Byla 3K-3-324/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prašymą dėl papildomo sprendimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų, priimtų viešajame pirkime, panaikinimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A.S., veikianti per Eurovia CS, a.s. filialą Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, priėmimo, o šio prašymo netenkinus – išaiškinti šios nutarties rezoliucinės dalies padarinius pripažinto niekiniu sandorio šalims.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 7 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013, kuria tenkino kasatorių (bendraieškių) Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. kasacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikino atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ Viešojo pirkimo komisijos atitinkamus sprendimus bei atsakovės ir trečiųjų asmenų AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, a.s., UAB „Fima“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia.

5Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė tos pačios dienos prašymą Nr. 2-3112 dėl papildomo sprendimo arba sprendimo išaiškinimo (toliau – Prašymas). Atsakovės Prašymas susijęs su jos nurodoma aplinkybe, kad, vykdydama kasacinio teismo niekine pripažintą sutartį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. gruodžio 28 d. rangovams iš anksto sumokėjo 19 956 473,40 Lt. Atsakovė Prašyme pažymėjo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių jo šalims ir nesprendė dėl restitucijos taikymo. Dėl to AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo teismo arba priimti papildomą sprendimą – perduoti panaikintos viešojo pirkimo sutarties padarinių klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba, šios Prašymo dalies teismui netenkinus, – 2013 m. birželio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį (atsižvelgiant į motyvuojamąją) išaiškinti, ar ši gali būti suprantama kaip suteikianti teisę AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš rangovų priverstinai išieškoti jiems sumokėtą pirmiau nurodytą avansinį mokėjimą.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7Išnagrinėjęs atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ Prašyme nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendžia, kad prašymai priimti papildomą sprendimą arba išaiškinti 2013 m. birželio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį nepagrįsti, todėl netenkintini. Teisėjų kolegijos pozicija grindžiama šiais argumentais.

8Papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas nereglamentuojamas CPK XVII skyriuje, kuriame įtvirtinta bylų proceso kasaciniame teisme tvarka. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu nurodytame CPK skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime neišspręstas; išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

9Iš pristatyto reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas (nutartis) teismo priimamas tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Dėl to akivaizdu, kad ne visi klausimai, dėl kurių teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, sprendime nepasisakė priimdamas sprendimą, gali būti papildomo sprendimo (nutarties) objektu. Neginčytina ir tai ne kartą akcentuota kasacinio teismo praktikoje, kad teismui, viešojo pirkimo sutartį pripažinus niekine, procesiniame sprendime taip pat reikia pasisakyti ir dėl negaliojančio sandorio padarinių, inter alia restitucijos taikymo ar netaikymo. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismo pareiga turi būti derinama su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir proceso šalių reikalavimų turiniu bei jų ribomis. Atsakovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Nacionalinio stadiono byloje (kasacinė nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009), šios išvados nepaneigia. Tąkart kasacinis teismas sprendė dėl restitucijos taikymo negalimumo tik dėl atliktų rangos darbų dalies, tačiau, byloje nesant duomenų, o proceso šalims neteikiant atitinkamų reikalavimų, nesprendė šalių tarpusavio atsiskaitymo (už atliktus darbus ar avanso) klausimo ar kitų pripažintos niekine sutarties šalių teisinių santykių aspektų, pavyzdžiui, dėl į statybos aikštelę pristatytų, bet nepanaudotų ir nesumontuotų medžiagų ir atlyginimo už jas paskirstymo tarp užsakovo ir rangovo.

10Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nei pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesuose, nei atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei trečiojo asmens UAB „Fima“ procesiniuose dokumentuose, teiktuose kasaciniam teismui, nebuvo nagrinėti civilinių santykių, kylančių iš viešojo pirkimo sutarties, aspektai, inter alia užsakovo rangovui sumokėto avanso klausimas, todėl jis kasacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. priimtoje nutartyje taip pat nenagrinėtas. Nors žemesnės instancijos teismai šio klausimo nesprendė objektyviai – pirmosios instancijos teismo proceso metu viešojo pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta, o apeliacinio proceso metu šalys šio klausimo nekėlė, be to, apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikus nepakeistą, nekilo poreikio spręsti dėl užsakovo ir rangovų teisinių santykių, tačiau atsakovė 2012 m. gruodžio 28 d. išankstinio mokėjimo klausimo nekėlė ir teikdama 2013 m. balandžio 2 d. atsiliepimą į bendraieškių kasacinį skundą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad išankstinio mokėjimo faktas paaiškėjo tik kasaciniam teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo klausimu nei kasacinės, nei pirmosios instancijos teismams nėra teisinio pagrindo dėl negaliojančio sandorio padarinių priimti papildomo sprendimo (nutarties).

11Dėl tų pačių pagrindų teisėjų kolegija taip pat atmeta AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymą išaiškinti šios nutarties rezoliucijos dalį pripažintos niekine atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytos sutarties padarinių prasme. Kasacinis teismas taip pat atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad tiek dėl papildomo sprendimo, tiek dėl kasacinio teismo nutarties išaiškinimo nėra pagrindo spręsti ir dėl to, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais; tokiu atveju iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos; statybos rangos sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymai, rangovo reikalavimas gauti atlyginimą už atliktus darbus nėra restitucija; tai – statybos rangos sutarties vykdymo klausimai, kurie turi būti sprendžiami pagal sutarties sąlygas ir atitinkamų CK normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. 3K-3-436/2011)

12Teisėjų kolegija dėl aptariamos nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo taip pat pažymi, kad pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir kasaciniame procese (CPK 340 straipsnio 5 dalis), jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Šiugždaitės pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

13Atsakovė kreipėsi su prašymu išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties rezoliucijos dalį dėl viešojo pirkimo sutarties, pripažintos niekine ir negaliojančia, padarinių šio sandorio šalims, klausiant, ar užsakovas, remdamasis šia nutartimi, gali iš rangovų priverstinai išieškoti jiems sumokėtą avansą. Taigi AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo išaiškinti ne sprendimo rezoliucijos dalies turinį dėl jo neaiškumo ar dviprasmiškumo, bet siekia, kad teismas pasisakytų byloje iš esmės nenagrinėtu klausimu bei išreikštų poziciją dėl niekinio sandorio galimų padarinių.

14Teisėjų kolegija dėl visų pirmiau nurodytų argumentų atsisako priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovų Electren S.A. ir Cobra Instalaciones y Servicios, S.A. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų, priimtų viešajame pirkime, panaikinimo, tretieji asmenys – AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, A.S., veikianti per Eurovia CS, a.s. filialą Lietuvoje, UAB „Fima“, ar šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat išaiškinti pirmiau nurodytos nutarties rezoliucinę dalį.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalimi, 278 straipsnio 1, 3 dalimis, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Netenkinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymo priimti papildomą sprendimą ar išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.