Byla 2K-145-697/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Piesliako ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu G. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį (UAB „A (duomenys pakeisti)“ turto įgijimas) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (UAB „B (duomenys pakeisti)“ turto įgijimas) 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. Č. paskirta subendrinta bausmė – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) bauda.

5G. Č. į paskirtą bausmę įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. vasario 1 d. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir G. Č. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 21 MGL dydžio (790,86 Eur) bauda.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas atmestas.

7Šioje byloje taip pat nuteisti G. K., A. S., D. S., L. C., M. A. ir A. P., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91. G. Č. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, nuo rugsėjo 19 dienos, apie 19.00 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio Kaune, Medekšinės g. 10, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš G. K. ir A. S. įsigijo UAB „A“ priklausantį, D. K. naudojamą automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )) 34 502 Lt vertės, žinodamas, kad šis automobilis G. K. ir A. S. nuosavybės teise nepriklauso, o yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. G. K. ir A. S. pagrobtas 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 23.58 val., iš namo kiemo, esančio Vilniuje, ( - ).

101.1. Be to, G. Č. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 23 d., apie 13.57 val., garažų bendrijoje „Š (duomenys pakeisti)“, esančioje Kaune, ( - ), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš G. K. ir A. S. įsigijo UAB „B“ priklausantį, A. R. naudojamą automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )) 60 000 Lt vertės, kuris G. Č. buvo atvarytas į jo išsinuomotą garažą Nr. ( - ), esantį minėtu adresu, žinodamas, kad šis automobilis G. K. ir A. S. nuosavybės teise nepriklauso, o yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. G. K. ir A. S. pagrobtas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 16 d., 18.30 val., iki 2012 m. spalio 18 d., 12.30 val., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, ( - ).

112. Kasaciniu skundu nuteistojo G. Č. gynėjas advokatas M. Šriupša prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Č. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas, ir bylą dėl G. Č. nutraukti.

122.1. Pasak G. Č. gynėjo, byloje dėl nuteistojo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

132.2. Kasatoriaus manymu, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. Č. įgijo automobilius ir už kokią pinigų sumą tai padarė. Teismai grindė nuteistojo kaltę dėl automobilio „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )) neteisėto įgijimo kito nuteistojo M. A. nenuosekliais parodymais, duotais baudžiamajame procese. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus dėl asmens, kuriam buvo siūloma pirkti transporto priemonę, t. y. ar iš matymo pažįstamam asmeniui vardu T. ar G. Č.. M. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad G. Č. nebuvo siūloma pirkti pagrobto automobilio, o ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo save ir kitus, nes buvo įbaugintas policijos pareigūnų. Pastarąjį M. A. teiginį įrodo ir jo nenuoseklių parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorius teigia, kad tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. A. galėjo laisva valia duoti parodymus. Taigi teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo atsižvelgti į M. A. teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Be to, kiti nuteistieji G. K. ir A. S. baudžiamajame procese patvirtino, kad jie nepardavė transporto priemonių G. Č. ir neturėjo jokių ryšių su juo.

142.3. Kasatorius teigia, kad G. Č. kaltė įgijus kitą automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )) grindžiama tik byloje surinktais netiesioginiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo rasta nuteistojo išsinuomotame garaže, nepatvirtina, kad jis įgijo šį turtą. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad automobilis „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )) buvo tik pasiūlytas G. Č. pirkti. Faktiškai neįgijęs automobilio, nuteistasis negalėjo žinoti ir nežinojo, kad transporto priemonė yra vogta. Išslaptintoje operatyvinėje medžiagoje nėra duomenų, susijusių su automobilio pirkimo sandorio sudarymu ir pinigų perdavimu. Be to, vaizdo įraše užfiksuotas asmenų pokalbis neįrodo, kad pokalbio dalyviai buvo pažįstami. Taigi byloje nenustatyta, koks ryšys sieja G. Č. su pagrobtu automobiliu, nes įrodymais nepagrįsti sąmoningi nuteistojo veiksmai, kurie galėtų patvirtinti transporto priemonės įgijimą.

152.4. G. Č. gynėjas nurodo, kad teismai, pripažindami G. Č. kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, taip pat rėmėsi M. A. naudoto mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinės nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. analize, pagal kurią užfiksuoti 183 ryšiai su G. Č. naudotu mobiliojo ryšio telefonu. Kita vertus, šie ryšiai tik įrodo jų tarpusavio bendravimą, o ne G. Č. ketinimą įgyti transporto priemones ar jų įgijimo faktą, juo labiau kad teismai neįvertino, kad nuteistasis buvo išnuomojęs garažą M. A..

163. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo nuteistojo G. Č. gynėjo advokato M. Šriupšos kasacinį skundą atmesti.

173.1. Prokurorė nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai, kvalifikuodami G. Č. veiksmus pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, rėmėsi teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais. G. Č. gynėjo nesutikimas su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės negali būti vertinamas kaip šio nepagrįstas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.

183.2. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir motyvuotai aptarė visus G. Č. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nuosekliai ir visapusiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Nors šie įrodymai nėra tiesioginiai, tačiau jie patvirtina, kad nuteistasis pirko vogtus automobilius ar perdavė pinigus už juos. Tokie G. Č. padaryti veiksmai atitinka nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo sudėtį. Todėl nutraukti bylą dėl G. Č., kaip prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

194. Nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo

215. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendina bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

225.1. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nesutikimas su G. Č. nuteisimu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį iš esmės grindžiamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Taigi kasaciniame skunde abejojama teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas įrodymų pakankamumas, jų patikimumas ir vertinimas, teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

235.2. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016).

245.3. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad teismai, priimdami ginčijamus sprendimus, būtų nesilaikę įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

255.4. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog jų pakanka pripažinti G. Č. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dar kartą įvertino įrodymus ir išsamiai pasisakė dėl nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų abejonių, susijusių su nuteistojo M. A. parodymų patikimumu ir kitų įrodymų pakankamumu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Šis teismas, vertindamas M. A. parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu, išanalizavo netiesioginius įrodymus, t. y. M. A. ir G. Č. mobiliojo ryšio telefonų apžiūrų duomenis, M. A. naudoto abonentinio numerio išklotinės turinį bylai reikšmingu laikotarpiu bei kitus įrodymus, sugretino juos su M. A. parodymais. Atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pritarta pirmosios instancijos teismui, kad teisingi yra M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl G. Č. dalyvavimo įgyjant nusikalstamu būdu gautą automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )), o M. A. teisiamajame posėdyje duoti priešingi parodymai atmestini, nes prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad teismai, spręsdami klausimą dėl G. Č. kaltės, įvertino M. A. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas.

265.5. Teismai, pripažindami, kad G. Č. įgijo nusikalstamu būdu gautą kitą automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )), taip pat laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Kasaciniame skunde keliamos abejonės, kad nuteistojo kaltė grindžiama tik byloje surinktais netiesioginiais įrodymais, yra nepagrįstos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280-746/2016). Sprendžiant dėl G. Č. kaltės, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertinti išslaptintoje operatyvinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys atliekant slaptą sekimą, liudytojo A. P. parodymai, M. A. ir G. Č. mobiliojo ryšio telefonų apžiūrų duomenys ir kiti įrodymai. Šis teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog nuteistasis, susitikęs su G. K. ir A. S., įgijo automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )), kuris buvo rastas jo išsinuomotame garaže Nr. ( - ), Kaune, ( - ). Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir motyvuotai atmetė G. Č. versiją, kad jis neturėjo jokių ryšių su G. K. bei A. S., kurie pagrobė minėtą transporto priemonę.

275.6. Darytina išvada, kad teismų baigiamuosiuose aktuose yra išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir išvados, kurie atitinka įstatymo reikalavimus, todėl kasacinės instancijos teisėjų kolegija jų neturi pagrindo kvestionuoti ir plačiau šio klausimo nenagrinėja.

286. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).

296.1. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

306.2. Nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atskleidė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį. Teismų nustatytomis aplinkybėmis G. Č. įgijo du automobilius „Honda Accord“, kurie prieš tai buvo G. K. ir A. S. pagrobti. Pažymėtina, kad BK 189 straipsnio prasme nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Todėl G. Č. padarytų veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės tai, kad byloje tiksliai nenustatyta, už kokią pinigų sumą jis įgijo transporto priemones, be to, nuteistajam pareikštame kaltinime net nebuvo inkriminuota tokia aplinkybė. Papildomai dėl automobilio „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - )) pasakytina, kad aplinkybę, jog nuteistasis įgijo šį automobilį, patvirtina transporto priemonės laikymas jo išsinuomotame garaže. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisingai motyvavo, kad G. Č. tyčią, t. y. jo žinojimą apie automobilių nusikalstamą kilmę, patvirtina tai, jog nuteistasis įgijo automobilius nesudaręs sutarčių ir viešai neužregistravęs jų, jam neperduoti transporto priemonių registracijos dokumentai. Šiame kontekste taip pat svarbi aplinkybė, kad G. Č. sudarė neteisėtus sandorius su tais pačiais asmenimis, o tai rodo, kad nuteistojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Taigi G. Č. suprato, kad jis įgyja kitų asmenų pavogtus automobilius, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgdami į tai, teismai pagrįstai konstatavo, kad aptarti G. Č. veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir pripažino jį kaltu.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Manto Šriupšos kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu 4. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 5. G. Č. į paskirtą bausmę įskaitytas jam taikyto... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Šioje byloje taip pat nuteisti G. K., 8. Teisėjų kolegija... 9. 1. G. Č. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už... 10. 1.1. Be to, G. Č. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2... 11. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. Č. gynėjas advokatas... 12. 2.1. Pasak G. Č. gynėjo, byloje dėl nuteistojo buvo... 13. 2.2. Kasatoriaus manymu, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų,... 14. 2.3. Kasatorius teigia, kad G. Č. kaltė įgijus kitą... 15. 2.4. G. Č. gynėjas nurodo, kad teismai, pripažindami 16. 3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 17. 3.1. Prokurorė nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog pirmosios ir... 18. 3.2. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir... 19. 4. Nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Manto Šriupšos... 20. Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo... 21. 5. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar... 22. 5.1. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nesutikimas su G.... 23. 5.2. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo... 24. 5.3. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi... 25. 5.4. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 26. 5.5. Teismai, pripažindami, kad G. Č. įgijo... 27. 5.6. Darytina išvada, kad teismų baigiamuosiuose aktuose yra išdėstyti... 28. 6. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto... 29. 6.1. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos... 30. 6.2. Nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Manto Šriupšos...