Byla 2K-103-788/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutarties.

3Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nuteistojo S. N. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71. S. N. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 8 d., laikotarpiu nuo 10.00 iki 12.00 val., Kaune, Taikos pr. 145, greta Kauno automobilių turgaus, įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės – 31 593 Eur vertės turtą – automobilį „Volvo XC60“ (juodos spalvos, 2017 m. gamybos, identifikavimo Nr. ( - )), kuris laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 21 d. buvo pagrobtas Švedijos Karalystėje, ir nuvarė šį automobilį į Kaune, ( - ), esantį garažą Nr. ( - ), kur 2018 m. birželio 11 d. automobilis buvo demontuotas.

8II. Kasacinio skundo argumentai

92. Kasaciniu skundu nuteistasis S. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

102.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 8 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą, 184 straipsnį, 189 straipsnio 1, 2 dalis, 190 straipsnį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 84, 97, 109 straipsnių, 151 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio, 188 straipsnio 3 dalies, 208, 235, 238 straipsnių, 255 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

112.2. Esminiai BPK, nuteistojo procesinių teisių ir asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimai padaryti neišsamiai ir šališkai atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Abiejų instancijų teismai pažeidė pareigą surinkti ir tinkamai, išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymus, patvirtinančius, jog egzistuoja visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijamas inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių (dalyko, tyčios, kt.) įrodytumas.

122.3. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką asmeniui teisėtai perduoto turto perleidimas trečiajam asmeniui, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, taip pat netgi nusikalstamas turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) neužtraukia tokį turtą įgijusiam asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-79-895/2015). Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktą kaltinimą teismas privalėjo įrodyti, kad nuteistajam perleistas turtas buvo įgytas grobimo (vagystės) būdu, t. y. kad M. A. (M. A.) automobilį įgijo ne tik neteisėtai, bet ir nusikalstamai. Tačiau teismai konkretaus automobilio praradimo būdo nenustatė, o pažeisdami asmens nekaltumo prezumpciją preziumavo, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu – buvo pavogtas, nors byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš bylos duomenų galima spręsti, jog automobilis, kurį įgijo kasatorius, iki tol buvo valdomas teisėtai ir prarastas teisėtai arba padarant civilinės teisės deliktą, tačiau ne nusikalstamu būdu, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 189 straipsnį.

132.4. Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir lapkričio 22 d. raštai, kuriais rėmėsi teismas, patvirtina ne automobilio vagystės faktą, o tai, kad automobilis buvo prarastas ir ieškomas Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų. Iš šiuose raštuose nurodytos informacijos matyti, kad automobilis valdytas teisėtai – buvo paskolintas dviem savaitėms M. A. ir vėliau negrąžintas V. G. (G.), kurį disponuoti automobiliu įgaliojusi savininkė – bendrovė „B.“. Taigi automobilio savininkei negrąžino asmenys, teisėtai jį valdę: pagal įgaliojimą – V. G., pagal perįgaliojimą – M. A. Automobilis buvo ne pagrobtas, o M. A. negrąžintas V. G. pasibaigus dviejų savaičių trukmės „paskolos“ terminui. Dėl to automobilio, kurį teisėtai valdė M. A., negrąžinimas negali būti laikomas nusikaltimu, juo labiau – vagyste (grobimu). Nagrinėjamuoju atveju byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių iš Tarptautinių ryšių valdybos raštų matomą faktą, kad tarp automobilio savininkės bendrovės „B.“ vadovo ar kito asmens, įgaliojusio V. G. disponuoti automobiliu „Volvo XC60“, taip pat įgaliotinio V. G. ir perįgaliotojo M. A. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, susiję su automobilio disponavimu, o civilinis ginčas negali būti vertinamas kaip nusikaltimas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001). Automobilio savininkė ar kitas įgaliotas asmuo (V. G.), norėdami išreikalauti automobilį iš, jų manymu, neteisėto valdymo (pasibaigus perįgaliojimo dviejų savaičių terminui), galėjo pareikšti ieškinį teismui dėl automobilio išreikalavimo iš neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) arba (ir) nuostolių priteisimo, jeigu automobilis prarastas arba sugadintas, o ne kreiptis į policiją. Todėl nagrinėjamu atveju automobilio negrąžinimas, pasibaigus jo valdymo ir naudojimo terminui, nelaikytinas grobimu ir galėtų būti laikomas nebent civilinės teisės, bet ne BK normų pažeidimu. Priešingu atveju bet kokio teisėtai valdomo turto nustatytu terminu negrąžinimas, pavyzdžiui, netgi paskolos grąžinimo termino praleidimas, savaime būtų pripažįstamas vagyste ar kitu nusikaltimu. Abejones dėl automobilio grobimo patvirtina ir kiti faktai – jo dalis pardavęs asmuo turėjo automobilio dokumentus ir originalų automobilio raktelį, kuriuo pasinaudojant automobilis ir buvo nuvarytas į garažą, kad būtų išimtos automobilio dalys. Švedijos Karalystėje ikiteisminis tyrimas dėl automobilio grobimo nutrauktas, M. A. nenuteistas už jokį nusikaltimą, susijusį su nusikalstamu automobilio įgijimu.

