Byla 2K-56-788/2019
Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K., T. B. ir L. D. kasacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarties.

3Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteisti:

4R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir nebendrauti su G. P., S. T., V. V., T. B., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A..

5T. B. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir nebendrauti su G. P., S. T., V. V., R. K., D. Š., D. T., L. D., M. L., R. A..

6T. B. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

7L. D. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, bauda sumažinta iki 146 MGL (5498,36 Eur), įskaičius sulaikymo laikotarpį.

8Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. P., S. T., V. V., D. Š., D. T., M. L., R. A., be to, G. P. išteisintas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šių asmenų kasacinių skundų nepateikta.

9Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas, nurodant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nurodyta nuspręstus sunaikinti daiktus, paimtus šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.

10Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nuteistųjų L. D., T. B. ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliaciniai skundai atmesti. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas, iš jo aprašomosios dalies pašalinant įrodytomis pripažintų aplinkybių dalį.

13Ikiteisminio tyrimo metu paimti daiktai, kuriuos nuspręsta sunaikinti, konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu.

14Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

15Teisėjų kolegija

Nustatė

16I. Bylos esmė

171. R. K., T. B. ir L. D. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteisti už tęstinę nusikalstamą veiką, padarytą šiomis aplinkybėmis:

181.1. 2012 m. kovo 10 d. M. L. ir R. A. T. B. nurodymu išvyko automobiliu iš Lietuvos į Prancūziją įgyti vogtų automobilių, o 2012 m. kovo 22 d. S. T. automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ) nugabeno G. P. ir V. V. į Prancūziją parvairuoti vogtų automobilių. M. L. ir R. A. ne anksčiau kaip 2012 m. kovo 26 d., tikslesnė data nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis Prancūzijoje įgijo 50 000 Eur vertės automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) Nr. ( - ), pavogtą Prancūzijoje 2012 m. kovo 26 d., ir perdavė jį G. P. bei V. V., taip pat perdavė jiems SIM korteles su abonentiniais numeriais ryšiui kelionės metu palaikyti ir navigacijos įrenginius, kuriuose nustatė maršrutą į Lietuvą, taip pat davė pinigų kurui kelionėje įsigyti. Po to G. P. kartu su V. V. vogtą automobilį išgabeno į Lietuvą, o jų kelionės maršrutą mobiliojo ryšio telefonu koordinavo S. T., kuris su automobiliu „VW Passat“ Lenkijoje pasitiko G. P. ir V. V., pargabenančius vogtą automobilį, ir 2012 m. kovo 28 d. rytą parlydėjo iki Lietuvos. T. B. kartu su R. K. jo vairuojamu automobiliu „Škoda Superb“ (valst. Nr. ( - ) pasitiko pargabentą vogtą automobilį ir kartu su S. T. vairuojamu automobiliu lydėjo vogtą automobilį, kelionės metu žvalgydami kelią, ir mobiliojo ryšio telefonu koordinavo saugų vogto automobilio judėjimą iki Tauragės, kur S. T. nukreipė automobilį į iš anksto numatytą slėptuvę – P. T. priklausantį garažą Nr. 457, esantį Tauragėje, ( - ), kur kartu su G. P. jį paslėpė ir laikė ten iki 2012 m. kovo 28 d. 15.50 val., kai kratos metu vogtą automobilį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

191.2. 2012 m. gegužės 12 d. M. L. ir R. A. T. B. nurodymu automobiliu išvyko į Vokietiją įsigyti vogtų automobilių ir tuo pačiu automobiliu nugabeno J. R. ir D. S., kurie turėjo parvairuoti vogtus automobilius į Lietuvą. Ne anksčiau kaip 2012 m. gegužės 16 d., tikslesnė data nenustatyta, M. L. ir R. A. nenustatytomis aplinkybėmis Vokietijoje įgijo du vogtus automobilius, t. y. 75 000 Eur vertės „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )), kėbulo (VIN) Nr. ( - ), pavogtą Vokietijoje nuo 2012 m. gegužės 16 d. 20.00 val. iki 2012 m. gegužės 17 d. 14.00 val., ir 78 500 Eur vertės „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )), kėbulo (VIN) Nr. ( - ), pavogtą Vokietijoje nuo 2012 m. gegužės 16 d. 21.30 val. iki 2012 m. gegužės 17 d. 05.30 val., bei perdavė šiuos automobilius J. R. ir D. S., taip pat perdavė jiems SIM korteles su abonentiniais numeriais ryšiui kelionės metu palaikyti ir navigacijos įrenginius, kuriuose nustatė maršrutą į Lietuvą. J. R. ir D. S. šiuos vogtus automobilius išgabeno į Lietuvą. Lenkijoje juos pasitiko L. D. su automobiliu, žemėlapyje nurodė kelionės maršrutą iki Lietuvos Respublikos sienos, D. S. perdavė radijo stotelę ryšiui palaikyti ir lydėjo savo automobiliu pargabenamus vogtus automobilius, kelionės metu žvalgydamas kelią, ir radijo ryšiu koordinavo saugų vogtų automobilių judėjimą į Lietuvą. 2012 m. gegužės 18 d. rytą, tikslesnis laikas nenustatytas, vogtiems automobiliams įvažiavus į Lietuvą, juos pasitiko D. T. ir D. Š. jo vairuojamu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ). Po to jie kartu su L. D. J. R. ir D. S. vairuojamus vogtus automobilius lydėjo į Tauragę, žvalgydami kelią ir ryšio priemonėmis koordinuodami saugų vogtų automobilių judėjimą, tačiau apie 11.15 val. Jurbarke J. R. ir D. S. vairuojamus vogtus automobilius stabdė policijos pareigūnai, automobiliai nesustojo ir nuvažiavo. Policijos pareigūnams persekiojant vogtus automobilius, automobilis „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamas J. R., Jurbarko rajone, Išdagų kaime, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kliūtį, automobilio vairuotojas J. R. iš įvykio vietos pabėgo, o D. S. vogtą automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) paliko Jurbarko rajone, Leipgirių kaimo miške, pats pabėgo.

20II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

212. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs nuteistųjų L. D., T. B. ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato M. Zabitos apeliacinius skundus, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeitė dėl jame išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių neatitikties bylos aplinkybėms ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino kai kurias įrodytomis pripažintas aplinkybes: 1) kad L. D. telefonu koordinavo J. R. ir D. S. kelionės maršrutą antrame tęstinės nusikalstamos veikos epizode (įgyjant du Vokietijoje pavogtus automobilius), nes byloje nėra tai patvirtinančių duomenų; 2) aplinkybes, kurios atitinka organizuotos grupės požymius ir kurios nuteistiesiems negali būti inkriminuojamos.

22III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

233. Kasaciniu skundu nuteistasis L. D. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą jam nutraukti. Kasatorius nurodo:

243.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, o apeliacinės instancijos teismas dar ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai lėmė, kad šis teismas priėmė neteisėtą nutartį ir suvaržė jo teisę į tinkamą teisinį procesą.

