Byla 1A-127-149/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui, nuteistojo gynėjui Zitai Malovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda.

2Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3D. G. nuteistas už tai, kad jis pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką, o būtent:

4jis, 2015 m. liepos 8 d., veikdamas tiesiogine tyčia, pareiškimu Nr. 10AP-17824 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą, esantį Algirdo g. 20, Vilniuje, dėl tariamai J. A. G. padarytos nusikalstamos veikos, tokiu būdu, nepagrįstai ir žinomai melagingai, kaltindamas J. A. G. savavaldžiavimu, t. y. neva už skolą neteisėtai perėmusį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris 47010 BJ, nors D. G. pats automobilį perdavė nukentėjusiajam Jonui A. G., kaip užstatą už skolą, taip pat pareiškime nurodydamas, jog Jonas A. G. jam, t. y. D. G., grasina susidorojimu, tokiu būdu, pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką.

52016-12-09 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo D. G. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo išnagrinėti bylą teisingai. Mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, bylos nagrinėjimas buvo nepagrįstai vilkinamas, taip pat jam nesuprantama kaltinimą palaikančių prokurorų kaita. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino įrodymus, nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo jam (apeliantui) rašytų žinučių turinį, vadovavosi tik išimtinai nukentėjusiojo Jono A. G. bei liudytojų G. S. ir L. V. parodymais.

6Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

7Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

9Nuteistojo D. G. veika kvalifikuota tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

10Nors D. G. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

11BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

12Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

13Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismų, priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka įrodymų turinį, o įrodymų vertinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Todėl kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino įrodymus. Faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias patvirtina viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, nustatyta, kad automobilį „VW Golf“, automobilio dokumentus ir raktelius kaltinamasis D. G. perdavė nukentėjusiajam J. A. G., kaip užstatą už skolą, gera valia, nieko neverčiamas, o liudytojas D. P. (D. P.) patvirtino, kad automobilį kaltinamajam D. G. jis perdavė tikėdamasis, kad kaltinamasis jį pataisys ir grąžins, ir neleido jo perduoti tretiesiems asmenims. Be to, iš liudytojo D. P. parodymų matyti, kad D. P., paskambinęs telefonu kaltinamajam D. G., norėdamas pasiteirauti, kur yra jam priklausantis automobilis, būtent iš kaltinamojo D. G. sužinojo automobilio „VW Golf“ buvimo vietą, iš kurios, pasitelkęs policijos pareigūnus, liudytojas D. P. ir atsiėmė jam priklausantį automobilį. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam D. G. buvo žinoma automobilio buvimo vieta dar prieš jam kreipiantis pareiškimu dėl automobilio pagrobimo į policiją, kas paneigia jo teisiamajame posėdyje nurodytą teiginį, jog nukentėjusysis J. A. G. automobilį „VW Golf“ pasiėmė savavališkai, prieš kaltinamojo D. G. valią. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje nenustatyta, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojai G. S. ir L. V., patvirtinę matę, kaip kaltinamasis D. G. perdavė automobilį, automobilio dokumentus ir raktelius nukentėjusiajam J. A. G., turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį D. G..

15Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neginčijami įrodo, kad D. G. 2015 m. liepos 8 d., veikdamas tiesiogine tyčia, melagingu pareiškimu Nr. 10AP-17824 kreipdamasis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą, esantį Algirdo g. 20, Vilniuje, dėl tariamai J. A. G. padarytos nusikalstamos veikos, tokiu būdu, nepagrįstai ir žinomai melagingai, kaltino J. A. G. savavaldžiavimu, kuris, neva, už skolą neteisėtai perėmė automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris 47010 BJ, ir jam, t. y. D. G., grasina susidorojimu.

16Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.

17Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014, 2K-530/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

18D. G. apeliaciniame skunde pateikdamas tik subjektyvią nuomonę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, vėlgi, remdamasis tais pačiais argumentais, dėl kurių skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.

19Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – nuteistojo D. G. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, paskirta jam bausmė yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, – nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo nuosprendį naikinti ar keisti.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 3. D. G. nuteistas už tai, kad jis pateikė melagingą pareiškimą apie... 4. jis, 2015 m. liepos 8 d., veikdamas tiesiogine tyčia, pareiškimu Nr.... 5. 2016-12-09 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo D. G. apeliacinis... 6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį... 7. Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 9. Nuteistojo D. G. veika kvalifikuota tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 235... 10. Nors D. G. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo... 11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 12. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra... 13. Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato... 14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmos... 15. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neginčijami įrodo, kad D. G. 2015 m.... 16. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio... 17. Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė... 18. D. G. apeliaciniame skunde pateikdamas tik subjektyvią nuomonę dėl Vilniaus... 19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 21. Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti....