Byla 2K-435/2014
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, nuteistajam V. Š., nuteistojo gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. spalio 15 d. padaryto nusikaltimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. gruodžio 7 d. padaryto nusikaltimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. gruodžio 20 d. padaryto nusikaltimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai ir septyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. gruodžio 7 d. nusikalstamos veikos) ir priimtas naujas nuosprendis. V. Š. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. gruodžio 7 d. nusikalstamos veikos) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti inkriminuoto nusikaltimo požymių. Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis pakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. spalio 15 d. nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. gruodžio 20 d. nusikalstamos veikos) subendrintos iš dalies sudedant ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6V. Š. nuteistas už tai, kad iki 2012 m. spalio 15 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, turėdamas tikslą platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,83 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai iki 2012 m. spalio 15 d., apie 19.30 val., laikė gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda,. Po to 2012 m. spalio 15 d., apie 19.30 val., neteisėtai atgabeno 0,83 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – Klaipėdoje, prie ( - ), ten apie 19.35 val. tą kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai už 40 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) dalyviui Nr. 319.

7Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad iki 2012 m. gruodžio 20 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, turėdamas tikslą platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 10,82 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai iki 2012 m. gruodžio 20 d., apie 15.20 val., laikė gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda, iki tol, kol 2012 m. gruodžio 20 d., apie 15.20 val., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas ir už tai, kad iki 2012 m. gruodžio 7 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, turėdamas tikslą platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,18 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai iki 2012 m. gruodžio 7 d., apie 13.45 val., laikė gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda. Po to 2012 m. gruodžio 7 d., apie 13.45 val., neteisėtai ją atgabeno Klaipėdoje, prie ( - ), ten neteisėtai, apie 13.50 val., tą kiekį narkotinės medžiagos, supakuotos į du folijos lankstinukus, už 60 Lt pardavė NVIV dalyviui Nr. 319. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pripažino, kad šis narkotinių medžiagų pardavimo epizodas buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, todėl dėl šio kaltinimo V. Š. išteisino.

9Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius kasaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

10Kasatorius teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, yra neteisėti bei nepagrįsti. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies palengvino V. Š. padėtį, antrąjį narkotinių medžiagų pardavimo epizodą pripažino provokacija ir dėl šio kaltinimo jį išteisino, tačiau, kasatoriaus nuomone, kaip ir pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė BPK 159 straipsnį.

11Kasatorius teigia, kad duomenys apie V. Š. neva vykdytą narkotinių medžiagų prekybą buvo surinkti atliekant neteisėtus veiksmus – provokuojant V. Š. atlikti nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką provokacijos metu gauti duomenys negali būti naudojami nepalankioms išprovokuotam asmeniui išvadoms grįsti, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šios taisyklės netaikė bei pripažino V. Š. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo, remdamasis provokavimo metu gautais duomenimis, o tai reiškia pažeidžiant BK 20 straipsnio nuostatas, kad įrodymais laikomi tik teisėtais būdais gauti duomenys.

12Be to, teismai netinkamai taikė baudžiamosios teisės normas ir netinkamai kvalifikavo V. Š. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nesant pakankamai patikimų įrodymų apie siekį platinti narkotines medžiagas, t. y. nenustačius vieno iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties elementų. Taigi, buvo pažeistos tiek BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, tiek ir BK normos – V. Š. veika kvalifikuota ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį turėjo būti kvalifikuojama.

13Taip pat teismai nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų pašalintos visos abejonės dėl V. Š. kaltės ir išsamiai įvertinti teisėsaugos institucijos pareigūnų veiksmai, siekiant nustatyti, ar nuteistasis nebuvo provokuojamas atlikti nusikalstamas veikas. Gynyba tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams teikė prašymus išreikalauti operatyvinio tyrimo medžiagą, kurios pagrindu policijos pareigūnai nutarė pradėti V. Š. sekimą bei imituoti nusikalstamą veiką, tačiau ši medžiaga išreikalauta nebuvo. Dėl šios priežasties teismų atliktas nusikalstamos veikos imitavimo teisėtumo įvertinimas liko neišsamus, nebuvo pašalintos abejonės dėl provokacijos buvimo ir nuteistojo V. Š. kaltės. Taip buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios BPK normos bei V. Š. teisės – jis nuteistas už nusikalstamų veikų atlikimą, nepašalinus visų abejonių dėl jo kaltės.

