Byla 2-714-907/2014
Dėl įgyto buto būsimų remonto išlaidų kompensavimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovui M. B., ieškovo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, trečiajam asmeniui Linai Bakutienei, trečiojo asmens atstovui Laimonui Tamošaičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių plentas“, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Linai Bakutienei ir BUAB „Berneda“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, dėl įgyto buto būsimų remonto išlaidų kompensavimo,

Nustatė

3I. M. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ 6500,00 Lt būsimas daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4I. M. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad 2007-03-07 jis ir UAB „Berneda“ sudarė preliminarią būsimo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieškovas nupirkti statomą butą, esantį ( - ), automobilių stovėjimo aikštelę ir sandėliuką. UAB „Berneda“ namo statybai pasitelkė rangovą UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“). Pastačius namą, 2007-12-20 ieškovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. Butą pradėjus eksploatuoti, pradėjo matytis įvairūs atliktų statybos darbų trūkumai. 2012-03-19 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją. Atsakovas dalį trūkumų pripažino ir sutvarkė, o dalį atsisakė tvarkyti. Iki šiol atsakovas nesutvarkė dviejų kambarių vitrininių langų, jų rėmas išlinkęs, pučia vėjas, nesandarūs, įeina oras, o žiemą- būna ledas. Buvo atėjęs UAB „Fauga“ atstovas ir R. B., tačiau atsisakė remontuoti. Kaimynai taip pat reguliavo langų varčias, tačiau tai nepasiteisino, kol nepakeitė langų, todėl UAB „Telemetra“ paskaičiavo langų pakeitimo išlaidas, kurias prašo priteisti. Nurodė, jog jo langų niekas nereguliavo, jis papildomų laikiklių nemontavo, langų konstrukcijos nekeitė. Reiškia ieškinį tam, kas statė, mano, kad jis turi atsakyti už žalą, sakė, kad sutvarkys, tai tegul ir tvarko. Langai iki šiol netvarkyti, defektas pasirodė 2007 m. tik pradėjus naudotis butu, delsė, nes tikėjo, kad sutvarkys. Be to, remontus atsakovas baigė daryti tik 2013 m. rudenį: perklijavo plyteles. Nurodė, jog ant atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto suklysti metai, turi būti ne 2012-04-15, o 2013-04-15. Byloje remiasi atsakovo pateiktu 2014-04-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismo ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu, žalos dydį įrodo UAB „Telemetra“ parengtas komercinis pasiūlymas.

5Ieškovo atstovas advokatas Aistis Damulevičius palaikė atstovaujamąjį, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas langų konstrukcijos nekeitė ir lankstų neįsidėjo. UAB „Šiaulių plentas“ perėmė visas UAB „Šiaulių ranga“ teises ir pareigas, todėl turi atlyginti nuostolius. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kurios 9 punktu atsakovas įsipareigojo šalinti visus trūkumus pagal raštu gautas gyventojų pretenzijas. Atsakovas atsakinėjo į ieškovo pretenzijas, taip tarp jų atsirado susitarimas, todėl jis yra tinkamas atsakovas byloje, rangovas privalo užtikrinti daikto kokybę. Pretenziją ir atsakymą į ją reikia vertinti kaip dokumentą, pagal kurį šalys prisiėmė teises ir pareigas, taip tarp šalių atsirado susitarimas. Mano, kad nepraleido 6 mėnesių ieškinio senaties termino, o jeigu teismas manys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti ir ginti pažeistas teises.

6Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Lina Bakutienė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog yra ieškovo sutuoktinė. Langų defektas yra jau seniai, pro langus pučia vėjas, jeigu lyja, prilyja ir ant parketo, jis iškilnotas. Buvo atėjęs UAB „Fauga“ atstovas ir R. B., pasakė, kad langai neremontuojami, langų varčios nereguliuojamos, nes lango rėmas per silpnas, kad atlaikytų. Su defektais yra du langai: miegamojo ir svetainės vitrininiai langai. Meistrų remontuoti langus nekvietė, langų konstrukcija nėra keista. Grindų plyteles du kartus perklijavo, antrą kartą - baigė 2013 m. rudenį.

7Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ atstovas advokatas Evaldas Onaitis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis Žaliūkių g. 71, Šiauliai, buvo pastatytas rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) pagal užsakovo UAB „Berneda“ užsakymą pagal 2006-03-24 tarp jų sudarytą statybos rangos sutartį, jis pripažintas tinkamu naudoti 2007-11-08 ir perduotas užsakovui. 2014 m. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Berneda“, pagal kurią atsakovas įsipareigojo šalinti trūkumas per garantinį laikotarpį pagal UAB „Berneda“ pretenzijas. Mano, kad pardavėjas atsako už parduoto daikto trūkumus. Ieškovas su UAB „Berneda“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl už trūkumus UAB „Berneda“ ir turi atsakyti, dėl ko šioje byloje UAB „Šiaulių plentas“ nėra tinkamas atsakovas. 2012-03-19 buvo gauta pretenzija iš ieškovo, ji buvo persiųsta, į ją buvo atsakyta, dalis trūkumų sutvarkyta. Buvo sutarta permontuoti vitrininių langų palanges ir suremontuoti langų varčias, tačiau nuvykus į vietą, paaiškėjo, kad neįmanoma sureguliuoti langų varčių, nes pakeista langų konstrukcija dar iki atsakovo atstovo atvykimo, pridėti papildomi laikikliai. Todėl rangovas atsisakė šalinti trūkumus, mano, kad tai nėra garantinis defektas, pasiūlė pačiam ieškovui susirasti meistrą. Mano, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog langus būtina keisti naujais. Taip pat ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą pareikšti dėl parduoto daikto trūkumų, nes trūkumai paaiškėjo dar 2007 m., tik pradėjus eksploatuoti butą, 2012-11-08 baigėsi ir 5 metų garantinis terminas, ieškovas žinojo apie defektą, bet šitiek metų nieko nedarė. Nurodė, jog suklysta atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto data, turi būti 2013-04-15. Ieškovas remiasi ekspertizės aktu, pateiktu kitoje civilinėje byloje, minėtame akte nebuvo nurodyta, kad reikia langus keisti naujais, buvo nurodyta, jog defektams pašalinti užtenka sureguliuoti langų varčias. Šiuo metu yra du langai su įrengtais papildomais laikikliais, dėl kurių jie tapo nereguliuojami, nebeatsiverčia, to ekspertas nebuvo nurodęs, todėl akivaizdu, kad buvo keista lango konstrukcija, dėl ko ir buvo atsisakyta šalinti defektus. 2014 m. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Berneda“, pagal kurią atsakovas įsipareigojo šalinti trūkumas pagal UAB „Berneda“ pretenzijas, bet ne pagal gyventojų pretenzijas, joje nėra nuorodų, jog į rangovą tiesiai galėtų kreiptis ieškovas, todėl ieškovas su atsakovu jokio sandorio nesudarė ir atsakovas jam niekaip nėra įsipareigojęs, jų nesieja jokie teisiniai santykiai, atsakovas tik vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį su UAB „Berneda“, prisiėmė ir šalino trūkumus, kurie buvo garantiniai, daugiau trūkumų nebešalins, nes garantinis terminas pasibaigęs. Jau užvesdamas kitą bylą teisme (civilinė byla Nr. 2-351-362/2013) ieškovas žinojo, kad nebus reguliuojamos langų varčios, todėl praleido ieškinio senaties terminą.

8Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Berneda“ atstovas Laimonas Tamošaitis dėl ieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-10-03 nutartimi UAB „Berneda“ yra iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“. Iškėlus bankroto bylą buvo atleisti darbuotojai ir perimta dokumentacija, rado daug susirašinėjimo su gyventojais. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus.

9L. R. Bartaševičius parodė, jog dirba UAB „Šiaulių plentas“ ūkio dalies vadovu. 2012 m. atliko gyvenamojo namo, esančio ( - ), garantinius remontus. Kiek prisimena, pas ieškovą reikėjo sureguliuoti langų varčias, norėjo sureguliuoti, tačiau paaiškėjo, kad pakeista vieno lango konstrukcija, todėl jį reguliuoti buvo atsisakyta, o dėl kito lango buvo pasiūlyta susirasti meistrą, pateikti sąskaitą, UAB „Šiaulių plentas“ būtų apmokėjęs, kaip ir kituose butuose. 2013 m. po spalio mėnesio jam ieškovas skambino tik dėl vonios grindų plytelių perklijavimo, jos buvo atšokusios, bet ne dėl langų, jas perklijavo. Pas ieškovą langų varčių visai nereguliavo. Po to, kai parašė atsakymą į pretenziją, dar buvo atvykęs dėl langų pas ieškovą su UAB „Fauga“ atstovu, sprendė, ar keis gumeles, bet nekeitė, nors kituose butuose keitė gumeles. Dėl langų garantinio laikotarpio nieko nežino.

10Ieškinys netenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis Žaliūkių g. 71, Šiauliai, buvo pastatytas rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) užsakovo UAB „Berneda“ užsakymu pagal 2006-03-24 tarp jų sudarytą statybos rangos sutartį (23-27 b. l.). Gyvenamasis namas, esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti 2007-11-08 ir perduotas užsakovui (60-62 b. l.). 2007-03-07 ieškovas M. B. ir UAB „Berneda“ sudarė preliminarią būsimo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieškovas nupirkti statomą butą, esantį ( - ), automobilių stovėjimo aikštelę ir sandėliuką (3-11 b. l.). Pastačius namą, pripažinus jį tinkamu naudoti ir perdavus užsakovui, 2007-12-20 ieškovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (12-22 b. l.). Butą pradėjus eksploatuoti, pradėjo matytis įvairūs atliktų statybos darbų trūkumai, todėl namo gyventojai kreipėsi į UAB „Berneda“ su pretenzijomis dėl trūkumų pašalinimo. Dėl trūkumų šalinimo tarp rangovo ir užsakovo kilo ginčas, kuris buvo išspręstas taikos sutartimi, patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011, pagal taikos sutartį atsakovas įsipareigojo šalinti trūkumas pagal UAB „Berneda“ pretenzijas (63-68 b. l.). 2012-03-19 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją (28-29 b. l.). Atsakovas dalį trūkumų pripažino ir sutvarkė, dėl to 2012-08-27 pasirašė defektų suderinimo aktą (117 b. l.), o dalį atsisakė tvarkyti (30 b. l.), po defektų šalinimo 2013-04-15 buvo surašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad langų varčios nebuvo reguliuotos (31 b. l.) Ieškovo nuomone iki šiol nėra sutvarkyti vitrininiai pirmo ir ketvirto kambarių langai, t. y. nesureguliuotos langų varčios, o atsakovo nuomone - ką buvo galima sutvarkyti, yra sutvarkyta, o langų varčias atsakovas atsisakė reguliuoti iš karto, nes jų neįmanoma sureguliuoti, kadangi pakeista langų konstrukcija, primontuoti papildomi lankstai.

