Byla e2A-384-302/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ atstovui direktoriui Alvydui Ringailai, atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo valdymas“ atstovei Gabrielei Onusaitytei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dabingė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bei atsakovės priešieškinį ieškovėms dėl skolos priteisimo, atliktų darbų aktų, sąskaitų faktūrų ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovės UAB „Šebsta“ ir UAB „Dabingė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės UAB „Manfula“ ieškovės UAB „Šebsta“ naudai 24 618,37 Eur skolos ir 7 740,41 Eur delspinigių, UAB „Dabingė“ naudai 36 093,86 Eur skolos ir 12 993,79 Eur delspinigių bei 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento.
  2. Nurodė, kad UAB „Šebsta“ ir atsakovė UAB „Manfula“ 2013 m. lapkričio 18 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2013-SRA-094 (toliau – Rangos sutartis), kurios pagrindu UAB „Šebsta“ įsipareigojo atlikti paruošiamuosius statybvietės įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti 302 500 Lt. UAB „Šebsta“ ir atsakovė 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2013-SRA-108 (toliau – Subrangos sutartis), kurios pagrindu UAB „Šebsta“ įsipareigojo atlikti mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato statybą ir kitus su šiuo objektu susijusius statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti 4 921 448,96 Lt be PVM. Ieškovių teigimu, atsakovė neatsiskaitė už Rangos sutarties pagrindu atliktus statybos darbus, numatytais terminais negavo statybos leidimo pagal Subrangos sutartį atliktiniems statybos darbams, todėl šie darbai nebuvo pradėti. Atsakovė tinkamai nefinansavo statybos darbų pagal Subrangos sutarties sąlygas, todėl 2014 m. gegužės 6 d. šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie Subrangos sutarties dėl statybos darbų finansavimo faktoringo būdu, tačiau AB SEB bankas atsisakė finansuoti statybos darbus dėl atsakovės finansinių problemų. Pagal Subrangos sutartį atsakovė nepajėgė finansuoti statybos darbų, todėl UAB „Šebsta“ su atsakove 2014 m. spalio 9 d. sudarė Subrangos sutarties pakeitimą, kurio pagrindu šalys sumažino statybos darbų apimtis, pakeitė darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos terminus, netesybų dydį. UAB „Šebsta“ neteko galimybės atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl nuostoliams kompensuoti į sutarties kainą šalys įtraukė 100 000 Lt dydžio kompensaciją. UAB „Šebsta“ atliko statybos darbus pagal Subrangos sutarties pakeitimą. Atsakovė priėmė 2014 m. spalio mėn. atliktus statybos darbus, o 2014 m. lapkričio mėn. baigtus darbus nepagrįstai vengė priimti, nenurodė perduodamų statybos darbų trūkumų, todėl juos UAB „Šebsta“ perdavė vienašališkai. Atsakovė atliko dalinius mokėjimus pagal išrašytas sąskaitas, tačiau iki galo atsiskaityti su ieškove vengė. 2015 m. vasario 24 d. ieškovės sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 24/2015, pagal kurią „Šebsta“ perleido UAB „Dabingė“ 36 093,86 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę pagal Subrangos sutartį (toliau – ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartis). Atsakovė skolą pripažino ir žadėjo atsiskaityti su UAB „Dabingė“ iki 2015 m. rudens, tačiau vėliau atsakovė pradėjo klaidinti ieškoves, reiškė joms pretenzijas. Sutarčių šalys sulygo dėl 1 proc. dydžio delspinigių, tačiau ieškovės ieškiniu prašė priteisti tik 0,2 proc. dydžio delspinigius. Toks jų dydis yra sąžiningas, protingas ir teisingas. Taip pat ieškovės prašė priteisti 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas.
  3. Atsakovė UAB „Manfula“ su ieškiniu nesutiko bei pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš UAB „Šebsta“ 26 596,54 Eur skolos; pripažinti negaliojančiais UAB „Šebsta“ vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 2 ir 3 už 2014 m. lapkričio mėn. ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000929 ir Nr. 0000937; pripažinti tarp ieškovių sudarytą 2015 m. vasario 24 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartį Nr. 24/2015 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti atsakovei iš UAB „Šebsta“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
  4. Atsakovė nurodė, kad Rangos sutarties sudarymas buvo sąlygotas atsakovės, kaip generalinės rangovės, ir užsakovės UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos rangos sutarties Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-006/4, pagal kurią atsakovė per 25 mėn. turėjo atlikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Atsakovė ir UAB „Šebsta“ sudarė Subrangos sutartį bei jos pakeitimą, kuriame pakeitė atliktinus darbus bei sumažino sutarties sumą. UAB „Šebsta“ darbus atliko nekokybiškai, o šiuos trūkumus atsakovė ištaisė savo sąskaita. Nors ieškovė 2014 m. spalio 20 d. perdavė atsakovei išpildomąją polių įrengimo dokumentaciją, vien tai nelaikytina darbų perdavimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.694 straipsnio 4 dalį ir Subrangos sutarties 5.10 punktą. UAB „Šebsta“ nepateikė atsakovei jokių duomenų, jog inžinierius būtų priėmęs atliktus mechaninio rūšiavimo pastato gręžtinių polių įrengimo darbus pagal subrangos sutarties 5.12 punkto reikalavimą. Kadangi darbai inžinieriui nebuvo pateikti, tai vienašališkai pasirašiusi atliktų darbų aktus UAB „Šebsta“ nesilaikė subrangos sutarties sąlygų. Poliai yra laikančioji pastato konstrukcija, todėl prieš priimant šiuos darbus turėjo būti atlikti kontroliniai matavimai. Atsakovei perdavus tolimesnius statybos darbus UAB „Rudesta“ buvo aptikti neatitikimai tarp UAB „Šebsta“ išpildomosios dokumentacijos ir faktiškai atliktų darbų. Atlikus kontrolinius polių koordinačių matavimus, nustatyta, kad 30–ies polių nuokrypiai viršija leistinus. 2014 m. lapkričio 5 d. atsakovė pateikė UAB „Šebsta“ pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, išreiškė atsisakymą priimti atliktus darbus, tačiau UAB „Šebsta“ atsisakė neatlygintinai ištaisyti trūkumus. Vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 2 ir 3 atsakovė gavo tik kartu su 2015 m. vasario 6 d. pretenzija. Atsakovės vertinimu, Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra neteisėta, nes UAB „Šebsta“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. CK 6.667 straipsnyje nustatyta ieškinio senatis santykiams tarp generalinio rangovo ir subrangovo netaikoma. Atsakovės patirtų nuostolių reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo sužinojimo apie pažeistą teisę. Apie savo pažeistą teisę atsakovė sužinojo UAB „Šebsta“ pateikus 2015 m. vasario 6 d. pretenziją, todėl kreipiantis į teismą ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Atsakovė taip pat nepraleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino, nes Subrangos sutartyje nustatyta, kad garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo statybos objekto pripažinimo tinkamu naudoti dienos, kas šiuo atveju yra 2015 m. lapkričio 30 d. Visgi teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminą atsakovė praleido, prašė jį atnaujinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė – priteisė ieškovei UAB „Šebsta“ iš atsakovės UAB „Manfula“ 32 358,78 Eur už statybos rangos darbus ir 8,05 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 319,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei UAB „Dabingė“ iš atsakovės UAB „Manfula“ 36 093,86 Eur už statybos