14Kasatoriaus manymu, 2012 m. spalio 15 d. narkotinių medžiagų pardavimas anoniminiam liudytojui buvo išprovokuotas, todėl dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. Š. turėjo būti visiškai išteisintas. Pasak kasatoriaus, nors šioje byloje ir buvo priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys dėl leidimo atlikti NVIV, visų pirma turėjo būti nustatytas faktinis kreipimosi į teismą ir NVIV inicijavimo pagrindas – turėjo būti gauta informacija, jog tam tikram asmeniui buvo pasiūlyta padaryti nusikalstamą veiką ar dalyvauti ją darant, be to, ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai turėjo būti atliekami tam tikru būdu – laikantis reikalavimo neprovokuoti ir neskatinti asmens atlikti nusikalstamą veiką. Klaipėdos apygardos teismas, konstatuodamas, kad V. Š. atžvilgiu provokacija nebuvo naudojama, nurodė, jog policijos įstaiga jau turėjo duomenų apie tai, kad nuteistasis platina narkotines medžiagas įvairiems asmenims, jo tyčia parduoti narkotines medžiagas jau buvo susiformavusi ir šias medžiagas nuteistasis būtų pardavęs bet kuriam kitam pirkėjui, jei NVIV dalyvis Nr. 319 į V. Š. nebūtų kreipęsis, be to, pasak apeliacinės instancijos teismo, pokalbiuose su NVIV dalyviu Nr. 319 V. Š. ir pats buvo pakankamai aktyvus. Šie apeliacinės instancijos teismo motyvai nepagrįsti ir nepaneigia provokacijos buvimo 2012 m. spalio 15 d. epizode. Nors Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog slapto sekimo metu buvo surinkta duomenų apie V. Š. vykdomą prekybą narkotinėmis medžiagomis, tačiau nagrinėjamos situacijos specifika yra ta, kad V. Š. buvo sekamas itin ilgą laiką (nuo 2012 m. rugpjūčio mėn.), be to, kaip nurodė tiek policijos pareigūnai, apklausti kaip liudytojai, tiek abiejų instancijų teismai, teisėsaugos institucijos nustatė V. Š. nuolatinį bendravimą su narkotinių medžiagų pirkėjais, taip pat atskleidė vietas, kuriose pirkėjams buvo perduodamos narkotinės medžiagos. Tačiau, net turint visą šią informaciją, nė vienu iš policijos pareigūnų ir teismų nurodomų narkotinių medžiagų pardavimo atveju nebuvo bandoma sulaikyti V. Š. nusikaltimo vietoje kartu su „tikraisiais“ narkotinių medžiagų pirkėju ar pirkėjais. Kasatoriaus nuomone, Klaipėdos apygardos teismo nurodyti duomenys nėra pakankamai konkretūs – nustačius policijos pareigūnų ir teismo nurodomas aplinkybes, neabejotinai buvo galimybė gauti tikslius duomenis apie tai, kam ir kokiomis aplinkybėmis V. Š. pardavė narkotines medžiagas ir netgi sulaikyti tiek nuteistąjį, tiek narkotinių medžiagų pirkėjus nusikaltimo darymo metu. Tačiau vietoje to NVIV dalyviui Nr. 319 buvo nurodyta susisiekti su V. Š. ir paprašyti šio parduoti narkotinių medžiagų. Narkotinių medžiagų pardavimas kitiems asmenims skundžiamuose teismų nuosprendžiuose apibūdinamas tik bendromis frazėmis – nurodant, kad V. Š. įvairiems nenustatytiems asmenims nedideliais kiekiais pardavinėjo narkotines medžiagas.

15Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį, BPK 44 straipsnio 6 dalį, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

16Narkotinių medžiagų platinimas yra nusikalstama veika, todėl, kaip teigia kasatorius, kyla klausimas, ar teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi teisę konstatuoti, jog kaltinamasis atliko nusikalstamą veiką, dėl kurios šiam asmeniui nebuvo pareikšti kaltinimai. Kasatoriaus manymu, tokia praktika yra ydinga, nes ja vadovaujantis asmuo „neakivaizdžiai“ pripažįstamas kaltu dėl jam neinkriminuotų kaltinimų. Būtent tokia situacija ir susiklostė šioje byloje: pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodė, jog V. Š. pardavinėjo narkotines medžiagas ir kitiems asmenims, ir šia aplinkybe grindė V. Š. kaltę, visiškai neatsižvelgdami į tai, kad tokie asmenys nenustatyti, konkretūs įrodymai apie narkotinių medžiagų pardavimą kitiems asmenims nesurinkti ir atitinkami kaltinimai V. Š. nepareikšti. Kadangi duomenys apie tai, jog V. Š. pardavinėjo narkotines medžiagas ir kitiems asmenims, nėra pakankamai konkretūs, šios aplinkybės negali būti laikomos neginčijamai nustatytomis, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad V. Š. pardavė narkotinių medžiagų kokiems nors kitiems asmenims, neskaitant NVIV dalyvio Nr. 319. Konkrečios informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą kitiems asmenims nebuvimas rodo, jog pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu NVIV šiuo atveju nebuvo.

17Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje, be kita ko, rėmėsi V. Š. ir NVIV dalyvio pokalbio, kuriame kalbama apie narkotinių medžiagų pardavimą, išklotine bei nurodė, kad ir pats V. Š. buvo pakankamai aktyvus. Tokia teismo pozicija, jog minėto pokalbio išklotinės duomenys patvirtina provokacijos nebuvimą, yra nepagrįsta, nes šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. Š. jokiam asmeniui nesiūlė atlikti nusikalstamos veikos ar dalyvauti ją atliekant – ikiteisminio tyrimo metu NVIV dalyvis Nr. 319 paaiškino, kad policijos pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, jam nurodė, ką ir iš ko reikės pirkti, o apklausiamas teisme minėtas NVIV dalyvis dar kartą parodė, jog tai jis kreipėsi į V. Š. dėl narkotinių medžiagų pirkimo ir tai padarė policijos pareigūnų nurodymu. Teismo cituojamos NVIV dalyvio ir V. Š. pokalbio ištraukos nepaneigia fakto, jog narkotinių medžiagų įsigijimą inicijavo policijos pareigūnų įpareigotas NVIV dalyvis, o ne V. Š..

18Kasatorius pažymi, kad pats Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, 2K-418/2010, 2K-192/2010) galioja taisyklė, kad tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (NVIV) dalyvis, taip pat, kaip ir asmuo, veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Nors teismas cituoja minėtą NVIV teisėtumo vertinimo taisyklę, tačiau akivaizdu, kad realiai ši taisyklė nebuvo taikyta – NVIV dalyvio Nr. 319 veiksmai nepripažinti provokacija nepaisant to, kad šie veiksmai buvo aktyvūs, t. y. jais V. Š. paskatintas atlikti konkrečią nusikalstamą veiką. Šio teismo nuosprendyje nurodyti motyvai leidžia teigti, kad, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo nustatytas svarbus operacijos prieš V. Š. vykdymo tikslas – užkirsti kelią narkotinių medžiagų platinimui. Tačiau byloje nenustatyta jokių kliūčių, trukdžiusių sulaikyti V. Š. ir narkotinių medžiagų pirkėją (pirkėjus), nes policijos pareigūnų pateiktais duomenimis policijos įstaigoje buvo visa būtina informacija apie V. Š. veiksmus, kitaip tariant, jei V. Š. ir būtų platinęs narkotines medžiagas kitiems asmenims, buvo visos galimybės šiuos veiksmus sustabdyti ir nenaudojant V. Š. atžvilgiu nusikalstamos veikos imitacijos. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatsižvelgė į kitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus nusikalstamų veiksmų imitavimo teisėtumo įvertinimo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2010), t. y. į pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį, į kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Kasatorius teigia, kad net ir nesant išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos NVIV teisėtumo vertinimo srityje, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pripažindami V. Š. kaltu dėl 2012 m. spalio 15 d. narkotinių medžiagų pardavimo, visiškai neatsižvelgė į tai, kad imperatyvi NVIV taikymo sąlyga numatyta pačiose BPK normose: kaip minėta, pagal BPK 159 straipsnio 1 dalį, kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti NVIV, galima tuo atveju, kai prokuroras iš asmens gauna informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Nagrinėjamu atveju nenustatytas joks asmuo, kuriam nuteistasis būtų pasiūlęs padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, kuris būtų kreipęsis į prokurorą su tokia informacija. Priešingai, neginčijamai nustatyta, kad iniciatyvą pirkti narkotines medžiagas parodė policijos pareigūnų įpareigotas NVIV dalyvis Nr. 319, t. y. šis asmuo (ir jam vadovavę policijos pareigūnai) paskatino V. Š. atlikti nusikalstamą veiką. Kasatoriaus įsitikinimu, nurodyti argumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo BPK 159 straipsnyje numatytų veiksmų taikymo pagrindo – nenustatyta, kad V. Š. būtų pasiūlęs kam nors atlikti nusikalstamą veiką, o šis asmuo būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas, be to, NVIV V. Š. atžvilgiu taikyti netinkamai – V. Š. NVIV dalyvio Nr. 319 buvo paskatintas atlikti nusikalstamą veiką, parduoti narkotines medžiagas.

19Kasatorius teigia, kad 2013 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio metu gynyba prašė iš policijos įstaigos, kurioje atliktas ikiteisminis tyrimas, išreikalauti operatyvinio tyrimo medžiagą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl tokios informacijos gavimo gynyba pirmiausia turėtų kreiptis savarankiškai, o negavusi informacijos – teikti teismui prašymą dėl informacijos išreikalavimo. Tuo tarpu valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras nurodė, kad, nuteistojo gynėjui kreipusis dėl informacijos apie operatyvinį tyrimą gavimo, toks prašymas net nebūtų nagrinėjamas. Taigi susidarė situacija, kad apie neva V. Š. anksčiau atliktus neteisėtus veiksmus galbūt žinomi ikiteisminio tyrimo pareigūnams duomenys, kurie buvo pagrindas ir vada pradėti ikiteisminį tyrimą, gynybai, taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui liko nežinomi. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-2/2009 pasisakė, kad duomenys, kuriuos žino tik teismas, o byloje dalyvaujantiems asmenims jie neatskleidžiami, neturėtų būti vertinami kaip įrodymai, nes BPK normos, kurios įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylų nagrinėjimo teisme metu teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant (BPK 7 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 5 dalis), įpareigoja teismą nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje, kaip teigia kasatorius, nebuvo gauta jokia informacija, leidžianti teigti, kad V. Š. iki 2012 m. spalio 15 d. platino narkotines medžiagas kitiems asmenims, taigi, ši aplinkybė laikytina visiškai neįrodyta ir nepagrįsta.

20Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pripažino pardavęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų ir kitiems asmenims, tačiau svarbu tai, kad BPK įtariamojo prisipažinimui ar kitiems ikiteisminio tyrimo duomenims nesuteikia padidintos įrodomosios galios ir neatleidžia valstybinio kaltintojo bei teismo nuo pareigos patikimais įrodymais pagrįsti asmens kaltę.

21BPK 20 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Duomenys, kurie surenkami asmens atžvilgiu naudojant provokaciją, yra surinkti pažeidžiant imperatyvią BPK 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, todėl yra gauti neteisėtu būdu ir įrodymais nepripažintini. Be to, parodymus apie tai, kad platino narkotines medžiagas ir kitiems asmenims, V. Š. nurodė tik ikiteisminio tyrimo metu, o teisme šias aplinkybes paneigė, nurodė, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu jo pastabos į protokolą neįrašytos, kad dėl susijaudinimo pats šių pastabų nenurodė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ikiteisminio tyrimo metu surenkami tik duomenys, kurie įrodymais tampa tik juos ištyrus teisme. Todėl, kasatoriaus manymu, turėjo būti vadovaujamasi V. Š. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis kitiems asmenims (išskyrus NVIV dalyvį Nr.319) narkotinių medžiagų nepardavinėjo.

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. Š. buvo pripažintas kaltu ir dėl to, kad iki 2012 m. gruodžio 20 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, turėdamas tikslą platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 10,82 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2012 m. gruodžio 20 d., apie 15.20 val., kol kratos metu narkotinę medžiagą rado ir ją paėmė policijos pareigūnai.

23Kasatoriaus manymu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos V. Š. pripažintas kaltu nepagrįstai. Pagal 260 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos neteisėtai gaminamos, perdirbamos, įgyjamos, laikomos, gabenamos ar siunčiamos turint tikslą jas platinti. Tuo tarpu visi minėti veiksmai, nesant tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne pagal BK 260 straipsnį, o pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį. V. Š. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pats vartojo narkotines medžiagas – kanapes ir jos dalis, ir kartais nusipirkdavo kiek didesnį šių narkotinių medžiagų kiekį. V. Š. namuose rastas kanapių ir jų dalių kiekis, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr.V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ laikomas nedideliu, todėl nepaneigtas V. Š. teiginys, kad šias medžiagas jis laikė savo asmeniniam vartojimui, o ne platinimui. Anot kasatoriaus, byloje neįrodytas V. Š. siekis platinti narkotines medžiagas, todėl jis baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik pagal BK 259 straipsnį, tačiau šiame BK straipsnyje numatyta veika V. Š. neinkriminuota, o pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų, ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kadangi šioje byloje valstybinis kaltintojas V. Š. pareikštų kaltinimų nekeitė, apie galimybę keisti kaltinimus nuteistajam iš anksto (BPK 256 straipsnis) nepranešta, todėl pripažinus jį kaltu pagal kitą, nei nurodoma kaltinamajame akte, BK straipsnį, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, būtų pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Dėl to, kasatoriaus manymu, šioje byloje nesant pakankamai įrodymų apie siekį platinti narkotines medžiagas ir valstybiniam kaltinimui neįrodžius V. Š. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. Š. dėl šios veikos turėjo būti išteisintas.

24Kasatorius teigia, kad išvadą, jog nuteistasis ne tik NVIV dalyviui Nr.319, tačiau ir kitiems asmenims pardavė narkotines medžiagas, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai grindė ir V. Š. slapto sekimo metu rinktais duomenimis apie nuteistojo telefoninius pokalbius ir trumpuosius pranešimus. Abiejų instancijų teismai padarė vienodas išvadas, jog minėti slapto sekimo metu surinkti duomenys patvirtina V. Š. užsiimant narkotinių medžiagų prekyba. Kasatoriaus nuomone, tokia teismų pozicija nepagrįsta. Visų pirma, V. Š. nebuvo pareikšti jokie kaltinimai dėl narkotinių medžiagų pardavimo kitiems asmenims, išskyrus NVIV dalyvį Nr. 319, todėl teismams konstatuojant, kad V. Š. pardavė narkotines medžiagas kitiems asmenims, V. Š. pripažįstamas atlikęs ir kitas nusikalstamas veikas, išeinančias už šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų – pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kasatorius mano, kad slapto V. Š. sekimo metu surinkti duomenys apie nuteistojo pokalbius ir trumpuosius pranešimus, įvertinti netinkamai bei pažeidžiant BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalį).

25Šioje byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. A. nurodė, kad V. Š. su klientais buvo susitaręs atvirai apie narkotikus nekalbėti, tačiau šio liudytojo, taip pat ir abiejų instancijų teismų daroma išvada, kad V. Š. narkotines medžiagas platino, nors šiuo atveju visiškai neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis nustatyta buvus tokį V. Š. ir tariamų klientų susitarimą. Kasatoriaus manymu, narkotinių medžiagų platinimo kitiems asmenims aplinkybės pagrindimas telefoninių pokalbių išklotinėmis negalimas – kaltinamojo kaltės pagrindimas šiais duomenimis reikštų asmens kaltės pagrindimą spėjimais, kurių patikrinti BPK numatytais būdais neįmanoma, o apkaltinamais nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

26Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Dėl BPK 159 straipsnio taikymo ir provokavimo padaryti nusikalstamą veiką

28BPK 159 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV) – gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį NVIV atlikimo faktinis pagrindas – informacija, kad asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Teisinis pagrindas atlikti NVIV yra, esant prokuroro prašymui, priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria leidžiama tokius veiksmus atlikti. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija byloje Nr. 2A-P-6/2008, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo Ramanauskas prieš Lietuvą bylos sprendime išdėstytais motyvais, įtraukdama ir sprendimų bei nutarimų motyvus, į kuriuos duodamos nuorodos Ramanauskas prieš Lietuvą bylos sprendime (Teixeira de Castro prieš Portugaliją (Teixeira de Castro v. Portugal, no. 25829/94, judgment of 9 June 1998); Sequeira prieš Portugaliją (Sequeira v. Portugal, no. 73557/01, decision of 6 May 2003); Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę (Edwards and Lewis v. the United Kingdom, no. 39647/98, 40461/98, judgment of 22 July 2003); Eurofinacom prieš Prancūziją (Eurofinacom v. France, no. 58753/00, decision of 7 September 2004); Vanyan prieš Rusiją (Vanyan v. Russia, no. 53203/99, judgment of 15 December 2005); Khudobin prieš Rusiją (Khudobin v. Russia, no. 59696/00, judgment of 26 October 2006);taip pat jau po Ramanauskas prieš Lietuvą bylos išnagrinėjimo nagrinėtose bylose (Pyrgiotakis prieš Graikiją (Pyrgiotakis c. Grece, no. 15100/06, arr?t du 21 février 2008); Milinienė prieš Lietuvą (Miliniene v. Lithuania, no. 74355/01, judgment of 24 June 2008); Malininas prieš Lietuvą (Malininas v. Lithuania, no. 10071/04, judgment of 1 July 2008), išskyrė taisykles, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

30Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką nustačius provokacijos faktą visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas nepaneigia provokacijos fakto bei jo padarinių, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39/2013 ir kt.).

31Nagrinėjamos bylos kontekste baudžiamojo proceso normų aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas (ikiteisminis tyrimas) turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką ir nėra BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas yra negalimas. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“.

32Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,83 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, iki 2012 m. spalio 15 d., apie 19.30 val., ją laikė savo gyvenamojoje vietoje (Klaipėdoje, ( - )), apie 19.30 val. jas atgabeno prie ( - ) ir apie 19.35 val. už 40 Lt pardavė NVIV dalyviui Nr. 319.

33Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir už tai, kad, neteisėtai įgijęs ir laikęs ne mažiau kaip 1,18 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, šią medžiagą atgabeno prie ( - ), 2012 m. gruodžio 7 d., apie 13.50 val., už 60 Lt pardavė NVIV dalyviui Nr. 319. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, iš dalies jį patenkino – V. Š. dėl šio kaltinimo, konstatavęs, kad pareigūnų veiksmai peraugo į provokuojančius, išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

34Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas (nurodydamas atitinkamus argumentus) teigė, kad V. Š. jau 2012 m. spalio 15 d. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, už kurią, neteisėtu būdu gautais įrodymais, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas dėl 2012 m. spalio 15 d. padarytos veikos apelianto argumentus atmetė nurodęs, kad V. Š. NVIV dalyviui parduoti narkotines medžiagas nebuvo provokuojamas, nes: byloje nustatyta, jog jis ne vieną kartą buvo įsigijęs narkotinių medžiagų, kurias vėliau parduodavo kitiems asmenims; kad, siekiant surinkti duomenis apie V. Š. daromus ir rengiamus nusikaltimus, „byloje atsiranda įslaptintas liudytojas Nr. 319, kurio uždavinys, vykdant teisėsaugos institucijų užduotį, pabandyti įgyti pas V. Š. narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų“; kad jei policijos pareigūnai nebūtų „prisijungę“ prie V. Š. veikos, jis vis vien būtų pardavęs narkotines medžiagas ją norintiems įsigyti asmenims.

35Kasatorius teigia, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja tiek BPK 159 straipsnio nuostatoms, tiek ir byloje esantiems duomenims.

36Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. tarnybinį pranešimą apie turimą informaciją, jog V. Š. užsiima nusikalstama veika, susijusia su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, patenkinus prokuroro prašymą, vadovaujantis BPK 158, 159, 160 straipsniais, buvo leista Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnams A. J., V. M., R. A., S. O., R. G., R. J., LKPB Operatyvinės veiklos padalinių pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės ir tikslų, nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. atlikti V. Š. atžvilgiu slaptus tyrimo veiksmus – susitikti su V. Š. ir kalbėtis apie jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus; leista anoniminiam liudytojui Nr. 319 iš V. Š. įgyti, laikyti, gabenti narkotines medžiagas, taip pat ir didelį ir labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. atlikti veikas, numatytas ATPK 44 straipsnyje, BK 259, 260 straipsniuose, bei kitus objektus, galinčius tapti nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ir (ar) priemonėmis bei turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti; leista šių slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu atlikti slaptą V. Š. sekimą bei daryti vaizdo bei garso įrašus. Tą pačią dieną, t. y. 2012 m. lapkričio 28 d., tyrėjos apklausiamas liudytojas Nr. 319 parodė, kad dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus jam pasiūlė policijos pareigūnai, jie jam nurodė ir V. Š. anketinius duomenis. Apklausiamas 2012 m. spalio 16 d. šis liudytojas parodė, kad 2012 m. spalio 15 d. policijos pareigūnų nurodymu apie 18 val. atvyko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybines patalpas, kur jam buvo išaiškinta, kad turės iš V. Š. (kurio nuotrauką jam parodė) įsigyti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, joms nupirkti davė 60 Lt bei, aprūpinę specialia garso ir vaizdo įrašymo technika, nuvežė netoli tos vietos, kur jis turėjo susitikti su V. Š.. Bylą nagrinėjant teisme šis liudytojas, laikantis BPK 282 straipsnyje nustatytų taisyklių, buvo apklaustas teisėjos, davė parodymus ir atsakė į V. Š. gynėjo raštu suformuluotus klausimus. Liudytojo Nr. 319 parodymai teisme nesikeitė nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydamas į gynėjo klausimus, šis liudytojas teigė, kad jis nėra policijos pareigūnas, kad V. Š. anksčiau nepažinojo, kad dėl narkotinių medžiagų įsigijimo pats kreipėsi į V. Š.. Į gynėjo klausimą „jei į V. Š. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo kreipėtės jūs, tuomet kas paprašė ar nurodė jums kreiptis į V. Š. ir įsigyti narkotines medžiagas?“ liudytojas atsakė – policijos pareigūnai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V. Š. teigė, kad kartais narkotinių medžiagų įsigydavo savo reikmėms, niekam jų neparduodavo, tačiau liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, buvo labai įkyrus, telefoniniais skambučiais privertė su juo kontaktuoti prašydamas narkotinių medžiagų, jam jo pagailo, todėl davė jam vieną paketą ir gavo 40 Lt. Byloje jokių konkrečių duomenų, kad V. Š. iki 2012 m. spalio 15 d. būtų kam nors pardavęs ar kitaip platinęs narkotines (ar) psichotropines medžiagas, nėra (pažymėtina, kad nuteistojo gynėjui prašant išsiaiškinti, kokiais operatyviniais duomenimis apie V. Š. nusikalstamą veiką disponavo operatyvinės veiklos subjektai, prokuroras dėl operatyvinės bylos išreikalavimo pasisakė, kad „tokios bylos nėra. <...> Visi veiksmai buvo sankcionuoti pagal BPK. Kriminalinės žvalgybos įstatymu nebuvo remiamasi sankcionuojant veiksmus“). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo argumentus, nurodė, kad nors liudytojas Nr. 319 pirmas paskambino V. Š., tačiau šio liudytojo skambutis jam nebuvo netikėtas, kad jų tarpusavio pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, jog V. Š. jau teikė panašias paslaugas ir buvo pasirengęs daryti naują nusikaltimą, todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad įgytas narkotines medžiagas V. Š. vis tiek, jeigu ir ne anoniminiam liudytojui, būtų pardavęs kitiems asmenims. Kaip galima spręsti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas rėmėsi tarp V. Š. ir liudytojo Nr. 319 2012 m. spalio 15 d., nuo 19.30 iki 19.39 val., vykusio pokalbio stenograma. Tačiau, kaip matyti iš liudytojo Nr. 319 parodymų, tai nebuvo pirmas jo kontaktas su V. Š.. Šis liudytojas parodė, kad, pagal policijos pareigūnų nurodymą 2012 m. spalio 15 d. jam atvykus į jų tarnybines patalpas, policijos pareigūnų duotu telefonu ir jų nurodytu telefono numeriu jis visų pirma pasiuntė V. Š. SMS pranešimą, klausdamas, kada galės gauti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. V. Š. atrašė, kad dabar jų neturi. Taigi 2012 m. spalio 15 d., nuo 19.34 iki 19.39 val., vykusio pokalbio tarp V. Š. ir liudytojo Nr. 319 suvestinės turinys nepaneigia to, kad V. Š. 2012 m. spalio 15 d. 0,83 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijo ir pardavė sukurstytas ir paskatintas liudytojo Nr. 319, vykdžiusio policijos pareigūnų nurodymus. Byloje tokių duomenų, kad V. Š. šiam liudytojui siūlė padaryti nusikaltimą, nėra. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas – asmens, kuriam siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, veiksmų, formaliai atitinkančių objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, atlikimas su teisėsaugos pareigūnų žinia. Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti padaryti nusikaltimą. Tai reiškia, kad iniciatyva daryti nusikalstamą veiką turi priklausyti asmeniui, kurio atžvilgiu tokia procesinės prievartos priemonė yra taikoma.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kas nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Š. neteisėtai įgyti 0.83 g narkotinės medžiagos (kanapių ir jų dalių) ir ją parduoti liudytojui Nr. 319, t. y. padaryti nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo išprovokuotas. Konstatavus provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, pripažintini neleistinais, kitų įrodymų, pagrindžiančių V. Š. kaltumą, nėra, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nuosprendžių dalis, kuria V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 2012 m. spalio 15 d. padarytą veiką naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

38Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

39BK 259 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, ir atvejai, kai tokią veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

40V. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad iki 2012 m. gruodžio 20 d., turėdamas tikslą platinti, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 10,82 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai iki 2012 m. gruodžio 20 d., apie 15.20 val., laikė gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda, iki tol, kol 2012 m. gruodžio 20 d., apie 15.20 val., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

41Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo šią pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių dalį panaikinti ir bylą nutraukti. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius netinkamą BK 260 straipsnio 1 dalies taikymą iš esmės argumentuoja tuo, kad byloje neįrodyta, jog V. Š. narkotines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti.

42Kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas BK 260 straipsnio 1 dalies taikymas, atmestini.

43Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

44BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

45Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.).

46Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta remiantis BPK 145 straipsniu, buvo leista atlikti kratą V. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu Klaipėda, ( - ), bei pagalbinėse patalpose. Iš kratos protokolo matyti, kad jos metu pas V. Š. buvo rasti ir paimti maišelis ir lankstinukas su augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga, elektroninės svarstyklės „Digital scale“ su neaiškios medžiagos pėdsakais, 7 vnt. folijos lankstinukų su augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga, polietileninis maišelis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Specialistai, atlikę objektų tyrimą, pateikė specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad pas V. Š. buvo rasta 10,82 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ant elektroninių svarstyklių taip pat rasta narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta vadovaujantis BPK 154 straipsnio 1 ir 2 dalimis, buvo leista nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. vasario 4 d. klausytis V. Š. telefoninių pokalbių jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, darant šios informacijos garso įrašus. Šis leidimas buvo realizuotas – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas su priedu – užfiksuotų pokalbių suvestinė yra byloje, ši suvestinė teismo posėdyje taip pat buvo tiriama.

47Pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis teisiamajame posėdyje ištyrė ir priimtame nuosprendyje įvertino, nuteistojo gynybos versiją, kad visas rastas narkotines medžiagas jis įsigijo tik savo poreikiams tenkinti, motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Š. narkotines medžiagas įsigijo ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir turėdamas tikslą platinti, yra pagrįsta ir teisinga. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neturi pagrindo.

48Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. Š. baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 1 dalis už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą turint tikslą jas platinti – pritaikytas tinkamai.

49Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,

Nutarė

50Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2012 m. spalio 15 d., panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

51Panaikinti nuosprendžių dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

52Likusias nuosprendžių dalis dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2012 m. gruodžio 20 d.) palikti galioti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu V. Š.... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą,... 6. V. Š. nuteistas už tai, kad iki 2012 m. spalio 15 d., tiksli data ir laikas... 7. Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad iki 2012 m. gruodžio 20 d., tiksli data... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Š. buvo nuteistas ir už tai,... 9. Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius kasaciniu skundu... 10. Kasatorius teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis ir... 11. Kasatorius teigia, kad duomenys apie V. Š. neva vykdytą narkotinių... 12. Be to, teismai netinkamai taikė baudžiamosios teisės normas ir netinkamai... 13. Taip pat teismai nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų pašalintos visos... 14. Kasatoriaus manymu, 2012 m. spalio 15 d. narkotinių medžiagų pardavimas... 15. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį, BPK 44... 16. Narkotinių medžiagų platinimas yra nusikalstama veika, todėl, kaip teigia... 17. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje, be kita ko,... 18. Kasatorius pažymi, kad pats Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje nurodė,... 19. Kasatorius teigia, kad 2013 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio metu... 20. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo... 21. BPK 20 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. Š. buvo pripažintas... 23. Kasatoriaus manymu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos V. Š.... 24. Kasatorius teigia, kad išvadą, jog nuteistasis ne tik NVIV dalyviui Nr.319,... 25. Šioje byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. A. nurodė,... 26. Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinis skundas... 27. Dėl BPK 159 straipsnio taikymo ir provokavimo padaryti nusikalstamą veiką... 28. BPK 159 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – leidimas... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija... 30. Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo... 31. Nagrinėjamos bylos kontekste baudžiamojo proceso normų aspektu pažymėtina,... 32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Š. pagal BK 260 straipsnio 1... 33. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Š. pagal BK 260... 34. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas (nurodydamas atitinkamus argumentus)... 35. Kasatorius teigia, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados... 36. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminis tyrimas... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kas nagrinėjamoje byloje yra... 38. Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir BK 260 straipsnio 1... 39. BK 259 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą... 40. V. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad iki 2012 m.... 41. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo šią pirmosios ir apeliacinės... 42. Kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas BK 260 straipsnio 1 dalies... 43. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 44. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 45. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą... 46. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio... 47. Pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis teisiamajame posėdyje... 48. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. Š. baudžiamasis įstatymas – BK 260... 49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 50. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio bei... 51. Panaikinti nuosprendžių dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63... 52. Likusias nuosprendžių dalis dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1...