Byla e2-516-440/2017
Dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims tikrajai ūkinei bendrijai „Rigas mikroautobusu satiksme“, uždarajai akcinei bendrovei Vlasava“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ridvija“, akcinei bendrovei „Liepajas autobusu parks“ , valstybės institucijai teikiančiai išvadą Viešųjų pirkimų tarnybai

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims tikrajai ūkinei bendrijai „Rigas mikroautobusu satiksme“, uždarajai akcinei bendrovei Vlasava“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ridvija“, akcinei bendrovei „Liepajas autobusu parks“ , valstybės institucijai teikiančiai išvadą Viešųjų pirkimų tarnybai.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Busturas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašo (1) panaikinti perkančiosios organizacijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo pasiūlymų eilės nustatymo ir tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlymo pripažinimo konkurso laimėtoju; (2) panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą dėl pretenzijos išnagrinėjimo Nr. S-2595(3.42) ; (3) panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 2 d. sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti pretenziją Nr. S-7(3.42).
  2. Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 6 d. paskelbė atvirą viešą konkursą „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos (III paketas)“, pirkimo numeris 179415. Pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 5 d. sudarė pasiūlymų eilę, kurioje nurodė, kad pirkimą laimėjo TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“, antroje vietoje – ūkio subjektų grupė UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“, trečioje – ūkio subjektų grupė UAB „Busturas“, Kuršėnų autobusų parkas, UAB ir UAB „Transbusas“, ketvirtoje – akcinė bendrovė (toliau – AB) „Liepajas autobusu parks“. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sudaryta tiekėjų pasiūlymų eile ieškovė 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ nepagrįstai buvo įtrauktos į pasiūlymų eilę, nes šios įmonės neatitinka Konkurso sąlygų 14.6 punkto 2 papunkyje bei 14.7 punkte numatytų reikalavimų, nes tai Latvijos Respublikos įmonės, kurios nepateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išduoto dokumento, patvirtinančio tiekėjo kvalifikaciją. Be to, TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ neatitinka Konkurso sąlygų 6 priedo 2.5 ir 2.6 punktų reikalavimų, taip pat šio tiekėjo pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina neadekvačiai maža, nepateikti duomenys apie tai, kokie asmenys dirbs ir teiks keleivių pervežimo Šiaulių rajone paslaugas, kadangi tai Latvijos Respublikos įmonė, o paslaugos bus teikiamos Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad Konkurso sąlygų 6 priede numatyti kvalifikacijos reikalavimai, sutarties projektas yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis. Tuo atveju kai konkurso sąlygų reikalavimų formuluotės kelia abejones dėl paslaugų, kurias teikti teisę privalo turėti konkurse dalyvaujantis tiekėjas, apimties ir turinio, ši formuluotė privalo būti aiškinama sistemiškai kartu su kitais Konkurso dokumentais, todėl Konkurso sąlygų 6 priedo 2.5 ir 2.6 punktų reikalavimai padeda įsitikinti šių tiekėjų pajėgumu įvykdyti sutartį. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-2595 pretenziją atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ atitinka konkurso sąlygose dalyviams numatytus profesinės kompetencijos reikalavimus, nes pateikė profesinės kompetencijos pažymėjimus, atitinkančius 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nuostatas. Ieškovės manymu, perkančioji organizacija konkurso sąlygose nenurodė, kokius kitus dokumentus gali pateikti kitos valstybės tiekėjai, ir kokius kitos valstybės tiekėjų dokumentus laikys lygiaverčiais konkurso sąlygų 14.6 ir 14.7 punktuose numatytų kvalifikacijos reikalavimų įrodymui, todėl konkurso sąlygų reikalavimai traktuotini kaip neišsamūs ir dviprasmiški, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  3. Ieškovės teigimu, TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ beveik visi konkursui pateikti dokumentai ir informacija nepagrįstai pripažinti konfidencialia informacija. Mano, kad šiuo atveju, perkančioji organizacija privalėjo informuoti tiekėją apie jų padarytą VPĮ nuostatų pažeidimą bei pareikalauti pagrįsti, dėl kokių priežasčių informacija, kol jos nežino tretieji asmenys, tiekėjui turi komercinę vertę, o jos praradimas tiekėjui sukeltų materialinę žalą. Tiekėjui neištaisius pažeidimo per nurodytą laiką, perkančioji organizacija privalėjo tiekėjų pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį VPĮ reikalavimų.
  4. Ieškovės nuomone, UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų 14.9 punkto reikalavimų, nes transporto priemonės Mersedes Benz 412D, valstybinis numeris ( - ), techninė apžiūra baigėsi 2016 m. lapkričio 16 d., t. y. iki pasiūlymų pateikimo termino, be to, šis tiekėjas pateikė negaliojančius transporto priemonių Mersedes Benz 412, valstybinis numeris ( - ), Mersedes Benz 416, valstybinis numeris ( - ), Mersedes Benz 413 CDI, valstybinis numeris ( - ), Mersedes Benz 412, valstybinis numeris ( - ), Mersedes Benz Sprinter 413CDI, valstybinis numeris ( - ) registracijos liudijimus, nes registracijos liudijimuose nurodyta kategorija M2-CW nesutampa su techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta transporto priemonių kategorija M2-CU, todėl perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes šio tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų.
  5. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. S-7(3.42) nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės 2016 m. sausio 2 d. pretenziją, nes pagal Konkurso sąlygų 78 punktą perkančioji organizacija nagrinėja tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo (perkančioji organizacija buvo nurodžiusi, kad pirkimo sutartis nebus sudaroma iki 2017 m. sausio 6 d.).
  6. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ savo pasiūlymuose pateikė Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos išduotus profesinės kompetencijos pažymėjimus, įrodančius atitikimą konkurso sąlygų 14.7 punkte nustatytam reikalavimui. Pažymėjo, kad 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51), 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės kaip tinkamą profesinės kompetencijos įrodymą pripažįsta III priede nurodyto pažymėjimo modelį atitinkančius pažymėjimus, kuriuos šiuo tikslu išduoda tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos. Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos išduotas dokumentas, atitinkantis reglamento (EB) Nr. 1071/2009 III priedo formą, laikytinas atitinkančiu nustatytus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus svarbus ir abipusio pripažinimo principas, pasireiškiantis perkančiųjų organizacijų pareiga pripažinti kitos valstybės narės išduotus kvalifikaciją ir finansinę būklę liudijančius sertifikatus ar vadinamąsias tiekėjo sąžiningumo deklaracijas bei draudžiantis nustatyti išimtinai su nacionaline priklausomybe susijusius kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovė nepažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto, konkursų sąlygų reikalavimų.
  7. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad paslaugų teikimo kaina nėra adekvati ir per maža, nes pasiūlymų eilėje pirmoje vietoje esantis tiekėjas pasiūlė kainą – 0,61 Eur, o antroje – 0,63 Eur, todėl galima daryti išvadą, kad paslaugos teikimo rinkoje yra ne vienas paslaugos tiekėjas, kuris gali teikti keleivių vežimo paslaugas už tokią kainą.
  8. Ieškovei buvo leista susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymus sudarančia informacija, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą draudžiamus viešinti duomenis. Kitokių prašymų perkančioji organizacija iš ieškovės negavo, todėl ir poreikio svarstyti, prašyti tiekėjų pagrįsti, kokia pasiūlymuose nurodoma informacija yra konfidenciali, nebuvo.
  9. Perkančioji organizacija vertindama tiekėjų UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ atitiktį konkurso sąlygų 14.9 punkto reikalavimams nustatė, kad vienos iš pasiūlyme nurodytų transporto priemonių, kurios valstybinis numeris ( - ), techninės apžiūros talonas pasiūlymų pateikimo dienai negaliojo, transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai ( - ) ir ( - ), registracijos liudijimuose nenurodytas sėdimų vietų skaičius, transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), registracijos liudijimuose nurodytos kategorijos (liudijime nurodyta M2-CW), nesutampa su techninės apžiūros rezultatų kortelėse nurodytomis kategorijomis (kortelėse nurodyta M2-CU), t. y. nustatė 8 transporto priemonių neatitikimą pirkimo sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų 35 transporto priemonių jokių netikslumų nenustatyta, todėl buvo nuspręsta, kad kvalifikacijos reikalavimas, nustatytas konkurso sąlygų 14.9 punkte, todėl perkančioji organizacija pripažino, kad UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlymas atitinka minimalius konkurso reikalavimus. Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai dėl VPĮ nuostatų bei Konkurso sąlygų 14.9 punkto pažeidimo.
  10. Iš ieškovės pateiktos 2017 m. sausio 2 d. pretenzijos turinio matyti, kad ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos atsakymą į pretenziją, perrašydama ankstesnės pretenzijos turinį ir tik suformuluodama kitą reikalavimą – nutraukti pirkimo procedūrą, o ankstesnėje – sustabdyti pirkimo procedūrą. Pretenzijos argumentai dėl TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ atitikties pirkimo sąlygoms išnagrinėti 2016 m. gruodžio 22 d., o nauji reikalavimai dėl UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ atitikties pirkimo sąlygoms bei reikalavimo nutraukti pirkimo sąlygas nebuvo pareikšti pasibaigus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, todėl perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti 2017 m. sausio 2 d. ieškovės pateiktą pretenziją.
  11. Nors procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“, UAB Vlasava“ ir UAB „Ridvija“, AB „Liepajas autobusu parks“ įteikti, tačiau per įstatymų nustatytą terminą tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų.