142.5. Kita vertus, iš bylos medžiagos nepakanka duomenų spręsti, kad buvo padarytas civilinės teisės deliktas, t. y. kad automobilis iš tikrųjų buvo neteisėtai negrąžintas jo savininkei praleidus dviejų savaičių perįgaliojimo terminą, o teismų sprendimai paremti prielaida, jog M. A. neturėjo teisės parduoti automobilio dalimis ar perįgalioti tai padaryti tarpininką. Iš bylos medžiagos nematyti automobilio savininkės suteikto įgaliojimo V. G. valdyti automobilį ir perįgaliojimo M. A. turinys (teisės ir pareigos, automobilio valdymo terminas, grąžinimo savininkei sąlygos ir t. t.). Nors į policiją kreipęsis V. G. nurodė, kad perįgaliojimo terminas buvo tik dvi savaitės, tačiau šis asmuo taip ir nebuvo prisaikdintas bei apklaustas teisme, todėl besąlygiškai tikėti jo teiginiais, nurodytais policijos pranešime, negalima, juo labiau jam grėsė atsakomybė automobilio savininkei bendrovei „B.“. Be to, galimai perįgaliotinis M. A. turėjo teisę disponuoti automobiliu ar netgi perįgaliojimą jį parduoti visą ar dalimis. Visas šias reikšmingas automobilio valdymo aplinkybes gynyba siekė išsiaiškinti pateikdama atitinkamus prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui (apklausti bendrovės „B.“ savininką, įgaliotinį V. G., perįgaliotąjį M. A., išreikalauti iš nurodytų asmenų įgaliojimus ir perįgaliojimus), tačiau šie prašymai nepagrįstai atmesti, taip neišsamiai ir šališkai išnagrinėjant bylą, ignoruojant gynybos argumentus, pažeidžiant kaltinamojo teises į gynybą, kartu pažeidžiant ir BPK 238 straipsnio 1 dalį (gynėjui neišsiųsti nutarčių, kuriais atmesti jo prašymai, nuorašai).

152.6. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad automobilis perduotas be rašytinės sutarties, yra tik prielaida, padaryta vien iš formuluotės, nurodytos Tarptautinių ryšių valdybos pranešime apie automobilio tarptautinę paiešką. Kita vertus, rašytinės sutarties dėl automobilio perdavimo M. A. nebuvimas taip pat nereiškia, kad automobilis buvo perduotas (prarastas) neteisėtai ar nusikalstamu būdu. Net ir darant prielaidą, kad rašytinės sutarties tarp M. A. ir V. G. dėl disponavimo automobiliu sąlygų nebuvo, apeliacinės instancijos teismas vis tiek netinkamai aiškino CK 6.156 straipsnį („Sutarties laisvės principas“), CK 1.72 straipsnį („Žodinė sandorių forma“) ir kitas civilinės teisės normas, t. y. padarė neteisingą išvadą, jog panaudos ir kitos sutartys, susijusios su automobilio valdymu, negali būti sudaromos žodžiu, o žodinė sutartis ar sandoris neturi teisinės galios. Pasinaudoti automobiliu galima leisti kitam asmeniui ne vien tik rašytiniu, bet ir žodiniu susitarimu, kaip ir žodine sutartimi galima paskolinti pinigų, o jų negrąžinimas nustatytu terminu savaime nelaikomas vagyste ar sukčiavimu. Todėl nagrinėjamoje byloje turėjo būti preziumuojama, kad žodinės formos, kaip ir bet kokios kitos formos (rašytinės ar notarinės), sutarties pagrindu perduotas automobilis naudotas teisėtai, juo labiau kad šis sandoris nebuvo nuginčytas.

162.7. Žemesniųjų instancijų teismai nieko nepasisakė nei dėl susitarimo tarp V. G. ir M. A., nei dėl susitarimo dėl disponavimo automobiliu tarp V. G. ir bendrovės „B.“ (lizingo sutarties) egzistavimo bei turinio (pastarasis susitarimas greičiausiai yra rašytinis, nes bendrovė „B.“ yra juridinis asmuo), nepagrįstai neišsiaiškino V. G. ir M. A. perduoto automobilio naudojimo sąlygų (termino, automobilio grąžinimo tvarkos, teisės jį parduoti, žalos atlyginimo sąlygų ir t. t.). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių buvo pažeista nuteistojo teisė gintis nuo jam pateikto kaltinimo. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas atlikti turint išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, šališkai, neteisėtai preziumuojant automobilio grobimo faktą, neįtraukiant į bylą savininkės kaip nukentėjusio asmens. Pažeidžiant asmenų lygybės prieš teismą ir įstatymą principą, net nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos, nukentėjusiems asmenims nepareiškus civilinio ieškinio byloje ir nedalyvaujant bylos nagrinėjime, automobilis neteisėtai (be teismo sprendimo) grąžintas savininkei.

172.8. Žemesniųjų instancijų teismai taip pat padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindami bylos aplinkybes bei pripažindami, kad kasatorius žinojo, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą – pagrobtą (vogtą) automobilį (jo dalis). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kasatoriui buvo žinoma apie nusikalstamą automobilio kilmę. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas remdamasis prielaidomis grįstais samprotavimais, kurie nelogiški ir patvirtina teismų išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties. Spręsdamas dėl kasatoriaus žinojimo įgijus vogtą automobilį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad kasatorius atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nors įtariamasis tokią procesinę teisę turi (BPK 188 straipsnio 3 dalis) ir pasinaudojimas ja negali patvirtinti jo kaltumo. Tai rodo teismo šališkumą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo jokio vertinimo nepateikė, nors apeliaciniame skunde tai buvo kritikuojama.

182.9. Nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas neteisėtas spaudimas prisipažinti (liudytojas buvęs policijos pareigūnas R. P., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, bandė iškvosti kasatorių, vėliau pareikalavo, kad jis išeitų iš darbo; nuteistajam, anksčiau niekada neteistam, buvo parinkta kardomoji priemonė registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitę, o atvykęs registruotis jis buvo įkalbinėjamas prisipažinti ir pan.), tačiau teismai į tai neatsižvelgė.

192.10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius įgijo visą automobilį, nors šio fakto nepatvirtina nei liudytojų R. P. ir V. A. parodymai, nei kitos aplinkybės. Tai, kad automobilis pirktas turguje ir be rašytinės sutarties, nereiškia, jog jis vogtas. Teismai nesigilino į tai, kada kasatorius pamatė, kad automobilio kėbulo numeris sugadintas. Kita vertus, automobilio kėbulo numerio sugadinimas nepatvirtina automobilio pagrobimo fakto, juo labiau kad automobilis buvo parduodamas dalims (ardyti) ir jo registracija VĮ „Regitra“ nereikalinga, o nuteistajam, kaip ( - ) specialistui, buvo žinoma, jog numeris būna sugadintas ne vien vagystės, bet ir kitais atvejais, kai jo eksploatacija uždraudžiama arba ribojama (pvz., skendimo atveju, esant variklio defektų). Pardavėjas, kuris buvo iš matymo pažįstamas ir žinojo, kad kasatorius dirba ( - ), nuteistajam paaiškino, jog automobilis yra nurašytas, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kuriais abejoti nebuvo pagrindo. Patikrinimas, ar automobilis yra paieškomas, atliekamas tik jo registravimo VĮ „Regitra“ momentu. Kaip ( - ) darbuotojas, kasatorius asmeniniais tikslais negalėjo naudotis jos duomenų bazėmis, ir tarnybinis patikrinimas patvirtino, kad jis jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė. Neaišku, kuo remdamiesi teismai pripažino, kad kasatorius, kaip aukštos kvalifikacijos ( - ) specialistas, galėjo ir privalėjo nustatyti, jog automobilis buvo pagrobtas. Joks įstatymas nei paprasto asmens, nei aukštos kvalifikacijos specialisto neįpareigoja sudarinėti rašytinės automobilio dalių pirkimo sutarties, tikrinti, ar automobilis nepaieškomas, aiškintis, ar jo nurašymo dokumentai teisingi, tikrinti automobilio kėbulo numerį, o paaiškėjus, kad jis nutrintas, atsisakyti pirkti automobilio dalių ar pranešti apie tai policijai.

202.11. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė ir naujus teismo samprotavimais pagrįstus faktus, neva patvirtinančius, kad kasatorius žinojo, jog automobilis (jo dalys) pagobtas, kurių kasatorius jau neturi teisės ir galimybės ginčyti atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo kompetenciją, todėl teismas privalėjo iš naujo atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą (arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui). To nepadarius, buvo pažeista nuteistojo teisė į apeliaciją. Šie nauji faktai yra tai, kad kasatorius besąlygiškai pasitikėjo nepažįstamu asmeniu, jog pateikti dokumentai patvirtina automobilio nurašymą; nuteistasis įsigijo ardyti geros būklės 2017 m. automobilį „Volvo XC60“. Nuteistajam, kaip ( - ) specialistui, buvo žinoma, kad įstatymas neįpareigoja išsiversti užsienio kalba surašytų automobilio nurašymo dokumentų, jų registruoti, tikrinti jų teisingumo ir pan. Be to, pardavėjas pažinojo nuteistąjį kaip ( - ) darbuotoją, o kasatorius jį pažinojo iš matymo, juo patikėjo, ir vien dėl to, kad asmuo nuteistajam mažai pažįstamas, jis negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kad parduotos automobilio dalys įgytos neteisėtai ar nusikalstamai. Tai, kad automobilis jo dalių įsigijimo momentu buvo geros techninės būklės, yra apeliacinės instancijos teismo prielaida, nes iš bylos duomenų nežinoma, kokia šio automobilio techninė būklė buvo jo perdavimo M. A. momentu ir kaip ji pasikeitė, iki jis buvo įgytas kasatoriaus. Automobilio techninės būklės vertinimas neatliktas, nors gynyba to prašė (šie prašymai nepagrįstai atmesti). Galiausiai, netgi ir sutikus su pirmiau nurodytais žemesniųjų instancijų teismų samprotavimais, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jie neabejotinai patvirtina tą faktą, kad nuteistasis žinojo, jog automobilis buvo pagrobtas (vogtas).

212.12. Teismų šališkumą patvirtina ir kita jų padaryta prielaida, kad nuteistasis įsigijo visą automobilį, o ne jo salono dalis. Teismai nepagrįstai ignoravo kasatoriaus parodymus, kad jis įsigijo tik automobilio salono dalis, šiuos parodymus patvirtino ir V. A. parodymai, jog nuteistasis jo prašė išimti tik salono dalis. Automobilio atvarymas į garažą dar nereiškia viso jo pirkimo. Teismai nemotyvavo, ką nuteistasis būtų daręs su likusiu neišardytu automobiliu. Šiuo požiūriu teismai netinkamai taikė ir BK normas, nes atsižvelgiant į įsigytų automobilio dalių vertę veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų įsigytų automobilio dalių vertę, išskyrus nuteistojo paaiškinimus, kuriais remiantis automobilio salono įranga kainavo 3000 Eur. Tačiau teismai ne tik nepagrįstai nenustatė nuteistojo įsigytų automobilio salono dalių vertės, bet ir netinkamai nustatė viso automobilio vertę, remdamiesi prielaida, kad jo techninė būklė po to, kai savininkė prarado galimybę jį valdyti, nepablogėjo, nors byloje yra duomenų apie šio automobilio nurašymą, taigi techninės būklės suprastėjimą ir vertės sumažėjimą. Be to, teismai rėmėsi netinkamu įrodymu – išrašu iš interneto apie tokio automobilio vertę, kuris gautas pažeidžiant BPK 208 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8, 9 straipsnius, nes buvo visi įstatyme nustatyti pagrindai skirti nepriklausomą automobilio ir iš jo išmontuotų salono dalių vertės nustatymo ekspertizę (gynybos prašymai dėl jos skyrimo nepagrįstai atmesti), kartu nukrypta nuo teismų praktikos, pagal kurią kiekvienu atveju privalo būti atliktas individualus turto vertinimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-1075/2018).

222.13. BK 189 straipsnyje nustatytas subjektas nusikalstamu būdu gautą turtą turi įgyti iš tiesiogiai nusikalstamą veiką padariusio asmens ar jo tarpininko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-362/2013, 2K-284/2014), tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo aiškinamasi ir nustatyta, iš ko nuteistasis pirko automobilio dalis, todėl kasatorius nepagrįstai nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

233. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

243.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir surašė nuosprendį laikydamasis įstatymų reikalavimų. Tai, jog S. N. įsigijo ne automobilio salono dalis, kaip nurodė jis pats, bet visą automobilį „Volvo XC60“, patvirtino liudytojas V. A., kuris parodė, kad jam paskambinęs S. N. prašė išardyti automobilį, jį atvežė į garažą, prašė nuimti prietaisų panelę, išimti sėdynes ir duris. Liudytojo parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonė „Volvo XC60“ buvo rasta išardyta 2018 m. birželio 11 d. Kaune, ( - ), garaže Nr. ( - ), o atskiros automobilio detalės, gražiai supakuotos, rastos to paties garažo rūsyje. Be to, kaip liudytojas apklaustas R. P. patvirtino, kad S. N. jam sakė, kad automobilį pirko turguje ardymui, be dokumentų. Liudytojų V. A. ir R. P. parodymai teismui nesukėlė abejonių, kadangi jie nuoseklūs, sutampantys su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vienas kitą papildo, sutampa su įvykio apžiūros metu nustatytais duomenimis ir nėra duomenų, jog jie turėtų pagrindo apkalbėti nuteistąjį, todėl teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo S. N. kaltės, pagrįstai jais vadovavosi.

253.2. S. N. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, jog įgyja didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį „Volvo XC60“, ir norėjo taip veikti. Remdamasis minėtų liudytojų parodymais, teismas atmetė nuteistojo versiją, kad jis nežinojo, jog automobilis buvo vogtas. Atsakydamas į prokurorės klausimą, S. N. pats nurodė, kad iš praktikos žino, jog po vagysčių būna nutrinamas kėbulo numeris. Įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.

263.3. Neteisėtai pasisavinto automobilio „Volvo XC60“ vertė nusikaltimo metu buvo 325 000 SEK. Ši suma pagal Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamus oficialius Europos centrinio banko euro ir užsienio valiutų santykius, 2018 m. birželio 8 d. duomenimis, atitinka 31 593 Eur. Įgyto automobilio vertė nesukėlė teismui abejonių ir dėl to, jog panaši automobilio vertė pateikta ir VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje apie transporto priemonių kainas Lietuvoje.

273.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir išanalizavęs skundo argumentus, pagrįstai pripažino, jog įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos požymių buvimo S. N. veiksmuose yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje ištirtų įrodymų analize, nutartyje aptarė ir pagrįstai atmetė apeliacinio skundo teiginius, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog automobilis „Volvo XC60“, kurį įgijo kasatorius, buvo pagrobtas, kad jis nesuprato, jog šis turtas gautas nusikalstamu būdu, taip pat apeliacinio skundo argumentus dėl automobilio vertės, jo detalių, o ne paties automobilio įgijimo. Kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas visiškai nesigilino į apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, netikrino bylos iš esmės, yra nepagrįsti. Šios instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą atmesti nuteistojo S. N. apeliacinį skundą.

28III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

294. Nuteisto jo S. N. kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl bylos nagrinėjimo ribų

315. Didelę paduoto kasacinio skundo dalį sudaro teiginiai dėl neteisingai įvertintų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Esminiu pažeidimu vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Kasacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėja kasatorių subjektyvių ir neargumentuotų teiginių dėl nesuprantamo kaltinimo, teismo šališkumo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

326. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija palieka nenagrinėtas kasaciniame skunde išdėstytas versijas, kurių neįmanoma patikrinti ir kurios teismo paneigtos, pvz., kad nuteistasis įgijo ne automobilį, o tik jo dalis, kad nenustatytas pardavėjas paaiškino, jog automobilis yra nurašytas, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad įgytas automobilis buvo sugadintas ir pan. Nenagrinėtini ir deklaratyvūs bei konkrečiais duomenimis nepagrįsti teiginiai dėl padarytų procesinių pažeidimų (skunde nurodytas net dvidešimt vienas BPK straipsnis, kuriuos neva pažeidė teismai).

337. Įvertinusi kasacinio skundo turinį ir laikydamasi įstatymo nustatytų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, teisėjų kolegija tikrina, ar teismai tinkamai aiškino BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, ar nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydami šiai bylai esminius faktus: kad S. N. įgytas automobilis buvo gautas būtent nusikalstamu būdu; kad S. N. apie tai žinojo; kad automobilio vertė yra didelė.

34Dėl įrodymų vertinimo ir BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo

358. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. Taigi, taikant BK 189 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko įgytas, naudotas ar realizuotas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu (padarius vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą ar kitą nusikalstamą veiką), o kaltininkas žinojo apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-79-895/2015, 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ar kai šis turtas yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Kai turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, nusikalstama veika vertintina kaip baudžiamasis nusižengimas ir kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 3 dalį. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimas ar realizavimas susiję su tikslu legalizuoti tokį turtą civilinėje apyvartoje, nusikalstama veika, esant visiems kitiems būtiniems požymiams, gali būti kvalifikuojama pagal BK 216 straipsnį.

369. Nagrinėjamoje byloje teismų išvada, kad S. N. įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu kito asmens Švedijoje gautą automobilį, žinodamas apie nusikalstamą šio turto kilmę, pagrįsta šiomis įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis:

379.1. Pagal iš SIRENE Švedijos nacionalinio skyriaus gautą pranešimą, automobilis „Volvo XC60“, kurio VIN Nr. ( - ), (juodos spalvos) nuo 2018 m. kovo 21 d. buvo paieškomas kaip neteisėtai pasisavintas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 21 d. Gavle m., Švedijoje. Pranešimas apie nusikaltimą užregistruotas 2018 m. kovo 21 d. Šį pranešimą pateikė Rusijos pilietis V. G., kuris pagal lizingo sutartį su bendrove „B.“ yra registruotas automobilio naudotojas. Automobilis buvo apdraustas. Remiantis V. G. pranešimu, jis minėtą automobilį dviem savaitėms paskolino asmeniui vardu M. A., kuris jo negrąžino sutartu laiku. Tyrimas Švedijoje buvo nutrauktas nesant galimybės identifikuoti įtariamąjį ir nustatyti jo buvimo vietą. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL SIRENE nacionalinio skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. TR/5976/32/LT/18, neteisėtai pasisavinto automobilio „Volvo XC60“ vertė nusikaltimo metu buvo 325 000 SEK. Ši suma pagal Švedijos kronos kursą euro atžvilgiu automobilio pagrobimo metu atitiko 31 593 Eur sumą.

389.2. Minėtas paieškomas automobilis 2018 m. birželio 11 d. rastas garaže, esančiame Kaune, ( - ). Automobilis rastas su nutrintu automobilio kėbulo numeriu, be priekinių ir galinių durelių, galinio vaizdo veidrodėlio, su išimtomis sėdynėmis, multimedijos įrenginiais, kitomis apdailos detalėmis, kurios buvo rastos supakuotos to paties garažo rūsyje. Garažas, kuriame rastas automobilis, priklauso liudytojui V. A. Automobilį į garažą parvairavo S. N., prieš tai susitaręs su V. A. dėl ardymo darbų.

399.3. S. N. nei automobilio dokumentų, nei jo pirkimo sutarties neturėjo, pardavėjo tapatybės neatskleidė.

409.4. S. N. versiją, kad su iš matymo pažįstamu pardavėju vardu M. susitiko atsitiktinai, šiam prie jo „prisikabinus“ turguje, kad pardavėjas rodė automobilio registracijos dokumentus ir „pažymas, dėl ko jis negali būti naudojamas“, kad jis pirko ne visą automobilį, o tik jo detales, galvojo, kad automobilis „nurašytas“, teismai atmetė kaip nepatikimą. Antai byloje nustatyta, kad į garažą S. N. parvairavo visą automobilį; liudytojas R. P. parodė, kad S. N. jam sakė, jog automobilį pirko turguje be dokumentų, pirko jį ardyti, matė šio automobilio sugręžiotą kėbulo numerį; liudytojas V. A. patvirtino, kad automobilis buvo geros būklės, tvarkingas.

4110. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nustatę tokių faktinių aplinkybių visumą, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad S. N. įgytas automobilis „Volvo XC60“ objektyviai atitinka BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko požymius, t. y. kad šis automobilis byloje nenustatyto asmens buvo gautas nusikalstamu būdu ir kad S. N. apie tai žinojo.

4211. Kasatoriaus argumentai, kad nenustatyto asmens veiksmai pasisavinant lizingo bendrovei priklausantį automobilį, jo pergabenant į Lietuvą realizuoti, prieš tai nutrinant automobilio kėbulo numerį, vertintini tik kaip civilinis deliktas, nėra teisiškai pagrįsti. Priešingai nei teigia kasatorius, kad ir teisėtai valdomo svetimo turto negrąžinimas gali būti traktuojamas kaip turto grobimo sudedamasis elementas. Šiuo atveju valdytojui buvo negrąžintas ir pasisavintas pagal lizingo sutartį valdomas automobilis. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į įtrauktų į juos asmenų tikslus ir susitarimus, pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus gali būti kvalifikuojami kaip vagystė, sukčiavimas ar svetimo patikėto turto pasisavinimas. Tai, kad Švedijoje dėl automobilio grobimo tyrimas nutrauktas, nesudaro pagrindo abejoti dėl tokios veikos nusikalstamo pobūdžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimas nutrauktas nesant galimybės identifikuoti įtariamąjį ir nustatyti jo buvimo vietą, o ne dėl nusikaltimo požymių nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kasatoriaus argumentai, kad teismai turėjo aiškintis, koks buvo susitarimas tarp Švedijoje gyvenančio automobilio naudotojo V. G. ir automobilio negrąžinusio nenustatyto asmens vardu M. A., taip pat gilintis į V. G. ir bendrovės „B.“ lizingo sutarties detales. Pabrėžtina, kad pagal BPK 241 straipsnio 2 dalį teisiamojo posėdžio pirmininkas, imdamasis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, kartu privalo šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą.

4312. Neteisingą jo padarytų veiksmų kvalifikavimą kasatorius taip pat grindžia nuostata, kad ne bet koks turtas kaip nusikalstamos veikos rezultatas gali būti pripažintas BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku, konkrečiai – švaistomas turtas. Šiam teiginiui pagrįsti kasatorius nurodo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-79-895/2015. Iš tiesų, nurodytose kasacinėse nutartyse išaiškinta, kad asmuo, įgyjantis švaistomą turtą, negali atsakyti pagal BK 189 straipsnį, nes turtas tuo pačiu metu negali būti laikomas ir švaistomu, ir nusikalstamu būdu gautu turtu, kurį kitas asmuo įgyja. Ši nuostata pagrįsta argumentu, kad neteisėtas turto perleidimas jį iššvaistant neišvengiamai yra susijęs su trečiųjų asmenų tokio turto įgijimu, taigi pats įgijimo faktas šiuo atveju vertintinas kaip turto iššvaistymo sudedamoji dalis, o ne kaip atskira nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, kad turto atitikties sąvokai „gautas nusikalstamu būdu“ klausimas gali kilti ir kai kuriais kitais atvejais, pvz., kai dalyką sudaro teisėtai gautos, bet įmonės apskaitoje neapskaitytos finansinės lėšos ir pan. Kai kurių rūšių turtas, kad ir neabejotinai gautas nusikalstamu būdu, nėra BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas, nes neteisėtas disponavimas tokiu turtu užtraukia atsakomybę pagal specialiąsias BK normas (pvz., nustatyto pavyzdžio banderolėmis nepažymėti tabako gaminiai ir alkoholis, narkotinių ar psichotropinių medžiagų turintys vaistai, šaunamieji ginklai ir šaudmenys). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės yra kitokios ir teismų išvada, kad Švedijoje pasisavintas ir į Lietuvą atgabentas automobilis su nutrintu kėbulo numeriu, kurį įgijo nuteistasis, atitinka BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko požymius, yra teisiškai pagrįsta ir nekelia jokių abejonių. Nuoroda į kasacinę praktiką, suformuotą baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-79-895/2015, šiuo atveju nėra tinkama.

4413. Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad teismai prielaidomis, o ne įrodymais grindė išvadą, kad S. N. žinojo, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą. Apie tokį asmens žinojimą ar nežinojimą teismai sprendžia atsižvelgdami į byloje esančių duomenų visumą. Šiuo atveju teismų išvada apie tai, kad S. N. šią aplinkybę žinojo, taigi veikė tyčia, yra logiška ir įtikinama. Sutiktina su teismų vertinimu, kad nuteistasis pagal savo asmeninę ir darbo patirtį (jis dirbo ( - ) specialistu) vien iš neįprasto siūlymo pirkti apynaujį automobilį be dokumentų ir rašytinės sutarties, o vėliau ir iš sugadinto kėbulo numerio neabejotinai suprato, kad automobilis yra vogtas. Pažymėtina ir tai, kad paties S. N. sandorio aplinkybių aiškinimas teisme akivaizdžiai stokoja gyvenimiškos logikos, o netrukus po automobilio suradimo jis atsisakė paaiškinti automobilio įgijimo aplinkybes.

4514. Priešingai nei teigia kasatorius, tai, kad teismai automobilio vertę nustatė pagal informaciją, gautą iš SIRENE Švedijos nacionalinio skyriaus (1 t., b. l. 81), ir neskyrė ekspertizės šiai vertei nustatyti, nėra pagrindas konstatuoti įrodinėjimo tvarkos pažeidimo. Pažymėtina, kad įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-165-648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-247-788/2017, 2K-257-788/2017, 2K-182-788/2019 ir kt.). Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018 ir kt.). Šiuo atveju teismai vadovavosi patikima ir tikslia informacija apie Švedijoje pagrobto automobilio vertę. Teismas įsitikino šios vertės realumu įvertinęs tai, kad panaši automobilio vertė pateikta ir VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje apie autotransporto kainas Lietuvoje (1 t., b. l. 61). Nuo automobilio pagrobimo (2018 m. vasario 28 d. – kovo 21 d.) iki jo įgijimo (2018 m. birželio 8 d.) praėjo palyginti nedaug laiko, taigi jo vertė nepasikeitė. Tokioje situacijoje teismo sprendimas neskirti ekspertizės automobilio vertei nustatyti ir vadovautis byloje esančia informacija laikytinas pagrįstu.

4615. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindas naikinti ar keisti teismų priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

48Nuteistojo S. N. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu S. N. nuteistas... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1. S. N. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu... 8. II. Kasacinio skundo argumentai... 9. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. 2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio... 11. 2.2. Esminiai BPK, nuteistojo procesinių teisių ir asmens nekaltumo... 12. 2.3. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinės instancijos... 13. 2.4. Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir lapkričio 22... 14. 2.5. Kita vertus, iš bylos medžiagos nepakanka duomenų spręsti, kad buvo... 15. 2.6. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad automobilis perduotas be... 16. 2.7. Žemesniųjų instancijų teismai nieko nepasisakė nei dėl susitarimo... 17. 2.8. Žemesniųjų instancijų teismai taip pat padarė esminius BPK... 18. 2.9. Nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas neteisėtas spaudimas... 19. 2.10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius įgijo visą... 20. 2.11. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė ir naujus teismo... 21. 2.12. Teismų šališkumą patvirtina ir kita jų padaryta prielaida, kad... 22. 2.13. BK 189 straipsnyje nustatytas subjektas nusikalstamu būdu gautą turtą... 23. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 24. 3.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir surašė nuosprendį... 25. 3.2. S. N. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, jog įgyja didelės... 26. 3.3. Neteisėtai pasisavinto automobilio „Volvo XC60“ vertė nusikaltimo... 27. 3.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą... 28. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 29. 4. Nuteisto jo S. N. kasacinis skundas atmestinas.... 30. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 31. 5. Didelę paduoto kasacinio skundo dalį sudaro teiginiai dėl neteisingai... 32. 6. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija palieka... 33. 7. Įvertinusi kasacinio skundo turinį ir laikydamasi įstatymo nustatytų... 34. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo... 35. 8. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir... 36. 9. Nagrinėjamoje byloje teismų išvada, kad S. N. įgijo didelės vertės... 37. 9.1. Pagal iš SIRENE Švedijos nacionalinio skyriaus gautą pranešimą,... 38. 9.2. Minėtas paieškomas automobilis 2018 m. birželio 11 d. rastas garaže,... 39. 9.3. S. N. nei automobilio dokumentų, nei jo pirkimo sutarties neturėjo,... 40. 9.4. S. N. versiją, kad su iš matymo pažįstamu pardavėju vardu M. susitiko... 41. 10. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nustatę tokių faktinių... 42. 11. Kasatoriaus argumentai, kad nenustatyto asmens veiksmai pasisavinant... 43. 12. Neteisingą jo padarytų veiksmų kvalifikavimą kasatorius taip pat... 44. 13. Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad teismai prielaidomis, o ne... 45. 14. Priešingai nei teigia kasatorius, tai, kad teismai automobilio vertę... 46. 15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindas naikinti ar keisti... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Nuteistojo S. N. kasacinį skundą atmesti....