rangos darbus pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 8,05 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 953 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Manfula“ 710 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių ir liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad į Subrangos sutarties pakeitimo 3.2 punkte nurodytą kainą įėjo ieškovės tuo metu jau atlikti darbai: 192 541,10 Lt vertės darbai, nurodyti akte Nr. 1, 100 000 Lt piniginė kompensacija už faktinį subrangos sutarties nutraukimą ir įsipareigojimas sumokėti už likusius pamatų, polių ir rostverkų įrengimo darbus pagal ieškovės nurodytas lokalines sąmatas, realiai kurių pagal 2014 m. darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 už 2014 m. lapkričio mėnesį buvo atlikta už 18 063,9 Lt (į šį aktą įtraukta ir kompensacijos suma). Teismas sutiko su ieškovėmis, kad 2014 m. lapkričio mėn. akte Nr. 2 nurodytus darbus atsakovė nepagrįstai vengė priimti, nenurodė perduodamų statybos darbų trūkumų, todėl juos UAB „Šebsta“ pagrįstai perdavė vienašališkai. Vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 2 sukėlė atsakovei tokias pačias teisines pasekmes, kaip abiejų šalių pasirašytas aktas, todėl ji privalo apmokėti pagal tokį aktą perduotus statybos darbus.
  3. Iš statybos darbų žurnalo Nr. 1-2 matyti, jog UAB „Šebsta“ su polinių pamatų įrengimu susijusius darbus atliko nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 27 d., jie yra priimti statybos techninio prižiūrėtojo K. P. be jokių pastabų. Statybos aikštelėje atsakovę atstovavo atestuotas darbų vadovas A. A. ir darbų vadovas P. M., kurie apklausti liudytojais patvirtino, jog tuo metu atsakovė pretenzijų neturėjo. Teismas sutiko su ieškove, jog profesionali užsakovė būtų pastebėjusi trūkumus, jei jie būtų padaryti. Ieškovė statybos techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei pateikė UAB „NTF“ darbų vadovo A. M. parengtą gręžtinių polių horizontalios padėties kontrolinę nuotrauką, kurioje užfiksuotas tinkamas gręžtinių polių išsidėstymas žemės sklype pagal esamo pastato kampus ir statomo pastato projektą. Nei statybos techninis prižiūrėtojas, nei atsakovė pastabų dėl šios nuotraukos neturėjo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad polių nuokrypiai negalėjo būti nustatyti normaliai apžiūrint darbus. Be to, atsakovė 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SR-2014-607 informavo užsakovę, jog gręžtinių polių įrengimas įvykdytas UAB „Šebsta“ laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. (rašto pozicija Nr. 84). Tuo atsakovė pati paneigė savo teiginius apie defektus, nustatytus 2014 m. spalio 20 d. aktu ir 2014 m. lapkričio 19 d. aktu.
  4. Atsakovė 2014 m. spalio 15 d. su UAB „Rudesta“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2014-SRA-033. Pagal šios sutarties priedu esančią sąmatą ir darbų grafiką nebuvo numatyta atlikti defektų šalinimo ar su gręžtinių polių taisymu susijusių darbų. Atsakovė Subrangos sutarties pakeitimą pasirašė žinodama, jog darbus toliau vykdys UAB „Rudesta“, todėl pakeitimo pasirašymas taip pat patvirtina pretenzijų ieškovei dėl darbų kokybės nebuvimą. Apie polių įrengimo trūkumų nebuvimą teismas sprendė ir iš prieštaringų atsakovės nurodytų aplinkybių: atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, jog defektus pašalino pati, pateikė savo sudarytą atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2015 m. kovo mėn., tačiau bylos eigoje nurodė, jog defektus šalino UAB „Rudesta“. UAB „Rudesta“ atliktų darbų aktuose esančios atliktų darbų pozicijos, kiekiai ir įkainiai iš esmės skiriasi nuo nurodytų atsakovės atliktų darbų akte Nr. 1 už 2015 m. kovo mėn. Atsakovės teigimu, defektai buvo nustatyti 2014 m. spalio 20 d. aktu ir 2014 m. lapkričio 19 d. aktu, dėl to buvo keičiamas projektas (išleistos naujos projekto laidos), numatančios papildomų gręžtinių polių įrengimą. Teismas šiuos argumentus atmetė, nes nurodytų faktų pagrindu pakeitimai su UAB „Rudesta“ sudarytoje rangos sutartyje nebuvo padaryti, taip pat nebuvo sudarytas susitarimas dėl defektų taisymo. UAB „Rudesta“ darbus atliko už rangos sutarties 4.2. p. sutartą fiksuotą kainą. Mokėjimai už papildomų darbų atlikimą nepažymėti ir atsakovės pateiktame 2015 m. sausio 1 d.– 2016 m. rugsėjo 30 d. apyvartos žiniaraštyje nurodytose sąskaitose. Nors atsakovė nurodė, kad defektų šalinimo sprendinius (papildomų gręžtinių polių įrengimą) numatė projekto laida C, kuri, remiantis į bylą pateiktu pastato rostverkų planu, buvo parengta 2014 m. lapkričio 18 d, teismas nustatė, kad statybos darbų žurnale po 2014 m. lapkričio 18 d. nėra užfiksuota su gręžtinių polių įrengimu susijusių darbų.
  5. Teismas sprendė, jog ir atsakovės pateikta UAB „Matavimų sfera“ parengta kontrolinė geodezinė nuotrauka ieškovės įrengtų polių defektų neįrodo, kadangi nei ieškovė, nei UAB „NTF“ nebuvo pakviestos stebėti UAB „Matavimų sfera“ atliekamų geodezinių matavimų, o liudytojais apklausti UAB „Matavimų sfera“ darbuotojai negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių skiriasi UAB „Matavimų sfera“ parengta kontrolinė geodezinė nuotrauka nuo rengtos UAB „NTF“. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad UAB „Matavimų sfera“ atlikti geodeziniai matavimai negali būti laikomi UAB „NTF“ geodezinių matavimų patikrinimu ar ieškovės įrengtų polinių pamatų išsidėstymo patikrinimu pagal pirminį statinio ašių nužymėjimą.
  6. Atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai pradėjo naudoti. Jos su užsakovu UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ pasirašyti suvestiniai atliktų darbų aktai patvirtinta, kad atsakovė ieškovės atliktus statybos darbus perdavė užsakovui ir gavo už juos apmokėjimą. 2015 m. lapkričio 30 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-90-151130-00143 patvirtina, jog statinys su ieškovės atliktais darbais yra pripažintas tinkamu naudoti ir gali būti eksploatuojamas.
  7. Remiantis Subrangos sutarties pakeitimu, 192 514,1 Lt be PVM turėjo būti sumokėta iki 2014 m. lapkričio 6 d., 133 280,49 Lt be PVM – iki 2014 m. gruodžio 15 d. Atsakovė šias sumas sumokėjo iš dalies, praleidusi terminus. Teismo vertinimu atsakovės atlikti mokėjimai pagrįstai ieškovės buvo paskirstyti CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka (mokėjimai pirmiausia skirti netesyboms mokėti ir po to pagrindinei skolai dengti) ir CK 6.55 straipsnio nustatyta tvarka (mokėjimai pirmiausia skirti seniausioms prievolėms dengti). Vadovaujantis skolos ir delspinigių skaičiuokle iš atsakovės ieškovei UAB „Šebsta“ priteistina 24 618,37 Eur skolos ir 7 740,41 Eur delspinigių (bendra suma 32 358,78 Eur), UAB „Dabingė“ – 36 093,86 Eur skolos ir 12 993,79 Eur delspinigių (bendra suma 49 087,65 Eur). Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog reikalaujamas delspinigių dydis yra neprotingai didelis, kadangi pagal teismų praktiką, plėtojama panašiose bylose, jis tokiu nelaikytinas.
  8. Teismo vertinimu, ieškinio pagrįstumą patvirtinantys argumentai įrodo priešieškinio nepagrįstumą, todėl jis atmestinas. UAB „Šebsta“ perleido UAB „Dabingė“ galiojančią reikalavimo teisę, o atsakovės nurodytas mokėjimų sustabdymo pagrindas nepriskirtinas prie CK 6.102 straipsnyje numatytų atvejų, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą, be to, šios aplinkybės šiuo sprendimu pripažintos nepagrįstomis. Atsakovė taip pat praleido ieškinio senaties terminą priešieškinyje nurodytai teisei ginti. Atsakovė į bylą pateikė 2014 m. spalio 20 d. aktą bei 2014 m. lapkričio 5 d. pretenziją, kas reiškia, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo vėliausiai 2014 m. lapkričio 5 d. ir baigėsi 2015 m. lapkričio 5 d. Tuo tarpu priešieškinis pareikštas 2016 m. sausio 19 d., o, teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės apie kitais būdais gintas teises dėl darbų kokybės nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
  9. Teismas pripažino pagrįstu ieškovių reikalavimą dėl 8,05 proc. dydžio procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo.
  10. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovėms priteistos bylinėjimosi išlaidos – UAB „Dabingė 953 Eur žyminio mokesčio, UAB „Šebsta“ 2 319,45 Eur advokato pagalbos išlaidų, o valstybei – 710 Eur žyminio mokesčio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Manfula“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
    1. Atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Šebsta“ pagal Rangos sutartį, bei didžiąja dalimi atsiskaičiusi pagal Subrangos sutartį ir jos pakeitimą. Ieškovei nesumokėta suma pagal sutartis yra 33 767,81 Lt (9 779,83 Eur) ir ji buvo sulaikyta dėl to, kad ieškovė netinkamai atliko dalį darbų, dėl kurių ištaisymo atsakovė patyrė žymiai didesnius nuostolius.
    2. Apskaičiuodama skolos sumą UAB „Šebsta“ visiškai nepagrįstai atsakovės mokėjimus pradžioje užskaitė netesyboms, o po to pagrindinei skolai dengti, kadangi atsakovė buvo nurodžiusi už ką konkrečiai moka (delspinigių ji nedengė). Be to, ieškovė apie tokį sprendimą gavusi įmokas atsakovės neinformavo ir neįrodė, kad iš karto jį įgyvendino – nepateikė savo buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų, jog gauti mokėjimai pirmiausiai buvo užskaitomi netesyboms dengti.
    3. Ieškovė nepagrįstai pradeda skaičiuoti netesybas po 5 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, kadangi tiek Rangos sutarties 5.1 p. tiek ir Subrangos sutarties 5.11 p. įtvirtinta, kad atsiskaitymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai atsakovei sumoka užsakovas (per 5 darbo dienas nuo sumokėjimo). Be to, didžiajai daliai ieškovių priskaičiuotų delspinigių yra suėjusi ieškinio senatis.
    4. Subrangos sutarties pakeitime įtvirtintas 1 proc. dydžio delspinigių dydis yra per didelis ir neprotingas. Toks pat yra ir ieškovių prašomas priteisti 0,2 proc. delspinigių dydis, kadangi teismų praktikoje pagrįstais pripažįstami 0,1 proc. dydžio delspinigiai.
    5. UAB „Šebsta“ nepagrįstai prašo priteisti jai skolą ir pagal atliktų darbų aktus Nr. 2 ir 3 (PVM sąskaitas faktūras SE0000929 bei SE0000937). Nei šių aktų, nei juose nurodytų darbų ieškovė atsakovei tinkamai ir laiku neperdavė, dėl ko atsakovė prarado galimybę pateikti pastabas dėl netinkamos kokybės. Vienašališkas šių aktų pasirašymas nesuteikia teisės ieškovei reikalauti iš atsakovės apmokėti už juose nurodytus darbus, kadangi atsakovė nebuvo apie juos informuota. Be to, UAB „Šebsta“ ir atsakovė nesitarė dėl jokios kompensacijos, todėl atliktų darbų akte Nr. 2 nurodyta kompensacija yra niekuo nepagrįsta.
    6. UAB „Dabingė“ reikalavimas, atsiradęs iš jos ir UAB „Šebsta“ sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties, yra negaliojantis, nes UAB „Šebsta“ perleido neegzistuojančią skolą. Iki sutarties sudarymo atsakovė jau buvo pilnai atsiskaičiusi su ieškove pagal pripažintas Subrangos sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pagal atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3, yra neteisėtos.
    7. UAB „Šebsta“ yra skolinga atsakovei 26 596,54 Eur už nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė taisydama ieškovės nekokybiškai atliktus darbus. Ieškovei perdavus atsakovei išpildomąją polių įrengimo dokumentaciją, atsakovė atliko patikrinimą, kurio metu buvo nutarta atlikti pakartotinę polių horizontalios padėties kontrolinę nuotrauką. Iš šios nuotraukos nustatyta, kad trisdešimties polių nuokrypiai viršija leistinus. Atsakovė iš karto pateikė ieškovei pretenziją, tačiau ji atsisakė savarankiškai pašalinti defektus. Dėl šios priežasties atsakovė kreipėsi į naująją rangovę UAB „Rudesta“, kuri juos sutvarkė.
    8. Ieškovės UAB „Šebsta“ palikti trūkumai objekte nebuvo akivaizdūs, todėl jų konstatavimui privalėjo būti atliekami kontroliniai matavimai bei skaičiavimai. Ir tik po jų atlikimo atsakovė įgijo galimybę reikšti ieškovei pretenzijas, kuo ir pasinaudojo. Dėl šios priežasties, atliktų darbų aktai Nr. 2 ir 3 bei jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. SE0000929 ir SE0000937 pripažintini negaliojančiais.
    9. Atsakovės reikalavimams netaikytina ieškinio senatis, kadangi priešieškinyje reiškiami reikalavimai dėl paslėptų statybos trūkumų. O teismui nustačius, jog visgi senatis praleista – ji turi būti atnaujinta.
  2. Ieškovės UAB „Šebsta“ ir UAB „Dabingė“ atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Apeliantės skaičiavimai, susiję su pagrindinės skolos ir delspinigių užskaitymu yra visiškai nepagrįsti. Atsakovės mokėjimai buvo atlikti praleidus terminus, todėl UAB „Šebsta“ pagrįstai juos panaudojo pirmiausiai netesyboms, o tik po to pagrindinei skolai dengti.
    2. Subrangos sutarties pakeitimo 5 p. nustato konkrečius terminus, kada turėjo būti atlikti mokėjimai pagal sutartį, todėl apeliantė klaidingai nurodo, kad delspinigiai pagal PVM sąskaitas faktūras turėjo būti pradėti skaičiuoti nuo tos dienos, kada atsakovė gaus pinigus iš užsakovės.
    3. Teismo posėdžio metu buvęs apeliantės darbuotojas patvirtino, kad į Subrangos sutarties pakeitimą įtraukta 100 000 Lt kompensacija buvo sutarta dėl UAB „Šebsta“ patirtų nuostolių, dalyvaujant atsakovės laimėtame viešajame pirkime. Apeliantės argumentai šiuo klausimu yra nelogiški, kadangi manydama, jog pakeitime įtvirtinta suma yra neproporcinga sutartiems darbams, ji nebūtų jo pasirašiusi.
    4. Atsakovės argumentai dėl per didelio skaičiuotinų delspinigių dydžio yra nepagrįsti. Subrangos sutarties pakeitime buvo numatyti 1 proc. dydžio delspinigiai, tačiau ieškovės gera valia ieškinyje prašė tik 0,2 proc. dydžio delspinigių. Be to, toks dydis teismų praktikoje taip pat laikomas protingu ir pagrįstu.
    5. Ieškovės atlikti darbai, kartu su UAB „NFT“ atlikta kontroline nuotrauka buvo tinkamai priimti statybos techninio prižiūrėtojo. Niekas jokių pastabų ieškovei dėl to nepareiškė. Jokių pastabų dėl darbų atsakovė taip pat nenurodė ir užsakovei UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“. Su UAB „Rudesta“ pasirašytos rangos sutarties sąmatoje jokių defektų šalinimo darbų taip pat nebuvo numatyta, jie neįtvirtinti ir atskiru susitarimu. Be to, pati atsakovė pradžioje įrodinėjo, kad defektus šalino pati, o vėliau nurodė, kad tai darė UAB „Rudesta“. Toks nenuoseklumas taip pat sukelia abejonių atsakovės teorija, jog ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški. Dėl to paties pagrindo nepripažintini negaliojančiais ir atliktų darbų aktai Nr. 2 ir 3, jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir ieškovių sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartį.
    6. Atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl darbų trūkumų pareikšti, kadangi šis terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 5 d., o priešieškinis buvo pareikštas tik 2016 m. sausio 19 d.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

13Dėl faktinių aplinkybių

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Šebsta“ ir atsakovė UAB „Manfula“ 2013 m. lapkričio 18 d. sudarė Rangos sutartį, kurios pagrindu UAB „Šebsta“ įsipareigojo atlikti paruošiamuosius statybvietės įrengimo darbus objekte UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ projekte „Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra: mišrių komunalinių atliekų mechaninių ir biologinių apdorojimo įrenginių projektavimas, tiekimas ir statyba Utenoje“, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti 302 500 Lt su PVM (Rangos sutarties 1.1 p., 3.1 p.).
  2. UAB „Šebsta“ ir UAB „Manfula“ 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė Subrangos sutartį, kurios pagrindu UAB „Šebsta“ įsipareigojo atlikti mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato statybą ir kitus su šiuo objektu susijusius statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti 4 921 448,96 Lt be PVM (Subrangos sutarties 2.1 p., 3.2 p.). 2014 m. gegužės 6 d. Subrangos sutarties šalys pasirašė priedą prie Subrangos sutarties, kuris, jų teigimu, niekada neįsigaliojo bei realiai nebuvo vykdomas. Tiek rangovė, tiek ir užsakovė sutinka ir dėl to, kad darbai pagal pradines Subrangos sutarties sąlygas realiai nebuvo atliekami, ir šalys 2014 m. spalio 9 d. sudarė Subrangos sutarties pakeitimą, kurio pagrindu sumažino Subrangos sutartyje nurodytas statybos darbų apimtis bei nustatė, kad šių darbų kaina be PVM yra 325 821,59 Lt (Subrangos sutarties pakeitimo 1 p., 2 p.).
  3. Sutarčių vykdymo metu UAB „Šebsta“ išrašinėjo atsakovei atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras, viso 696 744,13 Eur sumai. 2014 m. spalio 20 d. UAB „Šebsta“ perdavė atsakovei išpildomąją polių įrengimo dokumentaciją, atsakovė atliko kontrolinius polių koordinačių matavimus, bei, jos teigimu, nustačiusi nuokrypius nuo normų 2014 m. lapkričio 5 d. pateikė rangovei pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų. Iš šalių susirašinėjimo dokumentų matyti, kad rangovė nesutiko su užsakovės nurodytais darbų trūkumais, taip pat pati 2014 m. lapkričio 14 d. pareiškė užsakovei pretenziją dėl skolos už atliktus darbus sumokėjimo.
  4. 2015 m. vasario 24 d. ieškovės sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Šebsta“ perleido UAB „Dabingė“ 36 093,86 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę pagal įsiskolinimą, kylantį iš Subrangos sutarties su visais jos priedais ir papildymais (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 p.).
  5. 2015 m. gruodžio 17 d. ieškovės UAB „Šebsta“ ir UAB „Dabingė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės UAB „Manfula“ išieškojimo. Bylos nagrinėjimo metu 2016 m. sausio 19 d. atsakovė pateikė priešieškinį dėl skolos iš UAB „Šebsta“ priteisimo, atliktų darbų aktų Nr. 2 ir Nr. 3, jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

14Dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir bylos nagrinėjimo ribų

  1. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).
  2. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).
  3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovės turi teisę į neapmokėtas UAB „Šebsta“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose esančias pinigų sumas bei iš jų savalaikio neapmokėjimo kylančias kitas prievoles (delspinigius, procesines palūkanas) ir dėl to ar atsakovė turi teisę į, jos teigimu, UAB „Šebsta“ netinkamai atliktų darbų defektų šalinimui patirtų nuostolių atlyginimą. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Atsakovė UAB „Manfula“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo nesutinkanti su priimtu sprendimu tiek ieškovių patenkintų reikalavimų, tiek ir jos atmestų reikalavimų dalyje. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas toliau sprendime pasisakys dėl šių reikalavimų pagrįstumo.

15Dėl ieškovių ieškinio reikalavimų pagrįstumo

16Ieškinyje ieškovės kėlė reikalavimą priteisi iš atsakovės skolos bei delspinigių sumas, kylančias iš UAB „Šebsta“ ir UAB „Manfula“ sudarytų Rangos bei Subrangos sutarčių su pakeitimais ir UAB „Šebsta“ su UAB „Dabingė“ sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme tiek ir apeliaciniame skunde ginčija ieškovių nurodytas skolos sumas bei skaičiuotinų delspinigių dydį. Taip pat ji priešieškinyje kėlė reikalavimą dėl atliktų darbų aktų Nr. 2 ir Nr. 3 bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis, kas savaime sumažintų ieškovių prašomos skolos dydį. Dėl šios priežasties, vertindama ieškovių reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pasisakys ir dėl minėto atsakovės priešieškinio reikalavimo pagrįstumo.

17Dėl atsakovės pareigos apmokėti UAB „Šebsta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras

  1. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad rangovė UAB „Šebsta“ remdamasi Rangos sutartimi išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas faktūras: SE0000855 (151 275,14 Lt sumai) ir SE0000856 (151 224,86 Lt sumai). Bendra šių sąskaitų suma atitinka Rangos sutartyje numatytą 302 500 Lt sumą su PVM. Subrangos sutarties pakeitimo pagrindu rangovė išrašė atsakovei dar keturias sąskaitas faktūras: SEP0828 (21 094,67 Lt sumai), SE0000922 (232 974,73 Lt sumai), SE0000929 (142 856,34 Lt sumai) ir neigiamos sumos SE0000937 (-2 681,61 Lt sumai). Bendra šių sąskaitų suma yra 394 244,13 Lt, kas atitinka Subrangos sutarties pakeitime numatytą darbų sumą 325 821,59 Lt be PVM (sąskaitose nurodyta suma yra paskaičiuota su PVM).
  2. Atsakovė UAB „Manfula“ sutinka su PVM sąskaitose faktūrose SE0000855, SE0000856, SEP0828 ir SE0000922 nurodytomis sumomis, jų neginčija, taip pat neturi pretenzijų dėl darbų, kurių pagrindu jos buvo išrašytos. Todėl akivaizdu, jog pareiga atsiskaityti pagal šias sąskaitas faktūras egzistuoja.
  3. Tuo tarpu vienu iš priešieškinio reikalavimų atsakovė prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Šebsta“ vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3 už 2014 m. lapkričio mėn. ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras SE0000929 ir SE0000937. Atsakovės teigimu, rangovė neperdavė jai ginčijamų atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, šie aktai yra pasirašyti tik rangovės, o atsakovė pirmą kartą juos ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pamatė tik kartu su UAB „Šebsta“ 2015 m. vasario 6 d. pretenzija dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo. Tokiu būdu atsakovė darbų nepriėmė, neturėjo galimybės pateikti rangovei pastabų dėl jų kokybės ir todėl neturi pareigos už juos apmokėti.
  4. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausiusi šalių paaiškinimų teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės argumentai dėl atliktų darbų aktų Nr. 2 ir Nr. 3 bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neteisėtumo stokoja logiškumo ir vertintini, kaip nepagrįsti. Iš bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktų argumentų šiuo klausimu matyti, kad ji iš esmės neginčija aplinkybės, jog aptariamuose atliktų darbų aktuose nurodyti statybos darbai realiai buvo atlikti. Tą teismo posėdžio metu patvirtinto ir atsakovę byloje atstovavusi bankroto administratoriaus atstovė. Nors atsakovė nurodo, kad darbų nepriėmė, bet akivaizdu, jog tai nesutrukdė jai atlikti matavimų ir nustatyti jos įrodinėjamus trūkumus. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodo tik tai, kad UAB „Šebsta“ tinkamai neperdavus darbų bei aktų užsakovei, ji prarado galimybę ginčyti juose nurodytų darbų kokybę. Tačiau teismas sprendžia, kad net ir netinkamas atliktų darbų aktų perdavimas iš esmės neužkerta kelio užsakovui ginčyti darbų kokybės. Tokią teismo poziciją patvirtina tiek CK 6.694 straipsnio 4 dalis tiek ir faktinė byloje susiklosčiusi situacija, kai atsakovė reiškė pretenzijas UAB „Šebsta“ dėl darbų kokybės tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek ir teisme pateikdama priešieškinį, kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo.
  5. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas pareigą organizuoti darbų priėmimą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba atliktų darbų etapą, ir darbus be išlygų ar su išlygomis (su pastabomis akte) priimti nustato užsakovui (CK 6.694 str. 1 d. 2 d.). Tai reiškia, kad rangovas turi pareigą pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti darbus, o užsakovas turi pareigą organizuoti jų priėmimą. Ir nors dėl rašytinių įrodymų trūkumo ir visiškai priešingų rangos sutarčių šalių pozicijų šiuo klausimu byloje nėra galimybės nustatyti aplinkybės, dėl kurios šalies veiksmų atliktų darbų aktai Nr. 2 ir Nr. 3 yra pasirašyti tik juos parengusios UAB „Šebsta“, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra esminė vertinant susiklosčiusias aplinkybes.
  6. Šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Atsižvelgus į šį išaiškinimą, bei, kaip jau minėta, aplinkybę, kad atsakovė iš esmės neginčija darbų atlikimo fakto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog neegzistuoja pagrindas šiuos darbų atlikimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras SE0000929 ir SE0000937 (išskyrus toliau sprendime nurodytą išimtį) pripažinti negaliojančiais. PVM sąskaitoms faktūroms galiojant, atsakovas turi pareigą jas apmokėti.
  7. Aukščiau aptarta teisėjų kolegijos pozicija visgi netaikytina atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytai 100 000 Lt kompensacijai (Akto 2.6 p.). Apeliaciniame skunde atsakovė su ja nesutinka, nurodo, kad šalys dėl jokios kompensacijos nesitarė, o UAB „Šebsta“ ją į atliktų darbų aktą įtraukė savavališkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, jog atsakovei negali būti keliama pareiga apmokėti minėtos kompensacijos sumos.
  8. Iš Subrangos sutarties pakeitimo matyti, kad juo šalys susitarė dėl mechaninio rūšiavimo pastato gręžtinių polių įrengimo ir mechaninio rūšiavimo pastato bei kieto atgauto kuro stoginės pamatų rostverkų ir polių armatūros karkasų (tinklų) pateikimo darbų (Subrangos sutarties pakeitimo 1 p.). Kaip jau buvo minėta, Subrangos sutarties pakeitime buvo nurodyta konkreti sutarties kaina – 325 821,59 Lt be PVM, ir būtent tokio dydžio suma susidaro iš visų Subrangos sutarties pakeitimo pagrindu išrašytų keturių PVM sąskaitų faktūrų bendros sumos.
  9. Remiantis kasacinio teismo praktika, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Iš esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties šalis bei užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą, tačiau nagrinėjamu atveju aptariamame atliktų darbų akte Nr. 2 nurodyta 100 000 Lt kompensacija (121 000 Lt su PVM) nelaikytina darbu ir dėl šios priežasties jai aukščiau paminėta teismų praktika netaikytina.
  10. Iš jau anksčiau minėtos rangos sutarties sampratos matyti, kad tokia sutartimi sulygstama dėl darbų atlikimo ir už darbų atlikimą įsipareigojama apmokėti. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas. Šiuo atveju UAB „Šebsta“ vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte nurodyta kompensacija nepripažintina darbu. Be to, susitarimo dėl jos nepagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys – nors Subrangos sutarties pakeitimo 4 p. numatė, kad jo priede Nr. 1 yra pateikiama nauja Subrangos sutarties priedo Nr. 1 (sąmatos) redakcija, susitarimo šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad toks priedas niekada nebuvo sudarytas. Todėl nesant konkretaus susitarimo dėl kompensacijos, o ne atlyginimo už darbus apmokėjimo atsakovė negali būti įpareigojama ją sumokėti. Todėl atliktų darbų akte Nr. 2 nurodyta kompensacija laikytina nepagrįsta, o akto pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėtina suma mažintina kompensacijos suma (121 000 Lt) ir yra 21 856,34 Lt.
  11. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pagal UAB „Šebsta“ ir UAB „Manfula“ sudarytas Rangos ir Subrangos sutartis su pakeitimu, už faktiškai atliktus statybos rangos darbus atsakovė turėjo pareigą sumokėti 575 744, 13 Lt (151 275,14 + 151 224,86 + 21 094,67 + 232 974,73 + 21 856,34 – 2 681,61). Dalį šios sumos atsakovė yra sumokėjusi, tačiau skiriantis sutarčių šalių pozicijoms dėl to, už ką atlikdama pavedimus UAB „Manfula“ mokėjo, toliau teisėjų kolegija sprendime pasisakys dėl likusios neapmokėtos skolos sumos.

18Dėl atsakovės likusios neapmokėtos skolos dydžio

  1. Bylos šalys nesutaria dėl to, kaip turėjo būti užskaitomos atsakovės praleidus mokėjimo terminus mokėtos sumos – pradžioje pagrindinei skolai ar delspinigiams dengti. Pateikdamos ieškinį ieškovės nurodė, kad UAB „Šebsta“ atsakovės atliktus mokėjimus, kadangi jie buvo atliekami praleidus prievolės įvykdymo terminus, užskaitė pradžioje delspinigiams, o tik po to pagrindinei skolai dengti. Tokią savo poziciją ieškovės grindė CK 6.54 straipsnio ir 6.55 straipsnio nuostatomis. Tuo tarpu apeliantės teigimu, mokėjimo pavedimuose jai aiškia nurodant, kad pinigai skiriami pagrindinei skolai dengti bei UAB „Šebsta“ neinformavus jos, kad ji šias sumas užskaito delspinigiams, mokėjimai turėjo būti atliekami mažinant pagrindinę skolą. Įvertinusi bylos medžiagą bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu iš esmės pritaria atsakovės pozicijai.
  2. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. CK 6.54 straipsnio 5 dalis nustato kreditoriui teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
  3. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).
  4. Įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka. Šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl kreditorius, atsisakydamas skolininko siūlymo priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą ir įskaitydamas įmokas pagal įstatyme ar sutartyje nurodytą eiliškumą, privalo informuoti apie tai skolininką. Nagrinėjamu atveju tai reikšminga dėl to, kad skolininkas, manydamas, jog kreditoriaus atsisakymas pakeisti įmokų įskaitymo tvarką jo siūloma tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, turėtų galimybę pažeistas teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).
  5. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina.
  6. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šebsta“ ir UAB „Manfula“ sutartyse nebuvo susitarusios dėl konkrečios įmokų paskirstymo tvarkos. Nesant šalių susitarimo, taikytinos jau minėtos CK 6.54 ir 6.55 straipsnių normos. Iš atsakovės atliktų pavedimų apmokant įsiskolinimus matyti, kad visuose juose buvo nurodyta UAB „Manfula“ valia mokėti pagrindinę skolą – 2013 m. gruodžio 23 d. pavedimo paskirtyje nurodyta „Už paslaugas pagal SF Nr. SE0000855 – 52 500 Lt (2013.11.30)“, 2014 m. birželio 20 d. pavedimo paskirtyje – „Už paslaugas pagal SF Nr. SE0000855 – 80 000 Lt (2013.11.30)“, 2014 m. liepos 1 d. pavedimo paskirtyje – „Už paslaugas pagal SF Nr. SE0000855 – 18 775,14 Lt (2013.11.30), Nr. SE0000856 – 61 224,86 Lt (2013.12.17)“, 2014 m. spalio 17 d. pavedimo paskirtyje – „Už paslaugas pagal SF Nr. SE0000856 – 90 000 Lt (2013.12.17)“, 2014 m. gruodžio 8 d. pavedimo paskirtyje – „Už paslaugas pagal SF Nr. SE0000922 – 100 000 Lt (2014.10.24)“, 2014 m. gruodžio 22 d. pavedimo paskirtyje – „Už paslaugas pagal SF Nr. SE0000922 – 5 200 Lt (2014.10.24)“. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad UAB „Šebsta“, gaudavusi šiuos atsakovės mokėjimus, kada nors būtų informavusi atsakovę jog įmokų už pagrindines skolas nepriima, nes pagal CK turi teisę pirmiau užskaityti delspinigius, arba būtų šiuos pinigus atsakovei grąžinusi. Svarbu ir tai, jog esant pakankamai užsitęsusiems šalių santykiams, atsakovei, deklaruojančiai pagrindinių sumų mokėjimą, UAB „Manfula“ reikalavimų dėl delspinigių niekada nereiškė.
  7. Negana to, išvados apie ieškovės pasinaudojimą galimybe užskaityti delspinigius nepagrindžia ir jos buhalteriniai dokumentai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas seka iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017). Šiuo atveju atsakovės buhalteriniai dokumentai tokios informacijos nerodo.
  8. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog UAB „Manfula“ šalių bendradarbiavimo metu pagrįstai manė mokanti rangovei už pagrindines skolas, o ne dengianti susidariusius delspinigius, o ieškovių ieškinyje pateikti skaičiavimai dėl likusios nesumokėtos skolos yra nepagrįsti. Tokiu būdu laikytina, jog UAB „Šebsta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovės buvo apmokėtos tokia tvarka: 1) SE0000855 apmokėta 2013 m. gruodžio 23 d. (52 500 Lt), 2014 m. birželio 20 d. (80 000 Lt) ir dalimi 2014 m. liepos 1 d. pavedimo (18 775,14 Lt); 2) SE0000856 apmokėta dalimi 2014 m. liepos 1 d. pavedimo (61 224,86 Lt) ir 2014 m. spalio 17 d. pavedimu (90 000 Lt); 3) SEP0828 – neapmokėta 21 094,67 Lt; 4) SE0000922 iš dalies apmokėta 2014 m. gruodžio 8 d. pavedimu (100 000 Lt), 2014 m. gruodžio 22 d. pavedimu (5 200 Lt), 2014 m. spalio 31 d. pavedimu UAB „Autokompleksas“ (106 049,32 Lt) ir 2015 m. kovo 30 d. pavedimu UAB „Aukštaitijos traktatas“ (9 052,27 Lt / 2 621,72 Eur), liko neapmokėta 12 673,14 Lt; 5) SE0000929 – neapmokėta 21 856,34 Lt (atsižvelgus į aukščiau sprendime aptartą nepagrįstą 121 000 Lt kompensacijos įtraukimą į šią sąskaitą). 6) SE000937 neigiama sąskaitos suma, išskaičiuotina iš mokėtinų sumų 2 681,61 Lt.
  9. Tai reiškia, jog likusi neapmokėta UAB „Manfula“ pagrindinės skolos dalis pagal Subrangos sutartį ir jos pakeitimą yra lygi 52 942,54 Lt / 15 333,22 Eur (21 094,67 + 12 673,14 + 21 856,34 - 2 681,61).

19Dėl pradelstų mokėjimų pagrindu priteistino delspinigių dydžio

  1. Ieškinyje ieškovės prašė priteisti iš atsakovės 0,2 proc. dydžio delspinigius už atsakovės pradelstus įsipareigojimus sumokėti už atliktus rangos darbus. Nurodė, jog nors Subrangos sutarties pakeitimo 6 p. numatė 1 proc. dydžio delspinigius, ieškovės juos savanoriškai mažina iki protingų ir pagrįstų 0,2 proc. Tuo tarpu atsakovė su prašomu priteisti delspinigių dydžiu nesutiko. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas daliai delspinigių yra praleistas, be to, ieškovių prašomas priteisti dydis yra per didelis ir neprotingas. Teismų praktikoje 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami neteisingais bei teismų aktyviai mažinami iki 0,1 proc.
  2. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo ją netinkamai.
  3. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.
  4. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).
  5. Atsižvelgus į aptartą reglamentavimą, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo galėtų būti tenkinamas nuo prievolės įvykdymo termino pasibaigimo iki ieškinio pareiškimo (2015 m. gruodžio 17 d.), tačiau ne daugiau nei už pusę metų. Kadangi visų prievolių, iš kurių kildinamas skolos priteisimas, įvykdymo terminas pasibaigė anksčiau, nei pusę metų iki ieškinio pateikimo, delspinigiai priteistini už paskutinius pusę metų – 180 dienų, ir sudaro 19 059,31 Lt arba 5 519,96 Eur (52 942,54 * 0,2 / 100 *180).
  6. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės prašymą mažinti priteistinus delspinigius iki 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Apeliantės argumentas, jog teismų praktikoje 0,2 proc. dydžio delspinigiai bet kokiu atveju laikomi neteisingais, yra nepagrįsta, o nurodyta teismų praktika laikytina selektyvia, pritaikyta konkrečiai atsakovės pozicijai.
  7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).
  8. Šiuo atveju šalių sudarytame Subrangos sutarties pakeitime buvo numatyti 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Pasirašydama šį susitarimą atsakovė su tokiu jų dydžiu sutiko, o pateikdamos ieškinį teismui ieškovės pačios savanoriškai jį sumažino iki 0,2 proc. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, kaip profesionali statybos veikla užsiimant įmonė, pasirašydama susitarimą ir prisiimdama tokius įsipareigojimus galėjo ir turėjo numatyti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas jų pasekmes. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimus apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras šalių bendradarbiavimo metu vykdė ne laiku (didelė dalis atsakovės apmokėjimų buvo atliekami praleidus sutartus terminus), todėl šiuo atveju teismas mato pareigą ginti ne tik skolininkės, bet ir kreditorių interesus gauti šalių iš anksto sutartą nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių savanoriškai sumažintas delspinigių dydis yra sąžiningas ir teisingas, priteistinų delspinigių dydis, lyginant jį su skolos suma, nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jo mažinti.

20Dėl procesinių palūkanų

  1. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės 8,05 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą dalyje dėl skolos ir delspinigių priteisimo pripažinus iš dalies pagrįstu, o atsakovei skunde nenurodžius, kodėl prašymas dėl procesinių palūkanų negalėtų būti tenkinamas, teismas jį tenkina, tačiau pažymi, kad procesinės palūkanos atsakovei gali būti skaičiuojamos tik iki teismo nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2017 m. lapkričio 3 d. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.)

21Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimą dalyje, kurioje atmesti jos priešieškinio reikalavimai. Priešieškiniu atsakovė reiškė reikalavimus: priteisti iš UAB „Šebsta“ 26 596,54 Eur skolos; pripažinti negaliojančiais UAB „Šebsta“ vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3 už 2014 m. lapkričio mėn. ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0000929 ir Nr. 0000937; pripažinti tarp ieškovių sudarytą 2015 m. vasario 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 24/2015 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti atsakovei iš UAB „Šebsta“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Jau anksčiau šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo atsakovės reikalavimą dėl UAB „Šebsta“ atliktų darbų aktų Nr. 2 ir Nr. 3 bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0000929 ir Nr. 0000937 pripažinimo negaliojančiomis ir pripažino jį nepagrįstu. Todėl pakartotinai dėl jo nebepasisakys.

22Dėl skolos už nekokybiškai atliktus darbus bei procesinių palūkanų priteisimo, senaties termino

  1. Atsakovė reikalavimą priteisti 26 596,54 Eur skolą iš UAB „Šebsta“ grindžia jos patirtais nuostoliais šalinat rangovės nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus. Nurodo, kad 2014 m. spalio 20 d. UAB „Šebsta“ perdavė atsakovei išpildomąją polių įrengimo dokumentaciją. Tą pačią dieną atsakovės atstovai konstatavo UAB „NTF“ polių kontrolinės nuotraukos neatitikimą faktinei situacijai bei nusprendė padaryti pakartotinę nuotrauką pas nepriklausomą geodezininką. UAB „Matavimų sfera“ parengta pakartotinė kontrolinė nuotrauka patvirtino didesnius nei leidžiama 30-ties polių nuokrypius. 2014 m. lapkričio 5 d. atsakovė pateikė UAB „Šebsta“ pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, į kurią rangovei nesureagavus, atsakovė buvo priversta savo lėšomis pašalinti nustatytus darbų defektus. Specializuota sąmatų programa „Astera“ atlikusi reikalingų darbų kainos paskaičiavimą 2014 m. spalio mėnesio kainomis atsakovė nustatė, kad ji yra 26 596,54 Eur su PVM. Šiuos trūkumus atsakovė nurodo pašalinusi UAB „Rudesta“ pagalba, ką patvirtina byloje esantys UAB „Rudesta“ atliktų darbų aktai.
  2. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė, nustačius rangos darbų trūkumus, reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šalių sudarytos Subrangos sutarties 6.9 p. numatyta atsakovės teisė reikalauti iš UAB „Šebsta“ per protingą terminą pašalinti nustatytus darbų trūkumus, o to neatlikus – pašalinti šiuos trūkumus trečiųjų asmenų pagalba rangovės sąskaita.
  3. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
  4. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžių metu išsakytus šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia aplinkybių, jog UAB „Šebsta“ atlikti darbai buvo nekokybiški ir atsakovė patyrė išlaidas juos taisydama.
  5. UAB „Šebsta“ atliktų darbų trūkumus atsakovė įrodinėja remdamasi iš esmės tik UAB „Matavimų sfera“ parengta pakartotine kontroline geodezine nuotrauka, rodančia per didelius polių nuokrypius. Byloje be šios nuotraukos yra ir UAB „Šebsta“ pateikta UAB „NTF“ padaryta gręžtinių polių horizontalios padėties kontrolinė nuotrauka, kurioje minėti nuokrypiai neužfiksuoti. Pažymėtina, kad atliekant UAB „Matavimų sfera“ nuotrauką nebuvo pakviesti nei UAB „Šebsta“, nei UAB „NTF“ atstovai, o pirmosios instancijos teismo proceso metu apklausti liudytojai, atlikę šias nuotraukas, patvirtinto, kad darant tokio pobūdžio nuotraukas ir pasirinkus skirtingus išeities taškus, gali būti gaunami skirtingi rezultatai. Todėl atsakovė šiuo atveju turėjo pareigą įrodyti, kad UAB „Matavimų sfera“ nuotraukos padarymo sąlygos buvo identiškos UAB „NTF“ nuotraukos padarymo sąlygoms, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
  6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad aptariami darbai objekte buvo atlikti dar prieš pasirašant Subrangos sutarties pakeitimą. Nors tikslios šių darbų atlikimo datos iš šalių paaiškinimų nustatyti nepavyko, tiek byloje esantys užsakovės aktai, pretenzijos, tiek ir statybos darbų žurnalas rodo, kad šie darbai buvo atliekami liepos – rugsėjo mėnesiais. Paskutinis UAB „Šebsta“ įrašas statybos darbų žurnale padarytas 2014 m. rugsėjo 19 d., ir visi UAB „Šebsta“ darbai statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo buvo priimti be pastabų.
  7. Pažymėtina, jog darbų defektų egzistavimo faktą iš esmės paneigia ir aplinkybė, jog atsakovė teismui nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių išlaidas už jų šalinimą, nors šiuo metu statinys yra pripažintas tinkamu naudoti. Prašomą priteisti pinigų sumą atsakovė įrodinėja sąmatų programos automatiškai sudaryta išlaidų suvestine, kurios realumas byloje nebuvo įrodytas. Tuo tarpu trūkumų pašalinimo darbų atlikimą atsakovė priskiria kitai objekte dirbusiai rangovei UAB „Rudesta“, nors su dar 2014 m. spalio 15 d. su ja sudarytoje rangos sutartyje bei darbų sąmatoje tokie darbai nebuvo numatyti (ir negalėjo būti numatyti, nes defektus atsakovė nurodo nustačiusi tik 2014 m. spalio 20 d.). UAB „Rudesta“ atliktų darbų aktuose ir jų pagrindu išrašytose sąskaitose faktūrose esantys darbai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra UAB „Šebsta“ atliktų darbų korekcijos. Aktuose nurodyti „polinių pamatų atkasimas“, „gręžtiniai poliai“ ir „polių nukirtimas“, „rostverkai“ ir panašūs darbai buvo numatyti ir UAB „:Rudesta“ ir UAB „Manfula“ rangos sutarties priedu esančioje sąmatoje, o jokių papildomų susitarimų šalys nesudarė. Atsiskaitymai su UAB „Rudesta“ taip pat atlikti tik pagal šiuos iš anksto sutartus darbus.
  8. Atsižvelgus į šias aplinkybes nepagrįstu laikytinas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės UAB „Šebsta“ 26 596,54 Eur skolą, nes ji neįrodė egzistuojant ieškovės neteisėtus veiksmus, o taip pat neįrodžius ir nuostolių dydžio. Atmetus atsakovės reikalavimą dėl skolos už defektų šalinimo darbus priteisimo, netenkinamas ir jos reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
  9. Atsakovė skunde taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, be kita ko, ji yra praleidusi ir senaties terminą kreiptis į teismą dėl atliktų darbų trūkumų (CK 6.667 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, aukščiau šiame sprendime patvirtinęs, jog atsakovės teisė į išlaidų už defektų šalinimą atlyginimą negintina nenustačius teisės pažeidimo, nors ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl praleisto senaties termino, tačiau plačiau dėl jo nepasisako.

23Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

  1. Apeliantė taip pat ginčija ieškovių UAB Šebsta“ ir UAB „Dabingė“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Prašo pripažinti ją negaliojančia, nes jos sudarymo metu UAB „Šebsta“ neturėjo iš Subrangos sutarties kylančios 36 093,86 Eur reikalavimo teisės į atsakovę, todėl neturėjo ir teisės tokio reikalavimo perleisti. Atsižvelgusi į anksčiau šiame sprendime nustatytus faktus teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu sutinka.
  2. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101-6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2015 m. vasario 24 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Šebsta“ perleido UAB „Dabingė“ reikalavimo teises, susijusias su UAB „Manfula“ 36 093,86 Eur dydžio skola UAB „Šebsta“, kylančia iš 2013 m. gruodžio 12 d. sudarytos Subrangos sutarties su visais jos priedais ir papildymais, bei su visomis pradinio kreditoriaus teisėmis, tarp jų ir teise į delspinigius ir palūkanas. Tačiau kaip jau buvo aptarta anksčiau šiame sprendime, UAB „Šebsta“ neteisingai skaičiavo UAB „Manfula“ skolą jai, nepagrįstai užskaitydama jos mokėjimus pradžioje delspinigiams dengti, taip pat nepagrįstai reikalaudama sumokėti kompensaciją. Teisėjų kolegijos skaičiavimu, Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu UAB Šebsta“ turėjo tik 17 954,94 Eur (61 994,81 Lt) reikalavimo teisę į atsakovę (UAB „Šebsta“ prašymu 2015 m. kovo 30 d. UAB „Aukštaitijos traktatas“ buvo sumokėta dar 9 052,27 Lt skolos ir likusi galutinai mokėti skola atitinka šiai dienai turimą pagrindinį įsiskolinimą 52 942,54 Lt / 15 333,22 Eur). Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est) ir egzistuoja pagrindas Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip pažeidžiančią imperatyvią CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Byloje nesant įrodymų apie Reikalavimo teisės perleidimo sutarties atlygintinumą teismas netaiko restitucijos šios sutarties šalių atžvilgiu.

24Dėl atsakovės skolos paskirstymo ieškovių atžvilgiu

  1. Ieškinyje UAB „Šebsta“ savo reikalavimą į atsakovę grindė Rangos sutarties, Subrangos sutarties ir Subrangos sutarties pakeitimo pagrindu. Tuo tarpu ieškovė UAB „Dabingė“ nors, rangos sutarčių sudaryme nedalyvavo, savo reikalavimą kildino iš Reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria įgijo reikalavimą į atsakovę Subrangos sutarties bei jos pakeitimų pagrindu. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį šiame sprendime pripažinus negaliojančia, darytina išvada, kad ieškovė UAB „Dabingė“ reikalavimo teisės į atsakovę neturi, todėl jos ieškinio reikalavimas atmetamas. Tuo tarpu ieškovės UAB „Šebsta“ ieškinio reikalavimas laikytinas pagrįstu iš dalies ir jai priteistinos anksčiau aptartos sumos – 15 333,22 Eur skolos, 5 519,96 Eur delspinigių ir 8,05 proc. dydžio procesinės palūkanos.

25Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgus į aukščiau padarytas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadas, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

  1. Atmetus ieškovės UAB „Dabingė“ reikalavimą jos pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis nepriteisiamas. Kitų duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
  2. Ieškovė UAB „Šebsta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 2 319,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, jog šiuo sprendimu tenkinama pusė ieškovės reikalavimo, taip pat tenkinamas vienas atsakovės priešieškinio reikalavimas, jai iš atsakovės UAB „Manfula“ priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos mokėtinos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.
  3. Atsakovė UAB „Manfula“ pirmosios instancijos teisme patyrė 505 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, taip pat sumokėjo 691 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą. Atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, o jį įgijo tik apeliacinės instancijos teisme, už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis jai nėra grąžinamas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Tenkinus vieną iš priešieškinio reikalavimų, tačiau iš dalies tenkinus ir ieškinio reikalavimą, atsakovei iš ieškovių priteisiama po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Šalys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą atsakovė nemokėjo.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

29Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“, juridinio asmens kodas 259968070, iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“, juridinio asmens kodas 133639191, 15 333,22 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 22 ct) skolos, 5 519,96 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų ir 96 ct) delspinigių ir 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gruodžio 21 d. iki teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2017 m. lapkričio 3 d.; kitą ieškinio dalį atmesti.

30Priešieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančia 2015 m. vasario 24 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 24/2015, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dabingė“; kitą priešieškinio dalį atmesti.

31Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“, juridinio asmens kodas 259968070, iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“, juridinio asmens kodas 133639191, administravimui skirtų lėšų 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, juridinio asmens kodas 133639191, iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės Šebsta“, juridinio asmens kodas 259968070, ir uždarosios akcinės bendrovės „Dabingė“, juridinio asmens kodas 135234576, po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovės UAB „Šebsta“ ir UAB „Dabingė“ kreipėsi... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 24 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Atsakovė UAB „Manfula“ apeliaciniu skundu... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Dėl faktinių aplinkybių
          1. Bylos duomenimis... 14. Dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir bylos... 15. Dėl ieškovių ieškinio reikalavimų pagrįstumo... 16. Ieškinyje ieškovės kėlė reikalavimą priteisi iš atsakovės skolos bei... 17. Dėl atsakovės pareigos apmokėti UAB „Šebsta“ išrašytas PVM sąskaitas... 18. Dėl atsakovės likusios neapmokėtos skolos dydžio
              19. Dėl pradelstų mokėjimų pagrindu priteistino delspinigių dydžio 20. Dėl procesinių palūkanų
              1. Ieškovės prašė... 21. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų
                  22. Dėl skolos už nekokybiškai atliktus darbus bei procesinių palūkanų... 23. Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia 24. Dėl atsakovės skolos paskirstymo ieškovių atžvilgiu
                    25. Dėl procesinės bylos baigties
                    1. Atsižvelgus į... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 29. Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei... 30. Priešieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančia 2015 m.... 31. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“, juridinio... 32. Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“,...