildymą ir tokiu būdu už savivaldybės lėšas nupirkti baldus bei neteisėtai juos perduoti LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriui; davė šiems nurodymą suprojektuoti ir į viešąjį baldų pirkimą įtraukti spintos segtuvams su rūbų kabykla, kompiuterinio stalo, stalčių bloko, dviejų priestalių suprojektavimą ir pirkimą. V. V. R. ir D. Ž. sutikus vykdyti neteisėtus veiksmus ir pagal jų nurodymą projektuotojui M. M. atlikus baldų projektavimo, pritaikytų LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus patalpoms, darbus, jie buvo įtraukti į viešąjį pirkimą. 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „Prienų baldai“ atvežė savivaldybei pagamintus 2175 Lt vertės baldus ir juos sumontavo LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus būstinėje, esančioje ,,duomenys neskelbtini“. Taip ji, susitarusi ir veikdama bendrai su V. V. R. ir D. Ž., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, pasisavino jos, V. V. R., D. Ž. žinioje esantį ir jiems patikėtą svetimą ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei priklausantį turtą už 2175 Lt, taip padarė savivaldybei 2175 Lt turtinę žalą. Dėl tokių valstybės tarnautojos N. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4, 6 punktų nuostatos bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio, 4 straipsnio 3, 6 dalių nuostatos, iškraipytos valstybės institucijos – ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

5Be to, N. D. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja – ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės merė, atlikdama valdžios atstovo funkcijas, žinodama, kad R. B. yra raštu išreiškęs norą ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei statyti degalinę bei rengia specialųjį planą, 2009 m. gruodžio 16 d., apie 11.55 val., savo tarnybiniame kabinete Nr. 207 su R. B. aptardama jam aktualius klausimus dėl degalinės statybos, suprasdama, jog R. B. kreipiasi į ją kaip į valstybės tarnautoją, siekdamas jos palankumo dabar ir ateityje už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, suvokdama, jog iš jo savo naudai tiesiogiai priima kyšį pinigais, iš R. B. priėmė ne mažiau kaip 1000 Lt kyšį ir prižadėjo jam tikėtis palankių sprendimų dėl degalinės statybos, o šiam iš patalpų išėjus, priimtus pinigus perskaičiavo ir pasidėjo darbo kabinete, kitoje vietoje.

6V. V. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės administracijos direktoriumi, atlikdamas valdžios atstovo funkcijas, veikdamas bendrai su savivaldybės mere N. D. ir savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja D. Ž., pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4, 6 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, piktnaudžiaudamas šia tarnybine padėtimi, būdamas LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus nariu ir siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems partijos nariams, nesant kyšininkavimo požymių, 2009 m. lapkričio 25 d., apie 16.55 val., būdamas merės darbo kabinete, suteikęs merei N. D. informaciją apie tai, kad savivaldybė yra paskelbusi viešąjį baldų pirkimą savivaldybės reikmėms, šiai pasinaudojus mero statusu ir nurodžius laikinai sustabdyti viešąjį baldų pirkimą bei kartu su D. Ž. organizuoti komercinio pasiūlymo papildymą ir tokiu būdu už savivaldybės lėšas nupirkti baldus LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriui, davė nurodymą D. Ž. suprojektuoti, pritaikant LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus patalpoms, spintą segtuvams su rūbų kabykla, kompiuterinį stalą, stalčių bloką, du priestalius ir juos įtraukti į savivaldybės organizuojamą viešąjį baldų pirkimą. Jo ir D. Ž. nurodymu projektuotojui M. M. atlikus minėtų baldų projektavimo darbus ir pagal šį projektą D. Ž. papildomų baldų pirkimą įtraukus į savivaldybės viešąjį pirkimą, jis parašu patvirtino 2009 m. lapkričio 25 d. raštą dėl komercinio pasiūlymo biuro baldams pirkti. 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „Prienų baldai“ atvežė savivaldybei pagamintus 2175 Lt vertės baldus, kuriuos jo ir D. Ž. nurodymu sumontavo LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus būstinėje. Taip jis, susitaręs ir veikdamas bendrai su N. D. ir D. Ž., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, pasisavino jo, N. D., D. Ž. žinioje esantį ir jiems patikėtą svetimą ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei priklausantį turtą už 2175 Lt ir padarė savivaldybei 2175 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais V. V. R. šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. V. R. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4, 6 punktų bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio, 4 straipsnio 3, 6 dalių nuostatos, iškraipytos valstybės institucijos – ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

