Byla 2K-7-8-788/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Artūro Ridiko, Artūro Pažarskio, Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, nuteistajam L. K. ir jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui, nuteistajam V. P. ir jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, nuteistajam S. R. ir jo gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei, nuteistajam R. Ž. ir jo gynėjui Arūnui Petrauskui, nuteistajam M. K. ir jo gynėjui Raimundui Lideikai, nuteistajam K. B., nuteistųjų K. B. ir juridinio asmens UAB „A“ gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, nuteistųjų R. Ž., M. K., K. B., nuteistojo A. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovo techninio direktoriaus A. Š., nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės ir nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžių.

3Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu:

4L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš V. Ž.) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš V. D.) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo dėl J. P.) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. U.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto prievartavimo iš J. P.) – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir turto prievartavimo iš J. P.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl S. R. ir V. P. papirkimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), iš L. K. konfiskuota 58 734 Lt (17 010,54 Eur). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. kovo 23 d;

5S. R. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. U.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš P. V. P.) – laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), iš S. R. konfiskuota 38 234 Lt (11 073,33 Eur);

6V. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš J. B.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir savavaldžiavimo dėl J. P.) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš K. B.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir devyniems mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš A. V.) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir kyšio dalies priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bei apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), iš V. P. konfiskuota 29 334 Lt (8495,71 Eur);

7K. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. B. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (2600 Lt – 753,01 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

8juridinis asmuo UAB „A“ nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 250 MGL (32 500 Lt – 9412,65 Eur) dydžio bauda;

9A. V. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 100 MGL (13 000 Lt – 3765,06 Eur) dydžio bauda;

10juridinis asmuo UAB „V“ nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) – 200 MGL (26 000 Lt – 7530,12 Eur) dydžio bauda;

11M. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, M. K. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (2600 Lt – 753,01 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

12R. Ž. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, R. Ž. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (2600 Lt – 753,01 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

13juridinis asmuo UAB „D“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

14Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu:

151) nuteistųjų J. U., K. B., J. B., M. K., R. Ž., nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ atstovės V. B., nuteistojo A. V. advokato gynėjo L. S. Bagdono, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovo laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Š., nuteistojo V. D. ir jo advokato L. Judicko, nuteistojo juridinio asmens UAB „E“ atstovo V. B., nuteistojo juridinio asmens UAB „D“ atstovo advokato Valdemaro Bužinsko apeliaciniai skundai atmesti;

162) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas:

17panaikinta nuosprendžio dalis dėl L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl turto prievartavimo iš J. P), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, dėl D. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį ir L. K. bei D. R. išteisinti, nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. R. panaikintas taikytas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą. D. R. panaikintas BK 75 straipsnio, baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį taikymas;

18panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.), dėl S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.), dėl L. K. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. ir V. P. papirkimo), ir V. P., S. R. bei L. K. išteisinti, nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19Nuteistajam L. K. inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam V. P. inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo S. N. veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 2 dalies ir BK 294 straipsnio 2 dalies (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistiesiems L. K., V. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o S. N. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį pašalintas didelės turtinės žalos požymis. Nuteistajam S. N. panaikintas taikytas bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, pagal BK 75 straipsnį taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas sumažintas iki vienerių metų. Panaikinta nuteistajam S. N. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, t. y. įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (2600 Lt – 753,01 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

20Pašalintas iš nuosprendžio nuteistiesiems L. K., S. R., V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o G. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotas objektyvusis požymis – reikalavimas duoti nenustatyto, tačiau didesnio nei 1 MGL dydžio kyšį iš J. B. Nuteistajai G. S. panaikinta taikyta baudžiamojo poveikio priemonė pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 71 straipsnį, įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

21Iš nuosprendžio nuteistiesiems L. K., S. R., V. P. pašalintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotas objektyvusis požymis – provokavimas duoti kyšį iš UAB „V“ direktoriaus A. V.

22Nuteistiesiems L. K. ir S. R. iš nuosprendžio pašalintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį inkriminuotas objektyvusis požymis – provokavimas duoti kyšį iš UAB „B“ direktoriaus J. U.

23L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir devynių mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.) paskirta penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš V. Ž.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl susitarimo ir kyšio priėmimo iš V. D.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo, susijusio su J. P.), 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. U.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir L. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, L. K. įpareigotas per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

24S. R. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. U.), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. R. paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. R. įpareigotas per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

25V. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. B.), pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš A. V.), subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. P. įpareigotas per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

26Nagrinėjamoje byloje taip pat nuteisti G. S., J. B., V. D., juridinis asmuo UAB „E“, S. N., J. U., juridinis asmuo UAB „D“, P. V. P., juridinis asmuo UAB „B“, išteisinta D. R., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

27Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

Nustatė

28I. Bylos esmė

291. L. K. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos narys, padedant UAB „Da“, atlikusios (duomenys neskelbtini) savivaldybės įgyvendinamų projektų (duomenys neskelbtini) administravimą, direktorei G. S., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus reikalavo ir priėmė kyšį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

301.1. 2006 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau prieš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai skelbiant viešųjų pirkimų konkursus pirkti (duomenys neskelbtini) valymo darbų techninių projektų rengimo paslaugas, G. S., veikdama pagal susitarimą su L. K., telefoninio pokalbio metu iš V. Ž., firmos „K“, rengusios projektų (duomenys neskelbtini) techninius projektus, direktoriaus, pareikalavo L. K. naudai penkių procentų techninių projektų rengimo vertės dydžio kyšio.

311.2. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijai, kurios nariu buvo ir L. K., viešojo konkurso metu pasirinkus pirkti V. Ž. firmos „K“ paslaugas ir bendrovei parengus techninius projektus, G. S. 2007 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, tęsdama su L. K. sutartą nusikalstamą veiką, UAB „Da“ biuro patalpose iš V. Ž. paėmė L. K. skirtus 4500 Lt ir juos 2007 m. liepos 13 d., apie 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete perdavė L. K.

321.3. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, o G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 1 dalyje.

332. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos narys, S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, padedant UAB „Da“, atlikusios (duomenys neskelbtini) savivaldybės įgyvendinamų projektų (duomenys neskelbtini) administravimą, direktorei G. S., veikdami bendrininkų grupe, priėmė kyšį, o J. B., būdamas UAB „Vi“ direktorius ir veikdamas UAB „Ka“ interesais, papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

342.1. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K., V. P. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. jų naudai priims kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės įgyvendinamų projektų (duomenys neskelbtini) vykdymo metu darbus atliksiančių bendrovių atstovų, o S. R. ir V. P. eidami pareigas netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

352.2. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K. susitarė su UAB „Da“ direktore G. S., kad vykdant minėtus projektus jie kartu proteguos konkursuose dalyvausiančią UAB „Ka“, t. y. neteisėtai veiks, kad minėta bendrovė laimėtų tuos konkursus, o už šiuos veiksmus L. K., V. P. ir S. R., padedant G. S., priims kyšį.

362.3. 2007 m. kovo 20 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. susitiko su UAB „Vi“ direktoriumi J. B. ir G. S. bei aptarė ir derino būsimų konkursų reikalavimus konkursų dalyviams. Šio pokalbio metu L. K. ir G. S. pažadėjo J. B., kad veiks pagal UAB „Ka“ interesus, t. y. parengs bendrovei palankius kvalifikacinius reikalavimus konkursų dalyviams ir taip sudarys išskirtines sąlygas laimėti minimus viešųjų pirkimų konkursus.

372.4. 2007 m. gegužės 9 d., apie 11.40 val., ten pat vykusio susitikimo metu L. K. ir G. S. UAB „H“ direktoriui M. S., aptardami dalyvavimo konkursuose sąlygas, pažadėjo, kad tuo atveju, jei bendrovės UAB „H“ ir UAB „Ka“ konkurse pateiks bendrą pasiūlymą, jie veiks pagal šių bendrovių interesus, t. y. parengs bendrą pasiūlymą pateiksiančioms minėtoms bendrovėms palankius kvalifikacinius reikalavimus konkursų dalyviams ir taip sudarys išskirtines sąlygas šioms bendrovėms kartu laimėti minimus viešųjų pirkimų konkursus.

382.5. 2007 m. lapkričio 27 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. ir S. R. aptarė planus, kaip jie kartu su V. P. dalinsis už vykdomą nusikalstamą veiką gautus pinigus. Be to, to paties susitikimo metu L. K. informavo S. R. apie J. B. ketinimą perduoti pinigus už neteisėtą veikimą UAB „Ka“ naudai. Tą pačią dieną, apie 11.00 val., ten pat vykusio pokalbio metu L. K. su J. B. sutarė, kad už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus UAB „Ka“ naudai pinigus J. B. perduos per G. S.

392.6. 2007 m. lapkričio 28 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. ir V. P. aptarė, kaip bus vykdomas susitarimas priimti kyšį iš J. B.

402.7. 2007 m. gruodžio 7 d., apie 11.00 val., G. S., veikdama pagal susitarimą su L. K., telefoninio pokalbio metu netiesiogiai nurodė J. B. iki 2007 m. gruodžio 12 d. atvežti jai pinigus, t. y. kyšį. Tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 10 d. J. B. perdavė G. S. tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnę nei 1 MGL dydžio, t. y. 130 Lt, sumą. Po to G. S. 2007 m. gruodžio 10 d., apie 19.00 val., jos tėvui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tęsdama sutartą nusikalstamą veiką, minėtą pinigų sumą perdavė L. K. už jų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „Ka“ protegavimą, dėl to ši bendrovė su subrangove – UAB „Hi“ dėl dirbtinai sudarytų sąlygų konkursų metu įgijo pranašumą prieš konkurentus ir buvo paskelbta minėtų konkursų laimėtoja. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 11 d., apie 8.50 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. informavo bendrininkų grupės narį S. R. apie gautų pinigų sumą už minėtus nusikalstamus veiksmus bei kartu suskaičiavo, ar gauta suma atitinka reikalautą.

412.8. Šiais veiksmais L. K., S. R., V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje, o J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

423. Be to, L. K. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o V. D. ir UAB „E“ papirko valstybės tarnautoją, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

433.1. 2007 m. liepos 11 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio susitikimo metu L. K. UAB „E“ direktoriui V. D. pasiūlė, kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiks UAB „E“ naudai, t. y. kad ši bendrovė būtų pasirinkta (duomenys neskelbtini) savivaldybės atliekamoje tiekėjų apklausoje dėl (duomenys neskelbtini) vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo už 54 280 Lt (15 720,57 Eur), ir susitarė, kad už tai V. D. grąžins L. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės sumokėtų pinigų už kelių remonto darbus bendrovei „E“ kaip kyšį.

443.2. To paties pokalbio metu L. K. telefonu nurodė (duomenys neskelbtini) seniūnui J. K. atlikti apklausą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų atlikimo ir paaiškino, kad yra sutarta, jog darbus už 54 000 Lt (15 639,48 Eur) atliks V. D. bendrovė. Taip pat L. K. nurodė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vietinio ūkio vyriausiajam specialistui S. A. paruošti įsakymo projektą, kuriuo (duomenys neskelbtini) seniūnui būtų pavesta atlikti apklausą dėl kelių remonto.

453.3. 2007 m. liepos 12 d. L. K. nurodymu pirkimų organizatorius, t. y. (duomenys neskelbtini) miesto seniūnas J. K., atliko tiekėjų apklausą ir raštu apklausė J. B. IĮ, UAB „S“ ir UAB „E“, iš kurių tik UAB „E“ realiai pretendavo atlikti siūlomus darbus. L. K. davus minėtus neteisėtus nurodymus, 2007 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybė sudarė su UAB „E“ statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinių avarinių žvyrkelių remonto darbų ir pagal UAB „E“ 2007 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ELP Nr. 0000566 pervedė 54 280 Lt (15 720,57 Eur) už darbus į bendrovės „E“ sąskaitą banke „DnB Nord“.

463.4. 2007 m. spalio 11 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete V. D., veikdamas UAB „E“ naudai, davė L. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

473.5. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, V. D. ir juridinis asmuo UAB „E“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

484. Be to, L. K. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos narys, o V. P. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, padedant S. N., veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (dėl J. P.) ir nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

494.1. 2007 m. lapkričio 28 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete L. K. bei V. P., piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, ir S. N., naudodami psichinę prievartą, t. y. pareikšdami, kad J. P. yra skolingas 30 000 Lt (8688,60 Eur) L. K. ir V. P. už tai, jog jo vadovaujama UAB „J“ 2007 metais buvo pripažinta laimėtoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, bei pareikšdami, kad, pastarajam įvykdžius jų reikalavimus, ateityje nebus trukdoma UAB „J“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vykdomuose viešųjų pirkimų konkursuose, atvirai partijos „N“ naudai vertė J. P. atleisti nuo didelės vertės turtinės pareigos partiją „N“, t. y. nereikalauti iš (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininko V. P. ne mažesnės nei 80 000 Lt (23 169,60 Eur) skolos, susidariusios UAB „J“ pagal 2006 m. balandžio 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 9, su partija „N“ atlikus jos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus už 182 640,27 Lt (52 896,28 Eur).

504.2. Vykdydamas L. K., V. P. ir S. N. reikalavimą, 2007 m. gruodžio 3 d. J. P. pateikė V. P. 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „J“ protokolo dėl „N“ patalpų remonto projektą, kuriame buvo nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina nuo 182 640 Lt (52 896,2 Eur) mažinama iki 100 000 Lt (28 962 Eur), ir 2007 m. gruodžio 3 d. kreditinę sąskaitą JP Nr. 168, kurioje buvo nurodyta, jog UAB „J“ partijai „N“ grąžina 82 640,27 Lt (23 934,28 Eur) iš 2007 m. gruodžio 12 d. sąskaitoje faktūroje JP Nr. 134 nurodytos 182 640,27 Lt (52 896,28 Eur) sumos.

514.3. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 19 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. nurodė S. N. pakartotinai perduoti J. P. reikalavimą atleisti nuo turtinės pareigos partiją „N“, t. y. nereikalauti skolos iš V. P. už atliktus partijos „N“ naudojamo pastato remonto darbus ir surašyti naują PVM sąskaitą faktūrą dėl 80 000 Lt (23 169,60 Eur), o 2007 m. gruodžio 21 d., apie 16.05 val., ir 2008 m. vasario 6 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusių pokalbių su J. P. metu L. K. pakartotinai pareikalavo pakeisti UAB „J“ 2006 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje JP Nr. 071 už partijos „N“ (duomenys neskelbtini) skyriaus naudojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus nurodytą atliktų darbų vertę, t. y. 182 640,27 Lt (52 896,28 Eur) į 80 000 Lt (23 169,60 Eur), tokiu būdu atleidžiant nuo turtinės prievolės ne mažesnei nei 102 640,27 Lt (29 726,68 Eur) sumai.

524.4. Tokiais savo veiksmais L. K., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtintu (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentu bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtintais (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos nuostatais būdamas tiesiogiai atsakingas už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, ir V. P., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 4 d. patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento 112.7 punktu būdamas įpareigotas kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo institucijų, iš jų ir savivaldybės administracijos, vadovų veiklą bei 112.4 punktu būdamas įgaliotas atleisti ar siūlyti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui, kuris tiesiogiai atsakingas už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, padedant S. N., pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje numatytą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, bei L. K., siekdamas asmeninės naudos, t. y. gerų santykių su V. P., kuris, siekdamas turtinės naudos partijai „N“, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

534.5. Šiais veiksmais L. K. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, o S. N., veikęs kaip padėjėjas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje.

545. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos narys, S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo didelės vertės kyšio ir priėmė jo dalį, o K. B. ir UAB „A“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

555.1. 2007 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, L. K., V. P. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus ir savo bei pastarųjų naudai priims kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose dalyvavusios ir juos laimėjusios UAB „A“ atstovų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o S. R. ir V. P., eidami pareigas, netrukdys jam nusikalstamai veikti ir kartu su L. K. pasidalins priimtą kyšį.

565.2. 2007 m. gruodžio 5 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete L. K. ir V. P. sutarė, kad apskaičiuos numatomą reikalauti kyšio sumą iš UAB „A“, kuri 2007 metais dalyvavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos skelbiamuose viešuosiuose konkursuose dėl statybos ir remonto darbų pirkimo ir, 2007 metais laimėjusi konkursus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai atliko įvairių darbų, ir pareikalaus, kad UAB „A“ vadovas K. B. minėtą pinigų sumą pervestų pavedimu. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 18 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu L. K. savo bei S. R. ir V. P. naudai priėmė kyšį iš UAB „A“ direktoriaus K. B., veikusio UAB „A“ interesais, ir priėmė voką su 20 000 Lt (5792,40 Eur) bei susitarė, kad K. B. perves į partijos „N“ sąskaitą, kurios (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas buvo V. P., 30 000 Lt (8688,60 Eur) arba partijos „N“ vietoje sumokės 30 000 Lt (8688,60 Eur) J. P. už dalį šio vadovaujamos UAB „J“ atliktų darbų remontuojant partijos „N“ (duomenys neskelbtini) skyriaus naudojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už jų, t. y. L. K., S. R. ir V. P., teisėtą veikimą UAB „A“ naudai vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jie vykdė savo pareigas ir nesudarė kliūčių UAB „A“ 2007 metais dalyvauti ir laimėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės organizuotus konkursus.

575.3. Tą pačią dieną, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu L. K., V. P. ir S. R. susitarė pasidalinti iš K. B. gautus 20 000 Lt (5792,40 Eur), kaip kyšį, o 2007 m. gruodžio 28 d., apie 11.15 val., ten pat vykusio pokalbio metu, L. K. ir V. P. bei 2008 m. sausio 9 d., apie 18.20 val., tame pačiame kabinete vykusio pokalbio metu L. K. ir S. R. derino kyšių reikalavimo ir kaip kyšį duotų pinigų priėmimo iš K. B. bei šių nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo detales, t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, susitarė priimti 50 000 Lt (14 481 Eur), t. y. didesnės nei 250 MGL vertės, kyšį ir priėmė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį, o K. B. ir UAB „A“ susitarė perduoti valstybės tarnautojams 50 000 Lt (14 481 Eur), t. y. didesnės nei 250 MGL vertės, kyšį ir perdavė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

585.4. Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, o K. B. ir UAB „A“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

596. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, priėmė kyšį, o A. V. ir UAB „V“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

606.1. 2007 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K., V. P. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus savo bei V. P. ir S. R. naudai, priims kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios UAB „V“ atstovų už neteisėtą veikimą bendrovės naudai, o S. R. ir V. P. eidami pareigas netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

616.2. 2007 m. rugsėjo 10 d. vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu atplėšus vokus su viešojo pirkimo konkurse dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos stogo remonto darbų pirkimo dalyvavusių bendrovių – UAB „A“ (pasiūlyta darbų atlikimo kaina – 172 206,84 Lt (49 874,55 Eur) ir UAB „V“ (pasiūlyta darbų atlikimo kaina – 178 479,00 Lt (51 691,09 Eur) pasiūlymais, paaiškėjo, jog mažesnę kainą, t. y. 172 206,84 Lt (49 874,55 Eur), pasiūlė UAB „A“. Veikdamas UAB „V“ interesais, 2007 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete vykusio pokalbio su UAB „A“ direktoriumi K. B. metu, L. K. paprašė, jog UAB „A“ atsisakytų savo pasiūlymo ar kitu būdu leistų UAB „V“ laimėti minėtą konkursą.

626.3. 2007 m. rugsėjo 14 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu, L. K. su S. R. pasakė A. V., kad gali paveikti UAB „A“ direktorių K. B., kad UAB „A“ leistų konkursą laimėti UAB „V“.

636.4. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 rugsėjo 20 d. tyrimo nenustatytose vietose L. K. susitiko su UAB „A“ direktoriumi K. B. ir nurodė derybų su UAB „T“ metu nurodyti darbų atlikimo kainą, t. y. „172 000 Lt (49 814,64 Eur)“, o kito susitikimo metu UAB „V“ atstovui L. K. nurodė derybų su UAB „T“ metu nurodyti darbų atlikimo kainą, t. y. „170 000 Lt (49 235,40 Eur)“.

646.5. 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB „A“ ir UAB „V“ atstovai UAB „T“ valdybai derybų metu nurodė su L. K. aptartas ir suderintas darbų atlikimo kainas bei sąlygas, ir bendrovės valdyba nusprendė pirkti paslaugas už mažesnę kainą bei trumpesnį darbų atlikimo terminą nurodžiusios UAB „V“. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. informavo S. R., kaip darė įtaką dėl UAB „T“ vykdyto (duomenys neskelbtini) mokyklos stogo remonto darbų atlikimo viešojo pirkimo procedūros UAB „V“ naudai.

656.6. 2007 m. spalio 4 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. iš A. V., veikusio UAB „V“ interesais, savo, V. P. ir S. R. naudai priėmė kyšį, t. y. voką su ne mažesne nei 20 000 Lt (5792,40 Eur) suma už neteisėtą veikimą UAB „V“ naudai vykdant įgaliojimus, t. y. už darymą įtakos dėl UAB „T“ organizuoto viešojo pirkimo konkurso dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos stogo remonto darbų pirkimo dalyvavusios UAB „A“ direktoriaus K. B., dėl ko buvo sudarytos sąlygos UAB „V“ neteisėtai laimėti minėtą viešojo pirkimo konkursą. Po to 2007 m. spalio 5 d., apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. kyšio dalį, skirtą S. R. ir V. P., t. y. 10 500 Lt (3041,01 Eur), perdavė S. R.

666.7. 2007 m. lapkričio 5 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K., V. P. ir S. R. aptarė iš UAB „V“ vadovo A. V. gautus kyšius, t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, priėmė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį, o A. V. ir UAB „V“ davė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

676.8. Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, o A. V. ir UAB „V“ padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

687. Be to, L. K. ir S. R. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe, priėmė kyšį, o J. U. ir UAB „B“ papirko minėtus valstybės tarnautojus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

697.1. 2007 m. spalio 1 d., apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete susitikimo metu L. K. susitarė su UAB „B“ direktoriumi J. U., kad suorganizuos viešojo pirkimo konkursą ir padarys taip, kad UAB „T“ pirktų UAB „B“ siūlomą gatvių valymo mašiną.

707.2. 2007 m. spalio 2 d. L. K., elektroniniu paštu iš J. U. gavęs pasiūlytų trijų bendrovių dalyvauti viešojo pirkimo konkurse sąrašą, kuriame buvo nurodytos bendrovės: „Ba“, „W“ ir „B“, bei gatvių valymo mašinos techninę specifikaciją, 2007 m. spalio 11 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos posėdžio metu, pasiūlė pateikti pasiūlymus parduoti gatvių valymo mašiną ir išsiųsti bendrovėms UAB „B“, UAB „Ba“ ir UAB „W“, iš kurių tik UAB „B“ prekiavo specializuotomis gatvių valymo mašinomis, bei pateikė J. U. elektroniniu paštu atsiųstą perkamos gatvių valymo mašinos techninę specifikaciją.

717.3. 2007 m. spalio 15 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio susitikimo metu, L. K. ir S. R. susitarė su J. U. priimti iš jo 4000 Eur (13 811,20 Lt) kyšį už tai, kad L. K. ir S. R. veikia ir ateityje veiks UAB „B“ interesais bei sudarys išskirtines sąlygas šiai bendrovei laimėti UAB „T“ paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą gatvių valymo mašinai pirkti.

727.4. 2007 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu L. K. pritarė sprendimui gatvių valymo mašiną pirkti iš UAB „B“.

737.5. 2007 m. lapkričio 12 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. iš J. U. savo ir S. R. naudai tiesiogiai priėmė 13 800 Lt (3996,76 Eur) kyšį už jų neteisėtą veikimą, t. y. už viešojo pirkimo konkurso organizavimą ir bendrovės UAB „B“ protegavimą minėto konkurso metu, kai į konkursą buvo pakviestos J. U. nurodytos bendrovės, kurioms išsiųstos J. U. pateiktos perkamos gatvių valymo mašinos techninės specifikacijos, ir UAB „B“, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus pirkimų principus, be konkurencijos buvo pasirinkta gatvių valymo mašinos pardavėja, t. y. L. K. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, priėmė 13 800 Lt (3996,76 Eur) kyšį, o J. U. ir UAB „B“ davė 13 800 Lt (3996,76 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

747.6. Šiais veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, o J. U. ir UAB „B“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

758. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „Ti“ valdybos pirmininkas, S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, V. P. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo duoti didelės vertės kyšį ir priėmė jo dalį, o R. Ž., M. K. ir UAB „D“ susitarė duoti didelės vertės kyšį ir davė jo dalį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

768.1. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybei gavus UAB „D“ raštą, kuriuo buvo prašoma išnuomoti patalpas hemodializės klinikai, L. K., S. R., būdami partijos „L“ nariai, ir V. P., būdamas partijos „N“ narys, suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. ir S. R. reikalaus savo ir V. P. naudai bei priims kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios bendrovės „Ti“ patalpas išsinuomoti norinčios UAB „D“ atstovų už teisėtą veikimą bendrovės naudai, o V. P. eidamas pareigas netrukdys L. K. ir S. R. nusikalstamai veikti bei kartu pasidalins priimtą kyšį.

778.2. 2007 m. spalio 17 d., apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus kabinete vykusio L. K. ir UAB „D“ atstovaujančio UAB „D“ Vilniaus filialo direktoriaus M. K. susitikimo metu bei 2007 m. spalio 18 d. restorane (duomenys neskelbtini) vykusio L. K. ir M. K. bei UAB „D“ generalinio direktoriaus R. Ž. susitikimo metu, bei 2007 m. lapkričio 21 d., apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio L. K., S. R. ir M. K. susitikimo metu susitarė, kad UAB „D“ bus išnuomotos (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „Ti“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir už tai L. K. ir S. R. savo ir V. P. naudai pareikalavo iš M. K. 100 000 Lt (28 962 Eur), t. y. didesnio nei 250 MGL vertės, kyšio, o M. K., būdamas susitaręs su R. Ž., pažadėjo šį kyšį duoti.

788.3. 2007 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio UAB „Ti“ valdybos posėdžio metu L. K. pasisakė ir balsavo už bendrovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimą UAB „Di“.

798.4. 2007 m. lapkričio 28 d., apie 8 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. ir S. R. aptarė, kaip legalizuos nusikalstamu būdu iš UAB „D“ atstovo M. K. gautus pinigus, taip pat tą pačią dieną, tame pačiame kabinete vykusio pokalbio metu, L. K. ir V. P. suderino kyšio priėmimo iš M. K. būdus ir sąlygas, t. y. kad kyšis bus pervestas pavedimu į partijų sąskaitas.

808.5. Tęsdami sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 5 d., apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete L. K. iš V. P. gavo lapelį su partijos „N“ sąskaitos numeriu, kurį 2007 m. gruodžio 6 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete perdavė M. K. ir sutarė dėl kyšio perdavimo būdo, t. y. kad kyšio dalis, neva suteikiant paramą, bus pervesta pavedimu į partijų „L“ bei „N“ sąskaitas.

818.6. 2007 m. gruodžio 6 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose vykusio susitikimo metu, M. K., veikdamas pagal bendrą susitarimą su R. Ž., pažadėjo L. K. perduoti 100 000 Lt (28 962 Eur), t. y. didesnį nei 250 MGL vertės, kyšį už netrukdymą bei L. K., S. R. ir V. P. aktyvius veiksmus UAB „D“ naudai ir susitarus dėl kyšio perdavimo sąlygų, o L. K. perdavus M. K. duotą partijos „N“ sąskaitos numerį bei nurodant kyšio dalį perduoti neva suteikiant paramą partijoms „N“ ir „L“.

828.7. 2008 m. sausio 8 d. UAB „D“ direktorius R. Ž., veikdamas bendrovės interesais ir vykdydamas susitarimą duoti kyšį, davė nurodymą UAB „D“ vyr. finansininkei B. M., kuri iš AB SEB Vilniaus banke esančios bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į „L“ (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Hansabankas“, kaip paramą pervedė 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir į „N“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, kaip paramą pervedė 20 000 Lt (5792,40 Eur), t. y. L. K., S. R. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, reikalavo 100 000 Lt (28 962 Eur), didesnio nei 250 MGL vertės, kyšio ir priėmė kyšio dalį, t. y. 30 000 Lt (8688,60 Eur) kitų naudai už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o R. Ž. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe, veikdami UAB „D“ naudai, susitarė dėl 100 000 Lt (28 962 Eur), didesnio nei 250 MGL vertės kyšio davimo ir davė jo dalį, t. y. 30 000 Lt (8688,60 Eur), taip papirkdami valstybės tarnautojus už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

838.8. Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, o R. Ž., M. K. ir UAB „D“ padarė nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje.

849. Be to, L. K. ir S. R. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, t. y. L. K. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos narys, S. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojas, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo duoti didelės vertės kyšį ir priėmė jo dalį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o P. V. P. susitarė duoti didelės vertės kyšį ir davė jo dalį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

859.1. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, L. K. ir S. R. suplanavo bendrą nusikalstamą veiką ir sutarė, kad L. K. reikalaus savo bei S. R. naudai bei priims kyšį iš (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios bendrovės „T“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), norinčio pirkti asmens, o S. R. eidamas pareigas netrukdys L. K. nusikalstamai veikti ir kartu pasidalins priimtą kyšį.

869.2. 2007 m. lapkričio 30 d., apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriaus darbo kabinete susitikimo metu L. K. pasiūlė P. V. P. už mažiausią galimą kainą, t. y. 2 520 000 Lt (729 842,44 Eur), įsigyti UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), ir susitarė dėl 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y. didesnio nei 250 MGL vertės, kyšio už galimybę statinių kompleksą nusipirkti už nurodytą kainą priėmimo.

879.3. 2008 m. vasario 4 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. ir S. R. aptarė UAB ,,T“ priklausančio pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybes bei nusikalstamos veiklos planą paaiškėjus, kad apie jų reikalaujamą 200 000 Lt (57 924 Eur) kyšį iš galimų statinių komplekso pirkėjų žino ir kiti asmenys.

889.4. 2008 m. vasario 4 d., apie 11 val. 50 min., ir 2008 m. vasario 5 d., apie 10.50 val., toje pačioje vietoje vykusių susitikimų metu, P. V. P. pažadėjo duoti L. K. 200 000 Lt (57 924 Eur), t. y. didesnį nei 250 MGL, kyšį už tai, kad L. K., vykdydamas įgaliojimus, sudarytų galimybę P. V. P. atstovaujamai UAB „Se“ už mažiausią galimą kainą, t. y. 2 520 000 Lt (729 842,44 Eur), iš (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ įsigyti pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini).

899.5. 2008 m. vasario 5 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. paaiškino S. R. numatomas minėto pastatų komplekso pardavimo ir sutartas kyšio perdavimo sąlygas.

909.6. 2008 m. vasario 5 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. nurodė UAB „T“ direktoriui E. J. sukviesti UAB „T“ valdybos narius į posėdį dėl klausimo apie UAB ,,T“ priklausančio pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą svarstymo, o E. J. tai padarius, 2008 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu balsavo už sprendimą bendrovei „Se“ parduoti UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini).

919.7. 2008 m. vasario 13 d., apie 9.10 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus darbo kabinete L. K. priėmė iš P. V. P. 10 000 Lt (2896,20 Eur), kaip reikalauto kyšio dalį už jo, t. y. L. K., ir S. R. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. galimybės sudarymą P. V. P. atstovaujamai UAB „Se“ už mažiausią galimą kainą – 2 520 000 Lt (729 842,44 Eur) įsigyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB ,,T“ priklausantį pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. L. K. ir S. R., veikdami bendrininkų grupe, susitarė priimti 200 000 Lt (57 924 Eur), didesnį nei 250 MGL vertės, kyšį ir priėmė kyšio dalį, t. y. 10 000 Lt (2896,20 Eur), už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o P. V. P. susitarė duoti 200 000 Lt (57 924 Eur), didesnį nei 250 MGL vertės, kyšį ir davė jo dalį, t. y. 10 000 Lt (2896,20 Eur), valstybės tarnautojams už jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

929.8. Šiais savo veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, o P. V. P. – nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

93II. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

9410. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskirtų bausmių švelninimo ir jų vykdymo atidėjimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

9510.1. Apeliacinės instancijos teismas L. K., S. R. ir V. P. pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, nesant jo taikymo pagrindų, nepagrįstai atidėjo nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat nors šiems nuteistiesiems parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau jos dydį už kiekvieną iš atskirų nusikaltimų bei skirdamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nustatė netinkamai pritaikydamas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 63 straipsnio nuostatas.

9610.2. Tam, kad būtų taikomas BK 75 straipsnis, turi būti nuspręsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Tokia išvada turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, sudarančiomis galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-482/2014). Bausmės vykdymo institutas skirtas tinkamam, proporcingam, objektyviam ir teisingam asmens, padariusio nusikaltimą, nubaudimui užtikrinti. Bausmė turi atlikti nubaudimo ir asmens pataisymo funkciją, sukelti tam tikrus nuteistojo elgesio pokyčius, o bausmę skiriantis teismas turi rasti tinkamą santykį tarp skiriamos bausmės dydžio ir šia bausme siekiamų tikslų. Baudžiamojo kodekso nuostatos, švelninančios nuteistojo padėtį, turi būti taikomos siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą, o ne tapti išvestiniu pagrindu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016). Taikant BK 75 straipsnį, bausmės individualizavimas atliekamas du kartus: vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan., teismo sprendimu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-7-29-942/2016). Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti suabsoliutinamas ir taikomas pažeidžiant baudžiamojo proceso principų pusiausvyrą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, valstybės reakcija turi užtikrinti ir specialiąją, ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-132-942/2016).

9710.3. Tai, kad nuteistieji L. K., V. P. ir S. R. anksčiau neteisti, dirba, įgiję aukštąjį išsilavinimą, nėra aplinkybės, lemiančios jiems BK 75 straipsnio taikymą. Daug korupcinio pobūdžio nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams vykdytojų anksčiau neteisti, yra nepriekaištingos reputacijos, turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys. Teistumo neturėjimas bei teisės pažeidimų nedarymas, nepriekaištinga reputacija yra viena iš sąlygų eiti pareigas, kuriomis pasinaudodami nuteistieji padarė sunkius korupcinius nusikaltimus. Pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pareigomis, V. P. padarė penkis korupcinio pobūdžio nusikaltimus, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavaduotojo pareigomis, S. R. padarė šešis korupcinio pobūdžio nusikaltimus, o L. K., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos nario pareigomis, padarė devynis korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistųjų nusikaltimai susiję su visuomenei jautria sfera – už savivaldybės disponuojamas lėšas organizuojant viešuosius pirkimus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančių ežerų valymo, žvyrkelių remonto darbams atlikti, gatvių valymo mašinai įsigyti, patalpoms išnuomoti bei kitokiems visuomenės poreikiams tenkinti. Nuteistieji visas korupcines veikas darė savo iniciatyva, sistemingai ir ilgą laiką. Nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, padaryti nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar dėl kitų asmenų įtakos, jie buvo logiška jų gyvenimo būdo bei siekio gauti neteisėtos turtinės naudos pasinaudojant tuo metu einamomis aukštomis pareigomis pasekmė. Į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, be to, neįvertino to, kad visi kyšininkavimo epizodai, už kuriuos šie asmenys nuteisti (išskyrus pripažinimą kaltais pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.), susiję su neteisėtu veikimu, vykdant įgaliojimus.

9810.4. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistiesiems, nebuvo atsižvelgta ir į BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo motyvai ir išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje siejami tik su humaniškumo principu, nurodant, kad nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės, vertinant tai bylos išnagrinėjimo trukmės aspektu, neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jų socialiniams ryšiams ir nenutrūkstamai nuteistųjų darbinei veiklai, tačiau padarytų korupcinio pobūdžio veikų pavojingumas, laipsnis, šių nusikaltimų skaičius bei kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės nuosprendyje vertinamos nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas privalo atsižvelgti ir į kėsinimosi dalyko vertingumą. Šiuo atveju kuo aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje eina kaltininkai, tuo savo nusikalstamais veiksmais sukelia sunkesnių padarinių tiek valstybės tarnybai, tiek apskritai valstybės interesams. Nusikaltimai padaryti nuteistiesiems einant aukštas pareigas ir vykdant jiems priskirtas funkcijas, sumenkintas savivaldybės prestižas, autoritetas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, nepripažino jų reikšmingomis. Aukščiausių pareigūnų sisteminė korupcija rodo ypač didelį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą.

9910.5. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumo, privalu vertinti visus kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius. Būtina įvertinti, ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, taip pat dėl kokių priežasčių padarė nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Nuteistieji jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė per ilgą laiką, jie buvo iš anksto suplanuoti, suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat siekė turtinės naudos. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, neigė savo kaltę, nesigailėjo dėl padarytų veiksmų, siekdami palengvinti savo teisinę padėtį, keitė parodymus sau naudinga linkme. Kasatorius mano, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog nepadarydami naujų nusikalstamų veikų per visą laiką, kol vyko procesas, nuteistieji jų nedarys ir ateityje, kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi, padarė teigiamas išvadas.

10010.6. Ir pats baudžiamasis procesas, ir jo trukmė negali būti tapatinami su bausmės institutu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamasis procesas nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. turėjo tam tikrą prevencinį poveikį, neturi teisinės reikšmės ir negali turėti įtakos dėl BK 75 straipsnio taikymo. Teismui nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę ir jos vykdymą atidėjus, kaltininko sąmonėje susiformuoja lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, ypač bendrajai ir specialiajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Teisingumo principas negali formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, paneigti baudžiamosios teisės esmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-25-942/2015). Nuteistiesiems taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nebuvo realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis, teisingumo principo įgyvendinimas.

10110.7. Apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas bausmes nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P., netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Teismas neįvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo (L. K. padarė tris sunkius, vieną nesunkų ir penkis apysunkius nusikaltimus, S. R. – tris sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, V. P. – du sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus), to, kad jie veikas padarė tiesiogine tyčia, inkriminuotos veikos nebuvo atsitiktinės, o pačių nuteistųjų inicijuotos, savanaudiško pobūdžio, padarytos, siekiant neteisėtos turtinės naudos, po pirmo kyšininkavimo nuteistieji savo nusikalstamų ketinimų nenutraukė, nusikalstamų veikų darymas tapo sisteminis, nusikalstamos veikos buvo daromos ilgai ir nukreiptos prieš skirtingus asmenis, nuteistieji nepripažino padarę nusikalstamas veikas, neigė savo kaltę, savaip interpretavo ir aiškino bylos aplinkybes, jų parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, visi nuteistieji – bendrininkų grupės vykdytojai, veikė bendrininkų grupe, tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

10210.8. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, suteikė išskirtinę reikšmę ilgam laiko tarpui nuo nusikaltimų padarymo pradžios, jų ištyrimo, akcentavo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip devynerius metus, per kuriuos šie nuteistieji nepadarė kitų nusikalstamų veikų. Kadangi nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų nedarymas yra ne teisė, o pareiga, baudžiamosios teisės požiūriu toks ilgesnį laiką po nusikaltimų padarymo trunkantis elgesys kaltininkui papildomų privilegijų nesukuria. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatas, nukrypta nuo esminių bausmės skyrimui taikomų baudžiamosios teisės principų, teismo nuosprendis neatitinka BPK 1 straipsnio 1 dalies, BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimų. Teismui nebuvo pagrindo L. K., S. R. ir V. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį skirti bausmes, žymiai mažesnes už sankcijos vidurkį, o galutinę bausmę paskirti tokią, kuri užtikrintų formalią galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

10311. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžius ir jį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

10411.1. Teismai aiškiai netinkamai taikė BK 227 straipsnio 2 dalį. Baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstyti ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys, ištirtos ir įvertintos visos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, renkami, tiriami ir vertinami tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl teisinančių įrodymų, todėl nuosprendis nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, BPK 305 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2009).

10511.2. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) už papirkimą baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti patrauktas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekdamas tų pačių veiksmų. 2011 m. liepos 5 d. buvo pakeistas BK 227 straipsnis nurodant, kad už papirkimą baudžiamas tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą (neteisėtą) veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi veikos už neteisėtą materialinių vertybių perdavimą trečiajam asmeniui iki 2011 m. liepos 5 d. nebuvo kriminalizuotos (tai įstatymų leidėjas nurodo ir aiškinamajame rašte).

10611.3. R. Ž. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „D“ vadovas, davė kyšį trečiajam asmeniui – politinėms partijoms „N“ ir „L“ už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė išnuomotų bendrovei atitinkamas patalpas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai, nepateikdamas motyvuotų išvadų pripažino R. Ž. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), nors straipsnio dispozicijoje nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšio davimą trečiajam asmeniui, taip pažeidžiant BK 2 straipsnio 1, 4 dalių, 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10711.4. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje deklaratyviai teigdamas, kad politinės partijos, kurioms UAB „D“ pervedė 30 000 Lt (8688,60 Eur), jokio pageidaujamo ar nepageidaujamo veikimo daryti negalėjo ir nedarė, neatsakė į kasatoriaus keltą veikos kvalifikavimo klausimą. Įstatymo leidėjui pakeitus BK 227 straipsnio dispoziciją, trečiojo asmens sąvoka nebuvo siejama su jo pageidaujamų ar nepageidaujamų veiksmų atlikimu, o kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui sietinas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus.

10811.5. Bylą nagrinėję teismai nepateikė motyvų, kodėl kasatoriaus veika laikytina kriminalizuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), taip pat kodėl atmetami teisinantys duomenys, nurodyti apeliaciniame skunde. Veikos kriminalizavimas ir kvalifikavimas yra esminiai apeliacinio skundo argumentai, todėl, teismui nepateikus dėl jų motyvų, tai laikytina esminiu BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-489/2017, 2K-409/2016, 2K-284-648/2016).

10911.6. Teismo nuosprendyje nurodoma, jog kasatoriaus iniciatyva UAB „D“ priėmė sprendimą paremti politines partijas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad R. Ž. būtų rodęs tokios veiklos iniciatyvą. Liudytoja B. M. teisme nurodė, jog kiekvienais metais bendrovės akcininkai priima sprendimus dėl lėšų skyrimo paramai; tokie sprendimai buvo priimti 2006 ir 2007 m. ir juos bendrovės darbuotojai, iš jų ir vyriausioji finansininkė bei bendrovės vadovas, privalo vykdyti. Apie byloje esančius bendrovės akcininkų sprendimus teismas savo nuosprendyje nepasisakė, jų nevertino, savo išvadų dėl jų neišdėstė. Skirti paramą partijoms buvo bendrovės akcininkų valia, jis ją privalėjo vykdyti. Teisme R. Ž. nurodė, kad iš byloje esančių UAB „D“ akcininkų visuotinių susirinkimų protokolų turinio matyti, kad partijoms parama buvo skirta akcininkų iniciatyva ir valia ir tai nėra susiję su patalpų nuoma. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, dėl jų nuosprendyje nepasisakyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat jų netyrė, nelygino su kitais bylos duomenimis, nepateikė argumentuotų išvadų. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai dėl teisinančių įrodymų įvertinimo teismo liko netirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79/2011, 2K-214-139/2015, 2K-48/2010, 2K-105-489/2017).

11011.7. Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimus, ir pažymėjo, kad teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į bausmės individualizavimo, teisingumo principo viršenybės užtikrinimo nuostatas, tačiau įgyvendindamas šias nuostatas nebuvo nešališkas, tas pačias aplinkybes skirtingiems nuteistiesiems vertino nevienodai (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2, 3 dalys). Baudžiamasis persekiojimas visiems nuteistiesiems tęsėsi nuo 2007 iki 2017 m., tačiau, skirdamas bausmes ir jas švelnindamas, ilgą proceso trukmę kaip bausmės švelninimo pagrindą teismas taikė tik nuteistiesiems S. N., G. S., L. K., S. R. ir V. P., o kasatoriui skiriant bausmę į beveik dešimt metų užsitęsusį procesą, kaip bausmės švelninimo pagrindą, nebuvo atsižvelgta.

11112. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

11212.1. Teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė BK 3 straipsnio 1 dalį ir lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą (BK 3 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnis). Remiantis istoriniu-loginiu ir teleologiniu teisės normų aiškinimo metodais, teigiama, kad BK 227 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija neapėmė tų atvejų, kai pinigai ar kitokia nauda buvo pasiūlomi, pažadami duoti arba duodami ne valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba tarpininkui, o trečiajam asmeniui. Pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas duoti arba davimas kyšio trečiajam asmeniui buvo kriminalizuotas tik nuo 2011 m. liepos 5 d., kai įsigaliojo nauja BK 227 straipsnio 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija. Priežastis pakeisti BK 227 straipsnį kilo dėl Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvos Respublikai pateiktų rekomendacijų. Ataskaitoje buvo pažymėta, kad BK 227 straipsnyje nėra jokių kyšininkavimo inkriminavimo nuostatų, kai kyšio gavėjas yra trečiasis asmuo, nors tokias situacijas aiškiai apima BK 225 straipsnio kyšininkavimo nuostatos („savo ar kitų naudai“). Teismai į BK 227 straipsnio pakeitimo priežastis ir įstatymo leidėjo valią ir tikslus neatsižvelgė nagrinėdami M. K. veiksmus, atliktus 2007 metais, t. y. iki 2011 m. veikos kriminalizavimo. Įstatymų leidėjas 2011 metais nebūtų pildęs BK 227 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos požymių dėl pasiūlymo, pažadėjimo ar susitarimo duoti arba kyšio davimo trečiajam asmeniui požymio, jeigu būtų sprendęs, kad toks požymis jau nustatytas, įskaitomas iš BK 227 straipsnio dispozicijų ir pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. redakciją. Nuo 2011 m. liepos 5 d. BK 227 straipsnio dispozicija nustato baudžiamąją atsakomybę ne trečiajam asmeniui, o tam, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus; trečiasis asmuo pagal įstatymo prasmę neprivalo pats būti valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo ir pats turėti galimybę daryti kaltininkui pageidaujamą ar nepageidaujamą veikimą. Trečiasis asmuo gali būti toks asmuo, kuriam valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pageidauja, kad būtų suteikta nauda, arba yra suinteresuotas, kad jis naudą gautų. Pageidaujamo ar nepageidaujamo veikimo požymis įstatyme siejamas su valstybės tarnautoju ar jam prilyginamu asmeniu, o ne su trečiuoju asmeniu, – tai klaidingai nurodė apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje veiką, kuria jis buvo kaltinamas, vertino BK 225 straipsnio kontekste, taip plečiamai aiškindamas BK 227 straipsnyje numatytus požymius. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų neištaisė.

11312.2. Teismai nepaneigė, kad dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) pervedimo buvo tartasi ne L. K., S. R. ar V. P., o politinių partijų, t. y. trečiųjų asmenų, naudai: pinigai buvo pervesti į „L“ (duomenys neskelbtini) skyriaus ir „N“ sąskaitas, L. K. ir S. R. nebuvo „N“ nariai, o V. P. – „L“ narys, nė vienas negalėjo turėti įtakos partijų turtui valdyti, tyrimo metu nebuvo užfiksuotas L. K., S. R. ar V. P. ketinimas pasisavinti partijoms pervestus pinigus. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje matyti, kad nė vieno pokalbio metu nei L. K., nei S. R. iš kasatoriaus niekada neprašė jokių pinigų ar kitokios turtinės naudos sau asmeniškai ar V. P., pokalbiai vyksta tik apie paramą partijoms. Įstatymų leidėjas tik 2011 m. gruodžio 6 d. įstatymu pakeitė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą ir panaikino juridinių asmenų teisę remti politines partijas. 2007 metais juridinių asmenų parama partijoms buvo teisėta, tad M. K. negalėjo numatyti, kad jo veiksmai bus vertinami kaip papirkimas.

11412.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 ir 75 straipsnio nuostatų bei nesušvelnino paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino, nors kitiems nuteistiesiems šioje byloje tai buvo padaryta. Nors apeliaciniame skunde nebuvo argumentų dėl paskirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad procesas truko ilgiau nei devynerius metus, į tai turėjo būti atsižvelgta ir bausmė švelninama. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią savo iniciatyva patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų ir tie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos skundą padavusiam asmeniui. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas. Ilgiau nei devynerius metus trukęs teismo procesas pažeidžia šias nuostatas. Teismas savo iniciatyva turi teisę švelninti paskirtą bausmę, įvertinti tai, kad M. K. per devynerius metus, kol vyko procesas, nepadarė jokių teisės pažeidimų. Bausmės trukmė ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėjo būti sumažinti iki minimalių.

11512.4. Teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės siaurinti apeliacinio skundo patikrinimo ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016), tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą, jis turi laikytis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pateikti motyvuotas išvadas (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 2 straipsnio 3 dalis). Teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tik pagal BPK nustatytus reikalavimus nustačius baudžiamosios atsakomybės taikymui turinčias reikšmės faktines aplinkybes, priimtas teismo sprendimas gali būti teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330/2014).

11612.5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl daugelio esminių M. K. apeliacinio skundo argumentų. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė jokių argumentų dėl lex retro non agit pažeidimo, BK 227 straipsnio dispozicijos turinio, susijusio su pinigų ar kitokios turtinės naudos pasiūlymu, pažadėjimu duoti ar davimu ne valstybės tarnautojui ar jam prilygintam, o trečiajam asmeniui, nenurodė, kam buvo duodamas kyšis, kodėl pinigų pervedimas į partijų sąskaitas reiškia, kad pinigus priėmė L. K., S. R. ir V. P. Teismas visiškai neanalizavo skundo argumento, kad L. K. ir S. R. nebuvo „N“ nariai, o V. P. – „L“ narys, tad nė vienas iš jų neturėjo jokių įgaliojimų valdyti šių partijų turtą. Lietuvos apeliacinis teismas, be to, neargumentavo, ar pirmosios instancijos teismo pasirinktas kasatoriaus ir kitų asmenų, kurie nuteisti pagal BK 225 straipsnį, veikų aprašymo būdas kartu su kitų asmenų BK 225 straipsnyje numatyta veika ir neva M. K. padaryta BK 227 straipsnyje numatyta veika yra teisiškai korektiškas, ar L. K. kasatoriaus apskritai teiravosi dėl paramos galimybių grynaisiais pinigais, kad M. K. bendraujant su valstybės tarnautojais nebuvo suvokiama, jog kalbama apie kyšininkavimą, kad 2007 m. juridinių asmenų parama politinėms partijoms buvo teisėta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino R. Ž. gynėjo pateiktų įrodymų, kad dėl paramos teikimo partijoms sprendimą priėmė UAB „D“ visuotinis akcininkų susirinkimas, o M. K. nebuvo UAB „D“ akcininkas. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas tariamus papirkėjus, nenustatė jų kaltės formos ir rūšies, ir kyšio priėmėjų, ir papirkėjų veikas aprašė kartu, jų subjektyvių veikų požymių neatskleidė, tai pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, ką suvokė ir siekė L. K., S. R. ir V. P., tą patį turėjo suvokti ir M. K. bei R. Ž. Teismai turėjo analizuoti individualiai tyčios turinį M. K. veiksmuose.

11712.6. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas susiaurino apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis), vengė įrodymų analizės, išvengė atsakymo į esminius klausimus, kuriuos kasatorius kėlė apeliaciniame skunde (kaip teismas atribojo pokalbių apie 100 000 Lt (28 962 Eur) paskirtį, kaip teismas atribojo, kad ši suma buvo skirta L. K., S. R. ir V. P. ir tai nebuvo pokalbiai apie paramą partijoms, kas yra 30 000 Lt (8688,60 Eur) pavedimų iš įmonės sąskaitos į partijų sąskaitas naudos gavėjas ir kodėl tai laikytina kyšiu nuteistiesiems valstybės tarnautojams.

11813. Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžius. Panaikinti nuosprendžių dalis dėl K. B. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti K. B. veiksmus iš BK 227 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą K. B., vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kasatorius skunde nurodo:

11913.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, 3 straipsnio nuostatas, BK 227 straipsnį, atskleisdami K. B. tyčios kryptingumą, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo K. B. procesinės teisės į gynybą bei sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2, 3 dalys). Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, jam padarius BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse, 320 straipsnio 3 dalyje, 324 straipsnyje numatytus pažeidimus, ignoravus konstitucinę apeliacinės instancijos teismo paskirtį.

12013.2. Pirmosios instancijos teismas K. B. veiksmus dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) perdavimo L. K. teoriškai įvertino BK 227 straipsnio 1 dalies aspektu, tačiau, dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) nuosprendyje aprašydamas K. B. veiką, nenurodė nė vieno BK 227 straipsnio 1 dalies požymio, nekonstatavo, kad jis pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį. Teismas nenustatė faktinių bylos aplinkybių dėl šios papirkimo dalies, lemiančios BK 227 straipsnio 2 dalies taikymą, tik konstatavo, kad K. B. ir juridinis asmuo UAB „A“ susitarė perduoti valstybės tarnautojams kyšį. UAB „A“ yra privatus juridinis asmuo, neturintis fiziniam asmeniui būdingų psichinės veiklos elementų, tad fizinio ir juridinio asmens bendrininkavimas neįmanomas, o susitarimo duoti kyšį požymis veikos padarymo metu galiojusiose BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse nebuvo numatytas. Veika dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) perdavimo valstybės tarnautojams turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (pagal veikos padarymo metu galiojusį BK 95 straipsnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas buvo penkeri metai, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas pasibaigus šiam laikui). Apeliacinės instancijos teismas dėl argumento, susijusio su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino taikymu, savo procesiniame sprendime nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl veikos kvalifikavimo yra lakoniški. Susitarimas duoti kyšį, kaip BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymis, įvestas tik 2011 m. birželio 21 d. įstatymu.

12113.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad K. B. žinojo, jog L. K., V. P. ir S. R. iš jo reikalauja kyšio, juolab konkrečios sumos. Nesant kitų įrodymų byloje, netiesioginiams įrodymams, t. y. techninėmis priemonėmis užfiksuotiems nuteistųjų L. K., S. R. ir V. P. pokalbiams, teismai negalėjo teikti išskirtinės reikšmės įrodinėjant K. B. veiką paperkant 20 000 Lt (5792,40 Eur) suma L. K., juolab grindžiant kaltinimo dalį dėl susitarimo duoti 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšį. Iš pokalbių turinio spręstina, kad šie asmenys patys nebuvo apsisprendę, kokią pinigų sumą K. B. turėjo pervesti partijai „N“ ar J. P. Nustatytas tik 20 000 Lt (5792,40 Eur) perdavimo L. K. faktas, duomenų apie tai, kad 2007 m. gruodžio 18 d. atvykdamas į L. K. kabinetą K. B. suprato, kad bus kalbama apie 30 000 Lt (8688,60 Eur) sumą, kuria reikės paremti „N“ partiją ar, prisidengiant parama šiai partijai ar piniginiu pavedimu J. P., tartis dėl kyšio valstybės tarnautojams, nėra.

12213.4. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015). K. B. veikos kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį negalimas ne tik dėl to, kad veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas nenumatė atsakomybės už susitarimą duoti kyšį ateityje, bet ir dėl to, kad nuosprendžiuose neatskleistas tariamos K. B. kaltės turinys (siejant perduotus 20 000 Lt (5792,40 Eur) su neva perduotinais 30 000 Lt (8688,60 Eur). Byloje esanti 2007 m. gruodžio 18 d. pokalbio L. K. kabinete išklotinė neduoda pagrindo spręsti apie tai, kad būsima atlygio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnautojams suma yra jokiais bylos duomenimis nepatvirtinto ankstesnio šių tarnautojų ir K. B. susitarimo tęsinys. Taigi teismai negalėjo konstatuoti, kad 20 000 Lt (5792,40 Eur), kuriuos K. B. padavė L. K. kabinete, yra didesnio, anksčiau sutarto 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės, kyšio dalis. Byloje nenustatyta, už kokio pobūdžio valstybės tarnautojų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus K. B. davė 20 000 Lt (5792,40 Eur) nuteistajam L. K. (duodantis kyšį asmuo, veikdamas tiesiogine tyčia, turi suvokti tiek kam, tiek kokiu tikslu jį duoda). Nustatyta, kad K. B. su V. P. ir S. R. nebendravo, motyvas duoti pinigus L. K. nenustatytas. Statybos darbų konkursus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje UAB „A“ laimėjo teisėtai, jų rezultatai panaikinti nebuvo. Taigi K. B. abiejų instancijų teismų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jo veika neatitinka inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusios BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių.

12313.5. Pareikštas kaltinimas nuteistajam K. B. ir nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymas neatitinka Konvencijos 6 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 7 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu gautais jų rezultatais grindžiant kaltinimą, turi būti patikrintas tokių duomenų patikimumas, teisėtumas; duomenys, gauti suvaržius įstatymų garantuotas žmogaus teises (pvz., asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. spalio 29 d. nutartyje dėl leidimo atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, taikyti L. K. BPK 158 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę nurodoma, kad jis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sistemingai gauna neteisėtą atlygį iš UAB „A“ direktoriaus K. B. ir jo vadovaujamos bendrovės už jos protegavimą savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Faktinio pagrindo taikyti šią procesinės prievartos priemonę nebuvo. Specialiosios techninės priemonės buvo taikomos remiantis ne tik Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartimi, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartimi pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. Ikiteisminio tyrimo ir operatyvinio tyrimo dubliavimas paprastai teismų pripažįstamas kaip neleistinas galimai padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo metodas. Taigi, tinkamai nepatikrinę faktinio pagrindo taikyti neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neįvykdė BPK 1 straipsnyje nustatytos pareigos išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Nors apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta neišsamiai, veika kvalifikuota netinkamai, nepagrįstai netaikytas BK 95 straipsnis, apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus išsamiai neatsakė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas, o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016), o pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nerodyti nepalankumo kaltinamajam ir nepažeisti nešališkumo, teisės į teisingą teismą principų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2008, 2K-523/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, nepatikrino bylos tiek, kiek to prašyta apeliaciniame skunde, iškraipė K. B. skundo argumentus dėl kyšio davimo trečiojo asmens naudai požymio, dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) tariamo davimo kaip kyšio.

12414. Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžius pakeisti. Panaikinti nuosprendžių dalis dėl juridinio asmens UAB „A“ nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti UAB „A“ veiksmus iš BK 227 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą dėl UAB „A“, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kasatorius skunde nurodo:

12514.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, 3 straipsnį, 20 straipsnį) bei baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 7 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryti esminiai BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio pažeidimai.

12614.2. Juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai fizinis asmuo padarė nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu toks fizinis asmuo eina tam tikras vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuojant juridinio asmens veiklą. Be įprastai baudžiamosiose bylose įrodinėtinų aplinkybių, turi būti renkami ir duomenys apie juridinio asmens veiklą, be to, juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikaltimą atsako tik esant juridinio asmens kaltei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-494/2013, 2K-345/2011, 2K-P-95/2012). UAB „A“ patraukta baudžiamojon atsakomybėn tinkamai nenustačius juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygų, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas motyvų dėl juridinio asmens UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės nenurodė. Teisiškai įvertinta buvo tik 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšio dalis, tačiau dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) teismų nenurodytas nė vienas BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymis, nekonstatuotos, remiantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, nenustatyta, kokį BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymį atitiko K. B. veiksmai, tik konstatuota, kad K. B. ir juridinis asmuo susitarė perduoti valstybės tarnautojams kyšį. Juridinis asmuo neturi tik fiziniam asmeniui būdingų psichinės veiklos elementų, taigi neįmanomas fizinio ir juridinio asmens susitarimas daryti konkrečią nusikalstamą veiką, be to, veikos padarymo metu galiojęs BK 227 straipsnis nenumatė objektyviojo veikos požymio – susitarimo duoti kyšį. Dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) kyšio dalies juridinio asmens UAB „A“ vadovas K. B. nuteistas už veiką, kurios jos padarymo metu nenumatė baudžiamasis įstatymas, susitarimas papirkti valstybės tarnautojus tarp fizinio asmens K. B. ir juridinio asmens – UAB „A“ neįmanomas net teoriškai, K. B. nesiūlė ir nepažadėjo valstybės tarnautojams perduoti 30 000 Lt (8688,60 Eur) vertės kyšio. Tiek juridinio asmens UAB „A“, tiek jos vadovo K. B. veika turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Aplinkybės dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, buvo nurodytos ir nuteistojo K. B. apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to niekaip nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo motyvai kvalifikavimo aspektu yra lakoniški, laikyti jų teisiškai reikšmingais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje taip pat neatsižvelgė į įstatymo, sunkinančio kaltininko teisinę padėtį, negaliojimo atgal imperatyvą (inkriminuojamos veikos metu galiojusi BK 227 straipsnio redakcija susitarimo duoti kyšį požymio nenumatė, toks požymis kaip BK 227 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymis atsirado tik 2011 m. birželio 21 d.).

12714.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „A“ ir jos vadovas K. B. žinojo, kad L. K., V. P. ir S. R. iš jo reikalauja kyšio, juolab kad reikalauja konkrečios pinigų sumos. Nesant kitų duomenų, netiesioginiams įrodymams, t. y. techninėmis priemonėmis užfiksuotiems nuteistųjų L. K., S. R. ir V. P. pokalbiams, negali būti teikiama išskirtinė reikšmė. Pagal nuteistųjų L. K., S. R. ir V. P. tarpusavio pokalbių išklotines šie asmenys nebuvo apsisprendę, kokią pinigų sumą K. B. turėjo pervesti partijai „N“ ar J. P. Jokių duomenų apie tai, kad 2007 m. gruodžio 18 d. atvykdamas į L. K. kabinetą K. B. suprato, kad bus kalbama dar apie 30 000 Lt (8688,60 Eur) sumą kaip kyšį, nėra.

12814.4. Juridinio asmens UAB „A“ baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227 straipsnio 2 dalį negalima dar ir dėl to, kad neatskleistas juridinio asmens ir jos vadovo kaltės turinys: nebuvo bendros tyčios dėl perduotų 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir pervestinų 30 000 Lt (8688,60 Eur). Byloje esanti 2007 m. gruodžio 18 d. pokalbio L. K. kabinete išklotinė neduoda pagrindo teigti, kad būsima atlygio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnautojams suma yra jokiais bylos duomenimis nepatvirtinto ankstesnio šių tarnautojų ir K. B. susitarimo tęsinys. Teismai negalėjo konstatuoti, kad 20 000 Lt (5792,40 Eur), kuriuos K. B. padavė L. K. kabinete, yra tik dalis didesnio, anksčiau susitarto 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės kyšio. Byloje nenustatyta, už kokio pobūdžio valstybės tarnautojų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus juridinio asmens UAB „A“ vadovas direktorius K. B. davė 20 000 Lt (5792,40 Eur) nuteistajam L. K. Neginčijamai nustatyta, kad juridinio asmens UAB „A“ vadovas K. B. su V. P. ir S. R. nebendravo, o motyvas duoti pinigus L. K. neatskleistas. Statybos darbų konkursus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje UAB „A“ laimėjo teisėtai, jų rezultatai nepanaikinti, neaiškus ir K. B. interesas papirkti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnautojus, net jei kyšio iš K. B. ir būtų buvę reikalauta.

12914.5. Nei juridiniam asmeniui UAB „A“, nei jos vadovui K. B. pareikštas kaltinimas, nei teismų tariamai nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymas neatitinka nei Konvencijos, nei BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų, taip pat BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kaltinimas iš esmės grįstas tik neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu gautais šių veiksmų rezultatais. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). 2007 m. spalio 29 d. teismo nutartyje dėl leidimo atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (BPK 158 straipsnis) nurodoma, kad L. K., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sistemingai gauna neteisėtą atlygį iš UAB „A“ direktoriaus K. B. ir jo vadovaujamos bendrovės už protegavimą savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas byloje esančių duomenų neanalizavo, iki šios nutarties priėmimo duomenų apie galimą L. K. kyšininkavimą nebuvo. Dėl L. K. buvo tuo pačiu metu atliekamas ir operatyvinis tyrimas. Ikiteisminio ir operatyvinio tyrimo dubliavimas paprastai teismų pripažįstamas kaip neleistinas galimai padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo metodas. Tinkamai nepatikrinę faktinio pagrindo taikyti neviešo pobūdžio procesinę prievartos priemonę, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų. Apeliaciniame skunde buvo pateikta argumentų dėl veikos kvalifikacijos netinkamumo, nepagrįsto BK 95 straipsnio netaikymo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neišsamumo, tačiau į šiuos argumentus nebuvo atsakyta. Apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas, o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Nepaisant atlikto dalinio įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, išsamiai į apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta. Pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas iškraipė juridinio asmens UAB „A“ vadovo direktoriaus K. B. skundo argumentus dėl kyšio davimo trečiojo asmens naudai nebuvimo, o dėl juridinio asmens UAB „A“ apeliacinio skundo nieko nepasisakė.

13015. Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nesant BPK 382 straipsnio 1 dalies 3 ar 5 punkte numatyto pagrindo, A. V. baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BPK 382 straipsnio 2 punktu. Kasatorius skunde nurodo:

13115.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė tiek esminius materialiosios teisės (BK 227 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek proceso (BPK 6, 7, 20 straipsniai, 320 straipsnio 3 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas) pažeidimus.

13215.2. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra neginčijamų įrodymų, kad A. V., paduodamas voką L. K., perdavė pinigus, konkrečią jų sumą, ir taip padarė veiką, atitinkančią BK 227 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Filmuota medžiaga L. K. kabinete nepatvirtina to, kad jis paėmė kyšį iš A. V.; nėra duomenų, kad L. K. žinojo ir suprato, jog jam duotame voke yra pinigai, L. K. ir A. V. viso proceso metu tvirtino, kad nebuvo suinteresuoti nei imti kyšio, nei jo duoti. Apeliacinės instancijos teismas BK 227 straipsnio 2 dalies inkriminavimą nuteistajam A. V. grindė tik prielaidomis. Tai, kad voke buvo dokumentai, susiję su UAB „V“ veikla, patvirtino A. V. ir L. K., ši aplinkybė teismų nepaneigta. Nors apeliacinio skundo vienas iš esminių argumentų buvo inkriminuojamo kyšio dydžio nustatymas, tačiau nagrinėjant apeliacinį skundą ši aplinkybė nebuvo tinkamai ištirta, nuosprendyje pateikti prieštaringi argumentai dėl kyšio dydžio (vokas su ne mažesne nei 20 000 Lt (5792,40 Eur) dydžio suma ar 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšis ar vokas su ne mažesne nei 20 000 Lt (5792,40 Eur) suma (t. y. 21 000 Lt (6082,02 Eur). Taip pat nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir negalėjo įvardyti tikslios kyšio sumos, patvirtinti aplinkybių, kad perduodamame voke buvo ne dokumentai, apie kuriuos liudijo ir L. K. bei A. V., nepagrįstai darė išvadą, jog tai, kad nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nepaneigia įrodymų apie šių pinigų, buvusių voke, perdavimo patikimumą. Argumentai dėl kaltinamojo akto netinkamumo, kaltinimo neaiškumo buvo keliami ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šie pažeidimai nepašalinti, kaltinimas liko nesuprantamas dėl nusikaltimo dalyko neapibrėžtumo, taip pažeista teisė į gynybą. Nuo perduodamo kyšio dydžio bet kuriuo atveju priklauso veikos kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio atitinkamą dalį. Tam, kad veika būtų pripažįstama nusikaltimu, joje turi būti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji atitinkamo straipsnio dalies dispozicijoje numatyti požymiai. Kasatorius remiasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2012 ir teigia, kad, nesant konkrečiai nustatytam tariamo kyšio dydžiui, baudžiamoji atsakomybė negalima. Taip pat remiamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir teigiama, kad teismai nenustatė, kokius neteisėtus veiksmus atliko L. K., kokių neteisėtų veiksmų tikėjosi tiek A. V., tiek UAB „V“; taigi kai nėra neabejotinai nustatyta, kad kyšį duodantis asmuo iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens siekė jų konkrečių neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo, t. y. kai kyšis duodamas siekiant paperkamo asmens palankumo ateityje, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį; kitaip aiškinant tokią situaciją, t. y. veiką kvalifikuojant pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, būtų nepagrįstai plečiamos BK 227 straipsnio taikymo ribos.

13315.3. Net ir nustačius, kad voke buvo ne dokumentai, o pinigai, A. V. veika galėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla turėtų būti nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

13415.4. Byla nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas argumentų, susijusių dėl santykių tarp UAB „V“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, dėl vykdomų darbų (duomenys neskelbtini) darželyje-mokykloje neišnagrinėjo. Apeliaciniu skundu taip pat buvo kritikuojamas 2008 m. vasario 13 d. L. K. asmens kratos metu rastas ir paimtas popieriaus lapas su atspausdinta lentele „2007 m. gruodžio 31 d. „Statybos, remonto ir projektų programų atlikti darbai“ bei rankraštiniais įrašais, kur Vilniaus apygardos teismas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, dalį įrašų susiejo su UAB „V“, nors niekur nebuvo nurodyta nei A. V. pavardė, nei UAB „V“ pavadinimas. Apeliacinės instancijos teismas nieko nepasisakė dėl šio dokumento ir jame esančių įrašų pagrįstumo, bet šiuo dokumentu vadovavosi kaip teisėtu įrodymu. Vilniaus apygardos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo taisykles, susijusias su tuo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo motyvai, o apeliacinės instancijos teismas su tokiais pažeidimais sutiko, nes nagrinėdamas apeliacinius skundus bei vertindamas įrodymus nesirėmė visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nenustatė tiesos byloje. Taip pat nors apeliacinės instancijos teismas ir pašalino provokavimo požymius, tačiau vis tiek savo nuosprendyje nurodė, kad L. K., V. P. ir S. R. turėjo tiesioginės įtakos prašant kyšio. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir išreikalavo dalį įslaptintų teismo nutarčių ir protokolų, tačiau vadovautis jais negalėjo, nes atmetė nuteistųjų gynėjų prašymus išreikalauti ne dalį, bet visas įslaptintas teismo nutartis; taip apeliacinės instancijos teismas neleido susipažinti su procesiniais dokumentais nuteistiesiems ir jų gynėjams, negalėjo pasisakyti dėl visų teismo priimtų nutarčių ir atliktų operatyvinių (žvalgybos) veiksmų teisėtumo, leistinumo ir pagrįstumo. Tik 2007 m. spalio 29 d. iškilo būtinybė patekti į L. K. kabinetą ir įrengti technines priemones, anksčiau jos įrengtos nebuvo arba buvo įrengtos neteisėtai. 2016 m. birželio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, kurioje jau buvo išsakęs išankstinę nuomonę dėl apeliacinių skundų išsprendimo, taigi apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, visos abejonės turėjo būti aiškinamos nuteistojo A. V. naudai, jam neturėjo būti perkeliama įrodinėjimo našta.

13516. Kasaciniu skundu UAB „V.“ techninis direktorius A. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendį; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį, kuriame UAB „V“ pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nesant pagrindo taikyti BPK 382 straipsnio 1 dalies 3 ar 5 punktų nuostatas, UAB „V“ išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

13616.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK 20, 320 straipsnių pažeidimus. Vien tos aplinkybės, kad A. V. buvo UAB „V“ direktorius ir turėjo BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu, nepakanka, kad juridinis asmuo būtų nuteistas. Būtina įrodyti, kad fizinis asmuo neteisėtai veikė būtent juridinio asmens naudai ir / ar jo interesais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Bylą nagrinėjant teismuose nebuvo įvertinta tai, kad UAB „V“ dalyvavo viešajame konkurse dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos stogo remonto darbų pirkimo, pateikė pasiūlymą, buvo pakviesta į derybas, kuriose bendrovei atstovavo ne jos direktorius A. V., jų metu sumažino pasiūlymo kainą, nurodė mažiausius darbų atlikimo terminus ir dėl to laimėjo konkursą. Jeigu pasiūlymo kaina nebūtų buvusi sumažinta, nenurodyti trumpesni darbų atlikimo terminai, konkursą būtų laimėjusi UAB „A“, kuriai įtaką darė L. K. Konkurso rezultatą lėmė UAB „V“, o ne L. K. ar UAB „A“. Taip pat teismai, pažeisdami kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012), neatskleidė juridinio asmens UAB „V“ kaltės turinio dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, fizinio asmens kaltė perkelta juridiniam asmeniui.

13716.2. Pirmosios instancijos teisme UAB „V“ buvo pakeistas kaltinimas. Po kaltinimo pakeitimo nei UAB „V“, nei nuteistasis A. V. apklausti nebuvo. Tiek A. V., tiek UAB „V“ pagal naują kaltinimą nebuvo kaltinti davę kyšį valstybės tarnautojams už tai, kad jie darytų įtaką jiems pavaldiems (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos tarnautojams, (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „T“ valdybos nariams, o nuteisti už tai, kad tariamai darė įtaką UAB „A“ direktoriui K. B., todėl buvo sudarytos sąlygos UAB „V“ laimėti konkursą. Apeliaciniame skunde buvo keliamas pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas, nes priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų, pagal kuriuos nebuvo apklausti kaltinamieji, buvo pažeistos jų teisės į gynybą ir nešališką teismą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pakankamo dėmesio šiam klausimui neskyrė. Taip pat tiek kaltinamajame akte, tiek teismų nuosprendžiuose yra daromos tik prielaidos dėl kyšio dydžio, – tai taip pat rodo teismų šališkumą. Teismams, be to, nepakako įrodymų, patvirtinančių ir paties kyšio davimo faktą. Apkaltinamajame nuosprendyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nenustatytas aiškus ir konkretus nusikaltimo dalykas, neanalizuoti jokie su tuo susiję įrodymai, nenurodomi jokie nusikalstamos veikos motyvai. Tiesioginių įrodymų apie tai, kad A. V. turėjo tikslą papirkti, tai darydamas veikė UAB „V“ naudai, davė kyšį, nėra. Teismų nuosprendžiai, anot kasatoriaus, grįsti prielaidomis. Dalimi išslaptintų įrodymų apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo remtis, nes nuteistųjų gynėjų prašymai dėl visų su šia byla susijusių duomenų išslaptinimo buvo atmesti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neleisdamas susipažinti su procesiniais dokumentais nuteistiesiems ir jų gynėjams, negalėjo pasisakyti dėl visų atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo, leistinumo ir pagrįstumo. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2016 m. birželio 10 d. apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, joje išsakė išankstinę nuomonę dėl apeliacinių skundų išsprendimo, savo procesinį sprendimą grindė ne įrodymais, o prielaidomis.

13817. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja advokatė A. Pūkienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba priimti naują nuosprendį ir S. R. išteisinti. Kasatorė skunde nurodo:

13917.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti papildomus liudytojus, skirti kompleksinę vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę; teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, nepagrįstai netenkino prašymo skirti ekspertizę, nors specialistų nebuvo ištirti visi užfiksuoti pokalbiai, kuriais grįstas kaltinimas, kai kuriuose pokalbiuose S. R. balsas nebuvo atpažintas. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma užduoti ekspertams klausimus, ar garso ir vaizdo įrašai, užfiksuoti tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, yra vientisi, nesuredaguoti ir nesumontuoti, ar protokoluose užfiksuotas garso įrašo turinys atitinka garso įraše girdimo pokalbio turinį, ar garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotuose tyrimo protokoluose pareigūnų surašytose stenogramose S. R. priskirtas frazes pasakė S. R., ar jas pasakė kitas asmuo. Prašymas buvo pakartotas apeliaciniame skunde bei apeliacinio proceso metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors atsisakė skirti prašomą ekspertizę, priimdamas nuosprendį pasisakė dėl vaizdo įrašų turinio ir pripažino juose užfiksuotas aplinkybes pagrindiniu bylos įrodymu. Kritikuotinas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad garso ir vaizdo įrašų papildomas tyrimas nebuvo būtinas, nes byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, tačiau šio tyrimo metu garso įrašai, susiję su S. R. inkriminuojamomis veikomis, tirti nebuvo. Teismas, atsisakydamas papildomai tirti nusikalstamos veikos aplinkybes, pažeidžia S. R. teisę į efektyvią gynybą, yra šališkas, pažeidžiama teisė į teisingą teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 22 straipsnio 3 dalis, BPK 44 straipsnio 7 dalis). BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą teismų praktikoje aiškinama kaip įtariamojo teisė aiškiais žodžiais ir nedviprasmiškai būti informuotam apie socialinius ir procesinius jo padėties pokyčius, išaiškinus dabartinės padėties specifiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2004, 2K-7-13/2007, 2K-660/2007, 2K-7-198/2008, 2K-233/2008). Teisė žinoti kaltinimo pobūdį akcentuojama ir Konstitucinio Teismo (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (Pelissier ir Sassi prieš Prancūziją) jurisprudencijoje. Panaikinus MGL institutą ir įvedus kitą sąvoką – bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, nepakeitus baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijos, nėra galimybės diferencijuoti atsakomybės pagal šį požymį. Kaltinamajame akte taip pat nenurodyta, kokie konkretūs duomenys patvirtina padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte tik nurodyta, kad pareikštus kaltinimus patvirtina protokolai ir garso įrašai, nurodant protokolų ir garso įrašų išklotinių puslapius, kuriuose garso įrašai kartais tęsiasi po pusę valandos. Kadangi pokalbiai, kurių įrašai buvo nagrinėjami bylos metu, vyko labai seniai, atsiminti ir paaiškinti, apie ką buvo kalbama, buvo sunku, juolab kad nebuvo konkrečiai nurodyta, kuri užfiksuoto pokalbio dalis pagrindžia kaltę. S. R. kaltinimas sukonkretintas buvo tik teisminių ginčų metu. Asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, užtikrinama kaltinamajame akte išdėstant pavojingos veikos faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą. Netinkamai surašytas kaltinamasis aktas trukdo tinkamai išnagrinėti bylą, priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį, įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo paskirtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-415/2005) kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio.

14017.2. Be to, teismas, pripažindamas S. R. kaltu, rėmėsi tik garso ir vaizdo įrašais, kitų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu S. R. ir davė balso pavyzdžius, byloje neatliktas joks tyrimas, patvirtinantis, kad būtent jis pasakė nuosprendyje nurodytas frazes ar frazės, pacituotos nuosprendyje ir girdimos garso įrašuose, yra tos pačios, ar atitinkamas frazes iš garso įrašų pasakė būtent S. R., ar garso įrašai vientisi, neredaguoti ir nemontuoti. Operatyvinis tyrimas dėl nusikaltimų, už kuriuos nuteistas S. R., buvo pradėtas 2006 m. spalio 11 d. įtariant, kad L. K. palaiko ryšius su S. N., o šis daro įtaką (duomenys neskelbtini) savivaldybės skelbiamų konkursų rezultatams. Pažymoje dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo buvo nurodyti ir kitokie S. R. veiksmai, kurie, operatyvinės veiklos subjekto nuomone, buvo susiję su daromais piktnaudžiavimais tarnyba ir kyšininkavimu. Pradėjus operatyvinį tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūra 2006 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su teikimu, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu, sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją S. R. naudojamais telefono abonentų numeriais bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nežinoma. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartimi, vadovaudamasis OVĮ 10 straipsniu, sankcionavo slaptą telekomunikacijų tinklais (S. R. telefono abonentų numeriais) perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant šio asmens pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis jiems nežinant viešose vietose atitinkamu laikotarpiu, vėliau tęsiant priemonės taikymo terminą. 2007 m. kovo 5 d. prokuratūra pateikė teismui kitą teikimą – vadovaujantis OVĮ 11 straipsniu, sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas, jų apžiūrą bei techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimo specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius bei kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio kitokio susižinojimo ar veiksmo dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, L. K. darbo kabinete. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi prašymą tenkino tik dėl veikų, turinčių sunkių nusikaltimų požymių, vėliau šią priemonę tęsiant. Prokuratūros teikimų ir teismo nutarčių tekstai nesutampa. Teikimuose nurodoma, kad S. R. galimai vykdo nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnyje ir 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taigi galimai vyksta apysunkis ar sunkus nusikaltimas. Teismas sankcionuoja procesinės prievartos priemonę tik dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Spręstina, ar teisėta naudoti tam tikrus duomenis, gautus taikant procesines prievartos priemones dėl sunkių nusikaltimų, įrodinėjant galimas apysunkes nusikalstamas veikas, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl tų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ar vykdant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių priimta apygardos teismo nutartis, galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, turi būti nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais negali būti remiamasi nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

14117.3. S. R. nuteisimas dėl kyšio paėmimo iš J. B., K. B., A. V., J. U., R. Ž. ir M. K., P. V. P. ir dėl papirkimo pagrįstas įrodymais, surinktais naudojant operatyvinius veiksmus ir priemones, t. y. įrengus L. K. kabinete slaptą vaizdo bei garso įrašymo įrangą ir klausantis pokalbių. Teisėtai sankcionuotus operatyvinius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir realizavimo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011). Duomenys, gauti kontroliuojant pokalbius L. K. tarnybiniame kabinete, nesinaudojant telekomunikacijų tinklų operatorių paslaugomis, negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi nebuvo duotas leidimas įrengti L. K. kabinete slaptos garso ir vaizdo įrašymo aparatūros. Teismo nutartyje dėl leidimo slapta patekti į tarnybines patalpas apsiribota leidimu įeiti ir apžiūrėti patalpas, specialia tvarka naudoti technines priemones, tačiau nepasisakyta dėl leidimo įrengti technines priemones specialia tvarka. Leidimas duotas tik slapta patekti ir apžiūrėti tarnybines (turbūt L. K. kabineto) patalpas, tačiau ne atlikti kokius nors veiksmus. 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarčių dėl kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolės ir fiksavimo sankcionavimo turinys pernelyg lakoniškas, nenurodant, kokios konkrečios priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam žmogui. Vilniaus apygardos teismo nutartimis operatyvinės veiklos subjektams nebuvo duotas leidimas įmontuoti vaizdo ir garso įrašymo priemones ir klausytis pokalbių L. K. kabinete, vadinasi, duomenimis, gautais naudojant šią priemonę, negalima remtis kaip įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). 2007 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria leido STT specialistams slapta patekti į L. K. darbo kabinetą ir jame įrengti technines priemones bei jas naudoti pokalbių kontrolei bei fiksavimui, taip pat kitokio susižinojimo ar veiksmų, kai nė vienam pokalbio kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nežinoma, kontrolei ir fiksavimui, leisti išvardytų veiksmų fiksavimui daryti garso ir vaizdo įrašus panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones. Teismas leido įrengti aparatūrą, tai reiškia, kad anksčiau ji nebuvo įrengta arba įrengta neturint leidimo.

14217.4. Taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartimi (2006 m. spalio 12 d. teikimas) buvo sankcionuotas S. R. naudojamais telefono abonentų numeriais kontroliavimas ir fiksavimas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei kitokio susižinojimo, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Šios priemonės naudojimo laikotarpiu jokia nusikalstama veika dėl S. R. nebuvo fiksuojama, tačiau operatyvinis tyrimas jam nutrauktas nebuvo, jis tęstas, be to, 2007 m. kovo 5 d. teikimu prokuratūra kreipėsi į teismą su papildomu teikimu dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas, tačiau jokios naujos aplinkybės teikime nebuvo nurodytos. Pirmieji duomenys dėl K. B. ir J. B. buvo užfiksuoti 2007 m. kovo 20 d., tačiau operatyviniai veiksmai buvo nepagrįstai vykdomi toliau, prokuratūra per visą operatyvinio tyrimo laikotarpį (vienerius metus) penkis kartus kreipėsi į teismą dėl priemonės pratęsimo, naujuose teikimuose nepateikė jokių naujų motyvų, be tų, kurie buvo pateikti ankstesniuose teikimuose, dėl kurių atsirado būtinybė pratęsti slaptus, teismo sankcijos reikalaujančius operatyvinio tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas tik 2007 m. spalio 25 d. Taigi prokuratūra, turėdama duomenų apie keturias galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nesiima jokių priemonių joms užkardyti, o tęsia procesinių privartos priemonių taikymą nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2008 m. vasario. Operatyvinio tyrimo metu, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, jie turi tęstis tiek, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, tam, kad būtų galima greitai ir efektyviai juos nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-2015). Operatyviniai veiksmai tęstini tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Teisėsaugos institucijos nebūtinai turi atlikti slaptus operatyvinius veiksmus iki paskutinės teismo sankcijos galiojimo dienos. Neteisėtai taikant operatyvinės veiklos priemones, buvo renkami duomenys dėl kyšio priėmimo iš UAB „V“ direktoriaus A. V. ir kyšio priėmimo iš UAB „B“ direktoriaus J. U. Slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.). Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011, 2K-530/2012). Taip pat kasatorė pažymi, kad ilgesnis operatyvinių veiksmų tęsimas prieš asmenį gali lemti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju S. R. operatyviniai veiksmai prisidėjo prie baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo. Teisėsaugos institucijų veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas, kad įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, remiasi įrodymais, susijusiais su kitų nuteistųjų veikomis, tačiau ne S. R. veika.

14317.5. Teismo nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko S. R., kaip vykdytojas. Bendrininkavimo institutas nustatytas netinkamai, nes teismas, nurodydamas, kad nuteistieji suvokia savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, nė vienas iš jų nenutraukia savo veiksmų bei neišreiškia nepritarimo kitų veiksmams, savo išvadas grindė vien prielaidomis.

144III. Kasacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14518. Kasaciniai skundai atmestini.

146Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo

14719. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas garso įrašų ir kitų įrodymų netiria, liudytojų nekviečia ir neapklausia, todėl palieka nenagrinėtus kasacinių skundų teiginius dėl neteisingai interpretuotų techninėmis priemonėmis užfiksuotų nuteistųjų pokalbių, jų dalyvių tapatybės, vienos ar kitos užfiksuotos frazės, neteisingai nustatyto kyšio dydžio, pinigų voke nebuvimo, nesuvoktos tikrosios pinigų perdavimo prasmės, motyvo duoti kyšį nebuvimo ir pan. Kasacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėja kasatorių subjektyvių ir neargumentuotų teiginių dėl nesuprantamo kaltinimo, teismo šališkumo ir pan.

14820. Kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų, kuriais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis, leistinumas, abejojama operatyvinių veiksmų pradėjimo ir vykdymo teisėtumu, atkreipiamas dėmesys į pernelyg užsitęsusius neviešo pobūdžio veiksmus, kurie buvo vykdomi net ir po to, kai buvo turima duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas. Teigiama, kad L. K. kabinete slapta garso ir vaizdo įrašymo įranga įrengta neteisėtai, neturint leidimo tokiam veiksmui. Šie teiginiai nepagrįsti.

14921. Pažymėtina, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.).

15022. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinių skundų argumentus, išsamiai ištyrė operatyvinių veiksmų pradėjimo ir jų vykdymo teisėtumą. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme pateikė išslaptintą operatyvinę medžiagą, pažymas dėl operatyvinio tyrimo pradėjimo, prokuroro teikimus bei Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Visų operatyvinių veiksmų, taip pat neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų, numatytų BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose, atitiktis įstatymo reikalavimams patikrinta. Teisinis pagrindas atlikti operatyvinius veiksmus pagrįstas apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartimis, teisinis ir faktinis šių veiksmų pagrindas buvo išsamiai patikrintas apeliacinės instancijos teisme, tam buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas. Su dokumentais, susijusiais su operatyvinių veiksmų atlikimu, turėjo galimybę susipažinti byloje dalyvaujantys asmenys. Visi argumentai dėl nepagrįsto operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir duomenų rinkimo neteisėtumo motyvuotai paneigti. Išsami sankcionuotų veiksmų chronologija ir jų pagrindų analizė pateikta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, šie bylos duomenys šioje nutartyje nekartojami.

15123. Nuteistojo S. R. gynėjos kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai ilgos operatyvinio tyrimo trukmės, kuri prisidėjo prie S. R. baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo, ir lėmė tai, kad dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo tyrimo veiksmai peraugo į provokuojančius. Iš tiesų, nagrinėjamoje byloje slapti tyrimo veiksmai tęsėsi gana ilgą laiką: pirmieji tokie veiksmai buvo teismo nutartimis sankcionuoti 2006 m. spalio 13 d., vėliau buvo ne kartą pratęsiami ir truko net iki 2008 m. vasario mėn. Taigi tokių žmogaus privatumą varžančių tyrimo veiksmų trukmė iš tiesų yra „ribinė“ ir reikalaujanti legitimaus pagrindimo. Visgi šį faktą byloje galima paaiškinti objektyviu poreikiu, o ne noru dirbtinai pasunkinti kurio nors įtariamo asmens teisinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad slapti tyrimo veiksmai buvo pratęsinėjami siekiant išsiaiškinti bendrininkų veikų apimtį, mechanizmą, atskirų kyšininkavimų detales, į šias veikas įtrauktų asmenų skaičių. Tęsiant šiuos veiksmus, plėtėsi asmenų, užfiksuotų dalyvaujant korupciniuose sandėriuose, ratas, nepasibaigus vienam kyšininkavimui, jau buvo tariamasi dėl kito. Kiekviena kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio ir susidedanti iš laike išsidėsčiusių daugybės tarpinių epizodų (pokalbių, aptarimų, susitarimų ir t. t.), taigi buvo susidurta su sistemine korupcija, kuriai atskleisti reikia didesnių laiko sąnaudų. Darytina išvada, kad užsitęsusio neviešo tyrimo priežastys yra aiškios ir objektyvios. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad užsitęsę operatyvinės veiklos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais (provokuojančiais) daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl šie surinkti duomenys atitinka teisėtumo ir leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

15224. Nuteistojo S. R. gynėjos kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar teisėta naudoti slaptais tyrimo veiksmais, sankcionuotais tik dėl sunkių nusikalstamų veikų, gautus duomenis įrodinėjant apysunkius nusikaltimus. Šiuo klausimu teismų praktikoje išaiškinta, jog vien tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, vėliau perkvalifikuota į kitą BK straipsnį, taip pat ir tokį, pagal kurį šie veiksmai negalėjo būti atliekami, savaime nepaneigia šių duomenų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybių (leistinumo). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai, atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų, atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naują informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Kita vertus, tokie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, jog tokių duomenų naudojimas reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015). Vilniaus apygardos teismo nutarčių (išslaptintų) dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo turinys rodo, kad faktinis pagrindas tyrimo veiksmams nurodomas abstrakčiai, kaip veikos, „turinčios sunkių nusikaltimų požymių“, tai pagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažinta šių procesinių dokumentų trūkumu. Kita vertus, vien tai neleidžia pripažinti fakto, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami neteisėtai. Nėra pagrindo daryti ir išvados apie proporcingumo reikalavimų pažeidimą renkant įrodymus vien dėl to, kad tyrimo metu dalis atskleistų veikų, atsižvelgiant į kyšio dydį, kvalifikuotos ne kaip sunkūs, bet kaip apysunkiai nusikaltimai. Visos S. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra korupcinio pobūdžio (kyšininkavimai), nė viena negali būti pripažinta „atsitiktiniu tyrimo radiniu“. Natūralu, kad pradedant operatyvinį tyrimą dėl kyšininkavimo ne visada įmanoma tiksliai prognozuoti, kokio sunkumo šios nusikalstamos veikos požymiai bus atskleisti, taigi negali būti keliamas ir reikalavimas, kad atskleidus mažesnio masto kyšininkavimą, nei buvo manoma, visi surinkti duomenys tampa neleistini. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis S. R. inkriminuotų kyšininkavimo atvejų atitiko ir sunkaus nusikaltimo požymius (BK 225 straipsnio 3 dalis).

15325. Nesutiktina ir su S. R. gynėjos kasacinio skundo argumentu, kad L. K. kabinete slapta garso ir vaizdo įrašymo aparatūra buvo įrengta neteisėtai, nes Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi toks leidimas nebuvo duotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi Nr. SD-666 (išslaptinta), vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniais, sankcionavo slaptą patekimą į negyvenamąsias patalpas – L. K. darbo kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, šių patalpų apžiūrą bei techninių priemonių (vaizdo ir garso) naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. birželio 5 d. (39 t., b. l. 122). Nors nutartyje kalbama apie vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimą, o ne įrengimą, tačiau iš to, kad šia nutartimi taip pat duotas leidimas slaptai patekti į šias patalpas, natūraliai išplaukia išvada, kad minėtų priemonių naudojimas apima ir jų įrengimą.

15426. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai įrodymus vertino kaip visumą, lygino iš įvairių šaltinių gautus duomenis, kiekvieną korupcinės veiklos atvejį analizavo atskirai, vertino tiek kaltinančius įrodymus, tiek ir, gynybos manymu, teisinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis kaltinimo šioje byloje nuteistiems asmenims apimtį. Kasaciniuose skunduose, kvestionuojant įrodymų vertinimą šioje byloje, kreipiamas dėmesys tik į slaptų tyrimo veiksmų atlikimą, tačiau kiekviena korupcinė veika teismų pagrįsta įrodymais, susijusiais su papirkimo ar kyšininkavimo mechanizmu, dokumentais, liudijančiais apie kaltininkų pasinaudojimą einamomis pareigomis priimant palankius sprendimus papirkėjų naudai, L. K. kabinete atliktos kratos metu rastais rankraštiniais įrašais, dokumentais, susijusiais su viešųjų pirkimų organizavimu, telefoninių skambučių išklotinėmis, kitais duomenimis. Teisėjų kolegija pagal savo kompetencijos ribas neturi pagrindo išvadai, kad teismai neteisingai nustatė atskirų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ar neteisingai vertino atskirus įrodymus ir jų visumą. Kaip jau buvo minėta, techninėmis priemonėmis užfiksuotų nuteistųjų pokalbių turinio interpretavimas ir gynybos versijų dėl atskirų nusikalstamų veikų epizodų analizė nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

155Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijos taikymo

15627. Nuteistieji K. B., R. Ž., M. K. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas kasaciniuose skunduose ginčija BK 227 straipsnio 2 dalies taikymą argumentuodami, kad sutartos sumos (jų dalys) buvo skirtos ne (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnautojams papirkti, bet partijoms „L“ ir „N“ paremti, tačiau veikos darymo metu galiojusi papirkimo normos redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d.) nenumatė trečiojo asmens papirkimo galimybės. Šiems argumentams nepritartina, be to, analogiški argumentai jau buvo nagrinėjami kasacinėje praktikoje, bet pripažinti nepagrįstais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2014).

15728. Pagal BK 227 straipsnio 1 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. redakciją už papirkimą atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Sutiktina su kasatoriais, kad minimose normose nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad kyšis gali būti skirtas ne valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, bet trečiajam asmeniui. Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad toks korupcinio veikimo modelis papirkimo normos nebuvo apimamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamų nusikalstamų veikų darymo metu galiojusioje kyšininkavimo normoje buvo tiesiogiai nurodyta, kad kyšis gali būti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens priimamas (pažadamas ar sutariamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) savo ar kitų naudai (2007 m. birželio 28 d. redakcija). Turint galvoje, kad kyšininkavimas iš esmės neįmanomas be papirkimo, būtų nelogiška skirtingai aiškinti šių dviejų nusikalstamų veikų sudėčių apimtis dėl naudos suteikimo trečiajam asmeniui. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu papirkimo normoje buvo tiesiogiai įtvirtinta nuostata dėl kyšio siūlymo, pažadėjimo ar susitarimo duoti arba davimo trečiajam asmeniui, tačiau ši nuostata traktuotina kaip nusikalstamos veikos sudėties patikslinimas, o ne išplėtimas. Pažymėtina, kad papirkimo nusikalstamos veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to, kad kyšiu siekiama valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo. Taigi tiek iki įsigaliojant 2011 m. birželio 21 d. pataisai, tiek po jos įsigaliojimo papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis apima naudos suteikimą tiek pačiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, tiek ir trečiajam asmeniui siekiant tų pačių tikslų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek K. B., tiek R. Ž. ir M. K. sutiko pervesti pinigus į nurodytas partijų sąskaitas atsilygindami (duomenys neskelbtini) savivaldybės atsakingiems tarnautojams už jų vadovaujamų įmonių interesus atitinkančius sprendimus, papirkdami būtent juos, o ne partijas. Tai, kad kyšio ėmėjai ir davėjai sutarė dėl tokio modelio, neprieštarauja kyšininkavimo ir papirkimo esmei ir nepaneigia šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių.

15829. Kasaciniuose skunduose esama argumentų, kad nuteistajam K. B. ir juridiniam asmeniui UAB „A“ nepagrįstai inkriminuotas susitarimas duoti didelės vertės kyšį ir dėl to netinkamai taikyta BK 227 straipsnio 2 dalis. Anot kasatorių, toks fizinio ir juridinio asmens susitarimas apskritai neįmanomas, be to, toks požymis BK 227 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijoje nebuvo numatytas. Šie argumentai nepagrįsti. Pirma, šioje byloje teismų nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 18 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusio pokalbio metu L. K. savo bei S. R. ir V. P. naudai priėmė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį iš UAB „A“ direktoriaus K. B. bei susitarė, kad K. B. perves į partijos „N“ sąskaitą, kurios (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas buvo V. P., dar 30 000 Lt (8688,60 Eur) arba sumokės 30 000 Lt (8688,60 Eur) J. P. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, teismų yra konstatuotas K. B. susitarimas su kyšio ėmėju (L. K.) dėl bendros didelės vertės kyšio, o ne K. B. ir juridinio asmens UAB „A“ susitarimas (tai nėra įrodinėtina aplinkybė byloje). Antra, nors šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 227 straipsnio 2 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d.) nenumatė požymio „susitarė duoti“, tačiau numatė alternatyvius požymius „pasiūlė duoti“, „pažadėjo duoti“, „davė“. Atsižvelgdama į tai, kad susitarimas duoti reikalaujamą kyšį savo turiniu sutampa su pažadėjimu duoti reikalaujamą kyšį (iš dalies ir su kyšio pasiūlymu), taip pat į tai, kad dalis kyšio buvo duota, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. B. ir juridinis asmuo UAB „A“ buvo nuteisti už veiksmus, kurie atitiko šių veiksmų padarymo metu galiojančią BK 227 straipsnio 2 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d.), taigi esminis teisės principas nullum crimen sine lege (BK 2 straipsnio 1 dalis) pažeistas nebuvo. Tai, kad, aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, nenurodytas požymis „pažadėjo“, bet nurodytas požymis „susitarė“, laikytina kaltinimo trūkumu, tačiau nesuteikia pagrindo išvadai, kad BK 227 straipsnio 2 dalis taikyta pažeidžiant lex retro non agit principą (BK 3 straipsnio 3 dalis), kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir veiksmingai gintis nuo kaltinimo (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

15930. Nuteistieji R. Ž. ir M. K. kasaciniuose skunduose netinkamą BK 227 straipsnio 2 dalies taikymą ginčija ir tuo, kad dėl paramos teikimo partijoms sprendimą priėmė UAB „D“ visuotinis akcininkų susirinkimas, šia parama nebuvo siekiama neteisėtai paveikti valstybės tarnautojų, todėl ji nelaikytina kyšiu. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados paneigia šiuos kasatorių teiginius ir pagrindžia priešingą išvadą, t. y. kad UAB „D“ parama partijoms buvo tik dalis sutarto kyšio už tai, kad šiai bendrovei būtų išnuomotos (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančios UAB „Ti“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

160Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

16131. Nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad UAB „A“ patraukta baudžiamojon atsakomybėn tinkamai nenustačius juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygų. Šis teiginys nepagrįstas. Pirma, ši kasacinio skundo dalis prieštaringa, nes tame pačiame skunde teigiama, kad juridinio asmens UAB „A“ veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 227 straipsnio 1 dalį, tuo iš esmės paneigiamas pirmasis skundo teiginys apie juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų nebuvimą. Antra, minėtas kasacinio skundo teiginys neatitinka bylos duomenų.

16232. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje (šiai bylai aktuali yra 2004 m. liepos 5 d. šio straipsnio redakcija). Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui ar priimti sprendimus jo vardu arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. Pirmosios instancijos teismas baudžiamosios atsakomybės taikymą juridiniam asmeniui UAB „A“ pagrindė šiomis nustatytomis aplinkybėmis: K. B. buvo ne tik buvo UAB „A“ direktorius, bet ir kartu su savo žmona V. B. 100 proc. bendrovės akcijų savininkas, todėl jis turėjo teisę tiek atstovauti juridiniam asmeniui, tiek priimti sprendimus juridinio asmens vardu, tiek ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą. K. B., susitardamas duoti didelės vertės kyšį ir perduodamas to kyšio dalį valstybės tarnautojams, veikė išimtinai bendrovės naudai, atsilygino už bendrovės laimėtus konkursus ir sumokėjo už galimybę ateityje gauti užsakymų darbams. Konstatuotina, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui UAB „A“ pritaikyta tinkamai.

16333. Juridinio asmens UAB „A“ nuteisimas taip pat ginčijamas tuo, kad neatskleistas juridinio asmens ir jo vadovo kaltės turinys, kad nebuvo bendros tyčios dėl perduotų 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir pervestinų 30 000 Lt (8688,60 Eur), kad nenustatyta, už kokio pobūdžio valstybės tarnautojų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus juridinio asmens UAB „A“ vadovas direktorius K. B. davė 20 000 Lt (5792,40 Eur) nuteistajam L. K. ir pan. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados paneigia šiuos kasatoriaus teiginius ir pagrindžia priešingą išvadą, t. y. kad K. B. susitarė (pažadėjo, sutiko) perduoti valstybės tarnautojams 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės kyšį ir realiai perdavė 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšį už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės atsakingi valstybės tarnautojai veikė UAB „A“ naudai, nesudarė jai kliūčių 2007 metais dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės organizuotuose konkursuose ir juos laimėti. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

16434. Kasaciniu skundu UAB „V“ techninis direktorius A. Š. ginčija baudžiamosios atsakomybės taikymą UAB „V“ tuo, jog neįrodyta, kad šios bendrovės direktorius A. V. veikė būtent juridinio asmens naudai ar jo interesais ir kad neatskleistas juridinio asmens UAB „V“ kaltės turinys, o fizinio asmens kaltė nepagrįstai perkelta juridiniam asmeniui. Šie argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas baudžiamosios atsakomybės taikymą juridiniam asmeniui UAB „V“ pagrindė šiomis nustatytomis aplinkybėmis: A. V. buvo ne tik UAB „V“ direktorius, bet ir pagrindinis bendrovės akcininkas, jam priklausė daugiau kaip 90 proc. bendrovės akcijų, todėl jis turėjo teisę tiek atstovauti juridiniam asmeniui, tiek priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą; duodamas kyšį valstybės tarnautojams A. V. veikė išimtinai bendrovės naudai, atsilygino už padėjimą neteisėtai bendrovei laimėti konkursą. Šios faktinės aplinkybės nustatytos byloje esančiais, teismo posėdyje ištirtais ir teismų įvertintais įrodymais. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtomis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir daryti kitokią išvadą nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Konstatuotina, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui UAB „V“ pritaikyta tinkamai.

165Dėl kyšio vertės nustatymo pagal MGL dydžius

16635. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja ginčija kaltinimus kyšininkavimu ir tuo, kad kyšių didelė vertė identifikuota vadovaujantis minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiu, tačiau šis rodiklis yra panaikintas ir vietoj jo įvesta bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) sąvoka. Šis teiginys deklaratyvus. Pažymėtina, kad nors MGL kriterijus jau nebenaudojamas už baudžiamosios teisės ribų ir nieko bendro neturi su realiais gyvenimo lygio rodikliais, tačiau jo dydžio piniginė išraiška yra visiškai aiški.

16736. 2008 m. liepos 15 d. Minimaliojo darbo užmokesčio, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu MGL dydis buvo lygus 130 Lt (37,66 Eur). Pagal šį dydį buvo apskaičiuota ir S. R. ir jo bendrininkų reikalautų ir priimtų kyšių vertė. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad kyšių vertės apskaičiavimas pagal MGL dydį šioje byloje lemtų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

168Dėl paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir galutinės bausmės vykdymo atidėjimo

16937. Kasaciniuose skunduose nuteistieji M. K. ir R. Ž. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į daugiau kaip devynerių metų proceso trukmę ir nepagrįstai nesušvelnino paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino, nors kitiems nuteistiesiems šioje byloje tai buvo padaryta. Šis argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, o R. Ž. – laisvės atėmimu dvejiems metams, tačiau, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, šiems nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo M. K. ir R. Ž. paskirtų bausmių pagrįstumo klausimą, tačiau konstatavo, kad bausmės paskirtos įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgusi į tai, kad R. Ž. ir M. K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pernelyg ilga proceso trukmė šiuo atveju nesudaro pagrindo šiems nuteistiesiems švelninti paskirtų bausmių.

17038. Prokuroras, prašydamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskirtų atskirų ir galutinių bausmių dydžių, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nustatydamas galutines subendrintas bausmes ir atidėdamas jų vykdymą, netinkamai taikė baudžiamąjį BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, 61 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 75 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro argumentus, nenustatė pagrindo tenkinti skunde pateiktą prašymą.

17139. Išnagrinėjusi prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. nepagrįstai sumažintų atskirų bausimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (1 dalis), teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (2 dalis), teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3 dalis). Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

17240. Prokuroro argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas bausmes nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P., netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, neįvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimo fakto, kaltinamųjų pasirinkto gynybos būdo – neigti savo kaltę, yra deklaratyvūs ir jais iš esmės išreiškiamas vien tik nesutikimas su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas individualizavo nuteistiesiems skiriamas bausmes. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016), taigi kasacinės instancijos teismas nesprendžia, kurios instancijos teismas nustatė teisingesnį laisvės atėmimo ar kitos bausmės dydį.

17341. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, po nusikaltimų padarymo praėjo nemažai laiko, buvo nutaręs skirti „kiek mažesnes nei sankcijų vidurkiai“ laisvės atėmimo bausmes (nuosprendžio 73 psl.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas šio savo paties nustatyto kriterijaus laikėsi ne visais atvejais, pvz., L. K. net už septynias nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, lygias ar viršijančias sankcijoje numatytą laisvės atėmimo vidurkį, S. R. – už keturias, V. P. – už vieną. Taigi vien dėl to byloje buvo pagrindas daryti tam tikras bausmių korekcijas. Apeliacinės instancijos teismas sumažino L. K., S. R. ir V. P. tik pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos bausmės sumažintos ne daugiau kaip ketvirtadaliu, sumažintų bausmių dydžiai visiškai atitiko pirmosios instancijos teismo nustatytą kriterijų, pagal kurį L. K., S. R. ir V. P. skirtinos „kiek mažesnės nei sankcijų vidurkiai“ laisvės atėmimo bausmės. Sprendimą mažinti bausmes apeliacinės instancijos teismas argumentavo sumažėjusia bendra kaltinimo apimtimi, ekonominiu (nesmurtiniu) padarytų nusikaltimų pobūdžiu, taip pat tuo, kad praėjo didelis laiko tarpas nuo nusikaltimų padarymo ir per tą laiką nuteistieji nepadarė kitų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pažeidė bausmių skyrimo nuostatas (BK 54 straipsnis) ar proceso reikalavimus.

17442. Išnagrinėjusi prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. nepagrįstai taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

17543. Nesutiktina su prokuroro teiginiais, kad nuteistiesiems taikytas bausmės vykdymo atidėjimas formuoja nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui, kaip teisinis argumentas, nepriimtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

17644. Iš ginčijamo apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo matyti, kad bausmės nuteistiesiems buvo subendrintos gana palankiai, o galutinės bausmės dydis, matyt, buvo parinktas atsižvelgiant į ketinimus taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kita vertus, tiek bausmių bendrinimas ir galutinių bausmių nustatymas, tiek bausmių vykdymo atidėjimo taikymas nagrinėjamoje byloje nepažeidė įstatymo raidės, t. y. BK 63 straipsnio 4 dalies ir 75 straipsnio 1 dalies atitinkamų 2000 m. rugsėjo 26 d. ir 2015 m. kovo 24 d. redakcijų, šioje byloje taikytinų nuteistiesiems. Šių normų pakeitimai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), reikalaujantys, kad, bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, taip pat draudžiantys atidėti už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymą, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis) ir šiai bylai neaktualios.

17745. Prokuroro skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad, taip spręsdamas, teismas nesivadovavo bausmės tikslais ir pažeidė teisingumo principą, yra subjektyvūs ir nepagrindžiantys išvados dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti.

17846. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, kai kitoks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (realių laisvės atėmimo bausmių palikimas) reikštų, kad nuteistieji netektų laisvės praėjus daugiau kaip devyneriems metams po įtarimų jiems pareiškimo (2008 m. vasario 13, 20 d.), kartu tai reikštų ir riziką pažeisti Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Ši rizika būtų dar didesnė, jeigu toks sprendimas būtų priimtas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, t. y. praėjus dešimčiai metų nuo įtarimų pareiškimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015) arba skirti švelnesnę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (1995 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95; 2002 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Wejrup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99; 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Morby prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 27156/02; 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Tamas Kovacs prieš Vengriją, peticijos Nr. 7660/01; 2005 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00; 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Bochev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 73481/01; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04, ir kt.).

17947. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas šioje byloje užtruko dėl didelės bylos apimties ir sudėtingumo, didelio kaltinamųjų skaičiaus, būtinumo ištirti ir atsakyti į teisiškai reikšmingus gynybos keliamus klausimus, užtikrinti kaltinamųjų procesines teises, parengti nemažos apimties procesinius sprendimus (pvz., apeliacinės instancijos teismo nuosprendį sudaro 161 psl. tekstas). Turint galvoje, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl realios laisvės atėmimo bausmės taikymo nuteistiesiems, nekelia abejonių, kad nuteistieji gana ilgą laiką išgyveno netikrumą dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties, o tai laikytina bausmės skyrimui teisiškai reikšminga aplinkybe, į kurią teismas privalo atsižvelgti vertindamas, ar realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas iš tiesų leistų įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011, 2K-7-27-746/2015). Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, praėjus tokiam dideliam laiko tarpui (daugiau kaip dešimt metų), realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesislėpusiems nuo teisingumo ir nekeliantiems tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad byloje nenustatytas pagrindas tenkinti prokuroro skundą ir naikinti nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. taikytą paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą.

180Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

181Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, nuteistųjų R. Ž., M. K., K. B., nuteistojo A. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono, nuteistojo juridinio asmens UAB „V“ atstovo techninio direktoriaus A. Š., nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Alfredos Pūkienės ir nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu:... 4. L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 5. S. R. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.... 6. V. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.... 7. K. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.... 8. juridinis asmuo UAB „A“ nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m.... 9. A. V. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d.... 10. juridinis asmuo UAB „V“ nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m.... 11. M. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.... 12. R. Ž. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.... 13. juridinis asmuo UAB „D“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 15. 1) nuteistųjų J. U., K. B., J. B., M. K., R. Ž., nuteistojo juridinio asmens... 16. 2) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas:... 17. panaikinta nuosprendžio dalis dėl L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1... 18. panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2... 19. Nuteistajam L. K. inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 294... 20. Pašalintas iš nuosprendžio nuteistiesiems L. K., S. R., V. P. pagal BK 225... 21. Iš nuosprendžio nuteistiesiems L. K., S. R., V. P. pašalintas pagal BK 225... 22. Nuteistiesiems L. K. ir S. R. iš nuosprendžio pašalintas pagal BK 225... 23. L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir... 24. S. R. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir... 25. V. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš... 26. Nagrinėjamoje byloje taip pat nuteisti G. S., J. B., V. D., juridinis asmuo... 27. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,... 28. I. Bylos esmė... 29. 1. L. K. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, t. y.... 30. 1.1. 2006 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau prieš... 31. 1.2. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų... 32. 1.3. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1... 33. 2. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės... 34. 2.1. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje... 35. 2.2. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje... 36. 2.3. 2007 m. kovo 20 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės... 37. 2.4. 2007 m. gegužės 9 d., apie 11.40 val., ten pat vykusio susitikimo metu... 38. 2.5. 2007 m. lapkričio 27 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini)... 39. 2.6. 2007 m. lapkričio 28 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini)... 40. 2.7. 2007 m. gruodžio 7 d., apie 11.00 val., G. S., veikdama pagal susitarimą... 41. 2.8. Šiais veiksmais L. K., S. R., V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK... 42. 3. Be to, L. K. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, t. y.... 43. 3.1. 2007 m. liepos 11 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini)... 44. 3.2. To paties pokalbio metu L. K. telefonu nurodė (duomenys neskelbtini)... 45. 3.3. 2007 m. liepos 12 d. L. K. nurodymu pirkimų organizatorius, t. y.... 46. 3.4. 2007 m. spalio 11 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini)... 47. 3.5. Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2... 48. 4. Be to, L. K. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai,... 49. 4.1. 2007 m. lapkričio 28 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini)... 50. 4.2. Vykdydamas L. K., V. P. ir S. N. reikalavimą, 2007 m. gruodžio 3 d. J.... 51. 4.3. Tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 19 d., apie... 52. 4.4. Tokiais savo veiksmais L. K., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos... 53. 4.5. Šiais veiksmais L. K. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228... 54. 5. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės... 55. 5.1. 2007 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, L. K., V. P.... 56. 5.2. 2007 m. gruodžio 5 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini)... 57. 5.3. Tą pačią dieną, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės... 58. 5.4. Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK... 59. 6. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės... 60. 6.1. 2007 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje,... 61. 6.2. 2007 m. rugsėjo 10 d. vykusio UAB „T“ valdybos posėdžio metu... 62. 6.3. 2007 m. rugsėjo 14 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini)... 63. 6.4. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2007 rugsėjo 20 d. tyrimo... 64. 6.5. 2007 m. rugsėjo 20 d. UAB „A“ ir UAB „V“ atstovai UAB „T“... 65. 6.6. 2007 m. spalio 4 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės... 66. 6.7. 2007 m. lapkričio 5 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)... 67. 6.8. Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK... 68. 7. Be to, L. K. ir S. R. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai,... 69. 7.1. 2007 m. spalio 1 d., apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)... 70. 7.2. 2007 m. spalio 2 d. L. K., elektroniniu paštu iš J. U. gavęs... 71. 7.3. 2007 m. spalio 15 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini)... 72. 7.4. 2007 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos,... 73. 7.5. 2007 m. lapkričio 12 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini)... 74. 7.6. Šiais veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 225... 75. 8. Be to, L. K., S. R. ir V. P. nuteisti už tai, kad būdami valstybės... 76. 8.1. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje... 77. 8.2. 2007 m. spalio 17 d., apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini)... 78. 8.3. 2007 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės... 79. 8.4. 2007 m. lapkričio 28 d., apie 8 val. 15 min., (duomenys neskelbtini)... 80. 8.5. Tęsdami sutartą nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 5 d., apie 10.25... 81. 8.6. 2007 m. gruodžio 6 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini)... 82. 8.7. 2008 m. sausio 8 d. UAB „D“ direktorius R. Ž., veikdamas bendrovės... 83. 8.8. Šiais veiksmais L. K., S. R. ir V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK... 84. 9. Be to, L. K. ir S. R. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai,... 85. 9.1. 2007 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje... 86. 9.2. 2007 m. lapkričio 30 d., apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini)... 87. 9.3. 2008 m. vasario 4 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės... 88. 9.4. 2008 m. vasario 4 d., apie 11 val. 50 min., ir 2008 m. vasario 5 d., apie... 89. 9.5. 2008 m. vasario 5 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini)... 90. 9.6. 2008 m. vasario 5 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini)... 91. 9.7. 2008 m. vasario 13 d., apie 9.10 val., (duomenys neskelbtini)... 92. 9.8. Šiais savo veiksmais L. K. ir S. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK... 93. II. Kasacinių skundų teisiniai argumentai... 94. 10. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 95. 10.1. Apeliacinės instancijos teismas L. K., S. R. ir V. P. pritaikė BK 75... 96. 10.2. Tam, kad būtų taikomas BK 75 straipsnis, turi būti nuspręsta, kad... 97. 10.3. Tai, kad nuteistieji L. K., V. P. ir S. R. anksčiau neteisti, dirba,... 98. 10.4. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistiesiems, nebuvo... 99. 10.5. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumo,... 100. 10.6. Ir pats baudžiamasis procesas, ir jo trukmė negali būti tapatinami su... 101. 10.7. Apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas bausmes nuteistiesiems L.... 102. 10.8. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, suteikė... 103. 11. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 104. 11.1. Teismai aiškiai netinkamai taikė BK 227 straipsnio 2 dalį. Baigiamasis... 105. 11.2. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m.... 106. 11.3. R. Ž. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas... 107. 11.4. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje deklaratyviai teigdamas,... 108. 11.5. Bylą nagrinėję teismai nepateikė motyvų, kodėl kasatoriaus veika... 109. 11.6. Teismo nuosprendyje nurodoma, jog kasatoriaus iniciatyva UAB „D“... 110. 11.7. Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo... 111. 12. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 112. 12.1. Teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė BK 3 straipsnio 1 dalį ir lex... 113. 12.2. Teismai nepaneigė, kad dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) pervedimo buvo... 114. 12.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 ir 75... 115. 12.4. Teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, nepatikrino bylos tiek,... 116. 12.5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl daugelio esminių M. K.... 117. 12.6. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje... 118. 13. Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos... 119. 13.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 2... 120. 13.2. Pirmosios instancijos teismas K. B. veiksmus dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur)... 121. 13.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad K. B. žinojo, jog L. K., V. P. ir S.... 122. 13.4. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta... 123. 13.5. Pareikštas kaltinimas nuteistajam K. B. ir nustatytų nusikalstamos... 124. 14. Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas advokatas... 125. 14.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė... 126. 14.2. Juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik... 127. 14.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „A“ ir jos vadovas K. B.... 128. 14.4. Juridinio asmens UAB „A“ baudžiamoji atsakomybė pagal BK 227... 129. 14.5. Nei juridiniam asmeniui UAB „A“, nei jos vadovui K. B. pareikštas... 130. 15. Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo... 131. 15.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė tiek esminius... 132. 15.2. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose nėra... 133. 15.3. Net ir nustačius, kad voke buvo ne dokumentai, o pinigai, A. V. veika... 134. 15.4. Byla nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde,... 135. 16. Kasaciniu skundu UAB „V.“ techninis direktorius A. Š. prašo... 136. 16.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė... 137. 16.2. Pirmosios instancijos teisme UAB „V“ buvo pakeistas kaltinimas. Po... 138. 17. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja advokatė A. Pūkienė prašo... 139. 17.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo buvo... 140. 17.2. Be to, teismas, pripažindamas S. R. kaltu, rėmėsi tik garso ir vaizdo... 141. 17.3. S. R. nuteisimas dėl kyšio paėmimo iš J. B., K. B., A. V., J. U., R.... 142. 17.4. Taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartimi (2006 m. spalio 12 d.... 143. 17.5. Teismo nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko S. R.,... 144. III. Kasacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 145. 18. Kasaciniai skundai atmestini.... 146. Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo ... 147. 19. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 148. 20. Kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų, kuriais remiantis priimtas... 149. 21. Pažymėtina, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar... 150. 22. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinių... 151. 23. Nuteistojo S. R. gynėjos kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl... 152. 24. Nuteistojo S. R. gynėjos kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas,... 153. 25. Nesutiktina ir su S. R. gynėjos kasacinio skundo argumentu, kad L. K.... 154. 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai įrodymus vertino kaip visumą,... 155. Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijos... 156. 27. Nuteistieji K. B., R. Ž., M. K. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „A“... 157. 28. Pagal BK 227 straipsnio 1 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. redakciją už... 158. 29. Kasaciniuose skunduose esama argumentų, kad nuteistajam K. B. ir... 159. 30. Nuteistieji R. Ž. ir M. K. kasaciniuose skunduose netinkamą BK 227... 160. Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... 161. 31. Nuteistojo juridinio asmens UAB „A“ gynėjas kasaciniame skunde teigia,... 162. 32. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma... 163. 33. Juridinio asmens UAB „A“ nuteisimas taip pat ginčijamas tuo, kad... 164. 34. Kasaciniu skundu UAB „V“ techninis direktorius A. Š. ginčija... 165. Dėl kyšio vertės nustatymo pagal MGL dydžius... 166. 35. Kasaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėja ginčija kaltinimus... 167. 36. 2008 m. liepos 15 d. Minimaliojo darbo užmokesčio, socialinės apsaugos... 168. Dėl paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir galutinės bausmės vykdymo... 169. 37. Kasaciniuose skunduose nuteistieji M. K. ir R. Ž. teigia, kad apeliacinės... 170. 38. Prokuroras, prašydamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo... 171. 39. Išnagrinėjusi prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems... 172. 40. Prokuroro argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas... 173. 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 174. 42. Išnagrinėjusi prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems... 175. 43. Nesutiktina su prokuroro teiginiais, kad nuteistiesiems taikytas bausmės... 176. 44. Iš ginčijamo apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo... 177. 45. Prokuroro skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas padarė... 178. 46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje susiklostė tokia... 179. 47. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas šioje byloje užtruko dėl... 180. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 181. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus,...