Byla 2-45-907/2017
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

2ieškovei A. P., jos atstovui advokatui Muradui Bakanui,

3atsakovui D. P., jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

4institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

5institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui D. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB, AB DNB bankui, Šiaulių kredito unijai (buvusi - kredito unija ,,Savas rūpestis“), Compensa Life Vienna Insurance Group SE, institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Nustatė

7Ieškovė A. P. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu D. P. dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – P., o atsakovui – P.; priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo D. P. 1450,00 Eur neturtinę žalą; A. P. ir D. P. santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

8ieškovei A. P. priteisti:

91. ieškovės ir atsakovo vardu registruotą žemės sklypą 0,0487 ha, unikalus Nr. ( - ), sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), šiltnamį, unikalus Nr. ( - ) , esančius ( - ) (buvęs adresas - ( - ) ), kurių vertė – 31500,00 Eur;

102. Atsakovui D. P. priteisti:

112.1. žemės sklypą 0,0146 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (buvęs adresas - ( - )), kurio vertė -1032,79 Eur;

122.2 nuosavybės teise priklausančių atsakovui UAB ,, ( - )“, į. k. ( - ), buveinė - ( - ), 600 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė - 1737,72 Eur;

132.3. automobilį Kia Sorento, valst. Nr. ( - ) įregistruotą atsakovo vardu, kurio vertė – 3475,44 Eur;

142.4. kilnojamuosius daiktus: Žoliapjovę, vertė 86,89 Eur; Karutį, vertė 14,48 Eur; Skalbimo mašiną, vertė 115,85 Eur; Šaldytuvą, vertė 289,62 Eur; Šaldiklį, vertė 115,85 Eur; Sofą, vertė 173,77 Eur; Televizorių, vertė 173,77 Eur; DVD grotuvą, vertė 28,96 Eur; Priedėlį, vertė 23,17 Eur; Priedėlį, vertė 14,48 Eur; Pakabą ir batų lentyną, vertė 14,48 Eur; Stalinę lempą, vertė 8,69 Eur; Mikrobangų krosnelę, vertė 86,89 Eur; Lyginimo lentą, vertė 28,96 Eur; Lygintuvą, vertė 28,96 Eur.; Siurblį, vertė 43,44 Eur; Svarstykles, vertė 14,48 Eur; Indus, vertė 57,92 Eur; Bulvių tarkavimo mašiną, vertė 86,89 Eur; Mėsmalę, vertė 72,41 Eur; Skrudintuvą, vertė 14,48 Eur; Dujinę viryklę, vertė 144,81 Eur; Padėklą, vertė 23,17 Eur; Elektrinį oblių, vertė 36,76 Eur; Perforatorių, vertė 153,21 Eur; Kampinį šlifuoklį, vertė 92,53 Eur.; Elektrinį pjūklą (siaurapjūklį), vertė 86,89 Eur; Dviračius, 2 vnt., vertė 579,24 Eur; Šiltinimo medžiagas, vertė 1158,48 Eur; kurių bendra vertė - 3769,53 Eur;

15priteisti iš atsakovo D. P. sumokėti ieškovei A. P. piniginę kompensaciją sumoje 5025,75 Eur už jam tenkančią didesnę turto dalį; padalinti 637,16 Eur vertės pajų Šiaulių kredito unijoje po ½ dalį ir priteisti ieškovei 318,58 Eur pajų Šiaulių kredito unijoje ir atsakovui 318,58 Eur pajų Šiaulių kredito unijoje; padalinti po ½ pagal atsakovo su Compensa Life Vienna Insurance Group SE, atstovaujama Compensa Life Vienna Insurance Group Lietuvos Filialo, sudarytą garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį bei papildomą mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimo, papildomo draudimo nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo, papildomo draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo susitarimą (Draudimo liudijimas Nr. ( - ), sumą ir iš atsakovo ieškovei priteisti 682,94 Eur sumą, kaip kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; skolas ir prievoles tretiesiems asmenims padalinti sekančiai: pripažinti visas teises ir prievoles, kylančias atsakovui iš Sutarties dėl garantuotų palūkanų gyvybės draudimo bei papildomo mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimo, papildomo draudimo nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo, papildomo draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo susitarimo, sudaryto su Compensa Life Vienna Insurance Group SE, atstovaujamos Compensa Life Vienna Insurance Group Lietuvos Filialo, nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos asmeninėmis atsakovo D. P. teisėmis ir prievolėmis; priteisti solidariai iš ieškovės A. P. ir atsakovo D. P. visą likusį kreditą nekeičiant Kredito sutarties Nr. ( - )sąlygų, tačiau įpareigojant šią sumą sumokėti ieškovę; pareigas pagal Kredito sutartį Nr. ( - ) pripažinti ieškovės ir atsakovo solidariomis pareigomis ir priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo; priteisti ieškovei A. P. iš atsakovo D. P., kaip iš solidaraus skolininko, ½ ieškovės sumokėtų sumų dalies pagal Kredito sutartį Nr. ( - ) su „Swedbank“ AB bankas, pagal Kredito sutartį Nr. ( - ) su AB DNB bankas, pagal Paskolos sutartį Nr. ( - ) su Šiaulių kredito unija (buvusi - KU „Savas rūpestis“) – 3466,48 Eur;

16nustatyti nepilnamečių vaikų J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina A. P.; priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečiams vaikams J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, mokant kas mėnesį į ieškovės A. P. sąskaitą Nr. ( - ), esančią Swedbank, AB banke; priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečių dukrų išlaikymo įsiskolinimą: J. P. priteisti 289,62 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-09-01; A. P. priteisti 289,62 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-09-01; priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymo skirtumo įsiskolinimą (skirtumą tarp teismo sprendimu nustatyto ir faktiškai atsakovo D. P. sumokėto) vaikams J. P. ir A. P. už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; nepilnamečių dukrų J. P. gim. ( - ) ir A. P. gim. ( - ) išlaikymo lėšas bei kitą turtą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. P.;

17Atsakovui D. P. nustatyti su nepilnametėmis dukromis J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ieškovės A. P. prašomą bendravimo tvarką:

181.

19Atsakovas D. P. nelyginių metų nelyginėmis savaitės darbo dienomis ir lyginių metų lyginėmis savaitės lyginėmis darbo dienomis iš ugdymo įstaigos pasibaigus darbo laikui privalo paimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ir grąžina jas į motinos ir vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip nuo 19.30 val. iki 20.00 val.

202.

21Atsakovas turi pareigą kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimti dukras J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), nepertraukiamam savaitgalio bendravimui iš jų ugdymo įstaigos: penktadienį, ne vėliau kaip iki 18.00 val. ir bendrauti su jomis iki tos pačios savaitės sekmadienio vakaro, o pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti dukras į motinos ir vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 dienas.

223.

23J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), vasaros atostogų metu, atsakovas turi pareigą pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis nepertraukiamai du kartus po septynias kalendorines dienas (t.y. neparvežant vaikų į jų gyvenamąją vietą). Pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; nurodytų atostogų metu atsakovui neribojama teisė išvykti su dukromis į Lietuvą (jeigu vaikai gyvens ne Lietuvoje) ar į kitą šalį praleisti atostogas, tačiau apie tokius savo ketinimus išvykti iš vaikų gyvenamosios šalies, atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki numatomos kelionės. Apie tai, kad pageidauja su dukromis, bendrauti vasaros atostogų metu po septynias dienas paeiliui (vaikų gyvenamojoje šalyje), atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

244.

25LR DK numatytų švenčių dienomis atsakovas turi pareigą pasiimti dukras J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ir nepertraukiamai bendrauti su jomis tokia tvarka:

265.

27Lyginių metų Šv. Velykų švenčių pirmą dieną ir nelyginių metų Šv. Velykų antrą dieną atsakovas turi pareigą pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ne vėliau kaip nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienų laikotarpiu iki kitos švenčių dienos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., atsakovo pasirinktoje vietoje.

28Nelyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms dienoms, po to einančią darbo dieną atsakovas privalo grąžinti dukras į vaikų ugdymo įstaigą.

296.

30Nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir lyginių metų Šv. Kalėdų antrą dieną atsakovas turi pareigą pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ne vėliau kaip nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienų - laikotarpiu iki kitos švenčių dienos nuo 10. 00 val. iki 11.00 val., atsakovo pasirinktoje vietoje.

31Lyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms dienoms, po to einančią darbo dieną atsakovas privalo grąžinti dukras į vaikų ugdymo įstaigą.

327.

33Naujųjų metų švenčių dienomis atsakovas turi pareigą lyginiais metais pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), šventės išvakarėse, ne vėliau kaip iki 18.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienų laikotarpiu atsakovo pasirinktoje vietoje, o šioms šventinėms dienoms pasibaigus, dieną prieš darbo dieną, nuo 17.00 val. iki 18.00 val., atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą.

348.

35Pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, atsakovas turi pareigą pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ) , šventės išvakarėse, ne vėliau kaip nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienos laikotarpiu atsakovo pasirinktoje vietoje, o šioms šventinėms dienoms pasibaigus, dieną prieš darbo dieną nuo 18.00 val. iki 19.30 val., atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą.

369.

37Nelyginiais metais ne darbo dieną po rugpjūčio 19 dienos (J. P. gimtadienio) laikotarpiu tarp 10.00 val. ir 11.00 val., atsakovas turi pareigą pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis ne mažiau kaip iki tos pačios dienos 20.30 val., o pasibaigus šiam bendravimo laikui, atsakovas privalo grąžinti dukras j jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val.

3810. Lyginiais metais ne darbo dieną po lapkričio 07 dienos (A. P. gimtadienio) laikotarpiu tarp 10.00 val. ir 11.00 val., atsakovas turi pareigą pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis ne mažiau kaip iki tos pačios dienos 20.30 val., o pasibaigus šiam bendravimo laikui, atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val.

3911.

40Sekančią ne darbo dieną po einamųjų metų gruodžio 11 dienos (atsakovo gimtadienio) laikotarpiu tarp 10.00 val., ir 11.00 val., atsakovas turi pareigą pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis ne trumpiau kaip iki sekančios dienos nuo 10.00 vai iki 11.00 val., o pasibaigus šiam bendravimo laikui, atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą.

4112.

42Esant nenumatytoms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti koreguojama pagal atskirą šalių rašytinį susitarimą. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietas galima derinti kiekvienu atveju atskirai abiems šalims ir vaikams, priimtinu būdu. Šalims nesusitarus, jų ginče tarpininkauja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.178 str. l d.). Nepavykus šalims taikiai išspręsti ginčo, jis yra nagrinėjamas teisme.

4313.

44Atsakovas D. P. įpareigojamas nuvesti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko (lankys) bei parvežti iš jų, vaikų buvimo pas jį metu.

4514.

46Atsakovas D. P. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos priežiūrą buvimo su juo metu ir neimti vaikų iš motinos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatūros.

4715.

48Atsakovas D. P. gali paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori patys vaikai (vaikas).

4916. Atsakovas D. P. įpareigojamas, nepaimti vaikų iš jų motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną - lapkričio 13 d., jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę ir/ar pareigą, tačiau prarastą laiką jam kompensuojant kitu tėvams ir vaikams patogiu laiku.

5017. Pripažinti atsakovui D. P. teisę bendrauti su vaikais ir telefonu, tačiau tiek, kiek tai yra būtina, atsižvelgiant į dukrų ir tėvo interesus;

51Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-19 b. l., 5 t., 97-106 b. l., 6 t., 68 b. l.).

52Atsakovas D. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti jo santuoką su ieškove A. P. dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – „P.“, o jam – „P.“; pripažinti, kad kumelė ( - ), veislė Baltijos Hanoveriai, vertė 1100,55 Eur, yra asmeninė atsakovo D. P. nuosavybė; pripažinti, kad automobilis Kia Sorento, valst. Nr. ( - ) vertė 3475,44 Eur yra asmeninė atsakovo D. P. nuosavybė; padalinti ieškovei A. P. ir atsakovui D. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą:

531. atsakovui D. P. priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalį pastato - sodo pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį pastato - šiltnamio, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys, tualetas, stoginė), unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (buvęs adresas - ( - )); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (buvęs adresas -( - ) ); UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), 600 vnt. paprastų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 2,89 Eur, visų 600 vnt. akcijų vertė 1737,72 Eur;

542. ieškovei A. P. priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalį pastato - sodo pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį pastato - šiltnamio, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys, tualetas, stoginė), unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) (buvęs adresas - ( - ); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , adresas ( - ) (buvęs adresas - ( - )); žoliapjovę, karutį, skalbimo mašiną, šaldytuvą, šaldiklį, sofą, televizorių, priedėlį, priedėlį, pakabą ir batų lentyną, stalinę lempą, mikrobangų krosnelę, lyginimo lentą, lygintuvą, siurblį, svarstykles, indus, bulvių tarkavimo mašiną, mėsmalę, skrudintuvą, dujinę, padėklą, vertė 1662,33 Eur;

55nustatyti sodo pastato, esančio ( - ) (buvęs adresas - ( - )), naudojimosi tvarką: atsakovui D. P. paskirti naudotis pirmame aukšte kambariu 3, o ieškovei A. P. paskirti naudotis antrame aukšte kambariais 3 ir 4;

56priteisti iš ieškovės A. P. atsakovui D. P. 314,23 Eur piniginę kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę parduodant turtą (metalo laužą); priteisti iš ieškovės A. P. atsakovui D. P. 868,86 Eur piniginę kompensaciją atsakovui iš asmeninių lėšų įvykdžius solidarią ieškovės ir atsakovo prievolę pagal paskolos sutartį Nr. ( - ) su Šiaulių kredito unija (buvusi - KU „Savas rūpestis“); pagal Kredito sutartį Nr. ( - ), Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) ir paskolos sutartis Nr. ( - ) ieškovės ir atsakovo prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, lieka solidarios; priteisti iš ieškovės A. P. atsakovui D. P. bylinėjimosi išlaidas (2 t., 199-205 b. l., 3 t., 63-64 b. l.).

