Byla 1A-4-312/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūno Šumsko, sekretoriaujant Elzbietai Giedrei Mlečkaitei, Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai, išteisintajam Z. V. (Z. V.), jo gynėjui advokatui Albinui Januičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. D. (V. D.) ir jo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. T. (V. T.) ir jo atstovui advokatui Ignatijui Šuškevičiui (Šuškevič), nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. R. ir J. M., nukentėjusiajam P. M. (P. M.), ekspertams L. L., M. (M.) M., vertėjui Rimantui Skuratovič,

2viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. ir jo atstovo advokato Anatolijaus Novikovo apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Z. V. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, požymių. V. D., V. T., D. R., J. M. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Z. V. iškelta administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

5

  1. Z. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. spalio 30 d., apie 00.28 val., Šalčininkų r., 0,5 km kelio Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai, vairuodamas kaip naudotojas pil. G. V., gim. ( - ), priklausantį automobilį, Audi A8, v. n. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau – ir KET) 14 (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems), 133 (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, vairavo šį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą ir tiesiaeigiškumą ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) vairuojamo V. D., gim. ( - ), galinę dešiniąją dalį, nuvažiavęs nuo kelio į dešinės pusės kelkraštį, Audi A8, v. n. ( - ) vertėsi per dešinįjį šoną, stogą ir liko gulėti ant kairiojo šono, o automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) buvo bloškiamas į priekį, link kelio Šalčininkai – Ažulomis kairiojo krašto sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir palikęs kelio Šalčininkai – Ažulomis važiuojamosios dalies kairėje pusėje lanko formos padangų pėdsakus sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, dėl ko automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) keleivė V. T., gim. ( - ), nuo patirtų kūno sužalojimų mirė vietoje, nes eismo įvykio metu pastarajai buvo padaryti šie sužalojimai: kūno sumušimas, pasireiškęs kaktos, viršutinės lūpos, smakro dešinės pusės odos nubrozdinimais, dešinio skruosto poodine kraujosruva, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų šoninius skilvelius, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, dešinės pusės pasieninės krūtinplėvės, dešinio plaučio, krūtininės aortos plyšimais, dvigubu stuburo krūtininės dalies lūžiu su nugaros smegenų krūtininės dalies pilnu nutraukimu, abiejų kryžmens-klubakaulio jungčių, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, dešinės šlaunies poodine kraujosruva, daugybinėmis abiejų kojų plėštinėmis žaizdomis, dešinio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio atvirais skeveldriniais lūžiais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu (1100 ml skysto kraujo ir krešulių krūtinplėvės ertmėse, kraujo išsiliejimu į tarpuplaučio minkštuosius audinius) nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, o automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) keleivėms: J. M., gim. ( - ), dėl patirtų kūno sužalojimų, pasireiškusių kairės gužduobės lūžiu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, klubakaulių užpakalinių dyglių lūžiais ir kairio šlaunikaulio galvos išnirimu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir D. R., gim. ( - ), dėl patirtų kūno sužalojimų, pasireiškusių dešinės pusės 6 ir kairės pusės 8-11 šonkaulių lūžiais, stuburo juosmens slankstelių skersinių ataugų abipusiais lūžiais, dešinio kryžmeninio klubo sąnario plyšimu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, kairės gūžduobės lūžiu, skysčio susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

6II. Apeliacinių skundų argumentai, surinkti įrodymai ir proceso dalyvių prašymai

7

  1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras (toliau – ir prokuroras) apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: Z. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausti Z. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus; kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti; nukentėjusiųjų V. D., V. T., D. R., J. M. civilinius ieškinius tenkinti ir turtinę bei neturtinę žalą atitinkančias pinigų sumas priteisti solidariai iš Z. V. ir UADB „C. V. I. G.“, įskaitant pagal šiuos civilinius ieškinius sumokėtas sumas; daiktinį įrodymą - automobilį Audi A8 v. n. ( - ) saugomą UAB „S.“ saugomojoje aikštelėje, adresu ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkui arba teisėtam valdytojui.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Apeliaciniame skunde cituojami nukentėjusiojo V. D. parodymai, nurodant, kad jie nesiskiria nuo nukentėjusiųjų D. R., J. M. ir P. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. G., P. S., policijos pareigūnai V. K., A. L., M. B., A. S. iš esmės patvirtino eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotą transporto priemonių išsidėstymą, jų apgadinimus ir kitas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, be to pastarųjų parodymai neprieštarauja nukentėjusiųjų V. D., D. R., J. M. ir P. M. parodymams. Liudytojai D. R., P. M., S. M., A. O. nurodė V. D. išvažiavimo iš pobūvio aplinkybes, t. y. tai, kad V. D. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilyje buvo įjungtos artimojo apšvietimo šviesos, V. D. važiavo tiesiai į Vilnių pagrindiniu keliu ir nesiruošė niekur pakeliui užvažiuoti, taip pat nurodė sidabrinės spalvos automobilio Audi A8 važiavimo greitį per Šalčininkus bei eismo įvykio pasekmes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apsiribojo Z. V. versija, kad išvažiavus iš lomos į kelio pakilimą jis staiga pamatė prieš save, kokiu tiksliai atstumu negalėjo pasakyti, gal iki 5-7 metrų, nuo degalinės „V.“ pusės skersai ištisinės linijos išvažiavusį automobilį, kurio užpakalinė dalis, pastarajam įvažiavus į pagrindinį kelią ir tokiu būdu kertant ištisinę liniją, užtvėrė jam kelią, šiame automobilyje nebuvo įjungtos jokios šviesos, taip pat nebuvo įjungtas posūkio signalas. Prokuroro nuomone, Z. V. parodymai, kuriuos jis davė apklausiamas įtariamuoju, vertintini kritiškai, nes yra neišsamūs, prieštarauja nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymams, o taip pat kitai ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo vertinamos keturios specialisto išvados, taip pat buvo apklausti specialistai V. Š., V. M., E. S., ekspertė L. L.. Nei vienoje specialisto išvadoje bei komisinės ekspertizės akto išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių Z. V. parodymus, kad V. D. vairuojamas automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiuojant neįsijungus jokių šviesų, nerodė jokio manevrinio signalo ir šis automobilis įvažiavo iš šalutinio kelio, iš kairės į dešinę, į pagrindinį kelią, kirsdamas ištisinę liniją ir taip užtverdamas kelią. Iš visų specialistų išvadų bei komisinės ekspertizės akto išvados matyti tik ta aplinkybė, kad prieš pat susidūrimą automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) tikėtina, važiavo nuo kelio vidurio smailu kampu (tačiau didesniu kampu nei Audi A8), artėjant link dešinio važiuojamosios dalies krašto, o tai neprieštarauja V. D. bei kitų nukentėjusiųjų parodymams. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, išteisinamąjį nuosprendį grįsdamas išskirtinai Z. V. parodymais, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas, prokuroro teigimu, laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi neišsamus bylos aplinkybių ištyrimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
  3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti V. T. pareikštą civilinį ieškinį.
  4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje buvo aplaidžiai atlikta eismo įvykio vietos apžiūra, dėl ko buvo padarytos kai kurios nepagrįstos išvados, t. y. nebuvo užfiksuoti visi eismo įvykio pėdsakai, kas sutrukdė specialistams kategoriškai atsakyti į kai kuriuos klausimus.
  5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas V. D. parodymus vertino šališkai ir nepagrįstai konstatavo, kad jie neatitiko parodymų, duotų parodymų patikrinimo vietoje metu, bei kad jie yra nenuoseklūs. V. T. nuomone, Z. V. parodymai dėl jo važiavo greičio vertintini kritiškai. Z. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Be to, jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys: apžiūrint automobilį Audi A8 yra užfiksuota, kad spidometro rodyklė užstrigo ties 180. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuota jokio rūko. Meteorologinė pažyma taip pat nepatvirtino rūko buvimo, be to, nei vienas apklaustas proceso dalyvis nepatvirtino, kad eismo įvykio metu buvo rūkas. Z. V. parodymai yra nepatikimi dar ir dėl to, kad būdamas papildomai apklausiamas įtariamuoju jis jau buvo susipažinęs su specialisto išvada ir tokiu būdu suderino savo parodymus su ten esančiais duomenimis. Be to, po eismo įvykio Z. V. vietoje savęs, kaip automobilio Audi A8 vairuotojo, norėjo nurodyti savo brolį S. V., kuris policijos pareigūnams prisistatė kaip asmuo, vairavęs automobilį Audi A8. Teismas ignoravo J. M., P. M. ir D. R. parodymus, kad jie į degalinę užvažiavę nebuvo, į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis.
  6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo UAB „I.“ specialisto išvada, kurioje yra nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai. Vertinant įrodymų visumą, galima teigti, kad Z. V. objektyviai turėjo galimybę laiku pastebėti automobilį Audi 100 Avant, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti savo automobilį arba apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, jeigu būtų atsižvelgęs į meteorologines sąlygas, kelio reljefą ir į savo būklę.
  7. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. D. ir jo atstovas advokatas Anatolijus Novikovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti V. D. pareikštą civilinį ieškinį.
  8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį, nes vadovavosi išskirtinai Z. V. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai, ir atmetė V. D. bei kitų nukentėjusiųjų parodymus, kurie buvo nuoseklūs ir logiški. Z. V. nurodė, kad nukentėjusiojo V. D. vairuojamas automobilis važiavo neįjungtais žibintais, dėl to jis pastarąjį pastebėjo per vėlai, likus maždaug 5-7 metrams iki jo. Tokia versija, apeliantų teigimu, yra mažai tikėtina, kadangi automobilyje Audi A8 yra sumontuotos gamyklinės Xenon lempos, o ant automobilio Audi 100 Avant užpakalinės dalies yra šviesą atspindintys atšvaitai, kas reiškia, kad net jei automobilis važiuotų be šviesų, atšvaitai būtų matomi iš pakankamo atstumo, todėl, jei abiejų automobilių greičių skirtumas yra tik apie 30 km/h, Z. V. sustabdyti automobilį turėjo visas galimybes. Apeliantų nuomone, labiau tikėtini yra nukentėjusiųjų parodymai, kad automobilis Audi 100 Avant važiavo su įjungtais žibintais, o Z. V. automobilis atvažiavo labai dideliu greičiu, tikėtina, kad šis automobilis galėjo važiuoti apie 180 km/h greičiu, nes greičio rodmenys po eismo įvyko buvo užstrigę ties 180. Kad greitis galėjo būti būtent toks, galima spręsti ir iš sužalojimų, kuriuos patyrė nukentėjusieji, nes jei automobilių, judančių viena kryptimi, greičių skirtumas būtų tik apie 20-30 km/h, būtų neįtikėtinas tokių pasekmių atsiradimas. Z. V. versija yra paneigiama ir atlikus eksperimentą, iš kurio matyti, kad jis nukentėjusiojo automobilį turėjo pastebėti 30-36 metrų atstumu, jeigu važiuotų leistinu greičiu. Byloje nėra jokio objektyvaus įrodymo, kad automobilis Audi 100 Avant važiavo įstrižai kelio važiuojamajai daliai, todėl abejotina pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. V. vairuojamas automobilis, važiuodamas 90 km/h greičiu, negalėjo išvengti susidūrimo. Byloje yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog yra mažai tikėtina, kad nukentėjusiojo automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio. Išteisinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaida, kad automobilis Audi 100 Avant galbūt važiavo už ištisinės juostos, galbūt išsuko iš neveikiančios degalinės, tačiau nėra aišku, koks buvo jo tikslas be šviesų važinėtis tamsoje po neveikiančią degalinę. Be to, Z. V. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo rūkas, tačiau iš 2011 m. gruodžio 19 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad jokių kritulių ir pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo.
  9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi KET ar kito teisės akto, kurio nuostatas kaltininkas pažeidė, punktai ar dalys, glaustai atskleidžiant jų turinį, pažymint pažeidimo esmę. Tas pats turi būti taikoma ir priimant išteisinamąjį nuosprendį, ko pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepadarė. Z. V. nesilaikė KET 172 punkto, kuriame nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl priežastinio ryšio, priimdamas nuosprendį, nepašalino visų abejonių, neištyrė ir tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 331 straipsnio reikalavimus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo.
  10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
  11. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi prokurorui buvo pavesta atlikti 2011 m. spalio 30 d. eismo įvykio eksperimentą, nustatant: 1) atstumą nuo aukščiausio įkalnės, esančios kelyje Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai, į kurią prieš eismo įvykį įvažiavo automobilis Audi A8, v. n. ( - ) taško (nuo kurio matoma įvykio vieta) iki susidūrimo vietos; 2) nustatant atstumą nuo taško, iš kurio matomas susidūrimo vietoje stovintis automobilis Audi 100 Avant (su išjungtomis ir įjungtomis šviesomis) iki susidūrimo vietos, matomumo atskaitos tašką nustatant tardymo eksperimentą atliekančio pareigūno iš automobilio Audi A8 vairuotojo vietos. Eksperimentą pavesta atlikti tamsiu paros metu.
  12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. – 2017 m. gegužės 4 d. eksperimento atlikimo protokole nustatyta, kad:
    1. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui Z. V. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 70 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link be šviesų stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) Z. V. nestabdė, tylėjo, kol pastarajam nebuvo sušukta „Stop“. Tuomet pastarasis neskubėdamas paspaudė stabdžio pedalą ir visiškai sustojo. Automobilio vairuotojo Z. V. buvo paklausta, ar jis mato ta pačia kryptimi važiuojamojoje dalyje stovintį automobilį, pastarasis atsakė, kad taip. Automobilyje Audi A8, v. n. ( - ), sėdintys V. D., advokatas Albinas Januitis, V. T. taip pat patvirtino, kad mato automobilį, matė jį anksčiau negu apie tai buvo pasakyta. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 13,60 m.
    2. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui Z. V. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link be šviesų stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) V. D. sušuko „matau“, tuomet Z. V. neskubėdamas paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 70,50 m.
    3. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui Z. V. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link be šviesų stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) V. D. sušuko „matau“, tuomet Z. V. neskubėdamas paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 91,60 m.
    4. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui Z. V. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link be šviesų stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) V. D. sušuko „matau“, tuomet Z. V. neskubėdamas paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 118,30 m.
    5. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui Z. V. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link su įjungtomis žibintų šviesomis (gale degė raudoni žibintai) stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) V. D. sušuko „matau“, tuomet Z. V. neskubėdamas paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) – 162,40 m.
    6. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui Z. V. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link su įjungtomis žibintų šviesomis (gale degė raudoni žibintai) stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) V. D. sušuko „matau“, tuomet Z. V. neskubėdamas paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 157,10 m.
    7. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui V. J. (V. J.) važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link be šviesų stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) pastarasis sušuko „matau“, staigiai paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Automobilyje Audi A8, v. n. ( - ), sėdintys V. D., Z. V., V. T. taip pat patvirtino, kad mato automobilį. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 161,40 m.
    8. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui V. J. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link be šviesų stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) pastarasis sušuko „matau“, staigiai paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Automobilyje Audi A8, v. n. ( - ), sėdintys V. D., Z. V., V. T. taip pat patvirtino, kad mato automobilį. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 125 m.
    9. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui V. J. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link su įjungtomis žibintų šviesomis (gale degė raudoni žibintai) stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) pastarasis sušuko „matau“, staigiai paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Automobilyje Audi A8, v. n. ( - ), sėdintys V. D., Z. V., V. T. taip pat patvirtino, kad mato automobilį. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 179,65 m.
    10. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojui V. J. važiuojant keliu Ažulomis - Šalčininkai - Milvydai, Šalčininkų r., 50 km/h greičiu su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis ir artėjant link su įjungtomis žibintų šviesomis (gale degė raudoni žibintai) stovinčio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) pastarasis sušuko „matau“, staigiai paspaudė stabdžio pedalą ir sustojo. Automobilyje Audi A8, v. n. ( - ), sėdintys V. D., Z. V., V. T. taip pat patvirtino, kad mato automobilį. Atstumas nuo automobilio Audi A8, v. n. ( - ), vairuotojo iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies (bagažinės pradžios) - 179,8 m.
  13. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi buvo paskirta papildoma komisinė autotechninė (eismo įvykio) ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams.
  14. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-2138(17) nurodyta, kad:
    1. Atsižvelgiant į eksperimento duomenis, galima daryti išvadą, kad, jei automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiavo keliu Šalčininkai-Ažulomis-Milvydai vairuotojo nurodomu 40-50 km/h greičiu, tai vairuotojas Z. V., važiuodamas 84-90 km/h greičiu, tikėtina, turėjo techninę galimybę sumažinti savo automobilio Audi A8, v. n. ( - ) važiavimo greitį ir neatsitrenkti į priekyje jo lėčiau važiavusį automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - )
    2. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
    3. Automobilių Audi A8, v. n. ( - ) ir Audi 100 Avant, v. n. ( - ) susidūrimas įvyko prieš šukių išsibarstymo zonos pradžią ties dešinės eismo juostos viduriu. Iš esamų duomenų negalima tiksliau nustatyti susidūrimo vietos.
    4. Tikėtinos transporto priemonių tarpusavio padėtys pavaizduotos tiriamojoje dalyje (1 pav.).
    5. Negalima nustatyti automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiavimo trajektorijos iki susidūrimo vietos. Dėl šios priežasties negalima nei paneigti, nei pagrįsti V. D. nurodomas aplinkybes, kad jis 2011 m. spalio 30 d., apie 00.28 val., važiuodamas iš Šalčininkų į Vilniaus pusę, Šalčininkų r., kelio Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai 0,5-ajame kilometre, vairuodamas automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiuodamas maždaug 40-50 km/h greičiu ir laikydamasis arčiau kelio vidurį žyminčios kelio juostos, pamatęs dideliu greičiu iš paskos atvažiuojančio automobilio šviesas, norėdamas sudaryti galimybę jį aplenkti, mažindamas greitį, automobilį sukdamas į dešinę pusę, pradėjo trauktis link dešinės pusės kelkraščio ir tuo metu pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį.
    6. Jeigu V. D. važiavo arčiau kelio vidurio, o, pamatęs artėjantį iš paskos automobilį, traukėsi arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto bei mažino greitį, tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
    7. Automobilio Audi A8, važiuojančio 80 km/h greičiu, sustojimo kelias eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis yra apie 56,4 m, važiuojant 90 km/h greičiu - apie 67,8 m, o važiuojant 100 km/h - apie 80,2 m.
    8. Automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojas Z. V., važiuodamas 80 km/h greičiu ir artėdamas prie priekyje jo 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio Audi 100 Avant, lenkimo manevrą privalėjo pradėti ne mažesniu kaip 20,5 m atstumu, jei Audi 100 Avant važiavo 50 km/h greičiu, ne mažesniu kaip 13,9 m atstumu; važiuodamas 90 km/h greičiu ir artėdamas prie priekyje jo 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio Audi 100 Avant, lenkimo manevrą privalėjo pradėti ne mažesniu kaip 28,0 m atstumu, jei Audi 100 Avant važiavo 50 km/h greičiu, ne mažesniu kaip 21,3 atstumu; esant Audi A8 greičiui 100 km/h – ne mažesniu kaip 36,5 m atstumu iki priekyje jo 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio Audi 100 Avant ir ne mažesniu kaip 28,0 m, jei Audi 100 Avant važiavo 50 km/h greičiu.
    9. Negalima nustatyti, ar prieš pat eismo įvykį automobilis Audi A8, v. n. ( - ) vairuojamas Z. V. buvo stabdomas.
    10. Kliūties matomumas priklauso nuo daugelio faktorių, neženklią įtaką gali turėti ir automobilio pakrovimas. Atlikto eksperimento duomenys neduoda pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje situacijoje ribotas matomumas turėtų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.
  15. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. M. patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-2138(17) teisingumą.
  16. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja, eismo įvykių trasologijos ekspertė L. L. patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akto Nr. 11-2138(17) teisingumą ir teismo posėdžio metu parodė, kad automobiliui Audi A8 nebuvo būtina sustoti tam, kad išvengti eismo įvykio, nes ta pačia kryptimi važiavo lėčiau judantis automobilis, todėl tam, kad neįvyktų susidūrimas, jam reikėjo sumažinti greitį iki lėčiau judančio automobilio greičio. Jeigu automobilis Audi 100 Avant važiavo su įjungtais žibintais, tai matomumas nelabai turi reikšmės, nes šviečia žibintai ir automobilis visada yra matomas naktį. Be šviesų važiuoti naktį yra draudžiama ir jeigu kažkas naktį važiuoja be šviesų, tai matomumas yra jau antraeilis klausimas, tuomet vienareikšmiškai būtų teigiama, kad naktį važiavimas be šviesų yra pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Šiuo atveju ekspertai susipažino su matomumo eksperimentais ir tai didelės įtakos neturi. Jeigu kelio matomumas buvo ne mažiau negu automobilio sustabdymo kelias, tai V. D. galėjo važiuoti su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Jeigu buvo tokia situacija, kaip nurodė Audi 100 Avant vairuotojas V. D., tai Z. V. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu priekyje važiuojantis automobilis nesudarė kliūties, važiavo ta pačia kryptimi ir su įjungtomis žibintų šviesomis, nesvarbu 50, 40 ar 30 km/h greičiu. Jeigu kliūtis kelyje atsirado staiga, tai Z. V. turėjo tik stabdyti. Kliūtį galima apvažiuoti, bet tik tada, jeigu akivaizdžiai matai, kad priešais važiuoja automobilis mažesniu greičiu ir jeigu yra laisva priešpriešinio eismo juosta. Apvažiavimas kliūties, judančios įstrižai kelio, yra nepriimtinas. Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad spidometro rodyklės užsifiksavimo vieta yra tas greitis, kuriuo važiavo automobilis prieš susidūrimą. Ekspertizės akte esančioje schemoje pavaizduotas maksimalus vieno automobilio įgilėjimas į kitą. Pirmas kontaktas įvyko Audi A8 priekiniu kairiuoju kampu su Audi 100 Avant užpakaliniu dešiniuoju kampu, bet po to automobiliai gilėjo vienas į kitą, tada, veikiami inercijos, pradėjo suktis – Audi 100 Avant į vieną pusę, o antras – į kitą pusę, jie atsiskyrė ir judėjo savo kryptimi. Dauguma vairuotojų nusuka nuo kliūties, bando išvengti. Kai iš kairės spaudžia, tai suka į dešinę. Nagrinėjamu atveju, galėjo būti tokia situacija, kokią nurodo nukentėjusysis. Naktį dauguma vairuotojų laikosi arčiau ašinės linijos, nes kelkraščiu gali eiti pėstieji. Kadangi kelio plotis yra 7,6 m, vienos juostos plotis yra 3,8 m, o kiekvieno automobilio plotis yra iki 1,8 m, tai kaip tik du automobiliai vienoje juostoje telpa, todėl nukentėjusiojo versijos paneigti negalima, nes jeigu jis smailiu kampu traukėsi link dešiniojo krašto, automobilis Audi A8 dar šiek tiek didesniu kampu nusukinėjo nuo jo. Audi 100 Avant buvo šiek tiek pasisukęs iš kairės į dešinę, bet tas kampas nedidelis, jo negalima įvardinti, kaip krypties pakeitimo arba įvažiavimo iš kairės. Taip pat galėjo būti ir tokia situacija, kaip sako išteisintasis, kad buvo išvažiuota iš šalutinio kelio. Šiuo atveju, tikimybė vienoda – ir kad važiavo tiesiai, ir kad išsukinėjo iš šalutinio kelio.
  17. Nukentėjusioji D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji eismo įvykio metu labai stipriai nukentėjo, pusę metų gulėjo ir nejudėjo, trys operacijos jau buvo atliktos ir dar turbūt reikės atlikti, nes yra visiškai sulaužytas dubuo, stuburas, keitė sąnarį. Iki įvykio D. R. dirbo muitinėje valytoja, po įvykio neteko darbo, yra neįgali, bet gauna tik 120 eurų išmoką, nustatytas 50% - 45% darbingumas. Jos regėjimas dabar yra pablogėjęs, prasideda glaukoma. Iki įvykio automobilis, kuriuo važiavo, į degalinę užsukęs nebuvo, važiavo tiesiai, greitis buvo nedidelis.
  18. Nukentėjusysis P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jų automobilis važiavo su įjungtomis šviesomis nuo Šalčininkų link motinos namo tiesiai, niekur nenusukant, maždaug 60-65 km/h greičiu. Nebuvo jokio rūko.
  19. Nukentėjusioji J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji prarado sveikatą, buvo atliktos dvi operacijos, dabar turi antrą neįgalumo grupę, nustatytas 35% darbingumas, visus metus nevaikščiojo, visur skauda. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, priemonėms, transportavimo išlaidos, papildomas maitinimas. Iki įvykio jų automobilis važiavo lėtai, niekur nebuvo nusukęs, važiavo tiesiai iki mamos namų, o po to turėjo važiuoti į Vilnių.
  20. Nukentėjusysis V. D. teismo posėdžio metu prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, civilinį ieškinį palaikė ir parodė, kad iš Šalčininkų išvažiavo maždaug 15-20 minučių iki susidūrimo, važiavo tiesiai su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Kai tik išvažinėjo iš Šalčininkų, iš galo pamatė automobilį su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, stipriai švietė tolimosios šviesos. Tą vakarą matomumas buvo geras, nebuvo jokio rūko. Pamatęs greitai važiuojantį automobilį, V. D. sumažino greitį iki 40-50 km/h, iki tol važiavo maždaug apie 60 km/h greičiu. Greitį sumažino dar iki sankryžos, nes tą automobilį matė nuo pat pradžių. V. D. važiavo arčiau kelio vidurio, toliau nuo kelkraščio, o kai pamatė, kad tas automobilis greitai artėja, ėmė trauktis į dešinę link kelkraščio. Iš paskos važiavusio automobilio greitis buvo labai didelis. Į degalinę jis nebuvo užsukęs, tam nebuvo jokios būtinybės. Atvažiavę giminaičiai padėjo iš automobilio išlipti Z. V., paskui atvažiavo policija, pakvietė V. D. į automobilį, ten jau sėdėjo kažkoks vyriškis, buvo tikrinamas abiejų girtumas, abu buvo blaivūs. Tada policijos pareigūnas priėjo šio vyro ir paklausė, kur „belyj“, į ką šis atsakė, kad jis vairavo automobilį. Policijos pareigūnas pranešė, kad yra žuvusiųjų, tuomet vyras paprašė leisti paskambinti advokatui. Po kurio laiko atsirado tikrasis vairuotojas. Turtinę žalą sudaro automobilio vertė ir dujinės įrangos vertė. Taip pat ryte V. D. ruošėsi žvejybai, automobilyje buvo brangios žvejybos priemonės. Iš draudimo jis nieko negavo, niekas žalos neatlygino. Dėl neturtinės žalos – žmona iki šiol kankinasi, pusę metų pragulėjo nejudėdama, V. D. prasidėjo problemos su regėjimu, praktiškai nemato, patyrė stresą, psichologinę traumą, kentė skausmus, iki šiol blogai jaučiasi, skauda galvą, turi stuburo problemų, kepenyse buvo išsiliejęs kraujas.
  21. Nukentėjusiojo V. D. atstovas advokatas Anatolijus Novikovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, taip pat priteisti atstovavimo išlaidas.
  22. Nukentėjusysis V. T. teismo posėdžio metu prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, paskirti Z. V. realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo neatidedant, ir parodė, kad įvykio metu žuvo jo mama, kurią jis laidojo savo lėšomis. Laidojimo pašalpą gavo. Dėl neturtines žalos – jis su broliu liko be mamos, o keturi anūkai – be močiutės, visi patyrė psichologinę traumą. Su mama jie buvo artimi, bendravo. Nors jai buvo jau 72 m, bet ji buvo šviesaus proto, laikė ūkį, buvo darbinga.
  23. Nukentėjusiojo V. T. atstovas advokatas Ignatijus Šuškevičius prašė V. T. apeliacinį skundą tenkinti.
  24. Išteisintasis Z. V. teismo posėdžio metu prašė palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį nepakeistą ir parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs apie litrą-pusantro litro alaus. Važiavo keliu Šalčininkai - Vilnius iš Šalčininkų pusės apie 1 val. nakties, 80-85 km/h greičiu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, nes vietomis buvo rūkas. Buvo nuvažiavęs apie pusantro kilometro, kai artėjant link sankryžos, kur yra posūkis į degalinę, staiga iš kairės pusės įstrižai išvažiavo automobilis be šviesų. Automobilis Audi 100 Avant išvažiavo iš šalutinio kelio, tačiau paties išvažiavimo momento Z. V. nematė. Jis staigiai stabdė ir norėjo sukti į dešinę, tačiau nepavyko išvengti susidūrimo. Automobilis Audi 100 Avant judėjo lėtai, buvo pilnai įvažiavęs į Z. V. važiuojamąją dalį, bet dar nebuvo išsitiesinęs. Kol automobilis buvo kitoje eismo juostoje, Z. V. jo nematė. Po susidūrimo automobilis vertėsi, Z. V. buvo bloga, bėgo kraujas, akyse temo, jis nuėjo į šoną, atsisėdo ant žolės, neteko sąmonės, o kai pabudo – jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ir policija. Nebandė pasišalinti iš įvykio vietos, niekam neskambino. Brolis sakė, kad jam paskambino draugai. Degalinėje buvę liudytojai rasti atsitiktinai, kalbantis su draugais. Jo pažįstamas D. davė tų žmonių duomenis, kuriuos jis perdavė tyrėjai Pats su tais žmonėmis nebuvo susitikęs, nekalbėjo nei iki jų apklausos, nei po apklausos.
  25. Išteisintojo Z. V. gynėjas advokatas Albinas Januitis prašė palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį nepakeistą.
  26. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė apeliacinius skundus tenkinti.
  27. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. ir jo atstovo advokato Anatolijaus Novikovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

8III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9Dėl Z. V. kaltės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniais skundais, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visetą, pirmenybę teikė Z. V. teisinantiems duomenims, t. y. paties Z. V. parodymams, nepagrįstai nevertindamas objektyviai nustatytų eismo įvykio kilimo aplinkybių, visiškai ignoruodamas byloje surinktus netiesioginius Z. V. kaltės įrodymus, kartu su visais kitais byloje surinktais duomenimis sudarančiais aiškią ir nuoseklią bylai svarbių aplinkybių grandinę, patvirtinančią Z. V. kaltę dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, suteikdamas didesnį prioritetą vieniems įrodymams ir sumenkindamas kitų įrodymų reikšmę, neįvertinęs visų bylos duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
  2. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) vairuotojo V. D. padarytų KET pažeidimų, t. y. V. D., važiuodamas iš kairės į dešinę kampu į pagrindinį kelią Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios kelio dalies atkarpą ir užtvėrė kelią automobiliui Audi A8, v. n. ( - ) kurį vairavo Z. V., tuo sudarydamas jam netikėtą ir neišvengiamą kliūtį. Nustatęs tokias eismo įvykio kilimo priežastis, pirmosios instancijos teismas Z. V. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį išteisino šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
  3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis eismo įvykio kilimo sąlygomis ir laiko nustatytu, kad 2011 m. spalio 30 d., 15-20 min. iki įvykio (00.28 val.), V. D. kartu su D. R., sėdėjusia priekinėje keleivio sėdynėje, V. T., sėdėjusia galinėje sėdynėje dešinėje pusėje, J. R., sėdėjusia galinėje sėdynėje per vidurį, ir P. M., sėdėjusiu galinėje sėdynėje kairėje pusėje, automobiliu Audi 100 Avant, v. n. ( - ) išvažiavo iš Šalčininkuose vykusios gimtadienio šventės į Vilnių. V. D. buvo blaivus, važiavo su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, lėtai, apie 60 km/h greičiu, tiesiai, laikydamasis arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio, nes, jo teigimu, tamsiame kelyje važiuoti arti kelkraščio yra pavojinga dėl galimų pėsčiųjų. Tą naktį matomumas buvo geras, rūko nebuvo. Tik išvažinėjant iš Šalčininkų, V. D. pamatė jam iš paskos dideliu greičiu važiuojantį automobilį su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, savo automobilio keleiviams pastarasis pakomentavo, kad kažkas lekia dideliu greičiu. Šiam automobiliui artėjant, jis sumažino savo važiavimo greitį iki maždaug 40 km/h ir ėmė trauktis nuo važiuojamosios kelio dalies vidurio į jos pakraštį (į dešinę) tam, kad iš galo atvažiuojantis automobilis galėtų jį saugiai aplenkti iš kairės pusės. Tuo metu pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. Tokią įvykio versiją nukentėjusieji V. D., D. R., J. M. ir P. M. palaikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. V. D. tokias aplinkybes nurodė ir apklausiamas eismo įvykio naktį. Jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, logiški, todėl laikytini patikimais ir jais vadovaujamasi.
  4. Tai, kad paskui V. D. automobilį dideliu greičiu nuvažiavo šviesios spalvos automobilis, patvirtino ir liudytojais apklausti tos pačios Šalčininkuose vykusios gimtadienio šventės dalyviai A. O., P. M., S. M., D. R. (D. R.). A. O., S. M., B. I., I. R. ir D. R., pastarojo vairuojamu automobiliu Peugeot 406, v. n. ( - ) praėjus maždaug penkioms minutėms po V. D. vairuojamo automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) išvažiavimo, taip pat tuo pačiu keliu išvažiavo iš Šalčininkų į Vilnių. D. R. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą (Vilniaus – J. Sniadeckio gatvių sankryža, Šalčininkai), kurioje juos dideliu greičiu aplenkė minėtas šviesios spalvos automobilis, kurį už poros kilometrų pastarasis pamatė gulintį ant šono kelyje Šalčininkai – Vilnius. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad būtent Z. V. vairuojamas automobilis Audi A8, v. n. ( - ) prieš eismo įvykį dideliu greičiu nuvažiavo paskui V. D. vairuojamą automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - )
  5. Pirmosios instancijos teismui abejones dėl Z. V. kaltės, tuo pačiu ir dėl nukentėjusiųjų parodymų pagrįstumo, sukėlė ne byloje nustatyti objektyvūs duomenys, o išteisintojo Z. V. parodymai, kuriais pateikta kitokia eismo įvykio kilimo versija, t. y. kad automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) išvažiavo iš kairėje pusėje esančio šalutinio kelio (iš degalinės „V.“) kampu į pagrindinį kelią Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai Vilniaus kryptimi ir taip sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį jo vairuojamam automobiliui Audi A8, v. n. ( - ) Asmens parodymų tikrumo ir patikimumo vertinimas yra pakankamai sudėtingas uždavinys, kuris paprastai negali būti įvykdomas tik perskaičius užrašytus parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tokią versiją laiko nepagrįsta išteisintojo gynybine pozicija. Tai, kad V. D. nekeitė važiavimo krypties ir važiavo tiesiai Vilniaus kryptimi nurodo ne tik jis ir kiti nukentėjusieji. Kartu gimtadienio šventėje dalyvavę liudytojai taip pat patvirtino, kad V. D. neužsiminė, kad jam reikėtų važiuoti į degalinę, jis turėjo važiuoti į Vilnių. Neįtikėtina, kad naktį iš gimtadienio šventės išvažiavęs nukentėjusysis, turintis aiškų tikslą važiuoti į Vilnių, važiuotų į neveikiančią degalinę „V.“ jam menkai pažįstamame tamsiame kelio ruože. Be to, turint omenyje tai, kad D. R. vairuojamas automobilis Peugeot 406, v. n. ( - ) iš Šalčininkų išvažiavo praėjus maždaug penkioms minutėms nuo nukentėjusiųjų išvažiavimo, o į eismo įvykio vietą atvyko vos jam įvykus (Z. V. dar buvo automobilyje, V. D. buvo ką tik išlipęs iš savo automobilio, kiti nukentėjusieji dar buvo jo viduje, įvykio vietoje daugiau nieko nebuvo), galima daryti išvadą, kad V. D. objektyviai nebūtų spėjęs, važiuodamas apie 60 km/h greičiu, iki eismo įvykio užsukti į degalinę, ten sustoti, apsisukti ir išvažiuoti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pats Z. V. nurodo nematęs automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) išvažiavimo iš šalutinio kelio momento, anot išteisintojo, jis šį automobilį pamatė, kai jis judėjo smailiuoju kampu iš kairės į dešinę į jo važiuojamosios kelio dalies (dešiniąją) eismo juostą.
  6. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė L. L. nurodė, kad Z. V. galėjo susidaryti toks įspūdis, kad automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) išvažiavo iš šalutinio kelio. Ekspertės teigimu, nakties metu dauguma vairuotojų laikosi arčiau ašinės linijos, nes kelkraščiu gali eiti pėstieji. Jeigu V. D. smailiu kampu traukėsi link dešiniojo krašto, nes dauguma vairuotojų nusuka nuo kliūties, bandydami jos išvengti, tuomet, pagal eismo įvykio kilimo aplinkybes, automobilis Audi A8, v. n. ( - ) dar šiek tiek didesniu kampu į dešinę nusukinėjo nuo jo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-2138(17) nustatyta, kad tuo atveju, jeigu V. D. važiavo arčiau kelio vidurio, o, pamatęs artėjantį iš paskos automobilį, traukėsi arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto bei mažino greitį, nėra pagrindo teigti, kad jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilių Audi A8, v. n. ( - ) ir Audi 100 Avant, v. n. ( - ) susidūrimas įvyko prieš šukių išsibarstymo zonos pradžią ties dešinės eismo juostos viduriu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-157(15) nustatytas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas, kad automobilio Audi A8, v. n. ( - ) vairuotojas Z. V. prieš eismo įvykį važiavo kelio Šalčininkai-Ažulomis važiuojamosios dalies dešine puse Vilniaus miesto kryptimi. Už sankryžos su keliu į Naujakiemio kaimą, Z. V. automobilis Audi A8, v. n. ( - ) judėdamas nedideliu kampu iš kairės į dešinę, tikėtina, ne mažesniu nei 84 km/h greičiu, prieš stiklo šukių išsibarstymo zonos pradžią, priekinės dalies kairiu kraštu (bamperio apdaila, variklio dangčiu, žibintu, sparnu), vėliau ir priekiniu kairiu ratu, trenkėsi į žymiai mažesniu greičiu ta pačia kryptimi bei eismo juosta arčiau kelio vidurio važiavusio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies dešinę pusę (į bagažinės dangtį, žibintą, sparną) bei galinį dešinį ratą. Po to automobilis Audi A8, v. n. ( - ) gilėjo į automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - ) jo atžvilgiu judėdamas link priekinės dalies ir kiek iš dešinės į kairę. Prieš pat susidūrimą automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) tikėtina, važiavo nuo kelio vidurio smailiu kampu į dešinę. Susidūrimo metu Audi 100 Avant, v. n. ( - ) buvo pasisukęs iš kairės į dešinę kelio ašinės linijos atžvilgiu didesniu kampu negu automobilis Audi A8, v. n. ( - ) Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nukentėjusiųjų, liudytojų ir ekspertės parodymais, taip pat ekspertizės išvadomis, laiko nustatytu tokį eismo įvykio mechanizmą: prieš susidūrimą V. D. vairuojamas automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiavo tiesiai ta pačia kryptimi arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio (ašinės linijos), pamatęs artėjančią kliūtį (automobilį Audi A8, v. n. ( - ) siekdamas jos išvengti, nedideliu smailiu kampu ėmė sukti į dešinę link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o tuo metu Z. V. vairuojamas automobilis Audi A8, v. n. ( - ) judėdamas nedideliu kampu iš kairės į dešinę (norėdamas apvažiuoti kliūtį iš dešinės arba išvengti susidūrimo) priekinės automobilio dalies kairiu kraštu trenkėsi į automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) galinės dalies dešinę pusę.
  7. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad Z. V. turėjo galimybę pamatyti jo važiavimo kryptimi mažesniu greičiu judančią kliūtį - automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - ) ir šios kliūties išvengti. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė nurodė, kad eismo įvykiui išvengti Z. V. net nebuvo būtina galutinai sustabdyti vairuojamo automobilio, jam būtų užtekę sumažinti važiavimo greitį iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiavimo greičio. Ekspertės teigimu, staiga kelyje pamatęs kliūtį, išteisintasis galėjo rinktis vienintelį elgesio modelį – efektyviai stabdyti. Kliūties apvažiavimas iš dešinės yra nepriimtinas, o, Z. V. teigimu, jis tai ir bandė padaryti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-2138(17) nustatyta, kad tuo atveju, jei automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiavo keliu Šalčininkai-Ažulomis-Milvydai vairuotojo nurodomu 40-50 km/h greičiu, tai vairuotojas Z. V., važiuodamas 84-90 km/h greičiu, tikėtina, turėjo techninę galimybę sumažinti savo automobilio Audi A8, v. n. ( - ) važiavimo greitį ir neatsitrenkti į priekyje jo lėčiau važiavusį automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - )
  8. Nors Z. V. teigia, kad kliūtį pamatė tokiu atstumu, jog ir staigiai stabdydamas negalėjo jos išvengti (apie 5-7 metrus), nes automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) buvo be šviesų, be to, tą naktį buvo prastas matomumas, rūkas, apeliacinės instancijos teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-2138(17) nustatyta, kad automobilio Audi A8, važiuojančio 80 km/h greičiu, sustojimo kelias eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis yra apie 56,4 m, važiuojant 90 km/h greičiu - apie 67,8 m, o važiuojant 100 km/h - apie 80,2 m. Kaip matyti iš atlikto eksperimento, automobiliui Audi A8 važiuojant su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, kliūtį vairuotojas pamato likus gerokai didesniam atstumui iki jos nei nustatytas sustojimo kelias (likus daugiau nei 150 m). Z. V. tvirtino, kad jo vairuojamas automobilis važiavo su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, tačiau ir tada eksperimento metu nustatytas kliūties pamatymo atstumas yra didesnis už sustojimo kelią (taip pat likus daugiau nei 150 m). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Z. V. eksperimentui pateikto Audi A8, v. n. ( - ), automobilio artimųjų žibintų šviesos spindulys buvo vos 4-5 metrai, kas neatitinka techninių reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju tai tik patvirtina, kad, esant ilgesniam šviesos spinduliui, kliūties matomumas tik gerėja. Šios aplinkybės patvirtina, kad Z. V. įvykio metu turėjo galimybę pamatyti ta pačia kryptimi tiesiai apie 40 km/h greičiu važiuojantį automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - ) ir, efektyviai stabdydamas, išvengti susidūrimo. Juo labiau, kaip nurodė ekspertė, jam nebuvo būtina visiškai sustoti, būtų pakakę sumažinti važiavimo greitį iki automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) važiavimo greičio. Z. V. neišvengė kliūties ne todėl, kad ji netikėtai atsirado kelyje, o todėl, kad jis kaip vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
  9. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, paneigiančių Z. V. teiginius, kad 2011 m. spalio 30 d. naktį buvo rūkas, todėl matomumas buvo prastas. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad tą naktį rūko nebuvo, matomumas buvo geras. Tą patį teigė ir liudytojais apklausti policijos pareigūnas V. K., eismo įvykio vietoje buvęs D. G., kartu su nukentėjusiaisiais gimtadienio šventėje dalyvavę ir tuo pačiu keliu važiavę S. M. bei D. R.. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė pažymą apie hidrometeorologines sąlygas 2011 m. spalio 30 d. naktį, iš kurios matyti, kad 00.00 val. kritulių ir pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo, meteorologinio matomumo nuotolis buvo 4,2 km. Iš 2011 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje Nr. 1 esančių nuotraukų kopijų matyti, kad tą naktį rūko, kuris blogintų matomumą, nebuvo. Iš VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateikto kelio Nr. 3901 Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai trasos išilginio profilio Pk 4+00 – Pk 6+80, o taip pat baudžiamojoje byloje esančių įvykio vietos nuotraukų matyti, kad įkalnė, į kurią prieš susidūrimą kilo Z. V. vairuojamas automobilis, yra 1,01%, kas nagrinėjamu atveju negalėjo tiek bloginti vairuotojo matymo lauko, kad jis negalėtų pamatyti priekyje ta pačia kryptimi apie 40 km/h judančios transporto priemonės. Tokias išvadas patvirtina ir baudžiamojo proceso metu atliktos ekspertizės bei specialisto tyrimai, kuriuose nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje situacijoje ribotas matomumas (meteorologinės sąlygos) bei kelio danga (sausa) turėtų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad esant tokiam vietovės reljefui, Z. V. kaip vairuotojas turėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, kas tik patvirtina jį buvus nepakankamai atidų.
  10. Nors nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Z. V. viršijo tame kelio ruože leistiną 90 km/h greitį, tačiau baudžiamojoje byloje, be nukentėjusiųjų parodymų, nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pats Z. V., duodamas parodymus apie savo važiavimo greitį, buvo nenuoseklus – teigė, kad važiavo 90 km/h, vėliau, kad 80-85 km/h, bet prieš įdubimą greitį sumažino iki 70-75 km/h, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo greitis visą kelią buvo 70-80 km/h, prieš eismo įvykį net mažesnis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-2138(17) nurodomas Z. V. greitis prieš susidūrimą yra 84-90 km/h. Lietuvos teismo ekspertizės 2013 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3171(12) taip pat nurodomas orientacinis Audi A8, v. n. ( - ) važiavimo greitis prieš susidūrimą yra 84 km/h. Toks greitis nurodomas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-157(15). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo V. T. apeliacinio skundo argumentas, kad apie automobilio Audi A8, v. n. ( - ) važiavimo greitį prieš eismo įvykį galima spręsti iš ties 180 km/h užsifiksavusia spidometro rodykle, laikytinas nepagrįstu. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė nurodė, kad tokios sąsajos vienareikšmiškai negali būti daromos. Lietuvos teismo ekspertizės 2013 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3171(12) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-157(15) taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog greičio rodyklė, užstrigusi ties 180 km/h rodmenimis, atitinka šios transporto priemonės greitį prieš eismo įvykį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad Z. V. viršijo leistiną 90 km/h greitį, tačiau jo pasirinktas važiavimo greitis akivaizdžiai buvo nesaugus, atsižvelgiant į paros laiką, vietovės reljefą ir jo savijautą (neblaivumą). Važiuodamas tokiu greičiu ir būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, jis negalėjo sustabdyti transporto priemonės iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties.
  11. Neįtikėtina laikytina ir išteisintojo Z. V. versija, kad nukentėjusiojo V. D. vairuojamas automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) buvo be jokių šviesų. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai D. R., A. O., P. M. patvirtino, kad V. D. išvažiavo su įjungtomis žibintų šviesomis, jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairuotojas patikslino, kad tai buvo artimosios šviesos. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad objektyviai neįmanoma spalio mėn. vidurnaktį važiuoti neapšviestu kelio ruožu užmiestyje neįsijungus žibintų šviesų, vairuotojas neišvengiamai tai pastebėtų ir jas įsijungtų. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) kelyje buvo matomas, jam važiuojant su įjungtomis žviesomis, gale degė žibintai.
  12. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia ir liudytojo M. P. (M. P.) parodymus, kurie palaiko Z. V. pateikiamą versiją dėl V. D. išvažiavimo iš degalinės „V.“. M. P. nurodė, kad įvykio naktį, jam su draugu esant prie neveikiančios degalinės „V.“ pastato ir vartojant alkoholinius gėrimus, į degalinės aikštelę atvažiavo Audi 100 automobilis, kurio valstybinio numerio raidės buvo ( - ), šiame automobilyje pertraukiamai tai degė artimųjų žibintų šviesos, tai geso, jis aikštelėje apsisuko ir išvažiavo. Pirmosios instancijos teisme M. P. patikslino, kad degalinėje buvo tamsu. Neįtikėtina, kad asmenys, būdami neblaivūs, tamsoje pamatė ir įsidėmėjo automobilio, kuris važiavo tai su įsijungiančiomis, tai su užgęstančiomis žibintų šviesomis, numerį. Pažymėtina ir tai, kad M. P. nurodė, kad vos šiam automobiliui išvažiavus, jie su draugu išgirdo smūgio garsą, nuėjo iki pagrindinio kelio ir pamatė eismo įvykį, tačiau automobilio su valstybiniu numeriu ( - ) ten nematė, matė tik sidabrinės spalvos automobilį, gulintį ant šono, tačiau eismo įvykio metu šie asmenys policijos pareigūnams neprisistatė. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas M. P. atsirado tik praėjus metams po įvykio, nes draugams papasakojo šią istoriją ir vienas pažįstamas paprašė paliudyti. Apeliacinės instancijos teismas šio liudytojo parodymus ir jo kaip liudytojo atsiradimą byloje vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, jie yra neobjektyvūs, nelogiški ir prieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.
  13. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. T. apeliacinio skundo, pastarasis nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo aplaidžiai atlikta eismo įvykio vietos apžiūra, kas užkirto galimybę specialistams kategoriškai atsakyti į tam tikrus klausimus. Netinkamą eismo įvykio vietos apžiūros atlikimą patvirtino ir specialistai bei ekspertė. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs įrodymus, kurie tarpusavyje jungiasi nuoseklia ir logiška grandine, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų pagrįsti Z. V. kaltę dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Būtent tokiam teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti padeda ir tokios aplinkybės, kaip Z. V. pastangos bet kokiomis priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės, trukdyti ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Nukentėjusiųjų bei liudytojų S. M., D. R., A. O., V. K., A. S., S. V. (S. V.) ir paties Z. V. parodymai patvirtina, kad į eismo įvykio vietą buvo atvykęs Z. V. brolis S. V. ir bandė prisiimti atsakomybę, sakydamas, kad tai jis vairavo automobilį Audi A8, v. n. ( - ), tuo tarpu, Z. V. buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. J., dirbanti Šalčininkų ligoninės priėmimo skyriuje, parodė, kad S. V., atvykęs į ligoninę teigė, kad jis vairavo automobilį ir prašė paimti jo kraują, kol atvyks policijos pareigūnai su Z. V. ir V. D.. Baudžiamojoje byloje yra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose ji prašo nušalinti ją nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 97-1-00772-11, nes ji ir jos šeima iš Z. V. šeimos narių sulaukianti nepalankių atsiliepimų, todėl turinti pagrindą bijoti jų keršto. Nukentėjusysis V. D. taip pat nurodė, sulaukęs iš Z. V. artimų žmonių grasinimų dar eismo įvykio vietoje. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. – 2017 m. gegužės 4 d. eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad Z. V. eksperimento pradžioje nesilaikė eksperimento atlikimo tvarkos, pamatęs kliūtį, nestabdė transporto priemonės. Teismo vidinis įsitikinimas turi būti ne paviršutiniškas, jis privalo turėti objektyvų pagrindą, todėl nagrinėjamu atveju, jis yra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu sprendimo argumentavimu.
  14. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamoji atsakomybė už padarytus veiksmus kyla tik tuo atveju, kai yra įstatyme numatytas pagrindas reikalauti iš asmens atitinkamo elgesio. BK 281 str. numatytos veikos objektyvioji pusė apibūdinama normoje su blanketine dispozicija – Kelių eismo taisyklėse, todėl atsakomybė kyla, kai yra visi objektyvieji ir subjektyvieji veikos požymiai ir nustatomi BK 281 straipsnyje numatyti padariniai.
  15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko nustatyta, kad Z. V. 2011 m. spalio 30 d., apie 00.28 val., Šalčininkų r., 0,5 km kelio Ažulomis – Šalčininkai – Milvydai, vairuodamas kaip naudotojas G. V., gim. 1944 m., priklausantį automobilį, Audi A8, v. n. ( - ) vairavo šį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą ir tiesiaeigiškumą ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) vairuojamo V. D., gim. ( - ), galinę dešiniąją dalį, nuvažiavęs nuo kelio į dešinės pusės kelkraštį, Audi A8, v. n. ( - ) vertėsi per dešinįjį šoną, stogą ir liko gulėti ant kairiojo šono, o automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) buvo bloškiamas į priekį, link kelio Šalčininkai – Ažulomis kairiojo krašto sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir palikęs kelio Šalčininkai – Ažulomis važiuojamosios dalies kairėje pusėje lanko formos padangų pėdsakus sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, dėl ko automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) keleivė V. T., gim. ( - ), nuo patirtų kūno sužalojimų mirė vietoje, o automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) keleivėms J. M., gim. ( - ), ir D. R., gim. ( - ), dėl patirtų kūno sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
  16. Tokiais savo veiksmais Z. V. pažeidė KET 14 ir 133 punktų reikalavimus ir dėl to kilo BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyti padariniai – įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014 ir kt.).
  17. KET 14 punktu draudžiama vairuoti transporto priemonę, vairuotojui esant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl Z. V. neblaivumo nekilo. Šis faktas yra neginčijamai nustatytas ne tik nukentėjusiųjų, liudytojų ir paties išteisintojo parodymais, bet ir alkotesterio parodymais bei specialisto išvada. Tokia vairuotojo būsena (1,71 ‰ girtumo laipsnis) turėjo įtakos jo atidumui ir reakcijos laikui. KET 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus faktines eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, kad Z. V. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į buvusią situaciją – jis neįvertino paros laiko, vietovės reljefo, savo būklės ir važiavo tokiu greičiu, kad negalėjo jo sulėtinti ir sustoti, kelyje atsiradus kliūčiai. Taigi, Z. V. veiksmai, t. y. tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,71 ‰ girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad esant nagrinėjamai situacijai, Z. V. turėjo galimybę pamatyti kliūtį (tiesiai ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Audi 100 Avant, v. n. ( - ) ir jos išvengti efektyviai stabdydamas. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

10Dėl bausmės

  1. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė Z. V. paskirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, trims metams atidėti, teismo posėdžio metu šį savo prašymą palaikė, nukentėjusysis V. T. teismo posėdžio metu pareiškė su bausmės vykdymo atidėjimu nesutinkantis, prašė skirti Z. V. realią laisvės atėmimo bausmę.
  2. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus <...> teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.).
  3. Teismas, skirdamas Z. V. bausmę ir spręsdamas dėl galimybės atidėti jos vykdymą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,71 ‰ girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio) ir padarinius (vienas žmogus žuvo, dviem sunkiai sutrikdyta sveikata), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltės formą (neatsargumas), asmenybę (nusikaltimo padarymo metu buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas septynis kartus, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Šalčininkų psichikos sveikatos centre nesigydė). Z. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Svarbu įvertinti ir tai, kad Z. V. trukdė baudžiamajam procesui - pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo brolis siekė prisiimti atsakomybę, eismo įvykio metu teigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę, taip pat nuvykęs į ligoninę prašė paimti jo kraują blaivumo patikrinimui, atliekant eksperimentą, Z. V. nesilaikė jo atlikimo tvarkos, nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Pažymėtina, kad Z. V. asmenybę charakterizuoja ir tai, kad po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jis yra nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį. Pastarasis yra nevedęs, baudžiamosios bylos duomenimis, vaikų neturi, kitų duomenų apie turimus tvirtus socialinius ryšius ar įsipareigojimus byloje nėra. Šių Z. V. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam skiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę už įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.
  4. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 1-2 dalys). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). Taip pat atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.
  5. Z. V. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kas laikytina šiurkščiu KET pažeidimu. Taip pat jis nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio vienas žmogus žuvo, dviem buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Toks elgesys laikytinas ypač neatidžiu ir rizikingu. Be to, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, anksčiau vairuodamas automobilį, jis taip pat sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus, darydamas ir šiurkščius pažeidimus (pavyzdžiui, viršydamas leistiną greitį). Taip pat Z. V. praeityje yra baustas administracine tvarka ir už šioje byloje jam inkriminuoto KET 133 punkto pažeidimą (tuo metu buvusio KET 172 punkto), t. y. už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Tai rodo Z. V. kaip vairuotojo nesugebėjimą objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas, jo neatsakingą elgesį ir polinkį pažeidinėti KET, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu būdu, Z. V. skirtinas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trejų metų terminui. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė laikoma proporcinga, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą, jo sukeltus padarinius ir vairuotojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagal BK 68 straipsnio 4 dalį uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo atlikimo.

11Dėl civilinių ieškinių

  1. Nukentėjusysis V. D. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį ir jo patikslinimą, kuriuo iš Z. V. prašo jam priteisti 1 477,06 Eur turtinę ir 8 688,60 Eur neturtinę žalą.
  2. Nukentėjusysis V. T. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo solidariai iš Z. V. ir UADB „C. V. I. G.“ prašo jam priteisti 14 231 Lt (4 121,58 Eur) turtinę ir 100 000 Lt (29 190,26 Eur) neturtinę žalą.
  3. Nukentėjusioji D. R. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo solidariai iš Z. V. ir UADB „C. V. I. G.“ prašo jai priteisti 74 750,06 Lt (21 649,11 Eur) turtinę ir 90 000 Lt (26 065,80 Eur) neturtinę žalą.
  4. Nukentėjusioji J. M. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo solidariai iš Z. V. ir UADB „C. V. I. G.“ prašo jai priteisti 4 463,14 Lt (1 292,61 Eur) turtinę ir 70 000 Lt (20 273,40 Eur) neturtinę žalą.
  5. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
  6. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. D. nurodo, kad nusikalstama veika jam buvo padaryta 1 477,06 Eur turtinė žala, kurią sudaro automobilio Audi 100 Avant, v. n. ( - ) vertė (897,82 Eur) ir automobilyje buvusios sumontuotos dujinės įrangos vertė (579,24 Eur). Automobilis Audi 100 Avant, v. n. ( - ) eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas, kartu buvo sugadinta ir jame sumontuota dujinė įranga, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad automobilio savininkui buvo padaryta turtinė žala, atitinkanti buvusios automobilio komplektacijos vertę. Tokiu būdu, iš Z. V. V. D. naudai priteistina 1 477,06 Eur turtinei žalai atlyginti.
  7. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji D. R. nurodo, kad nusikalstama veika jai buvo padaryta 74 750,06 Lt (21 649,11 Eur) turtinė žala, kurią sudaro 7 843,73 Lt (2 271,70 Eur) gydymo išlaidų ir 66 906,33 Lt (19 377,41 Eur) negautų pajamų.
  8. Pažymėtina, kad negautos pajamos apskaičiuojamos iš iki eismo įvykio gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas. Negautų pajamų apskaičiavimas ir atlyginimas paprastai remiasi praėjusio tam tikro laikotarpio duomenimis. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. R. yra pateikusi pažymą apie jos buvusio darbdavio UAB „V. t.“ jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. spalio mėn. Vienok, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenys apie D. R. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas apima tik laikotarpį iki 2013 m. sausio 31 d., nors apeliacinės instancijos teisme D. R. nurodė, kad šiuo metu gauna 120 Eur netekto darbingumo pensiją, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, baudžiamojoje byloje taip pat yra darbingumo lygio pažyma, kuria D. R. nustatytas 35% darbingumo lygis iki 2013 m. birželio 28 d., teismo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad šiuo metu jos darbingumo lygis yra 50% - 45%, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų (apie gaunamas socialines išmokamas, darbingumo lygį), kurie leistų apskaičiuoti nukentėjusiosios D. R. negautas pajamas iki šio nuosprendžio priėmimo dienos ar spręsti klausimą dėl jų priteisimo į ateitį.
  9. Nors nukentėjusiosios D. R. civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti 7 843,73 Lt (2 271,70 Eur) gydymo išlaidų, tačiau jame nėra detalizuojama, kas šią sumą sudaro. Tuo tarpu, teismas gali priteisti tik tokią turtinę žalą, kurį buvo tiesiogiai patirta ir pagrįsta išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Nors D. R. kartu su civiliniu ieškiniu gydymo išlaidoms pagrįsti pateikė pirkimo kvitus, tačiau nėra aišku, ar tuose kvituose nurodomi medikamentai ir kitos priemonės buvo būtini jos eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti ir dėl to pablogėjusiai sveikatos būklei gerinti, kai kurių iš jų reikalingumas teismui kelia pagrįstų abejonių (pavyzdžiui, ekologiški javainių batonėliai, vaistai Brontex ir kt.). Esant tokioms abejonėms, būtina įvertinti D. R. medicininius dokumentus, nustatant, koks gydymas ir kokiais medikamentais jai buvo paskirtas, kokias gydymo rekomendacijas pateikė gydytojai. Pažymėtina ir tai, kad dalis kvitų yra visiškai arba iš dalies neįskaitomi, netinkamai padarytos jų kopijos, todėl neįmanoma įžiūrėti, dėl ko buvo patirtos atitinkamos išlaidos, o teismas negali spėlioti dėl tokių sumų pagrįstumo.
  10. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atvejui tam, kad tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios D. R. prašomos priteisti turtinės žalos dydį, būtina gauti papildomą medžiagą ir atlikti jos analizę, taip pat įvertinti, kokią šios žalos dalį galėtų padengti civilinis atsakovas UADB „C. V. I. G.“, todėl D. R. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
  11. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji J. M. nurodo, kad nusikalstama veika jai buvo padaryta 4 463,14 Lt (1 292,61 Eur) turtinė žala, kurią sudaro 3 831,55 Lt (1 109,69 Eur) dydžio išlaidos vaistams ir papildomoms priemonėms sveikatai grąžinti, 431,59 Lt (125 Eur) ligonio transportavimo išlaidos ir 200 Lt (57,92 Eur) mėnesinės papildomo maitinimo išlaidos nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. birželio mėn.
  12. Šiuo atveju pažymėtina, kad nukentėjusioji J. M. dar iki eismo įvykio turėjo sveikatos problemų (bylos duomenimis, jai buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, III laipsnio AKS padidėjimas, hipertenzinė kardiopatija, koronarinė širdies liga, stabili įtampos krūtinės angina, širdies nepakankamumas, C stadija, lėtinė diskogeninė L5/S1 radikulopatija, vyraujanti dešinėje), teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad iki eismo įvykio ji nedirbo, jos darbingumo lygis buvo sumažintas dėl stuburo problemų. Tokiu atveju, reikalingi papildomi medicininiai dokumentai su J. M. diagnozėmis iki eismo įvykio tam, kad galima būtų įvertinti ir atriboti, kiek patirtos gydymo išlaidos yra susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, o kiek su jos bendra sveikatos būkle. Taip pat turėtų būti vertinama ir kai kurių pateiktų medicininių dokumentų bei juose nurodomos anamnezės sąsaja su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais (pavyzdžiui, 2012 m. vasario 24 d. išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2012/4523 nurodoma, kad nukentėjusioji, vaikščiodama namuose, užkliuvus koja krito ir sumušė kairio klubo sąnarį, nustatytas kairiojo šlaunikaulio lūžis, dėl ko operuota, atliktas reabilitacinis gydymas).
  13. Nukentėjusiosios J. M. civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti 3 831,55 Lt (1 109,69 Eur) dydžio išlaidas vaistams ir papildomoms priemonėms sveikatai grąžinti, tačiau nėra detalizuojama, kas šią sumą sudaro. Kaip jau minėta, teismas gali priteisti tik tokią turtinę žalą, kurį buvo tiesiogiai patirta ir pagrįsta išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Nors nukentėjusioji J. M. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė pirkimo kvitus, tačiau nėra aišku, ar tuose kvituose nurodomi medikamentai, kitos priemonės ir suteiktos paslaugos buvo būtini jos eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti ir dėl to pablogėjusiai sveikatos būklei gerinti, kai kurie iš jų teismui kelia pagrįstų abejonių (pavyzdžiui, akių lašai, linų sėmenys, dantų šepetėlis, dantų pasta, burnos skalavimo skystis, vaistai Xymelin ir kt.). Esant tokioms abejonėms, būtina įvertinti J. M. medicininius dokumentus, nustatant, koks gydymas ir kokiais medikamentais jai buvo paskirtas, kokias rekomendacijas pateikė gydytojai. Pažymėtina ir tai, kad dalis kvitų yra visiškai arba iš dalies neįkaitomi, todėl neįmanoma įžiūrėti, dėl ko buvo patirtos atitinkamos išlaidos, o teismas negali spėlioti dėl tokių sumų pagrįstumo. Taip pat dalis pateiktų kvitų patvirtina 2016 metais patirtas išlaidas, todėl turi būti vertinamas tokių išlaidų pagrįstumas, atsižvelgiant į eismo įvykio metų patirtų sužalojimų pobūdį ir liekamuosius reiškinius.
  14. Nors nukentėjusiosios J. M. civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 200 Lt (57,92 Eur) mėnesines papildomo maitinimo išlaidas nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. birželio mėn., tačiau nenurodoma, kas tokias išlaidas sudaro, nepagrindžiama, kodėl toks papildomas maitinimas buvo būtinas. Pažymėtina ir tai, kad civiliniame ieškinyje nurodoma, kad papildomo maitinimo išlaidos buvo 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. birželio mėn., t. y. 20 mėnesių, tačiau skaičiuojant bendrą turtinės žalos dydį įskaičiuotos tik vieno mėnesio išlaidos, t. y. 200 Lt (57,92 Eur).
  15. Nagrinėjamu atvejui tam, kad tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios J. M. prašomos priteisti turtinės žalos dydį, būtina gauti papildomą medžiagą ir atlikti jos analizę, taip pat įvertinti civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ atlygintą žalos dalį (2 694,50 Lt (780,38 Eur)), todėl J. M. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
  16. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. T. nurodo, kad nusikalstama veika jam buvo padaryta 14 231 Lt (4 121,58 Eur) turtinė žala, kurią sudaro eismo įvykio metu žuvusios jo motinos V. T. laidojimo išlaidos, tarp kurių yra įtrauktos ir išlaidos už specialisto išvados parengimą (968 Lt (280,35 Eur)). Nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ poziciją dėl V. T. atlygintinos turtinės žalos dydžio tam, kad tiksliai apskaičiuoti, kokią turtinės žalos dalį turi atlyginti kiekvienas iš civilinių atsakovų, įvertinant ir Z. V. bei jo brolio atlygintą žalos dalį (4 000 Lt (1 158,48 Eur)), todėl V. T. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
  17. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taip pat atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.; esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015, 2K-89-139/2016).
  18. Nukentėjusysis V. D. civiliniu ieškiniu prašo iš Z. V. priteisti jam 8 688,60 Eur neturtinę žalą. Nors V. D. iš karto po eismo įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, tačiau vėliau ėmė jausti sveikatos pablogėjimą – sutriko jo širdies veikla, buvo kraujo išsiliejimas į kepenis, suprastėjo atmintis, regėjimas ir klausa, dėl ko atsirado stiprūs galvos skausmai. Baudžiamojoje byloje yra 2016 m. vasario 18 d. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad V. D. yra diagnozuota lėtinė smegenų išemija, vestibulioataksinis sindromas, lėtinė diskogeninė juosmeninė radikulopatija, dešinės akies gyslainės tumoras, PAH II AKS padidėjimas, kairiojo inksto cista, neorganinė nemiga, tačiau, įvertinus ir paciento amžių, sunku pagrįsti, kiek šios ligos tiesiogiai yra susijusios su eismo įvykiu. Nors V. D. nurodo, kad dėl šių sveikatos problemų jis neteko darbo ir niekur negali įsidarbinti, tačiau tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nėra duomenų ir apie jam nustatytą darbingumo lygį. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl šio nusikaltimo nukentėjusysis neišvengiamai patyrė didelį stresą ir su tuo susijusius išgyvenimus – jis vairavo automobilį, kuriame dėl eismo įvykio žuvo jo giminaitė, o dvi buvo sunkiai sužalotos, viena iš jų – jo sutuoktinė, dideli nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai kilo ją slaugant ir rūpinantis, baudžiamojo proceso metu pastarasis patyrė didelį spaudimą, nes atsakomybė dėl eismo įvykio kilimo buvo perkeliama jam, ilgą laiką gyveno nežinomybėje dėl proceso baigties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, nukentėjusiajam V. D. priteistina neturtinė žala, prašomą jos dydį mažinant iki 3 000 Eur.
  19. Nukentėjusysis V. T. civiliniu ieškiniu prašo solidariai iš Z. V. ir UADB „C. V. I. G.“ priteisti jam 100 000 Lt (29 190,26 Eur) neturtinę žalą. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl Z. V. padaryto nusikaltimo V. T. neteko motinos V. T. meilės ir šilumos. Tarp žuvusiosios ir jos sūnaus buvo susiformavę artimi santykiai – motina gyveno netoli Šalčininkų, turėjo ūkį, jis su broliu nuolat su mama bendravo, lankydavo, todėl staigi motinos netektis vienareikšmiškai sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus. Taip pat dėl šio nusikaltimo keturi anūkai neteko močiutės, kas leidžia daryti išvadą, kad netektis palietė visą šeimą. Sutiktina, kad nukentėjusiojo emocinę būklę dar labiau blogino Z. V. požiūris ir elgesys po eismo įvykio, perkeliant kaltę dėl jo kilimo V. D.. Kita vertus, V. T. yra suaugęs, jo motina buvo senyvo amžiaus (gim. ( - )), dėl ko jos mirtis ateityje neturės įtakos jo asmenybės formavimuisi. Nors nukentėjusysis nurodo, kad dėl šios netekties suprastėjo jo sveikata, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Taip pat svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju, padarytas neatsargus nusikaltimas, nors vairuotojo elgesys laikytinas ypač neatidžiu ir nerūpestingu, tačiau akivaizdu, kad pastarasis tokių padarinių nenorėjo, tyčia nesiekė žmogaus mirties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, nukentėjusiajam V. T. priteistina neturtinė žala, prašomą jos dydį mažinant iki 15 000 Eur. Toks neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvoje formuojamą teismų praktiką. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).
  20. Nukentėjusioji D. R. civiliniu ieškiniu prašo solidariai iš Z. V. ir UADB „C. V. I. G.“ priteisti jai 90 000 Lt (26 065,80 Eur) neturtinę žalą. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė dešinės pusės 6 ir kairės pusės 8-11 šonkaulių lūžiais, stuburo juosmens slankstelių skersinių ataugų abipusiais lūžiais, dešinio kryžmeninio klubo sąnario plyšimu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, kairės gūžduobės lūžiu, skysčio susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse. Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo hospitalizuota Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur jai buvo atlikta dubens žiedo dešinės ir kairės pusės gūžduobės repozicija ir sintesė, vėliau, atsiradus skausmams, buvo atlikta kairės pusės gūžduobės užpakalinės kolonos osteosintezė, apie pusę metų buvo apribotos judėjimo galimybės, kentė nuolatinius skausmus, buvo priversta vartoti vaistus. D. R. dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas 35% darbingumo lygis, ji neteko turėto darbo, negali dirbti tam tikrų darbų, veikiant ergonominiams ir fiziniams rizikos veiksniams. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl šių sužalojimų ir dėl paties eismo įvykio fakto nukentėjusioji patyrė šoką, didelius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, darbo netektį, nepatogumus buityje, jai buvo reikalinga artimųjų pagalba, taip pat kentė didelį fizinį skausmą. Eismo įvykio metu buvo sužalotos gyvybiškai svarbios ir už žmogaus judėjimą atsakingos kūno dalys, sužalojimai stiprūs. Pastarosios teigimu, nors darbingumo lygis didėja, pasekmes ji jaučia iki šiol, yra apsunkintas judėjimas, negali dirbti tam tikrų fizinių darbų (sunku pasilenkti, negali nešti sunkių nešulių), jaučia skausmus, gauna tik netekto darbingumo pensiją, kurios neužtenka pragyvenimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į galimus liekamuosius reiškinius ateityje, laikantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, nukentėjusiajai D. R. priteistina neturtinė žala, prašomą jos dydį mažinant iki 12 000 Eur. Toks neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvoje formuojamą teismų praktiką. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-94-696/2017, 2K-418-222/2016, 2K-445-489/2016, 2K-154-699/2016, 2K-52-942/2016, 2K-95/2013, 2K-374/2012, 2K-370/2012, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-50/2010, 2K-351/2009 ir kt.).
  21. Nukentėjusioji J. M. civiliniu ieškiniu prašo solidariai iš Z. V. ir UADB „C. V. I. G.“ priteisti jai 70 000 Lt (20 273,40 Eur) neturtinę žalą. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė kairės gūžduobės lūžiu, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, klubakaulių užpakalinių dyglių lūžiais ir kairio šlaunikaulio galvos išnirimu. Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo hospitalizuota Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur jai buvo atlikta kairiojo šlaunikaulio uždara repozicija, ji buvo gydoma skeletiniu tempimu, vėliau buvo atlikta kairės pusės gūžduobės užpakalinio krašto sintezė, po ko tris mėnesius buvo apribotos jos judėjimo galimybės, po pusės metų jai buvo atliktas kairiojo klubo sąnario endoprotezavimas. J. M. buvo nustatytas 40% darbingumo lygis, ji gulėjo ligoninėse, kentė skausmus, sunkiai judėjo, buvo priversta vartoti vaistus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl šių sužalojimų ir dėl paties eismo įvykio fakto nukentėjusioji patyrė šoką, didelius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus buityje, jai buvo reikalinga artimųjų pagalba. Eismo įvykio metu buvo sužalotos gyvybiškai svarbios ir už žmogaus judėjimą atsakingos kūno dalys, sužalojimai stiprūs. Be to, kaip matyti iš 2014 m. kovo 6 d. medicininių dokumentų išrašo, nukentėjusioji kreipėsi į psichiatrą, skundėsi nuolatiniais skausmais, dažnu verkimu, nenoru gyventi, nustatyta gili depresija, atminties nusilpimas. Pastarosios teigimu, nors iki eismo įvykio jos darbingumo lygis buvo sumažėjęs dėl stuburo problemų, po šio eismo įvykio sveikatos būklė dar labiau pablogėjo, pasekmes ji jaučia iki šiol, yra apsunkintas judėjimas, jaučia skausmus, emocinius išgyvenimus („ne gyvena, o egzistuoja“). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į galimus liekamuosius reiškinius ateityje, laikantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, nukentėjusiajai J. M. priteistina neturtinė žala, prašomą jos dydį mažinant iki 10 000 Eur. Toks neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvoje formuojamą teismų praktiką.
  22. Svarbu pažymėti, kad nukentėjusysis V. T. ir nukentėjusiosios D. R. bei J. M. civilinius ieškinius yra pareiškę ne tik Z. V., bet ir draudimo kompanijai UADB „C. V. I. G.“, kuri baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu atsakovu. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, kai eismo įvykis įvyko nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d., yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija Nr. X-1137). Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.
  23. Tokiu būdu, iš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ priteistina 2 499,72 Eur neturtinės žalos atlyginimui (kas patenka į privalomojo draudimo sumos ribas vienam eismo įvykiui), šią sumą proporcingai paskirstant civiliniams ieškovams. Taigi, nukentėjusiajam V. T. iš UADB „C. V. I. G.“ priteistina 1 013,4 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi – 13 986,6 Eur – neturtinės žalos dalis priteistina iš Z. V.; nukentėjusiajai D. R. iš UADB „C. V. I. G.“ priteistina 810,72 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi – 11 189,28 Eur – neturtinės žalos dalis priteistina iš Z. V., nukentėjusiajai J. M. iš UADB „C. V. I. G.“ priteistina 675,6 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi – 9 324,4 Eur – neturtinės žalos dalis priteistina iš Z. V..
  24. Nors nagrinėjamu atveju buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017). Z. V. eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, tačiau buvo padaryti šiurkštūs KET pažeidimai, asmuo vairavo, būdamas neblaivus. Dviem nukentėjusiosioms buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai – stuburo, klubų, kojų sužalojimai, vienas žmogus žuvo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad priteistinos žalos, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes ir padarinius, nėra per didelės.

12Dėl proceso išlaidų

  1. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti arba jų dydį sumažinti.
  2. Iš baudžiamojoje byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis V. D. advokatui D. S. sumokėjo 4 000 Lt (1 158,48 Eur) už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, 1 000 Eur advokatui Anatolijui Novikovui už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiosios D. R. ir J. M. advokatui Remigijui Kalašnykui sumokėjo po 1 000 Lt (289,62 Eur) už jų interesų atstovavimą baudžiamojo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga, atlikta daug procesinių veiksmų, paruošta daug procesinių dokumentų, todėl nukentėjusiųjų prašomos priteisi sumos laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš Z. V.. Kadangi, bylos duomenimis, pastarasis dirba, gauna darbinių pajamų, apie jo sunkią turtinę padėtį duomenų nėra, teismas nemato pagrindo šių išlaidų dydį mažinti.

13Dėl kitų klausimų

  1. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 16 d. nutarimu buvo laikinai apribota Z. V. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – automobilį „Golf“, v. n. ( - ) jo terminą nustatant iki 2012 m. liepos 1 d. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas baudžiamojo proceso metu nebuvo pratęstas, jis taip pat nebuvo iš naujo paskirtas. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus šį laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti, jis nuosprendžio priėmimo metu jau negaliojo.
  2. BPK 94 straipsnyje numatyta, kaip yra sprendžiami daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai, priimant nuosprendį. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilis Audi A8, v. n. ( - ) saugomas UAB „S.“ saugomoje aikštelėje, adresu ( - ), grąžintinas automobilio savininkei G. V., a. k. ( - ) Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vokas su kraujo pėdsakais, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate (2013 m. lapkričio 5 d. Kvitas B serija BBB Nr. ŠARPK000023), sunaikintinas.
  3. Z. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
  4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu Z. V. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta bylą perduoti Šalčininkų rajono apylinkės teismui procesinio sprendimo priėmimui. Dėl tų pačių neteisėtų veiksmų pripažinus Z. V. kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu negalima (non bis in idem).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. ir jo atstovo advokato Anatolijaus Novikovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

16Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

17Z. V. (Z. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

18Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti Z. V. (Z. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 (trejus) metus vairuoti kelių transporto priemones.

19Kardomąsias priemones Z. V. (Z. V.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

20Nukentėjusiojo V. D. (V. D.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Z. V. (Z. V.) V. D. (V. D.) naudai 1 477,06 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir šešis centus) turtinei ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

21Nukentėjusiojo V. T. (V. T.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. T. (V. T.) naudai iš UADB „C. V. I. G.“ - 1 013,40 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų keturiasdešimt centų), iš Z. V. (Z. V.) - 13 986,60 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt centų) neturtinei žalai atlyginti.

22Pripažinti V. T. (V. T.) teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

23Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. R. naudai iš UADB „C. V. I. G.“ – 810,72 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų septyniasdešimt du centus), iš Z. V. (Z. V.) - 11 189,28 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus dvidešimt aštuonis centus) neturtinei žalai atlyginti.

24Pripažinti D. R. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

25Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. M. naudai iš UADB „C. V. I. G.“ – 675,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus šešiasdešimt centų), iš Z. V. (Z. V.) - 9 324,40 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus keturiasdešimt centų) neturtinei žalai atlyginti.

26Pripažinti J. M. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

27Priteisti iš Z. V. (Z. V.) V. D. (V. D.) naudai 2 158, 48 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt aštuonis centus) turėtų išlaidų atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti.

28Priteisti iš Z. V. (Z. V.) D. R. naudai 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus šešiasdešimt du centus) turėtų išlaidų atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti.

29Priteisti iš Z. V. (Z. V.) J. M. naudai 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus šešiasdešimt du centus) turėtų išlaidų atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti.

30Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilį Audi A8, v. n. ( - ) saugomą UAB „S.“ saugomoje aikštelėje, adresu ( - ), grąžinti automobilio savininkei G. V., a. k. ( - )

31Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voką su kraujo pėdsakais, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate (2013 m. lapkričio 5 d. Kvitas B serija BBB Nr. ŠARPK000023), sunaikinti.

32Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5.
  1. Z. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. spalio 30 d., apie... 6. II. Apeliacinių skundų argumentai, surinkti įrodymai ir proceso dalyvių... 7.
    1. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus... 8. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 9. Dėl Z. V. kaltės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį
        10. Dėl bausmės
        1. Prokuroras apeliaciniu skundu... 11. Dėl civilinių ieškinių
          1. Nukentėjusysis V. D.... 12. Dėl proceso išlaidų
            1. Pagal BPK 104 straipsnį... 13. Dėl kitų klausimų
              1. Šalčininkų rajono... 14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 2 punktu,... 15. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo... 16. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį... 17. Z. V. (Z. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281... 18. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti Z. V. (Z. V.)... 19. Kardomąsias priemones Z. V. (Z. V.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 20. Nukentėjusiojo V. D. (V. D.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 21. Nukentėjusiojo V. T. (V. T.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 22. Pripažinti V. T. (V. T.) teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir... 23. Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D.... 24. Pripažinti D. R. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl... 25. Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J.... 26. Pripažinti J. M. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl... 27. Priteisti iš Z. V. (Z. V.) V. D. (V. D.) naudai 2 158, 48 Eur (du... 28. Priteisti iš Z. V. (Z. V.) D. R. naudai 289,62 Eur (du šimtus... 29. Priteisti iš Z. V. (Z. V.) J. M. naudai 289,62 Eur (du šimtus... 30. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilį Audi A8, v. n. (... 31. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voką su kraujo pėdsakais,... 32. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....