12Dėl ieškinio senaties taikymo

13Ieškovas pareiškė atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ reikalavimą dėl įsigyto nekilnojamojo daikto - buto, esančio ( - ), būsimų remonto išlaidų kompensavimo. Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, jis teigia, jog ieškovas praleido šiam ginčui įstatymo nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, jog mano, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ieškinio senaties termino nepraleido, bet jeigu teismas mano, kad terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas dėl parduoto daikto trūkumų visą garantinį laikotarpį buvo aktyvus.

14Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

15Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 ir kt.). Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pagal Statybos įstatymo (įstatymo Nr. X-1111 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas pagal Statybos įstatymą negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Pagal šį įstatymą tai yra statinio garantinis terminas, už kurį atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. BUAB „Berneda“ parduotam ieškovui butui, kaip statybos objektui, penkerių metų garantinis terminas buvo nustatytas užsakovo BUAB „Berneda“ ir rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi - UAB „Šiaulių ranga“) 2006-03-24 statybos rangos sutartyje (9.1 punktas). Nekilnojamojo daikto - buto pardavėjui pretenzijas dėl šio daikto trūkumų pirkėjai galėjo reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negalėjo būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų. Gyvenamasis namas, esantis Žaliūkių g. 71, Šiauliai, pripažintas tinkamu naudoti 2007-11-08 (59-61 b. l.), nuo minėtos datos pradedamas skaičiuoti garantinis terminas. Byloje nustatyta, jog ieškovas pasinaudojo teise reikšti pretenzijas dėl buto kokybės kelis kartus, paskutinį kartą - 2012-03-19 (28-29 b. l.), t. y. pretenzijas pareiškė per garantinį terminą. Remiantis aukščiau pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Byloje nustatyta, ieškovas, per garantinį terminą pastebėjęs pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens įsigyto buto trūkumus, 2012-03-19 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl buto statybos darbų atlikimo kokybės (28-29 b. l.). 2012-03-19 atsakovas pateikė ieškovui raštišką atsakymą, nurodydamas, kad sutinka pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius garantinius trūkumus, tame tarpe - ir sureguliuoti langų varčias (30 b. l.). Dėl to buvo surašytas 2012-08-27 defektų suderinimo aktas (117 b. l.). Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas 2013-04-15, iš kurio matyti, kad dviejų kambarių vitrininių langų varčios nebuvo sureguliuotos (31 b. l.). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas dalį trūkumų pripažino ir sutvarkė, o langų varčias sureguliuoti atsisakė, kurios yra nesureguliuotos iki šiol. Tas pačias aplinkybes patvirtino liudytojas R. B., nurodydamas, kad kiek prisimena, pas ieškovą reikėjo sureguliuoti langų varčias, norėjo sureguliuoti, tačiau paaiškėjo, kad pakeista vieno lango konstrukcija, todėl jį reguliuoti buvo atsisakyta, o dėl kito lango buvo pasiūlyta susirasti meistrą, pateikti sąskaitą, UAB „Šiaulių plentas“ būtų apmokėjęs, kaip ir kituose butuose. 2013 m. po spalio mėnesio jam ieškovas skambino tik dėl vonios grindų plytelių perklijavimo, jos buvo atšokusios, bet ne dėl langų. Vadinasi, nors iš karto ieškovui buvo pasakyta, kad jo langų varčios nebus reguliuojamos, tačiau galutinai apie tai paaiškėjo 2013-04-15 šalims pasirašius atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą, todėl atsirado pagrindas spręsti, kad ieškovo subjektinė teisė yra pažeista (atsakovas, vykdydamas taikos sutartį su trečiuoju asmeniu, atsisakė tenkinti jo reikalavimus) ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovas pateikė ieškinį 2013-12-17, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas, taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Atsakovui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimus, jis pateikė teismui ieškinį. Nors nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė priežasčių, dėl ko praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau pažymėtina, jog ieškovas, supratęs, jog atsakovas daugiau bute esančių defektų nešalins, ėmėsi priemonių kaltiems asmenims nustatyti, siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu, be kita ko, taip apsaugodamas šalis nuo teisminio proceso metu patiriamų bylinėjimosi išlaidų ir pareigos pralaimėjusiai šaliai jas atlyginti atsiradimo, ieškinio senaties terminą praleido nežymiai (apie du mėnesius), ieškinį pareiškęs ieškovas yra vartotojas, silpnesnioji šalis, kurios interesai turi būti ginami, todėl teismas mano, jog šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą ieškovo praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, į konkrečių aplinkybių visumą, kas sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami, todėl senaties terminas atnaujintinas ir ieškovo pažeista teisė gintina.