57Ieškovė A. P. prašė ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) (1 t., 1-19 b. l., 5 t., 97-106 b. l., 6 t., 68 b. l.) tenkinti visiškai, o su priešieškiniu (2 t., 199-205 b. l., 3 t., 63-64 b. l.) sutiko iš dalies, palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį (3 t., 27-31, 135 b. l.) išdėstytus argumentus. Papildomai teismo posėdžių metu paaiškino, kad su atsakovu ( - ) sudarė santuoką. Santuokoje gimė J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ). Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės: jo neištikimybės, naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, nuolatinio žeminimo, pagarbos, pagalbos nebuvimo. Neištikimybę įrodo SMS žinutės, liudytojų E. P. ir J. K. parodymai. K. A. buvo 5 mėnesiai, jis susirado A. P., su ja užmezgė artimus santykius, tai truko gal du su puse metų, nepadėjo nei psichologo konsultacijos. A. P. važinėjo į jų namus, o D. P. sakydavo, jog ilgai dirba prie namo, kuris nebuvo įrengtas. Kai metai dukrai suėjo, ji pradėjo dirbti, po to dar antrą darbą susirado, bet vis tiek buvo blogai. Buvo mėgėjas mėtyti daiktus, kartą pataikė į akį mobiliuoju telefonu, liko mėlynė, stipriai suimdavo už rankos, smaugė, spardė daiktus, grasino, kad nusižudys, rodė jos motinai, kaip skylę išsigręžė, nes norėjo pasikarti. Sakydavo: „aš aukštai, tu žemai“, „tu nieko nepasieksi“, „neskaityk, tavo smegenys ir taip riešuto dydžio“. Prie vaikų įžeidinėjo, viešumoje stengėsi taip nekalbėti. Kai smaugė iš nugaros pusės, matė mergaitė. Mėlynę matė darbe, tėvai. Vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, kad nebepadės mokėti paskolų. Neduodavo pinigų, nuolat prikaišiodavo, kad per daug išleidžia, o sau viską leisdavo. Dėjo pastangas, kad šeimą išsaugoti, daug jam atleido. Lankėsi pas šeimos gydytoją, psichologą, nes kamavo nerimas, saugumo trūkumas, nes siautėjo, įjungė pjūklą, nežinojo, ką ruošiasi daryti, dužo stiklai, atvažiavo policija, todėl prašo neturtinę žalą priteisti. Jos išsilavinimas aukštasis universitetinis, turi magistro laipsnį, viešojo administravimo specialybė. D. Š. ( - ) viešųjų ryšių specialiste ir pagal individualios veiklos pažymą reklamos vadybininke, per mėnesį darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur. Atsakovo aukštasis universitetinis išsilavinimas, uždirbdavo įvairiai, ne visos pajamos oficialios, 1300 Lt gal gaudavo. Gavo motinystės pašalpą, ją investavo į kliniką įrangai, kopijavimo aparatui pirkti, jos tėvai davė pinigų pradiniam įnašui, ji dirbo klinikoje valytoja, direktoriaus pavaduotoja, administratore, kuo reikėjo. Jis klinikoje dirbo kineziterapiautu ir direktoriumi. Tėvams skolą po truputį atidavė. Santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, kurį nori dalinti: žemę ir sodo pastatą, esančius ( - ), ir 0,0146 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Pastatas yra nebaigtos statybos, neapšiltintas, vertė 30000-33000 Eur. Kito žemės sklypo vertė 1032,79 Eur. Ji prašo jai paskirti namą su žemės sklypu ir ji įsipareigoja viena dengti paskolą Swedbank, AB, o atsakovui – žemės sklypą, esantį ( - ), ir kliniką, nes jis ten dirba. Pradinis įnašas 1737,72 Eur, vertinimo nedarė. Kilnojamuosius daiktus palikti atsakovui, sutinka, jog jie būtų įvertinti atsakovo kainomis. Du priedėliai yra, vieną išsivežė atsakovas, kitas neveikiantis. Dviračiai abu suaugusių, vieną atsakovas jau išsivežė. Jis išsivežė svarstykles, elektrinį oblių, perforatorių, kampinį šlifuoklį, elektrinį pjūklą, nes su jais dirba namuose. Ji kilnojamuosius daiktus naudoja jau du metus, sutinka, jog jie nusidėvėjo, bet jai jų nereikia, nusipirktų kitus. Žirgas jo asmeninė nuosavybė, atsakovas juo treniruojasi, prižiūri, ji nepretenduoja į jį. Automobilis Kia Sorento pirktas iš bendrų lėšų, apie jokias dovanotas lėšas ji nieko nežino, automobilį prašo palikti atsakovui, nes jis juo važinėja, o jai – kompensaciją. Atsakovas apsidraudė kaupiamuoju draudimu, įmokas mokėjo iš bendrų lėšų, todėl jos dalį prašo kompensuoti. 2007 m. iš Swedbank, AB buvo imtas kreditas būstui įsigyti, liko 27941,54 Eur skolos, didžiąją dalį kredito moka ji, atsakovas tik kelias įmokas. Turtas įkeistas. 2011 m. buvo imta paskola iš KU „Savas rūpestis“, dabar jos pavadinimas pasikeitė – Šiaulių kredito unija. Skolinosi D. P. sodo namo rekonstrukcijai 5 metams, o baigė mokėti ji. Jie jau neskolingi Šiaulių kredito unijai. Laidavo jos motina L. B.. 2013 m. iš AB DNB banko paėmė paskolą namo įrengimui. Swedbank, AB prievoles palikti solidarias, bet mokės ji, AB DNB bankui – solidariai mokės. Draudimo bendrovei įmokas palikti mokėti atsakovui. Prašo priteisti sumą, sumokėtą jos kreditoriams už atsakovą. Vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, didesnis emocinis ryšys su ja, nei su tėvu, su ja gimusios, augusios, ji turi daugiau galimybių dukromis rūpintis. Kiekvienai dukrai priteisti išlaikymą iš atsakovo po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. A. lanko darželį, J. lanko mokyklos 1 klasę. Per mėnesį kiekvienai dukrai būtiniausiems poreikiams reikia po 363 Eur. J. lanko gamtininkų, anglų k., dainavimo ir keramikos būrelius, 35-40 Eur skirti reikia vien būreliams. A. lanko šokių, jogos, dailės ir anglų k. būrelius. Kanalizaciją per mėnesį kartą reikia išvežti. Dar naudojama elektra, kūrenamas namas malkomis, kurias reikia pirkti, sodo mokesčiai, atliekų išvežimo mokesčiai. Visi mokesčiai per mėnesį sudaro 300-400 Eur. Namas neapšiltintas. Visur reikia važiuoti automobiliu: į mokyklą, į darželį, pas gydytojus, į būrelius. Rūbams, batams reikia daugiau, nes kas antrą dieną nakvoja pas atsakovą, reikia dviejų komplektų, be to, įdeda daugiau, nes nežino, gal oras atšals, ar atšils. Mergaitės sveikos, tik „J.“ kyla skrandžio rūgštingumas, reikia atitinkamo maisto, vaistų. Atsakovas daugiau uždirba, jis turi verslą, nuolat jį gerina, neseniai atostogavo Graikijoje, ji sau to leisti negali. Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos neprieštarauja, tačiau nori, kad nakvynės mergaitėms darbo dienomis būtų panaikintos, nes jos užmiršta daiktus, J. pradėjo lankyti mokyklą, reikia ruošti namų darbus, dėl savaitgalių – neprieštarauja, tegul atsakovas pasiima. Statant namą buvo sunku, mergaitės mažos, gyvenimo sąlygos prastos (gyveno pirtyje, lauko tualetas, virtuvė lauke). Buvo nelengva. 2013 m. išėjo gyventi atskirai. Atsakovas priekaištus pradėjo sakyti, kai susirado kitą moterį. Jai palaikymo taip pat reikėjo. Metalo laužą pardavė bendru sutikimu, pusę gautos sumos nesutinka sumokėti, nes padengė skolas, kurių atsakovas piktybiškai nemokėjo. Namo padalinti po ½ dalį nėra galimybės, nes nėra atskiro įėjimo, atskiros katilinės, atskiros virtuvės, atsakovas dažnai keičia moteris. Vaikus pasiima, nes nustatyta tokia bendravimo tvarka, jis nuveža mergaites pas savo mamą, o pats darbe. Jis negali vaikams skirti tiek laiko, kiek norėtų. Vyresnioji sakė draugei, kad šiandien važiuos ten, kur reikia, t. y., pas tėtį. Mažoji, jeigu gali, tai nevažiuoja. Nėra gerai, kai vaikai kas antrą dieną keičia gyvenamąją vietą.

58Ieškovės atstovas advokatas Muradas Bakanas prašė ieškinį (1 t., 1-19 b. l., 5 t., 97-106 b. l., 6 t., 68 b. l.) tenkinti visiškai, o su priešieškiniu (2 t., 199-205 b. l., 3 t., 63-64 b. l.) sutiko iš dalies, palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį (3 t., 27-31, 135 b. l.) išdėstytus argumentus ir atstovaujamosios nurodytas aplinkybes.

59Atsakovas D. P. prašė priešieškinį (2 t., 199-205 b. l., 3 t., 63-64 b. l.) tenkinti visiškai, o su ieškiniu (1 t., 1-19 b. l., 5 t., 97-106 b. l., 6 t., 68 b. l.) sutiko iš dalies, palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (1 t., 122-125 b. l.; 5 t., 167-175 b. l.) išdėstytus argumentus. Papildomai teismo posėdžių metu paaiškino, kad su ieškove susituokė ( - ) Santuokoje gimė dvi dukros: J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ). Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nuo pat santuokos pradžios į šeimyninį gyvenimą kišosi jos motina, mama jai turėjo didelę įtaką. 2007 m. baigė Šiaulių kolegijoje kineziterapiją, Šiaulių universitete mokėsi kineziterapijos, spec. pedagogikos ir kūno kultūros. Su kitomis moterimis nesusitikinėjo. Fizinio smurto nebuvo, mėlynė, nežino, kaip atsirado, jos nelietė. Supykęs gal kokį keiksmažodį pasakė, už SMS žinutes atsiprašė. Neleido pjūklo išsinešti, stiklą išmušė netyčia. Mano, kad abu kalti dėl santuokos iširimo, ji nespręsdavo pati jokių problemų, o ieškojo mamos ar sesers patarimų, kartu ėjo pas psichologą, bet ir vėl konfliktavo. Ji impulsyvi, dėl visko priversdavo jaustis kaltu, keliasi 6 val., jis irgi turi keltis, nes bus kaltas. Jis jausdavosi blogai. Ji išpūsdavo visas problemas, tarsi didžiausia tragedija, nesiklauso, o po to atrodo, jog niekas su ja nekalba. Kaltas, kad vienas apsiėmė viską daryti. 2013 m. ji su vaikais gyveno bute pietiniame rajone, vėliau – ( - ), metus laiko jis buvo paliktas vienas – gyveno ir statė pats vienas. Pas ją retkarčiais nuvažiuodavo. Neturtinę žalą ieškovei priteisti nėra jokio pagrindo, prašo šį reikalavimą atmesti. Visą nekilnojamąjį turtą prašo padalinti po ½ dalį abiem. Namas nebaigtas įrengti, bet galima įsirengti. Jis neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena pas motiną, kuri šiuo metu yra išvykusi į JAV, forminasi dokumentus ten likti, gal negrįš. Žemės sklype, esančiame ( - ), kurį 2015 m. įsigijo, tik likę pamatai, nėra statinių. Dalijamų žemės sklypo ir statinių, esančių ( - ), vertė 43000 Eur, yra UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimas 2013 m. balandžio mėnesio, o dabar verte nesidomėjo. Dėl kito žemės sklypo vertės neprieštarauja. Su UAB „( - )“ akcijų verte ir kad tektų jam – sutinka, nes jis ten dirba, o ieškovei sutiktų už jas išmokėti kompensaciją. Automobilis Kia Sorento yra jo asmeninė nuosavybė ir nedalintinas. Jam įsigyti didžiąją dalį pinigų davė jo tėvas, kita dalis – bendros lėšos, sutinka išmokėti ieškovei kompensaciją už automobilį. Tėvas davė 7000 Lt, bet niekaip tai neįformino, jie abu buvo, niekas nematė. Dėl automobilio vertės reikėtų patikslinti. Žirgas turi likti jam, nes pirktas už jo tėvų duotus pinigus. Kai kuriuos kilnojamuosius daiktus jis išsivežė. Vienas dviratis pas jį, su jo verte sutinka. Kilnojamieji daiktai turi likti ieškovei, nes ji juos naudoja jau du metus, o jis įsigijo kitus. 2015-06-08 nurodė kilnojamųjų daiktų vertes, atsižvelgė į jų nusidėvėjimą. Sau prašo priteisti iš ieškovės kompensaciją už daiktus. Dėl pajų sutinka. Dėl draudimo įmokų padalijimo nesutinka, nes jis draudėsi, mokėjo iš savo asmeninių lėšų, viena iš sutarčių draudžiami vaikai nuo nelaimingų atsitikimų. Sutinka, jog prievolė mokėti draudimo įmokas bendrovei liktų jam. Sutinka, jog prievolės mokėti Swedbank, AB ir AB DNB bankui liktų solidarios. Jeigu nekilnojamasis turtas (sodo pastatas ir žemės sklypas) liktų ieškovei, tai Swedbank, AB tegu moka ieškovė. Šiaulių kredito unijai (buvusi – KU „Savas rūpestis“) skola buvo dengiama iš jo tėvų pinigų, tėvai dovanojo 6000 Lt skolai padengti, jis sumokėjo, daugiau nemokės, tai paliudijo jo tėvai, yra įnešta ir suma. Dėl to, kad ieškovei būtų palikta jo pavardė po santuokos nutraukimo, jis prieštarauja. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutinka. Klinikoje dirba, per mėnesį gauna apie 480 Eur, kitų išlaikytinių neturi. Turi nekilnojamąjį turtą ( - ), kurį neseniai įsigijo. Vaikams mokėti kiekvienai mergaitei sutinka po 105 Eur kas mėnesį, nes kas antrą dieną vaikai būna pas jį. Reikia drabužius, higienos priemones pirkti, veža į būrelius, kai jam priklauso. 363 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį per didelė suma. Transporto išlaidos nurodytos per didelės, jam reikia toliau važiuoti, bet tiek skirti kurui nereikia, mokesčiai anksčiau buvo mažesni. Kad vaistai vaikams reikalingi, sutinka. 2014 m. rugpjūtį išsikraustė jis iš namų, rugpjūtį sumokėjo vaikams išlaikymui 350 Lt, įrodymų neturi, nors prieš tai procesą vedant kitam teisėjui sakė, jog už 2014 m. du mėnesius išlaikymo nemokėjo, tačiau dabar tiesą sako. Nesutinka mokėti vaikams išlaikymo skirtumo, nes kas antrą dieną vaikai būna pas jį. Nustatyta nutartimi bendravimo tvarka priimtina, tačiau kad kas antrą naktį vaikai nakvotų tai pas jį, tai pas ieškovę, sudėtinga, kartais įvykdyti net nerealu, gal geriau būtų, kad vaikai po savaitę būtų pas vieną, po to – pas kitą. Žino, kad psichologė nurodė, jog „A.“ reikia pastovumo. Pas motiną yra dviejų aukštų namas, tėvai išsituokę, jis naudojasi visu aukštu, yra du kambariai, vaikai naudojasi didesniu kambariu, jis mažesniu, tualetas, vonia yra, virtuvė apačioje pas jo motiną. Retai vaikai būna tik su močiute. Su močiute geri mergaičių santykiai. Metalo laužą ieškovė pardavė nepasitarusi su juo, už per mažą kainą, pečius veikė, nesvarbu, kad lauke jis buvo, grąžtą pardavė, armatūrą, kurią galima buvo panaudoti. Pečius buvo pirtyje, vertė apie 600 Lt, metalas brangus, metalinės durys iš garažo, galima buvo panaudoti, vertę ji paėmė iš galvos, neišsiaiškino, pardavė. Kad už gautą sumą padengė skolas, jis neprieštarauja. Padalinus sodo pastatą po ½ dalį kiekvienam, prašo nustatyti naudojimosi tvarką. Į namo antrą aukštą dabar niekaip nepatenkama, nes nėra laiptų. Galima įsirengti atskirą įėjimą per langą, vietoj lango galima duris padaryti. Bendrais sanitariniais mazgais naudosis.

60Atsakovo atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašė priešieškinį (2 t., 199-205 b. l., 3 t., 63-64 b. l.) tenkinti visiškai, o su ieškiniu (1 t., 1-19 b. l., 5 t., 97-106 b. l., 6 t., 68 b. l.) sutiko iš dalies, palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (1 t., 122-125 b. l.; 5 t., 167-175 b. l.) išdėstytus argumentus ir atstovaujamojo nurodytas aplinkybes.

61Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas (1 t., 35-43, 88-89, 118-119 b. l.; 3 t., 4-5 b. l.), prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

62Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas (1 t., 44-45, 135-137 b. l., 2 t., 220-221 b. l., 3 t., 22-23 b. l.), prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

63Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių kredito unija (buvusi - kredito unija ,,Savas rūpestis“), teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas (1 t., 52-55, 99-108 b. l.), prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

64Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Compensa Life Vienna Insurance Group SE teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas (1 t., 56-57, 140-149 b. l., 5 t., 153-154), prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

65Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (1 t., 116-117 b. l.; 2 t. 248-249 b. l., 3 t., 20-21 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, mano, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaikų interesus, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra tinkama, nes vaikams nenaudinga kas antrą dieną keisti gyvenamąją vietą, kad kas antrą savaitgalį vaikai praleidžia su tėvu, tai yra normalu.

66Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (2 t., 40-42, 224 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, mano, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaikų interesus, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes emocinis ryšys stipresnis. Nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra tinkama, nes per mažos mergaitės tokiam blaškymuisi, joms reikia stabilumo.

67Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies

68Dėl santuokos nutraukimo

69Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota ( - ) ( - ) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ) (1 t., 20 b. l.). Santuokoje gimę vaikai J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), yra nepilnamečiai (1 t., 24, 25 b. l.).

70Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio pabaigos, kai atsakovas išėjo iš namų, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę; sutuoktiniams taikytis terminas nenustatytinas, nes taikytis jie nenori, tarpusavio santykiai ilgą laiką yra priešiški. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

71CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

72Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo jai neištikimas, jos atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją žemino, nerėmė. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nebuvo jam lojali, ji nespręsdavo problemų, o tik konfliktuodavo, ieškojo ne jo, o mamos ir sesers patarimų, ėjo pas psichologą, už kurio paslaugas jis mokėjo, tačiau ir vėl konfliktuodavo, dėl visko priversdavo jį jaustis kaltu, jis jausdavosi blogai, 2013 m. vasarį su vaikais išsikėlė gyventi atskirai, metus laiko jis dirbo (statė namą vienas), pas ją retkarčiais nuvažiuodavo, jautėsi blogai, nes nebuvo pagarbos, supratimo, užuojautos iš ieškovės pusės, girdėjo tik priekaištus. Jis nesusitikinėjo su kitomis moterimis, jokiu būdu nežemino ieškovės ir nesmurtavo prieš ją, mobilųjį telefoną į ją paleido netyčia konflikto metu, už necenzūrinius žodžius ieškovės atsiprašė. Buvo dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie buvo nutraukti nesant įrodymų.

73Ieškovė nurodė, jog atsakovas jai buvo neištikimas. Tai, jos nuomone, įrodo SMS žinutės, liudytojo E. P., A. P. ir atsakovo brolio sutuoktinės J. K. parodymai. Atsakovas nurodė, jog jis su kitomis moterimis nesusitikinėjo, neištikimas nebuvo. Pati ieškovė nenurodė laikotarpio ar konkrečių faktų, kada atsakovas jai buvo neištikimas, todėl teismui net neįmanoma įvertinti, kokiu laikotarpiu tai buvo, ar tai tas laikotarpis, kai šalių santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai buvo nutrūkę, ar kitas, teismui net nėra galimybės įvertinti, ar minėti faktai susiję su santuokos iširimo priežastimis. Ieškovė mano, jog jis jai buvo neištikimas su A. P.. Liudytojas E. P., 2015-06-05 notarui duodamas parodymus (4 t., 92-93 b. l.), parodė, jog jo sutuoktinė A. P. jam pripažino, jog artimai bendrauja su D. P., turi su juo artimų santykių, jis ją su D. P. matė važiuojant šeimos automobiliu, kavinėje. Tačiau minėtas liudytojas, atvykęs į teismą, atsisakė duoti parodymus, t. y., jis nepatvirtino notarui duotų savo parodymų, nepatvirtino faktinių aplinkybių, nenurodė jokių konkrečių datų, susitikimo vietų, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, apie tai, neva jam yra sakiusi jo sutuoktinė, akivaizdu, jog jis pats to nematė, jų kartu būnant neužtiko, todėl tokie jo parodymai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Aplinkybės, jog D. P. ir A. P. artimai bendravo, nepatvirtino nei atsakovas, nei pati A. P., teisme apklausta liudytoja. Ji nurodė, jog lankėsi klinikoje, gydėsi pas atsakovą, tuo metu ten dirbo ir ieškovė, ją matydavo. Pripažino, jo atsakovą D. P. ne kartą yra vežusi savo automobiliu, bet buvo tik jo vairuotoja, taip pat pripažino, jog yra buvusi pas jį svečiuose, kai ieškovės nebuvo, kai ji su atsakovu negyveno, tačiau minėtos aplinkybės nepatvirtina neištikimybės fakto. Liudytoja J. K. parodė, jog apie atsakovo neištikimybę ji sužinojo tik iš ieškovės, matė, kad atsakovas buvo atvykęs į savo tėvo gimtadienį su drauge. Tačiau liudytoja taip pat negalėjo patvirtinti neištikimybės fakto. Minėto fakto nepatvirtina ir SMS žinutės (5 t., 120-122 b. l.), atsakovo rašytos ieškovei. Nors ieškovė teigia, jog tai yra atsakovo neištikimybės pripažinimas, tačiau iš pateiktų SMS žinučių teksto matyti, jog ieškovė provokuoja atsakovą patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, tačiau atsakovas to nepatvirtino. Liudytoja E. P. parodė, jog jos sūnus bendrauja su daugeliu merginų, tačiau tai nėra artima draugystė. Liudytojas L. P. patvirtino, jog per jo gimtadienį sūnus buvo atvažiavęs su kita moterimi, kuri kartu sėdėjo prie stalo, jo manymu, ji buvo tik vairuotoja. Akivaizdu, jog įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas, byloje nėra, o prielaidomis teismas remtis negali. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo neištikimybę, neprašė apklausti liudytojų, kurie galėtų tai patvirtinti, nepateikė nei foto nuotraukų, nei vaizdo įrašų ar antstolio aplinkybių konstatavimo protokolų, pokalbių ar pan., ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės fakto.

74Ieškovė teigia, jog jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas. Fizinis smurtas pasireiškė tuo, jog atsakovas mėgdavo į ją mėtyti daiktus, metė mobilųjį telefoną, pataikė, dėl ko atsirado kraujosruva. Iš 2012-12-17 specialisto išvados Nr. G 2075/12(04) (1 t., 26-27 b. l.) matyti, kad A. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pereinanti į skruostą, padaryta kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvą matė ir tai patvirtino liudytojai J. K., E. P., L. B.. Atsakovas minėtą faktą pripažino, tačiau nurodė, jog tai atsitiko netyčia. Tai rodo, jog ieškovės atžvilgiu atsakovas panaudojo fizinį smurtą, tačiau tai buvo viekartinis atvejis. Ieškovės nurodyta kita aplinkybė, jog ją smaugė, neįrodyta, nes greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje A. P. sužalojimai buvo surašyti iš ieškovės parodymų, liudytoja L. D. tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog A. P. ji neapžiūrėjo. Specialistas H. D. parodė, jog apžiūrint A. P., jos kūne išorinių sužalojimo žymių nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę (2 t., 6-7 b. l.). Taip pat atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą D. P. atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 155 str. 2 d., nes nėra nusikalstamų veikų požymių, nutarime pažymėta, kad konfliktai tarp A. P. ir D. P. kyla dėl asmeninių nesutarimų, smurtas panaudotas nebuvo, fizinio skausmo nesukelta, taip pat nenustatyta, kad D. P. grasinimas susidoroti gali būti įvykdytas ar realiai įgyvendintas (4 t., 50 b. l.). Be to, buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną atsakovo atžvilgiu pagal LR ATPK 181 str. (LR ATPK redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) (2 t., 8-11 b. l., 4 t., 58-59 b. l.). Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl jo ieškovės atžvilgiu naudoto fizinio ar psichologinio smurto byloje nėra. Dėl atsakovo siųstų įžeidžiančio pobūdžio SMS žinučių ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, tačiau ji to nepadarė (2 t., 16 b. l., 4 t., 50 b. l.). Pažymėtina, jog įžeidžiančio pobūdžio žinutės įrodo paniekinantį atsakovo požiūrį į ieškovę, nepagarbą jai, tačiau tai nėra psichologinis smurtas. Akivaizdu, jog byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių atsakovo neištikimybę, psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, liudytojų parodymai šiuo atžvilgiu yra paviršutiniški, nekonkretūs, nei vienas iš jų tiesiogiai neištikimybės fakto nematė, A. P. to nepripažino, o psichologinio smurto ieškovė liudytojų parodymais byloje neįrodinėjo, todėl minėti ieškovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

75Atsakovas ieškovę taip pat kaltina nelojalumu, tuo, jog ji konfliktus sprendė ne su juo, o su motina ir seserimi, 2013 m. su vaikais išsikėlė, jo nepalaikė sunkiausiu šeimai metu, nerėmė, nors jos paramos jam labai reikėjo, jis net bandė dėl to žudytis (liudytoja L. B. parodė, jog žentas ketino kartis ir net rodė vietą, kur ketino tai padaryti), menkiausią problemą ieškovė išpūsdavo, jį nuolat dėl visko priversdavo jaustis kaltu, jis dėjo pastangas, kad šeiminius santykius atkurtų, kartu su ieškove ėjo pas psichologą, mokėjo už psichologo konsultacijas, teikiamas ieškovei, tačiau jo vieno pastangų buvo maža, jie vis tolo, susvetimėjo. Ieškovė tuo pačiu kaltina atsakovą, neneigia, jog su vaikais išsikėlė 2013 m. gyventi atskirai, nes jie statėsi namą, nebuvo sąlygų čia gyventi su mažamečiais vaikais.

76Teismo nuomone, sutuoktiniai, nustoję gyventi kartu, abu pažeidė sutuoktinių pareigas, savo teiginius grindžia pačių artimiausių giminaičių parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, kiti liudytojai (išskyrus A. P., kuri atsisakė duoti parodymus apie save pačią) byloje duoti parodymus nebuvo pakviesti, kitų įrodymų nepateikta. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad abu sutuoktiniai per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir nerodė pagarbos vienas kitam, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (atsakovo pavartotas fizinis smurtas prieš ieškovę, jos žeminimas, įžeidinėjimas) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė, negu kito sutuoktinio (ieškovės nelojalumas), neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Dėl abiejų sutuoktinių reiškiamų nepagrįstų priekaištų, kitų šeimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo šeimos santykiai buvo įtempti, dėl to sutuoktinių santykiai blogėjo. Šitokiu elgesiu abi šalys iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti vienas kitą ir moraliai remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo, todėl visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

77Nutraukiant santuoką minėtu pagrindu, ieškovei neįrodžius, jog jai buvo padaryta žala, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jai iš atsakovo ir jį atmeta (CK 3.70 str. 2 d.).

78Byloje kilo ginčas dėl pavardžių: ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę – „P.“, atsakovas priešieškinyje su tuo sutiko, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog prieštarauja, tačiau niekaip to neargumentavo ir nepagrindė. CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.). Kaltu dėl santuokos iširimo pripažintos abi šalys (abu sutuoktiniai), todėl atsakovas jokio pagrindo uždrausti ieškovei pasilikti jo pavardę neturi teisės, tuo labiau, kad jie turi bendrų nepilnamečių vaikų: J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ). Atsižvelgiant į tai, atsakovo minėtas prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „P.“, o atsakovui – „P.“ (CK 3.31 str., 3.69 str.). Sutuoktiniai vienas iš kito neprašo priteisti išlaikymo, todėl šio klausimo teismas nenagrinėja.

79Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

80Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių dukrų J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su dukromis ją sieja tvirti emociniai ryšiai, ji dukras augina nuo gimimo. Byloje dėl to ginčo nėra, nes atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Institucijos, pateikusios išvadas byloje, taip pat pripažįsta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (1 t., 116-117 b. l., 2 t., 40-42, 224, 248-249 b. l., 3 t., 20-21 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į 2015-04-01 psichologinio vertinimo išvadą dėl A. P. prisirišimo prie vyresnės sesers ir motinos (3 t., 136 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas irgi pareiškė, kad tokį vaikų apsisprendimą gerbia ir jam neprieštarauja. Tokiu būdu, sutuoktiniams sutarus ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų A. P. ir J. P. interesus, remiantis LR CK 3.164 str., 3.169 str., jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. P..

81Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

82Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (LR CK 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečių vaikų A. P. ir J. P. gyvenamąją vietą nustačius su motina A. P., ji turi didesnes galimybes auklėti dukras, tačiau tai nesumažina vaiko tėvo teisės dalyvauti jo auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

83Esant tarp tėvų ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi (2 t., 90-95 b. l.) buvo nustatyta laikina tėvo D. P. bendravimo tvarka su dukromis A. P. ir J. P.. Minėtos bendravimo tvarkos šalys laikosi iki šiol, atsižvelgiant į atsakovo užimtumą ir vaikų interesus. Minėta tvarka šalis tenkina, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau abi šalys mano, kad jos sudėtinga laikytis, o kartais tampa ir nerealu, nes kas antrą naktį mergaitės nakvoja pas tėvą. Ieškovė mano, kad vaikų nakvynės pas tėvą darbo dienomis turėtų būti panaikintos, nes A. P., kaip nurodė psichologas, reikia stabilumo, ji dažnai nenori vykti, verkia, jeigu gali, tai atsisako važiuoti, o J. P. pradėjo lankyti mokyklą, pirmą klasę, jai reikia ruošti namų darbus, todėl reikėtų taip pat pastovumo, vaikai kas antrą dieną keičia gyvenamąją vietą, dėl ko turi turėti visų rūbų ar daiktų po du komplektus, kad turėtų dviejose gyvenamosiose vietose, mergaitės dažnai pamiršta daiktus, ji neprieštarauja, kad tėvas daugiau laiko praleistų su mergaitėmis, tačiau nori, kad nakvynės pas tėvą kas antrą darbo dieną būtų panaikintos, dėl kitų bendravimo su vaikais punktų ji sutinka. Atsakovas nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka su mergaitėmis jam priimtina, sutiko, jog ypač A. P. reikia pastovumo, manė, kad gal kas savaitę vaikai galėtų gyventi tai pas jį, tai pas ieškovę. Ieškovės atstovas per baigiamąsias kalbas nurodė, jog minėtas klausimas gali tapti neaktualus, nes, kai atsakovo motina išvyko į užsienį, atsakovas jau rečiau pasiima mergaites pas save, nes anksčiau jas paimdavo ir palikdavo savo motinai ( - ). Iš 2015-04-01 psichologo vertinimo išvados (3 t., 136 b. l.) matyti, kad A., blaškydamasi tarp dviejų namų, susidurdama su skirtingomis taisyklėmis, patiria daugybę praradimų ir netenka pasitikėjimo savimi, aplinka, suaugusiais. Jai reikia stabilaus bendravimo, vienodų taisyklių ir nuoseklių reikalavimų, psichologinės šilumos, saugumo, šiek tiek nepertraukiamos rutinos ir tvarkos.

84CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti jų nepilnamečius vaikus, to nenurodė ir savo išvadose psichologai (2 t., 17 b. l., 3 t., 136 b. l.), todėl turėtų būti nustatytas maksimalus, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, bendravimas tėvo su vaikais. Iš byloje ištirtų įrodymų, atsakovo paaiškinimų, skyriaus atstovių nuomonės, galima daryti išvadą, kad atsakovas ne visada stengiasi suprasti ir įvertinti vaikų psichologinę savijautą ir siekia priverstinio bendravimo su vaikais. Todėl teismas pažymi, kad toks atsakovo bendravimo su vaikais būdas gali prieštarauti jų interesams. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp vaikų tėvų yra asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaikų teisę bendrauti su atsakovu. Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad vaikai gali ir vieni bendrauti su tėvu D. P., todėl, jog jį pažįsta, nėra akivaizdžiai įtakojami motinos, su kuria juos irgi sieja stiprus emocinis ryšys. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas konstatuoja, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, kt.).

85Pagal nagrinėjamoje byloje teismo patvirtintą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (2 t., 90-95 b. l.) vaikai pas kiekvieną iš tėvų gyvena kas antrą darbo dieną, o savaitgalius praleidžia pakaitomis su vienu iš tėvų. Byloje tarp tėvų nebuvo sutarimo dėl tokios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kokią nustatė teismas. Byloje abu tėvai sutinka, kad jų dukroms, ypač A. P., ką nustatė psichologas išvadoje (3 t., 136 b. l.), reikia saugumo, pastovumo. Kad mergaitės yra per mažos taip dažnai keisti gyvenamąją vietą, joms nenaudingas toks blaškymasis, joms dar reikia pastovumo, patvirtino ir išvadą duodančios institucijos atstovės. Ieškovė nurodė, jog A. P. nenori taip dažnai važiuoti, jeigu gali – nevažiuoja, o vyresnioji draugei yra sakiusi, kad ji šiandien važiuoja ten, kur reikia, t. y., nakvoti pas tėtį. Pažymėtina, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas, vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, šį veiksnį turi įvertinti. Pažymėtina, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikams savaitės darbo dienomis tenka ir toliau tektų kasdien kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi, nebūtų užtikrinama stabili mergaičių gyvenamoji aplinka. Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos yra skirtingos, ieškovė gyvena Šiaulių mieste, o atsakovas pas savo motiną ( - ), Šiaulių r., jas skiria nemažas atstumas, tačiau, tvirtinant nutartimi laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, į tai neatsižvelgta. Mergaitės mažametės (A. – 5 m. amžiaus, J. – 7 m. amžiaus), J. pradėjo lankyti mokyklos pirmą klasę, jai reikia ruoštis pamokoms, daryti namų darbus, be to, dar ir vadovėlius bei visus mokyklos reikmenis vežiotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Ieškovė nurodė, jog taip bendraujant mergaitėms reikia visko po du komplektus, nes jos pamiršta daiktus tai vienoje gyvenamojoje vietoje, tai kitoje. Kad toks bendravimas tenkina atsakovą, jis tai nurodė, tačiau ir pripažino, jog kartais laikytis tokios bendravimo tvarkos tampa nerealu. Aplinkybė, kad vaikas dėl savo amžiaus (penkerių metų ir septynerių metų) pats negali išreikšti aiškios nuomonės dėl bendravimo su tėvu dažnumo, teismo vertinimu, negali būti pagrindas eksperimentuoti, nustatant kasdieninio vaiko kilnojimosi reikalaujančią bendravimo tvarką. Atvirkščiai, teismo nuomone, tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas antrą dieną gyvenant skirtinguose namuose. Be to, tarp šalių nėra sutarimo dėl tokios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurią vaikai gyventų pas kiekvieną iš jų kas antrą darbo dieną, ieškovė tam prieštarauja, tokios tvarkos nerekomenduoja psichologas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės. Sutiktina su šalimis ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėmis, kad šiuo atveju nustatyta atsakovo bendravimo su mergaitėms tvarka yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaikų aplinkos ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes, realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikai kas antrą dieną bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose, todėl akivaizdu, jog tokia bendravimo tvarka negali būti vertinama, kaip geriausiai užtikrinanti prioritetines vaiko teises ir teisėtus interesus.

86Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Kaip jau minėta, byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo iš esmės kaip ir nėra, yra ieškovės prašymas panaikinti kas antrą dieną vaikų nakvynes pas tėvą, t. y., šioje dalyje pakeisti atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, taip siekiant vaikams stabilumo užtikrinimo. Su tuo sutinka atsakovas, tam pritaria Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės. Atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena atskirai, yra konfliktuojančios, į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad šalys, norėdamos ateityje išvengti dėl to ginčo, prašo nustatyti tėvo ir dukrų bendravimo tvarką, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, todėl jos pasiūlyta bendravimo tvarka nustatytina, padarant kai kuriuos neesminius pakeitimus dėl bendravimo su tėvu darbo dienomis bei nustatant, jog tėvas ne privalo, o turi teisę bendrauti su mergaitėmis, nes bendravimas neturi vykti tik tėvų pageidavimu prieš vaikų norą.

87Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

88Atsakovas D. P. yra nepilnamečių vaikų J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), tėvas, t. y. vaikų gimimo liudijimuose nurodytas tėvu (1 t., 24, 25 b. l.), dėl ko jam atsiranda pareiga išlaikyti vaikus, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo ar netinkamai vykdo, minėtą aplinkybę jis pats pripažino teismo posėdyje, nurodydamas jog dabar priteistą laikiną išlaikymą vaikams jis moka, iš jo priteistinas išlaikymas vaikams (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

89Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečiams vaikams J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014-09-01 iki vaikų pilnametystės, ieškovę paskiriant dukrų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukrų poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 363,00 Eur (6 t., 15 b. l.), nes kainos kyla, vaikų poreikiai auga, o atsakovas turi verslą, todėl gali mergaitėms tiek išlaikymui skirti, vaikus jai išlaikyti padeda tėvai. Atsakovas iš pradžių atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad abiejų vaikui išlaikymui per mėnesį skiria 200 Eur, teikdamas, kad dėl tokio vaikams reikalingo išlaikymo dydžio šalys tarėsi, kai planavo santuoką nutraukti bendru sutikimu, pateikdamas tokį atsikirtimą patvirtinančius įrodymus (1 t., 125-134 b. l.). Vėliau priešiniame ieškinyje atsakovas dėl to jau papildomai nebepasisakė (2 t., 198-205 b. l.). Atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (5 t., 166-175 b. l.) nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašoma suma, ji yra neadekvačiai didelė, neatitinka vaikų poreikių bei jo turtinės padėties, jis 2014-09-01 nutartimi įpareigotas teikti laikiną išlaikymą vaikams po 115,85 Eur, jį teikia, nepilnametės dukros daug laiko praleidžia su juo, jis tuo laiku taip pat patiria išlaidas, o ieškovė jų tepatiria, jis galėtų skirti kiekvienai iš mergaičių po 102 Eur per mėnesį. Remdamasi tėvų lygių teisių ir pareigų vaikams principu (LR CK 3.156 str.) ieškovė pradiniame procesiniame dokumente prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikinąjį išlaikymą, kiekvienai dukrai po 173,77 Eur kiekvieną mėnesį. Teismas byloje 2014-09-01 priėmė nutartį, kuria tenkino ieškovės prašymą iš dalies ir priteisė kiekvienos dukros išlaikymui iš atsakovo po 115,85 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį (1 t., 69-70 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ir tų lėšų nėra pakankamai, nes kainuoja namo šildymas, nes namas nėra apšiltintas, transporto išlaidos nemažos, nes reikia vežioti mergaites į mokyklą, darželį, būrelius. Mergaitės sveikos, bet J. turi problemų dėl skrandžio rūgštingumo, todėl jai reikalingas atitinkamas maistas, vaistai. A. lanko darželį, taip pat šokių, jogos, dailės ir anglų kalbos būrelius. J. lanko mokyklos pirmą klasę, taip pat gamtininkų, anglų kalbos, dainavimo ir keramikos būrelius, viskas kainuoja nemažai (3 t., 85-133 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti kiekvienai mergaitei po 105,00 Eur išlaikymo. Toks atsakovo prašymas netenkintinas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (3 t., 15-16, 85-133, 179-196 b. l., 4 t., 70-85 b. l., 5 t., 114-117 b. l., 6 t., 15 b. l.). Nors tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, tačiau tėvų finansinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti vienodos arba nevienodos. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių pajamos per mėnesį yra pakankamos (6 t., 72-78 b. l.), o tuo tarpu šalys turi ir kito turto (1 t., 106-122, 144-159 b. l., 5 t., 107-117 b. l.). Todėl kiekvienas iš tėvų, o atskirai ir atsakovas turintis gerą materialinę padėtį privalo teikti didesnį išlaikymą vaikams, nei jis nurodė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis ir galintis uždirbti asmuo, sveikas, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Kaip jau minėta, byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas dar nuo 2014-09-01 teismo nutartimi yra įpareigotas teikti laikinąjį išlaikymą vaikams, mokėdamas jiems po 115,85 Eur dydžio išmokas kiekvieną mėnesį (1 t., 69-70 b. l.). Atsakovas laikiną išlaikymą moka, tačiau nuo to laiko vaikų poreikiai išaugo ir nurodyta suma yra akivaizdžiai per maža, kad patenkintų bent būtiniausius vaikų poreikius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad šalių dukros turi sveikatos sutrikimų, tačiau neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, atitinkamai konstatuotų medikų komisijos, taigi atitinkamai jiems nėra reikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo kriterijus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas turėtų teikti savo dukroms ieškovės prašomo dydžio išlaikymą bei tai, kad tokio amžiaus vaikams ieškovės skiriamos išlaidos yra būtinos, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies ir iš atsakovo D. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. P. ir A. P. periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį nuo 2014-09-01 iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo.

90Be to, teismui nutraukus santuoką, ieškovė bus laisva pasirinkti kaip atsakovas privalo vykdyti savo pareigą teikdamas išlaikymą abiem vaikams, ar iš jo gaunamo darbo užmokesčio, ar iš jam priklausančio asmeninio turto. Pastebėtina, kad tiek teismo nutartimi, tiek šiuo teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas teikti išlaikymą vaikams konkrečiai nustatyta pinigų suma, kuri turi atitikti vaikų poreikius ir būti realiai išieškoma.

91Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, kt.).

92Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, matyti, kad ieškovas nuo 2014-07-01 iki 2014-08-31 vaikams išlaikymo neteikė. Nors jis teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaikymą teikė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo, nurodė, jog neturi, todėl minėtas atsakovo teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, jog pirminiame procese, prieš pasikeičiant teismo sudėčiai po apeliacijos, jis pripažino, jog minėtu laikotarpiu išlaikymo dukroms neteikė. Teismas pripažįsta, kad nuo 2014-07-01 iki 2014-08-31 susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaikų išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovės indėlis vaikų išlaikymo teikime ir taip yra didesnis ir didėjant vaikų poreikiams dar labiau didės. Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 144,81 Eur vaikui kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad jis turi turto, neturi kitų išlaikytinių, į jo gaunamas pajamas, į tai, kad yra darbingas, neturintis neįgalumo, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikė gera valia, įsiskolinimas susidarė tik už du mėnesius, iki šiol vaikai beveik kas antrą dieną praleisdavo pas tėvą, kuris tomis dienomis mergaites pilnai išlaikydavo, mažina priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgiant į priteistą laikiną išlaikymą, t. y. priteisia išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-07-01 iki 2014-08-31, skaičiuojant išlaikymą po 115,85 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį (už du mėnesius 231,70 Eur), nes ieškovė neįrodė, jog jis buvo teikiamas didesnis, be to, kas antrą dieną mergaitės faktiškai gyveno pas tėvą ir buvo jo išlaikomos.

93Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymo skirtumo įsiskolinimą (skirtumą tarp teismo sprendimu nustatyto ir faktiškai atsakovo D. P. sumokėto) vaikams J. P. ir A. P. už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atmestinas, kaip nepagrįstas, nes teismas jau priteisė išlaikymą vaikams nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, o nesumokėtą skirtumą skaičiuoja vykdymo procese pačios šalys ir atsakovas gera valia sumoka, arba antstolis.

94Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

95Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

96Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t. y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iki santuokos ir po jos sudarymo asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo skirtingus daiktus, įskaitant ir transporto priemones. Šalys procesiniuose dokumentuose dėl šio turto priklausomybės viena kitai reiškė pretenzijas. Abu sutuoktiniai skirtingai pripažįsta ir kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams. Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, teismas atskirai pasisako tiek dėl turto statuso, tiek ir dėl jo padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo bei sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų.

97O taip pat dėl šalių vardu sudarytos su kreditoriumi AB DNB bankas 2013-05-20 paskolos sutarties, dėl su kreditoriumi Swedbank, AB 2007-09-28 sudarytos paskolos sutarties ir dėl šalių su kreditoriumi Šiaulių kredito unija (buvusi - KU ,,Savas rūpestis“) sudarytos 2011-05-02 kredito (paskolos) sutarties bei nekilnojamųjų daiktų padalijimo. O taip pat dėl atsakovo ir trečiojo asmens Compensa Life Vienna Insurance SE sudarytos draudimo sutarties.

98Sutuoktiniams taikytinas įstatymu nustatytas jų turto teisinis režimas, kadangi jie nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3. 82 str. 1d.). Atskirai pastebėtina, kad Lietuvoje įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas grindžiamas riboto sutuoktinių turto bendrumo principu, tai yra ,,bendro katilo“ taisyklė taikoma tik turtui, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką. Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Įstatyme vartojama sąvoka ,,turtas“ turi būti aiškinama ne tik kaip daiktai, bet ir kaip turtinės teisės. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad jų bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4. 73 str. 1d.). Sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys yra nustatomos tik dalijant jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Teisės normos reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą yra imperatyvios, todėl jų taikymo sutuoktiniai gali išvengti tik sudarydami vedybų sutartį. Nesudarę vedybų sutarties sutuoktiniai negali kitokiais būdais pakeisti įstatymų nustatyto jų turto teisinio režimo.

99Asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, atitinkantis vieną iš dviejų kriterijų. Pirma, turto įsigijimo momentas: turtas, įgytas iki santuokos, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 str. 1d. 1p.). Antra, turto įgijimo pagrindas: turtas, kuris įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai: drabužiai, avalynė, profesinės veiklos įrankiai, kompiuteris ir t.t. (CK 3.89 str. 1 d. 3 p.). Tačiau vien ta aplinkybė, kad tam tikrą daiktą naudoja tik vienas iš sutuoktinių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį individualaus naudojimo daiktu ir jo asmenine nuosavybe. Tokiu atveju svarbūs du aspektai – turto įsigijimo aplinkybės ir jo naudojimo tikslai. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmeninė sutuoktinio nuosavybė yra turtas, jo įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmeninę nuosavybe esantį turtą, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti jį kaip asmenine nuosavybę. Įstatymas nepateikia prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas tikrai yra asmeninė nuosavybė. CK 3.89 str. 2 d. nustato, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų įrodymus arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo jį esant asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau nei vienas, nei kitas aptartas kriterijus nėra absoliutus, todėl galimos CK 3.89 str. 1d. pateiktų atvejų išimtys. Pavyzdžiui, turtas, vieno iš sutuoktinių įgytas iki santuokos ir esant susituokus iš esmės buvo pagerintas (pvz., atlikus kapitalinį gyvenamojo namo remontą, rekonstrukciją ar kitokią pertvarką) iš sutuoktinių bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.).

100Byloje nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys iš kreditoriaus Swedbank, AB pagal 2007-09-28 kredito sutartį Nr. ( - ) pasiskolino 110 000 Lt (31 858,20 Eur), nurodydami, kad už gautus pinigus įsigis 0,0487 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir kt. statinius, esančius ( - ) (dabar – ( - ) ) (1 t., 29-31 b. l., 4 t., 132-134 b. l., 5 t., 110-113 b. l.). Šios paskolos sutarties įvykdymas yra užtikrintas hipoteka (1 t., 35-36 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymėjimo matyti, kad šalys pagal 2007-09-19 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo ne tik minėtu adresu aukščiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus, bet ir ten pat esantį kitą 0,0146 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (5 t., 108-109 b. l.). Taip pat pagal 2011-05-20 vartojimo kredito sutartį su Šiaulių kredito unija (buvusi - KU ,,Savas rūpestis“, 5 t., 118 b. l.) šalys iš minėto kreditoriaus pasiskolino 11 550, 00 Eur (1 t., 102-114 b. l.). Laiduotoja pagal šią vartojimo kredito sutartį tapo L. B. (1 t., 52-55 b. l.). Remiantis nurodytais teisiniais faktais pripažintina, kad šalys, sudarydamos minėtas kredito sutartis, kartu planavo įsikurti ir po to įsikūrė įsigytame sodo namelyje. Taip pat šalys parengė sodo namelio rekonstrukcijos projektą ir iš esmės jį pagerino (3 t., 56-59, 141-178 b. l., 94 b. l.). Be to, paskolą minėtiems kreditoriams grąžino abu sutuoktiniai iš bendrų ar asmeninių lėšų (2 t., 114-124, 170-197 b. l., 3 t., 71-84, 198-219 b. l., 4 t., 5-39, 42-43, 64-67, 88, 107-113, 125-129 b. l.). Todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), ir 0,0146 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.), nors dėl to byloje ginčo nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl turto padalinimo. Ieškovė prašė jai asmeninės nuosavybės teise palikti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), o 0,0146 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (4 t., 135-136 b. l.), palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nesutinka, mano, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, todėl visą jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą prašo dalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Teismui pripažįstant nurodytus nekilnojamuosius daiktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikytina, jog šalių dalys šiame turte yra lygios, tai yra jiems priklauso po ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų. Nukrypti nuo minėtų dalių teismo neprašė nei viena iš šalių, teismas taip pat nemato tam pagrindo. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi jis taikytinas ir sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Daugeliu atveju šis principas detalizuotas teisės normose, reguliuojančiose atskirus turto padalijimo tarp sutuoktinių aspektus: teismas gali nukrypti nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgdamas į jų vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); teismas gali nustatyti uzufruktą vienam sutuoktiniui priklausančioje gyvenamoje patalpoje palikti gyventi kitą sutuoktinį, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.71 straipsnis 1 dalis); į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šis turtas neišieškant kompensacijos perduodamas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 straipsnis). Dar viena vaiko interesų gynimo garantija įtvirtinta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje – parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tokiais atvejais sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Vaiko interesus gali atitikti tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo būsto priteisimas tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tiek ir jo padalijimas natūra, jei tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka dalis, užtikrinanti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsakovas prašo padalyti 0,0487 ha ploto žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, esančius ( - ), po ½ dalį kiekvienam, nustatyti naudojimosi tvarką: jam paskirti naudotis pirmame aukšte kambariu 3, o ieškovei paskirti naudotis antrame aukšte kambariais 3 ir 4 (3 t., 63-64 b. l.). Ieškovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad natūroje namo padalinti neįmanoma, nes neįmanoma suformuoti dviejų turtinių vienetų, t. y., patalpų su dviem atskirais įėjimais, dviem sanitariniais mazgais, dviem virtuvėmis, dviem katilinėmis ir pan. Be to, atsakovas prašo skirti jam didesnę namo dalį, nors su ieškove lieka du mažamečiai vaikai. Nors atsakovo projektuose nurodoma, jog patalpos lyg ir įrengtos, tačiau namas nėra baigtas įrengti ir projektas neatspindi faktinės situacijos (3 t., 134-135 b. l.). Iš atsakovo pateiktos UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos (3 t., 141-178 b. l.) ir iš 2016-05-31 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (5 t., 110-113 b. l.) matyti, kad sodo pastatas, kurį atsakovas nori pasidalyti, yra 66,39 kv. m. bendro ploto, rekonstruojamas į gyvenamąjį namą, kurio plotas pagal techninį projektą turi būti ateityje 89,65 kv. m. bendro ploto, rekonstrukcija nebaigta ir teisiškai neįregistruota, namas nebaigtas įrengti. Kad į namo antrą aukštą dabar niekaip nepatenkama, nes nėra laiptų, teismo posėdžio metu pripažino pats atsakovas, bet jis nurodė, jog galima įsirengti atskirą įėjimą per langą, vietoj lango galima duris padaryti, o sanitariniais mazgais galima naudotis bendrai. Ieškovė taip pat patvirtino, jog namas nėra įrengtas, kad jame gali gyventi tik ji su vaikais, kad naudotis bendromis patalpomis nebus įmanoma dėl nuolat tarp šalių kylančių konfliktų, dėl to, kad atsakovas nuolat keičia moteris, o be to, nenumatyta, kas kompensuos pertvarkymus. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, namo antrame aukšte nėra įrengta jokių patalpų, yra tik pastogės vientisa erdvė, kurioje yra stogą laikančios konstrukcijos. Gyvenamajame name yra tamburas (3,50 kv. m. ploto), svetainė su virtuve (24,45 kv. m. ploto), kambarys (19,08 kv. m. ploto), katilinė (8,37 kv. m. ploto), tualetas ir vonia (1,69 kv. m. ploto), gyvenamasis plotas sudaro 43,53 kv. m., vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai. Teismas pažymi, kad pastogė negali būti dalinama, nes joje nėra įrengta jokių patalpų ir joje yra tik namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra daline nuosavybe. Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato, t. y. tiek ieškovei, tiek atsakovui tektų vienodas patalpų plotas, t.y. 33,19 kv. m. bendro ploto, 21,76 kv. m. gyvenamo ploto (nors ir bendras viso buto plotas sumažėtų dėl pertvarų įrengimo). Atsakovas siūlo gyvenamąjį namą, ( - ), atidalinti natūra: jam paskirti naudotis pirmame aukšte kambariu 3, o ieškovei paskirti naudotis antrame aukšte kambariais 3 ir 4, o kitomis patalpomis naudotis bendrai, ieškovė su tuo nesutinka. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 196 p. patalpos, kurioje yra tualetas ir vonia, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m ir pagal 14.1 p. tokios patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Pagal nurodyto STR 14.2 p. buto vieno kambario minimalus plotas turi būti 16 kv. m. Pagal atsakovo siūlomą gyvenamojo namo padalinimo variantą kiekvienai iš šalių tektų po ½ dalį, t. y. po 33,19 kv. m. bendro ploto, 21,76 kv. m. gyvenamo ploto, t. y. kiekvienai iš šalių tenkančio vieno kambario plotas pažeidžia minėtą reikalavimą, nes privalo būti dar ir kitos patalpos (vonia, tualetas ir t. t.), taip pat pažeidžiami ir vaikų interesai, nes jie lieka gyventi su ieškove, o jai tenkanti dalis neužtikrina vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų tinkamam fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 18 p. bute privalo būti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niša) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti. Atsakovas siūlo, kad galima įsirengti, bet nenurodo, kas ir už kokias lėšas tai padarys. Be to, reikia įvertinti ir tai, jog šalims tektų įsirengti ne tik virtuvę ar tualetą, bet kartu įsirengti ir ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį, vienai iš šalių – papildomą įėjimą, katilinę, bei tai, jog kiekvienos iš šalių gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę ar tualetą papildomai reikėtų įrengti gyvenamųjų kambarių sąskaita, t. y. kiekviena iš šalių netektų dalies jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto. Teismas, įvertinęs, kad, padalijus minėtą sodo pastatą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, be to, būtų paliečiami svarbūs interesai naudotis gyvenamuoju plotu būtent vaikams, kad buto atidalijimas pagal tokį pasiūlymą pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra atskiros izoliuotos patalpos, nesuteikia galimybės atidalinti jas taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių, todėl konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti sodo pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių bei nepilnamečių vaikų teisėtų interesų, todėl atsakovo reikalavimas atidalinti natūra negalėtų būti tenkinamas. Be to, tarp šalių santykiai įtempti ir konfliktiški, jie ilgą laiką buvo sprendžiami kviečiant policiją, kreipiantis į atitinkamas institucijas, nors šalys šiuo metu gyvena atskirai, tačiau konfliktai tęsiasi dėl bendravimo su vaikais, todėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), netikslinga dalinti po 1/2 kiekvienai iš šalių natūra, jį tikslinga palikti vienai iš šalių, kitai už jos dalį sumokant kompensaciją. Minėtas turtas paliktinas ieškovei, nes su ja lieka gyventi vaikai ir ji neturi kito gyvenamojo būsto. Atsakovas išsikėlė iš šeimos gyvenamojo būsto 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, jis gyvena pas savo motiną, kuri šiuo metu bando įsikurti JAV, todėl jis gyvenamąjį būstą turi, o be to, yra įsigijęs kitą gyvenamąjį būstą asmeninėn nuosavybėn (5 t., 114-117 b. l., 6 t., 16 b. l.). Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įsigijo tik pamatus, ten nėra gyvenamojo būsto, tačiau teismui tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikta nėra.

101Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas - turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą, ir nors tai šeimos byla, o teismas turi būti aktyvus, tačiau tai nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertės. Nors Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-12 nutartimi (5 t., 92 b. l.) buvo įpareigotos pateikti dokumentus, pagrindžiančius nurodyto nekilnojamojo turto vertę, kaip kad tai nurodė Šiaulių apygardos teismas 2016-04-12 nutartyje (5 t., 72-88 b. l.), kas kasacinio teismo praktikoje laikoma tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimą, tačiau minėtą reikalavimą įvykdė tik ieškovė. Kaip įrodymą turto vertei pagrįsti ieškovė pateikė UAB „Landsale“ konsultacinio pobūdžio nekilnojamojo turto rinkos kainos 2016-05-19 vertinimą (5 t., 119 b. l.), kuriame nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), įvertintas 31000 - 33000 Eur. Nors atsakovas su tokia verte nesutinka, tačiau kito dokumento, pagrindžiančio minėto turto vertę jis nepateikė. Atsakovas remiasi Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita (3 t., 141-178 b. l.), 2013-04-18 sudaryta korporacijos Matininkai“ (turto vertintojas D. M.), pagal kurią sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), įvertintas 118000 Lt rinkos verte, ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), vertintas 15000 Lt rinkos verte, kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (šulinys, tualetas, stoginė), unikalus Nr. ( - ) , įvertinti 2000 Lt rinkos verte, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), įvertintas 15000 Lt rinkos verte, visi šie nekilnojamieji daiktai įvertinti 43 443 Eur (150 000 Lt). Mano, kad nekilnojamasis turtas tik brango, o konsultacinio pobūdžio pažyma negali būti vertinama, kaip dokumentas, įrodantis turto vertę. Teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio turto rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad abi ginčo šalys vienodai atsakingos už informacijos, reikalingos tinkamam dalytino turto balansui sudaryti, pateikimą teismui. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas privalėjo teismui pateikti duomenis apie turtą, jų manymu, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tarp sutuoktinių dalintino nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė, dėl to kilus ginčui tarp šalių, nustatoma ne pagal naujausius Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų duomenis, o pagal šalių pateiktus duomenis specialistams vertinant šį turtą (3 t., 141-178 b. l., 5 t., 119 b. l.). Kadangi, nors ir teismo nutartimi (5 t., 92 b. l.) įpareigota, nei viena iš šalių nepateikė teismui tinkamo dokumento dėl dalintino turto vertės, teismo iniciatyva šalių nurodyto turto vertė nustatoma išvedus iš pateiktų verčių vidurkį. Tokiu būdu ieškovei atitenkančio žemės sklypo ir jame esančių visų nekilnojamųjų daiktų vertė būtų 37 472,00 Eur. Pastebėtina, kad sutuoktiniai pateikė teismui tik dalies turto vertinimą pagal specialistų duomenis. Dėl atsakovui atitenkančio 0,0146 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), vertės šalys jokių duomenų nepateikė, jie sutinka su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų 2016-05-31 išraše numatyta vidutine rinkos verte – 1033,00 Eur, todėl tokia vertė ir nustatytina dalijant minėtą turtą, nors manytina, kad šio turto vertė yra kitokia, tačiau šalys su tokia verte sutinka. Visų aukščiau paminėtų nekilnojamųjų daiktų vertė būtų 38505,00 Eur. Tokiu būdu kiekvienai iš šalių tenkanti dalintino turto vertė būtų po 19252,50 Eur. Tačiau kadangi sutuoktiniai turi kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams, dėl to iš aukščiau nurodytos sumos galėtų būti minusuota negražintų kreditų suma kreditoriams, kurios likutis būtų 27 941,54 Eur (suma apskaičiuota remiantis 2016-09-20 duomenimis). Teismo sprendimu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistini šie nekilnojamieji daiktai: 0,0487 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais, esantis ( - ), o iš pastarosios padalijus minėtus daiktus atsakovui turėtų būti priteista piniginė kompensacija. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,0146 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (5 t., 108-113 b. l.). Tokia teismo išvada pirmiausia paremta tuo, kad ieškovė lieka kartu su nepilnamečiais vaikais ir kitos gyvenamosios vietos jie neturi. Be to, ieškovei priteisiant aukščiau nurodytą turtą, ji ir toliau įpareigotina kreditoriui Swedbank, AB grąžinti likusią kredito dalį (27 941,54 Eur sumą), todėl iš jos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį kompensacija nepriteisiama. Nors atsakovas pagal su minėtais kreditoriais sudarytas sutartis irgi laikytinas solidariu šių kreditorių skolininku, tačiau jam sumokėjus paskolos įmoką, pripažintina, jog jis tokiu atveju įgyja regreso teisę į ieškovę (CK 6.9 str. 1 d.). Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad sutuoktiniai gautus iš kreditorių pinigus pagal paskolos sutartis investavo ne tik į nekilnojamųjų daiktų įsigijimą, bet ir į jų rekonstrukciją (4 t., 94 b. l.).

102Atskirai pastebėtina, kad ir patys kreditoriai atskirai nereiškė savarankiško reikalavimo sutuoktiniams ir nebuvo aktyvūs proceso dalyviai, tai yra nereiškė savarankiškų ieškinių savo skolininkams (CPK 46 str.).

103Dėl kito turto padalijimo

104Šalys prašo padalinti kilnojamuosius namų apyvokos, apstatymo ir buityje naudojamus daiktus. Jos savo procesiniuose dokumentuose nurodo ne tik skirtingą kilnojamųjų daiktų kiekį, bet ir jų vertę. Nors Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-12 nutartimi (5 t., 92 b. l.) buvo įpareigotos pateikti dokumentus, pagrindžiančius nurodytų kilnojamųjų daiktų vertę, kaip kad tai nurodė Šiaulių apygardos teismas 2016-04-12 nutartyje (5 t., 72-88 b. l.), tačiau šalys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šio turto įgijimą ir rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu, nors tokią pareigą turėjo, tačiau teismo posėdžio metu abi sutarė, jog kilnojamųjų daiktų vertė, atsižvelgiant į tai, kad jais jau daugiau kaip dveji metai naudojasi ieškovė ir vaikai, į jų nusidėvėjimą, turi būti nustatyta pagal 2015-06-08 atsakovo pateiktą kilnojamųjų daiktų įvertinimą (4 t., 86 b. l.), tokia vertė ir nustatytina teismo dalijant daiktus. Vienus daiktus šalys laiko asmeniniais ir tarp sutuoktinių nedalijamais, o kitus daiktus prašo padalinti, neišskiriant, net šalių vaikams priklausančių daiktų. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę dėl šių daiktų padalijimo ir jų priskyrimo kiekvienam iš sutuoktinių, juos padalija nelygiomis dalimis, tuo pačiu atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė, kaip jau minėta, lieka su vaikais gyventi dar nevisiškai baigtame įrengti gyvenamajame name (4 t., 94 b. l.). Teismas, dalindamas šiuos daiktus tarp sutuoktinių, nukrypsta nuo lygių dalių principo ieškovės naudai ir nepriteisia iš jos atsakovui piniginės kompensacijos. Tokia teismo nuostata remiasi tuo, kad ieškovės socialinė padėtis yra daug sunkesnė, gaunamos pajamos mažesnės nei atsakovo, kas tuo pačiu laikytina pagrindu, turinčiu įtakos nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas sutuoktinių įsigytus kilnojamuosius daiktus dalija iš dalies pagal abiejų šalių pageidavimą, atsižvelgdamas ir į žemiau nurodytas nuostatas.

105Dalijant tarp sutuoktinių procesiniuose dokumentuose nurodytus kilnojamuosius daiktus ieškovei atitenka šie kilnojamieji daiktai, nurodant jų vertę:

1061. Žoliapjovė - vertė 70,00 Eur;

1072. Karutis - vertė 10,00 Eur;

1083. Skalbimo mašina - vertė 90,00 Eur;

1094. Šaldytuvas - vertė 230,00 Eur;

1105. Šaldiklis - vertė 90,00 Eur;

1116. Sofa - vertė 140,00 Eur;

1127. Televizorius - vertė 140,00 Eur;

1138. Pakaba ir batų lentyna - vertė 10,00 Eur;

1149. Stalinė lempa - vertė 7,00 Eur;

11510. Mikrobangų krosnelė - vertė 80,00 Eur;

11611. Lyginimo lenta - vertė 20,00 Eur;

11712. Lygintuvas - vertė 20,00 Eur;

11813. Siurblys - vertė 35,00 Eur;

11914. Dviratis - vertė 187,50 Eur (kurio atsakovas neišsivežė);

12015. Indai - vertė 45,00 Eur;

12116. Bulvių tarkavimo mašina - vertė 70,00 Eur;

12217. Mėsmalė - vertė 55,00 Eur;

12318. Skrudintuvas - vertė 10,00 Eur;

12419. Dujinė viryklė - vertė 115,00 Eur;

12520. Padėklas - vertė 15,00 Eur;

12621. Šiltinimo medžiagos - vertė 870,00 Eur.

127Viso : 2309,50 Eur.

128Atsakovui atitenka šie kilnojamieji daiktai, nurodant jų vertę:

1291. DVD grotuvas - vertė 20,00 Eur;

1302. Priedėlis - vertė 18,00 Eur;

1313. Priedėlis - vertė 10,00 Eur;

1324. Elektrinis oblius - vertė 20,00 Eur;

1335. Perforatorius - vertė 75,00 Eur;

1346. Kampinis šlifuoklis - vertė 45,00 Eur;

1357. Elektrinis pjūklas (siaurapjūklis) - vertė 45,00 Eur;

1368. Svarstyklės - vertė 10,00 Eur;

1379. Dviratis - vertė 187,50 Eur (kurį atsakovas išsivežė);

138Viso : 430,50 Eur.

139Teismas, atsižvelgdamas į procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, mano, jog didžioji dalis kilnojamųjų daiktų yra susiję su ieškovės ir vaikų gyvenimu gyvenamajame name, kurių didžiausią vertę sudaro šiltinimo medžiagos, kadangi namas asmeninėn nuosavybėn paliekamas ieškovei, tai ir apšiltinimo medžiagos paliktinos jai tolesniam namo įrengimui (apšiltinimui), be to, dėl ko jos laikytinos daiktais, priskirtinais namų ūkiui ir atskirai tarp sutuoktinių nedalijamos. Taip pat pažymėtina, jog dviračiai yra suaugusiųjų, todėl vaikai jais šiuo metu nevažinėja, o pagal ieškovės paaiškinimus, atsakovas savo dviratį bei svarstykles jau yra išsivežęs, todėl kitas dviratis paliktinas ieškovei, o ateityje - ir jos dukroms bus reikalingas ir naudingas. Remiantis tais pačiais kriterijais statybos įrankiai priskirtini atsakovui, nes jie jo naudojami ir jam reikalingi buityje.

140Pirmiausia, atskirai pažymėtina, kad kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, piniginė kompensacija atsakovui už ieškovei atitenkančius kilnojamuosius daiktus nepriteistina. Antra, dalinant tarp sutuoktinių aukščiau nurodytus kilnojamuosius daiktus atsižvelgtina ne į kiekvieno daikto vertę, kurią šalys nurodo procesiniuose dokumentuose, tačiau nepateikia šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų, o į tai, kad vertė buvusi jų įsigijimo metu yra gerokai pakitusi, t. y. sumažėjusi, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, kai teismas juos dalija tarp sutuoktinių. Todėl teismas ir atmeta šalių argumentus, kad dalinant šį turtą būtina atsižvelgti į jų nurodytą kilnojamųjų daiktų vertę. Be to, teismas dalindamas šiuos daiktus tarp sutuoktinių turėtų remtis ne daikto verte, kurią nurodo šalys, kaip jau minėta, nepateikdamos tam tinkamų įrodymų, o atsižvelgdamas į specialistų išvadą, remiantis jų atliktu nurodytų daiktų įvertinimu, kurio šalys taip ir nepateikė, nors buvo siūlyta. Trečia, šalims pasidalijant daiktus natūra, jos gali geranoriškai susitarti ir dėl jų mainų, atsižvelgiant į daiktų ryšį su kitais daiktais, pvz. priedėlių ryšį su kitais elektronikos prietaisais.

141Taip pat atsakovui priteistini ir kiti kilnojamieji daiktai, šalių įsigyti gyvenant santuokoje, šiuo atveju irgi nukrypstant nuo lygių dalių principo, tačiau šį kartą jau atsakovo naudai ir nepriteisiant ieškovei už tai piniginės kompensacijos. Pirmiausia, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina 600 paprastųjų vardinių UAB ,, ( - )“ akcijų, kadangi šios bendrovės veikla siejasi su jo profesine veikla. Nors šalys nurodė, kad vienos akcijos nominali vertė yra 10 Lt (2,89 Eur), tačiau toks šio turto vertinimas nelaikytinas tinkamu. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, kad jis gali būti aktyvus dalinant tarp sutuoktinių turtą, dėl to šiuo atveju taip pat nukryptina nuo lygių dalių principo tik atsakovo naudai ir pastarajam priteistinos visos akcijos be piniginės kompensacijos ieškovei už šį turtą. Atsakovo asmenine nuosavybe laikytina ir kumelė Barselona, kadangi šis gyvūnas sutuoktinių buvo įsigytas už atsakovo tėvų duotus pinigus. Tai, kad perduodant šiuos pinigus nebuvo sudarytos rašytinės formos sutartys, nedaro jų negaliojančiomis, atsižvelgiant į tėvų ir sūnaus santykius (CK 1.93 str. 6 d.). Tokiu atveju pripažintina, kad šis turtas iš dalies laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe nuo jo įsigijimo momento. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl to tarp šalių ginčo nėra. Be to, atsakovas prašo jam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į automobilį Kia Sorento, valst. Nr. ( - ) nes didžiąją dalį pinigų įsigyti automobiliui davė tėvas, o kita dalis buvo bendros lėšos. Ieškovė su tuo nesutinka, mano, kad automobilis buvo įsigytas santuokoje už bendras lėšas, jai apie atsakovo tėvo duotus pinigus nieko nėra žinoma. Automobilis registruotas atsakovo vardu, tačiau sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; kt.). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; kt.). Liudytojas L. P. teismo posėdyje parodė, jog davė sūnui 7000 Lt automobiliui įsigyti, padavė sūnaus kabinete klinikoje, kai jie buvo vieni, nežino, ar davė šeimai, bet pinigus davė, kad abu važinėtų, pardavė arklį, pinigus turėjo namuose ir davė sūnui, raštelio nerašė. Atsakovas apie iš tėvo gautus pinigus tuo metu sutuoktinei A. P. nieko nepasakė, pirkdamas automobilį, aiškiai neišreiškė savo valios įsigyti minėtą turtą asmeninėn nuosavybėn, automobiliu naudojosi ne tik jis, buvo vežiojama ir sutuoktinė, vaikai, t. y. šeima. Automobilis buvo įgytas santuokos metu. Pinigų dovanojimo rašytinės sutarties nėra, dovanojimo fakto niekas nematė ir patvirtinti negali. Be to, atsakovas ir pats pripažino, jog dalis automobiliui įgyti skirtų lėšų buvo bendros. Jis įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė. Todėl minėta transporto priemonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau lengvasis automobilis Kia Sorento, valst. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo paliktinas atsakovo nuosavybėn, nes jis juo daugiausiai naudojasi. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl šio turto vertės, tačiau ieškovė, patikslinusi ieškinį, pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, jog automobilio vertė šiuo metu yra 3475,44 Eur, t. y., sutiko su atsakovo verte, nurodyta jo priešieškinyje. Ieškovė teismo posėdyje tai patvirtino, vertei pagrįsti dokumentų nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje sutiko su tokia verte, nurodydamas, jog dar reikėtų patikslinti atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą, todėl teismui pateikė pažymą, jog 2016 m. lapkričio mėnesį minėto automobilio vidutinė rinkos vertė yra 3017,00 Eur be PVM ir 3650,00 Eur su PVM (6 t., 58 b. l.). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis dėl šio kilnojamojo daikto vertės, pripažintina, kad sprendimo priėmimo momentu jo vertė yra 3246,22 Eur. Kadangi ieškovė ir atsakovas automobilio vertes nurodo skirtingai, teismas, palyginęs šalių pateiktas skirtingas vertes ir įvertinęs daikto kainą jo įsigijimo momentu, apskaičiuoja ir nurodo jos vidurkį, kas ir laikytina galutine šio daikto verte (2 t., 71 b. l., 4 t., 68-69, 87 b. l., 6 t. 58 b. l.). Ir šiuo atveju ieškovei iš atsakovo nepriteistina piniginė kompensacija, įvertinus tą aplinkybę, kad jai teismo sprendimu yra priteistina didesnė turto dalis, kurį sutuoktiniai įsigijo gyvendami santuokoje.

142Be to, teismas dalindamas tarp šalių aukščiau nurodytus kilnojamuosius daiktus, juos dalija gal jų paskirtį ir poreikį kiekvienai iš šalių.

143Taip pat ieškovė prašė padalinti 637,16 Eur vertės pajų Šiaulių kredito unijoje po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui ir priteisti ieškovei 318,58 Eur pajų Šiaulių kredito unijoje ir atsakovui 318,58 Eur pajų Šiaulių kredito unijoje. Atsakovas su minėtu reikalavimu sutiko. Kadangi byloje dėl minėto reikalavimo ginčo nėra, jis tenkintinas.

144Iš byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, pardavė metalo laužą, dėl ko pastarasis mano, kad jam priklauso 314,23 Eur piniginė kompensaciją iš sutuoktinės. Ieškovė dėl šios aplinkybės nurodė, kad esant sunkiai šeimos finansinei padėčiai ji pinigus panaudojo šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis tam neprieštaravo, tačiau mano, jog minėtas santuokoje įgytas turtas parduotas per pigiai. Teismas su tokiu ieškovės motyvu sutinka, nes atsakovas tam nepateikė jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, jis pats sutiko, kad metalo laužas būtų parduotas, kad už gautą sumą būtų apmokėtos jų bendros skolos kreditoriams, be to, SMS žinutėse, siųstose ieškovei, nurodė dėl metalo laužo pardavimo „tvarkykis pati“, todėl kaltinti ieškovę dėl to, kad ji kažką netinkamai padarė, negali, nes pats nuo minėtos pareigos nusišalino, todėl šis atsakovo reikalavimas atmestinas.

145Atskirai pažymėtina, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus, vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

146Teismas šalių atžvilgiu taikydamas nelygių turto dalių nustatymą ne tik atsižvelgia į įvairias aplinkybes: dalintino turto (daiktų) rūšį, kiekvienos šalies indėlį įsigyjant minėtus daiktus, šalių gaunamas pajamas, jų tarpusavio santykius iki santuokos nutraukimo, vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo dydį, bei kitas aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant aukščiau paminėtą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

147CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių, bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas ar nedalindamas turto pagal CK 3.123 straipsnį.

148Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, įskaitant ir jų gaunamą darbo užmokestį, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

149Pirmiausia, byloje nustatyta, kad gyvendami santuokoje dirbo abu sutuoktiniai ir gaudavo darbo užmokestį (pajamas). Antra, nors šių kilnojamųjų daiktų įsigijimui buvo panaudotos abiejų šalių piniginės lėšos, tačiau dalis atsakovo darbo užmokesčio priklausė ir ieškovei, o ieškovės – atsakovui, šios aplinkybės teismui šalys leistinais įrodymais nepaneigė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Be to, dalis daiktų šalių iniciatyva įsigyta išsimokėtinai, esant kredito santykiams ir kitos šalies sutikimui. Trečia, atskirai pažymėtina, kad nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, jog jų kiekvieno atlyginimas yra asmeninė jo nuosavybė ir darbo užmokestis nėra jų bendras turtas. Dėl to teismas sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo prašymas dėl nurodytos kompensacijos iš kitos šalies priteisimo atmestinas. Ketvirta, šalys gali kelti tokį reikalavimą tik esant vedybų sutarčiai (CK 3.81 str.), o tokios nesudarius taikytinos CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d. nuostatos. Todėl teismas netenkina minėtų šalių prašymų ir juos atmeta.

150Dėl kreditorinių įsipareigojimų tarp šalių padalijimo

151Abi šalys savo kreditoriais nurodė tuos pačius asmenis, kurie byloje dalyvavo be savarankiškų reikalavimų sutuoktiniams, nurodydami, kad jų skolininkai yra solidarūs ir dalijant jų turtą šį prievolė tarp sutuoktinių nedalintina. Tokiu būdu laikytina, kad teismui dalijant tarp sutuoktinių turtą, iš jo nėra išieškoma nė vieno kreditoriaus naudai atitinkama piniginė suma ar turtas iš skolininkams priklausančių daiktų. Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš dviejų kredito sutarčių kreditoriams Swedbank, AB ir AB DNB bankui, išskyrus kreditoriui Šiaulių kredito unija, nes jam prievolė įvykdyta 2016-07-07 ir yra pasibaigusi (1 t., 88-89, 99-114, 118-119, 135-137, 140-152 b. l., 5 t., 118 b. l., 6 t., 22 b. l.).

152Daiktinės turtinės prievolės sieja skolininką ir kreditorių, turintį daiktinę teisę į tam tikrą daiktą. Daiktinė turtinė prievolė gali būti neatsiejamai susijusi su nuosavybės teise ar kitokia daiktine teise. Kaip jau teismas yra nurodęs, šalys, gavę kreditą iš Swedbank, AB, įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus, tada ir pats daiktas buvo apsunkintas daiktine prievole (hipoteka). Todėl jiems kyla daiktinė prievolė prieš jos turėtoją kreditorių Swedbank AB. Minėtam kreditoriui jų prievolė lieka solidari, tačiau ją įsipareigoja mokėti ieškovė, nes minėta prievolė atsirado įsigijus nekilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo lieka būtent ieškovei su vaikais.

153Taip pat pripažintina, kad abu sutuoktiniai lieka solidariais skolininkais ne tik kreditoriui Swedbank AB, bet ir kreditoriui AB DNB bankui. Šiam kreditoriui likusią skolos dalį sutuoktiniai privalo sumokėti kartu pagal sudarytą dvišalę paskolos sutartį, kuri buvo skirta vartojimui (1 t., 44-51 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad mokėdami įmokas šiam kreditoriui skolininkai turi galimybę laikytis lygybės principo, nors jie ir laikytini solidariais kreditoriaus skolininkas. Dėl to kiekvienas iš jų sumokėjęs daugiau šiam kreditoriui, turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą kitam skolininkui dėl permokėtos dalies grąžinimo (CK 6.9 str. 1 d.). Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad iš šio kreditoriaus gauti pinigai pagal paskolos sutartį buvo skirti vartojimui (1 t., 49 b. l.).

154Kaip jau minėta, abi šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš dviejų kredito sutarčių. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; kt.).

155Nagrinėjamoje byloje sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinta esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, ir, įvertinus tai, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo nuspręsta ieškovei priteisti didesnę turto dalį ir jai paskirti beveik visą nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypą, esantį ( - )) natūra, apskaičiuota piniginė kompensacija atsakovui už jam tenkančią dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) nepriteistina, nes jam skirta kito turto, nepriteisiant kompensacijos, dėl ko teismas pasisakė aukščiau. Taip ieškovei buvo perduota didžioji dalis turto (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Minėta, toks turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, įvykdęs kreditoriui Swedbank, AB solidariąją prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš ieškovės. Taip pat ir dėl kito kreditoriaus AB DNB banko. Tačiau bendraskolių santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę visiškai įvykdys viena iš šalių. Šiai dienai prievolės kreditoriams Swedbank, AB ir AB DNB bankui nėra įvykdytos.

156Tokiu atveju nutraukiant tarp šalių santuoką ir toliau lieka galioti jų sudarytos kredito sutartys, o buvę sutuoktiniai irgi lieka solidariais skolininkais kreditorių Swedbank, AB ir AB DNB banko, išskyrus Compensa Life Vienna Insurance Group SE. Esamas kreditorinis įsipareigojimas Compensa Life Vienna Insurance SE priskirtinas atsakovui, kadangi ši prievolė pirmiausia siejama su jo įsipareigojimu pagal draudimo teisinius santykius šiam kreditoriui, o antra, tai yra asmeninė atsakovo prievolė, kuri sukuria kreditoriui prievolę tik įvykus draudiminiam įvykiui (1 t., 140-152 b. l.). Tai prievolė su atidedamąja sąlyga, kuri pradeda galioti tik esant tam tikrai teisinių faktų sudėčiai. Todėl atmestinas ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už atsakovui išmokėtą draudimo išmoką ateityje, jos išmokėjimo atveju. Be to, ieškovė iš pradžių procesiniuose dokumentuose ir laikėsi tokios pozicijos, kad šį prievolė priskirtina atsakovui, o ne bendrai abiems sutuoktiniams, tačiau vėliau jos nuomonė pasikeitė.

157Atmestinas ir ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo kreditoriams sumokėtų įmokų skirtumą, kaip ir atsakovo reikalavimas dėl 868,86 Eur piniginės kompensacijos jam priteisimo iš ieškovės už jo sumokėtas įmokas kreditoriui Šiaulių kredito unijai (buvusi - KU ,,Savas rūpestis“), kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas, kaip sutuoktiniai gyvendami kartu ir mokėjo minėtiems kreditoriams mėnesines įmokas (tai vienas, tai kitas). Tuo metu jie veikė ne tik kaip vienas iš bendraskolių kreditoriaus naudai, bet ir kaip asmuo, kuris valdo šeimos turtą. Ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriams buvo bendra, kuri kilo iš sutarties, o ne iš delikto, todėl teismui nėra teisinio pagrindo kitaip perskirstyti sutuoktiniams jų vykdytų įsipareigojimų. Be to, nei viena iš šalių nekėlė teisme reikalavimo pripažinti, kad jų turtiniai santykiai nutrūko daug anksčiau, nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nors šios prievolės pradžia ieškovė laiko 2007-10-01 (4 t., 126 b. l.) (CK 3.67 str.). Tai, kad ieškovė po bylos iškėlimo teisme ir toliau mokėjo įmokas kreditoriams, taip pat nesudaro pagrindo teismui tenkinti jos minėto prašymo, net įvertinus tą aplinkybę, kurią teismas jau yra nurodęs aukščiau, jog tuo pat metu įmokas kreditoriams mokėjo ir atsakovas, bet ir tai, jog dalinant tarp sutuoktinių turtą yra daugiau nukrypstama nuo lygių dalių principo ieškovės, nei atsakovo naudai (CK 3.123 str. 1 d.). Teismas, atmesdamas šį ieškovės prašymą, mano, kad ji ir atsakovas paskolos sutartis su nurodytais kreditoriais sudarė esant abiejų sutuoktinių sutikimui. Nė viena iš šalių neginčijo aplinkybės, kad sandoriai nebuvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Be to, šiai dienai prievolės kreditoriams Swedbank, AB ir AB DNB bankui nėra įvykdytos, nes tik solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.).

158Dėl bylinėjimosi išlaidų

159Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

160Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, apytiksliai šalių priešpriešinius reikalavimus lygiomis dalimis, teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Be to, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Šalys pateikė teismui įrodymus ir prašė priteisti kiekvienai iš jų bylinėjimosi išlaidas (už teisinę pagalbą byloje) (4 t., 67-70, 89-91, 130 b. l., 5 t., 57-63, 66-70 b. l., 6 t., 13-14 b. l.). Pastebėtina, kad šalys teikdamas teismui procesinius dokumentus žyminį mokestį mokėjo iš dalies. Teismas abi šalis atleido nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (1 t., 68 b. l., 2 t., 156, 208 b. l.). Teismui priimant byloje galutinį sprendimą, pripažintina, kad, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, laikytina, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas nepriteisti iš abiejų šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš vienos kitai atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau iš šalių lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 77,12 Eur, t. y., po 38,56 Eur iš kiekvienos (CPK 92 str. 1 d.).

161Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės - nutrauktinas Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-01 nutartimi (1 t., 69-70 b. l.) priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ir naikintina Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atsakovo D. P. su nepilnamečiais vaikais J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ) (2 t., 90-95 b. l.) (CPK 149 str.).

162Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 282 str., 307 str. 1 d., 381-385 str., teismas

Nutarė

163Ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

164Nutraukti D. P., a.k. ( - ) ir A. P., a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( - ) ( - ) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ) , dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

165Po santuokos nutraukimo A. P. palikti santuokinę pavardę – P., D. P. – P..

166Nustatyti nepilnamečių vaikų A. P., a.k. ( - ) ir J. P., a.k. ( - ) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. P., a.k. ( - )

167Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., a.k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų, 00 ct) nuo 2014-09-01 iki vaiko pilnametystės, mokant kas mėnesį į ieškovės A. P. sąskaitą Nr. ( - ), esančią Swedbank, AB banke, ir 231,70 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro, 70 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-08-31.

168Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. P., a.k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų, 00 ct) nuo 2014-09-01 iki vaiko pilnametystės, mokant kas mėnesį į ieškovės A. P. sąskaitą Nr. ( - ), esančią Swedbank, AB banke, ir 231,70 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro, 70 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-08-31.

169Nepilnamečiams vaikams A. P. ir J. P. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną A. P..

170Nustatyti tėvo D. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P. ir J. P. bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką:

1711. Kol nepilnamečiai vaikai J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą ar mokosi pradinėse mokyklos klasėse, jų tėvas D. P. pagal jo galimybes bei užimtumą darbe ir dukrų poreikius bendrauja su dukromis kiekvienos savaitės darbo dienomis: atsakovas D. P. nelyginių metų nelyginėmis savaitės darbo dienomis ir lyginių metų lyginėmis savaitės darbo dienomis iš mokymo ar ugdymo įstaigos pasibaigus darbo laikui paima J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ir grąžina jas į motinos ir vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip nuo 19.30 val. iki 20.00 val.

172Apie tai, jog atsakovas negali pasinaudoti šia teise, jis turi pareigą informuoti ieškovę prieš dvi kalendorines dienas.

173Vaikams paaugus ir dabar minėtas grafikas gali keistis šalių susitarimu.

1742.

175Atsakovas turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimti dukras J. P., gim. ( - ) ir A. P., gim. ( - ), nepertraukiamam savaitgalio bendravimui iš jų ugdymo įstaigos: penktadienį, ne vėliau kaip iki 18.00 val. ir bendrauti su jomis iki tos pačios savaitės sekmadienio vakaro, o pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti dukras į motinos ir vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1763.

177J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis nepertraukiamai du kartus po septynias kalendorines dienas (t.y. neparvežant vaikų į jų gyvenamąją vietą). Pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; nurodytų atostogų metu atsakovui neribojama teisė išvykti su dukromis į Lietuvą (jeigu vaikai gyvens ne Lietuvoje) ar į kitą šalį praleisti atostogas, tačiau apie tokius savo ketinimus išvykti iš vaikų gyvenamosios šalies atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną iki numatomos kelionės. Apie tai, kad pageidauja su dukromis bendrauti vasaros atostogų metu po septynias dienas paeiliui (vaikų gyvenamojoje šalyje), atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną.

1784.

179LR DK numatytų švenčių dienomis atsakovas turi teisę pasiimti dukras J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ir nepertraukiamai bendrauti su jomis tokia tvarka:

1804.1.

181Lyginių metų Šv. Velykų švenčių pirmą dieną ir nelyginių metų Šv. Velykų antrą dieną atsakovas turi teisę pasiimti J. P., gim. ( - ) , ir A. P., gim. ( - ), ne vėliau kaip nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienų laikotarpiu iki kitos švenčių dienos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., atsakovo pasirinktoje vietoje.

182Nelyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms dienoms, po to einančią darbo dieną atsakovas privalo grąžinti dukras į vaikų ugdymo įstaigą.

183Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1844.2.

185Nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir lyginių metų Šv. Kalėdų antrą dieną atsakovas turi teisę pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ne vėliau kaip nuo 10.00 val. iki 11.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienų laikotarpiu iki kitos švenčių dienos nuo 10. 00 val. iki 11.00 val., atsakovo pasirinktoje vietoje.

186Lyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms dienoms, po to einančią darbo dieną atsakovas privalo grąžinti dukras į vaikų ugdymo įstaigą.

187Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1884.3.

189Naujųjų metų švenčių dienomis atsakovas turi teisę lyginiais metais pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), šventės išvakarėse, ne vėliau kaip iki 18.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienų laikotarpiu atsakovo pasirinktoje vietoje, o šioms šventinėms dienoms pasibaigus, dieną prieš darbo dieną, nuo 17.00 val. iki 18.00 val., atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1904.4.

191Pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, atsakovas turi teisę pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), šventės išvakarėse, ne vėliau kaip nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir bendrauti nepertraukiamai šių švenčių dienos laikotarpiu atsakovo pasirinktoje vietoje, o šioms šventinėms dienoms pasibaigus, dieną prieš darbo dieną nuo 18.00 val. iki 19.30 val. atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1925.

193Nelyginiais metais ne darbo dieną po rugpjūčio 19 dienos (J. P. gimtadienio) laikotarpiu tarp 10.00 val. ir 11.00 val., atsakovas turi teisę pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis ne mažiau kaip iki tos pačios dienos 20.30 val., o pasibaigus šiam bendravimo laikui atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1946. Lyginiais metais ne darbo dieną po lapkričio 07 dienos (A. P. gimtadienio) laikotarpiu tarp 10.00 val. ir 11.00 val., atsakovas turi teisę pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis ne mažiau kaip iki tos pačios dienos 20.30 val., o pasibaigus šiam bendravimo laikui, atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1957.

196Sekančią ne darbo dieną po einamųjų metų gruodžio 11 dienos (atsakovo gimtadienio) laikotarpiu tarp 10.00 val., ir 11.00 val., atsakovas turi teisę pasiimti J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), iš jų gyvenamosios vietos ir bendrauti su jomis ne trumpiau kaip iki sekančios dienos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., o pasibaigus šiam bendravimo laikui, atsakovas privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas.

1978.

198Esant nenumatytoms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti koreguojama pagal atskirą šalių rašytinį susitarimą. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir vietas galima derinti kiekvienu atveju atskirai abiems šalims ir vaikams, priimtinu būdu. Šalims nesusitarus, jų ginče tarpininkauja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.178 str. l d.). Nepavykus šalims taikiai išspręsti ginčo, jis yra nagrinėjamas teisme.

1999.

200Atsakovas D. P. įpareigojamas nuvesti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko (lankys), bei parvežti iš jų vaikų buvimo pas jį metu.

20110.

202Atsakovas D. P. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos priežiūrą buvimo su juo metu ir neimti vaikų iš motinos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatūros.

20311.

204Atsakovas D. P. gali paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori patys vaikai (vaikas).

20512. Atsakovas D. P. įpareigojamas nepaimti vaikų iš jų motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną - lapkričio 13 d., jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę būti su vaikais, tačiau prarastą laiką jam kompensuojant kitu tėvams ir vaikams patogiu laiku.

20613. Pripažinti atsakovui D. P. teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis telekomunikacijos priemonėmis, tačiau tiek, kiek tai yra būtina, atsižvelgiant į dukrų ir tėvo interesus.

207Pripažinti, kad atsakovui D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso kumelė ( - ), veislė Baltijos Hanoverių, vertė 1100,55 Eur.

208Pripažinti atsakovo D. P. asmenine prievole atsakovo įsipareigojimus draudikui Compensa Life Vienna Insurance Group SE pagal Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo 2012-04-26 sutartį.

209Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamuosius daiktus ir juos padalinti tarp sutuoktinių priteisiant ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise - 0,0487 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), šiltnamį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), kurių vertė – 37472,00 Eur.

210Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį daiktą ir jį padalinti tarp sutuoktinių priteisiant atsakovui D. P. asmeninės nuosavybės teise - 0,0146 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė - 1033,00 Eur.

211Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kilnojamuosius daiktus ir juos padalinti tarp sutuoktinių, priteisiant ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise:

2121. Žoliapjovę - vertė 70,00 Eur;

2132. Karutį - vertė 10,00 Eur;

2143. Skalbimo mašiną - vertė 90,00 Eur;

2154. Šaldytuvą - vertė 230,00 Eur;

2165. Šaldiklį - vertė 90,00 Eur;

2176. Sofą - vertė 140,00 Eur;

2187. Televizorių - vertė 140,00 Eur;

2198. Pakabą ir batų lentyną - vertė 10,00 Eur;

2209. Stalinę lempą - vertė 7,00 Eur;

22110. Mikrobangų krosnelę - vertė 80,00 Eur;

22211. Lyginimo lentą - vertė 20,00 Eur;

22312. Lygintuvą - vertė 20,00 Eur;

22413. Siurblį - vertė 35,00 Eur;

22514. Dviratį - vertė 187,50 Eur;

22615. Indus - vertė 45,00 Eur;

22716. Bulvių tarkavimo mašiną - vertė 70,00 Eur;

22817. Mėsmalę - vertė 55,00 Eur;

22918. Skrudintuvą - vertė 10,00 Eur;

23019. Dujinę viryklę - vertė 115,00 Eur;

23120. Padėklą - vertė 15,00 Eur;

23221. Šiltinimo medžiagas - vertė 870,00 Eur.

233Viso : 2309,50 Eur.

234Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kilnojamuosius daiktus (vertybinius popierius) ir juos padalinti tarp sutuoktinių, priteisiant atsakovui D. P. asmeninės nuosavybės teise:

2351. DVD grotuvą - vertė 20,00 Eur;

2362. Priedėlį - vertė 18,00 Eur;

2373. Priedėlį - vertė 10,00 Eur;

2384. Elektrinį oblių - vertė 20,00 Eur;

2395. Perforatorių - vertė 75,00 Eur;

2406. Kampinį šlifuoklį - vertė 45,00 Eur;

2417. Elektrinį pjūklą (siaurapjūklį) - vertė 45,00 Eur;

2428. Svarstykles - vertė 10,00 Eur;

2439. Dviratį - vertė 187,50 Eur;

24410. Automobilį Kia Sorento, valst. Nr. ( - ) vertė 3246,22 Eur;

24511. UAB ,, ( - )“, į. k. ( - ), buveinė - ( - ), 600 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė - 1737,72 Eur;

246Viso : 5414,44 Eur.

247Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 637,16 Eur vertės pajų Šiaulių kredito unijoje (į. k. 300007695) ir po ½ dalį jį padalinti tarp sutuoktinių, priteisiant ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise 318,58 Eur pajų Šiaulių kredito unijoje ir atsakovui D. P. asmeninės nuosavybės teise 318,58 Eur pajų Šiaulių kredito unijoje.

248Pripažinti, kad ieškovės A. P. ir atsakovo D. P. prievolės kreditoriams Swedbank, AB ir AB DNB bankas pagal šalių sudarytas kredito sutartis lieka solidarios, atsižvelgiant į sprendimo motyvuojamoje dalyje pateiktus teisinius vertinimus dėl kiekvienos šalies teisės į atgręžtinį reikalavimą.

249Kitoje dalyje ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) ir priešieškinį atmesti.

250Priteisti iš A. P., a.k. ( - ) valstybei 38,56 Eur (trisdešimt aštuonis eurus, 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

251Priteisti iš D. P., a.k. ( - ) valstybei 38,56 Eur (trisdešimt aštuonis eurus, 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

252Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-01 nutartimi priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-19 nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovo D. P. su nepilnamečiais vaikais J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ).

253Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

254Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. ieškovei A. P., jos atstovui advokatui Muradui Bakanui,... 3. atsakovui D. P., jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,... 4. institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės... 5. institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7. Ieškovė A. P. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino,... 8. ieškovei A. P. priteisti:... 9. 1. ieškovės ir atsakovo vardu registruotą žemės sklypą 0,0487 ha,... 10. 2. Atsakovui D. P. priteisti:... 11. 2.1. žemės sklypą 0,0146 ha, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (buvęs... 12. 2.2 nuosavybės teise priklausančių atsakovui UAB ,, ( - )“, į. k. ( - ),... 13. 2.3. automobilį Kia Sorento, valst. Nr. ( - ) įregistruotą atsakovo vardu,... 14. 2.4. kilnojamuosius daiktus: Žoliapjovę, vertė 86,89 Eur; Karutį, vertė... 15. priteisti iš atsakovo D. P. sumokėti ieškovei A. P. piniginę kompensaciją... 16. nustatyti nepilnamečių vaikų J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ),... 17. Atsakovui D. P. nustatyti su nepilnametėmis dukromis J. P., gim. ( - ), ir A.... 18. 1.... 19. Atsakovas D. P. nelyginių metų nelyginėmis savaitės darbo dienomis ir... 20. 2.... 21. Atsakovas turi pareigą kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimti dukras J. P.,... 22. 3.... 23. J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), vasaros atostogų metu, atsakovas turi... 24. 4.... 25. LR DK numatytų švenčių dienomis atsakovas turi pareigą pasiimti dukras J.... 26. 5.... 27. Lyginių metų Šv. Velykų švenčių pirmą dieną ir nelyginių metų Šv.... 28. Nelyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms... 29. 6.... 30. Nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir lyginių metų Šv.... 31. Lyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms dienoms,... 32. 7.... 33. Naujųjų metų švenčių dienomis atsakovas turi pareigą lyginiais metais... 34. 8.... 35. Pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, atsakovas turi pareigą... 36. 9.... 37. Nelyginiais metais ne darbo dieną po rugpjūčio 19 dienos (J. P. gimtadienio)... 38. 10. Lyginiais metais ne darbo dieną po lapkričio 07 dienos (A. P.... 39. 11.... 40. Sekančią ne darbo dieną po einamųjų metų gruodžio 11 dienos (atsakovo... 41. 12.... 42. Esant nenumatytoms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti... 43. 13.... 44. Atsakovas D. P. įpareigojamas nuvesti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko... 45. 14.... 46. Atsakovas D. P. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos... 47. 15.... 48. Atsakovas D. P. gali paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos,... 49. 16. Atsakovas D. P. įpareigojamas, nepaimti vaikų iš jų motinos Motinos... 50. 17. Pripažinti atsakovui D. P. teisę bendrauti su vaikais ir telefonu,... 51. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-19 b. l., 5 t., 97-106... 52. Atsakovas D. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti jo... 53. 1. atsakovui D. P. priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/2... 54. 2. ieškovei A. P. priteisti 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/2... 55. nustatyti sodo pastato, esančio ( - ) (buvęs adresas - ( - )), naudojimosi... 56. priteisti iš ieškovės A. P. atsakovui D. P. 314,23 Eur piniginę... 57. Ieškovė A. P. prašė ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko... 58. Ieškovės atstovas advokatas Muradas Bakanas prašė ieškinį (1 t., 1-19 b.... 59. Atsakovas D. P. prašė priešieškinį (2 t., 199-205 b. l., 3 t., 63-64 b.... 60. Atsakovo atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašė priešieškinį (2 t.,... 61. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB... 62. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas... 63. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių... 64. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Compensa Life... 65. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 66. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 67. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies... 68. Dėl santuokos nutraukimo... 69. Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota ( - ) (... 70. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio pabaigos, kai... 71. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija –... 72. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo... 73. Ieškovė nurodė, jog atsakovas jai buvo neištikimas. Tai, jos nuomone,... 74. Ieškovė teigia, jog jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis ir psichologinis... 75. Atsakovas ieškovę taip pat kaltina nelojalumu, tuo, jog ji konfliktus... 76. Teismo nuomone, sutuoktiniai, nustoję gyventi kartu, abu pažeidė... 77. Nutraukiant santuoką minėtu pagrindu, ieškovei neįrodžius, jog jai buvo... 78. Byloje kilo ginčas dėl pavardžių: ieškovė po santuokos nutraukimo prašo... 79. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 80. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių dukrų J. P., gim. ( - ), ir A. P.,... 81. Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo... 82. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų... 83. Esant tarp tėvų ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, Šiaulių... 84. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio... 85. Pagal nagrinėjamoje byloje teismo patvirtintą laikiną atsakovo bendravimo su... 86. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su... 87. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo... 88. Atsakovas D. P. yra nepilnamečių vaikų J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( -... 89. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečiams... 90. Be to, teismui nutraukus santuoką, ieškovė bus laisva pasirinkti kaip... 91. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus... 92. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, matyti, kad... 93. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymo skirtumo... 94. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto... 95. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo... 96. Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma... 97. O taip pat dėl šalių vardu sudarytos su kreditoriumi AB DNB bankas... 98. Sutuoktiniams taikytinas įstatymu nustatytas jų turto teisinis režimas,... 99. Asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, atitinkantis vieną iš... 100. Byloje nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys iš kreditoriaus Swedbank,... 101. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja... 102. Atskirai pastebėtina, kad ir patys kreditoriai atskirai nereiškė... 103. Dėl kito turto padalijimo... 104. Šalys prašo padalinti kilnojamuosius namų apyvokos, apstatymo ir buityje... 105. Dalijant tarp sutuoktinių procesiniuose dokumentuose nurodytus kilnojamuosius... 106. 1. Žoliapjovė - vertė 70,00 Eur;... 107. 2. Karutis - vertė 10,00 Eur;... 108. 3. Skalbimo mašina - vertė 90,00 Eur;... 109. 4. Šaldytuvas - vertė 230,00 Eur;... 110. 5. Šaldiklis - vertė 90,00 Eur;... 111. 6. Sofa - vertė 140,00 Eur;... 112. 7. Televizorius - vertė 140,00 Eur;... 113. 8. Pakaba ir batų lentyna - vertė 10,00 Eur;... 114. 9. Stalinė lempa - vertė 7,00 Eur;... 115. 10. Mikrobangų krosnelė - vertė 80,00 Eur;... 116. 11. Lyginimo lenta - vertė 20,00 Eur;... 117. 12. Lygintuvas - vertė 20,00 Eur;... 118. 13. Siurblys - vertė 35,00 Eur;... 119. 14. Dviratis - vertė 187,50 Eur (kurio atsakovas neišsivežė);... 120. 15. Indai - vertė 45,00 Eur;... 121. 16. Bulvių tarkavimo mašina - vertė 70,00 Eur;... 122. 17. Mėsmalė - vertė 55,00 Eur;... 123. 18. Skrudintuvas - vertė 10,00 Eur;... 124. 19. Dujinė viryklė - vertė 115,00 Eur;... 125. 20. Padėklas - vertė 15,00 Eur;... 126. 21. Šiltinimo medžiagos - vertė 870,00 Eur.... 127. Viso : 2309,50 Eur.... 128. Atsakovui atitenka šie kilnojamieji daiktai, nurodant jų vertę:... 129. 1. DVD grotuvas - vertė 20,00 Eur;... 130. 2. Priedėlis - vertė 18,00 Eur;... 131. 3. Priedėlis - vertė 10,00 Eur;... 132. 4. Elektrinis oblius - vertė 20,00 Eur;... 133. 5. Perforatorius - vertė 75,00 Eur;... 134. 6. Kampinis šlifuoklis - vertė 45,00 Eur;... 135. 7. Elektrinis pjūklas (siaurapjūklis) - vertė 45,00 Eur;... 136. 8. Svarstyklės - vertė 10,00 Eur;... 137. 9. Dviratis - vertė 187,50 Eur (kurį atsakovas išsivežė);... 138. Viso : 430,50 Eur.... 139. Teismas, atsižvelgdamas į procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes,... 140. Pirmiausia, atskirai pažymėtina, kad kaip teismas jau aukščiau yra... 141. Taip pat atsakovui priteistini ir kiti kilnojamieji daiktai, šalių įsigyti... 142. Be to, teismas dalindamas tarp šalių aukščiau nurodytus kilnojamuosius... 143. Taip pat ieškovė prašė padalinti 637,16 Eur vertės pajų Šiaulių kredito... 144. Iš byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė, gyvendama... 145. Atskirai pažymėtina, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas,... 146. Teismas šalių atžvilgiu taikydamas nelygių turto dalių nustatymą ne tik... 147. CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas... 148. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir... 149. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad gyvendami santuokoje dirbo abu sutuoktiniai... 150. Dėl kreditorinių įsipareigojimų tarp šalių padalijimo... 151. Abi šalys savo kreditoriais nurodė tuos pačius asmenis, kurie byloje... 152. Daiktinės turtinės prievolės sieja skolininką ir kreditorių, turintį... 153. Taip pat pripažintina, kad abu sutuoktiniai lieka solidariais skolininkais ne... 154. Kaip jau minėta, abi šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš... 155. Nagrinėjamoje byloje sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro... 156. Tokiu atveju nutraukiant tarp šalių santuoką ir toliau lieka galioti jų... 157. Atmestinas ir ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo kreditoriams... 158. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 159. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 160. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, apytiksliai šalių... 161. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės -... 162. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str.,... 163. Ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) tenkinti iš dalies,... 164. Nutraukti D. P., a.k. ( - ) ir A. P., a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( -... 165. Po santuokos nutraukimo A. P. palikti santuokinę pavardę – P., D. P. –... 166. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. P., a.k. ( - ) ir J. P., a.k. ( - )... 167. Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A.... 168. Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J.... 169. Nepilnamečiams vaikams A. P. ir J. P. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto... 170. Nustatyti tėvo D. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P. ir J. P. bei... 171. 1. Kol nepilnamečiai vaikai J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), lanko... 172. Apie tai, jog atsakovas negali pasinaudoti šia teise, jis turi pareigą... 173. Vaikams paaugus ir dabar minėtas grafikas gali keistis šalių susitarimu.... 174. 2.... 175. Atsakovas turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimti dukras J. P.,... 176. 3.... 177. J. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), vasaros atostogų metu atsakovas turi... 178. 4.... 179. LR DK numatytų švenčių dienomis atsakovas turi teisę pasiimti dukras J.... 180. 4.1.... 181. Lyginių metų Šv. Velykų švenčių pirmą dieną ir nelyginių metų Šv.... 182. Nelyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms... 183. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti... 184. 4.2.... 185. Nelyginių metų Šv. Kalėdų švenčių pirmą dieną ir lyginių metų Šv.... 186. Lyginių metų antrą švenčių dieną pasibaigus šioms šventinėms dienoms,... 187. Apie tai, jog ketina pasinaudoti šia teise, atsakovas turi pareigą informuoti... 188. 4.3.... 189. Naujųjų metų švenčių dienomis atsakovas turi teisę lyginiais metais... 190. 4.4.... 191. Pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, atsakovas turi teisę pasiimti... 192. 5.... 193. Nelyginiais metais ne darbo dieną po rugpjūčio 19 dienos (J. P. gimtadienio)... 194. 6. Lyginiais metais ne darbo dieną po lapkričio 07 dienos (A. P. gimtadienio)... 195. 7.... 196. Sekančią ne darbo dieną po einamųjų metų gruodžio 11 dienos (atsakovo... 197. 8.... 198. Esant nenumatytoms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti... 199. 9.... 200. Atsakovas D. P. įpareigojamas nuvesti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko... 201. 10.... 202. Atsakovas D. P. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos... 203. 11.... 204. Atsakovas D. P. gali paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos,... 205. 12. Atsakovas D. P. įpareigojamas nepaimti vaikų iš jų motinos Motinos... 206. 13. Pripažinti atsakovui D. P. teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis... 207. Pripažinti, kad atsakovui D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso kumelė... 208. Pripažinti atsakovo D. P. asmenine prievole atsakovo įsipareigojimus... 209. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamuosius daiktus... 210. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį daiktą... 211. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kilnojamuosius daiktus ir... 212. 1. Žoliapjovę - vertė 70,00 Eur;... 213. 2. Karutį - vertė 10,00 Eur;... 214. 3. Skalbimo mašiną - vertė 90,00 Eur;... 215. 4. Šaldytuvą - vertė 230,00 Eur;... 216. 5. Šaldiklį - vertė 90,00 Eur;... 217. 6. Sofą - vertė 140,00 Eur;... 218. 7. Televizorių - vertė 140,00 Eur;... 219. 8. Pakabą ir batų lentyną - vertė 10,00 Eur;... 220. 9. Stalinę lempą - vertė 7,00 Eur;... 221. 10. Mikrobangų krosnelę - vertė 80,00 Eur;... 222. 11. Lyginimo lentą - vertė 20,00 Eur;... 223. 12. Lygintuvą - vertė 20,00 Eur;... 224. 13. Siurblį - vertė 35,00 Eur;... 225. 14. Dviratį - vertė 187,50 Eur;... 226. 15. Indus - vertė 45,00 Eur;... 227. 16. Bulvių tarkavimo mašiną - vertė 70,00 Eur;... 228. 17. Mėsmalę - vertė 55,00 Eur;... 229. 18. Skrudintuvą - vertė 10,00 Eur;... 230. 19. Dujinę viryklę - vertė 115,00 Eur;... 231. 20. Padėklą - vertė 15,00 Eur;... 232. 21. Šiltinimo medžiagas - vertė 870,00 Eur.... 233. Viso : 2309,50 Eur.... 234. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kilnojamuosius daiktus... 235. 1. DVD grotuvą - vertė 20,00 Eur;... 236. 2. Priedėlį - vertė 18,00 Eur;... 237. 3. Priedėlį - vertė 10,00 Eur;... 238. 4. Elektrinį oblių - vertė 20,00 Eur;... 239. 5. Perforatorių - vertė 75,00 Eur;... 240. 6. Kampinį šlifuoklį - vertė 45,00 Eur;... 241. 7. Elektrinį pjūklą (siaurapjūklį) - vertė 45,00 Eur;... 242. 8. Svarstykles - vertė 10,00 Eur;... 243. 9. Dviratį - vertė 187,50 Eur;... 244. 10. Automobilį Kia Sorento, valst. Nr. ( - ) vertė 3246,22 Eur;... 245. 11. UAB ,, ( - )“, į. k. ( - ), buveinė - ( - ), 600 paprastųjų vardinių... 246. Viso : 5414,44 Eur.... 247. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 637,16 Eur vertės pajų... 248. Pripažinti, kad ieškovės A. P. ir atsakovo D. P. prievolės kreditoriams... 249. Kitoje dalyje ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) ir... 250. Priteisti iš A. P., a.k. ( - ) valstybei 38,56 Eur (trisdešimt aštuonis... 251. Priteisti iš D. P., a.k. ( - ) valstybei 38,56 Eur (trisdešimt aštuonis... 252. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones -... 253. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,... 254. Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti...