Byla I-2200-362/2015
Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Arvydo Martinavičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei R. D., dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens S. G. atstovui advokatui A. N., nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui, valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui, S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Nustatė

3Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 17 d. gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas, kuriuo prašoma: 1. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalį, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 19,20 ha ploto, esantį ( - ). 2. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. P1.Ž-972 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 1 priedo patikslinimo“, kuriuo patikslinta 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutė, dalį, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 26,50 ha ploto, esantį ( - ) 3. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į S. G. tenkančią buvusių savininkų B. M. įpėdinių nekilnojamojo turto dalį – 70 ha žemės, 24 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ). 4. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1264 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės ( - ) seniūnijoje atkūrimo“ 1.4. papunkčio dalį, kuria S. G. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantį ( - ) 5. Taikyti restituciją natūra, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantį ( - ).

4Pareiškėjo pareiškime nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. kovo 20 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. kovo 18 d. raštas Nr. 1SD-836-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba (Telšių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) neteisėtai S. G. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės miškų plotus, esančius 26,50 ha žemės sklype unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esančiame ( - ).

5Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. į buvusių savininkų B. M. įpėdinių (konkretus buvęs savininkas nenurodytas) nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) Mažeikių apskrityje teisėtumo pagal pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad: S. G. 1999 m. spalio 6 d. pateikė tuometinei Kauno žemėtvarkos valdybai prašymą atstatyti nuosavybės teisę į S. M.-M. išlikusį nekilnojamąjį turtą – 19,39 ha žemės Kauno m. ribose ir 150 ha žemės ( - ) Viekšnių valsčiuje. Telšių apskrities viršininko administracija 2005 m. gegužės 11 d. parengė išvadą Nr. VI-3690 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodė, kad pagal S. G. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvę savininkai B. M. įpėdiniai valdė nuosavybės teisėmis ( - ) Mažeikių apskrityje nekilnojamąjį turtą 150,96 ha žemės, ir pagal susitarimą S. G. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 94 ha žemės, iš kurios yra priskirta: grąžintinai žemei 22,30 ha (vertė 34 982 Lt), grąžintinam miškui 7 ha (vertė 12 566 Lt); valstybės išperkamai žemei 47,70 ha (74 827 Lt vertė), iš to skaičiaus: užimta asmeninio ūkio žeme 31,75 ha (49 806 Lt), užimta valstiečio ūkio žeme 4 ha (6 275 Lt); valstybės išperkam miškui 17 ha (30 517 Lt vertė). Telšių apskrities viršininkas 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. PI.Z-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1.1. papunkčiu patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2006 m. parengtą Mažeikių rajono Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 5 papildymą patikslintame laisvame 1 507,20 ha valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plote ir jame suformuotas žemės, miško, vandens telkinių sklypų ribas, plotus fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių prašymai buvo pateikti iki 2006 m. vasario 15 d., ir likusį laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 228,35 ha plotą; 1.2. papunkčiu – suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų neatlygintinai, perduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenis pagal 1 priedą; 1.3. papunkčiu – suprojektuotų žemės sklypų, įtraukiamų į valstybinės reikšmės miško žemės sklypus apsodinimui, kadastro duomenis pagal 2 priedą. 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutėje nurodyta, kad S. G. suprojektuotas suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn Dapšių kaime žemės sklypas, projektinis Nr. 605-4 – 19,20 ha ploto, žemės ūkio tikslinės naudojimo paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kuriam nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXI (Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai), LII (Dirvožemio apsauga), XIV (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos), XXIX (Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos), II (Kelių apsaugos zonos). Telšių apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. Pl.Ž-972 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 1 priedo patikslinimo“ patikslino Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutę, X eiliškumo grupės 18 eilutę ir jas pilnai išdėstė priede, o būtent IX eiliškumo grupės 10 eilutėje nurodė, kad S. G. suprojektuotas suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn Dapšių kaime žemės sklypas projektinis Nr. 605-4 – 26,50 ha ploto, žemės ūkio tikslinės naudojimo paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kuriam nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXI (Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai), LII (Dirvožemio apsauga), XIV (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos), XXIX (Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos), II (Kelių apsaugos zonos), XXVI (miško naudojimo apribojimai) bei 103 (Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas).

6Telšių apskrities viršininkas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises į S. G. tenkančią buvusių savininkų B. M. įpėdinių nekilnojamojo turto dalį – 70 ha žemės, 24 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 138,60 žemės plotą (vertė 147 997 Lt), 2,80 ha miško plotą (vertė 4 895 Lt) ( - ) Mažeikių rajone. Telšių apskrities viršininkas 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P1.Ž-1264 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijoje atkūrimo“ įsakė atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir suteikti sklypus piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės natūra, perduodami neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių rajono savivaldybėje, taikant specialiąsias žemės, miško naudojimo sąlygas: S. G. (sprendimo Nr. V1-61-12706) 1.4. papunkčiu Židikų seniūnijoje Pikelių kadastro vietovėje, ( - ) į 26,50 ha ploto žemės sklypą Nr. 605-4. Sklypo nominali vertė – 26 751 Lt. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos – XXI (Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai) – 23,70 ha, LII (Dirvožemio apsauga) – 23,58 ha, XIV (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos) – 23,58 ha, XXIX (Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos) – 26,50 ha, II (Kelių apsaugos zonos) – 0,80 ha, XXVI (miško naudojimo apribojimai) – 2,80 ha. Žemės sklype taikyti 203 kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – 0,25 ha. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 26,50 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantis ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas).

7Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. R2-397 informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad Mažeikių rajono savivaldybėje 2006-2011 metais privatiems asmenims perduoti žemės ūkio paskirties sklypai, tarp kurių ir žemės sklypas kadastro Nr. ( - ), dalinai patenka į teritorijas, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas), yra priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. Valstybinė miškų tarnyba 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R6-494 informavo, kad į Žemės sklypą patenkantys miškai, miško žemė buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46389 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad Žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės S. G., yra pažymėtas sutartiniais ženklais: žalia spalva, reiškiančia valstybinės reikšmės miškų plotus, ir šviesiai žalia spalva, reiškiančia miško žemės plotus. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, į Žemės sklypą patenka 4,60 ha miško žemės, iš jo Nutarimu patvirtintas 3,69 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Be to, pastarasis plotas pateko į teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonės urėdijoms“ patikėjimo teise buvo perduota VĮ Mažeikių miškų urėdijai. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56945 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmento matyti, kad duomenys apie miškų statusą Žemės sklype nepakito. Iš 2015 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 56944 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Ruzgų girininkijos miško kvartalą Nr. 130, taksacinius miško sklypus Nr. 6-12, kuriuose yra 4,60 ha miško, kuriame auga 28–108 metų amžiaus ir 15–27 metro aukščio medžiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo įtraukti Mažeikių miškų urėdijos Ruzgų girininkijos miško kvartalo Nr. 130 taksaciniai miško sklypai Nr. 6-12, kuriuose yra 3,69 ha valstybinės reikšmės miško plotai.

8Valstybinės reikšmės miškų plotai – 3,69 ha, patenkantys į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantį ( - ), administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkami, todėl nuosavybės teisės į juos negalėjo būti atkurtos, dėl šios priežasties Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1 priedas; 2008 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. P1.Ž-972 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 1 priedo patikslinimo“; 2008 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. V1-61-12706; 2008 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1264 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijoje atkūrimo“ 1 punkto dalis, kurioje yra valstybinės reikšmės miškų plotai, yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti, kadangi prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės miškų plotai, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikytina restitucija natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini Pikelių k. v., esantį Dapšių k. Židikų sen. Mažeikių r.

10Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, C R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E.T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. P.Ž., A.Ž., Z.Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Ginčijami administraciniai aktai – sprendimas ir įsakymai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi apginti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5 5-1561/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

11Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atsiliepime nurodoma, bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais atsakovas sutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės vidaus miškai ir parkai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Tokią pačią nuostatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje išvardytos kategorijos miškų, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, miškai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirti valstybinės reikšmės miškams, ir miškai, priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai ar miško parkams (kurie iš esmės taip pat yra valstybinės reikšmės miškai), kurių sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra valstybės išperkami, todėl už tokius miško plotus valstybė šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams atlygina pagal to paties įstatymo 16 straipsnį. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į turėtą nekilnojamąjį turtą, į valstybinės reikšmės miško plotus patenkantys žemės (miško) sklypai (jų dalys) negali būti piliečiui (piliečiams) nei grąžinti natūra, nei perduoti neatlygintinai nuosavybėn, kadangi, kaip jau buvo minėta, valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl jie negali būti asmenų valdomi nuosavybės teise. Tokie valstybinės žemės sklypai (jų dalys) taip pat negali būti asmenims parduoti. Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. R2-3212 „Dėl valstybinės reikšmės miškų“ informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad rengiant Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nustatyta, jog kai kurie privatūs žemės sklypai yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) priskirta valstybinės reikšmės miško plotui. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 1SD-(3.1)-3435 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama pateikti informaciją, ar Telšių apskrities viršininko sprendimų dėl minėtų valstybinės žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn priėmimo metu šie žemės sklypai pateko į valstybinės reikšmės miško plotą. Taip pat buvo paprašyta informuoti (pateikiant grafinę medžiagą), kokia apimtimi nurodyti žemės sklypai (jų dalys) pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, kokiu pagrindu (kokiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu) šie žemės sklypai priskirti valstybinės reikšmės miškams ir kokią dalį nurodytuose žemės sklypuose užima valstybinės reikšmės miškas (nurodant konkretų valstybinės reikšmės miško plotą). Atsakydama į minėtą Nacionalinės žemės tarnybos raštą, Valstybinė miškų tarnyba informavo, kad 2006 metais papildomai inventorizuoti ir 2007 metais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti miškų plotai, patenkantys į minėtus privačius žemės sklypus, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Iš šios institucijos pateiktos grafinės medžiagos buvo matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos rašte išvardyti žemės sklypai patenka į Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos, Ruzgų girininkijos ir Renavo girininkijos miško plotus, kurie, vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2004 m. lapkričio 7 d.), yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Telšių apskrities viršininkas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. V1-61-12706 atkūrė S. G. nuosavybės teises į B. M. įpėdinių (konkretus buvęs savininkas nenurodytas) ( - ) Mažeikių apskrityje turėtos 150,96 ha ploto žemės valdos jai tenkančią 70,00 ha dydžio dalį ir 24,00 ha ploto mišką perduodant neatlygintinai nuosavybėn šešis 138,60 ha bendro ploto lygiaverčius žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. 605-1-Nr. 605-6), ir 2,80 ha ploto miško sklypą, esančius ( - ) seniūnijoje Mažeikių rajono savivaldybėje. Šioje vietovėje esantis 26,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ), buvęs projektinis Nr. 605-4) pateko į Ruzgų girininkijos miško kvartalo Nr. 130 valstybinės reikšmės miško sklypus Nr. 6–Nr. 12. Minėtame žemės sklype yra 3,69 ha valstybinės reikšmės miško ploto ir 0,91 ha šio miško žemės ploto. Nustačius, kad buvo pažeistos Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų imperatyvios nuostatos, būtina panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos priimtus administracinius aktus, kuriais žemės sklypas buvo suprojektuotas, suformuotas ir perleistas pilietės nuosavybėn. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad turi būti panaikintos tos minėtų administracinių aktų dalys, kuriose pilietei į suprojektuotą ir nuosavybės teise atkurtą žemės sklypą pateko valstybinės reikšmės miškui (miško žemei) priskirti plotai.

12Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams. Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (redakcija aktuali nuo 2006-11-21 iki 2009-05-26) buvo nustatyta, kad miškai išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu miškai priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams (išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė). Taigi pagal pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad miškų plotai, esantys Žemės sklype Atkūrimo įstatymo prasme Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) priėmimo metu buvo valstybės išperkami ir nuosavybės teisės į juos negalėjo būti atkurtos. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) S. G. nuosavybės teises į Žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos, Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) turėtų būti panaikintas. Taip pat turėtų būti panaikinti: 1) Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalis, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 19,20 ha ploto, esantį ( - ); 2) Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. PI.Z-972 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 1 priedo patikslinimo“, kuriuo patikslinta 1 priedo DC eiliškumo grupės 10 eilutė, dalį 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalis, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 26,50 ha ploto, esantį Dapšių k.; 3) Telšių apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. PI.Z-1264 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijoje atkūrimo“ 1.4. papunkčio dalis, kuria S. G. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k.v., esantį ( - ). Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės miškų plotai, siekiant apginti viešąjį interesą ir grąžinti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl viešojo intereso gynimo Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat sutinka, kad būtų taikyta restitucija natūra ir Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn būtų grąžinti 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotai, patenkantys į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantį ( - ).

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka. Pažymėjo, kad dalis žemės sklypo (3,69 ha) unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotą Mažeikių miškų urėdijos Ruzgų girininkijos 130 kvartalo taksacinius miško sklypus Nr. 6-12, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nutarimas 1370) priskirti valstybinės reikšmės miškams (tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2015-04-07 raštas Nr. R6-494, Valstybinės miškų tarnybos 2015-02-29 pažymos Nr. 46389 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas). Taigi, į žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (toliau – ir ginčo sklypas), esantį ( - ), buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn kartu su 3,69 ha valstybinės reikšmės miško ploto dalimi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas privačion nuosavybėn buvo perleistas po Nutarimo Nr. 1370, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, priėmimo. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas pagal apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus (tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2009-09-21 nutartis administracinėje byloje A146-976/2009, LVAT 2009-09-28 nutartis administracinėje byloje A63-986/2009, LVAT 2009-09-28 nutartis administracinėje byloje A63-998/2009, LVAT 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje A146-1189/2009, LVAT 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje A525-1257/2009, LVAT 2010-01-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A525-19/2010). Darytina išvada, kad Telšių apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė šias imperatyvias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kas yra valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams. Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Todėl, Valstybinės miškų tarnybos nuomone, ginčijami administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (LAT 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (LAT 2006-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

14Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Telšių apskrities viršininko įsakymais, atkūrus nuosavybės teises, neatlygintinai S. G. nuosavybėn perleistas 26,50 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantis ( - ). Šis žemės sklypas dalinai patenka į teritorijas, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. Į S. G. nuosavybėn perleistą žemės sklypą patenka 4,60 ha miško žemės, iš jo Nutarimu patvirtintas 3,69 ha valstybinės reikšmės miško plotas, kuris patenka į VĮ Mažeikių miškų urėdijos Ruzgų girininkijos miško kvartalą Nr. 130, taksacinius miško sklypus Nr. 6-12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) nustatyta, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1925 redakcija) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856 redakcija) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus. Pažymėtina, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto, negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymą yra išimtinės, tai daiktas yra išimtas iš civilinės apyvartos. Tokiu atveju galimi tik tie sąžiningo įgijėjo teisių gynimo būdai, kurie nereikalauja valstybės išimtinės nuosavybės pavertimo privačia. Šiuo atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į 3,69 ha valstybinės reikšmės miško, kadangi jos įgalioti pareigūnai priėmė neteisėtus administracinius teisės aktus. Šie teisės aktai (jų dalys), pažeidžiantys imperatyvius teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti, o turtas grąžintas valstybei.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime bei jos atstovas advokatas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-l 576/2008 išaiškino, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pageidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pageidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių viešajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tarp jų – ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pageidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Remiantis tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės aiškinimo praktika ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽ tarnyba) prašymu, šioje byloje, sprendžiant klausimą, ar nebuvo pažeisti kreipimosi į teismą terminai, yra nustatytini ne tik prokuroro, bet ir NŽ tarnybos sužinojimo apie galimą viešojo intereso pažeidimą laikas ir veiksmai, kurių pastaroji institucija ėmėsi po sužinojimo apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Šiuo aspektu akcentavo, kad NŽ tarnyba apie tai, kad į S. G. nuosavybės teise priklausantį 26,50 ha žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ), patenka valstybinės reikšmės miškų plotams priskirta teritorija, kaip matyti iš byloje esančio NŽ tarnybos 2015-03-18 rašto Nr. 1SD-836-(3.1.) ir 2013-12-11 rašto Nr. 1SD-(3.1)-3435, turėjo žinoti bent jau 2012 m. pabaigoje, kai apie tai ji buvo informuota Valstybinės miškų tarnybos 2012-11-28 raštu Nr. R2-3212. Iš byloje esančio NŽ tarnybos 2013-12-11 rašto Nr. 1SD-(3.1)-3435 matyti, kad NŽ tarnyba, gavusi iš Valstybinės miškų tarnybos 2012-11-28 raštu Nr. R2-3212 pateiktą informaciją apie tai, kad privatūs žemės ūkio paskirties žemės sklypai (tarp jų ir S. G. nuosavybės teise priklausantysis (kadastro Nr. ( - )) yra suformuoti teritorijose, kurios pagal faktinę padėtį atitinka miškui keliamus reikalavimus ir kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams, buvo visiškai pasyvi ir ginčui aktualiais klausimais neatlikinėjo jokių veiksmų daugiau kaip vienerius metus, kol 2013-12-11 raštu Nr. 1SD-(3.1)-3435 kreipėsi į tą pačią Valstybinę miškų tarnybą dėl informacijos pateikimo. NŽ tarnyba, gavusi Valstybinės miškų tarnybos 2014-02-12 raštu Nr. R2-397 pateiktą informaciją, vėl buvo visiškai pasyvi ir ginčui aktualiais klausimais neatlikinėjo jokių veiksmų daugiau kaip tris mėnesius, kol 2014-05-26 raštu Nr. 1SD-(3.1)-1737 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad nuo NŽ tarnybos sužinojimo apie tai, kad į S. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ) patenka valstybinės reikšmės miškams priskirtini plotai, iki jos, t. y. NŽ tarnybos, kreipimosi į prokuratūrą informuojant pastarąją apie galimą viešojo intereso pažeidimą praėjo beveik pusantrų metų. Toks informavimo apie galimą viešojo intereso pažeidimą terminas įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kitų gero administravimo principų, reikalaujančių, kad valstybės (savivaldybės) institucijos, nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus, aspektu yra nepateisinamai ilgas, todėl, siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių, poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir ginamų vertybių pusiausvyros, kaip to reikalauja teisinės valstybės principas, pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjamu atveju turėtų būti atmestas. Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi tik praėjus beveik vieneriems metams po to, kai NŽ tarnyba 2014-05-26 raštu Nr. 1SD-(3.1)-1737 paprašė prokuratūros ginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 6 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir iš to išplaukiančią išvadą, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, negali turėti daugiau teisių kreipiantis į teismą nei kiti asmenys, pareiškėjos kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo praėjus beveik vieneriems metams po sužinojimo apie galimą jo pažeidimą, akivaizdu, yra pažeidžiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą.

16Pareiškėjos nurodytas viešasis interesas nagrinėjamu atveju, mano, yra nepakankamas, kad galėtų būti ginamas, juo labiau tą darant teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo sąskaita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, laikosi pozicijos, jog ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą. Administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad skundas dėl viešojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą. Todėl kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.). Kaip matyti iš byloje esančių Valstybinės miškų tarnybos pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, ginčo sklype esantys valstybinės reikšmės miškams priskirti plotai yra labai maži, pavieniui išsibarstę po visą ginčo sklypą ir anaiptol nesudaro jokio didesnio miško masyvo, kad visuomenės galėjimas netrukdomai naudotis ginčo sklype esančiomis miško teritorijomis – būtent tokį viešąjį interesą, kaip matyti iš pareiškimo, šioje byloje gina pareiškėjas – būtų ne nominalus, o realus teisinis gėris, kurio apsauga iš tikrųjų galėtų nusverti įgytų nuosavybės teisių stabilumą. Dėl šios priežasties pareiškėjo įžvelgtas teisės aktų pažeidimas atkuriant nuosavybės teises negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, kad nagrinėjamoje byloje galėtų būti laikomas viešojo intereso gynimo dalyku. Taigi, atsižvelgiant į praėjusį nepateisinamai ilgą terminą nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, į praėjusį nepateisinamai ilgą terminą nuo valstybės institucijų sužinojimo apie galimą viešojo intereso pažeidimą iki kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, į pareiškėjos ginamo viešojo intereso egzistavimo abejotinumą, o taip pat ir į ginamų vertybių, teisėtų lūkesčių bei poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

17Teismo posėdžio metu S. G. atstovas advokatas A. N. nurodė kad nemano, jog viešas interesas šioje byloje realiai egzistuoja. Realiai tais pavieniais nedideliais miško masyvais visuomenė negalės naudotis, tad prokuroras gina nominalų viešąjį interesą, o ne faktinį. Taip pat teigė, kad nors prokuroras nepraleido termino kreiptis į teismą, tačiau valstybės institucijos nelaiku kreipėsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. Nacionalinė žemės tarnyba apie šią situaciją sužinojo 2012 metų pabaigoje, tačiau tik 2015 metų kovo 18 d. kreipėsi į prokuratūrą. Toks delsimas negali būti pateisinamas.

18Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

19Dėl kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo termino

20Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

21Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).

22Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2015 m. kovo 20 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 18 d. raštą Nr.1SD-836-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (11–17 b. l.). Į Šiaulių apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. balandžio 17 d., t. y. nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

23Dėl S. G. atstovo advokato argumentų, jog terminą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo praleido ne prokuratūra, bet kitos institucijos, teismas pažymi, kad išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento; teismas įvertina pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 Administracinė jurisprudencija 15). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra sprendžiama, ar administracinių aktų panaikinimas yra būtina ir proporcinga priemonė viešajam interesui apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-923/2013). Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti prokuroro siekiamą apginti viešąjį interesą ir privatų interesą į prieš daugelį metų priimtais teisės aktais suteiktas teises ir nuspręsti, kuriam iš jų suteikti prioritetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492 -828/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -1561/2013ir kt.).

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti.

25Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 70 ha žemės ir 24 ha ploto mišką perduodant neatlygintinai nuosavybėn šešis 138,6 ha bendro ploto lygiaverčius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir 2,80 ha miško sklypą, esančius ( - ) kaimuose ( - ) rajono savivaldybėje. Šioje vietovėje esantis 26,50 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ) pateko į Ruzgių girininkijos miško kvartalo Nr. 130 valstybinės reikšmės miško sklypus Nr. 6–Nr. 12. Minėtame žemės sklype yra 3.69 ha valstybinės reikšmės miško ploto ir 0,91 ha šio miško žemės ploto.

26Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

27Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

28Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

29Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities viršininkas 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ (30–31 b. l.) patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2006 m. parengtą Mažeikių rajono Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 5 papildymą patikslintame laisvame 1 507,20 ha valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plote ir jame suformuotas žemės, miško, vandens telkinių sklypų ribas, plotus fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių prašymai buvo pateikti iki 2006 m. vasario 15 d., ir likusį laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 228,35 ha plotą. Telšių apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. P1.Ž-972 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 1 priedo patikslinimo“ (44 b. l.) patikslino Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutę, X eiliškumo grupės 18 eilutę ir jas pilnai išdėstė priede, o būtent IX eiliškumo grupės 10 eilutėje nurodė, kad S. G. suprojektuotas suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn ( - ) kaime žemės sklypas projektinis Nr. 605-4 – 26,50 ha ploto, žemės ūkio tikslinės naudojimo paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kuriam nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXI (Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai), LII (Dirvožemio apsauga), XIV (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos), XXIX (Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos), II (Kelių apsaugos zonos), XXVI (miško naudojimo apribojimai) bei 103 (Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas).

30Telšių apskrities viršininkas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) (47 b. l.) atkūrė nuosavybės teises į S. G. tenkančią buvusių savininkų B. M. įpėdinių nekilnojamojo turto dalį – 70 ha žemės, 24 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 138,60 žemės plotą (vertė 147 997 Lt), 2,80 ha miško plotą (vertė 4 895 Lt) ( - ) rajone. Telšių apskrities viršininkas 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P1.Ž-1264 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijoje atkūrimo“ (48–49 b. l.) įsakė atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir suteikti sklypus piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės natūra, perduodami neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių rajono savivaldybėje, taikant specialiąsias žemės, miško naudojimo sąlygas: S. G. (sprendimo Nr. V1-61-12706) 1.4. papunkčiu Židikų seniūnijoje Pikelių kadastro vietovėje ( - ) kaime į 26,50 ha ploto žemės sklypą Nr. 605-4. Sklypo nominali vertė – 26 751 Lt. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos – XXI (Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai) – 23,70 ha, LII (Dirvožemio apsauga) – 23,58 ha, XIV (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos) – 23,58 ha, XXIX (Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos) – 26,50 ha, II (Kelių apsaugos zonos) – 0,80 ha, XXVI (miško naudojimo apribojimai) – 2,80 ha. Žemės sklype taikyti 203 kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – 0,25 ha. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 26,50 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantis ( - ).

31Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr.46389 (62 b. l.) matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniais ženklai – žalia spalva, kuri žymi valstybinės reikšmės miškų plotus, ir žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Iš šios Valstybinės miškų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miškų urėdijos Ruzgų girininkijos miško kvartalą Nr. 130, vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Į žemės sklypą Nr. duomenys neskelbtini patenka 4,60 ha miško žemės, iš jo Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 patvirtintas 3,69 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios teritorijos dalis priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Taip pat Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R6-494 „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ (61 b. l.) informuojama, kad į žemės sklypą kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini patenkantis miškas, miško žemė buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1998 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2006 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Taigi minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

33Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą darytina išvada, kad 26,50 ha žemės sklype unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esančiame ( - ), yra 3,69 ha ploto miškas, kuris pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą „miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams“.

34Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

35Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).

36Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. atsiliepime nurodoma, kad ginčo sklype esantys valstybinės reikšmės miškams priskirti plotai yra labai maži, pavieniui išsibarstę po visą ginčo sklypą ir nesudaro jokio didesnio miško masyvo, kuriuo visuomenės galėjimas netrukdomai naudotis ginčo sklype esančiomis teritorijomis būtų ne nominalus, o realus teisinis gėris, kurio apsauga iš tikrųjų galėtų nusverti įgytų nuosavybės teisių stabilumą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo atveju valstybinės reikšmės miško plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo dislokacijos vietą, ir dėl to, jog ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, negali būti pripažintas mažareikšmiu, t. y. šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu 3,69 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.

37Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taigi teisėtų lūkesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o ne apskritai bet kokių (t.y. ir neteisėtų) viešojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugą.

38Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

39Konstatuotina, kad Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalis, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 19,20 ha ploto, esantį ( - ), Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. P1.Ž-972 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 1 priedo patikslinimo“, kuriuo patikslinta 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutė, dalis, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 26,50 ha ploto, esantį ( - ), Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į S. G. tenkančią buvusių savininkų B. M. įpėdinių nekilnojamojo turto dalį – 70 ha žemės, 24 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantį ( - ), Telšių apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1264 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijoje atkūrimo“ 1.4. papunkčio dalis, kuria S. G. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini Pikelių k. v., esantį ( - ), yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

40ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju kuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Paplauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iš pareiškėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimą, ir konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t.y. iki kol institucijos suteikė pareiškėjai naują tokio paties dydžio žemės sklypą.

41Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

42Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

43Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

44Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2006 m. patvirtinimo“ 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutės dalį, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 19,20 ha ploto, esantį ( - ), panaikinti Telšių apskrities viršininko 2008 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. P1.Ž-972 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1808 1 priedo patikslinimo“, kuriuo patikslinta 1 priedo IX eiliškumo grupės 10 eilutė, dalį, kuria nuspręsta S. G. suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į žemės sklypą projektinis Nr. 605-4 – 26,50 ha ploto, esantį ( - ), panaikinti Telšių apskrities viršininko 2008 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. V1-61-12706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į S. G. tenkančią buvusių savininkų B. M. įpėdinių nekilnojamojo turto dalį – 70 ha žemės, 24 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantį ( - ), panaikinti Telšių apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1264 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijoje atkūrimo“ 1.4. papunkčio dalį, kuria S. G. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintai nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., esantį ( - ).

45Taikyti restituciją natūra grąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn 3,69 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 26,50 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Pikelių k. v., ( - ).

46Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,... 3. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 17 d. gautas... 4. Pareiškėjo pareiškime nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiškėjo... 5. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių... 6. Telšių apskrities viršininkas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr.... 7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau... 8. Valstybinės reikšmės miškų plotai – 3,69 ha, patenkantys į 26,50 ha... 9. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos... 10. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį... 11. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miškų urėdija... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime bei jos atstovas advokatas A.... 16. Pareiškėjos nurodytas viešasis interesas nagrinėjamu atveju, mano, yra... 17. Teismo posėdžio metu S. G. atstovas advokatas A. N. nurodė kad nemano, jog... 18. Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,... 19. Dėl kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo termino... 20. Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo,... 21. Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos... 22. Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį... 23. Dėl S. G. atstovo advokato argumentų, jog terminą kreiptis dėl viešojo... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje... 25. Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas... 26. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01)... 27. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad... 28. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 29. Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities viršininkas 2006 m. liepos 25 d.... 30. Telšių apskrities viršininkas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu Nr.... 31. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos... 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios teritorijos dalis priskirta... 33. Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal... 35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme... 36. Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. atsiliepime nurodoma, kad ginčo sklype... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad... 38. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo... 39. Konstatuotina, kad Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d.... 40. ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog... 41. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S.... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi... 43. Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį... 44. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr.... 45. Taikyti restituciją natūra grąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn 3,69... 46. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...