7D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama savivaldybės institucijoje – ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja, veikdama bendrai su savivaldybės administracijos direktoriumi V. V. R. ir savivaldybės mere N. D., pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4, 6 punktus, nustatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, piktnaudžiaudama šia tarnybine padėtimi, būdama LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus nare ir siekdama turtinės naudos sau ir kitiems partijos nariams, nesant kyšininkavimo požymių, 2009 m. lapkričio 25 d., apie 16.55 val., ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybėje, žinodama, kad yra paskirta baldų savivaldybės reikmėms viešojo pirkimo organizatore, iš V. V. R. ir N. D. gavo nurodymą sustabdyti viešąjį baldų pirkimą, suprojektuoti ir į viešąjį baldų pirkimą įtraukti spintos segtuvams su rūbų kabykla, kompiuterinio stalo, stalčių bloko, dviejų priestalių suprojektavimą ir pritaikymą LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus patalpoms ir jų pirkimą. Sutikus vykdyti neteisėtus veiksmus ir jos bei V. V. R. nurodymu projektuotojui M. M. atlikus baldų, pritaikytų LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus patalpoms, projektavimo darbus, juos įtraukė į savivaldybės viešąjį pirkimą parengdama 2009 m. lapkričio 25 d. raštą dėl komercinio pasiūlymo biuro baldams pirkti ir jį pateikė V. V. R. pasirašyti. 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „Prienų baldai“ atvežė ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei pagamintus 2175 Lt vertės baldus ir juos D. Ž. nurodymu sumontavo LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus būstinėje. Taip ji, susitarusi ir veikdama bendrai su V. V. R. ir N. D., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, pasisavino jos, V. V. R. ir N. D. žinioje esantį ir jiems patikėtą svetimą ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei priklausantį turtą už 2175 Lt ir padarė savivaldybei 2175 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais ji šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių jos, kaip valstybės tarnautojos, veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio, 4 straipsnio 3, 6 dalių nuostatos, iškraipytos valstybės institucijos – ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

8Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kaltinamųjų N. D., V. V. R. ir D. Ž. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl juos išteisino. Teismas sprendė, jog bylos duomenys patvirtina, kad visi baldai nuo pat jų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei, kuri juos nupirko, įtraukė į buhalterinę apskaitą ir inventorizavo. Liudytojai M. M., A. T., T. R. patvirtino, kad baldai buvo daromi ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės patalpoms ir jose turėjo būti sumontuoti. Liudytojai V. V., V. K. ir B. M. V. patvirtino, kad LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyrius buvo išreiškęs pageidavimą naudotis savivaldybei priklausančiais baldais panaudos sutartimi, kuri vėliau ir buvo sudaryta ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 12 d. sprendimu. Taip pat byloje nustatyta, kad tuo metu, kai buvo atvežti pagaminti baldai, kai kuriose savivaldybės patalpose dar nebuvo baigti remonto darbai. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotuose pokalbiuose nenustatytas faktas, kad N. D. pageidavo pasisavinti baldus ar įgyti juos savo nuosavybėn. Todėl, nesant pakankamų įrodymų, kad tarp kaltinamųjų buvo konkretus susitarimas pasisavinti ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei skirtus baldus ir kad LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyrius įgijo nuosavybės teises į jo patalpose laikinai pastatytus baldus, kaltinamieji pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti. Kadangi kaltinamieji neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, tai jie negalėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis).

9Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, N. D. išteisino ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad byloje nesurinkta jos galimą nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad filmuota medžiaga merės kabinete nepatvirtina fakto, jog N. D. paėmė iš R. B. kyšį pinigais, nes filmuotoje medžiagoje konkretus pinigų paėmimo faktas neužfiksuotas. Objektyvių duomenų, kad voke buvo pinigai, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad N. D. būtų žinojusi ar supratusi, jog jai duotame voke yra pinigai. Kaltinamoji N. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad neturėjo jokio suinteresuotumo imti kyšį iš R. B., jokių pinigų iš jo neėmė, nieko nesiūlė ir nežadėjo. Iš surinktų įrodymų matyti, kad degalinės statybos ,,duomenys neskelbtini“ teritorijoje klausimai jau buvo išspręsti arba sprendžiami kitų institucijų 2008 metais, 2009 metų pavasarį, kurioms N. D., kaip ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės merė, 2009 metų pabaigoje negalėjo padaryti kokios nors įtakos, kaip nors pakreipiant degalinės statybos klausimų išsprendimą.