5Ieškinys atmestinas.

  1. Teismas pažymi, kad VPĮ priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas viešųjų pirkimų srityje, todėl VPĮ nuostatų turinys aiškintinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, taip pat juos plėtojančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Kasacinio teismo praktiką.
  2. Taigi viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

6Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

  1. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 6 d. paskelbė atvirą viešą konkursą „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos (III paketas)“, pirkimo numeris 179415.
  2. Pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai: (1) TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūliusi teikti paslaugas už 0,61 Eur/km; (2) ūkio subjektų grupė UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūliusi teikti paslaugas už 0,64 Eur/km; (3) ūkio subjektų grupė ieškovė, Kuršėnų autobusų parkas, UAB ir UAB „Transbusas“ pasiūliusi teikti paslaugas už 0,80 Eur/km; (4) AB „Liepajas autobusu parks“ pasiūliusi teikti paslaugas už 0,811 Eur/km.
  3. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 5 d. sudarė pasiūlymų eilę, kurioje nurodė, kad pirkimą laimėjo TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūliusi mažiausią kainą, antroje vietoje liko ūkio subjektų grupė UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“, trečioje – ūkio subjektų grupė UAB „Busturas“, Kuršėnų autobusų parkas, UAB ir UAB „Transbusas“, ketvirtoje AB „Liepajas autobusu parks“.
  4. Ieškovė 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą susipažinti su kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymais, išskyrus konfidencialią informaciją. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 7 d. išnagrinėjusi ieškovės prašymą leido ieškovei 2016 m. gruodžio 8 d. perkančiosios organizacijos patalpose susipažinti su nekonfidencialia kitų tiekėjų pasiūlymų informacija.
  5. 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovė pareiškė pretenziją Nr.725/12, kuria buvo prašoma peržiūrėti Konkurso pasiūlymų eilę, pašalinant iš pasiūlymų eilės TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“, AB „Liepajas autobusu parks“, nes jų pasiūlymai neatitinka konkurso sąlygų 14.6 punkto 2 papunkyje, 14.7 punkte numatytų reikalavimų, taip pat Konkurso sąlygų 6 priedo 2.5 ir 2.6 punktų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlyta paslaugų kaina yra neadekvačiai maža. TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pateikiami dokumentai, kainos kelia abejonių ar šios įmonės nėra tarpusavyje susijusios per akcininkus ir įmonių valdymą, taip pat neatmetama galimybė, kad šie tiekėjai iš anksto suderino komercinių pasiūlymų kainas. Siekiant pašalinti abejones dėl šių įmonių nesąžiningų veiksmų, prašoma pateikti duomenis apie šių įmonių akcininkus. Pažymi, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ beveik visi pasiūlymą sudarantys dokumentai yra nepagrįstai pripažinti konfidencialiais, todėl perkančioji organizacija privalėjo informuoti tiekėją apie jų padarytą VPĮ nuostatų pažeidimą bei pareikalauti pagrįsti, dėl kokių priežasčių informacija, kol jos nežino tretieji asmenys, tiekėjui turi komercinę vertę, o jos praradimas tiekėjui sukeltų materialinę žalą. Tiekėjui neištaisius pažeidimo per nurodytą laiką, perkančioji organizacija privalėjo tiekėjų pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį VPĮ reikalavimų. Mano, kad sudarant pasiūlymų eilę buvo pažeistos ieškovės teisės.
  6. Perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-2595(3.42) ieškovės pretenziją atmetė. Nurodė, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ savo pasiūlymuose pateikė Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos išduotus profesinės kompetencijos pažymėjimus, įrodančius atitikimą konkurso sąlygų 14.7 punkte nustatytam reikalavimui. Pažymėjo, kad 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51), 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės kaip tinkamą profesinės kompetencijos įrodymą pripažįsta III priede nurodyto pažymėjimo modelį atitinkančius pažymėjimus, kuriuos šiuo tikslu išduoda tinkamai įgaliotos valdžios institucijos ar įstaigos. Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos išduotas dokumentas, atitinkantis reglamento (EB) Nr. 1071/2009 III priedo formą, laikytinas atitinkančiu nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad Konkurso sąlygų 6 priedo 2.5 ir 2.6 punktų reikalavimai nėra kvalifikacijos reikalavimai, be to, perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad tiekėjai pateiktų duomenis, susijusius su sutarties vykdymo, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis, ypač nežinant ar su šiuo tiekėju bus sudaryta paslaugų teikimo sutarties. Toks reikalavimas būtų neproporcingas, neadekvatus ir ribojantis konkurenciją, suteiktų konkurencinį pranašumą tiekėjams, vykdantiems keleivių pervežimo veiklą Šiaulių rajone. Be to, sutartyje numatytas 3 mėn. terminas pasiruošti sutarties vykdymui, kurio metu konkursą laimėjęs tiekėjas turės atlikti visus veiksmus, susijusius pasirengimu teikti paslaugas. Sutarties projekte numatyta 15 000 Eur garantija, kuri užtikrins perkančiosios organizacijos galimų nuostolių atlyginimą, susijusį su netinkamu sutarties vykdymu. TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlymo kaina nėra pernelyg maža palyginus ją su kitų šiuo metu rinkoje esančių analogiškų paslaugų kainomis. Kartu su pretenzija nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ tarpusavio ryšį, susitarimus dėl kainos, todėl tai tik tiekėjo prielaidos, kurios nėra pagrįstos. Pažymėjo, kad ieškovei buvo leista susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos respublikos asmenų duomenų apsaugos teisinės apsaugos įstatymą draudžiama, kitų prašymų negavo, todėl nebuvo pagrindo spręsti ar pagrįstai kita pasiūlymuose nurodyta informacija yra nurodyta kaip konfidenciali. Nurodė, kad nesuprantami teiginiai apie pažeistas ieškovės teises, nes ji neskundžia antroje vietoje esančių ūkio subjektų grupės pasiūlymo. Net ir atmetus TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pasiūlymus, konkurso laimėtoju nebūtų pripažinta ieškovė. Tą pačią dieną atsakymas dėl išnagrinėtos pretenzijos išsiųstas ieškovei per CVP IS.
  7. Ieškovė 2017 m. sausio 2 d. pareiškė pretenziją, kurioje nurodoma, kad perkančioji organizacija pateikė netikslius ir neaiškius reikalavimus tiekėjams. Dar kartą nurodė savo argumentus, kodėl, jos nuomone, TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pasiūlymai neatitinka konkurso sąlygų 14.6 punkto 2 papunkyje, 14.7 punkte numatytų reikalavimų, taip pat Konkurso sąlygų 6 priedo 2.5 ir 2.6 punktų reikalavimų. Papildomai nurodė, kad UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ neatitinka kirkimo sąlygų, nes transporto priemonės, valstybinis numeris ( - ) techninės apžiūros talonas pasiūlymų pateikimo dienai negaliojo, transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), registracijos liudijimai negaliojantys. Pažymi, kad ieškovė yra socialiai atsakinga ir skaidriai dirbantis įmonė, o TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ yra Lietuvos rinkoje nežinomas subjektas, kuriam neabejotinai reikės papildomų investicijų siekiant teikti paslaugas Lietuvoje.
  8. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. S-7(3.42) informavo, jog ieškovės pretenzija nebus nagrinėjama. Nurodė, kad ieškovė praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą reikšti pretenzijas dėl ūkio subjektų grupės UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ atitikties pirkimo sąlygoms bei nutraukti pirkimą. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 22 d. atsakė į ieškovės pretenziją dėl TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“, AB „Liepajas autobusu parks“, be to, VPĮ nenumato galimybės nagrinėti pretenzijos dėl atsakymo į išnagrinėtą pretenziją.
  9. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Trečiųjų asmenų TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pateikti dokumentai yra pakankami įsitikinti šių asmenų kvalifikacija, numatyta Pirkimo sąlygų 14.6 ir 14.7 punktuose todėl atsakovė neturėjo pagrindo nepriimti pateiktų dokumentų net jei jie ir nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose kaip dokumentai, kurie įrodo tiekėjo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Konkurso sąlygų 6 priede nurodyti tiekėjo būsimi įsipareigojimai yra susiję su pirkimo sutarties vykdymu, t. y. būtent pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjas, laimėjęs konkursą, turės užtikrinti tiek tinkamą transporto priemonių laikymą, tiek ir sugedusios transporto priemonės pakeitimą kita per tam tikrą laiką, o šių nuostatų nesilaikymo atveju tiekėjui bus taikoma sutartyje numatyta atsakomybė. Pirkimo sutarties projekte numatyti tiekėjo įsipareigojimai tiekėjui yra privalomi, tačiau atsakovei svarbiausia, kad tiekėjas tinkamai ir laiku teiktų keleivių vežimo paslaugas pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus maršrutus, apimtis, reikalavimus. Kaip konkrečiai tiekėjas užtikrins tinkamą šių paslaugų teikimą (kur bus laikomos transporto priemonės, kaip ir kada jos bus plaunamos ir pan.) yra palikta paties tiekėjo, kaip paslaugų tiekėjo atsakomybei. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 1S-96 detalizuojami pernelyg mažos kainos nustatymo kriterijai, tačiau palyginus TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlytą kainą (0,61 Eur) su visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetiniu vidurkiu (0,71525 Eur), matyti, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažesnė už visų tiekėjų, tačiau ji nėra pernelyg maža. Konkurso sąlygų 14.9 punkte numatytas minimalus transporto priemonių skaičius, tretieji asmenys UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlyme nurodė daugiau transporto priemonių atitinkančių minimalius Konkurso sąlygų 14.9 punkto reikalavimus, todėl atsakovė nepažeidė VPĮ nuostatų vertindama šio tiekėjo pasiūlymą. Atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pakartotinę pretenziją dėl argumentų, susijusių su TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“, be to, ieškovė praleido 15 dienų terminą reikti pretenzijas dėl UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlymo.

7Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.

  1. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Viešųjų pirkimų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos, nes tik tokiu būdu užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų.
  2. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Todėl dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją (VPĮ 27 straipsnis). Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu; tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui.
  3. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 93 straipsnis, pagal kurias pretenzijos pateikimas yra laikomas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovė savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui, išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė dvi pretenzijas perkančiajai organizacijai, t. y. 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. sausio 2 d. Pažymėtina, kad antrojoje pretenzijoje nurodomi iš esmės tie patys argumentai dėl TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pasiūlymų neatitikimo pirkimo sąlygoms bei papildomai reiškiami reikalavimai dėl UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygoms.
  5. Pažymėtina, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013). Taigi tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, turi teisę pateikti naują pretenziją, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad antrojoje pretenzijoje nurodomi iš esmės tie patys argumentai dėl TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pasiūlymų neatitikimo pirkimo sąlygoms, todėl pripažintina, kad perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti pakartotinę pretenziją.
  6. Sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo interesų gynybos teisę ir pareiškė pretenziją dėl UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ neatitikimo pirkimo sąlygoms, pirmiausia pažymėtina, ieškovė 2016 m. gruodžio 5 d. sužinojo apie sudarytą pasiūlymų eilę, 2016 m. gruodžio 8 d. susipažino su visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymais, įskaitant duomenis apie ūkio subjektų grupės UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlyme nurodytų transporto priemonių registracijos liudijimais bei techninės apžiūros talonais, kadangi šiems duomenims nebuvo taikoma konfidencialios informacijos apsauga. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad terminas reikšti pretenziją dėl ūkio subjektų grupės UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygoms baigėsi 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau ieškovė pretenziją pareiškė tik 2017 m. sausio 2 d., t. y. pasibaigus įstatyme numatytam terminui.
  7. Ieškovė neprašė atnaujinti termino reikšti pretenzijas dėl UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“, nenurodė jokių aplinkybių, kurios pateisintų pavėluotą pretenzijos pareiškimą, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes nepareiškė pretenzijos dėl šio tiekėjo atitikties pirkimo sąlygoms, šia tvarka jau nebegalima pasinaudoti. Taigi ieškovė neteko teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlymo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje keliamas reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-7(3.42) nes atsisakyta nagrinėti ieškovės pretenziją dėl UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ pasiūlymo atitikties konkurso sąlygoms, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
  8. Įvertinus ieškovės pretenzijose bei ieškinyje formuojamus reikalavimus, konstatuotina, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą pasinaudojo įstatymo numatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija sprendžiant klausimą dėl TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygoms, nes kreipimosi į teismą terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. sausio 2 d., kai perkančioji organizacija išnagrinėjusi ieškovės antrąją pretenziją priėmė sprendimą jos nenagrinėti, o ieškovės ieškinys teisme gautas 2017 m. sausio 6 d. Taigi ieškovė nepraleido termino kreiptis į teismą dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, numatytiems Konkurso sąlygų 6 priede, tiekėjo teisės remtis kitos valstybės kompetentingos institucijos išduotais dokumentais ir jais įrodinėti kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams, nepadrįstai mažos pasiūlymo kainos bei tiekėjo teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu.

8Dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1-2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis).
  2. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (iš lot. be kita ko) reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Siekiant užtikrinti pirkimo proceso skaidrumą VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tačiau nemažiau svarbu yra tai, kad viešojo pirkimo dalyviai taip pat turi teisę prašyti paaiškinti viešojo pirkimo dokumentų nuostatas, kuriomis nustatomi reikalavimai pirkimo objektui, bei kitas pirkimo sąlygas, ribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti konkurse. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi.
  3. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma įvertinus konkurso sąlygų lentelėje nurodytą lingvistinę to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).
  4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimo sąlygos skelbiamos CVP IS, taigi pirkime dalyvaujantys tiekėjai turėjo galimybę iš anksto susipažinti su reikalavimais, kurie bus keliami tiekėjui vykdant sutartį ir įvertinus savo galimybes apsispręsti ar dalyvauti pirkime. Konkurso sąlygų 12 punkte nurodoma, kad pirkimo objektas – keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais, kurių iš viso 13, Šiaulių rajone paslauga. Paslaugų teikimo terminai, maršrutai ir kitos sąlygos nurodytos Konkurso sąlygų 6 priede „Techninė specifikacija“.
  5. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad techniniai reikalavimai yra numatyti Konkurso sąlygų 6 priede, tačiau trečiasis asmuo TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ neatitinka Konkurso sąlygų 6 priedo 2.5 ir 2.6 punktų reikalavimų. Pažymėtina, kad Konkurso sąlygų 6 priedas yra pirkimo sutarties priedas, kuriame detalizuojami pirkimo objektą sudarantys keleivių vežimo maršrutai (2.1-2.13 punktai), paslaugų teikimo trukmė (5 punktas), reikalavimai vežėjui ir paslaugų kokybei (11-20 punktai), reikalavimai transporto priemonėms (11-26 punktai). Nors ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo neatitinka Konkurso sąlygų 6 priedo 2.5 ir 2.6 punktų reikalavimų, tačiau įvertinus ieškovės argumentus matyti, kad ji iš esmės teigia, kad tiekėjas neatitinka Konkurso sąlygų 6 priedo 19 ir 23 punktų reikalavimų, t. y. reikalavimų transporto priemonių laikymo sąlygoms (turėti garažą ar saugojimo aikštelę, remonto dirbtuves) bei galimybę per 45 min. pakeisti sugedusią transporto priemonę (ieškovė nurodytuose 2.5 ir 2.6 punktuose yra numatyti tik keleivių vežimo maršrutai). Sutiktina su ieškove, kad minėti reikalavimai susiję su pirkimo sutarties vykdymu, tačiau, pastebėtina ir tai, kad pirkimo dokumentuose yra numatyta ir daugiau reikalavimų, susijusių su sutarties vykdymų, pavyzdžiui, bilietų spausdinimo įrangai, transporto priemonių nuotolinio stebėjimo techninei įrangai ir pan.
  6. Teismo vertinimu perkančioji organizacija siekdama įsitikinti, kad tiekėjas, su kuriuo bus sudaryta Pirkimo sutartis dėl įsigyjamų paslaugų teikimo, gebės tinkamai vykdyti Pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė Pirkimo sąlygų III dalyje nustatė tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Taip pat Pirkimo sąlygų priedo Nr. 6 „Techninė specifikacija“ 23 punkte nustatė reikalavimą, jog „Vežėjas visą sutarties vykdymo laikotarpį privalo laikyti autobusus garažuose arba specialiai įrengtose stovėjimo aikštelėse, remontuoti dirbtuvėse ir plauti specialiose plovyklose. Perkančioji organizacija gali pareikalauti pateikti nuosavybės teisę ar sutartinius santykius įrodančius dokumentus - nuosavybės registracijos pažymėjimus ar sutarčių kopijas, patvirtinančias, jog vežėjas turi arba kitais pagrindais naudojasi garažą/us ar kitas specialiai įrengtas vietas transporto priemonėms laikyti, remontuoti ir plauti. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 „Pirkimo sutarties projektas“ 2.5 punkte tiekėjui, su kuriuo bus sudaryta Pirkimo sutartis, nustatė pareigą transporto priemones laikyti garažuose arba specialiai įrengtose parkavimo aikštelėse. Taip pat 2.6 punkte numatė, kad sugedus Maršrute važiuojančiai transporto priemonei, ne vėliau kaip per 45 minutes nuo to momento, kai maršrutą aptarnaujanti transporto priemonė sugedo, tokią transporto priemonę pakeisti techniškai tvarkinga, visus reikalavimus atitinkančia transporto priemone iš transporto priemonių rezervo. Sutarties projekto 8 punkte numatė, kad paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo turi pateikti perkančiajai organizacijai tinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą. 9 punkte nurodyta, kokiais būdas pirkimo sutarties įvykdymas gali būti užtikrinamas, o 10 punkte nustatyta pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą - 15 000 Eur. Pirkimo sutarties projekto 12 punkte nurodyta, kad nutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad perkančiajai organizacijai bus atlyginti minimalūs nuostoliai. Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė, kuri numatyta 10 punkte, yra laikytina minimaliais perkančiosios organizacijos sutarties neįvykdymo nuostoliais, kurių įrodinėti perkančioji organizacija neprivalo, taip pat pirkimo sutarties projekto 22 ir 23 punktuose numatyta galimybė skirti tiekėjui baudą, jei šis pažeidžia pirkimo sutartimi jam nustatytų įsipareigojimų vykdymą ir nepradeda jų tinkamai vykdyti per atsakovės nustatytą laiką. ( 23.2 punktas ir kt.).

937 . Pritartina Tarnybos išvadai, kad aukščiau nurodytos pirkimo dokumentų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, vykdydama pirkimą, siekia įsigyti keleivių vežimo paslaugas atitinkamais maršrutais Šiaulių rajone. Tam, kad įvykdytų VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, numatytą pareigą įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu, atsakovė pirkimo sąlygose nustatė tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus, kuriuos atitinkantis tiekėjas laikytinas pajėgiu ir gebančiu vykdyti pirkimo sutartimi prisiimamus įsipareigojimus. Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sutarties projekte nurodyti tiekėjo būsimi įsipareigojimai yra pagrindo spręsti, yra susiję konkrečiai su pirkimo sutarties vykdymu. Pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjas, laimėjęs pirkimą, privalės užtikrinti tiek tinkamą transporto priemonių laikymą, tiek ir sugedusios transporto priemonės pakeitimą kita per tam tikrą laiką, bei kitus reikalavimus, o konkrečių nuostatų nesilaikymas leis atsakovei tiekėjo atžvilgiu taikyti pirkimo sutartyje numatytą atsakomybe ar pasinaudoti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu. Pažymėtina, kad pirkimo sutarties projekte numatyti tiekėjo įsipareigojimai tiekėjui yra privalomi. Sutiktina, kad atsakovei yra svarbu, kad tiekėjas tinkamai ir laiku teiktų keleivių vežimo paslaugas pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus maršrutus, apimtis, reikalavimus. Tačiau kaip konkrečiai tiekėjas užtikrins tinkamą šių paslaugų teikimą (kur bus laikomos transporto priemonės, kaip ir kada jos bus plaunamos ir panašiai) yra palikta paties tiekėjo, kaip paslaugų teikėjo atsakomybei. Teismo vertinimu nepagrįsti ieškovės argumentai, kad perkančioji organizacija neįsitikino kur laimėtojas laikytų transporto priemones, kad neaišku, kaip įgyvendintų sutarties reikalavimus, ar išvis turėtų galimybes ir kita, taip pat nepagrįsti argumentai, kad laimėjusia konkursą pripažinta įmonė neturėtų galimybių teikti keleiviams kokybiškų paslaugų.

  1. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovė, nei kiti tiekėjai nesikreipė į perkančiąją organizaciją prašydami paaiškinti pirkimo sąlygas, ar, kad siekiant pagrįsti turimą kvalifikaciją bei pasirengimą vykdyti pirkimo sutartį būtina pateikti ir papildomus duomenis, pagrindžiant tiekėjo galėjimą įgyvendinti konkurso sąlygų 6 priedo reikalavimus, kadangi reikalavimas pateikti šiuos duomenis nėra tiesiogiai suformuotas konkurso sąlygose. Pastebėtina, kad kartu su pasiūlymu ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad apie turimus garažus ar kitas autobusų saugojimo aikšteles, t. y. įrodymų patvirtinančių jos pačios galimybes įgyvendinti minėtus reikalavimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirkimo sąlygas, sutiktina su atsakovės bei Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytais argumentais, kad minėti reikalavimai yra taikomi sutarties vykdymui. Reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti duomenis, patvirtinančius galėjimą juos įvykdyti teismo vertinimu būtų neproporcingas nes reikalautų papildomų sąnaudų iki nustatant laimėtoją, be to konkurso sąlygų 6 priedo 5 punkte numatyta, kad paslaugų teikimo pradžia numatyta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos, taigi viešųjų pirkimo sąlygose numatytas pakankamas terminas pasirengti sutarties tinkamam vykdymui.
  1. Pabrėžtina, kad ieškovė yra ūkio subjektas, turintis viešųjų pirkimų teisinių santykių patirties (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dalyvavo ir kituose atsakovės organizuojamose viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su keleivių pervežimo paslaugos teikimu), todėl jai turėjo būti žinoma apie pirkime dalyvaujančio tiekėjo pareigą domėtis viešo konkurso sąlygomis bei neigiamos pasyvaus elgesio pasekmes. Tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Tokiam tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02, ECLI:EU:C:2004:93; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Be to, teismo vertinimu bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirkimo sąlygos neaiškios. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė neįvertino trečiojo asmens pajėgumų. Trečiojo asmens TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pajėgumą ir gebėjimą vykdyti pirkimo sutartį atsakovė įvertino tiekėjų kvalifikacijos vertinimo etape ir nustačius, kad trečiasis asmuo pagrindė, kad jo kvalifikacija yra tinkama, atsakovė neturėjo pagrindo atmesti pasiūlymo, minėtais ieškovės argumentais, kaip neatitinkančio kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

10Dėl tiekėjo teisės remtis kitos valstybės kompetentingos institucijos išduotais dokumentais ir jais įrodinėti kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams

  1. Konkurso sąlygų III skyriuje (14-19 punktuose) numatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Ieškovė be minėtų argumentų teigia ir tai, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ neatitinka Konkurso sąlygų 14.6 ir 14.7 punktuose numatytų kvalifikacinių reikalavimų. Ginčas iš esmės kilo dėl vertinimo, ar kitos šalies ūkio subjektui jo kilmės valstybės išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas gali būti prilygintas Lietuvos institucijų išduotam dokumentui.
  1. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai – tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Taigi perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, privalo įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų.
  1. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas, toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. VPĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta tiekėjų galimybė pateikti kitus nei reikalaujamus dokumentus – teises suteikianti, bet ne siaurinamai jų elgesį reguliuojanti teisės norma. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys – leistini tiekėjui pagrįsti savo kvalifikaciją, nebent VPĮ ar kitas teisės aktas aiškiai nustatytų ribojimą jais remtis. Siekiant užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų (taip pat perkančiosios organizacijos peržiūros procedūros) koncentruotumą bei jų vykdymo racionalumą, tiekėjų teisė įrodyti reikalaujamos kvalifikacijos turėjimą ribojama tik kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų sąsajos su perkančiosios organizacijos atitinkamu reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai. Tiekėjai taip pat neribojami savo kvalifikaciją įrodinėti kitais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
  2. Konkurso sąlygų 14.6 punkte numatyta, kad tiekėjas siekiantis patvirtinti turimą kvalifikaciją turi pateikti duomenis, patvirtinančius teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, t. y. keleivių pervežimu kelių transportu. Taigi jis turi pateikti verslo liudijimą arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotą dokumentą ar priesaikos deklaraciją, liudijančią tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla (1 papunktis); Europos bendrijos licencijos arba Kelių transporto veiklos licencijos, išduotos Valstybinių kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (2 papunktis). Konkurso sąlygų 14.7 punkte numatyta, kad vežėjo vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, turi turėti nustatytą profesinę kompetenciją, todėl siekiant pagrįsti minėtą reikalavimą pateikiama Valstybinių kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduoto profesinės kompetencijos pažymėjimo kopija. Konkurso sąlygų 14.6 ir 14.7 punktuose numatyti ne tik kvalifikaciniai reikalavimai (verstis keleivių pervežimu kelių transportu, įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui turėti profesinę kompetenciją) bei konkretūs dokumentai, kuriuos turėtų pateikti tiekėjai norėdami pagrįsti turimą kvalifikaciją.
  3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad siekiant patvirtinti turimą kvalifikaciją pagal konkurso sąlygų 14.6 punkto reikalavimus TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pateikė Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos valstybinės RAB „Autostransporta direkcija“ išduotą leidimą Nr. EP-00835 tarptautiniams keleivių komerciniams pervežimams autobusais, o AB „Liepajas autobusu parks“ pateikė Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos VUAB Autostransporta direkcija išduotą Bendrijos leidimą Nr. EP-00035 tarptautinių autotransporto komercinių keleivių pervežimams autobusais, kurie leidžia juridiniam asmeniui verstis tarptautiniu keleivių vežimu tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais visoje Bendrijos teritorijoje. Pagrindžiant turimą kvalifikaciją pagal Konkurso sąlygų 14.7 punkto reikalavimus TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pateikė Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos išduotą Profesinės kompetencijos sertifikatą Nr. SPK-00957, o AB „Liepajas autobusu parks“ pateikė Latvijos Respublikos Susisiekimo ministerijos išduotą Profesinės kvalifikacijos sertifikatą Nr. SP 00060 bei Valdybos pirmininko ir nario pasirašytą liudijimą. Sutiktina su ieškove, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pateikė ne Konkurso sąlygų 14.6 ir 14.7 punktuose numatytus dokumentus. Kaip minėta, reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra išvestinis reikalavimas, todėl siekiant nustatyti ar tiekėjas atitinka šiuos kvalifikacijos reikalavimus būtina vertinti pateiktų dokumentų turinį.
  4. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendime byloje Vokietijos Federacinė Respublika prieš Europos Komisiją (T-258/06) sprendė, kad laisvo paslaugų teikimo, nediskriminavimo bei abipusio pripažinimo principus, įpareigoja vengti rizikos, kad perkančiosioms organizacijoms sudarant sutartis pirmenybė bus teikiama nacionaliniams dalyviams. Teisę verstis atitinkama veikla suteikiantis dokumentas, išduotas užsienio (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjui patvirtina turimą kvalifikaciją, todėl perkančiosios organizacijos privalo vertinti kaip atitinkančius pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016).
  5. Iš teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos išduoti bendrijos leidimai bei profesinės kvalifikacijos sertifikatai patvirtina atitinkamo tiekėjo turimą kvalifikaciją, t. y. teisę verstis keleivių pervežimu kelių transportu (autobusais), įmonės darbuotojų turimą profesinę kompetenciją vykdant keleivių pervežimą kelių transportu, todėl ieškovės argumentai, kad šie tiekėjai nepagrindė turimos kvalifikacijos atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu nustačius, kad minėti pateikti dokumentai yra pakankami įsitikinti, kad šių asmenų kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų 14.6 ir 14.7 punktuose nustatytus reikalavimus, atsakovė neturėjo pagrindo nepriimti pateiktų dokumentų net jei jie ir nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose kaip dokumentai, įrodantys tiekėjo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

11Dėl neįprastai mažos kainos

  1. Kaip matyti iš pretenzijos turinio, ieškovė ginčydama perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 5 d. priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažinti TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ nurodė abstraktaus pobūdžio teiginį, jog atsakovė neįsitikino šio tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumu. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus jai nekilo abejonių dėl TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlymo kainos.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo jurisprudenciją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir jos pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013), laikosi nuoseklios praktikos, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises.
  3. Pažymėtina, kad VPĮ nėra numatyta konkrečių kriterijų, kuriais remiantis galima pripažinti, kad pasiūlyme numatyta kaina yra neįprastai maža. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 1s-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ (toliau – Įsakymas). Įstatymo 1 punkte pateikiamas apibrėžimas, pagal kurį neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. Taigi perkančioji organizacija susipažinusi su pasiūlymo turiniu sprendžia, ar tiekėjo nurodyta kaina yra nepagrįstai maža. Įstatymo 2 punkte numatyta, kad pasiūlymo kaina laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį; yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų. Taigi neįprastai mažą kainą reikia nustatyti iš visų neatmestų pasiūlymų, neišskiriant didžiausios ar mažiausios kainos pasiūlymų. Perkančioji organizacija, remdamasi Įsakyme numatytais objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-916/2017).
  4. Nagrinėjamu atveju įvertinus pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymus matyti, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir ūkio subjektų grupė UAB „Vlasava“ ir UAB „Ridvija“ nurodė itin panašaus dydžio paslaugų kainas, atitinkamai 0,61 Eur ir 0,64 Eur. Net ir palyginus TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlyta kainą (0,61 Eur) su visų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkiu (t. y. (0,61 Eur + 0,64 Eur + 0,80 Eur + 0,811 Eur) :4 (t. y. tiekėjų skaičiaus) = 0,71525 Eur) matyti, kad kaina skiriasi mažiau nei 15 procentų, taigi perkančioji organizacija neturėjo pagrindo manyti, jog šio tiekėjo nurodyta paslaugų kaina nepagrįstai maža, kad tiekėjas yra nepajėgus teikti paslaugų už minėtą sumą. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstą prielaidą apie įmonės veiklą (minimalių atlyginimų mokėjimą darbuotojams, darbuotojų galimą nelojalumą), kuri nepaneigia perkančiosios organizacijos įsitikinimo, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra pagrįsta ir reali, nes ir kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai nurodė iš esmės panašaus dydžio paslaugų kainą. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlymo kaina yra nepagrįstai maža.

12Dėl tiekėjo teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais

  1. Pažymėtina, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus ieškinį teismui (Lietuvoje – pretenziją, nes peržiūros procedūra inicijuojama ne teismo procesu), gauti šią informaciją. Viešojo pirkimo procedūrų peržiūrėjimo metu konfidencialumą privalo užtikrinti už peržiūros procedūrą atsakinga institucija. Vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialią informaciją turi būti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos šalių teise į gynybą (Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas Varec, C-450/06, Rink. 2008, p. I-581).
  2. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Ši VPĮ nuostata taip pat turi būti aiškinama ir taikoma kartu su kitomis VPĮ normomis, kuriose atskirai reguliuojamas dalyvių informavimas dėl jų pasiūlymų atmetimo priežasčių, apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, prekių pavyzdžius (jei tokių pateikimas buvo numatytas pirkimo sąlygose) ir kt. informaciją (VPĮ 41 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visą pasiūlymą (plačiąja prasme) sudaro konfidenciali informacija.
  3. VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. VPĮ atskirai neįtvirtinta konfidencialios informacijos sampratos, ši atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje. Taigi perkančioji organizacija turi sudaryti sąlygas susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu, atsižvelgdama į prašomos pateikti informacijos pobūdį bei į tiekėjo valią tam tikrus duomenis įslaptinti. Perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus.
  4. Nors informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos įtakos, nes dėl duomenų slaptumo sprendžia atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį, pavyzdžiui, į kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą išviešinti tam tikrus duomenis, taip pat į CK 1.116 straipsnio nuostatas. Be to, perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją klausdama, kokia pasiūlymą sudaranti informacija yra konfidenciali, o kuri vieša. Bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
  5. Ieškovės teigimu, beveik visiems tiekėjų TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ pasiūlymą sudarantiems duomenims taikyta konfidencialios informacijos slaptumo požymiai, todėl buvo apsunkinta galimybė įvertinti minėtų įmonių pateiktą informaciją. Įvertinus šių tiekėjų pasiūlymus matyti, kad tik tam tikrus duomenis jos savininkės prašė laikyti konfidencialia informacija, pavyzdžiui, AB „Liepajas autobusu parks“ nurodė, kad konfidencialia informacija laikytini tik duomenys apie įmonės finansinę padėtį (pajamų ir išlaidų planas). TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pateikė platesnį sąrašą duomenų, kurie turėtų būti laikomi konfidencialiais, tačiau iš esmės tai duomenys apie įmonės finansinę padėtį, taikomas pasiūlymo užtikrinimo priemones, duomenys apie fizinio asmens pavardės pakeitimą, bei dokumentai apie transporto priemones, jų registracijos liudijimai bei techninės apžiūros talonai. Nors informacijos savininkas turi teisę tam tikrus duomenis nurodyti esant konfidencialius, tačiau perkančioji organizacija pati sprendžia ar tam tikra informacija gali būti laikoma konfidencialia (VPĮ 16 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad perkančioji organizacija leido ieškovei susipažinti su minėtų tiekėjų pasiūlymais, išskyrus duomenis, kuriems taikoma konfidencialios informacijos apsauga. Pažymėtina, kad ieškovė nereiškė pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo (veiksmo), kuriuo jai nebuvo leista susipažinti su visais pasiūlymą sudarančiais duomenimis, be to, procesiniuose dokumentuose ieškovė nenurodė, su kokia konkrečia informacija jai nebuvo leista susipažinti. Aplinkybė, kad ieškovė pasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir kėlė klausimą dėl TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ atitikties tiekėjų kvalifikaciniams reikalavimams bei nurodytos pasiūlymo kainos, tai rodo, jog ieškovei nebuvo suvaržytos teisės reikšti pretenzijas, ginti savo galimai pažeistas teises. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė nepažeidė VPĮ nuostatų bei viešojo pirkimo principų, nesuvaržė ieškovės galimybės ginti savo galimai pažeistas teises.

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą išvadą, teismas kaip jau minėta daro išvadą, kad nėra pagrindo atsakovės sprendimą dėl trečiųjų asmenų TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms pripažinti neteisėtu. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konkurso sąlygas, įstatymo nuostatas, visumą duomenų daro išvadą, kad perkančioji organizacija vertindama trečiųjų asmenų TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ ir AB „Liepajas autobusu parks“ kvalifikaciją, pasiūlymo kainos pagrįstumą bei nagrinėdama ieškovės pretenzijas nepažeidė VPĮ nuostatų ir principų, jos sprendimai pagrįsti ir teisėti, todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 217 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovė kreipdamasi į teismą, 2 140,25 Eur bylinėjimosi patyrė ieškovė, iš kurių 1 505 Eur yra išlaidos advokato pagalbai ir 635,025 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų vertimu. Teismas patyrė 19,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu tretiesiems asmenims, taip pat 124,81 Eur dėl procesinių dokumentų vertimo. Kiti proceso dalyviai nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atmetus ieškinį, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos (III paketas)“, pirkimo numeris 179415, pirkimo 2 dalies procedūros, atsakovė įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.
  2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bei įvertinus ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Pagrįstos abejonės dėl ieškovei palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovei nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1905-302/2016).
  3. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjau atveju teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės pripažino, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl, konstatuotina, kad atsirado pagrįstų abejonių dėl ieškovei palankaus sprendimo priėmimo. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė yra specialios paskirties funkcijas atliekanti įstaiga, organizuojanti tarpmiestinio keleivių pervežimo paslaugų teikimą, o ginčo pirkimo objektas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, teismas daro išvadą, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos (CPK 149 straipsnis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 4231-4238 straipsniais teismas

Nutarė

17Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovės UAB „Busturas“ reikalavimo panaikinti 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-7(3.42).

18Likusioje dalyje atmesti ieškovės UAB „Busturas“ ieškinio reikalavimus dėl 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dėl viešojo pirkimo pasiūlymų eilės nustatymo ir TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlymo pripažinimo konkurso laimėtoju bei 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-2595(3.42) panaikinimo.

19Priteisti iš ieškovės UAB „Busturas“, juridinio asmens kodas 144127993, buveinės adresas Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Šarūno g. 2, 19,04 Eur (devyniolika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

20Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

21Sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai.

22Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

23Sprendimas per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

24Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios... 3. Teismas... 4.
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)... 5. Ieškinys atmestinas.
    1. Teismas pažymi, kad VPĮ... 6. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
        7. Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.
          8. Dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos... 9. 37 . Pritartina Tarnybos išvadai, kad aukščiau nurodytos pirkimo dokumentų... 10. Dėl tiekėjo teisės remtis kitos valstybės kompetentingos institucijos... 11. Dėl neįprastai mažos kainos
          1. Kaip matyti iš... 12. Dėl tiekėjo teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais 13. Dėl bylos procesinės baigties
            1. Atsižvelgiant į... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Vadovaujantis CPK 93... 15. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
                1. Šiaulių... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 17. Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovės UAB „Busturas“ reikalavimo... 18. Likusioje dalyje atmesti ieškovės UAB „Busturas“ ieškinio reikalavimus... 19. Priteisti iš ieškovės UAB „Busturas“, juridinio asmens kodas 144127993,... 20. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi taikytas... 21. Sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina... 22. Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp... 23. Sprendimas per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali... 24. Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....