253.2. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, susiję su J. R. ir D. S. parodymų vertinimu (nutarties 18, 22 punktai), yra labiau fragmentuoti nei visapusiški. Jo (L. D.) apeliacinis skundas atmestas iš esmės vadovaujantis vien tik vidiniu įsitikinimu, kuris nebuvo pagrįstas išsamiu ir visapusišku bylos duomenų vertinimu, teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Teismo argumentai dėl jo kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio yra neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, pagal kurį pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nutartyje nurodyta, kad J. R. ir D. S. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, tačiau tie kiti duomenys susiję tik su jo (L. D.) visiškai neinformatyviu bendravimu telefonu su kitais nuteistaisiais. Nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse pateikti prieštaringi teiginiai, ignoruoti kasacinės instancijos teismo nurodymai.

263.3. Apeliacinės instancijos teismas, apklausęs J. R., D. S. ir nepašalinęs prieštaravimų, jo (L. D.) kaltę grindė kitais bylos duomenimis, kurie, kaip pažymi teismas, patvirtino J. R., D. S. ir G. P. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime. Tačiau teismas supainiojo tęstinės nusikalstamos veikos dviejų epizodų faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymų šaltinius. Viena vertus, G. P. parodymais grindė jo (L. D.) kaltę (nutarties 12.1, 12.2 punktai), kita vertus, nurodė, jog G. P. veika susijusi su pirmuoju epizodu (nutarties 28 punktas), nors jo (L. D.) veika susijusi su antruoju epizodu. Be to, jo (L. D.) kaltę grindė sugretintais G. P. (dalyvavusio pirmajame epizode) ir J. R. bei D. S. (dalyvavusių antrajame epizode) parodymais. Taigi G. P., J. R. ir D. S. parodymų prieštaravimų ir abejonių teismas nepašalino. Darytina išvada, kad J. R. ir D. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, G. P. parodymai nepatvirtina. Skundžiamos nutarties 17 ir 28 punktuose yra esminių prieštaravimų ir neatitikimų. Viename punkte kalbama apie tai, kad J. R. ir D. S. dalyvavo tik antrajame veikos epizode, o vertindamas J. R. ir D. S. santykius su L. D. ir jais grįsdamas kaltę, teismas jau užsimena, kad J. R. ir D. S. dalyvavo ir pirmajame veikos epizode, kuriame jis (L. D.) nedalyvavo. Taigi teismas, jo (L. D.) kaltę grįsdamas J. R. ir D. S. parodymais, supainiojo dviejų epizodų faktines aplinkybes.

273.4. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo kasacinės instancijos teismo teiginius, kad teismai nepašalino abejonių dėl to, kuriuose tęstinės veikos epizoduose dalyvavo L. D. ir kas (kokie įrodymai) tai patvirtina, taip pat kad apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys prieštaringas. Šie pažeidimai nepašalinti ir tai iliustruoja nutarties 20 ir 28 punktai. Pirmiausia nutarties 20 punkte esantys teiginiai yra analogiški kaip ir panaikintos 2017 m. kovo 13 d. nutarties 8.15 punkte esantys teiginiai. Be to, 20 punkto teiginys, kad ,,Šie pokalbių ir SMS žinučių duomenys patvirtina bendrus T. B., R. K., L. D. veiksmus“, prieštarauja 28 punktui, kuriame konstatuota, kad jam (L. D.) inkriminuotas tik antrasis tęstinės veikos epizodas, kuriame R. K. nedalyvavo. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą apeliacine tvarka patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pademonstravo objektyvaus nešališkumo pažeidimą, nes nutartyje paliko bene tas pačias klaidas, kurias kasacinės instancijos teismas nurodė pašalinti, o šias klaidas šalindamas, sumaišė tęstinės veikos epizodus, atsakydamas į jo (L. D.) apeliacinio skundo argumentus suplakė nutarties motyvus į vieną krūvą ir liko neaišku, kodėl jo apeliacinis skundas atmestas remiantis tęstinės veikos pirmojo epizodo (kuris jam nebuvo inkriminuotas) faktiniais duomenimis ir jų tarpusavio supainiota, fragmentuota analize.

283.5. Skundžiamos nutarties 13–13.14.4 punktuose iš esmės perrašyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir patys įrodymai, o 14 punkte vėl kartojama ta pati klaida, kurią kasacinės instancijos teismas nurodė pašalinti, t. y. kad „šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. D., T. B. ir R. K. aktyviai dalyvavo darant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką“. Tas pats apibendrinantis teiginys iš esmės pakartojamas ir nutarties 15 punkte. Šių nutarties 14 ir 15 punktų turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties 28 punkte, aiškiai diferencijuodamas, kurie nuteistieji veikė pirmajame epizode, o kurie – antrajame, pats sau prieštarauja. Nors nutarties 28 punkte aiškiai nurodoma, kad L. D. ir R. K. nesiejo jokie nusikalstami veiksmai, nes R. K. veikė tik pirmame epizode (kuris L. D. neinkriminuotas), o L. D. – tik antrame epizode (kuris R. K. neinkriminuotas), vis dėlto nutarties 14 ir 15 punktuose teigiama, kad šie nuteistieji veikė bendrai ir sistemingai, nors tos pačios nutarties 16 punkto teiginiai iš esmės patvirtina nutarties 28 punkto išvadas.

293.6. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl operatyvinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, nurodė kitų nuteistųjų (ir kitų asmenų) pavardes, kurios buvo užfiksuotos operatyvinių veiksmų metu, tačiau nepatikrino jo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų nematyti, jog operatyvinių veiksmų pradžioje būtų nustatyta, kad jis (L. D.) būtų bendravęs su kitais šioje byloje nuteistaisiais.

303.7. Skundžiama nutartis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų. Nutarties 29 punkte nurodyta, kokios faktinės aplinkybės šalintinos iš teismo nuosprendžio. Analizuojant, kokius jo (L. D.) veiksmus apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nusikalstamus, kyla abejonių, ar iš tiesų nutarties rezoliucinė dalis atitinka tokiam teismo procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Teismas paviršutiniškai analizavo bylos duomenis, susijusius su jo (L. D.) veiksmais; nekonkretizavo, kokie įrodymai pagrindžia būtent jo (L. D.) neteisėtus veiksmus, o kokie – kitų nuteistųjų. Būtent, šalindamas iš nuosprendžio tai, kad ,,L. D., <...>, veikdami bendrininkų grupėje, įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu“, teismas faktiškai pašalino jo kaltės esminį elementą – tyčią, kad jis veikė bendrininkų grupe, tai, kad žinojo, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Taigi jam neaišku, kokius jo veiksmus teismas vertino kaip nusikalstamus, kuriuose tęstinės veikos epizoduose jis dalyvavo. Taip teismas pažeidė ir BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas.

314. Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą jam nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

324.1. Teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių BPK 7, 20 straipsnių, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 7, 9 dalių, 238, 242 straipsnių, 254 straipsnio 1, 2 dalių, 276, 279 straipsnių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 5, 7 dalių, 386 straipsnio pažeidimų, sutrukdžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

334.2. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė kasacinės instancijos teismo konstatuotų esminių BPK 20, 305 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies, 331, 332 straipsnių pažeidimų. Tai matyti palyginus panaikintos 2017 m. kovo 13 d. ir skundžiamos 2018 m. gegužės 14 d. nutarčių turinį, kuris iš esmės yra identiškas. Pavyzdžiui, skundžiamos nutarties 12.1, 12.2, 12.3, 12.4, 12.6, 12.7, 12.8, 12.9, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30 punktai identiški arba beveik identiški panaikintos nutarties 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.6, 8.7, 8.8, 8.11, 8.12, 8.13, 8.15, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20, 9, 9.5 punktams. Taigi apeliacinės instancijos teismas ne tik ignoravo kasacinės instancijos teismo privalomus nurodymus, bet ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo (T. B.) apeliaciniame skunde, išsamiai neatsakė į esminius skundo argumentus, priimtos nutarties tinkamai nemotyvavo, o tiesiog panaikintos nutarties tekstą perkėlė į skundžiamą nutartį, taip padarė esminius BPK 20, 305 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies, 386 straipsnio nuostatų pažeidimus, taip pat tai parodo teismo šališkumą.

344.3. Apeliacinės instancijos teismas, BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jame išdėstytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių neatitikties bylos aplinkybėms ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinęs tam tikrą dalį įrodytomis pripažintų aplinkybių, nutartyje nenurodė, kokias kitokias nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė, taip pat nepatikrino, ar šios aplinkybės neturi įtakos, pavyzdžiui, baudžiamojo įstatymo taikymui ar bausmės skyrimui, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo priimamo sprendimo rūšiai (BPK 328 straipsnis). Teismų išvada, kad M. L. ir R. A. jo (T. B.) nurodymu 2012 m. kovo 10 d. ir gegužės 12 d. išvyko į užsienį įgyti vogtų automobilių, nepagrįsta jokiais įrodymais. Kita vertus, pašalinus dalį įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, netinkamai pritaikytas ir BK 24 straipsnis dėl jo (T. B.), kaip bendrininko, rūšies. Pagal nustatytas aplinkybes (T. B. „pasitiko pargabentą vogtą automobilį“, „kartu su S. T. vairuojamu automobiliu lydėjo vogtą automobilį, kelionės metu žvalgydami kelią“) negalima daryti išvados, kad jis yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Ši veika paprastai padaroma aktyviais alternatyviais veiksmais – įgijimu, naudojimusi arba realizavimu. Tačiau jis neatliko nė vieno iš šių veiksmų, ir jam nė vienas iš šių veiksmų nėra inkriminuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-511/2016). Taigi jo veiksmų vertinimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį teisiškai nepagrįstas. Iš teismų nustatytų aplinkybių ir motyvacijos, beje, gana prieštaringos, neaišku, ar jis yra nusikaltimo organizatorius, ar vykdytojas, ar padėjėjas, ar išvis kieno nors bendrininkas nusikaltime, kurį padarant buvo gautas turtas.

354.4. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalimis, teismai, spręsdami, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, privalo patikrinti jų gavimo būdą, ypač kai dalis duomenų gauti atliekant slaptus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – ir OVĮ). Teismai šios pareigos tinkamai neatliko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015). Byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, kurie sudarytų faktinį operatyvinio tyrimo pradėjimo pagrindą (OVĮ 9 straipsnis), t. y. duomenų, kurie būtų pagrindas įtarti jį (T. B.) rengiant, darant ar padarius kokias nors nusikalstamas veikas. Todėl teismo nutartys, kurių pagrindu buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė (leista klausytis T. B. telefoninių pokalbių), yra neteisėtos. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama ir pradėjus ikiteisminį tyrimą (t. y. po 2012 m. kovo 28 d.), nors rinkti duomenis pagal OVĮ leidžiama tik iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Šios aplinkybės teismai taip pat nepatikrino. Iš liudytojų P. D., Ž. M., M. T., R. D. (policijos pareigūnų) parodymų galima spręsti, kad jie 2012 m. kovo 27 d. atliko operatyvinį sekimą, t. y. stebėjo tam tikrą vietovę, sekė automobilius, filmavo. Šių veiksmų teisėtumas patikrintas nebuvo, be to, iš skundžiamos nutarties neaišku, kokia įrodomoji reikšmė suteikta šiems slapto sekimo metu gautiems duomenims. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį duomenys, gauti Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, kaip ir bet kurie kiti duomenys, turi būti ne tik teisėtais būdais gauti, bet ir patikrinti BPK nustatyta tvarka. Šios įstatymo nuostatos teismai nesilaikė. Nuosprendyje jo kaltė pagrįsta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija (SMS žinutėmis, skambučiais, pokalbių išklotine), tačiau šių duomenų teismai tinkamai neištyrė, t. y. nenustatė ryšio priemonių priklausomybės konkretiems asmenims, nepatikrino ryšio priemonėmis užfiksuotų įrašų patikimumo. Nors buvo keliamas fonoskopinės ekspertizės skyrimo klausimas, teisme net nebuvo išklausyti telefoninių pokalbių įrašai, o kam kurios ryšio priemonės priklausė, nustatė pareigūnas P. D. klausydamasis pokalbių, jis neva pagal balsus atpažino ir šių pokalbių dalyvius (be jo parodymų byloje, nėra jokių kitų patikimų jo kaltę patvirtinančių įrodymų). Apeliacinės instancijos teismas šio bylos nagrinėjimo trūkumo neištaisė, argumentuodamas tuo, kad teismo išvadoms pagrįsti visiškai pakanka to, jog teisiamajame posėdyje buvo ištirti neviešų veiksmų metu užfiksuotų pokalbių protokolai. Tačiau ar pareigūnų surašyti protokolai, pokalbių stenogramos atitinka ryšio priemonėmis užfiksuotą informaciją, tarp kokių konkrečių asmenų tokie pokalbiai buvo užfiksuoti, nepatikrinta.

364.5. Jis (T. B.), taip pat kiti šioje byloje nuteisti asmenys buvo pripažinti kaltais padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas dar iki priimant apkaltinamąjį 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį, t. y. tai padaryta priimant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendį dėl D. S. ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendį dėl J. R.. Abi šios bylos nepagrįstai, pakenkiant pagrindinės bylos išsamumui, buvo išskirtos iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Šiuose nuosprendžiuose nustatyta, kad D. S. ir J. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, o jis (T. B.) subūrė organizuotą grupę nusikalstamu būdu gautam turtui įgyti, parengė nusikalstamos veikos planą, paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis, taip organizavo ir kontroliavo užsienio valstybėse vogtų automobilių įgijimą. Tokios šiuose nuosprendžiuose nustatytos bylos aplinkybės pažodžiui perkeltos į skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir nors šią dalį apeliacinės instancijos teismas pašalino, nuosprendžiuose dėl D. S. ir J. R. ji galioja. D. S. ir J. R. baudžiamosiose bylose jo (T. B.) ir kitų kaltinamųjų kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas; jis šiose bylose nebuvo apklaustas nei kaip liudytojas, nei kaip įtariamasis (kaltinamasis). Tačiau teismas, priimdamas nuosprendžius dėl D. S. ir J. R., pasisakė ir dėl jo (T. B.) bei kitų kaltinamųjų kaltės, taip pažeisdamas ne tik nekaltumo prezumpcijos principą, bet ir teisę į teisingą procesą (BPK 44 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalis), nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis neturėjo galimybės užduoti šiems asmenims klausimų. Apklausiami apeliacinės instancijos teisme jie nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, kuriais remiantis pagrįsta jo (T. B.) kaltė (beje, šių parodymų jie nepatvirtino ir nagrinėjant jų pačių bylą pirmosios instancijos teisme). Todėl atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai D. S. ir J. R. davė kaltinančius parodymus, nei jis (T. B.), nei jo gynėjas negalėjo užduoti jiems klausimų, remiantis jų parodymais negalima daryti išvados apie jo kaltę.

374.6. Šioje byloje baudžiamasis persekiojimas vykdomas jau daugiau nei šešerius metus (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. kovo 28 d., pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą tyrimas dėl apysunkio nusikaltimo turėjo būti atliktas per šešis mėnesius, tačiau jis truko ilgiau nei trejus metus). Toks procesas akivaizdžiai yra per ilgas, pažeidžia jo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Nors šioje byloje kaltinimas pareikštas keletui asmenų, tačiau pats ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo sudėtingas; jis savo veiksmais taip pat nesudarė jokių kliūčių tirti ir nagrinėti bylą (dalyvavo atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime, nagrinėjant bylą teisme, nuo baudžiamojo persekiojimo nesislapstė). Apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento motyvuotai nepasisakė (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl pernelyg ilgos proceso trukmės jis patyrė procesinius suvaržymus, negalėjo ir negali būti tikras dėl savo likimo tol, kol baudžiamasis procesas nėra baigtas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu. Teisėsaugos institucijos ir teismai neužtikrino jo teisės į teisingą ir nešališką teismo sprendimą ir greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą. Ši aplinkybė yra atskiras pagrindas nutraukti šį baudžiamąjį procesą. Svarbu įvertinti, kad šešerius metus trukęs baudžiamasis procesas turėjo neigiamos įtakos jo gyvenimui: buvo sulaikytas, dauguma teisių buvo apribotos, ilgus metus buvo priverstas bendrauti su teisėsaugos institucijomis, patyrė išgyvenimus, tai taip pat laikytina tam tikra bausme. Kita vertus, nesulaukus šio proceso pabaigos, pagal Europos arešto orderį jis buvo išduotas Prancūzijos Respublikai ir nuo 2017 m. balandžio 4 d. laikomas suimtas Prancūzijos kalėjime. Taigi skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas (neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo) nėra įmanomas. Vadinasi, laisvės atėmimo bausmės atlikimas tiesiog užprogramuotas.

385. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:

395.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK 20, 305, 320, 332 straipsnių nuostatų pažeidimus, nesilaikė nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principų, nepašalintų prieštaravimų ir abejonių nevertino jo naudai. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė visų kasacinės instancijos teismo nurodymų.

405.2. Teismai neindividualizavo jo veiksmų, neatskleidė nusikalstamos veikos turinio, nėra aiški jo kaltė ir jos forma. Dėl jam inkriminuotos veikos (2012 m. kovo 28 d. rytą <...> T. B. kartu su R. K. jo vairuojamu automobiliu „Škoda Superb“ (valst. Nr. ( - ) pasitiko pargabentą vogtą automobilį ir kartu su S. T. vairuojamu automobiliu lydėjo vogtąjį automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )), kelionės metu žvalgydami kelią, ir mobiliojo ryšio telefonu koordinavo saugų vogto automobilio judėjimą iki Tauragės) skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šios aplinkybės ir jam inkriminuoti veiksmai iš nuosprendžio šalintini, t. y. pašalinta, jog „R. K., D. Š., D. T., L. D. pasitikdavo į Lietuvos Respubliką parvaromus vogtus automobilius, lydėjo juos kelionėje ir nukreipė automobilius į iš anksto numatytas vietas automobilių slėpimui“, tačiau nutartyje nenustatyta, už ką jis yra nuteistas. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, t. y. kokius nusikaltimo sudėtį atitinkančius veiksmus jis padarė (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nors jam (R. K.) inkriminuoti nusikalstami veiksmai kildinami iš bendrininkavimo, nuosprendyje neatskleista, kokius nusikalstamus veiksmus bendrininkaudamas jis padarė, kokie bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kas ir kokiomis aplinkybėmis įgijo, naudojo ar realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir kuo jis prie to prisidėjo. O jis nieko neįgijo, nerealizavo ir nenaudojo. Byloje yra aiški nusikalstamos veikos kvalifikavimo problema. G. P., V. V., J. R. ir D. S. vairavo vogtus automobilius, vadinasi, jie naudojo, o ne įgijo nusikalstamu būdu užvaldytus daiktus. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad M. L. ir R. A. įgydavo neteisėtu būdu gautą turtą, tad šioje byloje taip ir neaišku, kas gi įgydavo, o kas naudodavo neteisėtu būdu gautą turtą ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, t. y. neatskleisti objektyvieji veikos požymiai. Beje, J. R., D. S. ir G. P. teisme parodė, kad kaltinančius parodymus juos vertė duoti pareigūnai, tačiau teismas į tai niekaip nesureagavo. Kasacinės instancijos teismas nurodė apeliacinės instancijos teismui patikrinti pirminę ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau teismas ne tik kad nepatikrino šios medžiagos, bet ir nepatikrino, ar pareigūnai P. D. ir Ž. M. iš tikrųjų vykdė slaptą sekimą Palankinės kaime, nes byloje nėra jokių slapto sekimo protokolų, patvirtinančių G. P. nurodytas aplinkybes. Be to, pareigūnų parodymai apie slaptą sekimą atsiranda nuo įvykio praėjus metams laiko, todėl jais nėra teisinio pagrindo vadovautis, juolab jie niekuo nepagrįsti, o sukurpti pasinaudojus G. P. parodymais. Taip pat sukurpta istorija ir apie telefoninius pokalbius, nes visų asmenų balsus atpažino pareigūnas P. D.. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pareigūno jam (R. K.) priskirtu telefonu (nors jokių kitų tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra), pripažįsta, kad tas abonentas jo (R. K.), tačiau kokiu pagrindu ir kodėl padarė tokią išvadą, nenurodė.

415.3. 2016 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje išaiškinta, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, pripažįstami įrodymais esant sąlygai – jei tiksliai laikytasi įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos. Taigi, kiekvienoje baudžiamojoje byloje teismai privalo patikrinti operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumą ir tik tuomet šiuo būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Tuo atveju, kai kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinius (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmus, teismas privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015). Tad jeigu teismas negali patikrinti kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų įstatymo nustatyta tvarka arba jų nepatikrina, tokiu atveju, priešingai nei teigiama teismų sprendimuose, savaime šių duomenų tai nedaro teisėtų (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

425.4. Pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes jis (R. K.) ir kiti nuteistieji buvo pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas dar iki skundžiamo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, tai padaryta priimant apkaltinamuosius nuosprendžius D. S. ir J. R. (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiai). Minėtuose nuosprendžiuose konstatuota, kad D. S. ir J. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šiuose nuosprendžiuose išspręsta jo (R. K.) kaltė, t. y. kad jis ir kiti nuteistieji darė nusikalstamas veikas organizuota grupe su D. S. ir J. R.. Be to, minėtas D. S. ir J. R. baudžiamąsias bylas paraleliai išnagrinėjęs tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismas jas prijungė prie šios baudžiamosios bylos; taip buvo pažeistos ne tik Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos. Nors apeliacinės instancijos teismas ir suteikė teisę apklausti D. S. ir J. R., tačiau jų parodymai nesvarbūs, nes dėl jų priimti nuosprendžiai pripažinti teisėtais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas, konstatavo, kad nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu (1983 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Minelli prieš Šveicariją, peticijos Nr. 8660/79; 1987 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Englert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10282/83; 1987 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Nolkenbockhoff prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10300/83; 2005 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Capeau prieš Belgiją, peticijos Nr. 42914/98; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Vulakh ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 33468/03; kt.). Apie tai yra pasisakęs ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2011, 2K-214/2013).

436. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius atsiliepimu į kasacinius skundus siūlo juos atmesti. Prokuroras nurodo:

446.1. Iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo R. K. veiksmai (objektyvieji veikos požymiai) detaliai individualizuoti, aiškiai nurodyta, už kokius veiksmus jis nuteistas, išdėstyta išsami įrodymų analizė nusikalstamos veikos aplinkybėms ir veikos požymiams patvirtinti. R. K. kaltė įrodyta nuteistųjų G. P., D. S. ir J. R. parodymais, kurie tarpusavyje sutapo, taip pat liudytojų pareigūnų R. D., M. J., G. S., V. K., G. R., M. K., T. Š., L. J., A. V., P. D., Ž. M., M. T. parodymais, kuriuos patvirtina gausi rašytinių bylos duomenų visuma. Argumentai dėl bendrininkavimo atmestini (šiuo aspektu pasisakoma ir dėl T. B. kasacinio skundo argumentų). Nustatyta, kad R. K., T. B. bei kiti bendrininkai, įsigydami pagrobtus automobilius ir jais naudodamiesi, veikė kaip bendrininkų grupė. Iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti tikslių vogtų automobilių įsigijimo aplinkybių ir to, ką bendrininkai planavo su jais daryti, nes jie neigė dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir tarpusavio susitarimo detalių neatskleidė. Kita vertus, byloje aiškiai nustatyti inkriminuotu laikotarpiu bendrininkų bendri paruošiamieji veiksmai, bendras disponavimas vogtais automobiliais ir bendrais veiksmais vykdytas jų gabenimas. R. K. ir T. B. veikė kaip aktyvūs nusikaltimo vykdytojai ir tokius veiksmus jie darė tiesiogine tyčia, veikdami su kitais asmenimis kryptingai, siekdami bendro rezultato. Tai, kad R. K. vairavo kitą automobilį, o T. B. davė nurodymus bendrininkams važiuodamas kitu automobiliu, taip abu užtikrindami vogtų automobilių gabenimo saugumą, neprieštarauja išvadai apie bendravykdžio vaidmens atlikimą realizuojant BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2013). Į nuteistojo R. K. kasaciniame skunde (analogiškai kaip ir jo gynėjo apeliaciniame) keliamas abejones dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolu užfiksuotos informacijos ištyrimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo nepatikrinimo ir kt. išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas (nutarties 21 punktas), padarydamas pagrįstą ir objektyvią išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog operatyvinės veiklos subjektai nesilaikė OVĮ pagrindų. Kadangi J. R. ir D. S. buvo pasislėpę nuo teismo, tai trukdė bei vilkino bylos nagrinėjimą, todėl, neišskyrus jų bylų, būtų pažeistos kitų kaltinamųjų teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (beje, nuteistasis T. B. savo kasaciniame skunde kelia baudžiamojo proceso trukmės klausimą). Todėl teismo sprendimas išskirti bylas buvo būtinas, teisėtas ir pagrįstas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2011, 2K-419-746/2015). Teismų praktikoje nurodoma, kad pats savaime bylų atskyrimas – kai tai leidžiama pagal BPK įtvirtintas nuostatas – nereiškia, kad tokiu būdu proceso dalyviai praranda galimybę teisme patikrinti kitose bylose tirtus duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Konstatuoti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įstatymuose nurodytų priemonių, kad surastų D. S. ir J. R. bei juos apklaustų. Ir tik išnaudojęs visas įmanomas priemones bei siekdamas išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir perskaityti teisme, turi savarankišką įrodomąją reikšmę). Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-295-507/2016, 2K-7-1-693/2017). Teismai vertino D. S. ir J. R. duotus parodymus (jie buvo apklausti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), lygino su kitais byloje ištirtais įrodymais ir motyvuotai paaiškino, kokiais jų parodymais remiasi, o kokius atmeta. Nagrinėjamoje byloje yra ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti J. R. bei D. S. parodymai, susiję su R. K. inkriminuota nusikalstama veika, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas J. R. bei D. S. parodymus nagrinėjant R. K. ir kitų nuteistųjų bylą, skelbdamas jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir jais remdamasis, neperžengė BPK 255 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo teisme ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-139/2015).

456.2. Teismai byloje rėmėsi ne tik nuteistųjų D. S. ir J. R. parodymais, kurie sutapo, bet ir pirmiau minėtų liudytojų pareigūnų parodymais, kuriuos patvirtina gausi rašytinė bylos medžiaga. Būtent tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek D. S., tiek J. R. parodė apie 2012 m. pradžioje iš Prancūzijos parvairuotą automobilį „BMW X6“ (padangos keitimo aplinkybes, L. D. veiksmus), patvirtina, jog šie asmenys sako tiesą. J. R. ir D. S. parodymus patvirtina kiti įrodymai, kurie yra svarūs bei turi didelę įrodomąją reikšmę, todėl jų parodymų traktuoti kaip vienintelių ar lemiamų nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią J. R. ir D. S. parodymų analizę, daug dėmesio skyrė jų parodymų patikimumui patikrinti. D. S. ir J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutapo su byloje esančiais objektyviais duomenimis: specialisto išvadomis, apžiūrų protokolais, atpažinimo protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kurie sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais, jog visi kaltinamieji dalyvavo padarant šį nusikaltimą, policijos ir pasienio pareigūnų parodymais, protokolais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad J. R. ir D. S. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokių esminių nesutapimų ar neatitikčių kitiems bylos įrodymams; to nenurodė ir kasatoriai savo skunduose. Be to, J. R. ir D. S. buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme, L. D. galėjo užduoti jiems visus jam rūpimus klausimus. Todėl teismai pagrįstai pripažino J. R. ir D. S. parodymus įrodymais ir jais rėmėsi. Iš skundžiamos nutarties (12–26 punktai) matyti, kad joje išdėstyti įrodymai, patvirtinantys ne tik L. D., bet ir kitų nuteistųjų kaltę, taip pat išvados, kodėl apeliacinės instancijos teismas sutinka ne su apeliantų skundų argumentais, bet su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę. Nutartyje nuosekliai dėstomi įrodymai dėl visų nuteistųjų, nes jų veikla darant nusikalstamą veiką buvo labai glaudžiai susijusi ir tie patys įrodymai dažniausiai patvirtina visų ar kelių nuteistųjų kaltę konkrečiame inkriminuotame epizode. Kasaciniame skunde nurodomuose 12.1 ir 12.2 punktuose L. D. nėra minimas, todėl skundo argumentai, kad šiuose punktuose nurodyti įrodymai prieštarauja 28 punkto išvadoms ir kad apeliacinės instancijos teismas, sugretindamas G. P. ir D. S. parodymus, juos sumaišė nusikalstamos veikos epizodų kontekste, nepagrįsti. Iš nutartyje dėstomų įrodymų sekos bei padarytų išvadų galima aiškiai atskirti, kokie nuteistieji kokiuose nusikalstamos veikos epizoduose dalyvavo (28 punktas) bei kokie konkretūs įrodymai pagrindžia jų kaltę (12–26 punktai). Skundžiamos 2018 m. gegužės 14 d. nutarties 20 punkto ir panaikintos 2017 m. kovo 13 d. nutarties 8.15 punkto ištraukos nėra tapačios. Įvertinus tai, kad T. B. dalyvavo abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose (pirmame su R. K., antrame su L. D.), nutartyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, jose nėra prieštaravimų kasacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms. Analogiška situacija ir dėl nurodomų tariamų nutarties 14 ir 15 punktų turinio prieštaravimų 28 punkto turiniui. Esant tokiai situacijai, kai nuteistiesiems inkriminuota viena tęstinė nusikalstama veika, kurią sudaro du epizodai, nutarties 14 punktas neprieštarauja 28 punktui. Nuteistojo L. D. veiksmai yra detaliai individualizuoti, kartu atskleisti jo padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Abiejų instancijų teismų sprendimuose išdėstyta išsami įrodymų analizė L. D. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms ir jos požymiams individualizuoti bei patvirtinti, teismų sprendimai atitinka jų turiniui keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 4 dalys).

466.3. T. B. apeliacinis skundas yra tinkamai išnagrinėtas, dėl jo išsamiai pasisakyta ir nurodyti jo atmetimo motyvai (11–15, 18, 20–21, 23, 27 punktai). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, atsakė į visus esminius nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentus, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė, nutartis tinkamai motyvuota, atitinka BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Jokių esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nepadaryta. T. B. kaltė įrodyta tais pačiais pirmiau minėtais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. P. parodymus apie jam perduotame juodos spalvos BMW automobilyje buvusią TOMTOM navigaciją patvirtina reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas, kuriuo 2012 m. kovo 28 d. R. T. pateikė automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. ( - ) kurio daiktų dėtuvėje rasta TOMTOM navigacinė įranga ir kiti daiktai. Būtent šioje navigacijoje ir priede – kompaktiniame diske išlikusios nuotraukos, kuriose užfiksuotas maršruto tikslas – Rutka Tartak vietovė Lenkijoje. Byloje yra ir kitų objektyvių duomenų (krata pas T. B.), susijusių su „BMW X6“. Taigi T. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų, taip pat dėl to, jog būtent jis subūrė nusikalstamą veiką vykdžiusią bendrininkų grupę ir jai vadovavo, kad su R. K. lydėjo vogtą ,,BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) kelionės metu žvalgydami kelią, byloje yra pakankamai ir jie visi išanalizuoti bei įvertinti. Akivaizdu, kad apkaltinamais nuosprendis T. B. grindžiamas ne prielaidomis, o surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad vykdant operatyvinį tyrimą buvo surinkta informacija, jog T. B. su R. K., kitais bendrininkais (S. T., M. L. ir kt.) organizuoja automobilių vagystes Europos Sąjungos šalyse, parvarytus vogtus automobilius realizuoja Lietuvoje (6 t., b. l. 183–188, 190, 192). Vykdant operatyvinį tyrimą, surinkta informacija pasitvirtino su kaupu – net 12 bendrininkavusių asmenų yra nuteisti už žinomai nusikalstamu būdu gauto (ES šalyse pavogto) turto įgijimą ir naudojimąsi. Taigi faktinis pagrindas taikyti neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones tikrai buvo ir jokių papildomų patikrinimų atlikti nėra jokio pagrindo. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šis ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties (XXI tomas bylos medžiagos, tirtos 4 nusikalstamų veikų aplinkybės) ir sudėtingas (12 įtariamųjų (nuteistųjų), nusikalstamos veikos buvo vykdomos tarptautiniu mastu, t. y. ir užsienio šalyse, joms buvo iš anksto ruošiamasi, buvo būtina iš užsienio šalių gauti duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, atlikti daug ir didelės apimties duomenų analizių ir jų apibendrinimų, buvo atliekami specialūs tyrimai, gaunamos specialistų išvados, apklausta ne mažiau kaip 21 liudytojas ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu 10 įtariamųjų (o teisme visi 12) savo kaltės nepripažino, todėl bylos tyrimo veiksmai visą laiką buvo intensyviai atliekami, buvo renkami bylai reikšmingi duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu teismo posėdžiai daug kartų buvo atidėti dėl nuteistųjų neatvykimo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas užsitęsė dėl valstybės institucijų kaltės. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2012 m. kovo 28 d., baigtas 2015 m. rugsėjo 28 d., taigi ikiteisminis tyrimas truko 42 mėnesius. Įvertinus tai, kad tyrimas vyko dėl 12 asmenų, vidutiniškai dėl vieno įtariamojo tyrimas truko 3,5 mėn., t. y. žymiai mažiau, nei BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas terminas. Taip pat, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, atskirtose baudžiamosiose bylose nebuvo sprendžiamas T. B. ir kitų asmenų, išskyrus D. S. bei J. R., kaltės klausimas. Be to, šias bylas nagrinėjo kitos sudėties teismas, todėl teigti, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra jokio pagrindo. Dėl fonoskopinės ekspertizės reikalingumo ir tikslingumo išsamiai pasisakė ir motyvavo apeliacinės instancijos teismas (20 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų nepadarė, apeliacinės instancijos teismas T. B. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismo nutartyje dėl visų esminių skundo argumentų išsamiai pasisakyta, taip pat, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikti motyvai, pagrindžiantys, kodėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo atmetami.

47IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

487. Nuteistųjų L. D., T. B., R. K. kasaciniai skundai atmestini.

49Dėl įrodymų vertinimo

508. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

519. Kasatorių teiginiai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų motyvavimo byloje yra deklaratyvūs, jie iš esmės pagrįsti vien tik apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvų kritika. Kita vertus, skunduose nepateikta jokių argumentų, leidžiančių abejoti dėl to, kad visi kasatoriai sąmoningai dalyvavo bendrininkų grupėje, užsiimančioje užsienyje vogtų automobilių pargabenimu į Lietuvą. Į visus esminius nuteistųjų argumentus, kuriais ginčijamas jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje įrodytumas, atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios (apeliacinės instancijos teismui jas patikslinus) inkriminuotos kasatoriams.

5210. Pažymėtina, kad, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teismo nutartyje pateikta išsami įrodymų, patvirtinančių kasatorių dalyvavimą pergabenant Prancūzijoje ir Vokietijoje vogtus automobilius, analizė, o turimi duomenys individualizuoti pagal kiekvieno apelianto nurodytus argumentus. Šios analizės pagrindu konstatuota, kad nuteistųjų G. P., D. S. ir J. R., taip pat liudytojų pareigūnų R. D., M. J., G. S., V. K., G. R., M. K., T. Š., L. J., A. V., P. D., Ž. M., M. T. parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga (parodymų patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti, kratos ir apžiūros, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, užfiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių stenogramos, tarnybiniai pranešimai) patvirtina, jog T. B. ir R. K. pasitiko į Lietuvą vogtą automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) iš Prancūzijos parvairavusį G. P. ir organizavo šio automobilio paslėpimą, o L. D. Lenkijoje pasitiko D. S. ir J. R., grįžtančius Vokietijoje vogtais automobiliais „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) ir „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )), ir lydėjo juos iki Lietuvos. Byloje nustatyta, kad vogtų automobilių pergabenimas į Lietuvą buvo koordinuojamas T. B., kurio nurodymus vykdė kiti nusikalstamos veikos dalyviai. Nors organizuotos grupės požymis iš kaltinimo pašalintas dėl inkriminuotų aplinkybių neatitikties nusikalstamos veikos metu galiojusiai BK 25 straipsnio 3 dalies redakcijai, tačiau byloje esantys įrodymai rodo gerai organizuotą ir koordinuotą nusikalstamos veiklos pobūdį (tęstinumą, pasiskirstymą vaidmenimis, paklusimą organizatoriaus nurodymams, konspiracinį bendrininkų bendravimą ir tarpusavio veiksmų derinimą, ir t. t.). Todėl atmestini atskirų kasatorių teiginiai, kad teismas privalėjo vertinti tik jiems inkriminuoto epizodo duomenis ir visiškai negalėjo remtis kitais byloje esančiais duomenimis, iš kurių galima spręsti apie jų dalyvavimą grupės veikloje. Turint galvoje bylos pobūdį, konstatuotina, kad teismai savo vidinį įsitikinimą dėl atskirų kaltinamųjų kaltumo pagrįstai formavo vertindami visus duomenis, susijusius su nusikalstama grupės veikla, o ne vien tik atskirų epizodų detales.

5311. Atmestini ir kasatorių teiginiai dėl neteisėtai pradėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir jais gautų duomenų neleistinumo, taip pat dėl to, kad teismai nepatikrino tokių duomenų gavimo teisėtumo. Šie teiginiai deklaratyvūs, nes jiems pagrįsti nepateikta jokių konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie nesankcionuotą kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą arba neproporcingą kasatorių teise?s i? privataus gyvenimo gerbima? suvaržymą. Analogiškus nuteistųjų teiginius motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas, ištyręs išslaptintus teikimus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir atitinkamas sankcionuojančias teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šie išslaptinti duomenys patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų pradėjimo teisėtumą ir faktinį pagrįstumą. Nesant konkrečiais duomenimis pagrįstų argumentų, leidžiančių įžvelgti pareigūnų veiksmuose kriminalinės žvalgybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėta apeliacinės instancijos teismo išvada.

54Dėl bylų atskyrimo ir nekaltumo prezumpcijos

5512. Kasatoriai argumentuoja savo procesinių teisių pažeidimą ir tuo, kad jie pripažinti kaltais dar iki priimant apkaltinamąjį 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį, nes, atskyrus bylas dėl D. S. ir J. R., Jurbarko r. apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiuose, kuriais jie pripažinti kaltais, minimos ir kasatorių padarytos nusikalstamos veikos. Šie argumentai nepagrįsti.

5613. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. R. ir D. S. bylos buvo atskirtos nuo pagrindinės bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje, nes šie kaltinamieji pasislėpė nuo teismo (19 t., b. l. 41–42). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas baudžiamąją bylą gali išskirti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti dėl kitų kaltinamųjų (BPK 254 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos išskyrimas yra teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad teismas gali priimti sprendimą išskirti baudžiamąją bylą į kelias tik tais atvejais, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas baudžiamąsias bylas (BPK 234 straipsnio 2 dalis) ir jeigu tai neturi įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui bei nešališkumui. Jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas (BPK 254 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos atskyrimas dėl kaltinamojo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius nepranešant teismui apie neatvykimo priežastis neprieštarauja baudžiamojo proceso nuostatoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-419-746/2015).

5714. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad pats savaime bylų atskyrimas – kai tai leidžiama pagal BPK įtvirtintas nuostatas – nereiškia, kad tokiu būdu proceso dalyviai praranda galimybę teisme patikrinti kitose bylose (kitoje byloje) tirtus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2014, 2K-180-976/2017). Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų, iš D. S. ir J. R. priimtuose teismo nuosprendžiuose inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo tam tikra dalimi galima spręsti ir dėl R. K., T. B. ir L. D. veiksmų. Tačiau situacijos, kai teismo nuosprendyje aprašomi nenustatyto ar kitoje byloje kaltinamo asmens baudžiamojo įstatymo uždrausti veiksmai, savaime neleidžia konstatuoti tokių asmenų nekaltumo prezumpcijos pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-298-976/2018). Svarbu, kad tokiems procesiniams sprendimams nebūtų suteikiama prejudicinė reikšmė nagrinėjant kitą bylą ir sprendžiant joje kaltinamų asmenų kaltumo klausimus.

5815. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai nesirėmė D. S. ir J. R. priimtais nuosprendžiais ir juose nustatytomis aplinkybėmis kaip įrodymais, bet vertino tik jų duotų parodymų turinį. Beje, nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami faktines aplinkybes, rėmėsi šių asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai jų bylos dar nebuvo atskirtos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendžius D. S. ir J. R. priėmęs teisėjas kaltinamųjų ir jų gynėjų iniciatyva nusišalino nuo bylos, kurioje kaltais pripažinti R. K., T. B. ir L. D. (20 t., b. l. 47). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kasatorių teiginiai dėl jų išankstinio pripažinimo kaltais atmetami kaip nepagrįsti.

59Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo nusikalstamos veikos bendrininkams

6016. Atmestini ir kasatorių teiginiai dėl neteisingo jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes jiems inkriminuoti veiksmai neatitinka nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymio. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2013, 2K-284/2014, 2K-79-895/2015). Alternatyvūs įgijimo, naudojimosi ir realizavimo požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2016, 2K-145-697/2017). Konstatuojant tyčinį veikos pobūdį, nebūtina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iš kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamą jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-145-697/2017).

6117. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-297-222/2016 ir kt.).

6218. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta vogtų automobilių realizavimo ir naudojimosi požymių, visiems bendrininkams inkriminuota įgijimo veika. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymį atitinka bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008). Ši veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pvz., pirkimą), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtą tam tikrai techninei funkcijai atlikti, pvz., turtui į tam tikrą vietą pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan. Taigi nekyla abejonių, kad asmenys, gaunantys automobilius užsienyje ir juos vairuojantys į Lietuvą, visiškai realizuoja įgijimo požymį. Bendrininkų, kurie atlieka pagalbines funkcijas tokioje kelionėje, pvz., rūpinasi technine automobilio priežiūra, lydi vogtą automobilį rodydami kelią ar įspėdami apie policiją ir pan., veiksmai, atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes ir susitarimo turinį, pripažintini bendravykdymu įgyjant nusikalstamu būdu gautą turtą arba padėjimu tai padaryti.

6319. Iš apeliacinės instancijos teismo patikslinto nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo matyti, kad T. B. ir R. K. inkriminuota tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su kitais nusikalstamos veikos dalyviais, pasitiko Prancūzijoje vogtą automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) ir lydėjo jį. Be to, T. B. inkriminuota tai, kad vogtų automobilių įgijimas vyko pagal jo nurodymus. L. D. inkriminuota tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su kitais nusikalstamos veikos dalyviais, Lenkijoje pasitiko Vokietijoje vogtus automobilius „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) ir „BMW X5“ (valst. Nr. ( - )) ir juos, žvalgydamas kelią ir radijo ryšiu koordinuodamas saugų jų judėjimą, lydėjo į Lietuvą. Turint galvoje visą byloje esančių įrodymų grandinę, rodančią gerai organizuotą ir koordinuotą nusikalstamos veiklos pobūdį, konstatuotina, kad T. B., R. K. ir L. D. dalyvavimas bendrininkų grupe padarytoje nusikalstamoje veikoje pagrįstai įvertintas kaip bendravykdymas įgyjant užsienyje vogtus didelės vertės automobilius ir teisingai kvalifikuotas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

64Dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką

6520. Nuteistojo T. B. teigimu, užtrukus baudžiamajam procesui, pažeista jo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis), todėl byla turi būti jam nutraukta. Šis teiginys nepagrįstas.

6621. Pažymėtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (1995 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95; 2002 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Wejrup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99; 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Morby prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 27156/02; 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Tamas Kovacs prieš Vengriją, peticijos Nr. 7660/01; 2005 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00; 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Bochev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 73481/01; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04, ir kt.).

6722. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų ir paprastai jie yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; ir kt.). Kartu pabrėžtina ir tai, kad išvadą dėl konkretaus proceso atitikties ar neatitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-55-895/2015, 2K-296-788/2017 ir kt.).

6823. Nagrinėjamoje byloje nuo nusikalstamos veikos padarymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo šiek tiek daugiau nei ketveri metai. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė T. B. vėlesnėse proceso stadijose nesikeitė, apeliacinį ir kasacinį bylos nagrinėjimą inicijavo nuteistieji ir jų gynėjai. Byla yra pakankamai sudėtinga, kaltinimai pareikšti daugybei asmenų, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesas užtruko pernelyg ilgai. Be to, T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje buvo pažeista nuteistojo T. B. teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir kad dėl to būtina naikinti ar keisti teismų priimtus sprendimus.

69Dėl teisės dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka

7024. T. B. savo kasaciniame skunde nurodo, kad, nepaisant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, jis pagal Europos arešto orderį buvo išduotas Prancūzijos Respublikai ir nuo 2017 m. balandžio 4 d. laikomas Prancūzijos kalėjime. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra teisinis pagrindas nutraukti jam bylą ar keisti bausmę. Kita vertus, ši aplinkybė reiškia, kad antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka T. B. nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose, nors jo gynėjas prašė teismo imtis priemonių, kad ši teisė būtų realizuota.

7125. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

7226. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 26 d. nutartimi nutarta pagal arešto orderį perduoti Lietuvos Respublikos pilietį T. B. Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, atidedant perdavimą, kol įsiteisės Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus 2017 m. kovo 13 d. nutartį, taigi įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, T. B. buvo perduotas Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją, nutarė tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant nuteistajam T. B.. Nors T. B. nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose iš naujo nagrinėjant bylą, toks proceso trūkumas šiuo atveju nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgusi į tai, kad T. B. ir jo gynėjas dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat į tai, kad tiek pirmas, tiek antras apeliacinis procesas vyko pagal paties nuteistojo T. B. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus, o T. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais apeliacinių skundų paduota nebuvo. Be to, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jokių naujų bylai reikšmingų duomenų tirta nebuvo, T. B. interesus gynė jo pasamdytas gynėjas, taigi, sprendimu tęsti bylos nagrinėjimą, dėl objektyvių priežasčių negalint dalyvauti pačiam T. B., jo teisė į gynybą realiai suvaržyta nebuvo.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

74Nuteistųjų R. K., T. B. ir L. D. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteisti:... 4. R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189... 5. T. B. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims... 6. T. B. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis... 7. L. D. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. P., S. T., V. V., D. Š., D. T.,... 9. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017... 10. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 12. Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo... 13. Ikiteisminio tyrimo metu paimti daiktai, kuriuos nuspręsta sunaikinti,... 14. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 15. Teisėjų kolegija... 16. I. Bylos esmė... 17. 1. R. K., T. B. ir L. D. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteisti už tęstinę... 18. 1.1. 2012 m. kovo 10 d. M. L. ir R. A. T. B. nurodymu išvyko automobiliu iš... 19. 1.2. 2012 m. gegužės 12 d. M. L. ir R. A. T. B. nurodymu automobiliu išvyko... 20. II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė... 21. 2. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs nuteistųjų L. D., T. B. ir... 22. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 23. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis L. D. prašo panaikinti Jurbarko rajono... 24. 3.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius... 25. 3.2. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, susiję su J. R. ir D. S.... 26. 3.3. Apeliacinės instancijos teismas, apklausęs J. R., D. S. ir nepašalinęs... 27. 3.4. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo kasacinės instancijos teismo... 28. 3.5. Skundžiamos nutarties 13–13.14.4 punktuose iš esmės perrašyti... 29. 3.6. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl operatyvinių... 30. 3.7. Skundžiama nutartis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 332... 31. 4. Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Jurbarko rajono... 32. 4.1. Teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių... 33. 4.2. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė kasacinės instancijos teismo... 34. 4.3. Apeliacinės instancijos teismas, BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu... 35. 4.4. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalimis, teismai, spręsdami, ar... 36. 4.5. Jis (T. B.), taip pat kiti šioje byloje nuteisti asmenys buvo pripažinti... 37. 4.6. Šioje byloje baudžiamasis persekiojimas vykdomas jau daugiau nei... 38. 5. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Jurbarko rajono... 39. 5.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK... 40. 5.2. Teismai neindividualizavo jo veiksmų, neatskleidė nusikalstamos veikos... 41. 5.3. 2016 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų... 42. 5.4. Pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes jis (R. K.) ir kiti... 43. 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 44. 6.1. Iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo R. K. veiksmai (objektyvieji... 45. 6.2. Teismai byloje rėmėsi ne tik nuteistųjų D. S. ir J. R. parodymais,... 46. 6.3. T. B. apeliacinis skundas yra tinkamai išnagrinėtas, dėl jo išsamiai... 47. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 48. 7. Nuteistųjų L. D., T. B., R. K. kasaciniai skundai atmestini.... 49. Dėl įrodymų vertinimo... 50. 8. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 51. 9. Kasatorių teiginiai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų... 52. 10. Pažymėtina, kad, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teismo... 53. 11. Atmestini ir kasatorių teiginiai dėl neteisėtai pradėtų kriminalinės... 54. Dėl bylų atskyrimo ir nekaltumo prezumpcijos... 55. 12. Kasatoriai argumentuoja savo procesinių teisių pažeidimą ir tuo, kad... 56. 13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. R. ir D. S. bylos buvo... 57. 14. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad pats... 58. 15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai nesirėmė D. S. ir J. R.... 59. Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo nusikalstamos veikos bendrininkams... 60. 16. Atmestini ir kasatorių teiginiai dėl neteisingo jų veiksmų... 61. 17. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai... 62. 18. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta vogtų automobilių realizavimo ir... 63. 19. Iš apeliacinės instancijos teismo patikslinto nusikalstamos veikos... 64. Dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką... 65. 20. Nuteistojo T. B. teigimu, užtrukus baudžiamajam procesui, pažeista jo... 66. 21. Pažymėtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į... 67. 22. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją... 68. 23. Nagrinėjamoje byloje nuo nusikalstamos veikos padarymo ir ikiteisminio... 69. Dėl teisės dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka... 70. 24. T. B. savo kasaciniame skunde nurodo, kad, nepaisant jam paskirtos laisvės... 71. 25. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 2 dalyje nustatyta,... 72. 26. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 74. Nuteistųjų R. K., T. B. ir L. D. kasacinius skundus atmesti....