Byla 1A-259-149/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 15 d. nusikalstamos veikos epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Aleno Piesliako, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, nuteistojo gynėjui Juozapui Puškoriui, nuteistajam D. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 15 d. nusikalstamos veikos epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu D. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 14 d. nusikalstamos veikos epizodas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4D. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, iki 2015 m. birželio 15 d. apie 21.20 val. neteisėtai laikė 0,453 g narkotinės medžiagos – heroino, kol Geležinkelio g. 16, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paviršinės apžiūros metu pas jį rado ir paėmė 64 folijos lankstinukus su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos. Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

52016-02-08 Vilniaus apygardos teisme gauti nuteistojo D. M. apeliaciniai skundai, kuriuose jis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendį – jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir atitinkamai sušvelninti paskirtą jam bausmę. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad baudžiamoji byla nuo pat jam pareikšto įtarimo pradžios buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai. Mano, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi liudytojo P. M. parodymais, atmesdamas jo prašymus iškvieti jo (apelianto) nurodytus liudytojus. Teigia, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2015-07-13 nepagrįstai atmetė jo (apelianto) prašymą skirti pirštų antspaudų bei DNR ekspertizę, galinčią patvirtinti, kad narkotikus, supakuotus būtent tokiame pavidale, jis rado tabore, prieš tai susekęs, kur juos paslėpė čigonė, todėl apelianto teigimu jis jų nepirko, o tiesiog pasisavino asmeniniam vartojimui. Kad jis vartoja narkotikus patvirtina Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma. Teigia, kad neginčijamų įrodymų, kad jis būtų platinęs narkotikus, byloje nėra, jo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė vadovaudamasis tik jį sulaikiusio pareigūno parodymais, teoriniais teiginiais, prokuroro ir teismo prielaidomis bei spėlionėmis, nepagrįstai atmetant liudytojo R. V. parodymus.

6Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

7D. M. apeliaciniai skundai tenkintini.

8Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

9Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

10Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo D. M. veiką pagal BK 260 str. 1 d., todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

11BK 259 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, ir atvejai, kai tokią veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra neteisėtas narkotinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai ar tik iš dalies.

12Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-435/2014 ir kt.).

13Be to, pagal teismų praktiką BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nurodyto tikslo įrodinėjimas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl darant atitinkamas išvadas turi būti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir į faktines bylos aplinkybes: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-336/2010, 2K-247/2010, 2K-24/2014, 2K-7-173/2014).

14Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. (2015 m. birželio 15 d. nusikalstamos veikos epizodas), savo išvadas grindžia spėlionėmis bei prielaidomis, nepagrįstai darydamas nuorodas į teismų praktiką, kuri, šiuo konkrečiu atveju, neturi nieko bendro su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

15Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. M., turėjo tikslą platinti rastus pas jį narkotikus, taip pat nėra paneigta nuteistojo versija, kad šiuos narkotikus jis rado tabore ir juos pasisavino asmeniniam vartojimui. Nei vienas iš teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų nepatvirtina D. M. tiesioginės tyčios laikyti narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti,

16D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. birželio 15 d., apie 21.20 val. su savimi iš tikrųjų turėjo 64 lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, tačiau kategoriškai neigė turėjęs tikslą šią medžiagą platinti. Folijos lankstinukus 2015 m. birželio mėnesį, vakarop apie 19-20 val. jis rado tabore. Sekė kaip ir ne kartą yra sekęs, kol juos paslėps čigonai, žinojo, kad taip vyksta, nes tuo metu vartojo heroiną. Jis, būdamas apatiniame tabore už geležinkelio, sėdėjo krūmuose ir laukė. Pamatė, kaip čigonė kažką išmetė į krūmų pusę. Palaukęs, kol ji nueis, toje vietoje surado į sauskelnes suvyniotą maišelį su 64 lankstinukais.

17Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju Romualdas Kondrackis parodė, kad 2015 m. birželio 15 d. dirbo pagal sustiprintą patruliavimą su kolegomis, Geležinkelio g. prie „Medicinos banko“, nes ten yra mėgstamiausia narkotikus vartojančių asmenų susibūrimo vieta. Pareigūnai šiuos asmenis iš matymo kažkiek pažįsta, patikrina per paiešką, ar nesislapsto. Tą dieną pastebėjo D. M., kurio anksčiau nematydavo. Pamatęs pareigūnus, jis pradėjo šalintis link autobuso stotelės, buvo su šortais ir marškinėliais. Jie nusprendė jį patikrinti ir pasikvietė prie tarnybinio automobilio. Nepamena, ar asmuo turėjo asmens dokumentą, bet sakė, kad neturi nieko draudžiamo. Atlikę paviršinę apžiūrą, dešinės pusės šortų didelėje kišenėje rado išmėtytus folijos lankstinukus. Asmuo sakė, kad juos pavogė iš čigonų. Kokiu tikslu pavogė, nesakė. D. M. atkreipė dėmesį į save, kadangi bendravo su asmenimis, kurie vartoja narkotikus, todėl ir buvo sulaikytas.

18Iš 2015 m. birželio 15 d. policijos tyrėjo J.Voitkevič tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 15 d., apie 21.40 val. Geležinkelio g. 16, Vilniuje sulaikytas asmuo, kurio paviršinio patikrinimo metu rasti folijos lankstinukai (t.1, b.l. 5).

19Iš 2015 m. birželio 15 d. policijos patrulio R.Kondrackio tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniuje, Geležinkelio g. 16 pastebėjo įtartiną pilietį, vėliau paaiškėjo, kad tai D. M., kuris pamatęs pareigūnus pradėjo šalintis link autobusų sustojimo, atlikus apžiūrą dešinėje šortų kišenėje rasti 64 folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais (t.1, b.l. 9).

20Iš 2015 m. birželio 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R.Kondrackis pateikė iš kaltinamojo D. M. paviršinės apžiūros metu paimtus 64 folijos lankstinukus (t.1, b.l. 16-17).

21Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 19 d. specialisto išvados Nr. 140-(3937)-IS1-4196 matyti, kad gelsvos spalvos nevienalytės medžiagos iš 64 folijos lankstinukų, 2015 m. birželio 15 d. paimtų pas D. M., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, – kurio masė yra 0,453 g. D. M. rankų nuoplovose heroino pėdsakų nerasta (t.1, b.l. 26-27).

22Iš 2015-06-16 kratos protokolo matyti, kad viešbučio „Danalga“ kambaryje Nr. 9, esančiame Naugarduko g. 97, Vilniuje, kuriame laikinai apsigyvenęs D. M., draudžiamų daiktų ar daiktų turinčių nusikalstamai veikai tirti (narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų svėrimo ar pakavimo priemonių, nusikalstamu būdu įgytų pinigų) nerasta (t.1, b.l. 104-105).

23Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

24Be to, pažymėtina ir tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253/2015).

25Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).

26Teismas nevertino, kad D. M. rankų nuoplovose heroino nerasta (t.1, b.l. 26-27), taip pat nevertino, kad jo gyvenamojoje vietoje nerasta draudžiamų daiktų ar daiktų turinčių nusikalstamai veikai tirti (narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų svėrimo ar pakavimo priemonių, nusikalstamu būdu įgytų pinigų), galinčių patvirtinti kad D. M. užsiima narkotinių medžiagų platinimu (t.1, b.l. 104-105). Be to, esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2015-07-13 nepagrįstai atmetė apelianto prašymą skirti pirštų antspaudų bei DNR ekspertizę, galinčią patvirtinti, kad narkotikus, supakuotus būtent tokiame pavidale, jis rado tabore. Ši nuteistojo versija nėra paneigta nei atliekant ikiteisminį tyrimą nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Būtent šią nuteistojo versiją patvirtina ir R. V., kuris apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad D. M. pažįsta nuo 2005-2006 metų, nors nuolat nebendrauja. Pastarasis gyveno su panele vardu D., kuri yra jo pažįstama. Tuo metu jie visi vartojo narkotikus, jam teko būti pas D. M. ir D., kurie gyveno Naugarduko viešbutyje. Kartu važinėdavo pirkti narkotikus į čigonų taborą, Jis pirko sau, o D. M. sau. Būdavo situacijų, kai negalėjo nusipirkti, blogai jautėsi, tai prašydavo ir iš kitų asmenų ir tų pačių čigonų, bet iš D. M. niekada nėra prašęs. Pirmą kartą girdi, kad D. M. pardavinėtų narkotikus, niekada nėra iš jo pirkęs ir gavęs, tekdavo dažnai lankytis viešbutyje, tikrai būtų matęs, kad pas jį kas vaikščiotų, pirkti. Jam nėra tikslo meluoti ir jį ginti, nes D. M. nėra jo draugas. Tabore viskas paprastai vyksta: romai stovi gatvelėse ir siūlo narkotikus, vieni patys prieina, pas kitus galima nueiti į namus, nėra problemų. Narkotikus atnešdavo iš slėptuvių, nerodydavo, kur slepia, galėjo ir miške slėpti narkotikus, yra girdėjęs, kad net ir vaikams tarp kojų slėpdavo.

27Be to, kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus grindžiančius D. M. kaltę logikos aspektu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. M. dėl vieno jam inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo pagal BK 260 str. 1 d. (2015 m. birželio 14 d. nusikalstamos veikos epizodas), savo sprendimą motyvuoja tuo, jog P. M. proceso eigoje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad girtaudamas susipažino su D. M., kurio klausė, ar šis žino, kur galima gauti narkotinių medžiagų, o šis atsakė, kad žino. Dėl šios priežasties P. M. gavo iš D. M. jo telefono numerį ir po kažkurio laiko parašė D. M. žinutę, prašydamas gauti narkotikų, o vėliau prie stoties susitikus D. M. už 10 Eur jam perdavė lankstinuką su kažkokia medžiaga. Tokius šio liudytojo parodymus ir juose nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje esantis 2015 m. birželio 16 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas iš D. M. paimtas jo mobiliojo ryšio telefonas. Šiame telefone atidarius katalogus „Žinutės-Gautos žinutės“ matomas pranešimas: 2015 m. birželio 14 d., 19.44 iš adresato „P. M.“ ( - ) gautas pranešimas „34eur imejet cel.nado 4.i 1 g ne celij.wazmozna?“ (t.1, b. l. 11-14). Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. vyresniosios tyrėjos S. Kajėnės tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus telefono Nr. 64826224 išklotinę nustatyta, jog šiuo numeriu naudojasi P. M. (t.1, b.l. 71). Apklausiamas teismo posėdyje P. M. parodė, kad ši žinutė siųsta iš jo telefono numerio, ją siuntė jis ir šia žinute D. M. prašė parduoti vieną gramą būtent narkotinės medžiagos – amfetamino. Visgi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka spręsti, kad D. M. liudytojui P. M. išplatino būtent narkotinę medžiagą – amfetaminą. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje nėra neabejotinų duomenų apie tai, kad D. M. išplatino liudytojui P. M. amfetaminą, nė vienas iš kitų kaltinime nurodytų objektyviųjų požymių (narkotinės medžiagos įgijimas, laikymas, gabenimas) nepagrįsti jų buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltinamojo D. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tokiai išvadai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindo nesudaro ir tas faktas, kad 2015 m. birželio 15 d. D. M. buvo sulaikytas su 64 folijos lankstinukais, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kadangi tokiu atveju amfetamino faktas būtų preziumuojamas kitos narkotinės medžiagos laikymo faktu, o tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo konkrečiu atveju būtent tais pačiais P. M. parodymais ir aplinkybėmis, kurias teismas pripažino nepakankamomis pripažinti D. M. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. šiame epizode, pirmosios instancijos teismas grindžia D. M. kaltę dėl kitos narkotinės medžiagos – heroino, – supakuoto į 64 lankstinukus, laikymo (2015 m. birželio 15 d. nusikalstamos veikos epizodas), turint tikslą ją platinti. Kad pirmosios instancijos teismas nėra pakankamai susipažinęs su byla, patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismas, tiek kvalifikuodamas D. M. veiką pagal BK 260 str. 1 d., tiek charakterizuodamas nuteistojo asmenybę, klaidingai nurodo, kad jis Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu jau buvo teistas pagal BK 260 str. 1 d. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtu teismo nuosprendžiu D. M. veika iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. yra perkvalifikuota į BK 259 str. 1 d., nenustačius D. M. objektyvios pusės būtino požymio – tikslo platinti psichotropinę medžiagą – ir, nenustačius konkrečių psichotropinės medžiagos platinimo faktų, šis požymis iš D. M. nusikalstamos veikos aprašymo buvo pašalintas.

28Pažymėtina, jog D. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog 64 lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu – įgijo ir laikė asmeniniam vartojimui. Kad jis vartoja narkotikus, be paties nuteistojo ir liudytojo R. V. parodymų, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1595/15(01), iš kurios matyti, kad D. M. šlapime rasta morfino, 6-monoacetilmorfino (6-MAM), kodeino, amfetamino, metamfetamino, difenhidramino. Šlapime etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l. 118). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 964, kuriame nurodyta, kad D. M. vartojęs narkotines (opijatai, amfetaminai) medžiagas, apsvaigimas nenustatytas (t.1, b.l. 119). Taip pat tai, kad D. M. Vilniaus priklausomybės ligų centro konsultuotas/gydytas nuo 2014 m. gruodžio 3 d. diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t.1, b.l. 123).

29Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014).

30Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Draudžiama, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-24/2014 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

31Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esantys akivaizdūs prieštaravimai nebuvo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant galimybės jų pašalinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendis šioje dalyje yra keistinas. D. M. padaryta veika iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 259 str. 1 d.

32Atsižvelgus į tai, kad nėra D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – išsituokęs, nedirba (t.1, b.l.139), baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 140-144), 13 kartų teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (t.,1, b.l. 131-138), naują nusikaltimą padarė neišnykus ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, jam skirtina Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima vidurkiui. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendis nekeistinas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., kolegija

Nutarė

34pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendį.

35D. M. padarytą nusikalstamą veiką (2015 m. birželio 15 d. nusikalstamos veikos epizodas) perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d į BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

36Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu D. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos... 3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 4. D. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, iki 2015 m.... 5. 2016-02-08 Vilniaus apygardos teisme gauti nuteistojo D. M. apeliaciniai... 6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo... 7. D. M. apeliaciniai skundai tenkintini.... 8. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo... 9. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 10. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo D.... 11. BK 259 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą... 12. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą... 13. Be to, pagal teismų praktiką BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose... 14. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. M. kaltu padarius... 15. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. M., turėjo... 16. D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 17. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju Romualdas Kondrackis parodė, kad... 18. Iš 2015 m. birželio 15 d. policijos tyrėjo J.Voitkevič tarnybinio... 19. Iš 2015 m. birželio 15 d. policijos patrulio R.Kondrackio tarnybinio... 20. Iš 2015 m. birželio 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 21. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 19 d.... 22. Iš 2015-06-16 kratos protokolo matyti, kad viešbučio „Danalga“ kambaryje... 23. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį,... 24. Be to, pažymėtina ir tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta... 25. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teisingą teismo baigiamojo akto... 26. Teismas nevertino, kad D. M. rankų nuoplovose heroino nerasta (t.1, b.l.... 27. Be to, kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus... 28. Pažymėtina, jog D. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant... 29. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad... 30. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris... 31. Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esantys akivaizdūs prieštaravimai... 32. Atsižvelgus į tai, kad nėra D. M. atsakomybę lengvinančių ir... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.,... 34. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendį.... 35. D. M. padarytą nusikalstamą veiką (2015 m. birželio 15 d. nusikalstamos... 36. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nuosprendį palikti...