Byla e2A-1355-585/2019
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. D. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei V. D., dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bei atsakovės V. D. priešieškinį ieškovui J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė 1.

5Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę – D., o atsakovei – K.; santuokos metu įgytą automobilį Mercedes Benz priteisti V. D. asmeninėn nuosavybėn, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: 1,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), bei pastatą - ūkinį pastatą, unikalus N r. ( - ), adresu: ( - ) priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 10263,79 Eur dydžio kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 11475 Eur dydžio kompensaciją dėl ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkančiu nekilnojamuoju turtu kompensacijos išmokėjimą lygiomis dalimis išdėstant 24 mėn. Atlikus reikalavimų įskaitymą, atsakovės V. D., naudai iš ieškovo J. D., priteisti 1211,21 Eur dydžio kompensacijos išmokėjimą lygiomis dalimis išdėstant mokėjimą 24 mėn. Padalinti šalių vardu kredito įstaigose esančias lėšas 2015-10-01 dienai iš ieškovo priteisiant atsakovės naudai 3,02 Eur, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

6Nurodo, kad šalių santuoka truko nuo 1997-01-08 iki 2015 metų spalio mėnesio, kuomet atsakovė išėjo iš namų. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo neištikima, o ieškovui susirgus onkologine liga, paliko ieškovą. Nurodė, kad gyvenant santuokoje ieškovas finansiškai rėmė atsakovę ir jos vaikus iš pirmosios santuokos. Ieškovo nuomone atsakovė turi kompensuoti ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, tai yra 10263,79 Eur. Ieškovo nuomone automobilis turi būti priteistas atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją už atsakovei tenkantį kilnojamąjį turtą, o santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas turi būti priteistas ieškovui nukrypstant nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių padalijimo, tai yra ieškovui priteisiant 2/3 dalis, o atsakovei 1/3 dalį dalintino turto. Ieškovas pažymi, kad jis naudodamas savo asmenines lėšas, įsigijo santuokoje nurodyta nekilnojamąjį turtą, atsakovė finansiškai prie turto įsigijimo neprisidėjo. 3.

7Atsakovė V. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe J. D. natūra priteisti: 1,2000 ha ploto žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – ūkinis pastatas, esantys adresu: ( - ) Šio turto vertė pagal atliktą turto vertės nustatymo ataskaitą yra 44200,00 Eur; Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) vertė – 1050,00 Eur. Viso turto už 45250,00 Eur. Taip pat priteisti iš J. D. V. D. naudai 22625,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Taip pat priteisti iš J. D. V. D. naudai 2000,00 Eur piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei atlyginti atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 4.

8Atsakovė patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas prieš ją psichologiškai smurtavo. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1997 m. iki 2015 metų, todėl tuo laikotarpiu įgijo turtą - 1,2000 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, esančius adresu ( - ) - 44200,00 Eur vertės ir automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) 1050,00 Eur vertės. Nurodytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis, ieškovui priteisiant turtą natūrą, o atsakovei piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį turtą. Nurodo, kad šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei už juos turi būti sumokėta kompensacija. Taip pat nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ji dėl ieškovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl pablogėjusios sveikatos atsakovė kreipėsi į gydytojus, buvo gydoma VšĮ Elektrėnų psichikos centre. Savo patirtą neturtinę žalą įvertina 2000 Eur. 5.

9Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nuolat rėmė atsakovę ir jos du vaikus. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė į VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos centre gydėsi 2017 m. lapkričio mėnesį, tai yra jau tuo metu kada sutuoktiniai kartu nebegyveno, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

12Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Skundžiamu sprendimu teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko santuokinę pavardę – D., atsakovei – ikisantuokinę pavardę – K.. Šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą natūra priteisė ieškovui, atsakovei priteisė - 22625 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį, piniginę kompensaciją išmokant per 18-ka mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Kitoje dalyje J. D. ieškinį ir atsakovės V. D. priešieškinį atmetė. 7.

