Byla 3K-3-324/2013

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Birutes Janaviciutes, Egidijaus Laužiko (pranešejas) ir Sigitos Rudenaites (kolegijos pirmininke),

2rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas, peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovu Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. ieškini atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ del sprendimu, priimtu viešajame pirkime, panaikinimo, tretieji asmenys – akcine bendrove „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A.S., veikianti per Eurovia CS, a.s. filiala Lietuvoje, ir uždaroji akcine bendrove „Fima“.

3Teiseju kolegija n u s t a t e :

4I. Ginco esme

5Kasacine tvarka nagrinejamoje byloje gincas, kiles iš viešuju pirkimu teisiniu santykiu, yra del tiekejo – ukio subjektu grupes – su pasiulymu pateiktos jungtines veiklos sutarties nuostatu atitikties pirkimo salygoms ir tiekejo teisiu pagal Lietuvos Respublikos viešuju pirkimu istatymo (toliau – VPI) nuostatas tikslinti šios sutarties turini apimties.

6Perkancioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – perkancioji organizacija, LG, atsakove) paskelbe atvira konkursa „IX koridoriaus elektrifikavimas. I etapas. Rangos darbai“ (pirkimo Nr. 121693) (toliau – Konkursas). I jungtini tiekeja susibure Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. (toliau – bendraieškiai, kasatoriai, tiekejas) perkanciajai organizacijai pateike bendra pasiulyma. 2012 m. rugpjucio 2 d. LG prieme sprendima atmesti tiekejo pasiulyma del to, kad juridinio asmens vardu pateikta tiekejo sažiningumo deklaracija užpildyta naudojant fizinio asmens deklaracijos forma. Bendraieškiai del tokio perkanciosios organizacijos sprendimo 2012 m. rugpjucio 7 d. atsakovei pateike pretenzija, taip pat teisingai užpildytas sažiningumo deklaracijas. Atsakove atmete pretenzija, tesdama Konkurso proceduras, sudare pasiulymu eile ir išrinko laimetoja. Tiekejas 2012 m. rugpjucio 29 d. perkanciajai organizacijai pateike pakartotine pretenzija, kuria 2012 m. rugsejo 3 d. atsakove kaip pateikta del to paties dalyko ir tuo paciu pagrindu paliko nenagrineta. Perkancioji organizacija, atsakydama i antraja bendraieškiu pretenzija, be kita ko, nurode, kad ju su pasiulymu pateikto 2012 m. birželio 27 d. savitarpio susitarimo memorandumo (toliau – Memorandumas) turinys inter alia neatitinka šiu Konkurso salygu: 23 a punkto, pagal kuri turejo buti nurodyta konkreti partnerio isipareigojimu vertes dalis; 23 b punkto, kuriame itvirtinta, kad partneriai perkanciajai organizacijai atsako kaip solidarus skolininkai; 23 c punkto, pagal kuri turi buti paskirtas vienas iš partneriu, igaliotas teikti saskaitas atsiskaitymams ir pasirašyti su viešojo pirkimo sutarties igyvendinimu susijusius dokumentus; 24 punkto, kuriame itvirtinta, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu partneriai privalo kartu išlikti bendrai veiklai grupeje, o jungtines veiklos sutartyje nurodytu subjektu keitimas laikomas esminiu viešojo pirkimo sutarties pažeidimu, išskyrus išimtis, itvirtintas istatymuose, bei gavus išankstini perkanciosios organziacijos leidima.

7Bendraieškiai kreipesi i teisma, prašydami panaikinti perkanciosios organizacijos sprendimus atmesti ju pasiulyma, sudaryti pasiulymu eile ir išrinkti laimetoja.

8II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu sprendimo ir nutarties esme

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu bendraieškiu ieškini atmete. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tiekejo pozicija, kad atsakoves sprendimas atmesti jo pasiulyma del netinkamai užpildytu tiekeju sažiningumo deklaraciju nepagristas ir neteisetas. Teismas konstatavo, kad, nors bendraieškiai pateike ne tos formos tiekeju sažiningumo deklaracijas, ir, vertinant formaliai pagal Konkurso salygas, atsakoves sprendimas jas atitinka, taciau pagal kasacine praktika tokios neatitiktys neesmines, nes deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo, o realaus patvirtinimo, kad tiekejas – fizinis ar juridinis asmuo – perkanciajai organizacijai neteike ir neketina teikti jokio atlygio. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad kartu su tiekejo pasiulymu pateiktos sažiningumo deklaracijos buvo teikiamos butent bendraieškiu kaip juridiniu asmenu vardu, pasirašytos tinkamai igaliotu ju atstovu bei patvirtintos bendraieškiu antspaudais, todel ir turetu buti laikomos kaip pateiktos juridiniu asmenu.

10Kita vertus, teismas sutiko su atsakoves pozicija, kad tiekejo pasiulymas del kitu aspektu, butent del jungtines veiklos sutarties turiniui keliamu reikalavimu, neatitiko Konkurso salygu, todel turejo buti atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprende, kad tiekejo veiksmingos gynybos teises nebuvo apribotos. Del proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo teismas turi teise nagrineti visas perkanciosios organziacijos nustatytas bendraieškiu pasiulymo neatitiktis, nepaisant to, kad kai kurios ju buvo nustatytos ne iš karto, o atsakoves iškeltos atsakant i antraja nenagrineta pretenzija. Del to, teismo vertinimu, bendraieškiai turejo galimybe ivertinti visas ju pasiulymo atmetimo priežastis, tai matyti iš ju pateiktu procesiniu dokumentu. Teismas laikesi pozicijos, kad, net ir iš karto nustacius tiekejo pasiulymo neatitiktis, jis su jomis nesutiktu ir kreiptusi i teisma gynybos.

11Teismas taip pat pažymejo, kad bendrieškiu Memorandumo 3.4 punkte itvirtinta ju teise be atsakoves sutikimo konsorciumo isteigimo metu perleisti savo grupes bendrovei ar bendrovems teise dalyvauti konsorciume ir prisiimti proporcingai atitinkama dalyvavimo dali bei visas tokios konsorciumo šalies teises ir pareigas; 8.2 punkto e ir g papunkciuose nustatyta, kad šis Memorandumas gali nustoti galioti, be kita ko, kai šalys kartu susitaria del jo nutraukimo arba 2012 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmiau nurodytos Memorandumo nuostatos neatitinka Konkurso salygu 24 punkto, kurios turejo buti itrauktos i jungtines veiklos sutarti. Aptariamoje Konkurso salygu nuostatoje buvo išreikšta aiški atsakoves pozicija, kad tik išimtiniais atvejais yra galimas viešojo pirkimo sutarti vykdancio jungtines veiklos partnerio keitimas ir tik gavus jos, ne tik Viešuju pirkimu tarnybos, sutikima. Tai suprantama, nes jungtines veiklos partneri pakeites ukio subjektas turi tureti atsakovei priimtina kompetencija, patirti ir pajeguma viešojo pirkimo sutarti ivykdyti. Teismas nesutiko su bendrieškiu argumentais, kad bet kokie pasikeitimai tiekejo strukturoje butu vykdomi laikantis VPI ir Konkurso salygu reikalavimu, jo vertinimu, tai nepateisina Konkurso salygu 24 punkto reikalavimu nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismas del Memorandumo 8.2 punkto (e) ir (g) papunkciuose nustatytu jo pasibaigimo pagrindu, taip pat iš tiekejo teismui pateiktu rašytiniu paaiškinimu konstatavo, kad šis šaliu susitarimas gali nustoti galioti anksciau, negu bus ivykdyta viešojo pirkimo sutartis. Tai akivaizdžiai prieštarauja Konkurso salygu reikalavimams, kad bendra pasiulyma teikiantys partneriai turi pateikti ir jungtines veiklos sutarti, kuri galiotu viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.

12Teismas taip pat atkreipe demesi i tai, kad pirmiau nurodytas Memorandumo neatitiktis Konkurso salygu 24 punkto reikalavimams konstatavo ir Viešuju pirkimu tarnyba, atlikusi atsakoves vykdomo pirkimo ivertinima, kurio metu pripažino, kad atsakoves sprendimas atmesti ieškovu pasiulyma butent šiuo pagrindu yra teisetas ir pagristas. Pirmosios instancijos teismas sprende, kad nustatytos Memorandumo 3.4 punkto ir 8.2 punkto e ir g papunkciu neatitiktys Konkurso salygu 24 punktui esmines, nes ju patikslinti ar paaiškinti, nekeiciant jo turinio, taigi ir tiekejo pasiulymo esmes, negalima. Be to, Konkurso salygu 71 punkte nustatyta, kad atsakove negali prašyti, siulyti arba leisti tiekejams padaryti pakeitimus, del kuriu Konkurso salygu reikalavimu neatitinkantis pasiulymas taptu juos atitinkanciu. Jeigu tiekejo pasiulymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytu reikalavimu, toks pasiulymas, vadovaujantis VPI 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Konkurso salygu 74.3 punktu, privalo buti atmestas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, išnagrinejusi ieškovu Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. apeliacini skunda, 2013 m. sausio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendima iš esmes analogišku motyvu del Memorandumo 3.4 ir 8.2 punktu nuostatu pagrindu paliko nepakeista. Apeliacines instancijos teismas papildomai konstatavo, kad tiekejai gali remtis kitu ukio subjektu pajegumais, nepaisant to, kokio teisinio pobudžio butu ju ryšiai. Dalyviai perkanciosioms organizacijoms privalo irodyti pasitelkiamu ištekliu prieinamuma. Teismas nesutiko su bendraieškiu pozicija, kad Konkurso salygose itvirtinti reikalavimai susije su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, todel viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu bet kokie veiksmai butu atliekami remiantis Konkurso salygomis, viešojo pirkimo sutartimi ir VPI. Apeliacines instancijos teismas pirmiau nurodytus reikalavimus, itvirtintus Konkurso salygu 24 punkte, kvalifikavo reikalavimais tiekeju kvalifikacijai. Teismas padare išvada, jog tiekejas Memorandumo 3.4 punktu neisipareigojo sutarties vykdymo laikotarpiui išlikti bendrai veiklai susivienijusiu partneriu grupeje bei gauti atsakoves sutikimo jungtines veiklos partnerio keitimo atveju, nors toks sutikimas privalomas pagal Konkurso salygas. Apeliacines instancijos teismas pabreže, kad pagal Memoranduma bendraieškiai butu neipareigoti laikytis atsakoves nustatytu viešojo pirkimo salygu, tai pažeistu viešuju pirkimu principus.

14Teismas nesutiko su bendraieškiu argumentais, kad jie turejo teise susitarti del Memorandumo nutraukimo bet kada, kaip ir bet kuris kitas pavienis dalyvis pasiulymu galiojimo laikotarpiu bet kada turi teise atšaukti savo pasiulyma, taciau tokiu atveju pavieniam dalyviui (lygiai taip pat, kaip ir bendraieškiams) butu taikoma Konkurso salygu 47.1 punkto sankcija – pasinaudojimas pasiulymo galiojimo užtikrinimu; kad Memorandumo 8.2 punkto g papunktyje nustatyta, kad jis baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d., o skelbime apie pirkima nurodyta, jog pasiulymai turi galioti iki 2012 m. rugsejo 26 d. Tiekejas turejo pakankama pagrinda manyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. Konkurso proceduros jau tikrai bus baigtos pirkimo sutarties sudarymu. Apeliacines instancijos teismas atkreipe demesi i tai, kad bendraieškiai susitare del itin trumpo Memorandumo galiojimo, t. y. tik iki 2012 m. gruodžio 31 d., kuris bylos nagrinejimo apeliacine tvarka momentu pasibaige, todel abejotina del jo galiojimo i ateiti. Tai, kad Memorandumas gali baigti galioti anksciau, negu bus ivykdyta viešojo pirkimo sutartis, akivaizdžiai prieštarauja Konkurso salygu reikalavimams, jog bendra pasiulyma pirkimui teikiantys partneriai turi pateikti ir jungtines veiklos sutarti, kuri galiotu viso viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Šias neatitiktis konstatavo ir Viešuju pirkimu tarnyba. Salygu tiekejui ištaisyti Memorandumo nuostatas iš neatitinkanciu i atitinkancias suteikimas traktuotinas kaip esminis pasiulymo keitimas, todel perkanciosios organizacijos sprendimas yra teisetas ir pagristas.

15Apeliacines instancijos teismas nesutiko su apeliantu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai perženge ieškinio ribas, nes vertino tiekejo pasiulymo neatitiktis, nors skundžiamame perkanciosios organizacijos sprendime atmesti bendraieškiu pasiulyma tokiu pagrindu nenurodyta. Teismas, atsižvelgdamas i kasacine jurisprudencija, pažymejo, kad tokia teise šaliu ginca nagrinejantis subjektas turi del santykiu svarbos viešajam interesui, todel proceso teisiu apribojimai, taikomi tiekejams, teismams neaktualus. Teismas atkreipe demesi i tai, kad, nors Vilniaus apygardos teismas netenkino bendrieškiu ieškinio, konstatuodamas kitas ju pasiulymo neatitiktis Konkurso salygoms, kurios nebuvo nurodytos gincijamame perkanciosios organizacijos 2012 m. rugpjucio 2 d. sprendime, taciau pirmosios instancijos teismas iš esmes privalejo ivertinti visus tiekejo pasiulymo trukumus, kurie leme ar galejo lemti atsakoves sprendima atmesti bendrieškiu pasiulyma ir galima tolimesni viešojo pirkimo sutarties sudaryma bei tinkama jos vykdyma. Perkanciosios organizacijos viešuju pirkimu komisijos darbo trukumai nepripažintini esminiais, daranciais itaka Konkurso rezultatams, todel nera pagrindo naikinti gincijamo perkanciosios organizacijos sprendimo. Bendraieškiai atsakoves atsakymu i pakartotine pretenzija buvo informuoti apie ju pasiulymo neatitiktis, todel ju teise i gynyba nebuvo pažeista.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu bendraieškiai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarti, kuria atmestas ju apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas, bei priimti nauja sprendima, kuriuo ieškini tenkinti, ex officio panaikinti atsakoves ir treciuju asmenu 2012 m. lapkricio 7 d. sudaryta viešojo darbu pirkimo sutarti, priteisti bylinejimosi išlaidas. Kasaciniame skunde išdestyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

  1. Kasatoriu nuomone, apeliacines instancijos teismas padare proceso teises pažeidima, nes, bendraieškiu keltus reikalavimus pripažinus pagristais, su tuo sutiko ir atsakove, ieškinys atmestas del antraeiliu aplinkybiu (susijusiu su Memorandumo nuostatomis), nepatekusiu i byloje pareikštu reikalavimu ribas. Pagal VPI ir CPK nuostatas perkancioji organizacija privalo nurodyti visus savo priimamu sprendimu pagrindus ir motyvus tam, kad tiekejas galetu veiksmingai ginti savo pažeistas teises jai paduodamas pretenzija, o pretenzijoje keliami reikalavimai ir nurodytos aplinkybes turi sutapti su pateiktais ieškinyje. Apeliacines instancijos teismas pirmosios instancijos išejima už ginco nagrinejimo ribu sieke pagristi viešojo intereso byloje egzistavimu, taciau šio pirmosios instancijos teismas netgi nenustate. Viešasis interesas kaip tik pažeistas del to, kad tinkamas daugiau kaip 11 mln. Lt pigesnis pasiulymas atmestas. Pagal kasacine praktika teismo pareiga buti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia jam teises peržengti ginco nagrinejimo ribu. Kasatoriu vertinimu, apeliacines instancijos teismas nepagristai perkanciosios organizacijos veiklos pažeidimus pripažino neesminiais, nedariusiais itakos Konkurso teisetumui. Iš teismui pateikto Viešojo pirkimo komisijos protokolo matyti, kad perkancioji organizacija, priimdama gincijama 2012 m. rugpjucio 2 d. sprendima, kitu tiekejo pasiulymo atmetimo pagrindu nevertino, taigi bendraieškiu pasiulymas buvo atmestas tik del tariamu tiekeju sažiningumo deklaraciju neatitikciu. Apeliacines instancijos teismas sumenkino ir paneige ikiteismine tiekeju ir perkanciuju organizaciju gincu nagrinejimo proceduros tvarka, jos tikslus bei esme. Pažymetina, kad šaliu gincas gali buti išsprestas jau šioje stadijoje. Kasatoriams nebuvo suteiktos galimybes gintis nuo nauju ju pasiulymo neatitikciu Konkurso salygoms pagrindu, susijusiu su jungtines veiklos sutartimi. Tai, be kita ko, pažeidžia tiekeju teisiu gynybos mechanizmus, itvirtintus Europos Sajungos viešuju pirkimu reguliavime.
  2. Bendraieškiai teigia, kad byloje nagrinetos Memorandumo 3.4 ir 8.2 punktu nuostatu tariamos neatitiktys Konkurso salygu 24 punktui nesusijusios nei su ju kvalifikacija, nei su pasiulyta kaina ar pan. Šie formalus trukumai nedaro jokios itakos tiekejo pasiulymo priimtinumui. Tokio pobudžio reikalavimai nelemia tiekeju galimybes laimeti viešojo pirkimo, nedaro itakos kitu dalyviu ar perkanciosios organizacijos interesams, skirti atitikti formalius pirkimo salygu reikalavimus. Pagal kasacine praktika reikalavimas pateikti jungtines veiklos sutarti kvalifikuotinas ne reikalavimu tiekeju kvalifikacijai ar pasiulymui siauraja prasme, o priskirtinas prie kitu reikalavimu tiekejams. Kasatoriu vertinimu, tokio pobudžio reikalavimas susijes su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, todel del jo tiekeju pasiulymai apskritai negali buti atmesti. Santykiai, kylantys iš jungtines veiklos sutarties, reikšmingi tik ja sudariusiems asmenims, o šiu santykiai su perkanciaja organizacija apibrežiami viešojo pirkimo sutartyje. Konkurso salygu 24 punkto nuostatos apribojo sutarties laisves tarp jungtines veiklos sutarties partneriu principa. Kasatoriai, pateikdami bendra pasiulyma, aiškiai išreiške valia sudaryti viešojo pirkimo sutarti pagal Konkurso salygas, kurios butu viešojo pirkimo sutarties sudetine dalis. Bet kokiu atveju bet kokie pakeitimai tiekejo strukturoje pirmiausia butu daromi pagal viešojo pirkimo sutarties nuostatas. Be to, pagal Konkurso salygas nereikalauta, kad jungtines veiklos sutartis galiotu visa viešojo pirkimo sutarties galiojimo laikotarpi, o nurodyta likti susivienijusiu partneriu grupeje, kol bus vykdoma sutartis. Tai kasatoriai ketino daryti isteige nauja bendrove. Bendraieškiai nurode, kad del perkanciosios organizacijos veiksmu, vertinant Memorandumo nuostatu atitikti Konkurso salygu 24 punktui, kreipesi i Europos Komisija, kad ši inicijuotu tyrima.
  3. Kasatoriu nuomone, apeliacines instancijos teismas jungtines veiklos sutarties atitikties vertinimui nepagristai taike VPI 32 straipsnio 5 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip, be kita ko, nukrypo nuo aktualios kasacines praktikos, iš kurios matyti, jog del tokiu nuostatu netaikytinos VPI normos, reguliuojancios tiekeju kvalifikacijos ir pasiulymo vertinima. VPI tokio pobudžio reikalavimams nenustatyta konkreti vertinimo tvarka, taciau del formaliu trukumu tiekejai negali buti visiškai ribojami paaiškinti ar patikslinti tam tikru dokumentu (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarti, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-293/2011; kt.). Kasatoriai atkreipia demesi i tai, kad, viena vertus, apeliacines instancijos teismas reikalavimus del jungtines veiklos kvalifikavo nuostatomis del tiekeju kvalifikacijos, taciau, antra vertus, nurode, jog tokio dokumento neatitiktys Konkurso salygu 24 punktui negali buti ištaisytos taip, kad taptu tinkamomis, nes tai butu esminis pasiulymo pakeitimas. Taigi apeliacines instancijos teismas nepagristai vienu metu taike VPI nuostatas del kvalifikacijos ir pasiulymo siauraja prasme vertinimo, nors pagal kasacine praktika tokio pobudžio reikalavimai priskirtini „kitiems“ tiekeju reikalavimams, kuriems netaikytinos VPI 32, 39 straipsnio nuostatos, taciau del ju atitikties vertinimo galimi tam tikri paaiškinimai ar patikslinimai. Bendraieškiai del perkanciosios organizacijos teisiu ir pareigu vertinant jungtines veiklos sutarti taip pat atkreipia demesi i kasacine praktika del viešuju pirkimu reguliavimo tikslu, neformalaus VPI nuostatu taikymo, turinio viršenybes prieš forma principo aktualuma šiems santykiams, viešuju pirkimu principu svarba. Apeliacines instancijos teismo konstatuotos Memorandumo 3.4, 8.2 punktu nuostatu neatitiktys Konkurso salygu 24 punktui nekeicia pasiulymo esmes ir perkanciajai organizacijai nekelia jokios rizikos. Vienintelis trukumas, kuri pagal kasacine praktika atsakove galejo nustatyti, kad tam tikri reikalavimai, itvirtinti Konkurso 24 punkte, nebuvo perkelti i Memoranduma (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarti, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Atsižvelgiant i tai, tiekejo pasiulymas buvo atmestas nepagristai, todel, teismui nustacius, kad viešojo pirkimo sutartis sudaryta pažeidus VPI, jis ex officio ja turetu pripažinti negaliojancia ir spresti del restitucijos.

18Treciasis asmuo UAB „Fima“ pateike atsiliepima i kasatoriu kasacini skunda, su juo nesutiko ir, laikydamas skundžiama apeliacines instancijos teismo nutarti teiseta, praše ji atmesti kaip nepagrista del šiu argumentu:

  1. Treciasis asmuo pažymi, kad skiriasi nagrinejamo šaliu ginco ir kasacines bylos, priimtos civilineje byloje Nr. 3K-3-293/2011, faktines aplinkybes, nes pastarojoje šaliu sudaryta jungtines veiklos sutartis neatitiko tik formos reikalavimo, o šioje byloje sprendžiamas Memorandumo turinio atitikties Konkurso salygu 24 punktui klausimas. Pagal pirmiau nurodyta 2011 m. birželio 27 d. kasacine byla tiekeju teise tikslinti jungtines veiklos sutarti ribojama šio sandorio esmes keitimu. Netaikydamas nei VPI 32 straipsnio 5 dalies, nei 39 straipsnio 1 dalies nuostatu, apeliacines instancijos teismas ivertino, kokio pobudžio trukumu bendraieškiai padare Memorandumo tekste, sprende, kad neimanoma patikslinti jungtines veiklos sutarties taip, jog nesikeistu jos esme.
  2. Treciasis asmuo taip pat nurodo, kad nagrinejamam gincui netaikytini išaiškinimai, pateikti nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-583/2008, nes šioje byloje nesprendžiama del partneriu solidariosios atsakomybes perkanciajai organizacijai. Atsakove turi teise kelti reikalavimus tiekejams, susijusius su ju jungtines veiklos santykiais, kurie reikšmingi vykdant viešojo pirkimo sutarti. Del to ypac aktualus tampa draudimas keisti jungtines veiklos sutarti sudariusius asmenis.
  3. Treciasis asmuo nesutinka su kasatoriu pozicija, kad apeliacines instancijos teismas, nepagristai peržengdamas ieškinio ribas, apribojo ju gynybos teise. Teismai pagal CPK turi teise peržengti reikalavimu ribas, šioje byloje tai padaryta siekiant apginti viešaji interesa. Atsižvelgiant i tai, nepagrista teigti, jog apeliacines instancijos teismas nukrypo nuo kasacines praktikos, suformuotos nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-359/2012. Pirmiau nurodytoje byloje buvo pasisakyta ne del už ieškinio ribu išejusio teismo sprendimo motyvavimo viešuoju interesu, o del teismo pareigos tai padaryti. Be to, pagal kasacine praktika teismams, priešingai nei tiekejams, netaikomi ribojimai spresti del kitu, ieškinyje nenurodytu, pagrindu. Treciojo asmens nuomone, tiekejas buvo informuotas apie jo pasiulymo atmetimo priežastis iki ieškinio padavimo teismui momento, todel šiuo atveju jo teise i gynyba galejo buti veiksmingai igyvendinta.

19Atsakove AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateike atsiliepima i kasatores kasacini skunda, su juo nesutiko ir, laikydama skundžiama apeliacines instancijos teismo nutarti teiseta, praše ji atmesti kaip nepagrista del šiu pagrindiniu argumentu:

201. Atsakove teigia, kad pirmosios ir apeliacines instancijos teismai pagristai nustate Memorandumo 3.4 ir 8.2 punktu neatitiktis Konkurso salygu 24 punktui. Šio reikalavimu neatitinkantis pasiulymas turi buti atmestas pagal VPI 39 straipsnio 2 dalies 2 punkta. Atsakove negalejo kasatoriams teisetai leisti pataisyti Memorandumo teksto, nes jungtines veiklos sutarties salygu keitimas butu kvalifikuojamas esminiu bendraieškiu pasiulymo keitimu VPI 39 straipsnio 1 dalies prasme. Ta pripažino ir pirmosios bei apeliacines instancijos teismai, nurode, kad Memorandumo trukumai buvo esminiai. Atsakove nesutinka su kasatoriu pozicija, kad jungtines veiklos sutartis gali buti tikslinama netaikant VPI 39 straipsnio 1 dalies, nes tai pažeistu ne tik šia norma, bet ir VPI 3 straipsnyje itvirtintus viešuju pirkimu principus. Bendraieškiu pateiktos kasacines praktikos interpretacija nepatvirtina bendrieškiu pozicijos del jungtines veiklos sutarties turinio tikslinimo.

212. Atsakove atkreipia demesi i kasacine praktika, kurioje pažymeta, kad VPI neitvirtinta konkreti jungtines veiklos sutarties vertinimo tvarka. Atsižvelgiant i tai, tokio pobudžio trukumai gali buti šalinami nepažeidžiant bendruju VPI 39 straipsnio 1 dalies normu, reglamentuojanciu pasiulymo vertinima, bei VPI 3 straipsnyje itvirtintu viešuju pirkimu principu. Taigi jungtines veiklos sutarties formos ar kiti netikslumai gali buti taisomi perkanciosios organizacijos prašymu tiek, kiek tai nelemia jos keitimo. Atsakove taip pat pažymi, kad pagal kasacine praktika turiningasis tiekeju ir perkanciuju organizaciju veiksmu vertinimas nera neribotas, todel negali buti aiškinamas taip placiai, jog pirkimo salygu neatitinkantis pasiulymas butu vertinamas jas atitinkanciu. Bendraieškiu Memorandume buvo esminiu trukumu, todel pasiulymas negalejo buti pripažintas tinkamu, nors ju pasiulyta kaina ir buvo mažesne už pripažinto laimetoju tiekejo pasiulyma. Kasatoriai neirode savo reikalavimu pagristumo, atsakoves padarytu imperatyviuju teises normu pažeidimo (CK 1.80 straipsnis).

223. Atsakove nesutinka su kasatoriu pozicija del proceso teises normu pažeidimo, pasireiškusio neteisetu išejimu už ieškinio ribu. CPK 4238 straipsnio nuostatose itvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinejant viešuju pirkimu bylas, detalizuota, kaip toki teismo veikima igyvendinti. Teismo aktyvumas butinas, siekiant užtikrinti viešojo intereso, kuris neabejotinai egzistuoja ir nagrinejamoje byloje, apsauga. Tai, kad pirmosios ir apeliacines instancijos teismai teisetai sprende šaliu ginca, patvirtina Memorandumo trukumu nurodymas atsakoves procesiniuose dokumentuose bei Viešuju pirkimu tarnybos išvadoje. Gincas kilo del perkanciosios organizacijos sprendimo atmesti tiekejo pasiulyma, todel teismas privalejo vertinti visus atsakoves nustatytus bendrieškiu pasiulymo trukumus ir šaliu nesutarima spresti iš esmes. Taip buvo užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, viešojo pirkimo tikslas, užkirsta galimybe kilti naujiems gincams del bendrieiškiu pasiulymo.

23Šalys procesiniuose dokumentuose detaliai išdeste argumentus del tiekejo pasiulymo atitikties Konkurso salygoms, del šio klausimo savo pozicija pateike ir Viešuju pirkimu tarnyba. Panaikinus atsakoves gincijama sprendima tik del tiekeju sažiningumo deklaraciju vertinimo, perkancioji organizacija privaletu atmesti bendraieškiu pasiulyma. Atsakove teigia, kad kasatoriams buvo suteikta galimybe veiksmingai ginti savo interesus, nes visi bendraieškiu pasiulymo trukumai jiems buvo nurodyti atsakyme i antraja pretenzija. Del šiu neatitikciu kasatoriai pasirinko ne ikiteismini, o teismini savo teisiu gynybos buda. Atsakove taip pat pažymi, kad pagal kasacine praktika del viešuju pirkimu santykiu pobudžio teismu nesaisto procesiniai ribojimai, taikomi tiekejams. Teismams suteikta plati iniciatyva veikti procese.

24Teiseju kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Pagal CPK 353 straipsnio 1 dali kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribu, patikrina apskustus žemesnes instancijos teismu sprendimus ir (ar) nutartis teises taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkcija, kasacinis teismas nenustatineja iš naujo (trecia karta) bylos faktu – yra saistomas pirmosios ir apeliacines instancijos teismu nustatytu aplinkybiu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teiseju kolegija pagrindu peržengti kasacinio skundo ribas nenustate (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

27Nagrinejamoje byloje teiseju kolegija proceso ir materialiosios teises aiškinimo ir taikymo aspektais sprendžia del perkanciosios organizacijos sprendimo atmesti bendraieškiu pasiulyma teisetumo, inter alia jo priemimo aplinkybiu, tiekejo tinkamo informavimo apie priimta sprendima bei šio pagristumo pagal gincui aktualias viešuju pirkimu teises nuostatas.

28Del ikiteismines ir teismines ginco nagrinejima reguliuojanciu teises normu taikymo ir tiekeju veiksmingos teisines gynybos

29Kasatoriai viso teismo proceso metu nuosekliai laikesi pozicijos, kad, atsižvelgiant i tai, jog pagal tiekeju ir perkanciuju organizaciju gincu nagrinejima iki teismo ir teisme reguliuojancias teises normas teismai negalejo vertinti perkanciosios organizacijos atsakyme i pakartotine tiekejo pretenzija nurodytu tiekejo pasiulymo neatitikciu, susijusiu su jo pateikto Memorandumo turiniu, nes šie trukumai pripažintini naujomis aplinkybemis, tiekejui nežinomomis atsakoves 2012 m. rugpjucio 2 d. sprendimo atmesti jo pasiulyma del netinkamos sažiningumo deklaraciju formos priemimo metu. Atsižvelgdami i tai, kad apeliacines instancijos (kaip ir pirmosios instancijos) teismas del perkanciosios organizacijos veiksmu atmesti bendraieškiu pasiulyma teisetumo sprende vertindamas Memorandumo turinio atitikti Konkurso salygoms ir galimybe ji aiškinti bei tikslinti, kasatoriai nurodo, jog buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, nes apeliacines instancijos teismas neteisetai perženge ginco ribas, nepagristai vadovavosi viešojo intereso apsaugos pagrindu, paneige ikiteismine viešuju pirkimu gincu stadija ir jos tikslus.

30Teiseju kolegija, tik iš dalies sutikdama su tokia kasatoriu pozicija, pirmiausia pažymi, kad nagrinejamoje byloje pirmosios ir apeliacines instancijos teismai nepažeide CPK itvirtinto draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant i tai, byloje net nekilo poreikio perkanciosios organizacijos veiksmu teisetumo vertinima gristi viešojo intereso apsaugos pagrindu.

31Kasacinio teismo ne karta, inter alia viešuju pirkimu bylose, spresta del ieškinio ribu peržengimo. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyviu elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisva proceso dalyviu disponavima jiems priklausanciomis procesinemis teisemis. Civilinio proceso teise pagal reguliavimo dalyka ir teisiniu santykiu reglamentavimo principus yra viešoji teise, todel teismas, kaip civiliniu procesiniu santykiu subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkreciu teises aktu nuostatu ir neturi teises peržengti istatymo nustatytos kompetencijos ribu. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyviu elgesio dispozityvumo principa, nustatyti istatymo ir paprastai yra susije su butinybe apsaugoti viešaji interesa, apginti silpnesniaja ginco šali. Bylos nagrinejimo pirmaja instancija ribas pagal bendraja taisykle lemia bylos šaliu pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimu faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštu reikalavimu, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutarti, priimta civilineje byloje VšI „Versmes“ leidykla v. Lietuvos tukstantmecio minejimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009).

32Iš bylos medžiagos matyti, kad, nors atsakove apie nauja sprendimo atmesti tiekejo pasiulyma pagrinda tiekeja informavo ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui išvakarese, taciau bendraieškiai ieškinyje gan detaliai ši pagrinda analizavo, teismui pateike pozicija ne tik del to, kad pagal ikiteismine viešuju pirkimu tvarka teismas negali vertinti nauju pasiulymo atmetimo pagrindu, bet ir del šio sprendimo neteisetumo pasisake ivairiais aspektais: perkanciosios organizacijos veiksmu nesažiningumo, jos pozicijos prieštaringumo bei nenuoseklumo, sprendimo neteisetumo tiek gincu tvarkos pažeidimo, tiek Memorandumo turinio netinkamo vertinimo prasme. Darytina išvada, kad bendraieškiai ši nauja pagrinda (Memorandumo turinio neatitikti) iškele ne tik kaip nepriimtina nagrineti, bet ir neteiseta. Del to teiseju kolegija konstatuoja, kad teismai šioje byloje, spresdami del kasatoriu jungtines veiklos sutarties, neperženge pareikštu reikalavimu, nepaisant to, kad šia aplinkybe apeliacines instancijos teismas pripažino ir ja grinde viešojo intereso apsauga. Tokia teiseju kolegijos pozicija grindžiama ir kasacine praktika viešuju pirkimu bylose, kuriose Lietuvos Aukšciausiasis Teismas del viešojo intereso apsaugos perženge šaliu ginco ribas pasisakydamas del ikiteismineje ir teismo ginco stadijose šaliu nekeltu argumentu (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutarti, priimta civilineje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012).

33Teiseju kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad tiekejo pasiulymo placiaja prasme trukumu nurodymas laiku (kartu su tiekeju sažiningumo deklaraciju neatitiktimis) iš esmes nebutu pakeites ginco eigos, nes bendraieškiai vis tiek butu gincije ju pasiulymo atmetima, o atsakove laikytusi savo priimto sprendimo teisetumo pozicijos. Be to, pirmosios instancijos teismui tik išsprendus tiekeju sažiningumo deklaraciju tinkamumo klausima ir ginco šalis gražinus i prieš pažeidima buvusia padeti, perkancioji organizacija nebutu ribojama iš naujo atmesti tiekejo pasiulyma nauju teismo nenagrinetu pagrindu, juolab kad tokia pozicija ji jau buvo išreiškusi atsakyme i pakartotine pretenzija. Taigi kasatoriu Memorandumo turinio atitikties Konkurso salygoms klausima kaip atsakoves sprendimo atmesti ju pasiulyma pagrinda teismai vertino nepažeisdami proceso normu, todel nagrinejamoje byloje kasacinis teismas del jo taip pat turi pasisakyti.

34Kita vertus, teiseju kolegija, sutikdama su kasatoriu pozicija del perkanciosios organizacijos pareigos užtikrinti tiekeju teise i perkanciosios organizacijos veiksmu peržiuros veiksminguma, pažymi, kad pirmosios ir apeliacines instancijos teismai neišsamiai ivertino šiuos bendraieškiu argumentus. Vis delto šiuo pagrindu, ypac atsižvelgiant i kitus kasacinio skundo ir atsiliepimu i ji argumentus, nera pagrindo del šios bylos dalies naikinti apeliacines instancijos teismo nutarties ir byla gražinti nagrineti iš naujo, juolab kad teiseju kolegija toliau pateikiamais išaiškinimais užpildo skundžiamo teismo sprendimo motyvavimo spragas.

35Iš nuosekliai suformuotos kasacines praktikos matyti tiekeju pažeistu teisiu veiksmingos gynybos principo užtikrinimo, kuri igyvendina tiek perkanciosios organziacijos, tiek teismai, svarba. Naudojimosi perkanciosios organizacijos priimtu sprendimu peržiuros proceduros veiksminguma suponuoja tiekejams prieinami ir efektyvus ju teisiu gynybos mechanizmai, reali galimybe jais pasinaudoti (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutarti, priimta byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmerges rajono savivaldybes administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodyta praktika).Vienas iš aptariamo principo turinio elementu – tinkamas perkanciosios organizacijos ir tiekejo bendradarbiavimas, inter alia pastarojo informavimas apie del jo ar jo varžovu pasiulymu priimtus sprendimus.

36Kasacinio teismo pažymeta, kad Viešojo pirkimo komisijos sprendimu motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekejams, nes šie jiems leidžia suprasti perkanciosios organizacijos veiksmu galimo (ne)teisetumo bei ju interesu užtikrinimo ar pažeidimo pobudi ir apimti, todel suponuoja tiekeju galimybe tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Perkanciosios organizacijos veiksmu teisetumas ir ju atitiktis VPI 16 straipsnio 3 dalies reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi buti vertinami atsižvelgiant i tai, kokiu padaryta pažeidimu – ar del sprendimu motyvu nebuvimo iš viso, ar del ju glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, paveluoto ju išsamaus pateikimo arba kitokiu ju trukumu, taip pat ar šie trukumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybes nustatomos ivertinant perkanciosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos protokolo turini ir kitus pirkimo proceduru dokumentus (pretenzijas, atsakymus i pretenzijas, kita susirašinejimo medžiaga). Pagal šiuos duomenis turi buti ivertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti komisijos sprendima yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešuju pirkimu pamatines nuostatas del pirkimo proceduru skaidrumo, viešojo pirkimo dalyviu lygiateisiškumo ir kt. (VPI 3 straipsnis). Vertinant tiekeju informatyvumo pakankamuma, atsižvelgtina i tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose itvirtinti perkanciosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Konkurso rezultatus), nors ir budami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekejui, reikalingos ginant savo galbut pažeistas teises, pateikima ar ne. Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko VPI 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taciau perkancioji organizacija visos proceduros metu teike informacija ir tai tiekejams leido suprasti perkanciosios organizacijos veiksmu galimo neteisetumo bei tiekeju interesu pažeidimo apimti ir taip buvo užtikrinta ju galimybe tinkamai ginti savo pažeistas teises, tai teismas gali daryti išvada, kad pažeidimai del informacijos trukumo ir motyvavimo nera esminiai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. gegužes 9 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Kanalu valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011).

37Jau mineta, kad bendraieškiai paveluotai buvo supažindinti su nauju atsakoves sprendimo atmesti ju pasiulyma pagrindu, vis delto sugebejo šiais duomenimis pasinaudoti teikdami ieškini teismui. Sutiktina su kasatoriu argumentais, kad perkanciosios organizacijos pranešimas del Memorandumo turinio trukumu nelaikytinas tinkamu pranešimu apie pasiulymo neatitikti bei nera vien tik formalus priimamu sprendimu itvirtinimo trukumas tiek del tokios informacijos pateikimo budo (pasiulymo neatitiktys nurodytos ne Viešojo pirkimo komisijos protokole, o atsakyme i pretenzija, kuria paliko nenagrineta), tiek momento prasme (pranešta ieškinio, apie kurio padavimo ketinima žinojo, išvakarese). Tai sudaro pagrinda perkanciosios organizacijos veiksmus peržiuros proceduroje pripažinti nenuosekliais, dviprasmiškais ir pažeidžianciais veiksmingos gynybos principa. Šiame kontekste kasacinis teismas atkreipia demesi i tai, kad VPI itvirtinta tiekeju teise del perkanciuju organizaciju sprendimu paduoti viena pretenzija, veliau teikti ieškini teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrineta, o perkanciosios organizacijos turi teise pakartotines (del to paties sprendimo tuo paciu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinetas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaiciuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinejima ar nuo datos, kai ji turejo buti išnagrineta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2012).

38Vis delto kasacinis teismas pažymi, kad atsakoves atsakyme i pakartotine bendraieškiu pretenzija nurodyti ju pasiulymo trukumai, – naujas perkanciosios organizacijos sprendimas, kuri tiekejas gali skusti pagal VPI 94 straipsnio nuostatas, nes apie ši pagrinda jam nebuvo pranešta anksciau. Atsakoves 2012 m. gegužes 3 d. rašte nurodytos aplinkybes del Memorandumo turinio ir kitu tiekejo pasiulymo aspektu negalejo buti tiekejo veiksmingai apskusti iki teismo, nes perkancioji organizacija pakartotine pretenzija paliko nenagrineta, todel tiekejas rizikavo praleisti ieškinio senaties termina atsakoves sprendimui skusti del tiekejo sažiningumo deklaraciju. Teiseju kolegija konstatuoja, kad tiekeju veiksmingos teisiu gynybos neužtikrina tokia situacija, kai del paveluoto informavimo apie perkanciosios organizacijos sprendimo nauja pagrinda tiekejas priverstas vienu metu dalyvauti dviejuose skirtingose ginco procedurose: teismineje del pirmojo sprendimo atmesti pasiulyma pagrindo (del tiekeju sažiningumo deklaraciju) ir ikiteismineje del naujojo, susijusio su Memorandumo turiniu (kadangi atidejimo terminas dar nebuvo pasibaiges (pranešimas apie Konkurso rezultatus priimtas 2012 m. rugpjucio 24 d.) ir sutartis dar nesudaryta, tiekejas turejo teise pateikti pretenzija nauju pagrindu). Atsižvelgiant i tai, perkancioji organizacija privalejo iš karto ivertinti tiek tiekeju sažiningumo deklaraciju, tiek jungtines veiklos sutarciu turini, juolab kad abu šie dokumentai priskirtini tos pacios kategorijos duomenims.

39Teiseju kolegija, perkanciosios organziacijos veiksmus pripažinusi pažeidusiais tiekeju veiksmingos teisines gynybos principa, konstatuoja, kad šis pažeidimas nagrinejamos bylos atveju per se nelemia atsakoves sprendimo atmesti kasatoriu pasiulyma neteisetumo kvalifikavima. Visu pirma pažymetina, kad pagal VPI nuostatas griežciausi veiksmingumo principo pažeidimo padariniai siejami su nustatymu, ar perkanciosios organziacijos neteisetais veiksmais tiekejui buvo užkirsta galimybe sudaryti sutarti bei pasinaudoti kitais teisiu gynybos budais (VPI 951 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, atkreiptinas demesys i tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies sušvelnino perkanciosios organizacijos pažeidimo padarinius. Nors, kaip mineta, bendraieškiai pozicijai del Memorandumo turinio atitikties Konkurso salygoms parengti turejo tik viena diena, taciau teismo proceso metu teikdami procesinius dokumentus galejo aiškiai išdestyti savo pozicija del šio ginco aspekto (pateiktas ieškinys, dublikas bei papildomi bendraieškiu paaiškinimai), be to, jie aktyviai naudojosi teise prašyti taikyti laikinasias apsaugos priemones, o ginco viešojo pirkimo sutartis sudaryta 2012 m. lapkricio 7 d., t. y. pirmosios instancijos teismui priemus 2012 m. spalio 29 d. procesini sprendima.

40Kasacinis teismas nurodo, kad, nustacius veiksmingumo principo pažeidima, kuris pagal istatyma nesudaro pagrindo naikinti sudarytos viešojo pirkimo sutarties, teismas i šia aplinkybe gali atsižvelgti vertindamas perkanciosios organziacijos veiksmus del tiekejo pasiulymo vertinimo, taip pat paskirstydamas tarp šaliu ju patirtas bylinejimosi išlaidas (žr., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutarti, priimta civilineje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybes sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

41Del jungtines veiklos sutarties turinio aiškinimo (tikslinimo) apimties ir galimybes

42Pagal kasacine praktika del reikalavimu tiekejams šie skirstomi i: reikalavimus tiekeju kvalifikacijai, negatyvaus pobudžio reikalavimus, kurie riboja ar draudžia tiekeju dalyvavima konkurse, bei kitus reikalavimus. Reikalavimai, susije su jungtines veiklos sutartimi, priskirtini butent kitiems reikalavimams, nes tokia salyga nekvalifikuotina reikalavimu tiekeju kvalifikacijai, kaip tokiai, o pripažintina salyga (reikalavimu) del pasiulymo rengimo, dalyvavimo konkurse bei viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutarti, priimta civilineje byloje UAB „ERP“ v. Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2011 m. birželio 27 d. nutarti, priimta civilineje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipedos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011).

43Atsižvelgiant i tai, kad toks reikalavimas tiekejams nera reikalavimas tiekeju kvalifikacijai, kaip tokiai (nors su ja ir susijes), tai atitikties nustatymui ar perkanciosios organizacijos del to priimamu sprendimu teisetumo vertinimui arba galimu netikslumu šalinimui netaikytinos VPI nuostatos del tiekeju kvalifikacijos tikrinimo (VPI 32 straipsnio 5 dalis) ar pasiulymu vertinimo, t. y. VPI 39 straipsnio 1 dalis (ši nuostata reguliuoja pasiulymu siauraja prasme vertinima, ju aiškinima ir formaliu klaidu koregavima, nekeiciant pasiulymo esmes). Kita vertus, tokio pobudžio reikalavimui tiekejams VPI nenustatyta konkrecios atitikties vertinimo tvarkos. Vis delto tai per se negali lemti absoliutaus draudimo tiekejams paaiškinti, patikslinti jungtines veiklos sutarties ar perkanciajai organizacijai jos turini vertinti tinkamu, jei formos ar kitokio pobudžio netikslumai nekeicia ju esmes. Jei butu priešingai, net ir mažiausia formali nurodytu dokumentu neatitiktis, nekeicianti ju turinio esmes, lemtu perkanciosios organizacijos pareiga visa tiekejo pasiulyma atmesti kaip neatitinkanti pirkimo salygu. Tai butu nesuderinama su skaidrumo principo, perkanciasias organizacijas ipareigojancio laikytis pirkimo salygu, turinio aiškinimu ir taikymu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Be to, tai lemtu neproporcingus perkanciosios organizacijos veiksmus.

44Šalys (kasatoriu, atsakoves, treciojo asmens) del tiekejams suteiktos galimybes tikslinti bei aiškinti jungtines veiklos sutarti iš esmes gincijasi del tokios teises apimties, t. y. kokio pobudžio netikslumai gali buti tikslinami. Teiseju kolegija konstatuoja, kad nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-293/2011, itvirtintoje teises aiškinimo taisykleje (negali lemti absoliutaus draudimo tiekejams paaiškinti, patikslinti jungtines veiklos sutarties ar perkanciajai organizacijai jos turini vertinti tinkamu, jei formos ar kitokio pobudžio netikslumai nekeicia ju esmes) išskirtinos dvi skirtingos situacijos: leidimas tikslinti jungtines veiklos sutarties turini bei jo vertinimas iš karto tinkamu, nereikalaujant jokio patikslinimo, jei netikslumai neesminiai. Minetoje nutartyje kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad formalus jungtines veiklos sutarties (formos ar turinio) netikslumai per se nesudaro pagrindo perkanciajai organizacijai neleisti ju ištaisyti ir del to atmesti tiekeju pasiulyma. Be to, takart kasacinis teismas atskirai pažymejo, kad perkancioji organizacija tiekejams leido koreguoti jungtines veiklos sutarties turini. Atsižvelgdama i tai, teiseju kolegija konstatuoja, kad pagal pasiulymu vertinimo proporcingumo principa bei del jungtines veiklos sutarties pobudžio (kiti reikalavimai tiekejams) ir tikslo tiekejai turi teise tikslinti ir aiškinti šios sutarties turini, jei be šiu veiksmu, vadovaujantis turininguoju vertinimu, perkancioji organizacija iš karto negali konstatuoti pasiulymo placiaja prasme atitikties pirkimo salygoms.

45Teiseju kolegija taip pat konstatuoja, kad jungtines veiklos sutarties turinio trukumu kvalifikavimas esminiais ir formaliais šio pobudžio reikalavima de facto prilygintu pasiulymui siauraja prasme, del kurio pagal ligšioline kasacine praktika taikomi griežtesni vertinimo ir tikslinimo kriterijai (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. lapkricio 16 d. nutarti, priimta civilineje byloje AB „ORLEN LIETUVA“ v. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, bylos Nr. 3K-3-498/2012). Toks prilyginimas paneigtu ivairaus pobudžio reikalavimu atskyrima tarpusavyje, skirtingu VPI normu tarpusavio santyki ir taikyma. Be to, pirmiau nurodytoje nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-583/2008, buvo sprendžiamas jungtines veiklos sutarties turinio, susijusio su partneriu atsakomybes apimtimi prieš perkanciaja organizacija, trukumo klausimas (vietoj solidariosios atsakomybes šalys nustate subsidiariaja), kuris nera esmingai skirtingas nuo nagrinejamo šioje byloje. Taip pat pažymetina, kad, atsižvelgiant i solidariosios atsakomybes reguliavima kaip jungtines veiklos sutarties netikslumo vertinimo pagrinda, panaši situacija nagrinejama ir šioje byloje, nes VPI 18 straipsnio 8 dalyje itvirtintas aiškus draudimas keisti viešojo pirkimo sutarti, jei tai pažeistu viešuju pirkimu principus (paprastai kontrahento pakeitimas tokiam draudimui prieštarautu). Kita vertus, del jungtines veiklos sutarties pobudžio ir reikšmes šio sandorio salygu trukumu reikšmingumo nustatymas galetu lemti pernelyg didele perkanciosios organizacijos laisve, nes ji sprestu, ar atitinkamas tikslinimas keicia jungtines veiklos sutarties ir pasiulymo esme ar ne. Atkreiptinas demesys i tai, kad iš visu iš pradžiu perkanciosios organizacijos nustatytu Memorandumo trukumu šaliu gincas procese galiausiai apsiribojo tik šio dokumento galiojimo ir šaliu teisiu bei pareigu peremimo klausimais.

46Teiseju kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta pozicija koreliuoja su ankstesne kasacine praktika, kurioje pasisakoma del jungtines veiklos sutarties reikšmes. Jau pacios jungtines veiklos sutarties sudarymas ir pateikimas – tiekeju valios išraiška kartu dalyvaujant konkurse siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todel formalios neatitiktys jos nepaneigia. Sutartiniai santykiai tarp jungtines veiklos sutarties šaliu yra reikšmingi tiek, kiek užtikrina antraji sutartini santyki, kuris gali kilti ieškovui laimejus konkursa tarp jungtines veiklos sutarties pagrindu veikianciu partneriu ir perkanciosios organizacijos. Kol pagal jungtines veiklos sutarti nevykdoma jokia ukine veikla, nera pagrindo kilti sutartinei atsakomybei prieš kreditoriu. Solidarioji partneriu atsakomybe šiuo atveju yra preziumuojama, todel ieškovas su savo partneriu negaletu remtis savo jungtines veiklos sutarties nuostatomis prieš kreditoriu. Realios ir (ar) potencialios gresmes perkanciajai organizacijai kriterijus vertintinas reikšmingu sprendžiant del jos veiksmu, atmetant tiekejo pasiulyma del formaliu netikslumu, teisetumo (pirmiau nurodytos kasacines bylos Nr. 3K-3-583/2008 ir 3K-3-293/2011).

47Atkreiptinas demesys i tai, kad Konkurso salygu 26 punkte itvirtinta, kad, pateikdamas pasiulyma, tiekejas sutinka su šiomis konkurso salygomis ir patvirtina, jog pasiulyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viska, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties ivykdymui. Be to, Konkurso salygu III dalies (Konkrecios sutarties salygos) 1.5 punkte nurodyta, kad Sutarti sudarantys dokumentai turi buti traktuojami kaip paaiškinantys vienas kita. Tuo tikslu nustatomas toks dokumentu svarbos eiliškumas: a) Rangos sutartis; b) pasiulymo forma, pasiulymo priedas; c) pirkimo dokumentai ir ju paaiškinimai (patikslinimai); d) konkrecios sutarties salygos; e) Bendrosios sutarties salygos; f) techninis projektas; g) pasiulymas ir jo paaiškinimai (patikslinimai); h) darbu kiekiu žiniarašciai; i) kiti sutarti sudarantys dokumentai (jei tokiu butu). Taigi pagal šias nuostatas akivaizdu, kad tiekeju pasiulymai neturi pirmenybes prieš pirkimo dokumentus, tiekejai negali jais remtis prieš perkanciaja organizacija siekdami išvengti prisiimtu isipareigojimu pagal viešojo pirkimo sutarti ar atsakomybes.

48Kasacinis teismas konstatuoja, kad perkancioji organizacija privalejo kreiptis i tiekeja jo prašydama paaiškinti ir patikslinti Memorandumo turini. Byloje nustatyti priešingi jos veiksmai bei sprendimas atmesti bendraieškiu pasiulyma pripažistami neteisetais, formaliais bei neproporcingais. Atsižvelgiant i tai, kasaciniame skunde pateikti prašymai pripažinti neteisetais atsakoves sprendimus, priimtus Konkurse, pagristi. Del šios bylos dalies kasacinis teismas keicia pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimus bei ieškini tenkina.

49Del procesines bylos baigties

50Pagal nuosekliai suformuota kasacine praktika teismas, nustates, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teises normoms, turi ex officio pripažinti sandori niekiniu ir negaliojanciu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas i bylos dalyviu reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažista sandori niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus toki reikalavima, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia del niekinio sandorio teisiniu padariniu, nes, tik išsprendus del negaliojancio sandorio teisiniu padariniu, užbaigiamas ginco sprendimas ir atkuriama teisine taika (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 13 d. nutarti, priimta civilineje byloje Vilniaus miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybe, UAB „Vilniaus kapitaline statyba“ ir UAB „Veikme“, bylos Nr. 3K-3-505/2009).

51Teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybes ir ju vertinimas suponuoja išvada perkanciosios organziacijos ir treciuju asmenu 2012 m. lapkricio 7 d. sudaryta viešojo pirkimo sutarti pripažinti neteiseta ab initio.

52Perkanciosios organizacijos veiksmu neteisetumo, kaip tokio, nustatymas ieškovui per se nesukelia tiesioginiu teisiniu padariniu, o tik ju prielaidas (pvz., reikalauti nuostoliu atlyginimo del neteisetu veiksmu, sukelusiu žala). Del to nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties teismai pagal savo kompetencija turetu spresti del visu galimu perkanciosios organizacijos neteisetu veiksmu padariniu. Teiseju kolegija konstatuoja, kad tam tikrus sprendimus priimti ar alternatyvius veiksmus atlikti gali tik perkanciosios organizacijos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipedos miesto savivaldybes administracija, UAB „Aumura“, bylos Nr. 3K-3-297/2011). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo perkanciosios organizacijos neteisetu veiksmu padariniu ir tiekeju pažeistu teisiu veiksmingos gynybos praktikoje išaiškinta atgalinio šaliu gražinimo i pirmine prieš pažeidima buvusia padeti prielaidos, salygos ir ribojimai (žr. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 9 d. nutarti, priimta civilineje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

53Kasacinis teismas nurodo, kad, nagrinejamoje byloje perkanciosios organizacijos veiksmus bei sprendimus del kasatoriu pasiulymo vertinimo, del pasiulymu eiles sudarymo ir laimetojo išrinkimo pripažinus neteisetais ir panaikinus, jos pareigos tinkamai atlikti viešojo pirkimo proceduras išlieka, todel ji su tiekejais gražinami i pirmine prieš pažeidima buvusia padeti. Gražinus perkanciaja organizacija i pirkimo proceduras, ji, pagal šioje byloje pateiktus išaiškinimus bei remdamasi VPI ir Konkurso salygomis, pagal savo kompetencija privalo iš naujo atlikti bendraieškiu pasiulymo vertinima.

54Del bylinejimosi išlaidu

55Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeites pirmosios ir apeliacines instancijos teismu procesinius sprendimus ar priemes nauja sprendima, atitinkamai pakeicia bylinejimosi išlaidu paskirstyma.

56Ieškove, paduodama ieškini, apeliacini skunda ir kasacini skunda sumokejo 3000 Lt žyminio mokescio, šios išlaidos jai priteisiamos iš atsakoves.

57Iš bylos medžiagos matyti, kad Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. apeliacines ir kasacines instancijos teismuose patyre iš viso 24 946,17 Lt atstovavimo išlaidu advokato pagalbai apmoketi (T. 4, b. l. 121 –124, papildoma bylos medžiaga), kurias prašo priteisti iš atsakoves. Nors šios išlaidos viršija Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintu Lietuvos advokatu tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. IR-85, nuostatose nurodyta rekomenduojamus priteisti užmokescio dydžius, taciau del pirmiau nurodytu neteisetu atsakoves veiksmu, neužtikrinanciu tiekeju pažeistu teisiu gynyba, prašomos atlyginti išlaidos nemažinamos.

58Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, kasacinis teismas patyre 55,47 Lt tokiu išlaidu, šios i valstybes biudžeta priteistinos iš atsakoves (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

59Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendima bei Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti.

61Panaikinti šiuos atsakoves Viešojo pirkimo komisijos sprendimus: 2012 m. rugpjucio 2 d. sprendima atmesti bendraieškiu pasiulyma, 2012 m. rugpjucio 23 d. sprendimus nustatyti pasiulymu eile, treciuju asmenu pasiulyma pripažinti laimetoju.

62Pripažinti niekine ir negaliojancia 2012 m. lapkricio 7 d. akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ ir ukio subjektu grupes, sudarytos iš akcines bendroves „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, a.s ir uždarosios akcines bendroves „Fima“, viešojo pirkimo sutarti.

63Priteisti ieškovams Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. iš atsakoves akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ 3000 (tris tukstancius) Lt žyminio mokescio ir 24 946,17 Lt (dvidešimt keturis tukstancius devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 17 ct) atstovavimo išlaidu, turetu apeliacines ir kasacines instancijos teismuose, atlyginima.

64Priteisti iš atsakoves akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ 55,47 Lt (penkiasdešimt penkis litus 47 ct) išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu kasaciniame teisme, i valstybes biudžeto surenkamaja saskaita (išieškotojas – Valstybine mokesciu inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), imokos kodas 5660).

65Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal... 3. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 4. I. Ginco esme... 5. Kasacine tvarka nagrinejamoje byloje gincas, kiles iš viešuju pirkimu... 6. Perkancioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau –... 7. Bendraieškiai kreipesi i teisma, prašydami panaikinti perkanciosios... 8. II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu sprendimo ir nutarties esme... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu bendraieškiu... 10. Kita vertus, teismas sutiko su atsakoves pozicija, kad tiekejo pasiulymas del... 11. Teismas taip pat pažymejo, kad bendrieškiu Memorandumo 3.4 punkte itvirtinta... 12. Teismas taip pat atkreipe demesi i tai, kad pirmiau nurodytas Memorandumo... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 14. Teismas nesutiko su bendraieškiu argumentais, kad jie turejo teise susitarti... 15. Apeliacines instancijos teismas nesutiko su apeliantu argumentu, kad pirmosios... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu bendraieškiai Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y... 18. Treciasis asmuo UAB „Fima“ pateike atsiliepima i kasatoriu kasacini skunda,... 19. Atsakove AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateike atsiliepima i kasatores... 20. 1. Atsakove teigia, kad pirmosios ir apeliacines instancijos teismai pagristai... 21. 2. Atsakove atkreipia demesi i kasacine praktika, kurioje pažymeta, kad VPI... 22. 3. Atsakove nesutinka su kasatoriu pozicija del proceso teises normu... 23. Šalys procesiniuose dokumentuose detaliai išdeste argumentus del tiekejo... 24. Teiseju kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dali kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 27. Nagrinejamoje byloje teiseju kolegija proceso ir materialiosios teises... 28. Del ikiteismines ir teismines ginco nagrinejima reguliuojanciu teises normu... 29. Kasatoriai viso teismo proceso metu nuosekliai laikesi pozicijos, kad,... 30. Teiseju kolegija, tik iš dalies sutikdama su tokia kasatoriu pozicija,... 31. Kasacinio teismo ne karta, inter alia viešuju pirkimu bylose, spresta del... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nors atsakove apie nauja sprendimo atmesti... 33. Teiseju kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi,... 34. Kita vertus, teiseju kolegija, sutikdama su kasatoriu pozicija del... 35. Iš nuosekliai suformuotos kasacines praktikos matyti tiekeju pažeistu teisiu... 36. Kasacinio teismo pažymeta, kad Viešojo pirkimo komisijos 37. Jau mineta, kad bendraieškiai paveluotai buvo supažindinti su nauju atsakoves... 38. Vis delto kasacinis teismas pažymi, kad atsakoves atsakyme i pakartotine... 39. Teiseju kolegija, perkanciosios organziacijos veiksmus pripažinusi... 40. Kasacinis teismas nurodo, kad, nustacius veiksmingumo principo pažeidima,... 41. Del jungtines veiklos sutarties turinio aiškinimo (tikslinimo) apimties ir... 42. Pagal kasacine praktika del reikalavimu tiekejams šie skirstomi i:... 43. Atsižvelgiant i tai, kad toks reikalavimas tiekejams nera reikalavimas tiekeju... 44. Šalys (kasatoriu, atsakoves, treciojo asmens) del tiekejams suteiktos... 45. Teiseju kolegija taip pat konstatuoja, kad jungtines veiklos sutarties turinio... 46. Teiseju kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta pozicija koreliuoja su ankstesne... 47. Atkreiptinas demesys i tai, kad Konkurso salygu 26 punkte itvirtinta, kad,... 48. Kasacinis teismas konstatuoja, kad perkancioji organizacija privalejo kreiptis... 49. Del procesines bylos baigties... 50. Pagal nuosekliai suformuota kasacine praktika teismas, nustates, kad sandoris... 51. Teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybes ir ju vertinimas... 52. Perkanciosios organizacijos veiksmu neteisetumo, kaip tokio, nustatymas... 53. Kasacinis teismas nurodo, kad, nagrinejamoje byloje perkanciosios organizacijos... 54. Del bylinejimosi išlaidu... 55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 56. Ieškove, paduodama ieškini, apeliacini skunda ir kasacini skunda sumokejo... 57. Iš bylos medžiagos matyti, kad Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y... 58. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. pažyma apie... 59. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 60. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendima bei... 61. Panaikinti šiuos atsakoves Viešojo pirkimo komisijos sprendimus: 2012 m.... 62. Pripažinti niekine ir negaliojancia 2012 m. lapkricio 7 d. akcines bendroves... 63. Priteisti ieškovams Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. iš... 64. Priteisti iš atsakoves akcines bendroves „Lietuvos geležinkeliai“ 55,47... 65. Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir...