Byla 1-92-309/2013
Dėl ko buvo parašiusi pareiškimą policijai, tačiau susitaikydavo

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui M. F., gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, nukentėjusiajam R. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, bedarbė, gyv. ( - ), teista vieną kartą, teistumas išnykęs,

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5E. D. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. 2012 m. gruodžio 15 d., apie 13.40 val., ( - ), priklausančio O. D. gyvenamojo buto virtuvėje, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu R. M. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į pilvo sritį, taip padarydama R. M. durtai-pjautą, kiauryminę pilvo sienos žaizdą su plonųjų žarnų ir jų pasaitų sužalojimais, nukraujavimu į pilvo ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip sunkiai sužalojo savo sugyventinį R. M..

6Kaltinamoji E. D. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš visiškai ir parodė, kad nukentėjusysis R. M. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena devynis metus. 2012 m. gruodžio 15 d. pas juos į butą, adresu ( - ), atėjo kaimynas ir atsinešė 6 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. Alų gėrė nukentėjusysis ir kaimynas. Ji išgėrė tik vieną stiklinę alaus. Iš vakaro nebuvo gėrusi. Pabaigus gerti alų, kaimynas išėjo, o nukentėjusysis ėmė reikalauti, kad ji jam dar parneštų alkoholio. Ji tai daryti atsisakė ir tarp jų kilo konfliktas. Ji pjaustė mišrainę pietums ir sugyventinis ją pastūmė, ji norėdama atsistoti netyčia įsmeigė peiliu jam į pilvą. Nukentėjusysis nuėjo atsigulė į lovą, nuėjusi pamatė, kad jis kraujuoja, išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Anksčiau nukentėjusysis jos atžvilgiu naudodavo smurtą, dėl ko buvo parašiusi pareiškimą policijai, tačiau susitaikydavo.

7Ji buvo išgėrusi stiklinę alaus. Daugiau alkoholio tą dieną negėrė. Buvo blaivi, todėl nepripažįsta, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Su ligonių kasa sudarė sutartį, jog per penkis metus padengs civilinį ieškinį.

8Nukentėjusysis ją išprovokavo vien stumdamas, ji išsigando galvojo, kad gali būti blogiau, nes jis buvo gan girtas. Dėl šios nusikalstamos veikos labai gailisi, nori gyventi toliau laisvėje. Su nukentėjusiuoju padarė išvadas, jis prižadėjo, kad daugiau jis taip nesielgs, jos neprovokuos.

9Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji jo sugyventinė, kartu gyvena devynis metus. 2012 m. gruodžio mėn. dieną prieš įvykį iš darbo grįžo girtas ir parsinešė alkoholio, kad galėtų naktį išgerti. 2012 m. gruodžio 15 d., dieną, apie 13 val. atėjo kaimynas ir atsinešė alaus. Kaltinamoji išgėrė tik stiklinę alaus. Jis su kaimynu išgėrė atsineštą alų, kaimynas išėjo, nes jis su kaltinamąja ėmė konfliktuoti. Jis norėjo dar išgerti ir siuntė kaltinamąją į parduotuvė parnešti alkoholio. Kaltinamoji pasakė, kad „užtenka“. Jis supykęs kaltinamąją stumtelėjo, o ji tuo momentu pietums pjaustė mišrainę. Dūrio jis nepajuto, nuėjo atsigulti. Kaltinamoji pati iškvietė greitąją pagalbą, jis jos neprašė tai daryti.

10Anksčiau tarp jų kildavo konfliktai, yra ne kartą naudojęs kaltinamosios atžvilgiu fizinį smurtą, kai kildavo konfliktai ji jo peiliu nėra badžius, tylėdavo kaip pelytė.

11Jo elgesys išprovokavo kaltinamosios veiksmus. Prašo jos nebausti, jeigu bausti, tai skirti kuo švelnesnę bausmę. Gyvena kartu, jo elgesys pasikeitė.

12Iš 2012-12-15 Všį ( - ) greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės Nr. ( - ) kopijos matyti, kad 2012-12-15, 13.44 val. priimtas iškvietimas dėl R. M. sužalojimo, adresu ( - ). Nuvykus R. M. rastas neblaivus, su durtine žaizda pilvo srityje (14 b. l.).

132012-12-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra ( - ). Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas virtuvinis peilis (15–26 b. l.).

14Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji E. D. patvirtino savo parodymus, parodydama kur ir kaip ji peiliu sužalojo savo sugyventinį R. M. (80-84 b. l.).

15Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. M. patvirtino savo parodymus, parodydamas kur ir kaip jį sužalojo E. D. (30-33 b.l.).

16Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ( - ) poskyrio specialisto išvadose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nurodyta, kad R. M. nustatyta durtai-pjauta, kiauryminė pilvo sienos žaizda su plonųjų žarnų ir jų pasaitų sužalojimais, nukraujavimo į pilvo ertmę, stovis po laparatomijos. Sužalojimai padaryti vieno kontakto su kietu aštriu daiktu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku. Kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su vidaus organų pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tyrimui pateiktu peiliu, tiek ir kitu, turinčiu tokias pačias savybes, peiliu (39, 41 b. l.).

17Įrodymų vertinimas

18Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

19Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios E. D., nukentėjusiojo R. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 15 d., apie 13.40 val., ( - ), buto virtuvėje, tarp kaltinamosios E. D. ir nukentėjusiojo R. M. kyla konfliktas, kurio metu kaltinamoji savo sugyventiniui nukentėjusiajam R. M. tyčia vieną kartą peiliu dūrė į pilvą, taip padarydama R. M. durtai-pjautą, kiauryminę pilvo sienos žaizdą su plonųjų žarnų ir jų pasaitų sužalojimais, nukraujavimu į pilvo ertmę, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip sunkiai sužalojo savo sugyventinį R. M...

20Konfliktas kyla dėl nukentėjusiojo R. M. veiksmų, kuris, būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, nevisiškai orientuodamasis aplinkoje, reikalauja, kad kaltinamoji nueitų į parduotuvę ir dar parneštų alkoholio, be priežasties išprovokuoja konfliktą, stumdo kaltinamąją, kuri rankoje laiko buitinį virtuvinį peilį. Kaltinamoji E. D., būdama supykusi ir norėdama nuraminti nukentėjusįjį, rankoje laikytu peiliu duria jam. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Jos tikslas – nuraminti nukentėjusįjį.

21Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios E. D. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo R. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. M. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios E. D. veikos rezultatas.

22Teismas sutinka su kaltinamosios E. D. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo R. M. sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji E. D., peiliu durdama nukentėjusiajam R. M., suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), kadangi sunkiai sutrikdyta sveikata buvo šeimos nariui, todėl kaltinamosios E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

23Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

24Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt).

25Byloje nustatyta, kad kaltinamoji E. D. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju konfliktavo, nukentėjusysis, būdamas girtas, ją stumdė, nurodo, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, pamačiusi, kad sužalojo nukentėjusįjį, iškvietė greitąją pagalbą, t. y. suteikė neatidėliotiną pagalbą, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė.

26Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios E. D. prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes.

27BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinė byla Nr. 2K-21/2011).

28Teismas, kaltinamosios E. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo R. M. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes nukentėjusysis, būdamas girtas, ją stumdė, reikalavo parnešti alkoholio, t. y. išprovokavo konfliktą.

29BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

30Kaltinamoji E. D. nurodo, kad stiklinę alaus išgėrė atėjus kaimynui, o nusikalstama veika padaryta kai nukentėjusysis su kaimynu išgėrė didelį kiekį alaus, ji ruošė pietus, t. y. nuo išgerto nedidelio kiekio alaus praėjus ilgam laiko tarpui. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad kaltinamoji E. D. nusikalstamos veikos padarymo dieną alkoholinių gėrimų nevartojo. Medicininių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji įvykio dieną būtų vartojusi alkoholiniu gėrimus, nepateikta. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad E. D. nusikalstamą veiką būtų padariusi apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl iš ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

31Bausmės skyrimas

32Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

33Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

34Skirdamas bausmę kaltinamajai E. D., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama patenkinamai.

35BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

36Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

37Nors kaltinamajai E. D. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti, t. y. kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

38Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

39BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamoji nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo, nusikalstamos veikos padarymo dieną toliau girtauja, pabaigus alkoholį, ir kaltinamajai virtuvėje ruošiant pietus ir rankoje laikant peilį, reikalauja parnešti alkoholio, o jai atsisakius tai daryti, panaudoja prieš ją smurtą, stumdo ir kaltinamoji rankoje turėtu, o ne pagriebusi, peiliu duria nukentėjusiajam, tai rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, išprovokuotas netinkamo nukentėjusiojo elgesio, šių aplinkybių visuma, pripažįstama išimtine aplinkybe sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

40Dėl civilinio ieškinio

41Iš ( - ) teritorinės ligonių kasos rašto (51 b. l.) matyti, kad už R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ ( - ) ligoninei sumokėta 1520,22 Lt, šias išlaidas apmokėjo ( - ) teritorinė ligonių kasa.

42Su kaltinamosios E. D. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios E. D. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1520,22 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamosios Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. M. gydymo išlaidos.

43Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys 1520,22 Lt civilinis ieškinys už nukentėjusiojo R. M. gydymą (49-50 b.l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamoji E. D. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jos padaryta nusikalstama veika.

44Tai, kad kaltinamoji E. D. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, ir numatė žalos atlyginimo tvarką, nėra pagrindas civilinį ieškinį atmesti ar palikti nenagrinėtą.

45Daiktiniai įrodymai: peilis, paimtas 2012 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

46Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų: nėra.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Nutarė

48E. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

49Priteisti iš E. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 1520,22 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du litus ir dvidešimt du centus) R. M. gydymo išlaidų atlyginimo, išieškojimą vykdant pagal 2013 m. birželio 10 d. sutartį, sudarytą tarp E. D. ir ( - ) teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

50Daiktinius įrodymus – peilį, paimtą 2012 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

51Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

52Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. E. D. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. 2012 m. gruodžio... 6. Kaltinamoji E. D. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš visiškai ir... 7. Ji buvo išgėrusi stiklinę alaus. Daugiau alkoholio tą dieną negėrė. Buvo... 8. Nukentėjusysis ją išprovokavo vien stumdamas, ji išsigando galvojo, kad... 9. Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji jo... 10. Anksčiau tarp jų kildavo konfliktai, yra ne kartą naudojęs kaltinamosios... 11. Jo elgesys išprovokavo kaltinamosios veiksmus. Prašo jos nebausti, jeigu... 12. Iš 2012-12-15 Všį ( - ) greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo... 13. 2012-12-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta... 14. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji E. D. patvirtino savo parodymus,... 15. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. M. patvirtino savo... 16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 17. Įrodymų vertinimas ... 18. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal... 19. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios E. D., nukentėjusiojo R. M.... 20. Konfliktas kyla dėl nukentėjusiojo R. M. veiksmų, kuris, būdamas sunkiai... 21. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje... 22. Teismas sutinka su kaltinamosios E. D. argumentu, kad ji neturėjo tyčios... 23. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 24. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 25. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji E. D. nuosekliai nurodo, jog ji su... 26. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios E. D.... 27. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia... 28. Teismas, kaltinamosios E. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis... 29. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia... 30. Kaltinamoji E. D. nurodo, kad stiklinę alaus išgėrė atėjus kaimynui, o... 31. Bausmės skyrimas... 32. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 33. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytą... 34. Skirdamas bausmę kaltinamajai E. D., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 35. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 36. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 37. Nors kaltinamajai E. D. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 38. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės,... 39. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo... 40. Dėl civilinio ieškinio... 41. Iš ( - ) teritorinės ligonių kasos rašto (51 b. l.) matyti, kad už R. M.... 42. Su kaltinamosios E. D. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos... 43. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos... 44. Tai, kad kaltinamoji E. D. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa sudarė... 45. Daiktiniai įrodymai: peilis, paimtas 2012 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos... 46. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų: nėra.... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 48. E. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 49. Priteisti iš E. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 1520,22 (vieną... 50. Daiktinius įrodymus – peilį, paimtą 2012 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos... 51. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 52. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...