13Skundžiamu sprendimu teismas spręsdamas santuokos iširimo priežastis įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė buvo jam neištikima, atsakovė nesutiko, jog ji yra kalta dėl santuokos iširimo, nurodė, kad buvo savo vyrui ištikima, tačiau sutuoktinis buvo labai pavydus. Ji visą laiką stengėsi išsaugoti santuoką. Ieškovė ir atsakovas nebegyvena kartu nuo 2015 metų lapkričio mėnesio. Nors tiek ieškovas tiek atsakovė teismo posėdžiuose nurodė, kad jų santuoka nesiklostė jau nuo pat pradžių, tačiau nei vienas iš jų nebandė nutraukti ryšių ir toliau gyveno santuokinį gyvenimą. Byloje įrodymų dėl atsakovės neištikimybės ir dėl ieškovo naudoto psichologinio smurto nepateikta. Šalys neginčijo tos aplinkybės, jog jų bendras gyvenimas ne visą laiką klostėsi, tarp šalių akivaizdu, nebuvo šiltų santykių. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustačius ir patvirtinus, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys, nepriteistina 2000 Eur neturtinė žala iš J. D. V. D. naudai. 8.

14Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog šalys santuokos metu įgijo tokį turtą 1,2000 ha ploto žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – ūkinis pastatas, esantys adresu: ( - ); Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Ieškovas iš pradžių prašė nustatyti nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato vertę) pagal Juozo Jarmalos pateiktą įvertinimą, pagal kurį nekilnojamojo turto vertė yra 36000 Eur, vėliau nurodė, kad nekilnojamojo turto vertė turi būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro vertinimą – 23679 Eur. Atsakovė savo nuožiūra prašė vadovautis teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės parengtu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, pagal kurį turto vertė yra 44200 Eur. Teismas, įvertinęs abi šias turto vertės nustatymo ekspertizes, daro išvadą, kad Irmantos Krikščiūnienės atliktos ekspertizės aktas yra patikimesnis, išsamesnis, daugiau motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų parinkimo priežastys. 9.

15Ieškovas su atsakove taip pat nesutarė dėl automobilio vertės. Pagal ieškovą automobilio vertė yra 200,00 Eur, nes jis yra neeksploatuojamas, o atsakovės teigimu automobilio vertė yra 1050,00 Eur, ir ji remiasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų leidžiančių abejoti atsakovės pateiktais duomenimis, todėl nesant byloje kitų duomenų, darytina išvada, kad automobilio vertė yra 1050,00 Eur. 10.

16Ieškovas nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas yra už jo asmenines lėšas, nes iki santuokos su atsakove sudarymo, jis pardavė gyvenamąjį namą esantį ( - ), už 52000,00 Lt (15060,24 Eur), vėliau šiuos pinigus investavo į šeimos nekilnojamąjį turtą. Atsakovė, nesutikdama su tokia ieškovo pozicija nurodė, kad visas turtas buvo pirktas už abiejų sutuoktinių bendras lėšas. Ginčo žemės sklypas buvo įsigytas 2001-05-10, iš byloje esančio VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype 2002 metais buvo pradėtos pastato - gyvenamojo namo, statybos, kurios buvo užbaigos 2017 metais. Tais pačiais 2002 metais sklype buvo pradėtos ūkinio pastato statybos, kurios šiuo metu nėra baigtos. 11.

17Teismas analizuodamas ieškovo prašymą dėl nelygių dalių nustatymo atsižvelgia į įvairias aplinkybes: dalintino turto (daiktų) rūšį, atsakovės indėlį, šalių gaunamas pajamas, jų tarpusavio santykius iki santuokos nutraukimo, į tai, kad šalys nebuvo sudarę vedybinės sutarties ir sprendžia, kad byloje nėra realaus teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad tiek žemės sklypo įsigijimui, tiek statant gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, buvo naudojamos abiejų sutuoktinių gaunamos lėšos, o kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, todėl teismas nevertino, kuris sutuoktinis daugiau panaudojo lėšų, siekiant sukurti šeimos gėrovę. Teismas atmetė prašymą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant turtą, todėl santuokoje įgytas turtas ir automobilis natūra priteisiami ieškovui, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją – 22100 Eur už nekilnojamąjį turtą bei 525 Eur už automobilį, iš viso 22625 Eur. 12.

18Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 10263,79 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė teismui nurodė, kad šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teismas susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo prašymas priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės šalių nuosavybės sumažėjimą yra pagrįstas. Ieškovas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad ieškovas atsakovei ir jos vaikams skyrė ieškinyje nurodytas sumas. Tai teigia tik ieškovas, atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais šioje dalyje, kitų leistinų įrodymų, pagrindžiančių šio reikalavimo pagrįstumą nėra. Be to, teismas taip pat laiko, kad savo sutuoktinės ar jos vaikų rėmimas jokias būdais negali būti tapatinamas su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimu, nes tokius veiksmus ieškovas atliko gera valia, tuo laikotarpiu, kuomet gyveno santuokoje su atsakove. 13.

19Ieškovas yra senyvo amžiaus, dirbti jis negali, nes serga onkologine liga, jam taikoma chemoterapija, jis turi vartoti vaistus, taip pat ieškovas yra patyręs infarktą. Ieškovo gaunamos pajamos yra senatvės pensija – 514,65 Eur per mėnesį. Teismas sprendžia, jog neišdėsčius sprendimu priteistos sumos sumokėjimo ieškovui galėtų kilti sunkių turtinių pasekmių. Šios sumos mokėjimas išdėstomas 18 mėnesių laikotarpiui.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 14.

22Ieškovas J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-12-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją A. B., skirti ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti. Apeliantas savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 14.1.

23Dėl santuokos iširimo kalta turėjo būti pripažinta atsakovė. Ieškovas teismui nurodė pakankamai aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. 14.2.

24Skundžiamu sprendimu teismas nepriteisė ieškovui kompensacijos dėl bendrosios nuosavybės sumažinimo išimtinai vien dėl to, jog nebuvo rašytinių paskolos sutarčių, tačiau šeimos santykiuose nepriimtinas skolos raštelių pasirašymas. 14.3.

25Ieškovas gera valia nerėmė atsakovės vaikų, o atsakovė buvo prisižadėjusi grąžinti ieškovui jos vaikams paskolintus pinigus. 14.4.

26Ieškovas nesutinka su VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio verte, nes pažymoje nurodoma veikiančio automobilio vertė, tačiau šalių turimas automobilis yra nebetinkamas eksploatacijai. 14.5.

27Teismas tinkamai nemotyvuodamas nusprendė remtis I. Krikščiūnienės atliktos ekspertizės išvadomis, o J. Jarmalos išvadas visiškai atmesti. Tačiau abiejų ekspertų atliktos ekspertizės nėra tikslios, nes nebuvo vertinta turto būklė. 14.6.

28Siekiant nustatyti tikrąją turto vertę byloje tikslinga skirti teismo ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti. 14.7.

29Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, jog turtas buvo įsigytas ir gyvenamasis namas statomas už bendras šalių lėšas, nurodė, jog jis iki santuokos sudarymo turėjo asmeninių lėšų gautų pardavus kitą jam priklausiusį žemės sklypą. Lėšos buvo deklaruojamos iki 2000 m., kol įsigijus žemės sklypą ir pradėjus statybas jos buvo išleistos. 14.8.

30Apeliantas taip pat prašo visiškai tenkinti jo prašymą dėl sprendimo išdėstymo, nurodo, jog gauna tik senatvės pensiją, santaupų neturi, turi sveikatos problemų, todėl jam bus sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą. 15.

31Atsakovė V. D. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 15.1.

32Atsakovės vertinimu teismas tinkamai nustatė šalių kaltę dėl santuokos iširimo, nes ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės neištikimybės yra tik perdėtas ieškovo pavydas, jokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. 15.2.

33Reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovas grindžia vien savo subjektyviais paaiškinimai ir aplinkybių interpretavimu. Jokio susitarimo tarp šalių dėl kompensacijų nebuvo. 15.3.

34Teismas tinkamai padalino automobilį, jį natūra priteisdamas ieškovui, automobiliu visą laiką naudojosi ieškovas, byloje nėra įrodymų, jog jis yra praradęs teises ar dėl sveikatos būklės negalėtų vairuoti, o taip pat ieškovas gali parduoti automobilį. 15.4.

35Nesutikimas su teismo pasirinkta turto verte ir prašymas skirti pakartotinę ekspertizę iš esmės yra tik ieškovo siekis, jog turtas būtų įvertintas įmanomai mažiausiai, ir taip atitinkamai jam nereikėtų mokėti kompensacijos atsakovei. 15.5.

36Santuokos metu šalys turėjo pakankamai asmeninių lėšų, kurių pakako ginčo turtui įsigyti, ieškovas asmeninių lėšų neturėjo. 15.6.

37Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, nes ne tik ieškovas savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų, bet ir atsakovė, juolab tuo metu atsakovės gaunamos pajamos buvo kur kas didesnės nei ieškovo. 15.7.

38Nors ieškovas turi sveikatos problemų, tačiau jo gaunamos pajamos yra didesnės, jis turi asmeninio turto, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. 16.

39Atsakovė V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2018-12-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą priteisiant jai kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą jos neišdėstant bei priteisiant jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo atlyginti jos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 16.1.

40Atsakovė nesutinka, jog būtų išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, nes ieškovas be byloje padalinto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto, taip pat turi ir turto ir asmeninės nuosavybės teise, gauna didesnę pensiją nei atsakovė, todėl turi galimybę kompensaciją sumokėti iš karto. 16.2.

41Teismas nustatydamas kompensacijos mokėjimą dalimis privalėjo išspręsti atsakovės prievolės užtikrinimo klausimą bei priteisti palūkanas iš ieškovo už naudojimąsi atsakovės pinigais. 16.3.

42Nors teismas skundžiamu sprendimu nurodo, jog ieškinys ir priešieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau beveik visi atsakovės reikalavimai buvo patenkinti, tuo tarpu ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti tik 30 procentų, todėl privalėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. 17.

43Ieškovas J. D. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 17.1.

44Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ketina rūpintis kita savo gyvenamąja vieta. 17.2.

45Ieškovo turto pardavimas vien tam, kad atsakovė greičiau gautų kompensaciją būtų neproporcinga ir pažeistų ieškovo teises. 17.3.

46Įstatyme nėra numatyta teisė mokėti palūkanas išdėsčius teismo sprendimą. 17.4.

47Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas buvo neteisingas.

48IV.

49Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 18.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). 19.

51Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

52Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo kvietimo 20.

53Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašymą dėl apeliacinio skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas grindžia tik būtinybe apklausti liudytoją – A. B.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas apklausti liudytojus byloje yra prašymas dėl įrodymų rinkimo. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant įtvirtintam draudimui apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus, juo labiau įrodymų rinkimas apeliacinėje instancijoje nėra įmanomas, jei tai buvo galima padaryti pirmosios instancijos teisme. 21.

54Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo, jog pirmosios instancijos teismui būtų teikęs prašymą dėl liudytojo A. B. apklausos teismo posėdyje. Prašyme apeliantas nurodo, jog šis liudytojas paaiškins aplinkybes su gyvenamojo namo esančių šalių žemės sklype statybomis susijusias aplinkybes. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prieštaravimų apelianto nurodomoms aplinkybėms, jog jis statė gyvenamąjį namą nepateikė, nurodė tik tai, jog ir ji pati kiek galėjo prisidėjo prie namo statybų. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, tai, kad liudytojo apklausa ir jo parodymais šalys galėjo naudotis nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo apklausti liudytoju A. B. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. 22.

55Apeliantas nekonkretizavo, dėl kokių priežasčių dar byloje būtų reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmeta.

56Dėl ekspertizės skyrimo. 23.

57Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo byloje skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Apelianto teigimu atliekant pirmąsias turto vertės nustatymo ekspertizes buvo netinkamai nustatyta turto rinkos kaina, nes nebuvo atsižvelgta į prastą gyvenamojo namo būklę. Šiuo metu Registrų centre ieškovas yra įregistravęs gyvenamojo namo ir ūkinio pastato nusidėvėjimą, todėl ekspertizės akto išvados būtų tikslesnės. Atsakovė su tokiu prašymu nesutinka teikdama, jog ieškovas tokį prašymą galėjo pareikšti pirmosios instancijos teismui. Atsakovės teigimu ieškovas siekia, jog turto rinkos vertė būtų nustatyta įmanomai mažiausia, kad nereikėtų mokėti tinkamo dydžio kompensacijos atsakovei už turto praradimą. 24.

58Spręsdamas šį procesinį prašymą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekspertizės skyrimo prašymas yra naujų įrodymų byloje rinkimo prašymas, kuris taip pat kaip ir liudytojų apklausa apeliacinės instancijos teisme nėra galima (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nuomone, jog tokį prašymą ieškovas turėjo teisę pareikšti pirmosios instancijos teismui. Byloje yra atliktos kelios turto rinkos vertės ekspertizės ir tai, kad ieškovas nesutinka su eksperto nustatyta rinkos verte dar nereiškia, jog turto rinkos vertė nustatyta neteisingai. Teikdamas apeliacinė skundą ieškovas nurodo, jog Registrų centre įregistravo turto nusidėvėjimą, o atliekant ekspertizes byloje turto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas. Ši aplinkybė yra nauja, nurodyta tik apeliacinės instancijos teisme, tačiau Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Juo labiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir vertinamo objekto kaina gali priklausyti nuo daugybės veiksnių ne vien tik nuo turto nusidėvėjimo, bet ir jo lokacijos ir kitų veiksnių. Įvertindamas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo.

59Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės. 25.

60Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo teigimu šalių sudaryta santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė buvo neištikima ieškovui. Atsakovė nurodo, jog visada buvo ištikima ieškovui, o ieškovo kaltinimai dėl neištikimybės nėra pagrįsti ir paremti tik ieškovo pavydu. 26.

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; 3K-3-99-969/2016 ir kt.). 27.

62Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas nepateikė pakankamai konkrečių įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovės neištikimybę ar lojalumo pareigos pažeidimą šalims būnant santuokoje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti vien atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. 28.

63Vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi ieškovas įrodantys atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo yra pablogėjusi paties ieškovo sveikata. Ieškovo teigimu, jo sveikata pablogėjo būtent dėl atsakovės neištikimybės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovo nurodytų aplinkybių vertinimu nesutinka. Ieškovas yra garbingo amžiaus (faktinio santuokos iširimo metu 2015 m., ieškovui buvo 80 metų), todėl, nesant atitinkamų įrodymų, nėra galimybės teigti, jog ieškovo sveikata pašlijo išskirtinai vien dėl atsakovės veiksmų, o ne dėl su jo amžiumi susijusių ar kitų, nuo atsakovės veiksmų nepriklausančių veiksnių. Ieškovas įrodymų, dėl sveikatos būklės pablogėjimo priežasties, teismui nepateikė, tik nurodo savo vertinimą. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl santuokos iširimo priežasties ir šioje dalyje teismo sprendimą palieka nepakeistą.

64Dėl turto padalijimo 29.

65Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog šalys santuokos metu įgijo 1,2000 ha ploto žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, esančius adresu: ( - ) ir automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) Šis turtas skundžiamu sprendimu priteistas ieškovui, o atsakovei priteista 22625 Eur kompensacija, kurios mokėjimas išdėstytas 18 mėnesių. Ieškovas apeliaciniu skundu su tokiu turto padalijimu nesutinka. Ieškovo vertinimu teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog šio turto įsigijimui ieškovas panaudojo asmeninės nuosavybės lėšas, todėl ieškovui turėjo priteisti 2/3 turto, o atsakovei 1/3, už kurio dalį ieškovas turėjo sumokėti atsakovei kompensaciją. 30.

66Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis). 31.

67Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). 32.

68Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). 33.

69Ieškovas savo prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo iš esmės grindžia sunkia savo sveikatos būkle. Tačiau byloje yra duomenų, jog šalių santuokos nutraukimo byloje dalinamas turtas nėra vienintelis ieškovo turtas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ( - ). Teismas dėl sunkios sutuoktinio sveikatos būklės gali nukrypti nuo lygių dalių principo siekdamas užtikrinti sergančiam sutuoktiniui gyvenamąją vietą. Byloje nustatyta, jog nors ieškovas ir yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau turi gyvenamąją vietą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. 34.

70Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). 35.

71Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016 46 punktą ir jame nurodytą praktiką). 36.

72Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog turtas buvo vertintas kelis kartus. Byloje yra vertintojo Juozo Jarmalos pateiktas įvertinimas, pagal kurį nekilnojamojo turto vertė yra 36000 Eur, bei teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, pagal kurį turto vertė yra 44200 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis Irmantos Krikščiūnienės parengtu ekspertizės aktu. Ieškovo teigimu toks teismo pasirinkimas buvo neteisingas, nes ši ekspertė neįvertino, jog gyvenamasis namas buvo blogos būklės, be dalies patogumų, nebaigtos statybos, į ką savo vertinime atsižvelgė Juzas Jurmala. Tuo pačiu pasakytina, jog Juozas Jarmala savo vertinime neatsižvelgė, jog gyvenamasis namas yra geroje, gražioje vietoje prie ežero, o ekspertės Irmantos Krikščiūnienės vertinime į tai buvo atsižvelgta. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turto rinkos vertę sprendžia, jog abu vertinimai nėra tikslūs, todėl sprendžia, jog teisingiausia turto vertė būtų apskaičiuojant abiejų vertinimų nustatytą rinkos vertės vidurkį ir laikyti, jog šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 40000,00 Eur. 37.

73Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą yra investavęs savo asmenines lėšas gautas iš kito turto pardavimo. Nors atsakovė nurodo, jog šalys gyvenamąjį namą ir sklypą pirko iš bendrų lėšų, pateikė į bylą įrodymus, jog turėjo pakankamai lėšų sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statyboms, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtina atsižvelgti į byloje esančius įrodymus apie ieškovo deklaruotas lėšas 1997-2000 metų laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas iki žemės sklypo įsigijimo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybų deklaravo turintis 52000 Lt (15060,24 Eur) lėšų, o pradėjus statybas tokių lėšų nebedeklaravo, sutiktina, kad šios lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyboms ir ieškovas tai įrodė. Nors atsakovės teigimu iš asmeninio turto pardavimo ieškovas lėšas perdavė savo dukrai, kuri beveik tuo pačiu metu įsigijo butą, tačiau ieškovo į bylą pateiktos jo pajamų deklaracijos pagrindžia ieškovo poziciją dėl turėtų asmeninių lėšų ir jų investavimo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. 38.

74Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visą nekilnojamąjį turtą natūra priteisė ieškovui, atsakovei priteisdamas kompensaciją, su šia teismo sprendimo dalimi abi ginčo šalys sutiko. Tačiau sprendžiant atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį, būtina atsižvelgti į ieškovo investuotas asmenines lėšas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš bendros šalių turto vertės turi būti atimamos ieškovo asmeninės lėšos, tokiu atveju šalių turto vertė būtų – 24939,76 Eur (40000,00 Eur – 15060,24 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis yra 12469,88 Eur. 39.

75Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl automobilio padalijimo. Apelianto teigimu automobilis turi būti priteisiamas atsakovei, nes jis šiuo metu nebegali naudotis automobiliu, o be to automobilis yra nebetinkamas eksploatacijai. Pirmosios instancijos teismas nurodytą automobilio vertę nustatė vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ pažyma, apeliantas su tokia automobilio verte nesutinka, tačiau jokių įrodymų, kokia yra automobilio vertė nepateikia. Vertinant apelianto argumentus dėl automobilio padalijimo byloje pasakytina, jog apeliantas siekia išvengti kompensacijos atsakovei už automobilį mokėjimo, todėl nesutinka, jog šis automobilis būtų priteistas jam. Byloje nustatyta, jog santuokos metu automobiliu naudojosi išimtinai tik ieškovas, atsakovė net neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilis registruotas ieškovo vardu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo dalis dėl automobilio vertės nustatymo ir priteisimo natūra ieškovui yra teisinga ir jos nėra pagrindo keisti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

76Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą 40.

77Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jo reikalavimo priteisti iš atsakovės kompensaciją už santuokos metu sumažėjusią bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Ieškovo teigimu jis atsakovei buvo perdavęs ženklias sumas, kuriomis atsakovė rėmė savo vaikus (sumokėjo už sūnaus gydymą nuo alkoholizmo, sūnui ir dukrai finansiškai padėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą). Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, jog ieškovas jokių sumų jos vaikams nebuvo perdavęs. 41.

78Ieškovas prašydamas priteisti kompensaciją privalėjo pateikti įrodymus, jog atsakovė savo veiksmais sumažino šalių bendrą turtą, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, tokį savo reikalavimą grindžia tik savo paaiškinimais. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). 42.

79Byloje nesant jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas duodavo atsakovei tam tikras pinigų sumas, kurias atsakovė skyrė savo pilnamečių vaikų gerovei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje dalyje teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir jo panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

80Dėl teismo sprendime priteistos kompensacijos išdėstymo 43.

81Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl teismo sprendimu atsakovei priteistos kompensacijos sumos išdėstymo tenkino iš dalies ir išdėstė kompensacijos sumokėjimą 18 mėnesių. Ieškovas savo pateiktame apeliaciniame skunde nesutiko su iš dalies patenkintu jo reikalavimu, prašydamas kompensacijos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė dėl šios teismo sprendimo dalies taip pat pateikė apeliacinį skundą prašydama panaikinti šią teismo sprendimo dalį, nes išdėsčius kompensacijos sumokėjimą būtų pažeidžiamos jos teisės. 44.

82Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). 45.

83Pirmosios instancijos teismas spręsdamas iš dalies tenkinti reikalavimą dėl teismo sprendimo išdėstymo įvertino, jog ieškovas yra senyvo amžiaus, santaupų neturi, jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, tačiau pažymėjo dar ir tai, jog atsakovė taip pat yra pensininkė ir kitų pajamų neturi. Nors ieškovas nurodo, jog iš gaunamos pensijos neturėtų galimybės per 18 mėnesių sumokėti priteistą kompensaciją atsakovei, tačiau taip pat pažymėtina, jog tokios galimybės ieškovas neturėtų ir priteistą kompensaciją mokėdamas per 24 mėnesius, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui atmetami. 46.

84Atsakovė prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį nurodydama, jog taip yra pažeidžiami jos interesai bei teisėtų lūkesčių principas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas yra pensininkas, jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, jokių santaupų ieškovas neturi, todėl net ir neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo ieškovas iš karto atsakovei priteistą sumą tikėtina, jog neturėtų galimybės sumokėti. Kol ieškovas parduotų turimą nekilnojamąjį turtą ar kitais būdais gautų reikiamą sumą pinigų praeitų tam tikras laiko tarpas, todėl išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą nėra pažeidžiami atsakovės interesai ar teisėtų lūkesčių principas. 47.

85Atsakovė prašo nustatyti 5 procentų metinių palūkanų normą nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei taikyti kitas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones. Tokių galimybių išdėstant teismo sprendimo įvykdymą įstatymas nenumato, todėl tokie atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai atmetami.

86Dėl bylinėjimosi išlaidų 48.

87Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti didesne apimtimi nei ieškovo ieškinio reikalavimai, todėl atitinkamai iš ieškovo atsakovės naudai turėjo būti priteisiamas proporcingas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pati atsakovė nurodo, jog jos priešieškinys nebuvo tenkintas visiškai, vadinasi ji neturi teisės į visišką pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje teismo sprendimą palieka nepakeistą. 49.

88Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas turi būti pakeistas dalyje dėl ieškovo mokėtinos kompensacijos atsakovei dydžio. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dalyje dėl kompensacijos priteisimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

89Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 50.

90Apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą tenkina tik nedidele dalimi, atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teismas sprendžia neperskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

91Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

92ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmesti

93Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

94Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo penktą pastraipą išdėstyti taip:

95„Priteisti atsakovei V. D., a. k. ( - ) iš ieškovo J. D., a.k. ( - ) 12994,88 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 88 euro centus) kompensaciją už ieškovui atitenkančią santuokoje įgyto turto dalį, piniginę kompensaciją išmokant per aštuoniolika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.“

96Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. D. ir V. D.... 3. I.... 4. Ginčo esmė 1.... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti šalių sudarytą santuoką... 6. Nurodo, kad šalių santuoka truko nuo 1997-01-08 iki 2015 metų spalio... 7. Atsakovė V. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 8. Atsakovė patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad... 9. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti.... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.... 12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį... 13. Skundžiamu sprendimu teismas spręsdamas santuokos iširimo priežastis... 14. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog šalys santuokos metu įgijo tokį... 15. Ieškovas su atsakove taip pat nesutarė dėl automobilio vertės. Pagal... 16. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas yra už jo asmenines... 17. Teismas analizuodamas ieškovo prašymą dėl nelygių dalių nustatymo... 18. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 10263,79 Eur... 19. Ieškovas yra senyvo amžiaus, dirbti jis negali, nes serga onkologine liga,... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 14.... 22. Ieškovas J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 23. Dėl santuokos iširimo kalta turėjo būti pripažinta atsakovė. Ieškovas... 24. Skundžiamu sprendimu teismas nepriteisė ieškovui kompensacijos dėl... 25. Ieškovas gera valia nerėmė atsakovės vaikų, o atsakovė buvo... 26. Ieškovas nesutinka su VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio verte, nes... 27. Teismas tinkamai nemotyvuodamas nusprendė remtis I. Krikščiūnienės... 28. Siekiant nustatyti tikrąją turto vertę byloje tikslinga skirti teismo... 29. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, jog turtas buvo įsigytas ir... 30. Apeliantas taip pat prašo visiškai tenkinti jo prašymą dėl sprendimo... 31. Atsakovė V. D. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo... 32. Atsakovės vertinimu teismas tinkamai nustatė šalių kaltę dėl santuokos... 33. Reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovas grindžia vien savo... 34. Teismas tinkamai padalino automobilį, jį natūra priteisdamas ieškovui,... 35. Nesutikimas su teismo pasirinkta turto verte ir prašymas skirti pakartotinę... 36. Santuokos metu šalys turėjo pakankamai asmeninių lėšų, kurių pakako... 37. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, nes ne tik ieškovas savo... 38. Nors ieškovas turi sveikatos problemų, tačiau jo gaunamos pajamos yra... 39. Atsakovė V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2018-12-05... 40. Atsakovė nesutinka, jog būtų išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, nes... 41. Teismas nustatydamas kompensacijos mokėjimą dalimis privalėjo išspręsti... 42. Nors teismas skundžiamu sprendimu nurodo, jog ieškinys ir priešieškinys... 43. Ieškovas J. D. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo... 44. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ketina rūpintis kita savo gyvenamąja... 45. Ieškovo turto pardavimas vien tam, kad atsakovė greičiau gautų... 46. Įstatyme nėra numatyta teisė mokėti palūkanas išdėsčius teismo... 47. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. IV.... 49. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo... 52. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo kvietimo 20.... 53. Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad Civilinio proceso... 54. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo, jog pirmosios instancijos... 55. Apeliantas nekonkretizavo, dėl kokių priežasčių dar byloje būtų... 56. Dėl ekspertizės skyrimo. 23.... 57. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo byloje skirti... 58. Spręsdamas šį procesinį prašymą apeliacinės instancijos teismas pažymi,... 59. Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės. 25.... 60. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė... 62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas... 63. Vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi ieškovas įrodantys atsakovės kaltę... 64. Dėl turto padalijimo 29.... 65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog šalys... 66. Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių... 67. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant Civilinio kodekso 3.123... 68. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali... 69. Ieškovas savo prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo iš esmės... 70. Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė... 71. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų... 72. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog turtas buvo vertintas kelis kartus. Byloje... 73. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog į bendrosios jungtinės... 74. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visą nekilnojamąjį... 75. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutiko su teismo sprendimo... 76. Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės... 77. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi,... 78. Ieškovas prašydamas priteisti kompensaciją privalėjo pateikti įrodymus,... 79. Byloje nesant jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas duodavo atsakovei tam... 80. Dėl teismo sprendime priteistos kompensacijos išdėstymo 43.... 81. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl... 82. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi... 83. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas iš dalies tenkinti reikalavimą dėl... 84. Atsakovė prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį nurodydama, jog taip... 85. Atsakovė prašo nustatyti 5 procentų metinių palūkanų normą nuo... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų 48.... 87. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skundžiamu... 88. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 50.... 90. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą tenkina tik... 91. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 92. ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsakovės apeliacinį... 93. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą iš dalies... 94. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo penktą... 95. „Priteisti atsakovei V. D., a. k. ( - ) iš ieškovo J. D., a.k. ( - )... 96. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....