Byla 1A-30-319/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys atmestas

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, išteisintajam V. Z., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nukentėjusiajam D. P., jo atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys atmestas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2013 m. gegužės 1 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje - degalinės UAB „( - )“ teritorijoje, esančioje ( - ) , garsiai plūsdamas necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais nukentėjusįjį D. P., rankomis laikydamas dviračio vairą bei bagažinę, tokiu būdu neleisdamas D. P. nuvažiuoti, o pastarajam pradėjus važiuoti, tyčia ties priekiniu dviračio ratu pakišo savo dešinę koją, ko pasekoje D. P. nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką.

4Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad kaltinamasis V. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, jį išteisino.

5Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. P. prašo atnaujinti ir pakartotinai atlikti įrodymų tyrimą byloje, panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. Z. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 13 punktus. Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Priteisti iš V. Z. D. P. bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus.

6Apeliantas teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimą, nepilnai ir išsamia išanalizavo visus įrodymus, juos vertino neobjektyviais, patikimais laikydamas išimtinai tik kaltinamąjį teisinančius duomenis. Apelianto įsitikinimu, teismas logiškai nesuvokiamai interpretavo byloje esančius įrodymus neva paneigiančius kaltinamojo V. Z. kaltę. Teismas nepagrįstai abejojo dėl jam konstatuotų sužalojimų būtent įvykio metu, nes jis kreipėsi į ekspertus tik po kelių dienų. Skunde teigiama, kad tokiai abejonei nebuvo pagrindo, nes jau pačioje išvadoje konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, be to, viena iš galimybių kreiptis pas specialistą dėl išvados surašymo yra ikiteisminio tyrimo institucijos darbuotojo išduotas siuntimas, šiuo atveju užduotys atlikti objektų tyrimą, abiems – jam, tiek V. Z. buvo išduotos 2013-05-01. Pažymėtina, ir tai, kad V. Z. pas specialistą kreipėsi tik sekančią dieną po įvykio, tačiau teismui tai nesukėlė jokių abejonių. Be to, byloje yra pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, kurie neabejotinai patvirtina, jog jis dėl įvykio metu patirto sužalojimo pas medikus kreipėsi nedelsiant po įvykio, o duomenų apie tai, kada V. Z. kreipėsi į medikus, byloje nėra.

7Skunde nukentėjusysis pažymi, kad teismo nuosprendis naikintinas ir dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, nes jis, pasinaudodamas BPK 256 straipsnyje numatyta nukentėjusiojo teise prašyti pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes, tokį prašymą pateikė, nurodydamas, kad byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. Z. veika turi būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 13 punktus. Teismas, prijungęs prie bylos tokį prašymą, turi patikrinti jame nurodytų aplinkybių buvimą ir pasisakyti, ar sutinka su prašyme išdėstytais argumentais, tačiau skundžiamame nuosprendyje to padaryta nebuvo.

8Apelianto teigimu, niekuo nepagrįstas teismo teigimas, kad konflikto metu jam veržiantis į V. Z. automobilį, o šio žmonai išlipus iš automobilio ir priėjus prie jo, V. Z. išsigando dėl galimo smurto iš jo pusės, todėl iš automobilio pasiėmė vairo užraktą apginti save ir savo šeimą, kad jam dedant vairo užraktą į automobilį, pajuto smūgį į galvą, suprato, kad suduoti galėjo tik jis. Tačiau skunde nurodoma, kad šias teismo nurodytas aplinkybes paneigia paties V. Z. 2013-07-19 duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad jis buvo susijaudinęs, o jam paklausus, kam jam reikalingas vairo užraktas, šis atsakė - tam „kad išdaužyčiau tau dantis su visais breketais“ taigi akivaizdu, jog V. Z. jokios baimės ar galimo smurto neišsigando, juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų apie D. P. agresyvų elgesį. Apeliantas nurodo, kad V. Z. žmona E. K., patvirtino, jog į kolonėlės teritoriją V. Z. įvažiavo apie 30 km/h greičiu, t.y. jau įvažiuodamas į degalinės teritoriją buvo agresyviai nusiteikęs ir siekė priešpastatyti save prieš kitus, V. Z. grasinimai A. M. ir jo atžvilgiu, išsakyti demonstruojant metalinį užraktą galimą realų jų įvykdymą neabejotinai sukėlė smurto ar kitų agresyvių veiksmų išgąstį, todėl vien jau šios aplinkybės neabejotinai patvirtina V. Z. kaltės faktą.

9Nesuprantama apeliantui ir tai, kokiais bylos duomenimis teismas rėmėsi nurodydamas, jog jis padarė V. Z. sužalojimą ir tuo pagrindu neva V. Z. ketino jį sulaikyti neleisdamas pasišalinti iki kol atvyks policijos pareigūnai. Specialisto išvada tik patvirtina, kad V. Z. buvo padaryti sužalojimai, tačiau nepatvirtina to fakto, kad būtent jis sudavė smūgį. Policijos pareigūnai, kurių parodymais remiasi prokurorė, taip pat nepatvirtina, kad būtent jis sudavė smūgį, kadangi jie nematė paties įvykio.

10Apeliantas nurodo, kad netinkamai teismas vertino ir vaizdo įrašo duomenis, nurodydamas, kad vaizdo įraše nematyti, ar jis nukrenta nuo pašalinio poveikio, t.y. galimai spyrus V. Z. į jo dviratį. Apelianto teigimu, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad V. Z. visom išgalėm stengdamasis jam pakenkti, laikė dviratį už bagažinės, spardė į dviračio galinį ratą, peržiūrėjus įrašus nuosekliai matyti, kad kaltinamojo V. Z. koja sąveikoje su dviračio ratu buvo pakelta, kas patvirtina, kad V. Z. spyrė į dviračio ratą, o ne jis važiuodamas per staigiai susuko dviračio vairą į kairę ir dėl to nugriuvo neišlaikęs pusiausvyros, vairavo dviratį viena ranka, kaip tai nurodė teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį.

11Apelianto nuomone, V. Z. kaltę patvirtina ir liudytojo E. J. parodymai, kad jis pamatė per langą, kad lauko teritorijoje tarp kuro pylimo kolonėlių tarp vyrų vyksta konfliktas, kad vienas žmogus važiavo dviračiu, o kitas jam to padaryti neleido, kad nuo dviračio žmogus nukrito nuo pašalinio poveikio, nes kitas žmogus trukdė važiuoti. Šio liudytojo parodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina V. Z. kaltę teismas nevertino, nors šis liudytojas vienintelis matė įvykį bei nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

12Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis V. Z. į degalinės teritoriją važiavo dideliu greičiu, matydamas, kad prie oro pūtimo aparato stovi moteris su dviračiu staigiai stabdė ir tokiu būdu ją labai išgąsdino ir nors puikiai suprato, jog toks staigus įvažiavimas galėjo moteriai sukelti išgąstį (šias aplinkybes kaltinamasis pats patvirtino akistatos metu), jis ne tik, kad neatsiprašė A. M., tačiau norėdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, vėliau, pasiėmęs vairo užraktą kaltinamasis jam grasino išdaužyti dantis su visais breketais. Taigi kaltinamasis V. Z. tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai siekė priešpastatyti save, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nors tam nebuvo jokių esminių pateisinančių priežasčių, be to, akcentuodamas savo poziciją dėl nukentėjusiojo dantų su breketais išdaužymą, išreiškė aiškią neapykantą jam dėl fizinės būklės, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 13 punktuose.

13Apeliantas skunde pažymi, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepaisė ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų padarė neteisingas išvadas dėl bylos aplinkybių, todėl darytina išvada, kad teismas priimdamas V. Z. išteisinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, todėl skundžiamas nuosprendis neabejotinai turi būti panaikintas.

14Be to, skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į išteisinimo pagrindą. Iš teismo priimto nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu jog V. Z. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat nuosprendyje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kuriame kaip jau minėta numatytas išteisinimo pagrindas jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog V. Z., kaltintą pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, todėl ir šiuo pagrindu nuosprendis laikytinas neteisėtu ir naikintinas.

15Dėl civilinio ieškinio, apeliantas pasisako, kad sprendimas, kurį priima teismas dėl civilinio ieškinio išteisinęs kaltinamąjį, priklauso nuo išteisinimo pagrindo. Ieškinys atmetamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies bei priimto nuosprendžio nurodyto teisinio pagrindo akivaizdu, jog V. Z. išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. l p.), todėl civilinis ieškinys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o ne atmestas.

16Apelianto teigimu, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. Z. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 13 punktus. Taip pat civilinis ieškinys turėtų būti patenkintas visa apimtimi ir priteistos jo visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

17Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

18Kolegija, susipažinusi ir išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

20Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

21Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą ir įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atsietai, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad V. Z. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

23Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p.)

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pakanka V. Z. kaltei dėl jam inkriminuotų veikų pagrįsti, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo vertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas aitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir viešosios tvarkos pažeidimas, kas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. V. Z. kaltę padarius minimas nusikalstamas veikas, patvirtina visuma pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtų įrodymų, kurie išdėstomi šiame nuosprendyje.

25Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad V. Z., 2013 m. gegužės 1 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje - degalinės UAB „( - )“ teritorijoje, esančioje ( - ), garsiai plūsdamas necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais nukentėjusįjį D. P., rankomis laikė dviračio vairą bei bagažinę, tokiu būdu neleisdamas D. P. nuvažiuoti, o šiam pradėjus važiuoti, tyčia ties priekiniu dviračio ratu pakišo savo dešinę koją, dėl ko D. P. nukrito ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką, tokiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

26Kaltinamais V. Z. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-05-01 jis atvažiavo į degalinę pripūsti mašinos padangas, įvažiavo į degalinę ne didesniu nei 10 km/h greičiu. Prie pūtimo vietos stovėjo A. M., kuri buvo nusisukusi nuo mašinos ir persisvėrusi per dviratį. Nuo jos jis sustojo apie 0.5-1 metro atstumu, buvo saugus atstumas, tačiau kai jis stabdė savo automobilį, sucypė kaladėlės, dėl to, A. M., turbūt, išsigando ir jam pasakė: „Žiūrėk, asilo galva, kur važiuoji“. Jis jai atsakė: ,,Pati žiūrėk, višta“. Tada prie jų dviračiu privažiavo D. P. ir pradėjo plūstis, kvietė jį išlipti, grasino, pradėjo traukyti jo automobilio dureles, pradėjo jo siekti. Tuomet jo žmona atsistojo tarp jų. jis išlipo, rankoje laikydamas vairo užraktą, kad apsisaugotų nuo agresyviai nusiteikusio D. P., o kai suprato, kad teritorija filmuojama, pasijuto saugus ir padėjo užraktą į mašiną. Kai nusisukęs dėjo užraktą, gavo smūgį į pakaušį, dėl ko pritūpė, laikydamas susiėmęs už galvos. Tuo metu šalia jo, be D. P., nieko nebuvo, todėl įsitikinęs, kad trenkė būtent D. P.. Kai atsitiesė, pamatė, kad D. P. su A. M. stovėjo toliau ir nukentėjęs fotografavo žmonos mašiną, V. Z. neatsimena, ką dar tiksliai sakė D. P., bet jis grasino, po to norėjo išvažiuoti. Jis tvirtino, kad jo tikslas buvo neišleisti D. P. iš degalinės, kad policijai po to nereikėtų jo ieškoti, todėl stengėsi daryti viską, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos, t.y. pasivijo D. P. ir laikė jo dviratį už bagažinės, po kiek laiko paleido, paskui bandė koja pavyti, teigia, kad tai nebuvo spyris, visą ta laiką stengėsi, kad D. P. būtų prieš jį, todėl stengdamasis nuspėti jo važiavimo trajektoriją ir bandydamas neleisti jam pasišalinti, užbėgo už kolonėlės, D. P. važiavo į jį, matė, kad šis keitė kryptį, po to viena koja atsirėmė, o kita jau būtų praradęs lygsvarą, todėl turėjo atsistoti. Jis teigė, kad tuo metu D. P. į jį neatsitrenkė, jis mano, kad šis imitavo kritimą, nes jis krito labai techniškai, t. y. per kairę pusę, kaire ranka liesdamasis. Jei šis būtų atsitrenkęs, jis pats būtų nukritęs. Jo peržiūrėtame vaizdo įraše matyti, kad dešinė ranka prie grindinio yra tik tada, kai jis stojosi. Teigia, kad D. P. delnikaulį susilaužė smūgio davimo V. Z. metu. Po nukritimo jis dar grasino V. Z.. Jis neprisimena, kad būtų sakęs D. P.: „Išdaužyčiau tau dantis su visais breketais“.

27Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2013-05-01 jis su drauge A. užsuko į degalinę prisipūsti į padangas oro. Draugė dar nebuvo užlipusi ant dviračio, kaip į aikštelę staigiai įvažiavo automobilis, praktiškai tiesiai ant draugės. Ji tada pasakė: „Atsargiai važiuokit“. Buvo praviras mašinos langas ir jis girdėjo, kaip vairuotojas, t.y. V. Z. jai pasakė: “ Tai ką tu čia stovi, višta“, jie apsižodžiavo, tada jis priėjo prie jų ir pasakė V. Z., kad nedera su ,moterimi taip kalbėti, su V. Z. jis bendravo 1-2 metrų atstumu, pastarasis sėdėjo mašinoje, kurios langas buvo praviras. V. Z. garsiai šnekėjo. Jis buvo pasipiktinęs, keikėsi, paskui iš mašinos, rankoje turėjo vairo užraktą. Jis paklausė, kam jam tas vairo užraktas. Į ką vairuotojas atsakė, išdaužys visus dantis su breketais. V. Z. žengė link jo ir jis jautė grėsmę. Po to vairuotojo žmona pradėjo jį raminti. Jis su drauge nutarė baigti konfliktą, dar nufotografavo automobilį ir pasakė, kad kitą kartą praneš policijai apie tokį vairuotoją. Atsisėdo ant dviračio, tačiau pajuto, kad jo dviračio bagažinę kažkas laiko. Atsisukęs pamatė, kad V. Z. laikydamas už bagažinės ir ją judindamas, bandė jį nustumti nuo dviračio, po to V. Z. dviratį paleido. Jis kažkiek pavažiavo, tačiau kaltinamasis iš priekio apsižergė dviračio ratą ir pasakė, kad jam bus. Tuo momentu iš degalinės išėjo operatorius ir pasakė, kad iškvietė ar kvies apsaugą, policiją. Tada kaltinamasis nuėjo link savo mašinos, o jis tęsė judėjimą - važiavo link įvažiavimo į degalinę. Tuo metu V. Z. iššoko iš už tos vietos, kur yra siurblys ir spyrė. Kadangi D. P. to visai nesitikėjo, tai griuvo priekiu, padarydamas kūlverstį. Krito ant kairės pusė, jo rankos automatiškai rėmėsi į grindinį. Krisdamas rėmėsi abiem rankomis, nes krito per priekį. Po kiek laiko atvyko apsauga, policija. Jis pareigūnams pasakė kas įvyko, sakė, kad viską matė operatorius. Jo ranka ištino, jis nuėmęs pirštinę parodė ištinusią ranką. Policininkų nurodymu jis nuvažiavo į komisariatą, jiems sakė, kad negali užlenkti kairės rankos riešo ir ranka gali būti lūžusi. Po įvykio iš karto dviračiu nuvažiavo į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Civilinį ieškinį dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti. Dėl padaryto sužalojimo jis negalėjo spausdinti baigiamojo darbo, jam sunku valdyti dešinės rankos pirštus. Dėl patirto streso negalėjo susikaupti, pasiruošti bakalauro darbui. Iš darbo išėjo savo noru, bet dėl šito įvykio. Dėl neįgalumo vartoja vaistus: „Aplapurinolį“, „Diklaką“ ir kt. Papildomai po traumos pirko vitaminus, kalcį, kad sustiprinti kaulus, gėrė nuskausminamuosius. „( - )“ sanatorijoje gydėsi su siuntimu dėl bendro stovio. Anksčiau dažniau gydydavosi sanatorijose. Buvo kraujo nusėdimas dėl bendros būklės (ne dėl traumos). Dėl patirto streso, išgyvenimų lankėsi pas psichologą. Jį kolonėlėje žemino gąsdinimais. Tai žemino jį prieš draugę, viešoje vietoje.

28Liudytoja A. M. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013-05-01 apie 15.20 val. kartu su D. P. atvažiavo į degalinę „( - )“ prisipūsti į dviračių ratus oro. Prisipūtus oro, pirmas iš šios aikštelės išvažiavo D., o jai beišvažinėjant, į šią vietą atvažiavo automobilis, kuris dideliu greičiu įvažiavo į aikštelę šalia oro pūtimosi aparato ir sustojo cypiant padangomis ir ji vos spėjo pasitraukti į šoną. Dėl to ji V. Z. pasakė: „žiūrėk, kaip važiuoji“. Šis ją pavadino „višta“. Tada ji jam pasakė: „kokiu greičiu žiūrėk įvažinėji į degalinę“, o jis jai atsakė pavartodamas necenzūrinius žodžius. Tuo metu prie jų privažiavo D. ir pasakė V. Z., kad galima būtų šnekėti padoriau. Kiek matė, automobilyje buvo V. Z., kuris ir vairavo šį automobilį, moteris ir vaikas. D. P. nebandė patekti į V. Z. automobilį, nebuvo prisilietęs prie durelių. Po D. pasakymo, kad galima būtų šnekėti padoriau, V. Z. išlipo iš automobilio, rankose laikydamas vairo užraktą ir pradėjo grasinti. Kažkuriuo momentu pamatė, kad V. Z. rankose nėra vairo užrakto ir jis vis konfliktuodamas, pučiasi savo automobilio rato padangai orą. Ji D. kelis kartu vis sakė, kad jie važiuotų, nes nėra ko su tokiais neadekvačiais žmonėmis aiškintis. Ji visą laiką buvo šalia D. ir tvirtina, kad jis nesudavė V. Z. nei vieno smūgio, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Po to iš automobilio išlipo moteris, apėjo aplink automobilį ir pradėjo raminti įsiaudrinusį V. Z., sakydama jiems važiuoti iš čia. Tada ji D. pasakė, kad reikia važiuoti, jie sėdo ant dviračių, D., dar kiek ji atsimena, mobilaus ryšio telefonu nufotografavo V. Z. automobilį ir jį patį, stovintį šalia automobilio ir norėjo jau išvažiuoti iš degalinės, tačiau V. Z. pradėjo laikyti už D. P. dviračio bagažinės, tokiu būdu neleisdamas jam nuvažiuoti. Po to jis paleido D. dviračio bagažinę ir šis pradėjo važiuoti dviračiu toliau, tačiau V. Z. apibėgo aplink dviratį iš priekio ir, laikydamas D. dviračio priekinį ratą, prispaudė koja ir rankomis dviračio vairą, tokiu būdu neleido D. nuvažiuoti ir pasakė „tuoj čia tau bus“. Tada iš degalinės „( - )“ į lauką išėjo operatorius ir paklausė : „kas čia vyksta? arba skirstotės gražiuoju arba kviečiu apsaugą“. D. operatoriui pasakė, kad lai kviečia apsaugą ir policiją, o operatorius atsakė, kad iškvietė. Tada V. Z. paleido D. dviračio ratą ir nusisukęs nuėjo link savo automobilio. Kai tik V. Z. paleido D. dviratį, ji iš karto išvažinėjo iš degalinės ir pavažiavo apie 15 metrų link išvažiavimo iš degalinės „( - )“. Atsisukusi pasižiūrėti, kur yra D., pamatė, kad jis nukritęs nuo dviračio, o V. Z. stovėjo šalia. D. pasakė jai, kad jį nuspyrė nuo dviračio. Tuoj po to atvyko policijos pareigūnai bei apsaugos tarnyba. Policijos pareigūnai tiek jos su D., tiek V. Z. paprašė vykti į Centro policijos komisariatą. Ji matė, kad D. sužeista dešinės rankos alkūnė, tino dešinė ranka ties riešu ir plaštaka. Dėl šio įvykio buvo apgadintas D. dviratis „Giant“, dviračių kilometrų matuoklis - spidometras, kuris sudužo, apgadinti jos nuo saulės akiniai „Polaroid“, nulūžusi dešinės pusės kojelė bei apgadintas mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperya“, apgadinti D. rūbai, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu. Npamena ar tuo metu degalinėje buvo pašalinių asmenų .

29Liudytoja E. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2013-05-01 apie 15.25 val. kartu su savo sutuoktiniu V. Z. ir mažamete dukra E.a, automobiliu „Peugeot 307“ įvažiavo į degalinę „( - )“ prisipūsti į automobilio padangas oro. Į degalinę įvažiavo apie 30-35 km/h greičiu. Prie oro pūtimo aparato pamatė moterį su dviračiu. V. į šią vietą atvažiavo normaliai, nesukeldamas pastarajai jokio pavojaus. Kai tik V. Z. pasistatė automobilį prie oro pūtimo aparato, ši moteris, pasakė „žiūrėk, asilo galva kur važiuoji“. V. šiai moteriai atsakė: „tu pati, durne, žiūrėk, kur važiuoji“. Tada pamatė, kad prie jų priėjo vyriškis, kuris, kaip vėliau suprato, yra šios moters vyras. Kai vyriškis priėjo prie jų automobilio iš vairuotojo pusės, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs ir tik priėjęs pradėjo garsiai šaukti, tačiau necenzūrinių žodžių, kiek atsimena, šis vyriškis jų atžvilgiu nenaudojo. Po to jis pradėjo rankomis bandyti atidaryti vairuotojo pusės dureles. Ji pamačiusi, kad viskas gali baigtis bloguoju ir norėdama išvengti nereikalingo konflikto bei problemų, išlipo savo automobilio ir stėjusi atsistojo tarp šio vyro ir automobilio vairuotojo pusės durelių, tokiu būdu neleisdama išlipti iš automobilio savo sutuoktiniui V. ir bandydama nepažįstamą vyriškį atitraukti nuo jų automobilio. Vyriškis ją atitraukė nuo automobilio ir tada iš automobilio išlipo V. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ar V. rankose ką nors turėjo, neatsimena, tačiau žino, kad vairo užraktas automobilyje buvo. Jai atsistojus tarp V. ir vyriškio ir bandant juos nuraminti, maždaug 10-15 metrų atstumu nuo jų dviračiu pavažiavusi moteris garsiai šūkavo, replikavo. Tuomet ji pasakė, kad paskambins policijai ir nuėjo iki automobilio ieškoti mobilaus ryšio telefono. Susiradusi telefoną pamatė, kad V. buvo pasilenkęs ir, kiek atsimena, laikėsi ranka susiėmęs už galvos. Iš viso to suprato, kad nepažįstamas vyriškis sudavė smūgį V.. Tačiau to ji nematė, nes tuo metu automobilyje ieškojo telefono. Po to pamačiusi, kad nepažįstamas vyriškis dviračiu šalinasi iš degalinės, ji telefonu paskambino Nr. 112 ir apie įvykį pranešė policijai pasakydama, kad degalinėje įvyko konfliktas, nepažįstamas vyriškis sudavė smūgį sutuoktiniui ir bando dviračiu pasišalinti iš įvykio vietos bei paprašė paskubėti atvykti. Tada matė, kad V. bandė šį vyriškį sulaikyti, neleisdamas jam dviračiu išvažiuoti. Kiek atsimena, V. stovėjo priešais dviratį priekyje ir tokiu būdu neleido vyriškiui pasišalinti. Vyriškis pradėjo važinėti aplink kuro pylimo kolonėles, o jos sutuoktinis bėgiojo aplink jas ir vis bandė atsistoti priešais dviratį, kad tokiu būdu sutrukdyti ir vyriškiui neleisti pasišalinti iš degalinės. Ji visa tai matė, stovėdama netoliese jų automobilio. Matė, kad iš degalinės išėjo operatorius, kuriam ji paaiškino, kad įvyko konfliktas ir ji iškvietė policiją. Tada pamatė, kad vyriškis, bevažiuodamas tarp kuro kolonėlių nukrito, kaip suprato dėl to, kad buvo susuktas per daug dviračio vairas. V. šio vyriškio nei stūmė, nei kliudė, nei dar kažkokiu būdu trukdė ar bandė numesti. Neužilgo atvylę policijos pareigūnai ir šių nurodymu jie nuvyko į Centro policijos komisariatą.

30Liudytoja R. B. parodė, kad 2013-05-01 dirbo degalinėje, atėjusi į salę ir pamatė, kad lauke vyrai po degalinės teritoriją lakstė su dviračiais. Tas lakstymas jai dirbti netrukdė. Per langą matė susibūrimą. Kolegos paklausė, ar iškvietė apsaugą, šis atsakė, kad iškvietė.

31Liudytojas G. K. parodė, kad 2013-05-01 dirbo Kauno apskrities VPK PR 1-ojo būrio patruliais, apie 16.32 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad ( - ), esančioje degalinėje „( - )“ įvykusio konflikto metu dviratininkas sudavė į veidą pareiškėjos vyrui. Atvykę nurodytu adresu, kur prie įėjimo į degalinę jų laukė du vyriškiai ir dvi moterys. Jie stovėjo ramiai, o jiems atvykus skundėsi abu vyrai vienas kito veiksmais. Abu vyrai sakė, kad vienas kitam sudavė smūgius. Iš tuo metu jų pasakytų aplinkybių nebuvo galima suprasti, kuris kuriam sudavė smūgį ar smūgius ir nebuvo aišku, nuo ko viskas prasidėjo, todėl abiem vyrams buvo pasiūlyta kartu vykti į policijos komisariatą, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes. Jiems atvykus į įvykio vietą, jokių viešosios tvarkos pažeidimo požymių nematė, išorinių smurto žymių nematyti, visi buvo ramūs ir jų laukė norėdami kiekvienas išsakyti savo pretenzijas. Ar nukentėjusysis rodė sutinusią ranką, jis neprisimena. Degalinės darbuotojai jokių nusiskundimų neturėjo.

32Liudytojas A. Ž., policijos pareigūnas iš esmės davė analogiškus parodymus liudytojo G. K. parodymams.

33Liudytojas E. J. parodė, kad 2013-05-01 apie 08 val. pradėjo darbą degalinėje „( - )“, ( - ), kur dirba operatoriumi – pardavėju. Apie 15.30 val. būdamas degalinės parduotuvėje, iš lauko teritorijos per langą pamatė, kad lauko teritorijoje tarp kuro pylimo kolonėlių tarp dviejų vyriškių vyksta konfliktas. Vienas iš jų buvo su dviračiu. Tos vietos kameros nefilmuoja. Jokių garsų negirdėjo. Matė, kad vienas žmogus važiavo dviračiu, o kitas vyras laikė už vairo ir neleido važiuoti kitam. Matė, kad nedraugiškai kalbėjo. Smūgių nematė. Po to žmogus nuo dviračio nukrito. Negali pasakyti, ar jam pakišo koją. Nukrito todėl, kad kitas žmogus trukdė važiuoti. Jam atrodo, kad buvo pakišta koja po ratu ar koja trenkta į ratą ir dėl tokio poveikio dviratininkas nukrito. Negali pasakyti, kaip jis krito. Tuo metu jis jau buvo iškvietęs apsaugą. Po to priėjo prie durų ir pasakė, kad šie baigtų, nes jis kvies policiją. Ten buvusi moteris pasakė, kad jau iškviesta policija.

34Ikiteisminio trimo metu liudytojas E. J. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, tik pirmojoje apklausoje teigė matęs, kad vyras be dviračio apibėjo prieš važiuojantį dviračiu ir spyrė koją į priekinį ratą, dėl ko tas nukrito nuo dviračio. Papildomos apklausos metu, patikslinant liudytojo nurodytas aplinkybes, jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įvykis. Liudytojas patikslino, kad dėl greitai vykusio veiksmo, jis galėjo suklysti sakydamas, kad vyriškis spyrė į priekinį ratą, nes iš įrašo matyti, kad jis iš priekio pastatė priešais priekinį ratą koją ant asfalto, dėl ko vyras su dviračiu nuo jo nukrito. Liudytojas taip pat nurodė, kad įvykio metu žmonių degalinėje nebuvo, pats įvykis nesutrukdė aptarnavimo, klientai nereiškė nepasitenkinimo. Normalus darbas nebuvo nutrauktas.

35Liudytoja A. N. parodė, kad kaip tyrėja dalyvavo ikiteisminiame tyrime apklausiant liudytoją E. J.. Parodė, kad neprisimena įvykių eigos, tačiau teigia, kad pirma ji apklausė asmenį, o po to parodė vaizdo įrašą, nes nedaro taip, kad pirma parodytų vaizdo įrašą, o tik po to apklaustų liudytoją. Tai turėtų būti užfiksuota byloje.

36Liudytoja D. K. parodė, kad ji atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą ne nuo pradžių. Atsimena, kad apklausinėjo degalinės darbuotoją. Jo parodymai neatitiko realios situacijos. Buvo neaišku, ar važiavo nukentėjusysis dviračiu, kokiu būdu jis buvo pargriautas, todėl ji parodė liudytojui vaizdo įrašą, būtent tą vietą, kur buvo liudytojo neatitikimai. Buvo panaikinti prieštaravimai Apklausos, metu, apklausiant liudytoją, buvo parodytas įrašas. Liudytoją E. J. ji apklausinėjo papildomai, nes jis buvo nurodęs, kad nebuvo spyrio į ratą.

37Ekspertė S. Makšimaitė parodė, kad D. P. konstatuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo. Gydoma ilgokai šis lūžimas, t.y. apie 5-6 savaites. Šis sužalojimas galėjo atsirasti tiek suduodant kietu- buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą – buką daiktą. Jai tiriamasis paaiškino, kad vyras spyrė į kairę ranką ir tiriamasis griuvo ant dešinės pusės ir susižalojo dešinę ranką. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, galima teigti, kad sužalojimas galėjo atsirasti, nugriuvus ir atsitrenkus. Galėjo būti padarytas sužalojimas į dviračio dalis, tiesioginio trauminio poveikio metu dešine ranka trenkiantis į asfaltą. Kietas bukas daiktas galėjo būti ir asfaltas. Tačiau neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimą ir stojantis , t. y. kai kėlėsi.

38Iš 2013-05-02 specialisto išvados Nr. G1119/13(02) matyti, kad V. Z. konstatuota poodinė kraujosruva pakaušyje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 18-19).

39Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta degalinė „ ( - )“, adresu ( - ) (t 1, b. l. 103-106).

40Iš 2013-05-03 specialisto išvados Nr. G1138/13(02) matyti, kad nukentėjusiajam D. P. konstatuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2013-05-11. Nurodyta, kad nukentėjuysis į Kauno klinikinę ligoninę kreipėsi 2013-05-11 (t. 1, b. l. 119).

41Iš 2014-04-09 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo D. P. ir įtariamojo V. Z., pastarieji liko prie duotų savo parodymų (t.1, b. l. 131-134).

42Iš 2014-04-09 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp liudytojos A. M. ir įtariamojo V. Z., pastarieji liko prie duotų savo parodymųt (t. 1, b. l. 149-151).

43Iš 2013-06-06 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „( - )“ vadovas G. V. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 160).

44Iš 2013-06-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Protokole aprašytas vaizdo įrašas, jame nurodyta, kad: „įrašo laikas 16:29:33.88 per degalinės „( - )“ lauko teritorijos vaizdo fiksavimo kameros vaizdo įrašą matyti, kad nuo oro pūtimosi aparatų pusės dviračiu link aikštelės esančios tarp antros ir trečios kuro pylimo kolonėlių važiuoja moteris, paskui moterį važiuoja vyras su dviračiu, o paskui jį eina iš paskos vyriškis. Moteris ties antros kuro pylimo kolonėlės aikštele sustoja, nulipa nuo dviračio ir jį pasistato. Matyti, kad vyriškis laikydamas rankomis už dviračio bagažinės, kuriuo bando važiuoti vyriškis laiko tokiu būdu dviratį ir neleidžia važiuoti. Tada moteris ateina vyriškiams iš dešinės pusės, netoli trečios kuro pylimo kolonėlės ir atsistojusi greta, stebi vaizdą iš šalies. Tada vyriškis paleidžia dviračio bagažinę ir su dviračiu atvykęs vyriškis šalinasi iš degalinės „( - )“ kryptimi link atvažiavimo į degalinę. Tada matyti moteris sėdanti ant dviračio ir pradedanti važiuoti ta pačia kryptimi. Vaizdo įrašo laike 16:30:11.71 ties šešta kuro pylimosi kolonėle, ties išvažiavimo iš degalinės „( - )“ krypties, matyti, kad vyriškis apeina dviračiu važiuojančiam vyriškiui iš priekio pusės, atsistoja tiesiai priešais dviračiu važiuojantį vyriški. Vaizdo fiksavimo kamera vietą, kurioje stovi vyriškis priešais dviračiu bandantį išvažiuoti vyrą fiksuoja ne pilnai visą vaizdą, t.y. vaizdas matomas nuo žemės iki kojos kelių maždaug aukščio. Matyti, kad dviračiu važiavęs vyriškis, kairę koją yra padėjęs ant žemės ir stovi apsižergęs dviratį, tačiau nevažiuoja. Per vaizdo fiksavimo kamerą, kuri filmuoja degalinės „( - )“ parduotuvės vidaus patalpas matyti, kad degalinėje dirbęs įvykio metu operatorius išeina į lauką, nuo įėjimo - išėjimo iš degalinės maždaug 3 metrus paeina ir sustoja. Paskui operatorių matyti, kad į lauko teritoriją išeina degalinėje dirbusi moteris – operatorė, kuri kairėje rankoje nešasi kibirą, o dešinėje rankoje šluotą. Ši operatorė visą vaizdo įrašo laiką, tvarkė degalinės „( - )“ lauko teritoriją. Vaizdo įrašo laikas 16:30:28.93 matyti, kad prie su dviračiu atvykusio vyriškio ir jam neleidžiančio pravažiuoti vyriškio, dviračiu privažiuoja moteris, kuri atvyko į degalinę „( - )“ kartu su vyru, kuris yra su dviračiu. Tuo tarpu į degalinės prekybos salę įeina operatorė ir atsistoja ties kasa Nr. 1. Už 5 sekundžių paskui operatorę į degalinės prekybos salę ateina ir operatorius. Tuo tarpu į degalinę atvyksta du automobiliai, vienas automobilis sustoja ties penkta kuro pylimo kolonėle, iš automobilio išlipusi moteris pasisuka į vietą kurioje stovi du dviračiais atvykę asmenys ir vyriškis, pasižiūrėjusi 2 sekundes, nueina į degalinės parduotuvės salę, o kitas automobilis sustoja ties degalinės „( - )“ parduotuvės pastatu, išlipa iš automobilio vyriškis ir nesidairydamas įeina į parduotuvės patalpas bei nueina link kavos pylimo aparato bei darosi kavą. Vaizdo įrašo laikas 16:61:60.05 matyti, kad dviračiu važiuoja vyriškis aplink 6 kuro kolonėle ir įsuka į aikštelę tarp 5 ir 4 kuro kolonėlių, o tuo tarpu nuo šeštos kuro kolonėlės pusės link 4 ir 5 kuro kolonėlių iš priešingos pusės pribėga vyriškis ir prie 5 kuro pylimo kolonėlės atvažiuojančiam vyriškiui ties priekiniu dviračio ratu pakiša savo dešinės kojos batą ir tokiu būdu pargriauna dviračiu važiavusį vyriškį ant žemės. Vyriškis nuo dviračio krenta į kairę pusę ant betoninio grindinio, krisdamas ant nugaros pusės rankomis remdamasis į betoninį grindinį ir vieną kartą persivertęs per save staigiai atsistoja. Tada vyriškį nuo dviračio pargriovęs vyras kairę ranką laikydamas ištiestą rodo kažką į kairę pusę, o nuo dviračio nuverstas ir nuo grindinio atsistojęs vyriškis eina sparčiu žingsniu link vyro, kuris kojos batą užstatydamas ties jo dviračio priekiniu ratu, tokiu būdu jį pargriovė, o šis atsitraukinėja. Matyti, kad visą įvykį būdamas parduotuvės salėje ties kasa Nr. 1 stebi operatorius pro langą. Tuo tarpu prie dviračio, kuris liko paliktas pagriautas ant žemės privažiuoja dviračiu moteris ir pasistačiusi savo dviratį gretimais nulipa nuo jo ir pakelia nuo grindinio dviratį bei jį pastato. Vaizdo įrašo laikas 16:32:09.99 matyti, kad prie dviračio ateina nuo jo pargriautas vyriškis, pasilenkia ir kažką kaire ranka pasikelia nuo betoninio grindinio ir laikydamas rankose apžiūrinėja, tuo tarpu prie jo prieina jį pargriovęs vyriškis ir atsistoja priešais. Tada dviračiu atvykęs vyriškis sėda ant dviračio, kitas vyriškis pėsčiomis pasišalina, nueidamas link oro pūtimo aparatų, o dviračiu atvykęs vyriškis, dviračiu apvažiuoja ratu aplink 4 ir 3 kuro kolonėles, tada pastato dviratį ir nueina link lauke esančio oro pūtimosi aparato įrengtos aikštelės. Rankose jis laiko akinius nuo saulės, kuriuos apžiūrinėja. Paskui jį ateina ir dviratį pasistačiusi moteris. Po dviejų sekundžių ateina vienas apsaugos darbuotojas, kuris nueina link oro pūtimo aparato. Moteris grįžta prie ketvirtos kuro pylimo kolonėlės, kur buvo palikti abu dviračiai, paima po vieną dviratį ir privežusi artimiau ketvirtos kuro pylimosi kolonėlės juos pastato taip, kad mažiau trukdytų galimai eismui ir vėl nueina prie oro pūtimo aparato į esančią aikštelę. Vaizdo įrašo laikas 16:35:32.60 matyti, kad į degalinės „( - )“ parduotuvės salę įeina nukentėjęs asmuo kartu su policijos pareigūnų vilkinčiu tarnybinę uniformą. Jie pasikalba ir išeina iš degalinės parduotuvės ir abu nuneina link 4 kuro pylimosi kolonėlės, kur stovi vyriškio dviratis, nuo kurio pastarasis buvo nugriautas. Prie dviračių jau yra atėjusi ir moteris, kuri į degalinę buvo atvykusi su dviračiu. Prie jų prieina vyras vilkintis juodos spalvos rūbus, galimai apsaugos darbuotojas. Prie pastarųjų prieina dar vienas vyriškis. Vyras su moterimi su dviračiais išvažinėja iš degalinės (t. 1, b. l. 165-167).

452013-12-10 „S. J.“, ( - ) vadovas G. V. rašte nurodė, kad dėl degalinėje įvykusio konflikto, degalinės darbas sutrikdytas nebuvo ir nebuvo patirta jokia turtinė žala (t. 1, b. l. 175).

462013-05-01 pranešimų apie įvykius registre ROIK Nr. 0113000217937 nurodyta, kad 2013-05-01 16:32 val. telefonu kreipėsi E. K., pranešdama apie tai, kad „( - )“ degalinėje konflikto metu dviratininkas sudavė į veidą jos vyrui V. Z. (t. 1, b. l. 172-176).

47Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įvykis. Iš jo matyti, kad 2013-06-27 daiktų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės detaliai ir tiksliai atspindi, kas yra užfiksuota kompaktinėje plokštelėje esančiame vaizdo įraše.

48Įvertinęs liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad konfliktas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tarp V. Z. ir D. P. įvyko, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis buvo sužalotas šio konflikto metu ir kad D. P. sužalojo V. Z..

49BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnyje numatytų padarinių.

50BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

51Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas išvadas dėl duomenų, patvirtinančių V. Z. kaltę, nebuvimo, nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamojo parodymais, vertindamas juos kaip realiai atitinkančius faktines aplinkybes, nesiedamas jų su byloje surinktų įrodymu visuma, neįvertinęs, kad jie prieštarauja kitų asmenų parodymams, rašytiniams bylos įrodymams, kitai bylos medžiagai. Teismas V. Z. parodymus, kad konflikto pradžioje D. P. jam sudavė per pakaušį ir po tokių veiksmų bandė pasišalinti iš įvykio vietos, vertino kaip neginčijamą faktą, kurio pagrindu ir laikė kaltinamojo veiksmus teisėtais, t. y. teismo išvada tokia: „Kadangi po V. Z. padaryto sužalojimo D. P. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl, teismo nuomone, V. Z. neturėjo kitų galimybių sulaikyti D. P., kad šis nepasišalintų, todėl bandė sulaikyti jo dviratį“ .

52Neobjektyvų ir tendencingą bylos įrodymų vertinimą skundžiamame nuosprendyje patvirtina teismo išvada dėl duomenų, patvirtinančių kaltinamajam ir nukentėjusiajam padarytus sužalojimus.

53Aplinkybę, jog D. P. sudavė V. Z. per galvą, pavirtino tik pats kaltinamasis. Jo sutuoktinė teigė nemačiusi paties smūgio, tačiau pamačiusi vyrą susiėmusį už galvos ir netoliese stovintį D. P., ji padarė išvadą, kad pastarais ir sudavė jos vyrui. Degalinės darbuotojai jokių smūgių nematė. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, liudytojai G. K. ir A. Ž., nurodė, kad jiems atvykus, skundėsi abu vyrai vienas kito veiksmais. Abu vyrai sakė, kad vienas kitam sudavė smūgius.Tačiau nei pas vieną akivaizdžių sužalojimų nematė, nepamena, kad kuris nors būtų prašęs kviesti medikus. Iš 2013-05-02 specialisto išvados Nr. G1119/13(02) matyti, kad V. Z. konstatuota poodinė kraujosruva pakaušyje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 18-19). Iš 2013-05-03 specialisto išvados Nr. G1138/13(02) matyti, kad D. P. konstatuota dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 119). Taigi, esant beveik analogiškiems duomenis, kurie galėtų patvirtini ar paneigti kaltinamojo ir nukentėjusiojo vienas kito sužalojimą, išskyrus tai, kad vaizdo įrašo duomenys neginčijamai patvirtina (ko pirmosios instancijos teismas nepripažino), jog V. Z. iš tiesų pakišo koją prieš D. P. vairuojamą dviratį, dėl ko šis nukrito ir susižeidė, skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad specialisto išvadoje V. Z. konstatuotas sužalojiams padarytas D. P. sudavus smūgį, o dėl D. P. sužalojimo padarė išvadą, kad aukščiau aptarti duomenys patvirtino priešingai – jog įvykio metu nukentėjusiajam D. P. nebuvo padaryti jokie sužalojimai.

542013-05-02 specialisto išvada Nr. G1119/13(02) patvirtina V. Z. konstatuotos poodinės kraujosruvos pakaušyje faktą, tačiau šis įrodymas nepatvirtina, kad sužalojimą padarė D. P.. Šią aplinkybę pavirtina V. Z. parodymai, kurie yra prieštaringi ir neatitinka faktinių aplinkybių ir neteisioginiai jo žmonos parodymai, kuri yra neabejotinai suinteresuota palaikyti V. Z. versiją. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad D. P. sudavė kumščiu V. Z. per galvą ir padarė specialisto išvadoje nurodyta sveikatos sutrikdymą. Šio fakto konstatavimas leidžia teigti, kad kaltinamajam nebuvo jokio teisinio pagrindo sulaikyti D. P. ir elgtis jo atžvilgiu neteisėtai.

55Dėstydamas motyvus, teisinančius V. Z., pirmosios instancijos teismas net ir objektyvų ir nekintantį įrodymą – vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, nurodė netiksliai, tendencingai pakreipdamas jas V. Z. naudai. O būtent, nuosprendyje nurodoma, kad „kaip matyti iš vaizdo įrašo, V. Z. buvo paėmęs už D. P. vairo ir laikė dviratį, vėliau, pastarajam važiuojant, buvo pakėlęs koją, tačiau vaizdo įraše nematyti, ar D. P. nukrenta nuo pašalinio poveikio, t. y. galimai spyrus V. Z. į D. P. dviratį.“ Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nukentėjusysis D. P. nuo dviračio nukrito ne dėl atsiradusios kliūties – V. Z. kojos pakišimo, o dėl netinkamo vairavimo, per staigiai susukus dviračio vairą į kairę ir dėl to neišlaikius pusiausvyros. Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje nurodydamas bylos medžiagą, kuria grindžia daromas išvadas, be kita ko nurodė ir 2013-06-27 daiktų apžiūros protokolą, kuriame aprašytas vaizdo įrašas ir jame nurodyta, kad : „ <.......> Vaizdo įrašo laikas 16:61:60.05 matyti, kad dviračiu važiuoja vyriškis aplink 6 kuro kolonėlę ir įsuka į aikštelę tarp 5 ir 4 kuro kolonėlių, o tuo tarpu nuo šeštos kuro kolonėlės pusės link 4 ir 5 kuro kolonėlių iš priešingos pusės pribėga vyriškis ir prie 5 kuro pylimo kolonėlės atvažiuojančiam vyriškiui ties priekiniu dviračio ratu pakiša savo dešinės kojos batą ir tokiu būdu pargriauna dviračiu važiavusį vyriškį ant žemės. <....> Tada vyriškį nuo dviračio pargriovęs vyras kairę ranką laikydamas ištiestą rodo kažką į kairę pusę, o nuo dviračio nuverstas ir nuo grindinio atsistojęs vyriškis eina sparčiu žingsniu link vyro, kuris kojos batą užstatydamas ties jo dviračio priekiniu ratu, tokiu būdu jį pargriovė, o šis atsitraukinėja. Vaizdo įrašo laikas 16:32:09.99 matyti, kad prie dviračio ateina nuo jo pargriautas vyriškis, pasilenkia ir kažką kaire ranka pasikelia nuo betoninio grindinio ir laikydamas rankose apžiūrinėja, tuo tarpu prie jo prieina jį pargriovęs vyriškis ir atsistoja priešais. <....> (t. 1, b. l. 165-167). Kaip matyti, medžiaga, kuria teismas rėmėsi, iš esmės prieštarauja motyvuojamoje nuosprendžio dalyje padarytai išvadai.

56Akivaizdžių abejonių dėl V. Z. parodymų patikimumo ir teisingumo teismui turėjo kilti ir dėl jų prieštaringumo kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis teigė, kad į degalinę įvažiavo lėtai, apie 10 kilometrų per valandą greičiu, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad stabdant, stabdžiai sucypė, taip pat neneigė, kad sustojo prie A. M. pakankamai arti, tačiau, jo teigimu, saugiu atstumu. Jo sutuoktinė E. K. dėl įvykio aplinkybių iš esmės palaikė vyro poziciją, tačiau dėl šios aplinkybės jo parodymus paneigė, nurodydama, kad į degalinės teritoriją jie įvažiavo apie 30 kilometrų per valandą greičiu, ką patvirtino ir D. P. ir liudytoja A. M., nurodę, kad automobilis įvažiavo pakankamai dideliu greičiu, pavojingai manevravo ir sustojo visai šalia A. M., ši vos spėjo pasitraukti, išsigando, dėl ko ir replikavo vairuotojui. Kaltinamojo parodymų, kad D. P. buvo agresyviai nusiteikęs, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Kaltinamojo žmona E. K. patvirtino vyro poziciją, kad nukentėjusysis priėjo prie jų mašinos, buvo agresyviai nusiteikęs, šaukė, ginčijosi su jos vyru, bandė atidaryti mažinos dureles, tačiau nurodė, kad jokių necenzūrinių žodžių nei kaltinamojo nei jos atžvilgiu nevartojo, grasinimų ji negirdėjo.

57Kaltinamojo versiją, kurią palaikė ir jo sutuoktinė liudytoja E. K., kad D. P., sudavęs jam per galvą, t.y., pasielgęs neteisėtai, norėjo pasišalinti iš kolonėlės, o V. Z. bandė jį sulaikyti, paneigia iš dalies paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir vaizdo įrašo duomenys. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, po to, kai pasak V. Z., D. P. sudavė jam per galvą, dar netrumpą laiko tarpą vyko eilė veiksmų, kurių neginčija ir pats kaltinamasis, t. y.: D. P. ir A. M. stovėjo kiek toliau ir D. P. fotografavo jų automobilį, kai D. P. ir A. M. sėdo ant dviračių ir norėjo išvažiuoti, V. Z. priėjo prie nukentėjusiojo iš nugaros ir laikė už dviračio sėdynės, kai pamatęs konfliktą iš kolonėlės atėjo operatorius ir pasakė, kad kvies policiją ar apsaugą, V. Z. nuėjo link savo automobilio, o D. P. judėjo link įvažiavimo į kolonėlę. Kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad turėjo tikslą neleisti nukentėjusiajam išvažiuoti, t. y. pabėgti iš kolonėlės, tačiau pats nurodė, kad D. P. ne iš karto šalinosi iš teritorijos, o apvažiavo aplink kolonėlę ratą, kas leidžia teigti, kad šis neturėjo tikslo kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Pažymėtina ir tai, kad po tariamo smūgio sudavimo V. Z., šis atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis ir A. M. nuėję už automobilio jį (automobilį) fotografuoja. Neabejotina, kad tam reikėjo laiko ir tai teismui taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl smūgio sudavimo kaltinamajam. Tai, kad nukentėjusysis nesiekė kuo greičiau pasišalinti iš degalinės teritorijos, patvirtina iš vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kaip D. P. po pokalbio su V. Z. prie automobilio, dar kurį laiką suka ratus tarp kolonėlių, nulipęs nuo dviračio, kurį laiką stovi. Degalinėje yra pakankamai erdvės, nėra uždarų takų ar erdvių, kurios trukdytų pravažiuoti, todėl D. P. turėjo realią galimybę sėsti ant dviračio ir išvažiuoti iš degalinės niekieno netrukdomas. Iš įrašo galima daryti išvadą, kad V. Z. degalinės teritorijoje galėjo persekioti D. P. ir pastoti jam kelią tik dėl to, kad šis važiavo lėtai, vis sustodavo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. P. neturėjo tikslo pabėgti.

58Visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms teismo išvada dėl V. Z. atsakomybės nebuvimo esant BK 29 straipsnyje (asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas) numatytoms aplinkybėms. Be aukščiau aptartų įrodymų, kurie paneigė skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog kaltinamasis įvykio metu dėl D. P. neteisėtų patyrė traumą, buvo įžeidinėjamas nukentėjusiojo, nėra surinkta jokių įrodymų, kad kaltinamasis patyrė stresą, buvo įžeidinėjamas, kad dėl suduoto smūgio buvo apsvaigęs, galėjo sutrikti reakcija. Šias aplinkybes teismas grindžia nukentėjusiojo ir liudytojos A. M. nurodytos aplinkybės, kad V. Z. drebėjo, tačiau iš šių asmenų parodymų akivaizdžiai matyti, kad V. Z. kaip agresyvų, neadekvatų asmenį jie apibūdino dar jam laikant rankoje vairo užraktą, t. y. iki tariamai suduoto smūgio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. Z. elgesys nekelia jokių abejonių dėl jo sveikatos būklės: jis juda pakankamai koordinuotai, aktyviai persekioja dviračiu važiuojantį D. P..

59Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad V. Z. kaltę patvirtina ir liudytojo E. J. parodymai, kuriuos skundžiamajame nuosprendyje nurodė nepilnai, jų neanalizavo ir nevertino kaip pagrindžiančių kaltinamojo kaltę.

60Liudytojas E. J. parodė, būdamas degalinės parduotuvėje, pamatė pro langą, kad lauko teritorijoje tarp kuro pylimo kolonėlių tarp dviejų vyriškių vyksta konfliktas. Matė, kad vienas žmogus važiavo dviračiu, o kitas jam neleido, po to žmogus nuo dviračio nukrito. Negali pasakyti, ar jam pakišo koją. Nuo dviračio žmogus nukrito nuo pašalinio poveikio. Nukrito todėl, kad kitas žmogus trukdė važiuoti. Jam atrodo, kad buvo pakišta koja po ratu ar koja trenkta į ratą ir dviratininkas nukrito. Po to priėjo prie durų ir pasakė, kad iškvietė apsaugą ir jei šie nebaigs, kvies policiją. Ten buvusi moteris pasakė, kad jau iškviesta policija. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iškilę abejonių dėl liudytojo parodymų, todėl buvo iškviestos ir apklaustos liudytojomis ikiteisminio tyrimo metu E. J. apklausę policijos pareigūnės - tyrėjos A. N. ir D. K., kurios parodė, kad liudytojui nurodžius dviratininko kritimo aplinkybes (kad buvo spirta į dviračio ratą), kurios nesutampa su vaizdo įraše užfiksuotomis, liudytojui buvo parodytas vaizdo įrašas ir prieštaravimai buvo panaikinti. Kaip matyti iš E. J. apklausos teisme, jis kategoriškai netvirtino, kad V. Z. spyrė ar trenkė į ratą, sutiko kad galėjo būti ir pakišta koja. Tačiau įvertinus aukščiau aptartą vaizdo įrašą, nukentėjusiojo D. P. ir liudytojos A. M. parodymus, kolegija konstatuoja, kad liudytojas E. J. iš tiesų matė įvykį, jo parodymai yra objektyvūs, atitinka kitus bylos duomenis, jis nepažįsta nei kaltinamojo nei nukentėjusiojo, todėl nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi, netikėti jo parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

61Taigi, aukščiau paminėtų asmenų parodymų, raštinių įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. Z. dėl tarp jo ir D. P. iškilusi konflikto, tyčia ties pastarojo vairuojamo dviračio priekiniu ratu užkišo dešinę koją, dėl ko nukentėjusysis esant staigiam dviračio stabdymui, nukrito ant grindinio, ir tai lėmė jam padarytus sužalojimus, konstatuotus specialisto išvadoje. Nukentėjusiojo, liudytojų A. M., E. J. parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš dalies ir paties kaltinamojo bei liudytoja apklaustos jo žmonos E. K. parodymai patvirtina, kad dėl V. Z. veiksmų D. P. nukrito nuo dviračio ir susižalojo, specialistės Z. Makšimaitės pasirašyta išvada ir jos apklausa teisme patvirtino D. P. padarytų sužalojimų mastą, tačiau apylinkės teismas visus įrodymus vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų, nesusiejo visų byloje esančių įrodymų į vieną visumą.

62Tai, kad D. P. griuvo nuo V. Z. tyčia prieš ratą pakištos kojos, kolegijai abejonių nekyla. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti samprotavimai, kad V. Z. neturėjo jokio kontakto su D. P. dviračiu, prieš šiam nukrentant, ir kad D. P. nukrito dėl neatsargaus vairavimo, yra visiškai nepagrįstos ir akivaizdžiai prieštaraujantys aptartiems įrodymams.

63Teisėjų kolegija, įvertinus minėtus įrodymus, priešingai nei susidariusią situaciją įvertino pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog D. P. elgesys buvo nepateisinamas, o V. Z. tik bandė jį sulaikyti nuo pabėgimo nuo policijos, sprendžia, jog būtent V. Z. savo neteisėtais veiksmais – tyčia pakišęs koją prieš priekinį D. P. vairuojamo dviračio ratą, – peržengė įprastinio normalaus bendravimo ribas, kas lėmė nepageidaujamų pasekmių atsiradimą. Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. Z. suvokė pavojingą daromos aptartos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasi padariniai – nukentėjusysis galėjo nukristi nuo dviračio ir susižaloti (kas ir įvyko), nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams (sužalojimams) atsirasti. Taigi kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, tarp kaltinamojo aktyvių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys todėl V. Z. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

64Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. P. prašė teismo pakeisti kaltinimą ir V. Z. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 13 punktus. Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šių veiką kvalifikuojančių požymių buvimą V. Z. veiksmuose, todėl tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

65Nukentėjusysis teigia, kad kaltinamasis visaip stengėsi jam pakenkti, nors pats nukentėjusysis jau bandė išvengti konflikto, tačiau V. Z. trukdė jam važiuoti, laikydamas dviratį, kišdamas kojas po galiniu ir priekiniu ratu, taip siekdamas jam pakenkti, kad nukristų, tokiais veiksmais neabejotinai siekė priešpastatyti save, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nors tam nebuvo jokių esminių pateisinančių priežasčių. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą konstatuoja, kad nėra įrodymų, jog nesunkus sveikatos sutrikdymą D. P. V. Z. padarė dėl chuliganiškų paskatų.

66Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).

67Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. Z. viešoje vietoje – degalinėje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą šiomis aplinkybėmis – jiems tarpusavyje susikonfliktavus, kaltinamasis tyčia, iš pykčio norėdamas pakenkti D. P., pakišo koją dviračiu važiuojančiam nukentėjusiajam prieš priekinį ratą, dėl ko šis nukrito nuo dviračio ir susižeidė, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kad jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ar panašiai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tokį kaltinamojo elgesį iššaukė jo pyktis ant D. P., nes jie buvo susiginčiję, t. y. asmeninės paskatos.

68Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų, siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės ir kt. Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą, būtina nustatyti motyvą – neapykantą asmeniui dėl nurodytų požymių. Tokį kaltinamojo veikos kvalifikavimą nukentėjusysis skunde grindė tuo, kad V. Z. akcentuodamas savo poziciją dėl nukentėjusiojo dantų su breketais išdaužymą, išreiškė aiškią neapykantą jam dėl fizinės būklės. Su tokiu apelianto teiginiu kolegija nesutinka, vertina jį kaip subjektyvią niekuo nepagrįstą prielaidą ir laiko, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių šio motyvo buvimą V. Z. veiksmuose nėra. Kaip jau buvo aptarta, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko D. P. draugei A. M. išsigandus per arti jos privažiavusio V. Z. vairuojamo automobilio, pirmas apsižodžiavimas vyko tarp jų, vėliau įsikišo ir D. P. ir toliau jau ginčijosi jis su V. Z.. Nors D. P. ir yra neįgalus, ką patvirtino byloje pateikti duomenys, tačiau iš pirmo žvilgsnio tą pastebėti sunku, o dantų koregavimo medicininė priemonė – breketai, kuriuos konflikto metu turėjo nukentėjusysis, nelaikytina neįgalumą rodantis požymis. Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad V. Z. dėl kilusio konflikto įsiaudrino ir pamatęs nukentėjusiojo burnoje šį prietaisą, tiesiog grasindamas jį paminėjo spontaniškai, neturėdamas tikslo tokiu būdu išreikšti neapykantą.

69Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalies.

70Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

71Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. Z. atliko viešoje vietoje – degalinės teritorijoje, kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, teritorija yra atvira, todėl atliekamus neteisėtus veiksmus taip pat galėjo matyti ir kiti asmenys, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp D. P. ir V. Z. šioje viešoje vietoje kilo konfliktas. Pradžioje jie konfliktavo prie kaltinamojo automobilio, tačiau D. P. pasitraukus ir norėjus nuvažiuoti, V. Z. jam to padaryti neleido, laikė dviratį, paleidęs, ir vėl persekiojo važiuojantį nukentėjusįjį ir bandė jam sutardyti, kol pagaliau pakišo koją prieš dviračio ratą ir D. P. nukrito.

72Tokius V. Z. veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino ne kaip jo siekį pažeisti viešąją tvarką, o kaip jau minėta, bandymą sulaikyti prieš jį smurtavusį asmenį, nurodė duomenis, kurie patvirtina, kad viešoji tvarka ir aplinkinių rimtis tokiais kaltinamojo veiksmais nebuvo sutrikdyta. Su šiuo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. V. Z. reakcija į D. P. veiksmus, t. y. pasitraukimą nuo konflikto ir norą važiuoti, ir elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu nors ir buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiškinimąsi, tačiau kolegijos nuomone, tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta ir kolegijos vertinimu, veiksmai, kokius atliko V. Z., įvertinus ir prieš tai tarp jų įvykusį konfliktą, D. P. atžvilgiu šioje situacijoje buvo neadekvati. Pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis D. P. nukrito ir susižalojo, vienareikšmiškai vertinti kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t.y. įžūlūs veiksmai.

73Nors liudytojai R. B. ir E. J. nurodė, kad dėl įvykio jų darbas sutrikdytas nebuvo, kad degalinėje konflikto metu lankytojų nebuvo, tačiau įvertinus įrodymų visumą, akivaizdu, kad viešoji tvarka ir aplinkos rimtis V. Z. veiksmais buvo sutrikdyta. Liudytojas E. J. parodė, kad per parduotuvės langą pamatė dviejų vyrų konfliktą, kurį stebėjo, dėl kurio ji išėjo į lauką perspėti tuos asmenis, jog jei jie nebaigs, bus iškviesta apsauga, kas vėliau ir buvo padaryta. Tokie jo parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad normalus degalinės darbuotojų darbas buvo sutrikdytas, nes nors tuo metu klientų aptarnauti E. J. ir nereikėjo, tačiau dėmesys buvo atitrauktas, jis turėjo imtis tam tikrų saugumo priemonių – kviesti apsaugos darbuotojus. Liudytoja R. B. taip pat parodė, kad darbui lauke vykstantis veiksmas netrukdė, tačiau ji paklausė kolegos, ar iškvietė apsaugą, kas patvirtina, kad ir ji suvokė, jog atsiradusi situacija nėra normali. Liudytojas E. J. parodė, kad konflikto metu žmonių degalinėje nebuvo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad būtent tuo metu, kai V. Z. kolonėlėje persekiojo D. P., buvo atvažiavę du automobiliai, iš kurių išlipę žmonės atkreipė dėmesį į vykstančią situaciją. Kaip jau buvo minėta, būtinasis šios veikos sudėties požymis - visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymas, gali pasireikšti įvairiais alternatyviais veiksmais, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Kolegijos vertinimu, iš aptartų įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. Z. veiksmai, jau konflikto pradžioje liudytojos A. M. išvadinimas ,,durne, višta“, automobilyje esant jo sutuoktinei ir mažamečiui vaikui, išlipimas iš automobilio su vairo užraktu ir grasinimas nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymą, vėliau nukentėjusiojo dviračio laikymas, ir galop tyčinis kojos pakišimas stabdant nukentėjusiojo vairuojamą dviratį, dėl ko įvyko aptarti padariniai, ir buvo įžūlūs veiksmai, kuriais V. Z. akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

74Dėl bausmės

75Skiriant V. Z. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2d.) . Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. V. Z. dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 129-130), praeityje neteistas, turi šeimą, augina mažametį vaiką, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 47), todėl kaip asmenybė gali būti perauklėtas ir pataisytas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, V. Z. skirtina įstatymo sankcijose numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu - laisvės apribojimas. Padaryti du nusikaltimai, kurie sudaro nusikaltimų idealiąją sutaptį, todėl paskirtinos bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnio nuostatas.

76Kardomoji priemonė panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį (BPK 139 str. 3 d.).

77Dėl civilinio ieškinio

78BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

79Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

80Nukentėjusysis D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 23396,86 Lt, kas atitinka 6776.20 Eur turtinės ir 30000 Lt, kas atitinka 8688,60 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

81Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jo patirta turtinė žala, atsiradusi dėl kaltinamojo veiksmų, yra susijusi su ligos laikotarpiu nedraudiminiu laikotarpiu, dėl ko negavo visų priklausančių išmokų (negautų pajamų), traumos gydymu, reabilitacija, išlaidų vaistams, kurui, psichologo paslaugomis, dėl patirtos traumos negalėjo baigti mokslų, dėl ko turėjo išlaidų dėl baigiamojo darbo universitete gynimo datos perkėlimo.

82Kolegija, išanalizavusi civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiojo turėtas išlaidas bei jas pagrindžiančius duomenis, konstatuoja, kad jie nėra pakankami daryti neginčijamą išvadą, kad turėtos išlaidos tiesiogiai susiję su D. P. patirtais sužalojimais, atsiradusiais dėl V. Z. neteisėtų veiksmų, t. y. yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje. Pažymėtina, kad asmuo, pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, sutinkamai su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsnio nuostatomis, turi tiksliai įrodyti patirtos žalos dydį, todėl teismui neturi kilti abejonių dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo.

83Dėl civiliniame ieškinyje nurodytos negautų pajamų dydžio pagrindimo D. P. pateikė darbdavio, IĮ „( - )“ direktoriaus, išduotos pažymos kopiją apie jo pareiginį mėnesio atlyginimą, tačiau nepateikė darbo sutarties, įmonės buhalterinių dokumentų, kuriuose faktiškai atsispindėtų nukentėjusiojo darbo užmokestis, todėl laikytina, kad ši prie civilinio ieškinio pateikta pažymos kopija nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad D. P. darbo užmokestis buvo būtent tokio dydžio, koks yra nurodytas pažymoje ir ieškinyje ir pagal jį Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA), esant draudiminiam laikotarpiui, būtų skaičiavusi ligos pašalpą. Be to, D. P. teigė, kad dėl sužalojimo jis nuo 2013-05-01 iki 2013-09-18 nedirbo, tačiau ieškinyje negautas pajamas, kurias ir prašo priteisti, skaičiuoja pagal jo nurodytą pilną pareiginio atlyginimo dydį, nors ligos pašalpa pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus, reglamentuojančius tokias išmokas, yra skaičiuojama tik kaip tam tikras procentas nuo gaunamo darbo užmokesčio.

84Akivaizdu, kad D. P. dėl plaštakos V delnikaulio lūžimo kurį laiką negalėjo dirbti ir dėl to iš darbo santykių negavo pajamų. Pagal teismų praktiką turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011). Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Šiuo atveju teismas iš byloje esančių duomenų neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo D. P. negautų pajamų dydžio.

85Tas pats pasisakytina ir dėl kitų nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytų patirtų išlaidų (tiesioginių nuostolių).

86Dėl kuro išlaidų dydžio, nukentėjusysis teismui pateikė 12 kvitų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2014-08-28 buvo pirktas kuras. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl traumos jis privalėjo vykti pas gydytojus, į medicinos įstaigas, ir teismui dėl to nekyla abejonių, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, trauma įvyko dar 2013-05-01, po kurios jam reikėjo intensyvaus gydymo, reabilitacija buvo paskirta nuo 2013-12-17 iki 2013-03-14, taigi, tik dalies kuro pirkimo kvitų datos sutampa su kitais duomenimis, patvirtinančiais apie gydymo procesą, tačiau kita dalis kvitų nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

87D. P. prašo priteisti išlaidas, turėtas už sanatorijoje jam suteiktas papildomas paslaugas. Šią ieškinio dalį jis grindžia iš AB „( - )“ sanatorija pateiktais kasos kvitais, išduotais 2014-03-06 ir 2014-06-16. Kaip matyti iš Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo išduotos pažymos ( t. 2, b. l. 106), D. P. dėl delnikaulio lūžimo buvo paskirta palaikomoji reabilitacija nuo 2014-02-17 iki 2014-03-14. Gydytojas, skirdamas pacientui reabilitaciją ir nurodydamas reikalingas procedūras, atsižvelgia ir įvertina patirtos traumos ar ligos pobūdį. Nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl patirtos traumos D. P. buvo paskirta ir papildoma reabilitacija sanatorijoje, nes kitas kasos kvitas iš sanatorijos išduotas 2014-06-16. Taigi, pagal prie ieškinio pateikus kasos kvitus nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios paslaugos už nurodytą sumą nukentėjusiajam buvo suteiktos, ar jos iš tiesų buvo tiesiogiai susiję su patirtos traumos gydymu.

88Nukentėjusysis teigia, kad dėl patirtos traumos patyrė stresą, dėl ko lankėsi pas psichologą ir prašo priteisti su tuo susijusias išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų pinigų sumokėjimo kvitų, pas psichologą D. P. pradėjo lankytis praėjus beveik pusei metų po įvykio ir lankėsi apie metus laiko (pateikta 30 kasos kvitų iš UAB „( - )“ išduotų nuo 2013-12-12 iki 2014-11-04), jo lankymąsi pas psichologą patvirtino ir informacinis raštas iš UAB „( - )“. Nepaneigta aplinkybė, kad po patirtos traumos D. P. reikėjo ir psichologinės pagalbos, tačiau pateikti pinigų sumokėjimo kvitai ir raštas iš klinikos patvirtina tik nukentėjusiojo gydymo minimoje klinikoje faktą, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog pas psichologą jis lankėsi būtent dėl jam padaryto sužalojimo, todėl neišsiaiškinus papildomų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios išlaidos susiję su V. Z. jo atžvilgiu atliktais neteisėtais veiksmais ir, kad gydymui nukentėjusiajam reikėjo patirti civiliniame ieškinyje nurodytą turtiną žalą.

89D. P. taip pat teigia, kad dėl patirtos traumos turėjo ir su mokslais susijusių išlaidų. Jis nurodo, kad dėl pablogėjusios sveikatos jis negalėjo nustatytu laiku gintis bakalauro baigiamojo darbo, dėl ko teko sumokėti papildomą mokestį. Iš ( - ) universiteto ( - ) fakulteto dekano pasirašytos pažymos matyti, kad dekano potvarkis dėl studento D. P. baigiamojo darbo gynimo perkėlimo priimtas paties studento prašymu, pasirašytas 2013-05-29. Matyti, kad dekano potvarkis priimtas praėjus nedaug laiko po patirtos traumos, tuo metu D. P. nedirbo, buvo gydomas, todėl tikėtina, kad studijos buvo perkeltos dėl patirtos traumos, tačiau duomenų, kad prašymą dėl baigiamojo darbo gynimo perkėlimo jis būtų pateisinęs su liga susijusiais dokumentais, nukentėjusysis nepateikė, nes, kaip minėta, potvarkis priimtas studento prašymu, jokių kitų priežasčių nenurodyta. Paprastai, kai studentas negali tęsti mokslo dėl pateisinamų priežasčių, mokymosi laikas koreguojamas, netaikant jokių papildomų mokesčių. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar D. P. pateikė mokslo įstaigos vadovams dokumentus, pateisinančius jo prašymą dėl baigiamojo darbo gynimo atidėjimo ir jei tai, kaip jie buvo įvertinti. Tik nustačius, kad D. P. ir pateikęs mokslo įstaigai visus dokumentus, pagrindžiančius jo negalėjimą tęsti mokslų dėl patirtos traumos, vis tiek turėjo papildomai sumokėti už mokslus, galima būtų daryti išvadą, kad ši jo patirta turtinė žala tiesiogiai susijusi su V. Z. jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, kas leistų ieškinį pripažinti pagrįstu ir tenkinti.

90Taigi, nors nukentėjusiojo teisė reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą dėl negautų pajamų ir patirtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) yra pagrįsta, tačiau iš byloje esančių duomenų ir negavus papildomos medžiagos, negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, todėl pripažintina nukentėjusiajam - civiliniui ieškovui D. P. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui (BPK 115 str. 2 d.).

91Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą paD.io asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

92Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. P. dėl tyčinių neteisėtų V. Z. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis nuo dviračio buvo pargriautas viešoje vietoje draugės ir kitų žmonių akivaizdoje, iki patirtos traumos turėjo neįgalumą, dėl ko buvo labiau fiziškai pažeidžiamu asmeniu. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, jog dėl sumušimo (konstatuota aptartoje specialisto išvadoje) nukentėjusysis kentė skausmą, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė nepatogumus (ilgalaikis gydymas, atskiros procedūros, vykimas į gydymo įstaigas) ir neigiamus emocinius išgyvenimus, dėl sužalojimo jis negalėjo tinkamai atlikti mokymo (studijavo aukštojoje mokykloje) užduočių, tinkamai vykdyti darbines funkcijas. Atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, į kaltinamojo V. Z. pakankamai brandų amžių, turtinę padėtį (dirbantis), nors turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį ( kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2300 Eur neturtinės žalos dydis yra ta suma, kuri atitiks protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymą.

93Dėl proceso išlaidų

94Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašė priteisti iš V. Z. jo turėtas išlaidas dėl bylos nagrinėjimo I instancijos teisme 376,50 Eur (t. 2, b. l. 123-126), ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo prašoma priteisti patirtas išlaidas, pateikiant 1500 Eur proceso išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas patvirtinančius čekius (t. 3, b. l. 164- 165).

95BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

96Teismas nukentėjusiojo D. P. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl jo atstovavimo I instancijos teisme, dėl apeliacinio skundo surašymo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pripažįsta proceso išlaidomis, kadangi nukentėjusysis šias išlaidas patyrė siekdamas apginti savo teises, todėl jam iš kaltinamojo V. Z. priteistina prašomos išlaidos, kurios sudaro 1876,50 Eur.

97Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

98Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendį dėl V. Z. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

99V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

100Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems netams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

101Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

102Priteisti iš V. Z. 2300 (du tūkstančius tris šimtus) Eur nukentėjusiajam D. P. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

103Nukentėjusiajam D. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui.

104Priteisti iš V. Z. 1876,50 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis Eur 50 ct) Eur nukentėjusiajam D. P. už atstovo advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

105Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2013 m. gegužės 1 d. apie 16.30 val.,... 4. Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad byloje pateikti įrodymai nėra... 5. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. P. prašo atnaujinti ir pakartotinai... 6. Apeliantas teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė... 7. Skunde nukentėjusysis pažymi, kad teismo nuosprendis naikintinas ir dėl... 8. Apelianto teigimu, niekuo nepagrįstas teismo teigimas, kad konflikto metu jam... 9. Nesuprantama apeliantui ir tai, kokiais bylos duomenimis teismas rėmėsi... 10. Apeliantas nurodo, kad netinkamai teismas vertino ir vaizdo įrašo duomenis,... 11. Apelianto nuomone, V. Z. kaltę patvirtina ir liudytojo E. J. parodymai, kad... 12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis V. Z. į... 13. Apeliantas skunde pažymi, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik... 14. Be to, skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į išteisinimo pagrindą. Iš... 15. Dėl civilinio ieškinio, apeliantas pasisako, kad sprendimas, kurį priima... 16. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, Kauno... 17. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 18. Kolegija, susipažinusi ir išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 19. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog... 20. Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi... 21. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 23. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad... 25. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą... 26. Kaltinamais V. Z. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme kaltu... 27. Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2013-05-01 jis su drauge A. užsuko į... 28. Liudytoja A. M. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad... 29. Liudytoja E. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2013-05-01... 30. Liudytoja R. B. parodė, kad 2013-05-01 dirbo degalinėje, atėjusi į salę ir... 31. Liudytojas G. K. parodė, kad 2013-05-01 dirbo Kauno apskrities VPK PR 1-ojo... 32. Liudytojas A. Ž., policijos pareigūnas iš esmės davė analogiškus... 33. Liudytojas E. J. parodė, kad 2013-05-01 apie 08 val. pradėjo darbą... 34. Ikiteisminio trimo metu liudytojas E. J. nurodė iš esmės tapačias... 35. Liudytoja A. N. parodė, kad kaip tyrėja dalyvavo ikiteisminiame tyrime... 36. Liudytoja D. K. parodė, kad ji atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą ne... 37. Ekspertė S. Makšimaitė parodė, kad D. P. konstatuota dešinės plaštakos V... 38. Iš 2013-05-02 specialisto išvados Nr. G1119/13(02) matyti, kad V. Z.... 39. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta degalinė... 40. Iš 2013-05-03 specialisto išvados Nr. G1138/13(02) matyti, kad... 41. Iš 2014-04-09 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp... 42. Iš 2014-04-09 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp... 43. Iš 2013-06-06 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „( - )“ vadovas... 44. Iš 2013-06-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta... 45. 2013-12-10 „S. J.“, ( - ) vadovas G. V. rašte nurodė, kad dėl... 46. 2013-05-01 pranešimų apie įvykius registre ROIK Nr. 0113000217937 nurodyta,... 47. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, buvo... 48. Įvertinęs liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, pirmosios... 49. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar... 50. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 51. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 52. Neobjektyvų ir tendencingą bylos įrodymų vertinimą skundžiamame... 53. Aplinkybę, jog D. P. sudavė V. Z. per galvą, pavirtino tik pats... 54. 2013-05-02 specialisto išvada Nr. G1119/13(02) patvirtina V. Z. konstatuotos... 55. Dėstydamas motyvus, teisinančius V. Z., pirmosios instancijos teismas net ir... 56. Akivaizdžių abejonių dėl V. Z. parodymų patikimumo ir teisingumo teismui... 57. Kaltinamojo versiją, kurią palaikė ir jo sutuoktinė liudytoja E. K., kad D.... 58. Visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms teismo išvada... 59. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad V. Z. kaltę patvirtina ir... 60. Liudytojas E. J. parodė, būdamas degalinės parduotuvėje, pamatė pro... 61. Taigi, aukščiau paminėtų asmenų parodymų, raštinių įrodymų pakanka... 62. Tai, kad D. P. griuvo nuo V. Z. tyčia prieš ratą pakištos kojos, kolegijai... 63. Teisėjų kolegija, įvertinus minėtus įrodymus, priešingai nei... 64. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. P. prašė teismo pakeisti... 65. Nukentėjusysis teigia, kad kaltinamasis visaip stengėsi jam pakenkti, nors... 66. Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8... 67. Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta,... 68. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo... 69. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalies.... 70. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 71. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. Z. atliko... 72. Tokius V. Z. veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino ne kaip jo siekį... 73. Nors liudytojai R. B. ir E. J. nurodė, kad dėl įvykio jų darbas sutrikdytas... 74. Dėl bausmės... 75. Skiriant V. Z. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų... 76. Kardomoji priemonė panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį (BPK 139 str. 3... 77. Dėl civilinio ieškinio... 78. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį... 79. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1... 80. Nukentėjusysis D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 23396,86 Lt, kas... 81. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jo patirta turtinė žala,... 82. Kolegija, išanalizavusi civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiojo... 83. Dėl civiliniame ieškinyje nurodytos negautų pajamų dydžio pagrindimo D. P.... 84. Akivaizdu, kad D. P. dėl plaštakos V delnikaulio lūžimo kurį laiką... 85. Tas pats pasisakytina ir dėl kitų nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje... 86. Dėl kuro išlaidų dydžio, nukentėjusysis teismui pateikė 12 kvitų,... 87. D. P. prašo priteisti išlaidas, turėtas už sanatorijoje jam suteiktas... 88. Nukentėjusysis teigia, kad dėl patirtos traumos patyrė stresą, dėl ko... 89. D. P. taip pat teigia, kad dėl patirtos traumos turėjo ir su mokslais... 90. Taigi, nors nukentėjusiojo teisė reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę... 91. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 92. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. P. dėl tyčinių neteisėtų V. Z.... 93. Dėl proceso išlaidų... 94. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašė priteisti iš V. Z. jo turėtas... 95. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo... 96. Teismas nukentėjusiojo D. P. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti... 97. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 98. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendį dėl V. Z.... 99. V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138... 100. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 101. Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti... 102. Priteisti iš V. Z. 2300 (du tūkstančius tris šimtus) Eur nukentėjusiajam... 103. Nukentėjusiajam D. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės... 104. Priteisti iš V. Z. 1876,50 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus... 105. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną....