Byla 1A-78-449/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Elenos Vainienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, gynėjams advokatams Sauliui Majauskui, Valdui Venckūnui, Ričardui Girdziušui, Leonorai Vasiliauskienei, nuteistiesiems V. R., R. J., A. P., A. V., civilinio ieškovo AB X banko atstovams advokatams Gintarei Olšauskaitei, Jonui Vaškevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą:

2– pagal nuteistųjų V. R., R. J., A. P. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

4R. J. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

5A. P. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

6A. V. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

7Iš nuteistųjų V. R. ir R. J. solidariai priteista 1 840 837,33 Lt civiliniam ieškovui AB X bankas.

8Iš nuteistųjų V. R. ir A. V. solidariai priteista 108 678,31 Lt civiliniam ieškovui AB X bankas.

9Iš nuteistųjų V. R. ir A. P. solidariai priteista 565 000 Lt civiliniam ieškovui AB X bankas.

10Ir pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas:

11pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (juridinių asmenų atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 metams;

12pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (juridinių asmenų atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

13pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (fizinių asmenų atžvilgiu) – laisvės atėmimu 3 metams ir 1 mėnesiui;

14pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (fizinių asmenų atžvilgiu) – laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams;

15pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (fizinių asmenų atžvilgiu) – laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams;

16pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

17pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (fizinių asmenų atžvilgiu ) laisvės atėmimu 5 metams;

18pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (V. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams;

19pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams;

20pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija)- laisvės atėmimu 3 metams ir 4 mėnesiams;

21pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams ir 9 mėnesiams.

22Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (juridinių asmenų atžvilgiu), subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams.

23Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (fizinių asmenų atžvilgiu), subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

24Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje (fizinių asmenų atžvilgiu), subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.

25Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkte, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas 228 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje (V. K. atžvilgiu), subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams.

26Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkte, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje (fizinių asmenų atžvilgiu), subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams ir 9 mėnesiams.

27Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias subendrintas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

28Iš nuteistojo V. R. priteista 6 379 461,40 Lt civiliniam ieškovui AB X bankas.

29Iš nuteistojo V. R. ir S. J. solidariai priteista 1 159 552,28 Lt civiliniam ieškovui AB X bankas.

30Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir S. J., dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

31Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi dvi baudžiamosios bylos, kuriose priimti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiai buvo sujungtos ir išnagrinėtos apeliacine tvarka.

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

33Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu:

34V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m. gegužės-birželio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, dirbdamas AB X bankas K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai ir pagal „Tipinių filialo direktoriaus pareiginių nuostatų“ 40.5 punktą būdamas atsakingas už filialo veiklą, patikėto banko turto valdymą, naudojimą ir saugojimą, iš (duomenys neskelbtini), esančios banko kasos, kasininkei R. J. perduodant, per 7 kartus be pateisinamos priežasties paėmė 506 000 Lt (atitinkamai atskiromis dienomis 60 000 Lt; 210 000 Lt; 7 000 Lt; 10 000 Lt; 35 000 Lt; 64 000 Lt; 120 000 Lt), o 2008-08-14 iš tos pačios banko kasos, kasininkei R. J. perduodant, be pateisinamos priežasties paėmė 120 000 Lt ir 50 000 eurų, kurių vertė 172 640 Lt; taip pat 2008 m. spalio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, iš bankui priklausančio „V“ klientų aptarnavimo poskyrio kasos, esančios (duomenys neskelbtini), kasininkei A. P. perduodant, per du kartus be pateisinamos priežasties paėmė 565 000 Lt (atitinkamai atskiromis dienomis 380 000 Lt ir 185 000 Lt), tokiu būdu pasisavino svetimą – AB X bankas priklausantį didelės vertės turtą – 1 363 640 Lt.

35R. J. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2008 m. gegužės-birželio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, dirbdama AB X bankas K filiale vyriausiąja kasininke, pagal 2002-06-21 pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama pilnai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nesilaikydama banko kasos taisyklių 23.3 punkto „Grynųjų pinigų išmokėjimo tvarka“ reikalavimų, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu iš (duomenys neskelbtini) esančios banko kasos per 7 kartus be pateisinamos priežasties ir be kasos išlaidų dokumento neteisėtai V. R. perdavė 506 000 Lt (atitinkamai atskiromis dienomis 60 000 Lt; 210 000 Lt; 7 000 Lt; 10 000 Lt; 35 000 Lt; 64 000 Lt; 120 000 Lt), o 2008-08-14 iš tos pačios banko kasos be pateisinamos priežasties ir be kasos išlaidų dokumento perdavė 120 000 Lt ir 50 000 eurų, kurių vertė 172 640 Lt, šių piniginių lėšų perdavimo ir atsiradusio trūkumo neatvaizduodama kasos dokumentuose, o kompiuterinėje Forpost programoje atlikdama piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje. Tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą svetimą AB X bankas priklausantį didelės vertės turtą – 798 640 Lt

36A. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2008 m. spalio mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, dirbdama AB X bankas K filialo V klientų aptarnavimo skyriuje buhalterės-kasininkės pareigose, pagal 2002-06-21 pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nesilaikydama banko kasos taisyklių 23.3 punkto „Grynųjų pinigų išmokėjimo tvarka“ reikalavimų, iš bankui priklausančio „V“ klientų aptarnavimo skyriaus kasos (duomenys neskelbtini), be pateisinamos priežasties ir kasos išlaidų dokumento, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu per du kartus neteisėtai perdavė V. R. 565 000 Lt (atitinkamai atskiromis dienomis 380 000 Lt ir 185 000 Lt), šių piniginių lėšų perdavimo bei atsiradusio trūkumo neatvaizdavo kasos dokumentuose, o kompiuterinėje apskaitos programoje Forpost atvaizdavo šių piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje. Tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą svetimą AB X bankas priklausantį didelės vertės turtą– 565 000 Lt.

37V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtinę teisę, t. y. nuo 2008-05-22 iki 2008-08-14, dirbdamas AB X bankas K filialo direktoriumi ir tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai pagal 2005-08-08 valdybos pirmininko A. B. patvirtintus „Tipinius filialo direktoriaus pareiginius nuostatus“, su kuriais pasirašytinai buvo susipažinęs 2005-09-09, turėdamas pareigą kontroliuoti bei koordinuoti tiesiogiai valdomų klientų aptarnavimo poskyrių veiklą (nuostatų 11 punktas), būdamas atsakingas už filialo veiklą ir patikėto banko turto valdymą, naudojimą bei saugojimą (40.5 punktas), turėdamas teisę duoti nurodymus filialo darbuotojams, paskirstyti darbą bei nustatyti konkrečių darbų atlikimo terminus, pasinaudodamas suteiktomis teisėmis, padedant vyriausiajai kasininkei R. J. ir kasininkei A. V., davė nurodymus klientų aptarnavimo vadybininkėms V. K. ir S. G. išrašyti pinigų priėmimo kvitus, nesant pinigų įnėšėju, nurodė pagal šiuos kasos pajamų dokumentus patvirtinti pinigų įmokėjimus vyriausiajai kasininkei R. J., kuri atvaizdavo realiai neįvykusį piniginių lėšų įnešimą į AB X bankas kasą (žr. pagal pateiktą lentelę)

Eil. Nr.DataDok. Nr.Mokėtojas-atstovasMokėtojas- įmonėMokėjimo paskirtisSuma Lt
12008.05.22958459K. D.ASSąskaitos papild.30000,00
22008.05.22958541K. D.ASSąskaitos papild.1100,00
32008.05.22958600V. O.VPSąskaitos papild.13000,00
42008.05.22958620V. O.VPSąskaitos papild.100,00
52008.05.23965779A. S. Sąskaitos papild.1120,00
62008.05.23965782J. J. Sąskaitos papild.1183,00
72008.05.23965819M. L. Palūk.,delsp.1906,90
82008.05.23965879K. V. Palūk.,delsp.1142,46
92008.05.23965943R. N.N. R. IĮSąskaitos papild.1208,00
102008.05.23965946P. N. Sąskaitos papild.51,00
112008.05.23965953R. N. Sąskaitos papild.99,00
122008.05.23965965V. I. Sąskaitos papild.1209,00
132008.05.23965985C. D. Sąskaitos papild.364,00
142008.05.23965990Č. V.PPalūkanos2500,06
152008.05.23965992K. D.TPalūkanos1625,00
162008.05.23965994R. T.VP ir PPalūkanos4874,97
172008.05.23965999R. T.MIPalūk.,delsp.1914,38
182008.05.23966020K. K.RSąskaitos papild.2017,00
192008.05.23966060S. K. Palūk.,delsp.370,85
202008.05.23966071Z. R.RXXPaskola, palūk.,delsp.1621,49
212008.05.23966087N. L. Sąskaitos papild.680,50
222008.05.23966091N. K. Sąskaitos papild.548,10
232008.05.23966100K. V. Sąskaitos papild.90,05
242008.05.23966125B. V. Sąskaitos papild.1932,00
252008.05.23966139U. G.VP ir KoPalūk.,delsp.1924,70
262008.05.23966160A. R.grynųjų pinigų priėmimas į sąskaitą, palūkanų mokėjimas3250,00
272008.05.27975099B. G.ASąskaitos papild.60000,00
282008.05.27976719P. P.VPalūkanos, delspinigiai, įsipareigojimo mok1500,80
292008.05.27976919K. V.ESąskaitos papild.1655,00
302008.05.27977020D. D. Sąskaitos papild.365,00
312008.05.27977039J. D. Sąskaitos papild.365,00
322008.05.27977059K. T. Sąskaitos papild.352,00
332008.05.27977079M. R. Sąskaitos papild.200,00
342008.05.27977099T. E. Sąskaitos papild.596,00
352008.05.27977120T. V. A. Sąskaitos papild.50,00
362008.05.27977140F. T. Sąskaitos papild.540,00
372008.05.27977479T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.1802,00
382008.05.27978600K. R.IĮ RPalūkanos618,43
392008.05.28981601K. D.ASSąskaitos papild.45000,00
402008.05.29983979A. S. Sąskaitos papild.514,00
412008.05.29983999R. N. Sąskaitos papild.764,00
422008.05.29984099R. N.N. R. IĮSąskaitos papild.5288,00
432008.05.29984199V. I. Sąskaitos papild.1860,00
442008.05.29984240B. T.Kdelspinigių mokėjimas už UAB K, paskolos dalis5870,29
452008.05.29984339C. D. Sąskaitos papild.1500,27
462008.05.29986119K. V.ESąskaitos papild.2637,00
472008.05.29986160D. D. Sąskaitos papild.760,00
482008.05.29986199J. D. Sąskaitos papild.750,00
492008.05.29986339K. T. Sąskaitos papild.751,00
502008.05.29986400T. E. Sąskaitos papild.3046,00
512008.05.29986439T. V. A. Sąskaitos papild.996,00
522008.05.29986479K. A. Sąskaitos papild.3680,00
532008.05.29986519K. V. Sąskaitos papild.277,50
542008.05.29986539S. K. Paskolos dalis, delspinigiai750,60
552008.05.29990299V. O.VPSąskaitos papild.8700,00
562008.05.29990360K. R.IĮ RSąskaitos papild.1405,00
572008.05.29990420S. A. Sąskaitos papild.165,00
582008.05.29990480K. J. Sąskaitos papild.1120,00
592008.05.29990482M. T. Sąskaitos papild.1120,00
602008.05.29990499M. K. Sąskaitos papild.1120,00
612008.05.29990503M. I. Sąskaitos papild.1692,00
622008.05.29990508E. J. Sąskaitos papild.3360,00
632008.05.29990511U. L. Sąskaitos papild.816,00
642008.05.29990541M. R. Paskolos dalis, palūkanos, delspinigiai1828,30
652008.05.29990566P. N. Sąskaitos papild.559,00
662008.05.29990568B. J. Sąskaitos papild.1527,34
672008.05.29990582T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.10011,58
682008.05.29990593B. N. Palūk.,delsp.1948,33
692008.05.29990603B. N. palūkanos23,06
702008.05.29990605B. D. Paskolos dalies grąžinimas1071,08
712008.05.30994559K. D.ASSąskaitos papild.170000,00
722008.05.30995459 VPGrynųjų pinigų įnešimas tarpbankiniam pavedimui-400Lt, banko mok-5Lt405,00
732008.05.30997579E. J. Sąskaitos papild.4056,00
742008.05.30998419K. D.ASSąskaitos papild.4583,00
752008.06.28114422A. S. Sąskaitos papild.1665,00
762008.06.28114429S. A. Sąskaitos papild.1293,00
772008.06.28114430J. J. Sąskaitos papild.1191,00
782008.06.28114461M. L. Palūk.,delsp.1200,72
792008.06.28114502M. L. Palūk.,delsp.608,52
802008.06.28114522K. J. Sąskaitos papild.1121,00
812008.06.28114541K. V. Paskola, palūk.,delsp.1046,88
822008.06.28114542M. T. Sąskaitos papild.1121,00
832008.06.28114561M. K. Sąskaitos papild.1121,00
842008.06.28114582P. N. Sąskaitos papild.607,00
852008.06.28114601L. D. Sąskaitos papild.1871,00
862008.06.28114641S. K. Kredito dengimas750,00
872008.06.28114661S. K. palūkanos361,04
882008.06.28114681V. I. Sąskaitos papild.2155,00
892008.06.28114682S. K. delspinigiai7,51
902008.06.28114721P. N. Sąskaitos papild.50,41
912008.06.28114742C. D. Sąskaitos papild.1116,00
922008.06.28114761D. D. Sąskaitos papild.1120,00
932008.06.28114783J. D. Sąskaitos papild.1120,00
942008.06.28114784E. J. dalinis kredito mokėjimas1111,00
952008.06.28114801E. J. palūkanos101,25
962008.06.28114802K. T. Sąskaitos papild.1113,00
972008.06.28114822E. J. delspinigiai27,87
982008.06.28114823M. R. Sąskaitos papild.1400,00
992008.06.28114841E. J. delspinigiai6,01
1002008.06.28114861E. J. dalinis kredito mokėjimas916,52
1012008.06.28114883E. J. palūkanos268,51
1022008.06.28114946T. E. Sąskaitos papild.3670,00
1032008.06.28114981T. V. A. Sąskaitos papild.30,00
1042008.06.28114984F. T. Sąskaitos papild.535,00
1052008.06.28115001B. V. Sąskaitos papild.1915,00
1062008.06.28115061K. A. Sąskaitos papild.2490,00
1072008.06.28115067K. V. Sąskaitos papild.366,00
1082008.06.28115068M. R. dalinis kredito mokėjimas548,00
1092008.06.28115081N. K. Sąskaitos papild.567,03
1102008.06.28115083N. L. Sąskaitos papild.590,45
1112008.06.28115102M. R. Palūk.,delsp.287,04
1122008.06.28115141K. D.ASSąskaitos papild.6832,00
1132008.06.28115181R. N.N. R. IĮSąskaitos papild.5850,00
1142008.06.28115189R. N. Sąskaitos papild.854,00
1152008.06.28115195B. T.KPaskola, palūk.,delsp.7827,50
1162008.06.28115204Č. V.Ppalūkanos700,02
1172008.06.28115208K. D.Tpalūkanos1625,00
1182008.06.28115211R. T.VP ir PPalūk.,delsp., įsipareigojimo mok1625,00
1192008.06.28115226U. G.VP ir KoPalūk.,delsp.2014,00
1202008.06.28115241K. K.RSąskaitos papild.2022,00
1212008.06.28115243R. T.MIPalūk.,delsp.1896,56
1222008.06.28115261P. P. Palūk.,delsp.1480,08
1232008.06.28115262K. V.ESąskaitos papild.1239,09
1242008.06.28115281V. O.VPįsipareigojimo mokestis, palūkanos, delspinigiai1594,24
1252008.06.28115301T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.1703,00
1262008.06.28115302M. I. Sąskaitos papild.1672,00
1272008.06.30123121K. V.ESąskaitos papild.405,00
1282008.06.30123162Z. R.RXXPalūk.,delsp.1299,37
1292008.06.30123201Z. R.RXXpalūkanos187,83
1302008.06.30123281K. R.IĮ Rpalūkanos1300,00
1312008.06.30123321K.R.IĮ R.Palūk.,delsp.583,21
1322008.06.30123561B. J. Paskola, palūk.,delsp.2838,60
1332008.06.30123762M. G.OPalūk.,delsp.7840,32
1342008.06.30123881R. E.K HMSpalūkanos1750,00
1352008.06.30123982S. A.TESąskaitos papild.32000,00
1362008.06.30124121B. R. Paskola, palūk.,delsp.323,83
1372008.06.30124148M. L.Jdalinis kredito mokėjimas300,00
1382008.06.30124153V. G.ENPaskola, palūk.,delsp.3746,75
1392008.06.30124161Š. A.ŠVSąskaitos papild.1426,00
1402008.06.30124221M. G.B. B.Sąskaitos papild.3736,00
1412008.06.30124225K. R.NVSąskaitos papild.1426,00
1422008.06.30124230N. V.E ir Kopalūkanos2072,50
1432008.06.30124246B. R.Tpalūkanos1690,00
1442008.06.30125122Š. A.ŠVSąskaitos papild.2,00
1452008.08.04190734R. V. Sąskaitos papild.50000,00
1462008.08.12218594K. D.ASSąskaitos papild.150000,00
1472008.08.12218595B. N.NVSąskaitos papild.100000,00
1482008.08.14222004K. D. ASĮnešta į UAB R sąsk., banko mok100002,00
1492008.08.14222076S. A.TESąskaitos papild.34787,00
1502008.08.14222081V. K.PSąskaitos papild.8000,00
1512008.08.14222084K. R. Sąskaitos papild.28885,62
     Viso:1042837,32

382008-07-31 tokiu pat būdu klientų aptarnavimo vadybininkei V. K. jis davė nurodymą išrašyti pinigų priėmimo kvitus, nesant pinigų įnėšėju, nurodė pagal šiuos kasos pajamų dokumentus patvirtinti pinigų įmokėjimus vyriausiąją kasininkę pavaduojančiai kasininkei A. V., kuri atvaizdavo realiai neįvykusį piniginių lėšų įnešimą į AB X bankas kasą (žr. pagal pateiktą lentelę)

12008.07.30175615S. A.TESąskaitos papild.32830,00
22008.07.31178876A. S. Sąskaitos papild.406,00
32008.07.31178881K. D.ASSąskaitos papild.4848,00
42008.07.31178895K. V. Paskolos dalies grąžinimas660,38
52008.07.31178936K. R.IĮ RSąskaitos papild.2448,31
62008.07.31178939B. T.KPaskolos dalies grąžinimas6122,45
72008.07.31178956V. G.ENpalūkanos1817,49
82008.07.31179167R. N. Sąskaitos papild.1533,00
92008.07.31179170P. N. Sąskaitos papild.445,00
102008.07.31179174B. J. Paskolos dalies grąžinimas1528,00
112008.07.31179184R. N. Paskolos dalies grąžinimas3314,01
122008.07.31179214K. V. Sąskaitos papild.273,00
132008.07.31179235K. A. Sąskaitos papild.1327,00
142008.07.31179255T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.11793,00
152008.07.31179275Č. V. Paskola, palūkanos6639,96
162008.07.31179295M. R. Sąskaitos papild.637,00
172008.07.31179298K. T. Sąskaitos papild.741,00
182008.07.31179314J. D. Sąskaitos papild.742,00
192008.07.31179334D. D. Sąskaitos papild.742,00
202008.07.31179416V. J.GĮ SPalūk.,delsp.1683,73
212008.07.31179437K. V.EPaskolos dalies grąžinimas2636,65
222008.07.31180954V. K.Psutarties sąlygų keitimas-250Lt, lakštų priedų reg.280,00
232008.07.31181034V. K.Pkredito administravimo mokestis     902,00
242008.07.31181396R. E.K HMSSąskaitos papild.                       1180,00
252008.07.31181446K. D.Tsutarties sąlygų keitimas-250Lt, įkeitimo ir hipotekos lakštų pakeitimų įreg.                     280,00
262008.07.31181535K. D.TAdministrav.mok.                   900,00
272008.07.31181659T. R.VP ir Psutarties sąlygų keitimas-257Lt, įkeitimo ir hipotekos lakštų pakeit. įreg.-30Lt                 287,00
282008.07.31181714T. R.VP ir PAdministrav.mok.     1028,00
292008.07.31181874R. E.K HMSpalūkanos     5250,00
302008.07.31180572K. S. delspinigių mokėjimas     7,43
312008.07.31180568K. S. palūkanų dengimas     343,12
322008.07.31180567K. S. kredito dengimas                750,00
332008.07.31180556J. K. sąskaitos papildymas             1097,69
342008.07.31180559T. M. sąskaitos papildymas             1097,69
352008.07.31180561K. M. sąskaitos papildymas             1097,69
362008.07.31180594I. M. sąskaitos papildymas               1655,63
372008.07.31180854R. M. delspinigių mokėjimas     21,36
382008.07.31180755R. M. kredito dengimas                2229,76
392008.07.31180794R. M. palūkanų dengimas                250,84
402008.07.31180564D. L. sąskaitos papildymas               1416,38
412008.07.31180554A. S. sąskaitos papildymas                1296,02
422008.07.31180714L. U. sąskaitos papildyma                           1759,93
432008.07.31180654J. E. sąskaitos papildymas                                    2379,79
     Viso:108678,31

39Tokiu būdu V. R. iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės - 1 151 515,63 Lt, AB X bankas priklausančią turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš nurodytų banko skolininkų.

40R. J. nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtinę teisę, t. y. dirbdama AB X bankas K filiale vyriausiosios kasininkės pareigose ir pagal 2002-06-21 pasirašytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu patvirtinti pinigų įmokėjimus į banko kasą negaunant kasos pajamų dokumentuose nurodytų pinigų, vadybininkėms V. K. ir S. G. išrašius pinigų priėmimo kvitus, nesilaikydama banko kasos taisyklių 22.3 punkto „Grynųjų pinigų priėmimo tvarka“ reikalavimų, nesant pinigų įnėšėju ir į kasą įnešamų piniginių lėšų, kompiuterinėje Forpost programoje patvirtino realiai neįvykusius piniginių lėšų priėmimus į AB X bankas kasą (žr. pagal pateiktą lentelę)

Eil. Nr.DataDok. Nr.Mokėtojas-atstovasMokėtojas- įmonėMokėjimo paskirtisSuma Lt
12008.05.22958459K. D.ASSąskaitos papild.30000,00
22008.05.22958541K. D.ASSąskaitos papild.1100,00
32008.05.22958600V. O.VPSąskaitos papild.13000,00
42008.05.22958620V. O.VPSąskaitos papild.100,00
52008.05.23965779A. S. Sąskaitos papild.1120,00
62008.05.23965782J. J. Sąskaitos papild.1183,00
72008.05.23965819M. L. Palūk.,delsp.1906,90
82008.05.23965879K. V. Palūk.,delsp.1142,46
92008.05.23965943R. N.N. R. IĮSąskaitos papild.1208,00
102008.05.23965946P. N. Sąskaitos papild.51,00
112008.05.23965953R. N. Sąskaitos papild.99,00
122008.05.23965965V. I. Sąskaitos papild.1209,00
132008.05.23965985C. D. Sąskaitos papild.364,00
142008.05.23965990Č. V.PPalūkanos2500,06
152008.05.23965992K. D.TPalūkanos1625,00
162008.05.23965994R. T.VP ir PPalūkanos4874,97
172008.05.23965999R. T.MIPalūk.,delsp.1914,38
182008.05.23966020K. K.RSąskaitos papild.2017,00
192008.05.23966060S. K. Palūk.,delsp.370,85
202008.05.23966071Z. R.RXXPaskola, palūk.,delsp.1621,49
212008.05.23966087N. L. Sąskaitos papild.680,50
222008.05.23966091N. K. Sąskaitos papild.548,10
232008.05.23966100K. V. Sąskaitos papild.90,05
242008.05.23966125B. V. Sąskaitos papild.1932,00
252008.05.23966139U. G.VP ir KoPalūk.,delsp.1924,70
262008.05.23966160A. R.grynųjų pinigų priėmimas į sąskaitą, palūkanų mokėjimas3250,00
272008.05.27975099B. G.ASąskaitos papild.60000,00
282008.05.27976719P. P.VPalūkanos, delspinigiai, įsipareigojimo mok1500,80
292008.05.27976919K. V.ESąskaitos papild.1655,00
302008.05.27977020D. D. Sąskaitos papild.365,00
312008.05.27977039J. D. Sąskaitos papild.365,00
322008.05.27977059K. T. Sąskaitos papild.352,00
332008.05.27977079M. R. Sąskaitos papild.200,00
342008.05.27977099T. E. Sąskaitos papild.596,00
352008.05.27977120T. V. A. Sąskaitos papild.50,00
362008.05.27977140F. T. Sąskaitos papild.540,00
372008.05.27977479T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.1802,00
382008.05.27978600K. R.IĮ RPalūkanos618,43
392008.05.28981601K. D.ASSąskaitos papild.45000,00
402008.05.29983979A. S. Sąskaitos papild.514,00
412008.05.29983999R. N. Sąskaitos papild.764,00
422008.05.29984099R. N.N. R. IĮSąskaitos papild.5288,00
432008.05.29984199V. I. Sąskaitos papild.1860,00
442008.05.29984240B. T.Kdelspinigių mokėjimas už UAB K, paskolos dalis5870,29
452008.05.29984339C. D. Sąskaitos papild.1500,27
462008.05.29986119K. V.ESąskaitos papild.2637,00
472008.05.29986160D. D. Sąskaitos papild.760,00
482008.05.29986199J. D. Sąskaitos papild.750,00
492008.05.29986339K. T. Sąskaitos papild.751,00
502008.05.29986400T. E. Sąskaitos papild.3046,00
512008.05.29986439T. V. A. Sąskaitos papild.996,00
522008.05.29986479K. A. Sąskaitos papild.3680,00
532008.05.29986519K. V. Sąskaitos papild.277,50
542008.05.29986539S. K. Paskolos dalis, delspinigiai750,60
552008.05.29990299V. O.VPSąskaitos papild.8700,00
562008.05.29990360K. R.IĮ RSąskaitos papild.1405,00
572008.05.29990420S. A. Sąskaitos papild.165,00
582008.05.29990480K. J. Sąskaitos papild.1120,00
592008.05.29990482M. T. Sąskaitos papild.1120,00
602008.05.29990499M. K. Sąskaitos papild.1120,00
612008.05.29990503M. I. Sąskaitos papild.1692,00
622008.05.29990508E. J. Sąskaitos papild.3360,00
632008.05.29990511U. L. Sąskaitos papild.816,00
642008.05.29990541M. R. Paskolos dalis, palūkanos, delspinigiai1828,30
652008.05.29990566P. N. Sąskaitos papild.559,00
662008.05.29990568B. J. Sąskaitos papild.1527,34
672008.05.29990582T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.10011,58
682008.05.29990593B. N. Palūk.,delsp.1948,33
692008.05.29990603B. N. palūkanos23,06
702008.05.29990605B. D. Paskolos dalies grąžinimas1071,08
712008.05.30994559K. D.ASSąskaitos papild.170000,00
722008.05.30995459 VPGrynųjų pinigų įnešimas tarpbankiniam pavedimui-400Lt, banko mok-5Lt405,00
732008.05.30997579E. J. Sąskaitos papild.4056,00
742008.05.30998419K. D.ASSąskaitos papild.4583,00
752008.06.28114422A. S. Sąskaitos papild.1665,00
762008.06.28114429S. A. Sąskaitos papild.1293,00
772008.06.28114430J. J. Sąskaitos papild.1191,00
782008.06.28114461M. L. Palūk.,delsp.1200,72
792008.06.28114502M. L. Palūk.,delsp.608,52
802008.06.28114522K. J. Sąskaitos papild.1121,00
812008.06.28114541K. V. Paskola, palūk.,delsp.1046,88
822008.06.28114542M. T. Sąskaitos papild.1121,00
832008.06.28114561M. K. Sąskaitos papild.1121,00
842008.06.28114582P. N. Sąskaitos papild.607,00
852008.06.28114601L. D. Sąskaitos papild.1871,00
862008.06.28114641S. K. Kredito dengimas750,00
872008.06.28114661S. K. palūkanos361,04
882008.06.28114681V. I. Sąskaitos papild.2155,00
892008.06.28114682S. K. delspinigiai7,51
902008.06.28114721P. N. Sąskaitos papild.50,41
912008.06.28114742C. D. Sąskaitos papild.1116,00
922008.06.28114761D. D. Sąskaitos papild.1120,00
932008.06.28114783J. D. Sąskaitos papild.1120,00
942008.06.28114784E. J. dalinis kredito mokėjimas1111,00
952008.06.28114801E. J. palūkanos101,25
962008.06.28114802K. T. Sąskaitos papild.1113,00
972008.06.28114822E. J. delspinigiai27,87
982008.06.28114823M. R. Sąskaitos papild.1400,00
992008.06.28114841E. J. delspinigiai6,01
1002008.06.28114861E. J. dalinis kredito mokėjimas916,52
1012008.06.28114883E. J. palūkanos268,51
1022008.06.28114946T. E. Sąskaitos papild.3670,00
1032008.06.28114981T. V. A. Sąskaitos papild.30,00
1042008.06.28114984F. T. Sąskaitos papild.535,00
1052008.06.28115001B. V. Sąskaitos papild.1915,00
1062008.06.28115061K. A. Sąskaitos papild.2490,00
1072008.06.28115067K. V. Sąskaitos papild.366,00
1082008.06.28115068M. R. dalinis kredito mokėjimas548,00
1092008.06.28115081N. K. Sąskaitos papild.567,03
1102008.06.28115083N. L. Sąskaitos papild.590,45
1112008.06.28115102M. R. Palūk.,delsp.287,04
1122008.06.28115141K. D.ASSąskaitos papild.6832,00
1132008.06.28115181R. N.N. R. IĮSąskaitos papild.5850,00
1142008.06.28115189R. N. Sąskaitos papild.854,00
1152008.06.28115195B. T.KPaskola, palūk.,delsp.7827,50
1162008.06.28115204Č. V.Ppalūkanos700,02
1172008.06.28115208K. D.Tpalūkanos1625,00
1182008.06.28115211R. T.VP ir PPalūk.,delsp., įsipareigojimo mok1625,00
1192008.06.28115226U. G.VP ir KoPalūk.,delsp.2014,00
1202008.06.28115241K. K.RSąskaitos papild.2022,00
1212008.06.28115243R. T.MIPalūk.,delsp.1896,56
1222008.06.28115261P. P. Palūk.,delsp.1480,08
1232008.06.28115262K. V.ESąskaitos papild.1239,09
1242008.06.28115281V. O.VPįsipareigojimo mokestis, palūkanos, delspinigiai1594,24
1252008.06.28115301T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.1703,00
1262008.06.28115302M. I. Sąskaitos papild.1672,00
1272008.06.30123121K. V.ESąskaitos papild.405,00
1282008.06.30123162Z. R.RXXPalūk.,delsp.1299,37
1292008.06.30123201Z. R.RXXpalūkanos187,83
1302008.06.30123281K. R.IĮ Rpalūkanos1300,00
1312008.06.30123321K. R.IĮ RPalūk.,delsp.583,21
1322008.06.30123561B. J. Paskola, palūk.,delsp.2838,60
1332008.06.30123762M. G.OPalūk.,delsp.7840,32
1342008.06.30123881R. E.K HMSpalūkanos1750,00
1352008.06.30123982S. A.TESąskaitos papild.32000,00
1362008.06.30124121B. R. Paskola, palūk.,delsp.323,83
1372008.06.30124148M. L.Jdalinis kredito mokėjimas300,00
1382008.06.30124153V. G.ENPaskola, palūk.,delsp.3746,75
1392008.06.30124161Š. A.ŠVSąskaitos papild.1426,00
1402008.06.30124221M. G.B. B.Sąskaitos papild.3736,00
1412008.06.30124225K. R.NVSąskaitos papild.1426,00
1422008.06.30124230N. V.E ir Kopalūkanos2072,50
1432008.06.30124246B. R.Tpalūkanos1690,00
1442008.06.30125122Š. A.ŠVSąskaitos papild.2,00
1452008.08.04190734R. V. Sąskaitos papild.50000,00
1462008.08.12218594K. D.ASSąskaitos papild.150000,00
1472008.08.12218595B. N.NVSąskaitos papild.100000,00
1482008.08.14222004K. D.ASĮnešta į UAB R sąsk., banko mok100002,00
1492008.08.14222076S. A.TESąskaitos papild.34787,00
1502008.08.14222081V. K.PSąskaitos papild.8000,00
1512008.08.14222084K. R. Sąskaitos papild.28885,62
     Viso:1042837,32
bei kompiuterinėje Forpost programoje atliko piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje. Tokiu būdu ji filialo direktoriui V. R. padėjo iššvaistyti jam patikėtą svetimą AB X bankas priklausančią didelės vertės – 1 042 837,32 Lt, turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš nurodytų banko skolininkų.

41A. V. nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtinę teisę, t. y. dirbdama kasininkės pareigose AB X bankas K filiale (duomenys neskelbtini), pagal 2008-03-03 direktoriaus įsakymą Nr. 12 būdama atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, 2008 m. liepos mėn. 30 ir 31 dienomis pavaduodama vyr. kasininkę R. J., pagal vadybininkių V. K. ir S. G. išrašytus pinigų priėmimo kvitus, nesilaikydama banko kasos taisyklių 22.3 punkto „Grynųjų pinigų priėmimo tvarka“ reikalavimų, nesant pinigų įnėšėju ir į kasą įnešamų piniginių lėšų, banko filialo direktoriaus V. R. prašymu kompiuterinėje programoje „Forpost“ patvirtino realiai neįvykusių piniginių lėšų gavimus į AB X bankas kasą (žr. pagal pateiktą lentelę)

Eil. Nr.DataDok. Nr.Mokėtojas-atstovasMokėtojas- įmonėMokėjimo paskirtisSuma Lt
12008.07.30175615S. A.TESąskaitos papild.32830,00
22008.07.31178876A. S. Sąskaitos papild.406,00
32008.07.31178881K. D.ASSąskaitos papild.4848,00
42008.07.31178895K. V. Paskolos dalies grąžinimas660,38
52008.07.31178936K. R.IĮ RSąskaitos papild.2448,31
62008.07.31178939B. T.KPaskolos dalies grąžinimas6122,45
72008.07.31178956V. G.ENpalūkanos1817,49
82008.07.31179167R. N. Sąskaitos papild.1533,00
92008.07.31179170P. N. Sąskaitos papild.445,00
102008.07.31179174B. J. Paskolos dalies grąžinimas1528,00
112008.07.31179184R. N. Paskolos dalies grąžinimas3314,01
122008.07.31179214K. V. Sąskaitos papild.273,00
132008.07.31179235K. A. Sąskaitos papild.1327,00
142008.07.31179255T. V. A.IĮ TSąskaitos papild.11793,00
152008.07.31179275Č. V. Paskola, palūkanos6639,96
162008.07.31179295M. R. Sąskaitos papild.637,00
172008.07.31179298K. T. Sąskaitos papild.741,00
182008.07.31179314J. D. Sąskaitos papild.742,00
192008.07.31179334D. D. Sąskaitos papild.742,00
202008.07.31179416V. J.GĮ SPalūk.,delsp.1683,73
212008.07.31179437K. V.EPaskolos dalies grąžinimas2636,65
222008.07.31180954V. K.Psutarties sąlygų keitimas-250Lt, lakštų priedų reg.280,00
232008.07.31181034V. K.Pkredito administravimo mokestis902,00
242008.07.31181396R. E.K HMSSąskaitos papild.1180,00
252008.07.31181446K. D.Tsutarties sąlygų keitimas-250Lt, įkeitimo ir hipotekos lakštų pakeitimų įreg.280,00
262008.07.31181535K. D.TAdministrav.mok.900,00
272008.07.31181659T. R.VP ir Psutarties sąlygų keitimas-257Lt, įkeitimo ir hipotekos lakštų pakeitimų įreg.-30Lt287,00
282008.07.31181714T. R.VP ir PAdministrav.mok.1028,00
292008.07.31181874R. E.K HMSpalūkanos5250,00
     Viso:93274,98
bei kompiuterinėje programoje „Forpost“ atliko piniginių lėšų perkėlimus iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje. Tokiu būdu ji padėjo filialo direktoriui V. R. iššvaistyti jam patikėtą svetimą AB X bankas priklausančią didelės vertės – 93 274,98 Lt, turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš nurodytų banko skolininkų.

42Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu:

43V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2004 metų balandžio - 2007 metų rugsėjo mėnesiais, būdamas AB X bankas K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai ir būdamas atsakingas už kreditų suteikimą, bei būdamas Banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti banką hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeisdamas AB X banko „Paskolų išdavimo, administravimo ir grąžinimo taisykles“, patvirtintas Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias kreditų išdavimą juridiniams asmenims,

442004-04-02 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. TL-2004-016-09 ir neteisėtai išdavė N. R. individualiai įmonei 100 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-10-15 sutarties nutraukimo dienai patyrė 1917,61 litų žalą,

452004-07-23 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. IL-2004-026-09 ir neteisėtai išdavė sporto klubui „J“ 10 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-03-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 6841 litų žalą,

462005-05-18 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2008-013-09 ir neteisėtai išdavė UAB „P“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-04-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 252 128,51 litų žalą,

472005-12-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. SVV-2005-008-09 ir neteisėtai išdavė UAB „R“ 60 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2008-12-31 dienai patyrė 38 505,99 litų žalą,

482006-04-14 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-010-09 ir neteisėtai išdavė UAB „N“ 120 000 litų paskolą, bei 2006-11-14 papildoma sutartimi papildomai neteisėtai išdavė 180 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-05-01 sutarties nutraukimo dienai patyrė 322 864,46 litų žalą,

492006-04-14 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-011-09 ir neteisėtai išdavė IĮ „AT“ 200 000 litų paskolą, bei 2006-07-03 papildoma sutartimi papildomai neteisėtai išdavė 100 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko akcinė bendrovė „X bankas“ 2005-05-01 sutarties nutraukimo dienai patyrė 323 651,14 litų žalą

502006-04-20 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-012-09 ir neteisėtai išdavė UAB „K“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-03-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 201 800,6 litų žalą,

512006-04-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-012-09 ir neteisėtai išdavė UAB „T“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-04-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 353 252,12 litų žalą

522006-05-03 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-014-09 ir neteisėtai išdavė IĮ „N“ 170 000 litų paskolą, bei papildoma sutartimi 2006-10-30 papildomai neteisėtai išdavė 130 000 litų paskolą iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas patyrė 53 009,55 litų žalą, 2009-12-23 dienai 31 651,97 litų sutartis nenutraukta.

532006-06-22 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-016-09 ir neteisėtai išdavė UAB „S“ 270 000 litų paskolą, bei papildoma sutartimi 2006-11-17 papildomai neteisėtai išdavė 30 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-10-14 sutarties nutraukimo dienai patyrė 367 178,21 litų žalą,

542006-07-26 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-020-09 ir neteisėtai išdavė UAB „VP“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-04-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 339 032,36 litų žalą,

552006-10-12 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-010-09 ir neteisėtai išdavė V. B. IĮ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-05-01 sutarties nutraukimo dienai patyrė 271 507,3 litų žalą,

562006-10-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-026-09 ir neteisėtai išdavė UAB „T“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-05-01 sutarties nutraukimo dienai patyrė 307 030,86 litų žalą,

572006-12-14 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-027-09 ir neteisėtai išdavė UAB „E ir Ko“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-06-19 sutarties nutraukimo dienai patyrė 340 910,88 litų žalą,

582007-01-18 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-001-09 ir neteisėtai išdavė UAB „VP ir P“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kreditų grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-04-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 316 142,45 litų žalą,

592007-02-15 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-002-09 ir neteisėtai išdavė UAB „VĮ“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-04-31 sutarties nutraukimo dienai patyrė 109 138,38 litų žalą,

602007-02-19 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-003-09 ir neteisėtai išdavė UAB „R“ 80 000 litų paskolą, bei 2007-08-31 pasirašė papildomą kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-020-09 pagal kurią neteisėtai išdavė UAB „R“ 220 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-07-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 286 601,3 litų žalą,

612007-04-16 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-007-09 ir neteisėtai išdavė IĮ „T“ 250 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-02-23 sutarties nutraukimo dienai patyrė 212513,96 litų žalą,

622007-05-03 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-006-09 ir neteisėtai išdavė UAB „T“ 210 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-03-13 sutarties nutraukimo dienai patyrė 218 323,65 litų žalą,

632007-05-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-007-09 ir neteisėtai išdavė UAB „K HMS“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-04-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 350 814,08 litų žalą,

642007-06-01 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-009-09 ir neteisėtai išdavė UAB „T“ 299 915,2 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-05-01 sutarties nutraukimo dienai patyrė 344 521,65 litų žalą,

652007-07-26 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-012-09 ir neteisėtai išdavė UAB „O“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-06-19 sutarties nutraukimo dienai patyrė 341 220,6 litų žalą,

662007-08-30 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-019-09 ir neteisėtai išdavė UAB „EN“ 300 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-03-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 301 812,06 litų žalą.

67Šiais veiksmais jis vieninga tyčia, tęstine nusikalstama veika iššvaistė AB X bankas didelės vertės – 5 632 520,14 litų, turtą ir iššvaistytus pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms padarė AB X bankas didelę 5 632 520,14 litų žalą.

68Be to, V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2004 gruodžio – 2007 metų liepos mėnesiais, būdamas AB X bankas K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai ir būdamas atsakingas už kreditų suteikimą, bei būdamas Banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti banką hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeidė AB X banko fizinių asmenų kreditavimo taisykles patvirtintas Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias kreditų išdavimą fiziniams asmenims; AB X banko vartojimo kreditų teikimo tvarką patvirtintą Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias vartojimo kreditų išdavimą; AB X banko būsto kreditų suteikimo tvarką patvirtintą Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias būsto kreditų išdavimą asmenims, t. y.

692005-10-28 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-027-09 ir neteisėtai išdavė J. B. 55 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-05-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 13 288,46 litų žalą,

702006-01-31 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. F-2006-004-09 ir neteisėtai išdavė E. T. 95 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-07-01 sutarties nutraukimo dienai patyrė 21 456,29 litų žalą,

712006-04-10 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. B-2006-0964-09 ir neteisėtai išdavė D. B. 150 000 litų būsto kredito paskolą, bei 2008-08-06 pasirašė papildomą kreditavimo sutartį pagal kurią papildomai suteikė 71 000 litų, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-09-30 sutarties nutraukimo dienai patyrė 215 777,47 litų žalą,

722006-07-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. B-2006-1133-09 ir neteisėtai išdavė R. K. 250 000 litų būsto kredito paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-10-09 sutarties nutraukimo dienai patyrė 251 320,73 litų žalą,

732007-03-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1537-09 ir neteisėtai išdavė V. Č. 200 000 litų būsto kredito paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-10-09 sutarties nutraukimo dienai patyrė 208 262,43 litų žalą,

742007-07-12 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1740-09 ir neteisėtai išdavė N. B. 230 000 litų būsto kredito paskolą, bei 2007-07-23 papildoma sutartimi papildomai suteikė 60 000 litų paskolą, iššvaistydamas jam patikėtą svetimą AB X banko didelės vertės turtą, neužtikrinęs kredito grąžinimo, dėl ko AB X bankas 2009-05-01 sutarties nutraukimo dienai patyrė 302 287,35 litų žalą.

75Šiais nusikalstamais veiksmais jis vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika iššvaistė AB X bankas didelės bendros 1 156 777,32 litų vertės turtą ir iššvaistytus pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms padarė AB X bankas didelę 1 156 777,32 litų žalą.

76Be to, V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą, t. y. 2007 m. sausio – 2007 m. lapkričio mėnesiais, būdamas AB X bankas K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai ir būdamas atsakingas už kreditų suteikimą, bei būdamas Banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti banką hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeidė AB X banko vartojimo kreditų teikimo tvarką patvirtintą Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias vartojimo kreditų išdavimą ir,

772007-01-18 iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs A. K. asmens duomenis pasirašė suklastotą neatitinkančią tikrovės vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-6486-09 įrašydamas į ją tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu suklastodamas šią sutartį ir A. K. vardu pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 40 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 24 016,70 litų žalą,

782007-11-09 tęsdamas nusikalstamą veiką iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs R. M. asmens duomenis pasirašė suklastotą neatitinkančią tikrovės vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9781-09 įrašydamas į ją tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu suklastodamas šią sutartį ir R. M. vardu pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 50 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 366,31 litų žalą,

792007-11-09 tęsdamas nusikalstamą veiką iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs I. M. asmens duomenis pasirašė suklastotą neatitinkančią tikrovės vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9779-09 įrašydamas į ją tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu suklastodamas šią sutartį ir I. M. vardu pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 50 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 619,46 litų žalą.

80Šiais nusikalstamais veiksmais jis vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika pasisavino AB X bankas didelės bendros 109 002,47 litų vertės turtą ir pasisavintus pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms padarė AB X bankas didelę 109 002,47 litų žalą.

81Be to, V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą, t. y. 2006-05-23, būdamas AB X bankas K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai ir būdamas atsakingas už kreditų suteikimą, bei būdamas Banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti banką hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeisdamas AB X banko vartojimo kreditų teikimo tvarką patvirtintą Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias kreditų išdavimą, bei tyčia pažeisdamas AB X banko būsto kreditų teikimo tvarką patvirtintą Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias būsto kreditų išdavimą, veikdamas kartu su Ž. B., kuri, už piniginį atlygį, įkalbėjus V. K. su AB X bankas pasirašyti kredito sutartį, įtikinus jį, kad nereikės vykdyti jokių įsipareigojimų bankui, ir 2006-05-23 atsivedus pastarąjį į AB X bankas K filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. K. pasirašė ant būsto kredito sutarties Nr. B-2006-1035-09 ir kitų tikrovės neatitinkančių dokumentų dėl kredito suteikimo, parengtų V. R. neteisėtu sprendimu, neužtikrinus kredito grąžinimo galimybės, buvo įformintas 175 000 litų kredito suteikimas, kuris 2006-05-29 jo nurodymu buvo pervestas į A. S. sąskaitą už jo ir Ž. B. reikmėms įgyjamą butą esantį (duomenys neskelbtini), tik dalį paskolos grąžinus, pasisavino didelės vertės AB X bankas priklausantį turtą ir 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė didelę 172 341,01 litų žalą.

82Be to, V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą, t. y. 2007 metų spalio – 2008 metų vasario mėnesiais, būdamas AB X bankas K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas filialo veiklai ir būdamas atsakingas už kreditų suteikimą, bei būdamas Banko įgaliotu asmeniu banko vardu pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštus, jų pakeitimus, papildymus, atlikti įrašus hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštuose apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą bankui, taip pat atstovauti banką hipotekos įstaigose įregistruojant lakštus, juos gauti, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeisdamas AB X banko vartojimo kreditų teikimo tvarką patvirtintą Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias kreditų išdavimą, bei tyčia pažeisdamas AB X banko būsto kreditų teikimo tvarką patvirtintą Banko valdybos posėdžių protokolais, reglamentuojančias būsto kreditų išdavimą, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J. ir Ž. B., pastarosioms suradus asmenis kurių vardu būtų įforminti iš banko paimti kreditai: J. J., L. M., K. S., J. K., D. J., T. K., D. D., T. M., D. C., K. M., L. N., R. M., V. K., T. F., K. N., 2007-10-18 pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1960-09/B-2007-1962-09 ir J. J. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 200 000 litų banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-19 sutarties nutraukimo dienai padarė 35 372,24 litų žalą;

832007-10-30 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-1993-09 ir L. M. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 300 000 litų banko išduotus kaip paskolą, paskolos negrąžino ir AB X bankas 2009-05-04 sutarties nutraukimo dienai padarė 318 673,78 litų žalą;

842007-11-15 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9830-09 ir K. S. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos sugrąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 41 399,9 litų žalą;

852007-11-16 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9844-09 ir J. K. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos sugrąžino ir AB X bankas 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 941,69 litų žalą;

862007-11-19 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9853-09 ir D. J. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 570,85 litų žalą;

872007-11-20 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9864-09 ir T. K. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 340,59 litų žalą;

882007-11-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9883-09 ir D. D. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 287,43 litų žalą;

892007-11-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9886-09 ir T. M. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 918,95 litų žalą;

902007-11-22 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9901-09 ir D. C. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42372,17 litų žalą;

912007-11-26 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9933-09 ir K. M. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 45 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 741,19 litų žalą;

922007-11-27 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2007-2044-09 ir L. N. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 300 000 litų banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir akcinei bendrovei „XX“ 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 104 945,38 litų žalą;

932007-12-20 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-10107-09 ir R. M. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą banko turtą 23 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 20 225,96 litų žalą;

942008-01-17 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2008-10220-09 ir V. K. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą banko turtą 10 000 litų, banko išduotus kaip paskolą, tik dalį šios paskolos grąžino ir AB X bankas 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 8 743,06 litų žalą;

952008-01-23 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2008-2121-09 ir T. F. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 95 000 litų banko išduotus kaip paskolą, paskolos negrąžino ir padarė AB X bankas 2009-07-07 sutarties nutraukimo dienai padarė 102 942,74 litų žalą;

962008-02-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2008-2175-09 ir K. N. vardu savo ir bendrininkų naudai pasisavino jam patikėtą didelės vertės banko turtą 95 000 litų banko išduotus kaip paskolą, paskolos negrąžino ir AB X bankas 2009-05-27 sutarties nutraukimo dienai padarė 101 015,28 litų žalą.

97Šiais nusikalstamais veiksmais jis vieninga tyčia, tęstine nusikalstama veika pasisavino AB X bankas didelės bendros 1 031 491,21 litų vertės turtą ir pasisavintus pinigus naudodamas asmeninėms reikmėms padarė AB X bankas didelę 1 031 491,21 litų žalą.

98Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba atlikus įrodymų tyrimą jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, o nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 229 straipsnį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

99Nuteistasis mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „ Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punktą (nuosprendis turi būti pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir t. t.) ir 3.1.8 punktą (apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir t. t.). Nuosprendžio aprašomąją dalį sudaro pažodinis iš kaltinamojo akto liudytojų parodymų perrašymas, neištirti teisme duoti jo ir liudytojų parodymai, jie neanalizuoti, jais nesivadovauta, nuosprendyje jie neaprašyti, o tai yra esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio pažeidimas. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra abstrakti ir nekonkreti, nepagrįsta konkrečiomis inkriminuojamų veikų aplinkybėmis ir byloje esančiai ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o motyvai – šališki ir neobjektyvūs, nes perrašyti iš prokuroro baigiamosios kalbos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai kaltinamuoju aktu, nevertino jo (V. R.) paaiškinimų, o tai rodo, kad visas bylos nagrinėjimas buvo formalus, turint šališką išankstinį ketinimą patvirtinti jam pareikštus kaltinimus. Teigia, kad jam pareikšti kaltinimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nuteistoji S. J. parodė tik mananti, kad jis (V. R.) galbūt žinojo apie tai, kad jos atvestų asmenų paskolos atitekdavo Ž. B.. Jis apie tai nieko nežinojo ir jokie bylos faktiniai duomenys to fakto nepatvirtina. Vadybininkas T. D. apkalbėjęs jį iš įtariamojo tapo liudytojų, akivaizdu, kad šio asmens duoti parodymai objektyviai nepatikrinami, o jis pats turi suinteresuotumą, užuot pripažinęs tarnybinius pažeidimus, kaltinti kitus.

100Teismas, skirdamas bausmę, nurodė, kad jis yra teistas už analogiškus nusikaltimuos, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad neva jis teisme buvo nenuoširdus ir vilkino bylos nagrinėjimą, nes posėdžiuose nedalyvavo dėl nepakeliamų krūtinės skausmų, kiekvienas neatvykimas į teismo posėdį pateisintas gydytojų išduotomis pažymomis. Nors K apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. paskirta ekspertizė nustatė, kad vertinant retrospektyviai jis galėjo dalyvauti 2012 m. spalio 1 d. – 2012 m. spalio 15 d. teismo posėdžiuose, kadangi po visą spalio mėnesį vykusio aukštesnio lygio specialistų patikrinimų „širdinė-išeminė“ krūtinės skausmų kilmė nepasitvirtino, tačiau tai neduoda objektyvaus pagrindo teigti, kad jis sąmoningai vilkino procesą, nes gydytojo pažymų išdavimas nepriklauso nuo jo valios.

101Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį turėtų būti panaikintas, nes nėra šios nusikalstamos veikos sudėtis. Byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų įgijęs A. K., R. M. ir I. M. asmens duomenis, kad būtų įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis į vartojimo kredito sutartis, kad būtų šias sutartis pasirašęs kaip žinomai suklastotas. Kaip filialo direktorius jis sutarčių neruošia, nedalyvauja klientams jas pasirašant – šiuos darbus atlieka kreditų vadybininkai, t. y. jie tikrina kliento tapatybę, o išmokant pinigus tą daro kasininkės. A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo giminaitis L. Č. jam buvo atvežęs kažkokius dokumentus pasirašyti, tad sutartyje gali būti jo parašas. Šiam asmeniui suteiktą paraišką vertino kreditų vadybininkė R. V., kuri parengtoje ataskaitoje siūlė suteikti A. K. 40 000 Lt kreditą. Tuo tarpu R. M. ir I. M. paraiškas vertino kreditų vadybininkas T. D., kuris ir turėjo patikrinti jų tapatybę. T. D. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad I. M. paruoštų dokumentų egzempliorius jis neva jau grąžino pasirašytus, tačiau tai netiesa. Kaltinamas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, šioje dalyje jis surašytas netinkamai ir neaiškiai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

102Taip pat skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nėra šios nusikalstamos veikos sudėties. Byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų pasisavinęs fizinių ar juridinių asmenų gautas paskolas. Nuteistosios S. J. ir jos į banką atvestų klientų parodymai patvirtina, kad šie fiziniai asmenys už Ž. B. ir S. J. žadėtą piniginį atlygį paėmę banke paskolas, jas perduodavo ne jam, o Ž. B.. Teigia, kad išduodamas paskolas minėtiems asmenims niekuomet nesiekė savintis ar švaistyti įmonės turto ir net neturėjo įtarimo, kad šie asmenys būtų turėję išankstinį ketinimą paskolų negrąžinti. Banko vadovybė, nors jau ir paskyrusi jam drausminę nuobaudą dėl nepakankamo paskolų grąžinimo užtikrinimo įkeitimu, ir toliau darė nuolatinį spaudimą dėl šių asmenų paskolų grąžinimo, todėl saugodamas savo darbo vietą ir reputaciją prieš darbdavį, jis ėmė pats dengti dalį šių paskolų bei susikaupusias palūkanas, manydamas, kad klientai paskolas visgi grąžins. Tuo tarpu pats V. K. parodė, kad jo susitarimas dėl paskolos gavimo vyko su Ž. B., o ne su juo. Paskolos suma buvo pervesta būsto pardavėjui, jis į šį būstą niekada jokių teisių neturėjo.

103Taip pat skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes nėra nusikalstamos veikos sudėties. Jokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos, išduodant paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims, jis neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti, neturėjo tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ar viršyti įgaliojimus. Nesant tyčios piktnaudžiauti tarnyba inkriminuojamas paskolos sutarčių sudarymas, neužtikrinant pakankamo įkeičiamo turto, turėtų būti kvalifikuojamas nebent pagal BK 229 straipsnį. Byloje neįvertinta, kad filiale kasmet buvo atliekami auditai, kurių išvadose 2004-2007 metais nenustatyta, kad jis savo pareigas būtų atlikęs netinkamai arba pažeisdamas banko nustatytas tvarkas; kad kredito vadybininkai ir banko filialo paskolų komitetas pritarė tiek paskolų išdavimui, tiek jų grąžinimo terminų pratęsimui / atidėjimui.

104Teismas nepagrįstas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Turto išvaistymo dalykas yra kaltininkui patikėtas ir jo žinioje esantis svetimas turtas, tuo tarpu kaltinamajame akte jam pareikšti kaltinimai ne tik dėl suteiktų paskolų dydžio sumos išvaistymo, bet ir turto išvaistymas sutartinių palūkanų ir netesybų apimtyje, už juos nepagrįstai buvo nuteistas. Negautos pajamos nėra turto išvaistymo dalykas. Sudarant sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, turtas banko klientams nebuvo perduotas neatlygintinai, nes bankas už suteiktas paskolas įgijo reikalavimo teisę į paskolos grąžinimą, palūkanas už naudojimąsi paskola, taip pat į reikalavimo užtikrinimo priemones (laidavimą, turto įkeitimą, vekselį). Šios sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis ir skolininkai nebuvo atleisti nuo pareigos grąžinti paskolas. Bankui iš skolininkų priteistos sumos (paskolos, palūkanos, delspinigiai) yra perduoti antstoliams priverstiniam išieškojimui, todėl civilinio ieškovo turtas nebuvo išvaistytas, o tik apsunkinta galimybė skolas operatyviai išieškoti priverstine tvarka. Nuteistasis pažymi, kad jam inkriminuotos kaip išvaistytos sumos (kurias sudaro civilinio ieškovo vardu suteiktos paskolos ir negautos pajamos) nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. balandžio mėnesio sumažėjo daugiau kaip pusę milijono litų. Tai rodo, kad byloje nebuvo nustatytas negrąžintų skolų beviltiškumas, dar nėra realizuotas visas įkeistas turtas. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant paskolų išdavimo pagrįstumą ir dėl inkriminuojamo turto išvaistymo patirtus maksimalius nuostolius. Mano, kad žalos atsiradimo civiliniam ieškovui klausimas yra ne baudžiamosios teisės dalykas ir turi būti sprendžiamas civiline tvarka, vadovaujantis su ieškovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi.

105Nuteistasis teigia, kad visi jam inkriminuoti nusikaltimai galėjo būti laikoma viena tęstine nusikalstama veika, o ne dirbtinai padalinti į atskiras tuo pačiu metu vykusias tęstinių nusikalstamų veikų grupes, kurių skiriamieji bruožai nėra reikšmingi baudžiamosios teisės prasme.

106Teismas neatliko išsamaus teisminio įrodymų tyrimo, nes byloje liko esminiai pagal jam pareikštus kaltinimus prieštaravimai dėl paskolų komiteto veikimo. Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad išduodant didesnes nei 100 000 Lt paskolas visuomet buvo kreiptasi į filialo paskolų komitetą ir tik šiam pritarus būdavo išduodamos paskolos. AB X bankas teiginiai apie tai, kad 2004-2007 metais Paskolų komitetas neposėdžiavo, neatitinka tikrovės. Tai patvirtina byloje banko pateikti 2004-2007 metų protokolai, kuriais buvo pritarta paskolų išdavimui D. B., UAB „N“, V. B. IĮ ir UAB „T“, taip pat banko valdybos posėdžio protokolai, kuriais buvo tvirtinamos besikeičiančios filialų paskolos komiteto sudėtys nuo 2003 m. sausio 31 d. bei 2005 m. rugsėjo 2 d. K filialo veiklos trūkumų šalinimo patikrinimo ataskaitos, kurios kalbame apie komiteto priimtų sprendimų nekonkretumą ir neišsamumą. Be to, į kaltinimą įtraukta 2004 m. balandžio 2 d. suteikto 100 000 Lt kredito suteikimas N. R. įmonei, tačiau jokių trūkumų dėl nepagrįsto ar neteisėto paskolos išdavimo nenustatyta.

107Nuteistasis mano, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nes šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai, dėl ko stipriai pablogėjo jo sveikata.

108Taip pat nuteistasis V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendį – jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

109Nuteistasis teigia, kad teismas neanalizavo liudytojų parodymų, jų nevertino, neatsižvelgė į tai, kad jis svetimo turto nepasisavino, jo neužvaldęs perdavė tretiesiems asmenims, todėl jo veikoje galėjo būti nustatyta tik turto išvaistymo sudėtis. Jis paimtų piniginių lėšų nepavertė savo nuosavybe, o visus šiuos paimtus pinigus pavedimais ar grynais sumokėdavo už banko klientus avansą, įsiskolinimus, paimtas paskolas ar padengdamas palūkanas bankui už banko klientus, tarp kurių buvo UAB „TE“. UAB „A“, UAB „BB“, UAB „A“, UAB „AS“ ir kt. Iš kasų paimtos kaltinime nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos taip vadinamų „blogų“ paskolų dengimui, t.y. paskolų, kur buvo vėluojama mokėti palūkanas ir paskolų daliniams dengimams. Jis tai padarė dėl to, kad banke nebūtų formuojami specialūs paskolų atidėjimai, nes dėl to būtų nukentėję filialo rezultatai, o tuo pačiu visų kitų banko tarnautojų atlyginimai. Kadangi pagal nusistovėjusią tvarką X banke buvo numatyta skatinimo sistema, kuri priklausė nuo to, kaip vykdomi banko valdybos patvirtinti planiniai rodikliai – pelnas, koks klientų skaičius, paskolų portfelis ir pan. Labai blogas banko rodiklis buvo taip vadinamos blogos paskolos, kurių negalėdavo laiku sugražinti banko klientai, todėl buvo labai svarbu išlaikyti patikimus senus ir pritraukti naujus banko klientus, kad galima būtų išduoti naujus kreditus ir gauti bankui pajamas. Prasidėjus ekonominei krizei, situacija stipriai pasikeitė, ko pasekoje prasidėjo banko klientų bankrotai, todėl filiale susidarė blogų paskolų, kurias reikėjo padengti. Apie blogų kreditų dengimą žinojo ir banko vadovybė, ir kreditų rizikos departamentas, apie tai žinojo ir K filialo vadybininkė J. G., kuri derindavo visus dengimus.

110Nuteistasis teigia, kad iš bylos matosi, kad jis net trumpam laikui nebuvo užvaldęs svetimo turto – lėšas iš karto panaudodavo skoloms ir delspinigiams gražinti, t.y. jų nepasisavino. Jis tikėjo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, už kuriuos bus padengtos paskolos ar palūkanos, pinigus grąžins. Teismas neatsižvelgė į R. J. parodymus, jog, už tai, kad banko klientams nebūtų skaičiuojami delspinigiai, jis pats (V. R.) pradėjo daryti įnašus už banko klientus, t. y. pagal banko klientų vardais išrašytus grynųjų pinigų įnešimo kvitus už banko klientus įnešinėti pinigus. Jis manė, jog atsiskaitys su turto savininku (banku) ir tikėjosi, kad pastarasis turtinės žalos nepatirs. Be to, teismas visiškai nevertino liudytojo G. L. parodymų apie tai, jog UAB „TE“ perkreditavo paskolą, gautą „N“ banke namo statybai Palangoje, tačiau dalis šios paskolos - 1 850 000 Lt buvo palikta AB X bankas kaip paskola V. R. blogų paskolų dengimui. Liudytojas parodė, jog pinigai buvo įnešami į sąskaitas fizinių ar juridinių asmenų vardu, kurie negalėjo grąžinti bankui paskolų ar sumokėti palūkanų. Taip pat teismas neatsižvelgė į specialistės Ž. L. bei Z. P. parodymus, jog pagal pateiktas kasos pajamų orderių kopijas jos negalinčios nustatyti, ar pinigai į banką realiai buvo įnešti, kadangi banke yra specifika, jog ,,pinigai eina iš paskos“. Todėl manytina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pinigus jis panaudojo savo tikslams. Tokių įrodymų byloje nėra, jo kaltė buvo įrodinėjama tik prielaidomis ir spėjimais. Teismas nuosprendyje prieštarauja pats sau teigdamas, kad paimtos piniginės lėšos nebuvo panaudotos turto savininko interesams, o buvo naudojamos fizinių bei juridinių asmenų interesams tenkinti, todėl atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo jo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį. Toks veikos kvalifikavimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinimams.

111Teismas, netinkamai kvalifikavęs jo veiką, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

112Nuteistojo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad veikas jis padarė rizikingo civilinio ieškovo (AB X bankas vadovų) elgesio įtakoje. Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad atlikdamas rizikingas bankines operacijas jis nesiekė asmeninės naudos, atvirkščiai, norėjo pagerinti banko filialo veiklos rezultatus, neparodyti dėl blogų paskolų didėjančių nuostolių (atidėjimų) ir taip išsaugoti darbo vietas K filialo darbuotojams, išvengti jų atleidimų, pažeminimų pareigose ir jų atlyginimų mažinimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad jis veiksmus atliko įtakotas nepateisinamai rizikingo vadovybės elgesio (banko politika buvo nukreipta ne į apskaičiuotą, įvertintą, nuosaikų ir prognozuojamą paskolų portfelio didinimą, o į itin abejotiną plėtrą, „blogų“ paskolų dalinimą, iš to sekusį nepagrįstą darbuotojų skatinimą) ir aplaidaus vadovų neveiklumo (ilgą laiką nuodugniai netikrinti banko filialo saugyklose esantys pinigai, nepaskirti nesuinteresuoti asmenys galintys objektyviai patikrinti filialų kasų ir saugyklų pinigų likučius), dėl to ilgą laiką nenustatytas lėšų trūkumas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į analogiškai formuluojamą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo pripažinti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas civilinio ieškovo (AB X bankas) vadovų elgesys ir laikyti šią aplinkybę lengvinančia jo atsakomybę.

113Šioje byloje neįvertintos ir itin svarbios jį charakterizuojančios aplinkybės. Jis išlaiko asmenį, kuris serga sunkia liga ir be jo nėra kam jo prižiūrėti. Be to, jis iš dalies atlygino padarytą žalą, t.y. į civilinio ieškovo sąskaitą pervedė 500 Lt žalos atlyginimo (patvirtina pridedamas kvitas). Taigi jis atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui būtinas sąlygas, todėl teismo jam paskirta bausmė yra per griežta ir galėtų būti švelninama.

114Jeigu teismas nuspręstų, kad taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindo nėra, nepripažintų nurodytų aplinkybių jo atsakomybę lengvinančiomis, prašo skunde nurodytų motyvų pagrindu apsvarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę. Nors skirdamas jam bausmes teismas ir atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas banko vadovų elgesys. Neatsižvelgta ir į tai, kad jis neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jo išsilavinimas aukštasis. Teismas privalėjo įvertinti ir daugelį įstatyme nenumatytų individo požymių: socialinį asmenybės vaidmenį, ryšius, vertybines orientacijas. Būtent realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam prilygsta kankinimui, tokia bausmė nutraukia darbinius, šeiminius ryšius su dukra. Be to, jis nėra tipiško pavojingumo laipsnio asmenybė. Taip pat teismas nevertino jo psichologinių savybių, artimiausios aplinkos, kurios poveikio jis negalėjo išvengti, bei gero jo elgesio iki nusikalstamos veikos padarymo. Skirdamas bausmę teismas galėjo atsižvelgti ir į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: amžių, išsilavinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2011; 2K-511/2010) ir paskyrė neteisingą bausmę, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

115Įrodymus pagrindžiančių aplinkybių nevertinimas, atsisakymas kviesti gynybos prašomus apklausti liudytojus aiškiai parodo teismo šališkumą nagrinėjant šią bylą, todėl teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio nuostatas. Teismas suteikė prioritetą tik kaltinantiems įrodymams. Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas vien deklaratyviais motyvais. Be to, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti liudytojus, kurie patvirtintų aplinkybes dėl lėšų perleidimo kitiems asmenims, kadangi buvo iš anksto susiformavęs nuomonę dėl nusikaltimo kvalifikavimo. Teismo nuosprendis jo atžvilgiu turi būti pakeistas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

116Apeliaciniame skunde nuteistoji R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinantį nuosprendį, nes jos veiksmuose nėra baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

117Nuteistoji nurodo, kad asmeniui patikėto ar buvusio jo žinioje turto trūkumas (t. y. pats turto nebuvimo faktas) dar nereiškia, kad tas asmuo šį turtą pasisavino arba iššvaistė. Nenustačius asmens kaltės, jis neturėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiamas klausimas tik dėl žalos atlyginimo civiline tvarka. Ji neneigia, kad perdavė V. R. nuosprendyje nurodytas pinigų sumas, tačiau tai darė pastarojo prašymu būdama įsitikinusi, kad jie bus panaudoti tik banko reikmėms. Maždaug nuo 2008 m. gegužės mėn. pabaigos V. R. pradėjo sakyti, kad jam banko reikalams tvarkyti reikalingi gryni banko pinigai. Sakė, kad tuos pinigus greitai gražins, kad pinigai reikalingi tvarkyti banko paskolas ir pan. V. R. buvo jos vadovas, ji juo pasitikėjo. Kad nebūtų pinigų trūkumo ir sutaptų pinigų likutis, ji kompiuterinėje programoje pažymėdavo, jog perduotos pinigų sumos yra perkeltos į banko saugyklą, tai darė V. R. nurodymu. 2008 m. rugpjūčio mėn. ji atsisakė duoti V. R. pinigus bei daryti užskaitas, nors V. R. ne kartą jos to prašė. Ji jam ne kartą sakė, kad šis jau skolingas dideles pinigų sumas, V. R. ją ramindavo, jog pinigai tikrai bus, nurodydavo vis kitą laiką - tai vakare, tai rytoj, tai kitą dieną. 2008-12-04 V. R., norėdamas ją įtikinti, kad pinigai tikrai bus grąžinti, savo darbo kabinete pasirašė du vekselius, kuriais patvirtino, jog yra paėmęs iš jos 50 000 eurų ir 1 777 515 Lt. Visus V. R. nurodymus ji vykdė bijodama, kad nepaklusus gali būti atleista iš darbo, ji nemanė, kad iš banko paimtų pinigų direktorius negrąžins (anksčiau visada tokiais atvejais gražindavo).

118Vertinant šiuos jos veiksmus, pažymėtina, kad jeigu asmuo nesuprato, jog viršydamas patikėtam ar esančiam jo žinioje turtui tvarkyti suteiktus įgaliojimus, šį turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia trečiųjų asmenų nuosavybėn ar naudai, tokiuose asmens veiksmuose yra aiškiai išreikštas laisvos valios trūkumas. Dėl laisvos valios nebuvimo tokių asmens veiksmų negalima laikyti turto iššvaistymu, tokie veiksmai iš viso negali būti baudžiami (Fedosiuk O. Turtinė nauda kaip nusikalstamos veikos dalykas: sisteminė normos analizė/ Jurisprudencija, 2004, t. 60 (52) p. 93). Tais atvejais, kai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir jos sukeltais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, konstatuojama, kad asmens kaltės nėra, ir todėl jo veika vertinama kaip kazusas. Kazusas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; šiuo atveju sprendžiamas tik civilinės atsakomybės klausimas. Liudytoja I. R. (vyr. buhalterė) patvirtino, kad 2008 m. gruodžio mėn. dar nevykstant jokiam banko skyriaus patikrinimui, ji (R. J.) kreipėsi į ją nurodydama jog banko saugykloje yra susidaręs didelis grynųjų pinigų trūkumas, jog V. R. paėmė dideles pinigų sumas banko reikalams.

119Teismas nepagrįstai pripažino ją kalta, kad bendrininkaudama kaip padėjėja ji padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – nesant pinigų įnėšėju ir į kasą įnešamų piniginių lėšų. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog tam, kad bet kuri turtinė teisė būtų pripažinta turto išvaistymo dalyku, tos turtinės teisės turėtojas (t. y. UAB X bankas) turėtų būti jai ją patikėjęs, o ji tą turtinę teisę pasisavinusi ar iššvaisčiusi. Nuosprendyje pateiktoje lentelėje kaip realiai neįvykę mokėjimai yra nurodomi keli paskolos dalies grąžinimo atvejai. Teismas neįvertino to, kad prievolinės teisės, kurios nors ir priskiriamos turtinėms teisėms, nėra savarankiškas nusikaltimų nuosavybei dalykas, iššvaistyti prievolinę teisę atskirai nuo konkretaus daikto - prievolinių teisinių santykių objekto negalima. Šiuo atveju iššvaistymo atveju ji turėjo neteisėtai perleisti teisę į skolą (tiksliau į skolos išieškojimą) kitam asmeniui – tokiu atveju tikrasis teisės į skolą savininkas praranda šią teisę, o kartu ir patį skolos dalyką, turtinė teisė nėra savarankiškas turto išvaistymo dalykas, ji „seka“ paskui daiktą. Užskaitos neįmokant pinigų į kasą prasidėjo dar 2007 m. viduryje. Filialo direktorius V. R. mėnesio pabaigoje reikalavo susitvarkyti, kad nebūtų pradelstų mokėjimų už paskolas, nes nuo to priklausė filialo veiklos įvertinimas. Vykdant šį nurodymą pagal V. R. pateiktą skolininkų sąrašą vadybininkai paruošdavo pinigų priėmimo kvitus, kurie buvo pateikiami jai į kasą. Pradžioje V. R. pats atnešdavo pinigus, arba, nors ir pavėluotai, tai padarydavo kreditus paėmę asmenys. Kol nebūdavo padengtos užskaitos vieną iš trijų priėmimo kvito egzempliorių visuomet saugodavo pas save, o kuomet pinigai būdavo įnešami, šį kvito egzempliorių atiduodavo V. R.. Tais atvejais, kai pinigai nebuvo įnešami, kvito atplėšiamoji dalis pasilikdavo pas ją, tai užfiksuodavo atskirame sąraše, kurį kiekvieną kartą pateikdavo V. R.. Tą klientų sąrašą kartu su kvitų atplėšiamosiomis dalimis ji iš karto pateikė po jos sulaikymo.

120Dėl jos veiksmų bankas nepatyrė jokių nuostolių. Nors banko filialo direktoriaus V. R. prašymu, ji sutiko kompiuterinėje programoje „Forpost“ patvirtinti realiai neįvykusių piniginių lėšų gavimus į AB X bankas kasą, tačiau pačios sutartys su lentelėje nurodytais 151 asmenimis pakeistos nebuvo, šalių įsipareigojimai išliko nepasikeitę. Kadangi nebuvo įnešami pinigai ir nebuvo juos įnešančių asmenų, o buvo tik atžymima, kad pinigai įnešami, todėl visuose trijuose kvitų egzemplioriuose įnešančiojo asmens parašų nebuvo, paprastai pinigus įnešančiam klientui atitenkantys kvitai pasilikdavo pas ją. Teismas lentelėje išvardintų asmenų neapklausė, galbūt teisminio nagrinėjimo metu lentelėje nurodytos pinigų sumos buvo įneštos į banko sąskaitą. Pasitikėdama direktoriumi ir būdama įsitikinusi, kad pinigai vėliau bus įnešti į kasą, ji užskaitė juos kasoje ir kompiuterinėje banko programoje. Šį savo poelgį vertina kaip nustatytų kasos taisyklių pažeidimą, kuris vertintinas kaip darbo drausmės pažeidimas, tai darė tiesioginio vadovo nurodymu, nenorėdama prarasti darbo vietos.

121Apeliaciniame skunde nuteistoji A. P. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką iš BK 184 straipsnio 2 dalies į BK 229 straipsnį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, civilinį ieškinį atmesti ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jos turtui.

122Nuteistoji teigia, kad teismas, net ir pripažinęs ją kalta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, turėjo pagrindą skirti jai kitą bausmės rūšį nei ta, kuri numatyta minėto baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Ji buvo pateikusi teismui dokumentus, patvirtinančius jos pakankamai sudėtingą šeiminę padėtį, artimųjų sveikatos būklę, jų amžių. Be to, teismas nustatė, kad ji visiškai pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes. Vienintelis dalykas, su kuo ji nesutiko, buvo teisinis veikos kvalifikavimas. Bet tokia jos pozicija nereiškė, kad taip ji siekia klaidinti teismą. Teismo sprendimas perkvalifikuoti jos veiksmus pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą rodo, jog jai buvo pateiktas neteisingas kaltinimas. Mano, kad ši aplinkybė patvirtina faktišką jos prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl tai turėjo būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sutinka su teismo išvada, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių iš tikrųjų nebuvo.

123Teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į BK 54 straipsnio numatytus bausmių skyrimo pagrindus, nors iš esmės tiksliai nustatė priežastis, kodėl buvo ji priversta atlikti nusikalstamus veiksmus, teisingai konstatavo veikos motyvus bei tikslus, t. y. kad grynuosius pinigus V. R. ji perdavė tik todėl, kad vykdė jo nurodymą; nežinojo, kad banko filialo direktorius tuos pinigus pasisavins; tikėjo jo aiškinimu, jog pinigai reikalingi banko reikmėms, ir jis netrukus tuos pinigus grąžins į kasą; neturėjo iš to turtinės naudos. Supratusi, jog V. R. apgaudinėja, apie filialo direktoriaus veiksmus ji informavo AB X bankas K skyriaus vyr. buhalterę I. R., kuri apie tai pranešė banko vadovybei, o pastaroji inicijavo aplinkybių tyrimą. Tai rodo, jog faktiškai po jos pranešimo buvo išaiškinta filialo direktoriaus nusikalstama veikla. Tačiau skirdamas bausmę teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo pakankamą pagrindą paskirti jai ne laivės atėmimo bausmę, bet kitą bausmės rūšį, kuri šiuo atveju būtų buvusi teisinga.

124Be to, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leido manyti, jog realiai jos veiką derėjo kvalifikuoti ne kaip turto iššvaistymą, bet kaip dar lengvesnį nusikaltimą. Iš pirmo žvilgsnio jos atlikti veiksmai lyg ir duoda pagrindą manyti, jog jai patikėtą banko turtą ji iššvaistė, nes nuosprendyje nurodytu pinigų perdavimo V. R. metu, 2008 m. spalio mėn. pradžioje, banko piniginės lėšos jai buvo patikėtos dėl užimamų pareigų (dirbo vyresniąja klientų aptarnavimo vadybininke) ir ji jas perdavė V. R.. Tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į esmines aplinkybes – pinigai iš kasos buvo perduoti ne šiaip trečiajam asmeniui, bet AB X bankas filialo direktoriui. Pagal direktoriaus aiškinimą pinigai neturėjo išeiti už banko ribų, nuosavybės teisiniai santykiai neturėjo pasikeisti. Tai reiškia, kad ji buvo įsitikinusi, jog bankas jos išduotų pinigų nepraras. Todėl nesutinka su nuosprendžio teiginiais, kad ji turėjo suprasti ir suprato, jog V. R. jam perduotų pinigų nesirengia sugrąžinti į banko kasą ir jų nesugrąžins. Teismas nuosprendyje nurodė, kad ji tiesiogiai nesiekė iššvaistyti jai patikėtą banko turtą, tačiau veikdama nusikalstamai aplaidžiai sudarė sąlygas tokioms pasekmėms kilti, t. y. sudarė sąlygas V. R. pasisavinti bankui priklausantį didelės vertės turtą. Teismas konstatavo, kad ji nebendrininkavo su V. R., jam pasisavinant banko pinigus, ir net nežinojo, jog jis ketina gautuosius pinigus užvaldyti. Tai rodo, kad negalima tvirtinti, jog ji pažeidė nuosavybę saugantį baudžiamąjį įstatymą. Mano, kad niekas nebūtų pasikeitę, jeigu ji būtų pareikalavusi iš filialo direktoriaus pasirašyti kasos išlaidų dokumentą, nes V. R. niekada neneigė ir dabar neneigia, kad gavo iš jos pinigus, tai patvirtina direktoriaus pasirašytas vekselis. Tai rodo, kad ji nepažeidė nuosavybę saugantį baudžiamąjį įstatymą, o teismas nepagrįstai jos veiksmus įvertino kaip turto iššvaistymą. Teismo padaryta išvada apie tai, kad ji neturėjo tiesioginės tyčios pasisavinti svetimus pinigus ar padėti V. R. juos pasisavinti, to nesiekė ir nežinojo, kad tokio tikslo siekė V. R., su juo nebendrininkavo darant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, leidžia manyti, kad jos veiksmuose buvo kito, o ne BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

125BK 229 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą. Ji gali būti laikoma šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu, nes 2008 m. spalio mėn. pradžioje dirbo vyresniąja klientų aptarnavimo vadybininke, todėl turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus, ypač dėl turto (BK 230 straipsnio 3 dalis). Iš teismo nuosprendžio matyti, kad ji privalėjo atlikti du privalomus veiksmus: gauti pinigų išmokėjimą pagrindžiantį dokumentą ir paimti kasos išlaidas patvirtinantį dokumentą, t. y. reikalauti iš filialo direktoriaus pateikti grynųjų pinigų paėmimą pagrindžiančius dokumentus ir kad filialo direktorius pasirašytų kasos išlaidų dokumentą. To ji nepadarė, tačiau savo elgesį, remdamasi AB X banko valdybos pirmininko A. B. 2005-08-08 patvirtintų „Tipinių filialo direktoriaus pareiginiais nuostatai“, pateisina tuo, jog banko filialo direktorius turėjo teisę duoti jai nurodymus dėl disponavimo banko turtu. Be to, jis akcentavo, kad savo veiksmus yra suderinęs su aukštesne banko vadovybe, kurios planų bei veiklos strategijos ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Net ir 2009-10-16 specialisto išvadoje Nr. 5- 2/140 nurodyta, kad pagal pareiginių nuostatų 36 p. V. R., turėdamas teisę duoti nurodymus filialo darbuotojams, paskirstyti darbą bei nustatyti konkrečių darbų atlikimo terminus, liepė jai be kasos išlaidų dokumentų išmokėti iš kasos 565 000 Lt grynais pinigais. Nepareikalavusi iš filialo direktoriaus pinigų išmokėjimą ir kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų ji netinkamai atliko savo pareigas, jos veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamo pasitikėjimo požymius. Suvokdama filialo direktoriaus atsakomybę už banko veiklos rezultatus, turtą, ji net nepagalvojo, kad jis galėtų pasisavinti iš jos gautus pinigus ir žalingų padarinių atsiradimo galimybę vertino kaip mažai tikėtiną. Vėlesni įvykiai parodė, kad tuo metu ji neteisingai įvertino savo rizikingais veiksmais sukurtą situaciją, nepasvėrė, jog tos aplinkybės, kuriomis ji pasikliovė, nesutrukdė kilti žalingoms pasekmėms. Beje, supratusi, kad V. R. gali negrąžinti pinigų, ji ne tik paėmė iš jo vekselį, bet ir pranešė banko vyr. buhalterei. Perdavusi V. R. 565 000 Lt, kaip nurodyta nuosprendyje, ji piniginių lėšų perdavimo bei atsiradusio trūkumo neparodė kasos dokumentuose, o kompiuterinėje apskaitos programoje atvaizdavo šių pinigų perkėlimus iš kasos į saugyklą. Visa tai buvo padaryta tik dėl to, kad pinigai buvo perduoti banko interesais, o filialo direktorius liepė banko apskaitoje nurodyti, jog pinigai yra pervesti į banko saugyklą, kad nebūtų trūkumo kasoje, nes jo žinioje buvo banko pinigų saugykla.

126Teismas nuosprendyje nurodė, kad iš specialisto išvados matyti, jog ji dirbdama pagal 2005-06-21 neterminuotą darbo sutartį Nr. 24 V KAS buhalterės-kasininkės pareigose, o nuo 2008-02-25 pakeitus sutarties 1.2 ir 3 punktus - vyresniąja klientų aptarnavimo vadybininke, nesivadovavo banko kasos taisyklių 23.3 p. reikalavimais, nes be kasos išlaidų dokumento direktoriui V. R. išmokėjo grynus pinigus – 565 000 Lt. Abejonių nekelia ir tai, kad yra priežastinis ryšis tarp jos veiksmų ir padarinių, didelė žala taip pat akivaizdi, todėl jos nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 229 straipsnį, kaip tarnybos pareigų neatlikimas.

127Šio straipsnio sankcijoje nurodyta, jog tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį tokios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip jau buvo paminėta, byloje yra akivaizdžios aplinkybės, dėl kurių jai galima būtų skirti itin švelnią bausmę. Visa tai byloja, kad perkvalifikavus jos nusikalstamus veiksmus pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą, galėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Kadangi ji tik netinkamai atliko savo pareigas, o jos išmokėtus pinigus pasisavino vienas V. R., banko jai pareikštasis civilinis ieškinys turėtų būti priteistas tik iš V. R.. Taip pat turėtų būti panaikintas laikinas jos nuosavybės teisės apribojimas.

128Apeliaciniame skunde nuteistoji A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

129Nuteistoji teigia, kad teismo neįvertino tos aplinkybės, jog tam, kad bet kuri turtinė teisė būtų pripažinta turto išvaistymo dalyku, tos turtinės teisės turėtojas (t. y. UAB X bankas) turėtų būti jai ją patikėjęs, o ji tą turtinę teisę pasisavinusi ar iššvaisčiusi. Nuosprendyje pateiktoje lentelėje, kaip realiai neįvykę mokėjimai, yra nurodomi keli paskolos dalies grąžinimo atvejai. Teismas neįvertino to, kad prievolinės teisės, kurios nors ir priskiriamos turtinėms teisėms, nėra savarankiškas nusikaltimų nuosavybei dalykas, iššvaistyti prievolinę teisę atskirai nuo konkretaus daikto – prievolinių teisinių santykių objekto negalima. Šiuo atveju ji turėjo neteisėtai perleisti teisę į skolą (tiksliau į skolos išieškojimą) kitam asmeniui. Tokiu atveju tikrasis teisės į skolą savininkas praranda šią teisę, o kartu ir patį skolos dalyką, turtinė teisė nėra savarankiškas turto išvaistymo dalykas, ji „seka“ paskui daiktą. Dėl jos veiksmų bankas nepatyrė jokių nuostolių. Nors banko filialo direktoriaus V. R. prašymu, tam, kad, jo nuomone, būtų pagerinti banko finansiniai rodikliai, ji sutiko kompiuterinėje programoje „Forpost“ patvirtinti realiai neįvykusių piniginių lėšų gavimus į AB X bankas kasą, tačiau pačios sutartys su lentelėje nurodytais 29 asmenimis pakeistos nebuvo, šalių įsipareigojimai išliko nepasikeitę. Kadangi nebuvo įnešami pinigai ir nebuvo juos įnešančių asmenų, o buvo tik atžymima, kad pinigai įnešami, todėl visuose trijuose kvitų egzemplioriuose įnešančiojo asmens parašų nebuvo. Paprastai pinigus įnešančiam klientui atitenkantys kvitai pasiliko pas ją. Teismas lentelėje išvardintų asmenų neapklausė, galbūt teismo nagrinėjimo metu lentelėje nurodytos pinigų sumos buvo įneštos į banko sąskaitą. Darydama užskaitas iš vyr. kasininkės R. J. anksčiau buvo girdėjusi, jog R. J., vykdydama direktoriaus nurodymus, taip pat yra dariusi užskaitas be pinigų, o vėliau šie pinigai buvo įnešami į kasą. Todėl pasitikėjo direktoriumi ir būdama įsitikinusi, kad pinigai bus vėliau įnešti į kasą, užskaitė juos kasoje ir kompiuterinėje banko programoje. Savo poelgį vertina kaip nustatytų kasos taisyklių pažeidimą, kuris vertintinas kaip darbo drausmės pažeidimas. Be to, tai darė tiesioginio vadovo nurodymu, nenorėdama prarasti darbo vietos.

130Teismo posėdyje V. R. prašo patenkinti jo apeliacinius skundus ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jo gynėjas prašo nuteistojo V. R. apeliacinius skundus patenkinti ir paskirti V. R. galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistoji R. J. ir jos gynėja prašo patenkinti nuteistosios R. J. apeliacinį skundą. Nuteistoji A. P. ir jos gynėjas prašo patenkinti A. P. apeliacinį skundą. Nuteistoji A. V. prašo patenkinti jos apeliacinį skundą. Jos gynėjas prašo patenkinti nuteistosios A. V. apeliacinį skundą, ją išteisinti arba paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras ir civilinio ieškovo AB X banko atstovai prašo nuteistųjų V. R., R. J., A. P. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.

131Nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistosioms R. J., A. P. ir A. V. neteisingai paskirtų bausmių ir kitų netinkamai išspręstų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Nuteistojo V. R. apeliaciniai skundai atmetami.

132Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo abiejų bylų aplinkybes, tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino išnagrinėtus įrodymus, pagrįstai pripažino V. R., R. J., A. P. ir A. V. kaltais ir priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistųjų nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

133Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio

134Dėl V. R. nusikalstamų veikų ir jam paskirtos bausmės

135Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad dirbdamas AB X banko K filialo direktoriumi, davęs sau pavaldžioms kasininkėms R. J. ir A. P. nurodymą perduoti jam bankui priklausančias lėšas, 2008 m. gegužės-birželio mėnesį, rugpjūčio 14 d. ir spalio pabaigoje gavo iš jų per 9 kartus 1 363 640 Lt, juos paėmė ir negrąžino, pasisavindamas didelės vertės AB X banko turtą.

136Taip pat nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad, padedant R. J. ir A. V., išvaistė jam patikėtą svetimą AB X bankui priklausančią didelės 1 151 515,63 Lt vertės turtinę teisę – gauti piniginius įnašus iš nuosprendyje nurodomų banko skolininkų.

137V. R. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų yra įrodyta remiantis jo paties daliniu prisipažinimu, nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V. parodymais; liudytojų I. R., J. G., S. G., V. K., K. K. parodymais; 2008 m. gruodžio 9 d. AB X banko vertybių perdavimo priėmimo aktais, iš kurių matyti, kad banko K filialo kasoje nustatytas 1 777 515 Lt litų ir 50 000 Eur trūkumas, o K filialo V kasoje nustatytas 565 000 Lt trūkumas; V. R. išrašytais trimis paprastaisiais vekseliais: 2008 m. gruodžio 2 d. vekseliu – 565 000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 4 d. vekseliu – 50 000 Eur sumai ir 2008 m. gruodžio 4 d. vekseliu – 1 777 515 Lt sumai; daiktų pateikimo protokolais, t. y. R. J. ir A. V. pateiktais V. R. įsiskolinimo sąrašais bei kasos pajamų orderių atplėšiamosiomis dalimis, pagal kurias buvo padarytos lėšų užskaitos į banko sąskaitą; 2009 m. spalio 16 d. specialisto tyrimo išvada Nr. 5-2/140.

138Apeliantas V. R. skunde neneigė, kad jo nurodymu kasininkės R. J. ir A. P. perdavė jam didelės vertės AB X banko turtą, tačiau nesutinka su Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio išvada, kad jis šiuos pinigus pasisavino. Jo manymu, šie jam inkriminuoti veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip didelės vertės svetimo turto išvaistymas, nes paimtų pinigų jis neužvaldė, nepavertė savo nuosavybe, o panaudojo banko interesais – pavedimais buvo sumokami avansai už banko klientus, įsiskolinimai, paimtos paskolos, palūkanos ir pan.

139Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

140Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

141Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

142Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina apelianto V. R. skunde išdėstytos pozicijos, kad jis neteisėtai iš banko paimto didelės vertės turto neužvaldė, o panaudojo jį banko naudai. Priešingai, iš jo duotų parodymų matyti, kad paimtus pinigus jis naudojo vadinamų „blogų“ paskolų apmokėjimui, nes nuo to priklausė jo vadovaujamo banko filialo rezultatai, o tuo pačiu ir jo darbuotojų atlyginimai, paremti skatinimo sistema pagal planinius rodiklius (pelno, klientų skaičiaus, paskolų portfelio ir t. t. ). Tokiu būdu V. R. padarė žalą AB X bankui, atimdamas galimybę išsiieškoti paties banko pinigais apmokėtas banko kreditorių skolas, o neteisėtai paimti banko pinigai buvo panaudoti, tenkinant ne banko, o jo paties interesus (t. y. siekiant sustiprinti jo vadovaujamo banko filialo prestižą, gauti didesnes algas, nuslėpti „blogas“ paskolas, mažėjantį filialo pelną, išsaugoti darbo vietas ir pan.). Šią išvadą pagrindžia ir paties V. R. paaiškinimai bei pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pinigines lėšas į banką V. R. įnešdavo už bankui skolingas bendroves, kurių akcininku buvo jis pats arba jo sūnus (t. y. UAB „AS“, UAB „P“, UAB „T“, UAB „VP ir P“, UAB „BB“, UAB „V“). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas suponuoja savanaudišką veikos motyvą bei tikslą, tačiau pripažinus turto pasisavinimą nenustatytinas asmens praturtėjimas, nes tai nėra būtinas BK 183 straipsnyje numatytos veikos požymis, todėl nepriskirtinas prie įrodinėtinų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2012). Kaip minėta, neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-94/2012, 2K-330/2006, 2K-208/2008, 2K-575/2010). Atsižvelgiant į tai, apelianto V. R. argumentai, kad jis dėl paimtų banko pinigų realiai nepraturtėjo, nes juos perleido tretiesiems asmenim, dengiant fizinių ir juridinių asmenų paskolas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, nepatvirtina, kad jis lėšų nepasisavino, o jas išvaistė, ir nesudaro pagrindo perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką į lengvesnį nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

143Apeliantas V. R. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei kad veikos padarytos rizikingo civilinio ieškovo (AB X banko vadovų) elgesio įtakoje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai).

144Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto V. R. parodymai nebuvo esmingai lemiami nustatant jo dalyvavimą jam inkriminuotose nusikalstamose veikose. Jis tik iš dalies prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo šioje byloje priėmimo, nes jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta anksčiau minėtų bylos duomenų visuma. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, V. R. viso proceso metu neigė pasisavinęs svetimus pinigus, iš jo paaiškinimų duotų teisme ir skundo argumentų matyti, kad jis įsitikinęs, jog paimtus pinigus naudojo gerais tikslais, dėl savo nusikalstamo elgesio kaltina pačią banko vadovybę, kas kelia abejonių dėl jo gailesčio nuoširdumo. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismai pagrįstai nepripažino, jog apelianto elgesys atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančiai aplinkybei keliamą reikalavimą.

145BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panašaus pobūdžio elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius, apie tokį AB X banko vadovų elgesį. Apelianto teiginiai apie banko neapskaičiuotą, neįvertintą, nenuosaikų ir neprognozuojamą paskolų portfelio didinimą, abejotiną paskolų plėtrą, iš to sekusį nepagrįstą darbuotojų skatinimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nuteistasis V. R. pats dirbo AB X banko K filialo vadovu, tiesiogiai vadovavo šio filialo veiklai, buvo atsakingas už jo veiklą bei jam patikėto turto valdymą, naudojimą ir saugojimą, jis turėjo įgaliojimus vienasmeniškai spręsti dėl banko paskolų suteikimo iki 100 000 Lt, jam tiesiogiai pavaldūs buvo šio filialo darbuotojai ir pan. Taigi jis pats turėjo plačius įgaliojimus veikti AB X banko K filialo vardu. Nors apeliantas tvirtina, kad ilgą laiką nebuvo tikrinamos AB X banko K filialo kasos ir saugyklos, tačiau iš nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V., liudytojų I. R., J. G., S. G. parodymų matyti, kad tarp banko darbuotojų tarpusavio santykiai buvo grįsti tarpusavio pasitikėjimu, o sudarytai kasoje ir banko saugykloje esančių vertybių patikrinimo komisijai, kurių narėmis buvo minėtos liudytojos, siekiant tikrinti saugyklos balansą pats V. R. tam nuolat sudarydavo kliūtis ir to daryti neleisdavo, patikrinimo protokolai buvo pasirašomi neatlikus realaus patikrinimo, kol komisija 2008 m. gruodžio mėn. tokių protokolų nebepasirašė ir perdavė visą informaciją centriniai banko administracijai. Išdėstyto aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatęs apelianto V. R. nusikalstamose veikose BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

146Teisėjų kolegija, nepripažinusi, kad apelianto V. R. veiksmuose yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, neturi pagrindo spręsti ir klausimo dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo.

147Sprendžiant dėl apelianto nurodomo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje, atsižvelgiant į V. R. atliktų nuskalstamų veikų pavojingumą, sistemiškumą, jo vaidmenį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, leidžiančios spręsti, jog V. R. už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

148Visi apelianto V. R. nurodomi jo asmenybę charakterizuojantys duomenys (išsilavinimas, amžius, darbiniai, šeiminiai santykiai ir pan.) buvo įvertinti jam skiriant bausmę, visų kitų BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgta į nusikaltimų sunkumą (padarė sunkius nusikaltimus), pavojingumą, kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), veikų motyvus ir tikslus (savanaudiški), jo vaidmenį nusikalstamose veikose, atliktus veiksmus (veikė aktyviai, vaidmuo pagrindinis, nusikalstami veiksmai buvo nevienkartiniai, neatsitiktiniai, o truko beveik pusę metų – 2008 m. gegužės- spalio mėnesiais) ir sukeltas pasekmes (padaryta didelė materialinė žala, ženkliai viršijanti BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės 250 MGL dydžio sumą). Be to, pirmosios instancijos teismas, nors atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau atsižvelgė į tai, kad V. R. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nesutiko tik su jų kvalifikacija. Jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kuri numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kuri numato tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Apeliantui V. R. už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė nėra didesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis, bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, dalinio sudėjimo būdu, prie didesnės bausmės pridedant mažesnę kitos bausmės dalį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta aiškiai per griežta, baudžiamąjį įstatymą neatitinkanti, teisingumo principus pažeidžianti bausmė.

149Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad jis pradėjo atlyginti bankui padarytą žalą įmokėdamas į banko sąskaitą po 500 Lt, neleidžia daryti kitokių išvadų, nes V. R. nusikalstama veikla baigėsi ir išaiškėjo ne jo paties iniciatyva, o banko darbuotojams informavus vadovybę apie galimus jo padarytus pažeidimus. Tuo tarpu žalą V. R. ėmėsi atlyginti išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistojo įmokos, padarytos žalos atlyginimui, yra visiškai nežymios lyginant jas su V. R. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydžiu.

150Dėl R. J. ir A. V. nusikalstamų veiksmų

151Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu R. J. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad išvaistė jai patikėtą AB X banko didelės vertės turtą – per septynis kartus išmokėjo V. R. 798 640 Lt sumą ir atsiradusio trūkumo neatvaizdavo kasos dokumentuose, o kompiuterinėje programoje atliko piniginių lėšų perkėlimą iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų.

152Apeliantė R. J. neneigė išdavusi V. R. 798 640 Lt ir kasos dokumentuose šio perdavimo neužfiksavusi, tačiau tvirtina, kad šiuos veiksmus atliko savo tiesioginio vadovo V. R. nurodymu, būdama įsitikinusi, jog pinigai bus panaudoto banko reikmėm, todėl jos veiksmai, nesant jos kaltės, negali būti vertinami kaip nusikalstami.

153Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto išvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

154Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantės veikoje esant nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

155Apeliantės argumentus, kad nėra jos kaltės (nei tyčinės, nei neatsargios) išvaistant AB X banko didelės vertės turtą paneigia byloje esantys duomenys. Nuteistoji R. J. duodama parodymus pati pripažino, kad vykdydama V. R. nurodymus pažeidė banko kasos taisykles. Tokius jos padarytus pažeidimus patvirtina ir byloje pateikta 2009 m. spalio 16 d. specialisto išvada Nr.5-2/140. R. J. iš esmės suvokė, jog net ir savo tiesioginio vadovo V. R. nurodymu išduoti jam banko pinigus be tai patvirtinančių kasos dokumentų ji neturėjo teisės. Tai patvirtina: jos parodymai, kuriais ji pati pripažino, kad kasos dokumentuose turėjo būti kasos išlaidų orderis, patvirtinantis pinigų išdavimą, tačiau V. R. jai tokių orderių neišrašydavo, o ji jų neprašydavo, nes juo pasitikėjo; taip pat tai, kad vykdydama V. R. nurodymą kompiuterinėje programoje pažymėdavo, jog jam perduotos pinigų sumos yra perkeltos į banko saugyklą, kuri buvo jos žinioje, todėl nieks nepastebėdavo pinigų trūkumo; kad ji net septynis kartus atskiromis didelėmis sumomis iš banko kasos jam išdavė įvairias pinigų sumas, nors ankstesnių lėšų jis dar nebuvo grąžinęs; kad ji išsireikalavo iš V. R. išrašyti jai vekselius visai įsiskolinimo sumai; kad ji turėjo atskirą sąrašą, kuriame fiksuodavo lėšų užskaitas, neįnešant pinigų į kasą; 2008 m. rugpjūčio mėnesį atsisakė duoti V. R. pinigus ir daryti užskaitas. Visi šie duomenys rodo, kad jos valios atliekant veiksmus, atitinkančius nusikalstamą turto išvaistymo sudėtį, netrūko – ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį, tačiau nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

156Taip pat minėtu nuosprendžiu R. J. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad padėjo V. R. išvaistyti AB X banko jam patikėtą svetimą didelės 1 151 515,63 Lt vertės turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš nuosprendyje nurodytų banko skolininkų, nes V. R. nurodymu ji pagal kasos pajamų dokumentus 151 kartą patvirtino pinigų įmokėjimą į banko kasą bendrai 1 042 837,32 Lt sumai, nors žinojo, kad šios lėšos į banko kasą nepateko.

157Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. V. taip pat nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad padėjo V. R. išvaistyti AB X banko jam patikėtą svetimą didelės vertės turtinę teisę gauti piniginius įnašus iš nuosprendyje nurodytų banko skolininkų, nes V. R. nurodymu pagal kasos pajamų dokumentus 43 kartus patvirtino pinigų įmokėjimą į banko kasą bendrai 108 678,31 Lt sumai, nors žinojo, kad šios lėšos į banko kasą nepateko.

158Nuteistųjų R. J. ir A. V. kaltė dėl padarytų minėtų nusikalstamų veikų yra įrodyta jų pačių prisipažinimu, nuteistojo V. R., liudytojų I. R., S. G., V. K., K. K. parodymais, specialisčių Ž. L. ir Z. P. paaiškinimais, daiktų pateikimo protokolais, t. y. R. J. ir A. V. pateiktais sąrašais ir kasos pajamų orderių atplėšiamosiomis dalimis, pagal kurias buvo atliktos užskaitos į banko kasą, 2009 m. spalio 16 d. specialisto tyrimo išvada Nr. 5-2/140.

159Apeliantės skunduose neneigia atlikusios joms inkriminuotus veiksmus, tačiau prašo priimti šioje dalyje jas išteisinantį nuosprendį, nes jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Skunduose teigiama, kad turtinė teisė nėra savarankiškas turto išvaistymo dalykas, dėl to tam kad būtų pripažintas jos išvaistymas jos turėjo perleisti teisę į skolos išieškojimą, o šiuo atveju dėl neteisėtų skolų užskaitų bankas neprarado teisės išsiieškoti įsiskolinimus iš kreditorių. Be to, turtinė teisė, kuri joms inkriminuota kaip išvaistyta, joms nebuvo patikėta.

160Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. J. ir A. V. padėjo V. R. išvaistyti AB X banko turtą. Apeliantės atitinka BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjekto požymius.

161Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Byloje nustatyta, kad R. J. AB X banke pagal 2002 m. balandžio 2 d. darbo sutartį Nr. 7 dirbo kasininke, nuo 2005 m. spalio 1 d. – vyriausios kasininkės pareigose, su ja 2002 m. birželio 21 d. buvo sudaryta visiško materialinės atsakomybės sutartis ir ji buvo visiškai atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą. A. V. nuo 2006 m. kovo 14 d. dirbo AB X banko K filiale kasininkės pareigose, pagal 2008 m. kovo 3 d. direktoriaus Nr. 12 įsakymą buvo atsakinga už jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą. 2008 m. liepos 30 ir 31 dienomis pavadavo vyr. kasininkę R. J.. Pagal AB X banko valdybos pirmininko A. B. 2005 m. spalio 24 d. patvirtintų tipinių filialo klientų aptarnavimo skyriaus vyriausiojo kasininko pareiginius nuostatus vyriausioji kasininkė turėjo užtikrinti kasos darbo taisyklių laikymąsi, kasos dokumentų įforminimo kontrolę. Taigi visi šie duomenys patvirtina, kad R. J. ir ją pavadavusiai A. V. buvo patikėtas banko turtas, tuo pačiu ir jai inkriminuota turtinė teisė priimti bankui priklausančias pinigines lėšas iš banko klientų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek turto, tiek turtinės teisės esminė savybė yra jų ekonominis turinys, kurį įmanoma išreikšti piniginiu ekvivalentu. Kai kuriais atvejais griežtos takoskyros tarp sąvokų „turtas“ ir „turtinė teisė“ nustatyti neįmanoma (pvz., nekilnojamasis turtas ir teisė į jį, banko sąskaitoje esantys pinigai ir reikalavimo teisė bankui, vertybinis popierius ir jo turėtojui priklausanti turtinė teisė ir t. t.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-182/2015). 2009 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 nurodoma, kad į AB X banko apskaitą buvo įtrauktos neįvykusios operacijos, kurios apskaitoje padidino kasos likutį. Taigi R. J. neįnešusi 1 042 837,32 Lt, o A. V. – 93 274,98 Lt grynųjų pinigų į kasą, atžymėjusios kasos operacijas kaip įvykusias banko programoje Forsport, priėmusios kasos taisyklių neatitinkančius dokumentus ir Forsport programoje atlikusios šių lėšų perkėlimą iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų su faktišku grynųjų pinigų likučiu kasoje, šią joms patikėtą turtinę teisę iššvaistė, padarydamos bendrovei didelę turtinę žalą, tolygią banko klientų pagal jų pačios pateiktus sąrašus nesumokėtoms sumoms – 1 151 515,63 Lt. Šias sumas banko klientai privalėjo sumokėti jų sutartyse nustatytų laiku, o tokių mokėjimų neatlikus, turėjo būti sprendžiama dėl sutarčių nutraukimo ir skolų išieškojimo. Banko kasoje atlikus neįneštų pinigų užskaitymus, bankas ne tik realiai negavo jokių įmokų, tačiau taipogi neteko galimybės savalaikiai imtis šių skolų išsireikalavimo ir išieškojimo veiksmų. Kaip matyti iš nuteistojo V. R., apeliantės R. J. paaiškinimų, tokios neįneštų pinigų užskaitos buvo atliekamos už savo įsipareigojimų bankui nevykdančius klientus, dengiant vadinamas „blogąsias“ paskolas, kurių daugelis ir buvo suteikta V. R. pritarimu, jam ir jo sūnui priklausančioms įmonėms, vėliau ir fiziniams asmenims, kurie realiai jokio kreditų iš banko net neketino imti (už ką V. R. buvo nuteistas toliau minimu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu).

162Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad banko klientai, už kuriuos tokios užskaitos buvo daromos, ėmė vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Kita vertus, jei tokios įmokos vėliau visgi buvo atliktos, tai gali turėti reikšmę tik žalos atlyginimo dydžiui, o ne nuteistajai inkriminuotos veikos kvalifikavimui. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams – savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai). Kaltininkui pasisavinus ar iššvaisčius turtą ar turtinę teisę ir vėliau šį turtą ar turtinę teisę ar jų ekvivalentą grąžinus, baudžiamosios atsakomybės pagrindai už šias veikas neišnyksta.

163Nors apeliantės teigia, kad kaip realiai neįvykę mokėjimai nuosprendyje yra nurodomi keli paskolos grąžinimo atvejai, tačiau jos nenurodo, kurių konkrečiai asmenų ir kokio dydžio paskolos buvo apmokėtos, nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų patikrinti jų nurodomų aplinkybių pagrįstumą. Dėl to šie jų skundų argumentai vertinti kaip deklaratyvūs.

164Dėl A. P. nusikalstamų veiksmų

165Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. P. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad išvaistė jai patikėtą AB X banko didelės vertės turtą, per du kartus išmokėdama V. R. 565 000 Lt sumą ir atsiradusio trūkumo neatvaizdavo kasos dokumentuose, o kompiuterinėje programoje atliko piniginių lėšų perkėlimą iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų.

166Nuteistosios A. P. kaltė yra įrodyta jos pačios prisipažinimu, nuteistųjų V. R., R. J. parodymais, liudytojų I. R.; 2008 m. gruodžio 9 d. AB X banko vertybių perdavimo priėmimo aktais, iš kurių matyti, kad banko K filialo V kasoje nustatytas 565 000 Lt trūkumas; V. R. jai išrašytu 2008 m. gruodžio 2 d. paprastuoju vekseliu – 565 000 Lt sumai; 2009 m. spalio 16 d. specialisto tyrimo išvada Nr. 5-2/140; specialisčių Ž. L. ir Z. P. paaiškinimais.

167Apeliantė A. P. skunde teigia, kad jos veika turėjo būti kvalifikuota ne kaip turto išvaistymas, o kaip lengvesnis – BK 229 straipsnyje numatytas – nusikaltimas. Šią savo poziciją apeliantė grindžia tuo, kad ji be išlaidas patvirtinančių dokumentų banko lėšas perdavė ne šiaip trečiajam asmeniui, o savo tiesioginiam vadovui – AB X banko K filialo direktoriui, vykdydama jo nurodymus, ir nežinojo, jog paimti pinigai nebus grąžinti bei bus naudojami ne banko naudai.

168Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008).

169Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį taip pat turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacijai, kuriai esant padaryta nusikalstama veika.

170Nagrinėjamu atveju perkvalifikuoti A. P. nusikalstamus veikus, išvaisčius didelės vertės svetimą AB X banko turtą į tarnybos pareigų neatlikimą nėra teisinio pagrindo. Byloje nustatyta ir pati apeliantė neginčijo, kad ji pažeidė banko nustatytas darbo su kasa taisykles, išduodama pinigus banko filialo direktoriui be kasos dokumentų. Ji aiškiai suvokė, jog daro pažeidimus, nepaisant to, kelis kartus išdavė dideles pinigų sumas banko filialo vadovui V. R. ir neatvaizdavo šių lėšų trūkumo kasoje, o kompiuterinėje programoje atliko piniginių lėšų perkėlimą iš kasos į saugyklą, kad kasdien tikrinamas kasos likutis sutaptų, vėliau išduotai pinigų sumai pareikalavo iš jo vekselių. Šie jos veiksmai rodo, kad ji suprato, jog veikia neteisėtai, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. tikėjosi, kad pinigai į banko kasą, už kurią ji buvo atsakinga, bus grąžinti. Taigi apeliantė A. P. veikė netiesiogine tyčia, kuria BK 229 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas, t. y. neatsargus ir / ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas, negali būti atliktas, t. y. nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nors apeliantė tvirtina, kad ji vykdė savo vadovo nurodymus, tačiau darbo su kasos taisykles nustato ne filialo ar kitų banko padalinių vadovai, o banko valdyba. V. R. paprašius, o jai sutikus šias taisykles pažeisti, ji padėjo jam išvaistyti bankui priklausantį turtą.

171Dėl R. J., A. P. ir A. V. paskirtų bausmių

172Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

173Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teisingumo principas yra bendras visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos lemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Taigi, skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).

174Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu R. J., nuteistai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, paskirta vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šias bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, R. J. paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

175Taip pat minėtu nuosprendžiu A. P., nuteistai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, paskirta vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o A. V., nuteistai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

176Apeliantė A. P. skunde nurodo, kad jai galėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

177Nors baudžiamasis įstatymas už R. J., A. P. ir A. V. padarytas nusikalstamas veikas nenumato alternatyvios bausmės rūšies laisvės atėmimui, tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

178Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. P., R. J. ir A. V. paskirtų bausmių tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

179Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad R. J., A. P. ir A. V. padarė sunkias nusikalstamas veikas, tačiau, vertinant būtinybę jas padariusius asmenis izoliuoti nuo visuomenės, būtina atsižvelgti į visas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. ir A. P. nuteistos už didelės vertės turto išvaistymą, o R. J. ir A. V. padėjusios išvaistyti didelės vertės turtą V. R.. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad visos minėtos apeliantės anksčiau neteistos, administracine tvarka nebaustos, prisipažino padariusios nusikalstamą veiką, nesutiko tik dėl jos kvalifikavimo, nusikalto pirmą kartą, joms inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė įtakotos trečiojo asmens V. R., vykdydamos jo kaip direktoriaus nurodymus, iš jų paaiškinimų matyti, kad bijodamos netekti darbo, R. J. ir A. V. vaidmuo padedant V. R. išvaistyti didelės vertės svetimą turtą buvo antraeilis, nusikalstamos veikos padarytos netiesiogine tyčia. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. P. dirba, charakterizuojama teigiamai, yra išsituoksi, jos tėvai yra garbaus amžiaus (tėvas vidutinių specialių poreikių – pripažintas invalidumas), kuriems reikalinga pagalba (12 t., b. l. 84-89). A. V. studijuoja Kauno technologijų universitete, kur charakterizuojama teigiamai, už gerus studijų rezultatus gauna skatinamąją stipendiją (12 t., b. l. 151). Taigi nusikaltimų padarymo aplinkybės, R. J., A. P. ir A. V. charakterizuojantys duomenys suponuoja išvadą, kad jos nėra tiek pavojingos visuomenei, jog jas būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės.

180Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą R. J., A. P. ir A. V. pripažintos kaltos, praėjo gana ilgas laiko tarpas, nėra duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu joms paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. J., A. P. ir A. V. taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir jos paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas.

181Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnis nenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už tyčinį sunkų nusikaltimą, vykdymo. Tačiau skundžiamam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus įsigaliojusios naujos redakcijos BK 75 straipsnis tokią galimybę numato. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

182Šioje byloje jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojęs naujos redakcijos BK 75 straipsnis taip pat turi grįžtamąją galia. Įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat ir jau aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmių R. J., A. P. bei A. V. skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas šioms nuteistosioms pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas, dydžiu ne per griežtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau šiuo metu dėl jau aptartų aplinkybių, padarius išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios bausmės atlikimo, nuteistosioms R. J., A. P. ir A. V. teisėjų kolegija taiko BK 75 straipsnį ir joms paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atideda. Iš dalies tenkinant šių nuteistųjų apeliacinius skundus, šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

183Dėl civilinio ieškinio

184Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu patenkintas AB X banko ieškinys – iš R. J. solidariai su V. R. priteista 1 840 837,33 Lt (V. R. pasisavinti, o R. J. išvaistyti 506 000 Lt, 120 000 Lt, 172 640 Lt bei abiejų išvaistyti 1 042 837,33 Lt); iš A. P. solidariai su V. R. priteisti V. R. pasisavinti, o A. P. išvaistyti 565 000 Lt; iš A. V. solidariai su V. R. priteisti jų išvaistyti 108 678,31 Lt.

185A. P. skunde nurodo, kad pinigus pasisavino V. R., todėl tik iš jo turi būti priteista civiliniu ieškiniu reikalaujama suma. Taigi šiuo apeliantė kvestionuoja skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio. Apeliantės R. J. ir A. V. skunduose ginčijo visą Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendį.

186Civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo realizuojama esant juridinių faktų sudėčiai: 1) žalai, 2) neteisėtai veikai, 3) priežastiniam ryšiui tarp žalos ir neteisėtos veikos, 4) kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai).

187Nagrinėjamu atveju žala atsirado iš AB X banko K filialo vadovo V. R. veiklos, kuris pasisavino ir išvaistė didelės vertės banko turtą.

188R. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nesilaikė banko kasos taisyklių 23.3 punkto „Grynųjų pinigų išmokėjimo tvarka“ reikalavimų ir banko filialo direktoriaus V. R. prašymu iš banko kasos be kaso išlaidų dokumentų, kompiuterinėje programoje Forpost atklikusi pinigų perkėlimą iš kasos į saugyklą, per 7 kartus V. R. perdavė 798 640 Lt turtą, o pastarasis jį pasisavino.

189Taip pat R. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė banko kasos taisyklių 22.3 punkto „Grynųjų pinigų priėmimo tvarka“ reikalavimų, nesant pinigų įnėšėju ir įnešamų pinigų, V. R. prašymu kompiuterinėje Forpost programoje patvirtino realiai neįvykusius 1 042 837,32 Lt lėšų priėmimus į AB X banko kasą.

190A. P. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė 23.3 punkto „Grynųjų pinigų išmokėjimo tvarka“ reikalavimų ir banko filialo direktoriaus V. R. prašymu iš banko kasos be kaso išlaidų dokumentų, kompiuterinėje programoje Forpost atklikusi pinigų perkėlimą iš kasos į saugyklą, V. R. perdavė 565 000 Lt turtą, o pastarasis jį pasisavino.

191A. V. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė banko kasos taisyklių 22.3 punkto „Grynųjų pinigų priėmimo tvarka“ reikalavimų, nesant pinigų įnėšėju ir įnešamų pinigų, V. R. prašymu kompiuterinėje Forpost programoje patvirtino realiai neįvykusius 93 274,98 Lt lėšų priėmimus į AB X banko kasą.

192Taigi tiek R. J., tiek A. P., tiek A. V. vykdė tiesioginius savo vadovo nurodymus. Kaip matyti iš jų pačių paaiškinimų, manydamos, kad veikia banko naudai, t. y. R. J. ir A. P. manė, kad iš banko kasos išduoti grynieji pinigai bus panaudoti banko interesais, taip pat iš R. J. ir A. J. paaiškinimų matyti, kad jos tikėjosi, jog atliktos neįneštų lėšų į banko kasą užskaitos bus apmokėtos, o jų iš ankstinis atvaizdavimas būtinas tik bendriems mėnesio rezultatams fiksuoti. Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad jos neturėjo tikslo išvaistyti ar padėti V. R. išvaistyti banko turtą, apie jo kaip banko filialo direktoriaus sumanymus ir tikslus veikti ne banko, o savo interesais, jos nežinojo. Šią išvadą pagrindžia ir paties V. R. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad kasininkėms jis nurodė, jog piniginės lėšos reikalingos banko reikalams ir pažadėjo joms šias lėšas grąžinti; kadangi jo žinioje yra banko pinigų saugykla, paėmęs šiuos pinigus grynais iš banko kasos, jis davė kasininkėms nurodymą banko apskaitoje nurodyti, jog pinigai yra pervesti į banko saugyklą, kad nebūtų trūkumo kasose; kad jis duodavo nurodymus nieko apie tokią savo veiklą nenutuokiančioms banko vadybininkėms, išrašyti pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos pats įnešdavo už banko klientus juose nurodytas pinigų sumas, kurias vėliaus išreikalaudavo iš skolininkų; kuomet pats neturėdavo pinigų, duodavo nurodymą banko kasininkėms atvaizduoti banko apskaitoje pinigų įnešimus. Taigi apeliantės apie jo veiklą su išduotais grynaisiais pinigais nieko nežinojo. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad V. R. su R. J., A. P. bei A. V. siejo tiesioginio pavaldumo santykiai, be savo kasdieninių darbo funkcijų, jos taip pat turėjo vykdyti ir atskirus direktoriaus nurodymus. R. J. ir A. P. neteisėti veiksmai, neišrašant grynųjų pinigų išdavimo dokumento, iš banko kasos išmokant pinigines lėšas, patys savaime nesąlygojo žalos atsiradimo, nes pinigai buvo išduoti ne šiaip trečiajam asmeniui, o banko filialo direktoriui, kuris buvo atsakingas už filialo veiklą, jame esančių vertybių išsaugojimą ir kuris turėjo duoti pavedimus bei nurodymus šiame filiale dirbantiems asmenims, tuo pačiu ir minėtoms banko kasininkėms. Šių banko kasininkių veiksmai, nepriklausomai nuo to, ar jos būtų išdavusios pinigus iš banko kasos su tai patvirtinančiais dokumentais, ar be jų, nelėmė ir nesąlygojo, kad nurodytu būdu dėl jų veiksmų banko filialo direktoriui reikėtų atitinkamai veikti. Banko direktoriui išduoti pinigai tik sudarė galimybę šiuos pinigus naudoti arba banko, arba bet kuriems kitiems jo sumanytiems tikslams. Taigi ryšys tarp R. J. ir A. P. neteisėtų veiksmų, iš kasos be kaso išlaidų dokumentų perduodant pinigus banko filialo direktoriui, ir kilusių pasekmių nėra tiesioginis. Žala neatsirado kasininkėms R. J. ir A. P. išdavus grynuosius pinigus be kasos dokumentų banko filialo direktoriui, ar R. J. ir A. V. jo nurodymu atvaizdavus banko apskaitoje realiai neįvykusius pinigų įnešimus, kuriuos banko filialo vadovas V. R. įprastai realiai atlikdavo vėliau. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad žala civiliniam ieškovui AB X bankui buvo sąlygota šio banko K filialo direktoriaus neteisėto veikimo, į kurį jis įtraukė ir sau pavaldžius darbuotojus, duodamas jiems nurodymus neteisėtai veikti.

193Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Teisėje priimta nuostata, kad faktiškai egzistuojanti aplinkybė, kuri neturėjo esminės reikšmės žalai atsirasti, yra vertinama kaip teisiškai nereikšminga. Tarp neteisėto veikimo ir žalos egzistuojantis tokio pobūdžio ryšys, nepakankamas civilinei atsakomybei, kaip pernelyg nutolęs, vadinamas atsitiktiniu.

194Apeliančių R. J., A. P. ir A. V. padarytus pažeidimus, išduodant grynuosius pinigus AB X banko K filialo direktoriui V. R. bei, jo nurodymu, atvaizdavus banko apskaitoje realiai neįvykusius pinigų įnešimus, ir žalą skiria V. R. sumanymai bei aktyvūs jo veiksmai šiuos tikslus įgyvendinant, dėl to minėtų nuteistųjų veiksmai su kilusiomis žalingomis pasekmėmis yra nepakankamai susieti, nes priežastinio ryšio grandinėje esmingai įsiterpę jų tiesioginio vadovo V. R. aktyvūs jo iniciatyva ir nuožiūra, be kasininkių žinios apie jo sumanymus, atlikti veiksmai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, nenustatė tokio pobūdžio priežastinio ryšio, kad neteisėti minėtų R. J., A. P. ir A. V. veiksmai galėtų būti traktuojami kaip žalos padarymo tiesioginė ar esminga netiesioginė priežastis.

195Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nors jos ir nešalina apeliančių baudžiamosios atsakomybės, civiliniai ieškiniai negali būti tenkinami, priteisiant padarytą žalą iš R. J., A. P. ir A. V.. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V. priteisti žalos atlyginimai civiliniam ieškovui AB X bankui naikinama ir nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Nustatoma, kad žalos atlyginimai civiliniam ieškovui priteisiami iš vieno nuteistojo V. R..

196Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat paliko galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistųjų R. J. ir A. P. turtui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, taikomas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu turto konfiskavimo teismas netaikė, o nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo iš nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V. dėl jau aptartų aplinkybių naikinama. Dėl tos pačios priežasties naikinama ir nuosprendžio dalis dėl šių nuteistųjų laikino nuosavybės teisių apribojimo, skundžiamas nuosprendis dalis šioje dalyje irgi keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

197Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio.

198Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, tyčia pažeidė AB X banko Banko valdybos posėdžių protokolais patvirtintas Paskolų išdavimo, administravimo ir grąžinimo taisykles, reglamentuojančiais kreditų išdavimą juridiniams asmenims, taip pat kreditavimo taisykles, reglamentuojančiais kreditų išdavimą fiziniams asmenims, ir išvaistė didelės vertės svetimą AB X bankui priklausantį turtą. Taip pat jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pasisavino didelės vertės svetimą AB X bankas priklausantį turtą, pasirašė suklastotas neatitinkančias tikrovės vartojimo sutartis.

199Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad byla šioje dalyje turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio nuostatos – nuosprendžio aprašomojoje dalyje liudytojų parodymai pažodžiui yra perrašyti iš kaltinamojo akto, jie neanalizuoti, jais ir jo parodymais nesivadovauta, motyvuojamoji nuosprendžio dalis abstrakti ir nekonkreti, nepagrįsta konkrečiomis inkriminuojamų veikų aplinkybėmis, byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

200Šie nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, prieštarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas nuteistojo, liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus išsamiai ištyrė, įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Priešingai nei teigiama skunde, nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyti turintys bylai reikšmę teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, iš kaltinamojo akto nuosprendyje aprašyti nuteistojo ir liudytojų parodymai, buvo ištirti teisiamajame posėdyje bei yra įvertinti nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

201Nagrinėjamu atveju įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino teisiamojo posėdžio metu apklaustų nuteistųjų ir liudytojų parodymų, netinkamai juos vertino, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apelianto V. R. lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą, nekonkretumą ir neteisėtumą pagrindžiančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo pripažintos įrodytomis faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžių turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnyje ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendis priimtas iš esmės pažeidžiant apelianto nurodytas ar kitas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

202Apeliantas V. R. skunde akcentavo teismo šališkumą. Teismų jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, kad teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. BPK 58 straipsnyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą.

203Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl kolegija daro išvadą, kad apelianto dėstomi teiginiai dėl tariamo teismo šališkumo šiuo atveju tėra subjektyvi nuteistojo nuomonė, kurios nepagrindžia konkretūs bylos duomenys. Kaip jau minėta, vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistoji, ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo apeliantė nesutinka, negali būti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. Patikrinusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) taip pat nenustatė.

204Apelianto V. R. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant paskolas 23 juridiniams asmenims, bei dėl didelės vertės svetimo AB X bankui priklausančio turto išvaistymo yra įrodyta nuteistosios S. J., liudytojų N. R., L. M., R. K., K. V., N. B., E. B., T. B., N. J., D. K., N. S., L. Č., R. K., M. Ž., R. T., J. K., T. R., Š. R., I. K., T. D. parodymais, 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. 5-2/140.

205Apelianto V. R. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant paskolas 6 fiziniams asmenims, bei didelės vertės svetimo AB X bankui priklausančio turto išvaistymo yra įrodyta nuteistosios S. J., liudytojų J. B., E. B., D. B., R. K., V. Č., N. B. parodymais ir 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. 5-2/140.

206Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006 ir kt.).

207Byloje neginčytinai nustatyta, kad išduodamas paskolas minėtiems fiziniams ir juridiniams asmenims apeliantas V. R., būdamas banko filialo direktoriumi, pažeidė 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/140 nurodomas banko patvirtintas kreditų išdavimo fiziniams ir juridiniams asmenims taisykles. Ši aplinkybė skunde nėra ginčijama, tačiau apelianto įsitikinimu, jo veikos, išduodant paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims, nepagrįstai kvalifikuotos kaip turto išvaistymas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, banko turtas nebuvo perduotas asmenims neatlygintinai – bankas už paskolą įgijo reikalavimo teises ne tik į paskolos grąžinimą, tačiau ir palūkanas už naudojimąsi jomis. Antra, negautos pajamos (sutartinės palūkanos, delspinigiai, baudos) nėra turto išvaistymo dalyku, jos nebūtų gautos, neišdavus paskolų. Trečia, sudarytos paskolos sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis, skolos nebuvo pripažintos beviltiškomis ir skolininkai nebuvo atleisti nuo prievolės paskolas grąžinti, skolų išieškojimas civiline tvarka tebevyksta, todėl bankui kilusi žala yra civilinės teisės, o ne baudžiamosios dalykas.

208Kaip minėta, turto iššvaistymo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-526/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje iš 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-2/140 matyti, kad paskolos fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suteiktos pažeidžiant paskolų išdavimo taisyklės, viršijant įgaliojimus, vienasmeniškai suteikti didesnius nei 100 000 Lt dydžio kreditus, neįsitikinus fizinių ir juridinių asmenų finansine padėtimi, mokumu, neužtikrinus paskolų realiu įkeitimu ir / ar laidavimu, o tai atlikus – pateikiamo paskolų užtikrinimo realumu, t. y. realia įkeičiamo turto statusu (ar nėra areštuoti, ar iš jo nėra išieškomos kreditorių skolos), jo verte, dėl to skolininkai neturi jokių galimybių atsiskaityti su banku. Šie pažeidimai patys savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad paskolos tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims buvo suteikiamos V. R. kaip banko vadovo pritarimu, pažeidžiant banko vidaus kreditavimo taisykles, neatsižvelgiant į kitų banko darbuotojų (vadybininkų) pateiktus vertinimus atsisakyti jas išduoti, paskolos buvo suteikiamos paties nuteistojo ar su pačiu juo susijusioms įmonėms (pvz.: jis buvo įmonių UAB „VP“, sūnus L. R. buvo akcininkas UAB „P“, jo draugo L. Č. įmonėms), kuriose buvo paskirti tik formalūs vadovai, o visus finansinius reikalus tvarkė pats V. R., iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad gautų paskolų sumos daugeliu atveju buvo naudojamos ne įmonių interesais, dalis jų buvo įsteigta ir / arba pasamdomas direktorius tik tikslu įforminti paskolos dokumentus (pvz.: IĮ „R“, UAB „K“ vadovė T. B., liudytojas R. K. paaiškino, kad jo vardu buvo L. Č. iniciatyva buvo įkurta individuali įmonė paskolai paimti, už kurią buvo nupirktas sklypas, įsteigta įmonė jokios veiklos nevykdė, o pats L. Č. liudytojui paaiškinęs, kad viską tvarko V. R., pas kurį ir buvo visi įmonės įsteigti dokumentai bei įmonės antspaudas). Visi šie duomenys patvirtina, kad V. R. perleido tretiesiems fiziniams ir juridiniams asmenims banko turtą neįsitikinęs šių asmenų galimybėmis grąžinti paimtas paskolas, neužtikrinant paskolų grąžinimo prievolių užtikrinimo priemonėmis (realiu turto įkeitimu, laidavimu ir pan.), t. y. neatlygintinai, nes bankas iš šių asmenų prarado galimybę reikalauti ne tik paskolintus pinigus, tačiau ir gauti atlyginimą (palūkanas) už suteiktą skolą. Tokiu būdu V. R. savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus (banko) galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Kadangi kreditoriaus teisės atkūrimas tapo neperspektyvus dėl sąmoningų nuteistojo veiksmų, sąmoningai nevertinus skolininkų finansinių galimybių suteikiamas paskolas grąžinti, neužtikrinus jų grąžinimo, laikytina, kad nuteistojo veikos peržengė civilinių teisinių santykių ribas.

209Apeliantas neteisus teigdamas, kad paskolų palūkanos, delspinigiai ir baudos nėra turto išvaistymo dalykas. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. R., būdamas AB X banko K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas jo veiklai ir būdamas atsakingas už kreditų suteikimą, įgaliotas banko vardu sudaryti sutartis, pasirašė su fiziniais ir juridiniais asmenimis paskolos sutartis, kuriose buvo numatytas ir užmokestis už naudojimąsi banko pinigais (palūkanos), prievolių nevykdymo teisiniai padariniai (netesybos, baudos). Šios paskolų sutartyse apibrėžtos šalių tarpusavio piniginės prievolės taip pat sudaro banko turtą (turtines teises), kurį gauti iš skolininkų apsunkino neteisėti tyčiniai nuteistojo V. R. veiksmai, nes paskolos buvo suteiktos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenimis, neatsižvelgus į jų realias galimybes šias visas sutartyse numatytas prievoles vykdyti.

210Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams – savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai). Kaltininkui pasisavinus ar iššvaisčius turtą ar turtinę teisę ir vėliau šį turtą ar turtinę teisę ar jų ekvivalentą grąžinus, baudžiamosios atsakomybės pagrindai už šias veikas neišnyksta. Dėl to apelianto argumentai, kad jo neteisėtai išduotos paskolos sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis, kad skolų išieškojimas yra galimas, nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo baudžiamosios teisės prasme.

211Apelianto V. R. teigimu, paskolų išdavimo procese ji neturėjo tikslo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pareigas vykdė pagal savo sugebėjimus, todėl nesant tokios tyčios paskolų sutarčių sudarymas, neužtikrinant pakankamo įkeičiamo turto, turėtų būti kvalifikuojamas nebent tik pagal BK 229 straipsnį, t. y. tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl neatsargumo.

212Šią apelianto poziciją paneigia byloje esančių duomenų visuma, iš kurių matyti, kad nuteistasis V. R. suprato savo veiksmų neteisėtumą bei sąmoningai taip veikė. Šias išvadas patvirtina padarytų nusikalstamų veikų intensyvumas, veikos buvo daromos kelis metus (2005-2007 metais), pažeidžiant banko vidines kreditų suteikimo fiziniams ir juridiniams asmenims taisykles, paskolos buvo suteiktos keliai dešimčiai juridinių ir fizinių asmenų, tam tikrais atvejais viršijant įgaliojimus, vienasmeniškai suteikti didesniu nei 100 000 Lt dydžio kreditus, daugeliu atveju neatsižvelgiant į kitų banko darbuotojų (pvz. vadybininko T. D.) atliktų asmenų duomenų analizės duomenis ir jų pagrindu padarytas išvadas nesuteikti tam tikriems asmenims kredito, nevertinus potencialių skolininkų finansinės padėties, mokumo, neužtikrinus ar nepakankamai užtikrinus suteiktų paskolų grąžinimą. Be to, iš nuteistosios S. J., liudytojų R. K., K. V., E. B., D. K., L. Č., M. Ž., D. B., V. Č. parodymų matyti, kad daugeliu atveju V. R. aktyviai veikė ne tik atstovaudamas jo vadovaujamą banką, tačiau ir su juo sudarančius paskolos sutartis asmenis, galima teigti, iš anskto žinant, jog jie neturės realių galimybių vykdyti arba net ir neketina vykdyti paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad V. R. neturėjo tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis) ir kad jo atlikti tarnybiniai pažeidimai turi būti vertinami tik kaip tarnybinių pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis).

213Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. R. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas bendrininkų grupe su S. J., jai ir Ž. B. suradus asmenis, kurių vardu bus forminti kreditai paimti iš banko, vieninga tyčia pasisavino AB X bankas didelės vertės turtą, kuris buvo panaudotas jo asmeninėms reikmėms.

214Apeliantas V. R. tvirtina, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jis pasisavino fizinių ir juridinių asmenų paskolas, priešingai iš liudytojų parodymų matyti, kad fiziniai asmenys už S. J. ir Ž. B. atlygį, paėmę banke paskolas, jas atiduodavo Ž. B. tiesiogiai arba per S. J..

215V. R. kaltė pasisavinant didelės vertės svetimą AB X banko turtą įrodyta nuteistosios S. J., liudytojų J. J., T. D., D. J., T. K., D. D., K. M., L. N., R. M., V. K., T. F., K. N., R. J., V. K. parodymais, 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr.5-2/140.

216Iš S. J. parodymų matyti, kad ji susirastus asmenis palydėdavo į banką, padėdavo jų vardu užpildyti dokumentus paskolai gauti, tačiau gautus paskolos pinigus paimdavo ji ir perduodavo Ž. B., kuri buvo sakiusi, kad banke turi įtakingą žmogų; kad paskolos sutartys su surastais fiziniais asmenimis buvo sudaromos su V. R. pagalba; kad kiekvieną kartą prieš atvažiuojant su klientu į banką laiką derindavo su V. R. pati arba per Ž. B.; kad pas Ž. B. namuose dažnai lankydavosi V. R.; kad Ž. B. buvo užtikrinusi, jog visas paskolas dengia V. R.; kad pats V. R. sakė, jog visos paskolos bus sumokėtos; kad viskas vyko su jo žinia. Liudytoja J. J. nurodė, kad Ž. B. buvo užtikrinusi, jog V. R. paskolas grąžins. Tą patį patvirtino ir liudytojas L. N.. Liudytojas T. D., dirbęs banke vadybininku, paliudijo, kad daugeliu atveju jis patvirtindavo mažesnio dydžio suteiktiną kreditą, tačiau V. R. šias sumas ženkliai padidindavo; kad būtent V. R. spręsdavo suteikti kreditą ar ne; kad kai kuriais atvejais V. R. atnešdavo jau užpildytus dokumentus dėl kredito suteikimo tiek fizinių, tiek juridinių asmenų vardu ir nurodydavo laiką per kurį turėtų būti paruoštos sutartys; kad kartais V. R. grąžindavo jam jau klientų pasirašytas paskolos sutartis; kad kai kuriais atvejais trūkdavo dokumentų, tačiau direktorius sakydavo, jog jie bus pateikti vėliau. Liudytoja R. J., dirbusi tame pačiame banke kasininke, paliudijo, kad V. R. pats darydavo įnašus už banko klientus, imdavo pinigus iš kasos, reikalavo daryti užskaitas neįnešus pinigų į kasą. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad paskolos fiziniams asmenims buvo suteikiamos, neatsižvelgiant į jų realias finansines galimybes grąžinti, pažeidžiant banko vidaus kreditavimo taisykles. Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad jis veikdamas kartu su Ž. B., tokiu būdu pasisavino AB X banko pinigus. Nors nė vienas liudytojas tiesiogiai nenurodė, kad pinigai buvo perduodami V. R., tačiau iš jų paaiškinimų ir minėtos specialisto išvados matyti, kad paskolos, kurių pinigai buvo perduodami jo pažįstamai Ž. B., išduotos jo iniciatyva, iš pradžių jis net darė įnašus už šiuos banko klientus, o kai kurie liudytojai patvirtino, kad jis ir turėjo jas grąžinti. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad V. R. kryptinga tyčia, veikdamas kartu su Ž. B., savinosi banko pinigus.

217Apelianto V. R. nurodoma aplinkybė, kad liudytojai patvirtino, kad paskolos pinigai buvo atiduodami ne jam, o Ž. B., nepaneigia jo kaltės dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, nes konstatavus, kad nusikalstama veika buvo padaryta kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), pasisavinto ar iššvaistyto turto suma dalimis kiekvienam bendrininkui atskirai neskaidoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-392/2013).

218Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-94/2012, 2K-330/2006, 2K-208/2008, 2K-575/2010). Svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas suponuoja savanaudišką veikos motyvą bei tikslą, tačiau pripažinus turto pasisavinimą nenustatytinas asmens praturtėjimas, nes tai nėra būtinas BK 183 straipsnyje numatytos veikos požymis, todėl nepriskirtinas prie įrodinėtinų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2012). Apeliantas tvirtindamas, kad savo veiksmais jis veikė banko interesais nėra pagrįsti bylos duomenimis, priešingai iš jos matyti, kad bankui buvo padaryta didelė žala. Pastebėtina ir tai, kad jo nurodomi tikslai pagerinti savo vadovaujamo filialo rezultatus, nuo kurių priklausė darbuotojų atlyginimai, yra nukreipta į jo darbo prestižą ir siekį daugiau uždirbti, o ne jo atstovaujamo banko vykdomą kreditavimo politiką.

219Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis V. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, įformino tikrovės neatitinkančias vartojimo sutartis A. K., R. M. ir I. M. vardu bei jas panaudodamas pasisavino didelės vertės AB X banko priklausantį turtą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. 5-2/140, kurioje nurodoma, kad A. K., R. M., I. M. paraiškų paskolai gauti kredito byloje nėra, jos nepateiktos, o sprendimus priėmė ir ataskaitas šiems asmenims suteikti kreditą pasirašė AB X bankas K filialo direktorius V. R.. Nors V. R. banko vardu kredito sutartis su šiais asmenimis pasirašė ir paskolos išmokėtos grynaisiais pinigais, tačiau iš 2011 m. liepos 15 d. specialisto išvados Nr. 140-(9413)-IS1-4268 matyti, kad R. M. ir I. M. vardu parašai, esantys kasos išlaidų orderiuose bei pasirašytose vartojimo kredito sutartyse yra atlikti ne jų ranka. Šiuos įrodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, liudytoja R. M. patvirtino, kad yra jauno amžiaus (nusikalstamos veikos metu buvo 22 m.) ir neturėjo pakankamų pajamų paskolai gauti, jos niekada neėmė, parašai kredito sutartyje ne jos, taip pat nurodė, jog buvo pametusi asmens tapatybės kortelę. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad, nors parašas dokumentuose gali būti jo (L. Č. buvo atvežęs pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau dėl vartojamų stiprių juos pasirašė nežiūrėjęs), asmeniškai paskolos neprašė ir iš banko jokių pinigų neėmė, sąskaitos AB X banke neturėjo. Iš šio liudytojo paaiškinimų matyti, kad jį su dokumentus atvežusiu pasirašyti L. Č. siejo artimi ir draugiški, tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, dėl ko dokumentus A. K. pasirašė jų neskaitęs, apie jo vardu paimtą paskolą sužinojo tik po metų, kai bankas informavo apie nesumokėtas palūkanas, tuomet ir prisiminė L. Č. atvežtus jam pasirašyti dokumentus, kuris paaiškino, kad jo vardu 40 0000 Lt paskolą paėmė AB X banko K skyriaus filialo direktorius V. R.. Liudytojas A. K. paaiškino, kad dėl to kreipėsi į V. R., kuris nors ir neigė paėmęs paskolos pinigus, tačiau žadėjo minėtą paskolą grąžinti. Duomenų, leidžiančių abejoti šio liudytojų parodymais, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir nepateikė ir pats apeliantas V. R.. Savo ruožtu, iš liudytojo T. D., kuris tuo metu ėjo kredito vadybininko pareigas, parodymų matyti, kad 2007 m. lapkričio mėnesį V. R. pateikė jam I. M. dokumentų kopijas ir nurodė paruošti vartojimo kredito sutartį, kurią jis perdavė V. R., o šis po kelių dienų ją grąžino jau su visais direktoriaus ir minėtos klientės parašais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais šio liudytojo parodymais. Apelianto argumentai dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi nėra pagrįsti bylos duomenimis. Juolab, kad iš 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvados Nr. 5-2/140 matyti, kad kreditų vadybininkas T. D. pasirašė ataskaitą sprendimui priimti, kurioje siūlė nesuteikti R. M. vartojimo kredito. Pastebėtina, kad V. R. buvo AB X banko filialo direktorius, kurio sprendimai dėl minėtų vartojimo kreditų suteikimo buvo lemiami. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. pagal kitų asmenų vardais išrašytus grynų pinigų įnešimo kvitus pats vykdė mokėjimus į banko kasą už A. K., I. M. ir R. M., vėliau jo iniciatyva buvo daromos užskaitos už šiuos asmenis neįnešant pinigų į kasą. Išdėstytų byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių visuma patvirtina, kad būtent V. R., būdamas AB X banko K filialo direktoriumi, tiesiogiai vadovaudamas jo veiklai ir būdamas atsakingas už kredito suteikimą, įgaliotas banko vardu pasirašyti sutartis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo A. K., R. M. ir I. M. vardu vartojimo kredito sutartis ir pasisavino AB X banko didelės vertės, t. y. 109 002,47 Lt (31 569,30 Eur), turtą.

220Apelianto V. R. argumentai, kad A. K. pats pasirašė 2007 m. sausio 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-6487-09 paskolos dokumente nepatvirtina dokumento autentiškumo, nes jame esantys įrašai neįtvirtina tikrosios A. K. valios, parašas padėtas ant tikrovės neatitinkančių dokumentų dėl kredito suteikimo. A. K. pats imti kreditą savo reikmėms neketino ir pats asmeniškai jo nepaėmė. Iš minėtų byloje esančių duomenų matyti, kad vartojimo kredito sutartį V. R. A. K. vardu sukūrė tikslingai ir panaudojo joje numatytos paskolos sumos gavimui ir pasisavinimui.

221Baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. R. taip pat nuteistas už tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimis, siekdamas turtinės naudos, veikdamas kartu su Ž. B., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, išduodamas būsto kreditą V. K. vardu. Apeliantas V. R. teigia, kad šioje dalyje jis turi būti išteisintas, nes išduodant paskolą V. K. jis neįgijo jokių teisių į šio liudytojo vardu įgytą butą, be to, visi pastarojo susitarimai buvo sudaryti ne su juo, o su Ž. B..

222Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija. Skunde nurodoma aplinkybė, kad butas įgytas V. K. vardu nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad V. R., veikdamas kartu su Ž. B. pasisavino svetimą didelės vertės AB X banko turtą. Iš nuteistosios S. J. parodymų matyti, kad Ž. B. įkalbėdavo fizinius asmenis už atlygį jų vardu imti kreditus, įgyti nekilnojamojo turto su V. R. žinia, jie pas Ž. B. dažnai aptarinėjo reikalus, atvykus į banką su sutikusiais už atlygi paimti kreditą asmenimis ten jau viskas būdavo paruošta, tai pat nurodė, kad Ž. B. sakydavo, kad tokiu būdu vyksta nekilnojamojo turto perrašymas, paskolas sutinkančių paimti asmenų vardu. Kadangi nuteistasis V. R. buvo AB X banko K filialo direktorius, turintis įgaliojimus veikti banko vardu, be jo, Ž. B. veiksmai įkalbėjus V. K. paimti paskolą butui įgyti negalėjo būti realizuoti. Iš 2009 m. spalio 26 d. specialisto išvados matyti, kad vadybininkas T. D. siūlė nesuteikti būsto kredito V. K., tuo tarpu V. R. priėmė sprendimą suteikti jam 175 000 Lt dydžio kreditą 23 metų laikotarpiui, nors pagal AB X banko kreditavimo taisykles (t. y. AB X banko valdybos 2005-06-09 posėdžio protokolą Nr. 13 „Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo limitais“) vienasmeniškai sprendimo dėl didesnės nei 100 000 Lt dydžio sumos priimti negalėjo. Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad paimti kreditą jį įkalbėjo Ž. B., už tai jis gavo dviejų šimtų atlygį, kreditas tik buvo paimtas jo vardu, šiomis lėšomis jis nesinaudojo, viskuo žadėjo pasirūpinti Ž. B.. Taigi šie duomenys patvirtina, kad V. R., Ž. B. įkalbėjus V. K. paimti jo vardu kreditą būsto įsigijimui, įgyjo galimybę minėto kredito dydžio banko pinigus valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti V. K. vardu, tačiau savo nuožiūra, nes V. K. buto įgyti neketino ir kredito lėšų pats asmeniškai negavo. Šie V. R. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždrausto didelės vertės turto pasisavinimo sudėtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas.

223Teisėjų kolegija nepritaria apelianto V. R. skunde nurodomam argumentui, kad visi jam inkriminuoti veiksmai galėjo būti laikoma viena tęstine nusikalstama veika.

224Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tęstinė nusikalstama veika – tai veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikaltimų nuosavybei bylose nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

225Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tik dalį veikų jungė vieninga tyčia dėl to paties objekto, kurie ir buvo pripažinti tęstinę nusikalstama veika, t. y. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės svetimo turto išvaistymo, suteikiant paskolas juridiniams asmenims, dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės svetimo turto išvaistymo, suteikiant paskolas fiziniams asmenims, dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, pasirašius suklastotas ir tikrovės neatitinkančias paskolos sutartis su A. K., R. M. ir I. M., dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėti ir pasisavinus didelės vertės svetimą turtą, veikiant kartu su Ž. B., dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, veikiant kartu su S. J. ir Ž. B.. Šios veikos tarpusavyje skiriasi savo pobūdžiu, padarymo būdu, rezultatu tyčios kryptingumu, todėl negali būti vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

226Apelianto V. R. argumentai, kad išduodant didesnes nei 100 000 Lt dydžio paskolas visuomet buvo kreipiamasi į filialo Paskolų komitetą ir gaunamas jo pritarimas yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. R. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, t. y. kad K filialo Paskolų komitetas veikė, nors šio filialo rašte nurodoma, kad jis 2004-2007 metais neveikė. Taip pat papildomai nurodė, kad kiekvienas dokumentas buvo perkeliamas į duomenų saugojimo programą „Separion“ ir kiekvieną dokumentą tikrindavo centrinio padalinio Kreditų rizikos departamentas, dėl to jei Paskolų komiteto protokolų nebūtų, būtų stengiamasi juos pasirašyti. Be to, buvo sukurta vieninga paskolų suteikimo tvarka, buvo pildomos dvi ataskaitos, viena iš jų sprendimui priimti, kur buvo aprašoma ir išanalizuojama įmonės finansinė būklė ir kurioje kredito vadybininkas siūlydavo, kokiomis sąlygomis suteikti kreditą. Antra ataskaita būdavo sprendimui patvirtinti. Turėdamas šį dokumentą jis matydavo, kad yra parašyti visi sprendimai, kad yra filialo Paskolų komiteto sprendimas pritarti paskolai ir būdavo sudaroma paskolos sutartis kreditui išduoti. Tokie sprendimo patvirtinimai buvo teikiami centrinio padalinio Paskolų komitetui ir centrinio padalinio Paskolų komitetas visada žinojo, kokiomis sąlygomis paskola yra išduota (36 t., b. l. 193-194).

227Teismui nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręstai, kad civilinis ieškovas AB X bankas sąmoningai nepateikė specialistui ar teismui minėtų Paskolos komiteto protokolų. Apelianto skunde nurodomoje 2005 m. rugsėjo 2 d. K filialo veiklos trūkumo šalinimo patikrinimo ataskaitoje pateiktas K filialo Paskolų komiteto priimtų sprendimų vertinimas iki V. R. atliktų nusikalstamų veikų, padarytų pažeidžiant draudimą vienasmeniškai priimti sprendimą suteikti didesnę nei 100 000 Lt dydžio paskolą. Tuo tarpu visos kitos nuteistojo V. R. nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos byloje esančiais duomenimis ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių dėl Paskolų komiteto pritarimo, V. R. išduodant paskolas.

228Apeliantas V. R. mano, kad buvo pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę nei numato baudžiamasis įstatymas, nes šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai.

229BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2005, 2K-77/2007, 2K-482/2007, 2K-613/2012).

230BK 62 straipsnio pagrindu teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Nuteistajam V. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios sankcijose nustatytų jų vidurkių. Aplinkybių, kurios yra būtinos taikant BK 62 straipsnio nuostatas, byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio. Iš apelianto skundo argumentų matyti, kad prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės grindžiamas tuo, kad baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai, o tai yra aplinkybė, dėl kurios bausmė gali būti švelninama.

231Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pažymėtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas.

232Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl veikų, už kurias V. R. nuteistas pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, truko ilgiau nei trejus metus, t. y. ikiteisminis tyrimas nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. birželio 28 d., bylos nagrinėjimas teisme apie pusantrų metų.

233Teisėjų kolegija, vertindama ikiteisminio tyrimo trukmę, atsižvelgia į tai, kad byla yra sudėtinga – nuteistajam inkriminuoti finansiniai nusikaltimai, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, tam tikrais atvejais veikiant bendrininkų grupe. Be to, byla didelės apimties – V. R. inkriminuotos kelios tęstinės nusikalstamos veikos, išduodant paskolas 23 juridiniams ir 6 fiziniams asmenims, išvaistant svetimą turtą, ir 15 fizinių asmenų, pasisavinant svetimą turtą. Byloje surinktas didelis kiekis finansinių dokumentų, 2009 m. vasario 9 d. buvo pavesta atlikti šių dokumentų tyrimą, 2009 m. spalio 16 d. pateikta specialisto išvada. Nagrinėjamos bylos tam tikrą sudėtingumą proceso trukmės prasme sudarė tai, kad byloje buvo didelis kiekis liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu vyko jų apklausa.

234Iš bylos duomenų matyti, kad bylą perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2012 m. liepos 20 d. nutartimi, pirmasis posėdis 2012 m. spalio 1 d. buvo atidėtas neatvykus kaltinamajam V. R., dėl tų pačių priežasčių atidėtas ir posėdis, vykęs 2012 m. spalio 8 d., 2012 m. spalio 11 ir 15 d. Teismas paskyrė teismo medicinos ekspertizę dėl V. R. sveikatos galimybių dalyvauti teismo posėdžiuose, toliau bylos nagrinėjimas vyko nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki byla išnagrinėta 2013 m. gruodžio 9 d. priimant nuosprendį. Ekspertizės aktas gautas 2013 m. kovo 6 d. Šio akto išvadose ekspertai nurodė, kad V. R. diagnozuota pirminė padidinto kraujospūdžio liga, hipertenzinė kardiopatija, stuburo krūtinės dalies osteochiondrozė, krūtinės skausmai etc., po aukštesnio lygio specialistų ištyrimo ir konsultacijų „širdies- išeminė“ krūtinės skausmų kilmė nepatvirtinta, todėl jis galėjo atvykti į 2012 m. spalio mėnesį vykusius posėdžius.

235Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visą bylos medžiagą, pripažinti to, kad proceso trukmė buvo nepateisinamai ilgai, kad byla išnagrinėta darant procesinius delsimus, dėl kurių buvo pažeista nuteistojo V. R. teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, neturi pagrindo. Tuo tarpu kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, taip pat nenustatyta, todėl konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydami nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

236Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. R., laikėsi BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, išsamiai aptarė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas individualizavo, atsižvelgdamas į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (apysunkis ir sunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (savanaudiški), pasekmes (didelė žala), taip pat į nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes (dirba, žalos neatlygino, nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta), ir pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas jų vidurkiui, galutinė subendrinta bausmė paskirta ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

237Nuteistasis V. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis dirba ir stengiasi atlyginti padarytą žalą, mokėdamas kas mėnesį po 500 Lt (65 t., b. l. 174-191, 194). Visgi šiuo atveju, atsižvelgiant V. R. nusikalstomų veikų mastą, t. y. kad nusikaltimais padaryta žala ženkliai viršija BK 190 straipsnyje nustatytą didelės vertės 250 MGL dydžio sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

238Šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimamas išnagrinėjus dvi baudžiamąsias bylas, kuriose tas pats nuteistasis V. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dviem, t. y. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d., nuosprendžiais. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi abi šios baudžiamosios bylos buvo sujungtos. Išnagrinėjus sujungtą bylą, teisėjų kolegija patikrino abiejų skundžiamų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat pasisakė ir dėl abiem skundžiamais nuosprendžiais nuteistajam V. R. paskirtų bausmių. Tačiau bendrinti V. R. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskirti jam vieną galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo ir procesinės galimybės. Pirmiausia, dėl to nėra paduoti apeliaciniai skundai. Be to, šis klausimas šiuo atveju turi būti sprendžiamas ne šio apeliacinio proceso, o jau įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo proceso metu. Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką nustatyti ir nuteistajam V. R. keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti šiuo atveju turės tuos nuosprendžius priėmęs pirmosios instancijos teismas, t. y. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsnio nuostatomis.

239Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

Nutarė

240Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistosioms R. J., A. P. ir A. V. paskirtų bausmių ir civilinio ieškinio bei laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimų išsprendimo pakeisti.

241Nuteistajai R. J. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti nuteistajai R. J. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

242Nuteistajai A. P. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti nuteistajai A. P. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

243Nuteistajai A. V. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti nuteistajai A. V. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

244Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria žalos atlyginimai civiliniam ieškovui AB X bankui priteisti iš nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V.. Nustatyti, kad žalos atlyginimai priteisti iš nuteistojo V. R..

245Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistosios R. J. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jos ir jos tėvui J. J. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuteistosios A. P. kratos metu paimtiems ir Kauno apskrities VPK kasoje saugomiems 8090 JAV dolerių, taip pat A. P. butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

246Kitos Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

247Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio nekeisti.

248Nuteistojo V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžių atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. – pagal nuteistųjų V. R., R. J., A. P. ir A. V. apeliacinius skundus dėl... 3. V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 4. R. J. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6... 5. A. P. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems)... 6. A. V. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį... 7. Iš nuteistųjų V. R. ir R. J. solidariai priteista 1 840 837,33 Lt civiliniam... 8. Iš nuteistųjų V. R. ir A. V. solidariai priteista 108 678,31 Lt civiliniam... 9. Iš nuteistųjų V. R. ir A. P. solidariai priteista 565 000 Lt civiliniam... 10. Ir pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013... 11. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (juridinių... 12. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (juridinių... 13. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (fizinių... 14. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (fizinių asmenų atžvilgiu) – laisvės... 15. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (fizinių... 16. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;... 17. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (fizinių asmenų atžvilgiu ) laisvės... 18. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) (V. K.... 19. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams;... 20. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija)- laisvės... 21. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams ir 9 mėnesiams.... 22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes,... 23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes,... 24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes,... 25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkte, bausmes,... 26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkte, bausmes,... 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias subendrintas bausmes... 28. Iš nuteistojo V. R. priteista 6 379 461,40 Lt civiliniam ieškovui AB X... 29. Iš nuteistojo V. R. ir S. J. solidariai priteista 1 159 552,28 Lt civiliniam... 30. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir S. J., dėl jos nuosprendis apeliacine... 31. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi dvi baudžiamosios... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 33. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu:... 34. V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 35. R. J. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės... 36. A. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės... 37. V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės... 38. 2008-07-31 tokiu pat būdu klientų aptarnavimo vadybininkei V. K. jis davė... 39. Tokiu būdu V. R. iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės - 1 151... 40. R. J. nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą... 41. A. V. nuteista už tai, kad padėjo iššvaistyti didelės vertės svetimą... 42. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu:... 43. V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės... 44. 2004-04-02 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. TL-2004-016-09 ir neteisėtai... 45. 2004-07-23 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 46. 2005-05-18 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 47. 2005-12-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 48. 2006-04-14 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 49. 2006-04-14 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 50. 2006-04-20 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 51. 2006-04-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 52. 2006-05-03 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 53. 2006-06-22 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 54. 2006-07-26 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 55. 2006-10-12 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 56. 2006-10-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 57. 2006-12-14 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 58. 2007-01-18 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 59. 2007-02-15 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 60. 2007-02-19 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 61. 2007-04-16 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 62. 2007-05-03 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 63. 2007-05-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 64. 2007-06-01 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 65. 2007-07-26 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 66. 2007-08-30 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 67. Šiais veiksmais jis vieninga tyčia, tęstine nusikalstama veika iššvaistė... 68. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą... 69. 2005-10-28 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 70. 2006-01-31 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 71. 2006-04-10 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 72. 2006-07-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 73. 2007-03-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 74. 2007-07-12 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė kreditavimo sutartį Nr.... 75. Šiais nusikalstamais veiksmais jis vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika... 76. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 77. 2007-01-18 iš tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs A. K. asmens duomenis... 78. 2007-11-09 tęsdamas nusikalstamą veiką iš tyrimo metu nenustatyto asmens... 79. 2007-11-09 tęsdamas nusikalstamą veiką iš tyrimo metu nenustatyto asmens... 80. Šiais nusikalstamais veiksmais jis vieninga tyčia tęstine nusikalstama veika... 81. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 82. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės... 83. 2007-10-30 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo... 84. 2007-11-15 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 85. 2007-11-16 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 86. 2007-11-19 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 87. 2007-11-20 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 88. 2007-11-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 89. 2007-11-21 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 90. 2007-11-22 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 91. 2007-11-26 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 92. 2007-11-27 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo... 93. 2007-12-20 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 94. 2008-01-17 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė vartojimo kredito sutartį... 95. 2008-01-23 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo... 96. 2008-02-25 tęsdamas nusikalstamą veiką pasirašė būsto kreditavimo... 97. Šiais nusikalstamais veiksmais jis vieninga tyčia, tęstine nusikalstama... 98. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 99. Nuteistasis mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos... 100. Teismas, skirdamas bausmę, nurodė, kad jis yra teistas už analogiškus... 101. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3... 102. Taip pat skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas dalyje dėl jo... 103. Taip pat skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas dalyje dėl jo... 104. Teismas nepagrįstas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2... 105. Nuteistasis teigia, kad visi jam inkriminuoti nusikaltimai galėjo būti... 106. Teismas neatliko išsamaus teisminio įrodymų tyrimo, nes byloje liko esminiai... 107. Nuteistasis mano, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo... 108. Taip pat nuteistasis V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo... 109. Nuteistasis teigia, kad teismas neanalizavo liudytojų parodymų, jų... 110. Nuteistasis teigia, kad iš bylos matosi, kad jis net trumpam laikui nebuvo... 111. Teismas, netinkamai kvalifikavęs jo veiką, skirdamas laisvės atėmimo... 112. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad veikas jis padarė... 113. Šioje byloje neįvertintos ir itin svarbios jį charakterizuojančios... 114. Jeigu teismas nuspręstų, kad taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindo... 115. Įrodymus pagrindžiančių aplinkybių nevertinimas, atsisakymas kviesti... 116. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 117. Nuteistoji nurodo, kad asmeniui patikėto ar buvusio jo žinioje turto... 118. Vertinant šiuos jos veiksmus, pažymėtina, kad jeigu asmuo nesuprato, jog... 119. Teismas nepagrįstai pripažino ją kalta, kad bendrininkaudama kaip padėjėja... 120. Dėl jos veiksmų bankas nepatyrė jokių nuostolių. Nors banko filialo... 121. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. P. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 122. Nuteistoji teigia, kad teismas, net ir pripažinęs ją kalta pagal BK 184... 123. Teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į BK 54 straipsnio numatytus bausmių... 124. Be to, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leido manyti, jog realiai jos... 125. BK 229 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarnybos pareigų... 126. Teismas nuosprendyje nurodė, kad iš specialisto išvados matyti, jog ji... 127. Šio straipsnio sankcijoje nurodyta, jog tokią nusikalstamą veiką padaręs... 128. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 129. Nuteistoji teigia, kad teismo neįvertino tos aplinkybės, jog tam, kad bet... 130. Teismo posėdyje V. R. prašo patenkinti jo apeliacinius skundus ir paskirti... 131. Nuteistųjų R. J., A. P. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 132. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo abiejų... 133. Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio... 134. Dėl V. R. nusikalstamų veikų ir jam paskirtos bausmės... 135. Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d.... 136. Taip pat nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20... 137. V. R. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų yra įrodyta remiantis jo paties... 138. Apeliantas V. R. skunde neneigė, kad jo nurodymu kasininkės R. J. ir A. P.... 139. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 140. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti... 141. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darant išvadą dėl įmonės vadovo... 142. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina apelianto V. R. skunde... 143. Apeliantas V. R. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo... 144. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti... 145. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia... 146. Teisėjų kolegija, nepripažinusi, kad apelianto V. R. veiksmuose yra BK 59... 147. Sprendžiant dėl apelianto nurodomo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 148. Visi apelianto V. R. nurodomi jo asmenybę charakterizuojantys duomenys... 149. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad jis pradėjo atlyginti bankui... 150. Dėl R. J. ir A. V. nusikalstamų veiksmų ... 151. Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d.... 152. Apeliantė R. J. neneigė išdavusi V. R. 798 640 Lt ir kasos dokumentuose šio... 153. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. BK 184... 154. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 155. Apeliantės argumentus, kad nėra jos kaltės (nei tyčinės, nei neatsargios)... 156. Taip pat minėtu nuosprendžiu R. J. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir... 157. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. V.... 158. Nuteistųjų R. J. ir A. V. kaltė dėl padarytų minėtų nusikalstamų veikų... 159. Apeliantės skunduose neneigia atlikusios joms inkriminuotus veiksmus, tačiau... 160. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 161. Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų,... 162. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad banko klientai, už kuriuos tokios... 163. Nors apeliantės teigia, kad kaip realiai neįvykę mokėjimai nuosprendyje yra... 164. Dėl A. P. nusikalstamų veiksmų ... 165. Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d.... 166. Nuteistosios A. P. kaltė yra įrodyta jos pačios prisipažinimu, nuteistųjų... 167. Apeliantė A. P. skunde teigia, kad jos veika turėjo būti kvalifikuota ne... 168. Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės... 169. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį taip pat... 170. Nagrinėjamu atveju perkvalifikuoti A. P. nusikalstamus veikus, išvaisčius... 171. Dėl R. J., A. P. ir A. V. paskirtų bausmių... 172. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 173. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teisingumo principas yra bendras... 174. Nustatyta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d.... 175. Taip pat minėtu nuosprendžiu A. P., nuteistai pagal BK 184 straipsnio 2... 176. Apeliantė A. P. skunde nurodo, kad jai galėjo būti paskirta su laisvės... 177. Nors baudžiamasis įstatymas už R. J., A. P. ir A. V. padarytas nusikalstamas... 178. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas... 179. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad R. J., A. P. ir A.... 180. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nuo nusikalstamų veikų, už... 181. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu... 182. Šioje byloje jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojęs naujos... 183. Dėl civilinio ieškinio... 184. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu patenkintas AB X... 185. A. P. skunde nurodo, kad pinigus pasisavino V. R., todėl tik iš jo turi būti... 186. Civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo realizuojama esant juridinių faktų... 187. Nagrinėjamu atveju žala atsirado iš AB X banko K filialo vadovo V. R.... 188. R. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nesilaikė banko kasos... 189. Taip pat R. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė banko... 190. A. P. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė 23.3 punkto... 191. A. V. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė banko kasos... 192. Taigi tiek R. J., tiek A. P., tiek A. V. vykdė tiesioginius savo vadovo... 193. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas netiesioginis priežastinis... 194. Apeliančių R. J., A. P. ir A. V. padarytus pažeidimus, išduodant grynuosius... 195. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nors jos ir nešalina apeliančių... 196. Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat paliko galioti laikiną nuosavybės... 197. Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio.... 198. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. R.... 199. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad byla šioje dalyje turi... 200. Šie nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti... 201. Nagrinėjamu atveju įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 202. Apeliantas V. R. skunde akcentavo teismo šališkumą. Teismų... 203. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo... 204. Apelianto V. R. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant... 205. Apelianto V. R. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant... 206. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar... 207. Byloje neginčytinai nustatyta, kad išduodamas paskolas minėtiems fiziniams... 208. Kaip minėta, turto iššvaistymo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo... 209. Apeliantas neteisus teigdamas, kad paskolų palūkanos, delspinigiai ir baudos... 210. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems... 211. Apelianto V. R. teigimu, paskolų išdavimo procese ji neturėjo tikslo... 212. Šią apelianto poziciją paneigia byloje esančių duomenų visuma, iš kurių... 213. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. R.... 214. Apeliantas V. R. tvirtina, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų,... 215. V. R. kaltė pasisavinant didelės vertės svetimą AB X banko turtą įrodyta... 216. Iš S. J. parodymų matyti, kad ji susirastus asmenis palydėdavo į banką,... 217. Apelianto V. R. nurodoma aplinkybė, kad liudytojai patvirtino, kad paskolos... 218. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu... 219. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis V. R., piktnaudžiaudamas... 220. Apelianto V. R. argumentai, kad A. K. pats pasirašė 2007 m. sausio 18 d.... 221. Baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d.... 222. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija. Skunde... 223. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto V. R. skunde nurodomam argumentui, kad... 224. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tęstinė nusikalstama veika –... 225. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tik dalį veikų jungė... 226. Apelianto V. R. argumentai, kad išduodant didesnes nei 100 000 Lt dydžio... 227. Teismui nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręstai, kad civilinis... 228. Apeliantas V. R. mano, kad buvo pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį... 229. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 230. BK 62 straipsnio pagrindu teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo... 231. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos... 232. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl veikų, už kurias V. R.... 233. Teisėjų kolegija, vertindama ikiteisminio tyrimo trukmę, atsižvelgia į... 234. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje... 235. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visą bylos medžiagą, pripažinti to,... 236. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. R., laikėsi BK 54... 237. Nuteistasis V. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus,... 238. Šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimamas išnagrinėjus dvi... 239. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,... 240. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį dėl... 241. Nuteistajai R. J. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės... 242. Nuteistajai A. P. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių... 243. Nuteistajai A. V. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės... 244. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria žalos atlyginimai civiliniam ieškovui... 245. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistosios R. J. butui,... 246. Kitos Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalies... 247. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio nekeisti.... 248. Nuteistojo V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m....