16Dėl netinkamo atsakovo

17Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą būtinųjų sąlygų yra reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą, kuris per teismą yra adresuojamas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo ruožtu teisė keisti ieškinio dalyką yra dispozityvi ir absoliuti ieškovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas įpareigotas ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Siekdamas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, teismas turi teisę, kartu ir privalo įgyvendinti taikinimo procedūras (CPK 231 straipsnis, 249 straipsnio 1 dalis), tačiau teismui nesuteikta teisės, išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis (pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalyse, 405, 417, 418 straipsniuose), keisti ieškinio dalyką ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus.

18Ieškovas pareiškė atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ reikalavimą dėl įsigyto nekilnojamojo daikto - buto, esančio ( - ), būsimų remonto išlaidų kompensavimo. Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog jis nėra tinkama šalis byloje, nes ji nėra iš pirkimo - pardavimo sutarčių kilusio ginčo dalyvis, jo su ieškovu nesieja jokie teisiniai santykiai, jis tik buvo trečiojo asmens BUAB „Berneda“ rangovas, kuris atliko gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybos darbus, BUAB „Berneda“ tuos darbus priėmė ir pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, vėliau, iškilus statybos darbų trūkumams ir gyventojams dėl to pareiškus pretenzijas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011 patvirtintą taikos sutartį atsakovas šalino trūkumus pagal BUAB „Berneda“ pretenzijas, persiųstas iš gyventojų, garantiniu laikotarpiu, juos pašalino, daugiau pretenzijų negavo. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) ir trečiojo asmens BUAB „Berneda“ 2006-03-24 buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią užsakovo UAB „Berneda“ užsakymu rangovo UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) buvo pastatytas gyvenamasis namas, esantis Žaliūkių g. 71, Šiauliai (23-27 b. l.). 2007-03-07 ieškovas M. B. ir UAB „Berneda“ sudarė preliminarią būsimo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieškovas nupirkti statomą butą, esantį ( - ), automobilių stovėjimo aikštelę ir sandėliuką (3-11 b. l.). Pastačius namą, pripažinus jį tinkamu naudoti ir perdavus užsakovui, 2007-12-20 ieškovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš trečiojo asmens įgijo, t. y. nusipirko nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį ( - ) (12-22 b. l.).

19Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 str. 2 d.). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalis jau iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju civilinės teisės pažeidimas pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). CK 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.

20Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.).

21Byloje nustatyta, kad 2007-03-07 ieškovas M. B. ir UAB „Berneda“ sudarė preliminarią būsimo buto/turto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Berneda“ įsipareigojo pastatyti ir pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieškovas nupirkti statomą butą, esantį ( - ), automobilių stovėjimo aikštelę ir sandėliuką (3-11 b. l.), o 2007-12-20 ieškovas ir UAB „Berneda“ sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš trečiojo asmens įgijo, t. y. nusipirko nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį ( - ) (12-22 b. l.). Todėl akivaizdu, kad ieškovą M. B. ir trečiąjį asmenį BUAB „Berneda“ sieja pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Tiek preliminariąja pirkimo - pardavimo sutartimi (8.4 p., 8.5 p., 8.6 p.), tiek pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi (11 p.) trečiasis asmuo (pardavėjas) ieškovui (pirkėjui) užtikrino, kad sutarties sudarymo momentu nėra jokių paslėptų nekilnojamojo daikto trūkumų, taip pat įsipareigojo pagal gyventojo pretenzijas savo sąskaita pašalinti statybos darbų trūkumus (defektus), atsiradusius garantinio termino laikotarpiu, jeigu jie atsirado ne dėl kitų asmenų kaltės. Atsakovą UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi – UAB „Šiaulių ranga“) ir trečiąjį asmenį BUAB „Berneda“ sieja statybos rangos teisiniai santykiai. UAB „Šiaulių plentas“, kaip generalinis rangovas, suteikė garantiją atliktiems statybos darbams, prisiėmė atsakomybę už subrangovus. Teismo ekspertizės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2009-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu, surašytu 2009-05-04, buvo nustatyti priduoto naudoti gyvenamojo namo statybos trūkumai, statybos darbų trūkumai paaiškėjo per garantinį laikotarpį, todėl generalinis rangovas pagal susitarimą su trečiuoju asmeniu, t. y. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011 patvirtintą taikos sutartį įsipareigojo juos pašalinti ir juos šalino arba apmokėjo jam pateiktas sąskaitas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas pripažįsta, kad jis neturi sutartinių teisinių santykių su atsakovu UAB „Šiaulių plentas“, tačiau mano, kad pretenzijas turi reikšti jam, nes jis sakė, kad sutvarkys, tai tegul ir tvarko. Butą pirko iš BUAB „Berneda“, ji suteikė garantinius terminus, atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ (anksčiau – UAB „Šiaulių ranga“) garantijos nėra davęs. Ieškovo atstovas, priešingai nei pats ieškovas, mano, kad ieškovą ir atsakovą vis dėl to siejo sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovas parašė atsakovui pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų, atsiradusių per garantinį laikotarpį, atsakovas, reaguodamas į pateiktą pretenziją, trūkumus pašalino, vadinasi, tarp šalių susiformavo susitarimas, iš kurio atsirado šalių teisės ir pareigos. Tačiau teismas pažymi, kad tai nėra jokie teisiniai sutartiniai santykiai, siejantys ieškovą ir atsakovą: ieškovui pateikus pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų, kaip ir buvo numatyta preliminariojoje ir pagrindinėje pirkimo - pardavimo sutartyse, sudarytose ieškovo su trečiuoju asmeniu, atsakovas šalino garantiniu laikotarpiu atsiradusius daikto trūkumus, ką buvo įsipareigojęs padaryti pagal rangos ir taikos sutartis su trečiuoju asmeniu. Be to, kaip pažymėjo teismo posėdyje atsakovo atstovas, buvo pašalinti tik garantiniu laikotarpiu atsiradę garantiniais pripažinti defektai, negarantiniai defektai šalinami nebuvo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas liudytojas R. B.. Ieškovo atstovo argumentas dėl to, kad taikos sutarties 9 punktas (67 b. l.) taip pat įrodo, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai teisiniai santykiai, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes ieškovas civilinėje byloje Nr. 2A-30/2011 šalimi nebuvo, taikos sutartis, patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-29 nutartimi, buvo pasirašyta tarp dviejų šalių - UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Berneda“, kurios viena kitos atžvilgiu įgijo teises ir prisiėmė įsipareigojimus, kilusius iš prieš tai tarp jų buvusios sudarytos rangos sutarties. Todėl akivaizdu, jog ieškovo su atsakovu nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Nors trečiojo asmens BUAB „Berneda“ užsakymu daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, statybas vykdė generalinis rangovas - atsakovas UAB „Šiaulių plentas“, kurio atsakomybė kyla iš rangos teisinių santykių, tačiau taip pat akcentuotina, kad UAB „Šiaulių plentas“ ir ieškovo nesiejo prievoliniai rangos teisiniai santykiai. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ statybos darbų defektai negali būti vertinami kaip veiksmai, galimai pažeidę rangos sutarties su UAB „Berneda“ sąlygas, kaip neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu (deliktas). Toks šalių teisinių santykių aiškinimas yra teisiškai nepagrįstas, rangos sutarties sąlygų pažeidimas negali būti vertinamas kaip deliktas kito asmens, nesančio sutarties šalimi, atžvilgiu. Pažymėtina, kad statybos darbai buvo atlikti ir užbaigti iki buto pardavimo ieškovui, už praeityje atliktų darbų trūkumus rangovas atsako rangos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis (sutartinė garantija). Šiuo atveju, trečiasis asmuo BUAB „Berneda“ atsako už paaiškėjusius buto kokybės trūkumus kaip daikto (buto) pardavėjas, o atsakovas – UAB „Šiaulių plentas“ nėra už tai atsakingas, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra nustatyta jokių sutartinių teisinių santykių, atsakovui nekyla ir deliktinė atsakomybė, todėl atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nėra tinkamas atsakovas byloje, nes privalo atsakyti pardavėjas. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). CK 6.327 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau; pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ieškovo įsigyto buto pardavėjas yra trečiasis asmuo BUAB „Berneda“, todėl būtent jam tenka pareiga ir atsakomybė pirmiau nurodytų teisės nuostatų pagrindu. Šalis, siejant pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka būtent BUAB „Berneda“, kaip pardavėjui, o ne kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; kt.). Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės gali būti viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių, tačiau ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktą, kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-340/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-488-601/2013, kt.). Namo, kurį 2006-03-24 statybos rangos sutarties su užsakovu BUAB „Berneda“ pagrindu statė UAB „Šiaulių plentas“ (buvusi UAB „Šiaulių ranga“) vitrininių langų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu nei pardavėjui, nei pirkėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, jie paaiškėjo naudojant daiktą pagal paskirtį per garantinį laikotarpį. Trečiasis asmuo BUAB „Berneda“ (pardavėjas) užsakė pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą parduoti, butus pardavė ieškovui ir kaip pardavėjas pagal įstatymą bei sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl būtent jis, o ne atsakovas (rangovas) UAB „Šiaulių plentas“, yra atsakingas ieškovui (pirkėjui) už parduoto daikto kokybės trūkumus. Teismas minėtose bylose turi būti aktyvus, nes ieškovas vartotojas, todėl ne kartą ieškovui siūlė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu arba įtraukti bendraatsakovu kitą asmenį, tačiau ieškovas, pasitaręs su savo atstovu, nesutiko to padaryti. Pakeisti netinkamą šalį tinkama teismas gali tiek bylą nagrinėjant iš esmės, tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek šalių prašymu, tiek teismo iniciatyva, tačiau, atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese, pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) visais atvejais galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir atmeta ieškinį (CPK 45 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad byloje ginčo materialinio teisinio santykio dalyviai yra pirkėjas ir pardavėjas, o atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ nėra minėto teisinio santykio dalyvis (nėra ir ginčo šalis), į tai, kad tarp UAB „Šiaulių plentas“ ir ieškovo nėra nei sutartinių, nei tiesioginių nesutartinių santykių, atsakovas yra tik BUAB „Berneda“ rangovas, atlikęs gyvenamojo namo statybos darbus, o BUAB „Berneda“ tuos darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, UAB „Šiaulių plentas“ nėra tinkamas atsakovas, todėl ieškinys atmestinas. Neturi teisinės reikšmės ir ta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui BUAB „Berneda“ yra iškelta bankroto byla ir teismo sprendimas dėl įgyto buto būsimų remonto išlaidų kompensavimo galimai gali likti neįgyvendintas, nes ieškovas gali pareikšti kreditorinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo bankroto byloje.

22Dėl ieškovo pateiktų įrodymų

23Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ 6500,00 Lt būsimų daikto trūkumų pašalinimo išlaidų. Nurodė, jog butą pradėjus eksploatuoti, pradėjo matytis įvairūs atliktų statybos darbų trūkumai. 2012-03-19 jis pateikė atsakovui pretenziją. Atsakovas dalį trūkumų pripažino ir sutvarkė, o sureguliuoti dviejuose kambariuose esančių vitrininių langų varčias atsisakė. To atsakovas nepadarė iki šiol, pro ten pučia vėjas, patenka vanduo, todėl mano, kad minėtus langus reikia keisti naujais, nes taip kaimynai išsprendė savo problemas. Byloje remiasi 2014-04-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pateiktu atsakovo, teismo ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu, žalos dydį įrodo UAB „Telemetra“ parengtas komercinis pasiūlymas.

24Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 str. 3 d., 159 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

25Ieškovas, įrodinėdamas žalos faktą ir dydį byloje, remiasi 2014-04-22 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismo ekspertizės, paskirtos civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, aktu ir UAB „Telemetra“ parengtu komerciniu pasiūlymu. Pažymėtina, jog teismo ekspertizė buvo paskirta Šiaulių apygardos teismo 2009-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-77-267/2009, ekspertizės aktas surašytas 2009-05-04. Po akto pateikimo ieškovo parodymais, jo langų padėtis nepasikeitė, jų varčios atsakovo nebuvo reguliuotos, jis pats langų konstrukcijos nekeitė, papildomų laikiklių neįrengė, jie jau buvo tuo metu, kai įsigijo butą. Pats meistro, kuris sureguliuotų langų varčias nesusirado ir sąskaitos apmokėjimui atsakovui nepateikė, kaip jam buvo pasiūlyta atsakovo atstovo, mano, kad baigti sutvarkyti turi būtent atsakovas, o kadangi jis tai atlikti atsisakė, mano, kad reikia langus pakeisti naujais ir taip išspręsti problemą, mano, kad jis niekam nieko įrodinėti neturi. Atsakovo atstovas su tokia ieškovo pozicija nesutiko, nurodė, jog reguliuoti langų varčias buvo atsisakyta iš karto tik apžiūrėjus langus, nes paaiškėjo, kad jų konstrukciją jau kažkas pakeitė, pritvirtino papildomus laikiklius, dėl ko langai tapo nereguliuojami, todėl ieškovui buvo pasiūlyta pačiam juos susitvarkyti, nemano, kad langus reikia keisti naujais, nes ir teismo ekspertizės akte, kuriuo byloje remiasi ieškovas, nėra nurodyta, kad langus reikia pakeisti naujais, yra nurodyta tik tai, kad langų varčias reikia sureguliuoti. Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas R. B., kuris parodė, jog pas ieškovą langų varčių visai nereguliavo, kiek prisimena, pas ieškovą reikėjo sureguliuoti langų varčias, norėjo sureguliuoti, tačiau paaiškėjo, kad pakeista vieno lango konstrukcija, todėl jį reguliuoti buvo atsisakyta, o dėl kito lango buvo pasiūlyta susirasti meistrą, pateikti sąskaitą, UAB „Šiaulių plentas“ būtų apmokėjęs, kaip ir kituose butuose, tačiau sąskaita apmokėjimui nebuvo pateikta, daugiau pretenzijų dėl langų nebuvo pareikšta. Taigi paminėta ekspertizė buvo atlikta kitoje civilinėje byloje, aktas surašytas 2009-05-04, nuo tada praėjo nemažas laiko tarpas, bute buvo atliekami garantiniai remonto darbai, byloje yra ginčas dėl papildomų laikiklių, nėra aišku, kas pakeitė lango konstrukcijas, kas įrengė papildomus laikiklius, ar jie tokie sumontuoti buvo priduodant namą eksploatacijai, todėl ieškovo minimas ekspertizės aktas neatspindi realios šiuo metu bute esančios situacijos. Iš 2014-04-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad prie svetainės ir miegamojo durų yra pritvirtinti papildomi, nekomplektiniai durų lankstai. Ieškovas nurodė, jog jis meistro nesikvietė, nieko nereguliavo, langų konstrukcijos nekeitė, kadangi kaimynai reguliavo langų varčias ir tai nieko nepadėjo, todėl mano, kad langus reikia pakeisti naujais, to teismo ir prašo, UAB „Telemetra“ parengtame komerciniame pasiūlyme tai numatė ir paskaičiavo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikti įrodymai neįrodo nei žalos dydžio, nei jos fakto, nėra aišku, nei kokie defektai turi būti šalinami, neaišku, ar juos reikia šalinti ir kaip juos reikia šalinti, dėl to ieškovo gyvenamųjų patalpų būsimo remonto darbų kaina pagal jo pateiktą ir UAB ,,Telemetra“ sudarytą komercinį pasiūlymą negali būti nustatyta (32 b. l.), nes joje nėra įvertinta, kokius darbus būtina atlikti ir kodėl juos būtina atlikti. Statybos būdu paprastai atliekamų darbų įkainiai yra nustatomi pagal lokalines sąmatas. Tačiau ir šis statybos įmonių vidaus apskaitai naudojamas dokumentas nėra galutinis apskaičiuojant atliktų darbų vertę. Be to ir paties dokumento pavadinimas leidžia teikti, kad tai tėra tik būsimų sąnaudų (išlaidų), atliekant statybos (remonto) darbus apskaičiavimas (sąrašas). Kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas kuriame nurodytos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina. Kai kada vykdant statybos (remonto) ar kitus rangos darbus, remiantis viešosios teisės normomis rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį. Nesant tokių dokumentų teismas negali tinkamai įvertinti ieškovo prašymo pripažinti, kad 6500,00 Lt suma yra tinkamas dydis jam padarytos žalos atlyginimui, o tuo pačiu ir ieškovo pateiktas komercinis pasiūlymas nelaikytinas tinkamu jam padarytos žalos nustatymo įrodymu. Atskirai pažymėtina, kad vienu iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto vertinimo principus, vertės nustatymo metodus ir jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto vertinimo būdus, turto vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę. Turto vertintojas gali vertinti tik tą turto sritį, kuri yra nurodyta turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjime. Siekiant įvertinti žalos dydį, apskaičiuojama atkuriamoji vertė, t. y. pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Svarbu pabrėžti, koks yra turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas. Atitinkanti šio įstatymo reikalavimus turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tokių įrodymų į bylą nė viena iš šalių nepateikė.

26Be to, pagal CPK 212 straipsnio 1 dalies normą nė viena iš šalių neprašė teismo ieškovo M. B. butui padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę, tuo pačiu sudarant teismui galimybę jos išvadas vertinti visų įrodymų kontekste ir imtis priemonių pašalinti abejones dėl kituose įrodymuose esančių duomenų tikrumo, nors teismas ne kartą šalims siūlė.

27Atkreiptinas šalių dėmesys, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat laikytinas įrodymu. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 23 straipsnis nustato, kad faktinių aplinkybių konstatavimas - tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta CPK 635 straipsnio 1 dalyje. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Tai gali būti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, išsidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iš esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Neatmetama, kad konstatuojamoji aplinkybė ji gali būti stebima ir ilgesnį laiką, o ne tik tiek, kiek pakanka apžiūrai, perklausai, užfiksavimui vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis. Tačiau į faktinių aplinkybių fiksavimą paprastai neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Atliekant statybos darbus (statant, remontuojant, restauruojant, rekonstruojant, renovuojant) yra naudojamos statybinės medžiagos, turi būti laikomasi statybinių, konstrukcinių ir technologinių reikalavimų. Jų nesilaikymas gali būti defektų priežastis. Teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kurie tokiais atvejais užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turi įvertinti, ar jame antstolis fiksavo tokias faktines aplinkybes kaip statybos darbų ar defektų susiformavimo mechanizmą ir priežastis (defektų kilmė, prigimtis, jų atsiradimo sąlygos ir kt.). Jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti, nors jos ir faktinio pobūdžio, reikia specialių žinių, turi būti skiriama ekspertizė. Tokiu atveju teismas pasiūlo šaliai, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, pateikti papildomus įrodymus – teismo ekspertizės aktą. Jeigu papildomi įrodymai nepateikiami, teismas, įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis kartu su kitais bylos įrodymais, gali konstatuoti, kad asmuo, kuriam nustatyta tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, neįrodė to, ką privalėjo įrodyti, t. y. aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbūs yra ne tik faktai, t. y. vitrininių langų būklė, defektai, atliktų darbų apimtis, bet ir jų atsiradimo priežastys, nes turi būti nustatyta, ar defektų priežastys susijusios su statyba, naudotomis medžiagomis, montavimu, technologijos reikalavimų laikymusi ir kt. Tik ištyrus šias aplinkybes gali būti nustatytos defektų atsiradimo priežastys, defektų faktas, kilmė ir kt. Ieškovo teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos apie atliktų darbų trūkumų susidarymą ir priežastis. Šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, o tokiu atveju, kaip minėta, turi būti atliekama ekspertizė. Teismas siūlė šalims prašyti atlikti ekspertizę, tačiau ieškovas tam prieštaravo, jis ir jo atstovas mano, kad byloje užtenka jo pateiktų įrodymų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CPK 635 straipsnio 4 dalį antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013; kt.). Toks pavedimas byloje teismo nebuvo duotas. Taigi, kaip aukščiau paminėta, ieškovo M. B. pateikti dokumentai nėra pakankamas įrodymas byloje apie jo patirtą žalą, vien ieškovo M. B. pateiktų įrodymų, nustatant pastarajam padarytos turtinės žalos dydį, ginčo atveju byloje nepakanka.

28Kaip minėta, civilinės atsakomybės sąlyga yra asmens neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kaip jau paminėta, ieškovas to neįrodė, jis taip pat neįrodė ir žalos fakto bei jos dydžio. Kaip jau minėta, žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Šiuo atveju, kai turtas neatkurtas, jeigu tie defektai yra, ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, teismas neturi pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo būdais. Tenkindamas ieškovo prašymą dėl jo nurodyto žalos dydžio pripažinimo, teismas pažeistų vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės tikslų.

29Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum). Tai, kad Lietuvos civilinėje teisėje kompensacinė funkcija pripažįstama pagrindine civilinės atsakomybės funkcija, matyti ir iš kitų CK straipsnių. Pavyzdžiui, CK 6. 73 straipsnio 1 dalyje ir 6. 258 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvus draudimas šalims susitarti dėl kitokių negu įskaitinių netesybų. Įskaitinės netesybos reiškia baudimo elemento taikant civilinę atsakomybę eliminavimą, kartu laikant, jog taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama kompensuoti patirtus neigiamus turtinius padarinius.

30Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą. Šitai pasakius, galima teigti, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir teismai. Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas išlaidų, patirtų sugadinto daikto remontui, priteisimo klausimą yra išsakęs poziciją, kad nustatyti išlaidų dydį leidžia skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Remontui reikalingos lėšos turi būti suskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Vadinasi, teismo manymu, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo būklė sugadinimo metu yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės, o jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (jis nusidėvėjęs), tokiu atveju dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažeidimo metu daikto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį, todėl atkūrimo išlaidos tokiu atveju yra lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai, pasak teismo, yra ekonomiškai pagrįsta, nes jei nusidėvėjusiam turtui atkurti yra panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Pažymėtina, jog ieškovas šioje byloje būtent to ir siekia, kad nusidėvėję daiktai būtų pakeisti naujais. Todėl teismas šioje byloje laikosi CK įstatymų leidėjo išreikštos pozicijos dėl civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos.

31Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas nesant atitinkamų įrodymų jai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydį nepatvirtinančiais įrodymais, o tuo pačiu negali tenkinti šalių reikalavimų, kad būtų teisingai išspręstas jų ginčas. CK 6.249 str., reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tačiau šioje byloje priešingai, kaip jau minėta, ieškovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškinys yra įrodytas dėl ieškovo M. B. patirtų nuostolių dydžio, todėl atmestinas.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 23,99 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

34Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (100-102, 111-116 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina 3448,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.).

35Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

37Ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. ( - ) atsakovui UAB „Šiaulių plentas“, į. k. 244693070, 3448,50 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. ( - ) valstybei 23,99 Lt (dvidešimt tris litus, 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

40Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. M. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 4. I. M. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir... 5. Ieškovo atstovas advokatas Aistis Damulevičius palaikė atstovaujamąjį,... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje,... 7. Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ atstovas advokatas Evaldas Onaitis su... 8. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, BUAB... 9. L. R. Bartaševičius parodė, jog dirba UAB „Šiaulių plentas“ ūkio... 10. Ieškinys netenkintinas.... 11. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis Žaliūkių g. 71, Šiauliai,... 12. Dėl ieškinio senaties taikymo ... 13. Ieškovas pareiškė atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ reikalavimą dėl... 14. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 15. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas sutrumpintas... 16. Dėl netinkamo atsakovo... 17. Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę... 18. Ieškovas pareiškė atsakovui UAB „Šiaulių plentas“ reikalavimą dėl... 19. Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė... 20. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas:... 21. Byloje nustatyta, kad 2007-03-07 ieškovas M. B. ir UAB „Berneda“ sudarė... 22. Dėl ieškovo pateiktų įrodymų... 23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ 6500,00 Lt... 24. Pagal CK 6.263 str. 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda,... 25. Ieškovas, įrodinėdamas žalos faktą ir dydį byloje, remiasi 2014-04-22... 26. Be to, pagal CPK 212 straipsnio 1 dalies normą nė viena iš šalių neprašė... 27. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių... 28. Kaip minėta, civilinės atsakomybės sąlyga yra asmens neteisėti veiksmai,... 29. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo,... 30. Taigi CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas... 31. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 34. Atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 37. Ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. ( - ) atsakovui UAB „Šiaulių plentas“,... 39. Priteisti iš ieškovo M. B., a.k. ( - ) valstybei 23,99 Lt (dvidešimt tris... 40. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...