10Teisme liudytojas R. B. parodė, kad pas N. D. buvo atvykęs 2009 metų pabaigoje, norėdamas pasveikinti su šventėmis, merės nieko neprašė, pinigų nedavė, o tik šventinį sveikinimą. Kai buvo sulaikytas, STT pareigūnai jam pasakė, kad voke, kurį jis paliko merei, buvo pinigai, todėl jis pagalvojo, kad galėjo susipainioti tarp vokų, kuriuose buvo įdėjęs sveikinimus su šventėmis ir pinigus savo darbuotojams, nes ant voko, kurį padavė merei, nieko nebuvo užrašyta. Taigi teisme R. B. parodė, kad jį suklaidino jį sulaikę pareigūnai, kurie pasakė, jog yra užfiksuotas akivaizdus faktas, kad N. D. iš jo palikto voko išima pinigus ir juos perskaičiuoja. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, tai nepasitvirtino. Dėl to ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus apkalbėdamas N. D.. Liudytojo R. B. parodymus, duotus 2010 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu Kauno miesto apylinkės teisme, teismas vertino kritiškai, darydamas išvadą, jog jis turėjo kalbėti apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. liudyti prieš save, nes dar 2010 m. sausio 28 d. jam buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

11Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą ir padarė išvadą, kad kaltinamieji V. V. R. ir D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, o kaltinamoji N. D. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 1 dalį išteisinti pagrįstai (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

12Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 2, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 2, 5 dalių, 305 straipsnio 3 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė, kruopščiai nepatikrino nuosprendžio teisėtumo, neanalizavo įrodymų visumos, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimui priimti, todėl taip pat padarė nepagrįstas išvadas.

13Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis atmetė kaltinimo pateiktus įrodymus, neatliko įrodymų analizės ir nepašalino prieštaravimų. Šios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad baldai buvo gaminami ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei ir joje turėjo būti sumontuoti, rėmėsi liudytojų M. M., A. T. ir T. R. parodymais. Tačiau liudytojas M. M. nėra parodęs, kad visi baldai buvo daromi tik savivaldybei; dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. O liudytojo T. R. teisme duoti parodymai prieštarauja minėtai teismo išvadai, tačiau nuosprendyje nenurodyti motyvai, kodėl šio liudytojo parodymai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl šių liudytojų parodymai nelaikytini išteisintųjų kaltės įrodymais.

14Iš techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių, vykusių tarp išteisintųjų, aiškiai matyti bendras susitarimas veikti neteisėtai, t. y. suprojektuoti ir už savivaldybės pinigus įgyti baldus LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriui ir naudotis jais kaip nuosavu turtu. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad įvairių šių asmenų pasakytų frazių kontekste nėra aiškiai išreikšto ketinimo pasisavinti jų žinioje buvusį turtą. Teismas šių pokalbių nesulygino su kitais byloje esančiais įrodymais, nevertino jų kitų įrodymų kontekste. Kasatoriaus manymu, tik sugretinus šiuos pokalbius su vėlesniais įvykiais ir visapusiškai juos įvertinus, apeliacinės instancijos teismas galėjo padaryti pagrįstas ir teisingas išvadas. Taigi neįvertinę visos įvykių eigos, teismai savo išvadas padarė tik dėl atskirų jos veiksmų. Teismai neįvertino, kad baldai ne tik kad buvo sumontuoti LSDP patalpose, bet jau ir buvo naudojami pagal paskirtį.

15Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nei išteisintieji, nei LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyrius neįgijo nuosavybės teisės į baldus, nes nuosavybės teisės įgijimas galimas pradėjus elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008). Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006). Taip pat nusikaltimu laikoma veika neatsižvelgiant į tai, ar kaltininkas turtą pasisavino laikinai naudotis, tikėdamasis jį kažkada grąžinti, ar ne. Pasisavinus turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas, sutarčių sudarymas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šioje byloje nustatyta, kad N. D., kaip savivaldybės vadovė, turėjo teisę jai atskaitingiems pavaldiniams (V. V. R. ir D. Ž.) duoti nurodymus dėl atitinkamo turto pirkimo, panaudojimo ir tokius veiksmus atliko, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jos žinioje buvo baldai, rasti LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus patalpose, t. y. ji turėjo įgaliojimus svetimam turtui. V. V. R. ir D. Ž., privalėdami tinkamai administruoti savivaldybės turtą, t. y. būdami materialiai už jį atsakingi, turėjo tam tikrus įgaliojimus šiam turtui: D. Ž. – organizuoti viešuosius baldų pirkimus, juos skirstyti ir aprūpinti savivaldybės administraciją, o V. V. R. – šį turtą tinkamai administruoti. Šis turtas jų žinioje buvo nuo 2009 m. gruodžio 21 d. ir pagal savivaldybės vadovo nurodymą bei kartu su juo jie elgėsi su šiuo turtu kaip su nuosavu iki tol, kol teisėsaugos institucijos šių duomenų neiškėlė aikštėn. Kaip vieną iš argumentų atmesti prokuroro apeliacinį skundą teismas nurodė tai, kad ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės taryba 2010 m. vasario 12 d. sprendimu kaltinime nurodytus baldus pagal panaudos sutartį laikinai iki 2010 m. gegužės 1 d. perdavė LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriui, tačiau teisėjų kolegija nevertino aplinkybės, kad ši panaudos sutartis buvo sudaryta po to, kai baldai 2009 m. gruodžio 21 d. atsirado partijos skyriaus patalpose ir kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kasatorius nurodo, kad kratos ir apžiūros protokolai turi įrodomąją reikšmę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nepripažino įrodymais vien dėl to, kad užrašant baldų matmenis padaryta akivaizdi techninė klaida. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Kadangi visi išteisintieji veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojai, tai, tik tinkamai įvertinus įrodymus dėl BK 183 straipsnyje nustatytų požymių buvimo jų veikoje, galima pagrįsta išvada ir dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo.

16Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė esminiams D. D. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį motyvams, kartu pažymėdamas, kad nesurastas nusikaltimo dalykas – pinigai. Teisėjų kolegija nurodė, kad nebuvo galima remtis R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes jis parodymus davė prieš save, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Beje, teismas nenurodė, kad šis procesinis veiksmas su R. B. atliktas pažeidžiant BPK normas.

17Apklausiamas kaip įtariamasis 2010 m. sausio 28 d. R. B. pripažino, kad pas N. D. lankėsi dėl degalinės klausimų, ją pasveikino su artėjančiomis šventėmis ir ant jos darbo stalo kaip dovaną padėjo voką su pinigais, kurių buvo apie 1000 Lt. Taigi R. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Prokuroras priėmė nutarimą baudžiamąjį procesą dėl papirkimo R. B. nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro nutarimą patvirtino, taip pripažindamas, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galioja. Prokuroras, manydamas, kad R. B. teisme gali pakeisti savo parodymus, kreipėsi pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo apklausos. Ikiteisminio tyrimo teisėjas įspėjo liudytoją R. B. pagal BK 235 straipsnį ir, dalyvaujant kitiems proceso dalyviams, jį apklausė. Jeigu nagrinėjant bendrininkų bylą dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys teismo posėdyje apklausiami kaip liudytojai, įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, tai pripažįstama BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu, tačiau šis pažeidimas nėra esminis (kasacinė nutartis Nr. 2K-856/2006). Taigi vien dėl R. B. įspėjimo pagal BK 235 straipsnį negalima šių jo parodymų nelaikyti įrodymu. Be to, pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kaip liudytojas buvo apklaustas pareigūnas L. B., atlikęs įtariamojo R. B. apklausą. Tačiau šio liudytojo parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, to nepadarė ir apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nenurodydamas, kodėl kaip patikimi įrodymai priimami N. D. bei pakeisti R. B. parodymai ir atmetami kiti.

18Prokuroro įsitikinimu, nutraukus ikiteisminį tyrimą prieš R. B. ir apklausiant jį kaip liudytoją, nebuvo pažeistos jokios teisės, nes liudijimas apie tas pačias aplinkybes, dėl kurių ikiteisminis tyrimas prieš jį nutrauktas, jokių teisinių pasekmių jam sukelti negalėjo. Todėl laikytina, kad liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka ir turėjo būti vertinami kaip įrodymai kartu su kitais surinktais įrodymais. Be to, teismai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą prieš R. B., kuriuo jis pripažintas padaręs nusikaltimą – kyšio davimą.

19Kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

21BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinius pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

22Taigi prokuroro kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, teismo išvadų pagrįstumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas, nesiejant jų su esminiais BPK pažeidimais, paliekami nenagrinėti, nes, kaip jau minėta, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjami tik tie kasacinių skundų argumentai, kurie grindžiami teisiniais argumentais ir susiję su teisės taikymu.

23Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies taikymo

24Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčiamas savo turtu, t. y. kaltininkas ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-733/2007). Taigi esminis šios nusikaltimo sudėties požymis – patikėto ar esančio kaltininko žinioje turto pavertimas savo nuosavybe. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-7-198/2008). Jei asmuo paima turtą tik norėdamas juo laikinia pasinaudoti ir ketina jį vėliau grąžinti savininkui (ar kitam teisėtam turto valdytojui) arba atlyginti prarasto turto vertę, jo veiksmuose nėra turto pasisavinimo sudėties. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

25BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta turto pasisavinimu, būtina nustatyti joje minėtų požymių visumą.

26Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė kaltinamųjų veiksmuose tiesioginės tyčios pasisavinti savivaldybės turtą, taip pat nenustatė, kad kaltinamiesiems atlikus veiksmus, aprašytus kaltinime, jie patys ar LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyrius įgijo nuosavybės teisę į jų patalpose laikinai pastatytus baldus, todėl N. D., V. V. R. ir D. Ž. išteisino šiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kadangi kaltinamieji neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, todėl jie negalėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis).

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. D., V. V. R. ir D. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisinti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kad nenustatyta, jog patys kaltinamieji ar LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyrius įgijo nuosavybės teisę į savivaldybės turtą, pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize. Teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus (liudytojų M. M., A. T., A. S., T. R., L. B., V. V., V. K., B. M. V., kaltinamųjų parodymus, operatyvinių veiksmų atlikimo, slapto sekimo protokolus, taip pat viešųjų pirkimų, baldų pirkimo–pardavimo dokumentų, savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 12 d. sprendimo, savivaldybės patalpose vykusių remonto darbų dokumentų apžiūros protokolus) ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, tinkamai juos įvertino, todėl teisėjų kolegijai nuosprendyje išdėstytos išvados nekelia abejonių. Nuosprendžio pagrįstumas, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nuodugniai patikrintas apeliacinės instancijos teismo, motyvuotai atsakant į iš esmės analogiškus prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinėje instancijoje buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Šios instancijos teismas pažymėjo, kad nors liudytojas M. M. patvirtino dalį baldų projektavęs LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus patalpose pagal D. Ž. nurodymą, tačiau šio liudytojo suprojektuoti baldai netapo LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus nuosavybe, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turtas (baldai) buvo pasisavintas. Priešingai nei tvirtinama prokuroro kasaciniame skunde, liudytojo T. R. parodymai įvertinti, tik ne kaip kaltinamųjų kaltę patvirtinantys įrodymai. Taip pat vertinti operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai tarp kaltinamųjų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, kuriuose techninėmis priemonėmis fiksuoti garso įrašai merės kabinete, telefoniniai pokalbiai tarp V. V. R. ir D. Ž., tarp D. Ž. ir N. D., dėl šių įrodymų padarė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas vertino savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 12 d. sprendimo priėmimo aplinkybes, motyvuotai paaiškindamas, kodėl šis sprendimas buvo priimtas po baldų atsiradimo LSDP būstinėje ir pradėjus ikiteisminį tyrimą. Prokuroro skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kratos ir apžiūros protokolų, kuriais pirmosios instancijos teismas nesirėmė. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentu, kad šiuose protokoluose padaryta akivaizdi techninė klaida užrašant baldų matmenis, tačiau kartu pažymėtina, jog šie duomenys nelėmė išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Priimtos apeliacinės nutarties turinys patvirtina, kad šios instancijos teismas vertino bylos įrodymų visumą, kuri patvirtina, jog visi užsakyti baldai buvo skirti ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei ir kaltinime nurodyta jų dalis po kaltinamųjų atliktų veiksmų netapo LSDP ,,duomenys neskelbtini“ skyriaus nuosavybe, t. y. turto pasisavinimo faktas nenustatytas. Be to, remiantis bylos medžiaga, nutartyje nurodoma, kad visi ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybės nupirkti baldai yra priskirti konkretiems savivaldybės administracijos kabinetams ir šiuo metu naudojami konkrečiose darbo vietose. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nesant įrodymų, kad išteisintieji pasisavino ,,duomenys neskelbtini“ savivaldybei priklausantį turtą (BK 183 straipsnio 1 dalis), jie negali būti pripažinti kaltais ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (BK 228 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios teismų sprendimų dalys yra teisėtos ir pagrįstos, jų keisti ar naikinti nėra pagrindo.

28Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo

29Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. D. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, jog nenustatyta, ar voke, kurį jos kabinete ant darbo stalo paliko R. B., buvo pinigų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, nurodė, kad palikto voko turinys nei iš 2009-12-16 vaizdo įrašo, nei ištyrus kitą bylos medžiagą, nenustatytas. Šios aplinkybės kasaciniame skunde neginčija ir prokuroras. Tačiau prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad N. D. neigiant, jog voke buvo pinigai, teismas negali padaryti išvados, kad N. D. priėmė kyšį, ir nurodo, kad teismai turėjo remtis liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir pareigūno L. B., kuris atliko įtariamojo R. B. apklausą, parodymais.

30Prokuroras teisingai nurodo, kad BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, padarytas apklausiant liudytoją R. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nėra esminis ir vien dėl to negalima šių jo parodymų nelaikyti įrodymu. Bet apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nenurodė, kad N. D. ir R. B. parodymus, duotus teisme, laiko patikimais įrodymais.

31Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teisės taikymo aspektu tikrindamas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, tačiau gali patikrinti, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Kolegija pažymi, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi nuostata, kad abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, o kartu ir dėl kaltės įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nepraranda savo įrodomosios reikšmės vien dėl to, kad teisme asmuo jų atsisako. BPK 20 straipsnio nuostatos neįpareigoja teismo remtis arba tik ikiteisminio tyrimo metu, arba tik teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Šiuo atveju įstatymas nenustato teismui kokių nors procesinių apribojimų atliekant įrodymų vertinimą BPK nustatyta tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nėra suklastoti. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi tirti, analizuoti ir vertinti vienodai. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina, tačiau jie, kaip ir visi kiti įrodymai, turi būti kruopščiai ištiriami ir reikliai įvertinami nelaikant nekritikuotinais. Teismas liudytojo parodymus, atsižvelgdamas į įvairius minėtus veiksnius, turi vertinti pagal tų parodymų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, jų ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis. Neametama galimybė, kad liudytojas gali būti suinteresuotas, paprašytas ar kitaip paveiktas duoti neteisingus parodymus.

32Teismai pagrįstai nesirėmė pareigūno L. B. parodymais, nes šis liudytojas pirmosios instancijos teisme tik komentavo minėtą filmuotą medžiagą, darydamas savo prielaidas. Šis liudytojas parodė, kad vaizdo įraše „matė“ pinigus, tačiau abiejų instancijų teismai, peržiūrėję vaizdo įrašus, padarė kitas išvadas. Be to, liudytojas L. B. atliko įtariamojo R. B. apklausą, tačiau teisme tvirtino, kad visų apklausos aplinkybių neprisimena, tik nurodė, kad su R. B. buvo sunku bendrauti, kad jis parodymus davė „tempiamas“ žodis po žodžio.

33Pažymėtina, kad R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, labai lakoniški. Jis net nenurodė tokių esminių aplinkybių: kokia tiksli pinigų suma buvo N. D. paliktame voke; ar be pinigų voke buvo ir atvirukas; tvirtino, kad iš merės nieko neprašė ir nesitikėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas tokių liudytojo R. B. parodymų patikimais, taip pat ir duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, būtų galima priimti besąlygiškai kaip teisingus tuo atveju, jeigu tų parodymų jis nebūtų pakeitęs pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino BPK nustatyta tvarka, į esminius prokuroro skundo argumentus motyvuotai atsakė ir pagrįstai jį atmetė.

34Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Atmesti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu N. D.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 4. N. D. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama... 5. Be to, N. D. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad, būdama... 6. V. V. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį buvo... 7. D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama... 8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus... 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, N. D.... 10. Teisme liudytojas R. B. parodė, kad pas N. D. buvo atvykęs 2009 metų... 11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro... 12. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 13. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais... 14. Iš techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių, vykusių tarp... 15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nei išteisintieji, nei... 16. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė esminiams D.... 17. Apklausiamas kaip įtariamasis 2010 m. sausio 28 d. R. B. pripažino, kad pas... 18. Prokuroro įsitikinimu, nutraukus ikiteisminį tyrimą prieš R. B. ir... 19. Kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų... 21. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 22. Taigi prokuroro kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas įrodymų... 23. Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies taikymo... 24. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 25. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 26. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. D., V. V. R. ir D. Ž. dėl kaltinimų... 28. Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies taikymo... 29. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. D. pagal BK 225 straipsnio 1... 30. Prokuroras teisingai nurodo, kad BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 31. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi,... 32. Teismai pagrįstai nesirėmė pareigūno L. B. parodymais, nes šis liudytojas... 33. Pažymėtina, kad R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pas... 34. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Atmesti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio kasacinį...