Byla 1-273-966/2019

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Mariui Žukauskui, Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Dariui Jakučiui, kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatai Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam R. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2A. L., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), nesusituokęs, iki sulaikymo ir suėmimo dirbo UAB „( - )“, teistas 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 3 metams laisvės atėmimo, šis nuosprendis 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas: A. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 punktą, paliekant jam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidedant 2 metams,

3kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5I.

6Teismo nustatytos aplinkybės

7A. L., neturėdamas leidimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet nevėliau kaip iki 2018 m. liepos 2 d. savo name, adresu, ( - ), laikė civilinėje apyvartoje draudžiamus daiktus: 1) vieną šaudyti tinkamą savadarbį nupjautavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramonės gamybos, 7,62 mm kalibro ( - ) sistemos šautuvą; 2) devynis tinkamus šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinius „7,62 x 54 R“; 3) vieną pramoninės gamybos 26,5 mm tinkamą šaudyti signalinį šovinį; 4) vieną savadarbį skeveldrinį sprogstamąjį užtaisą, pagamintą panaudojant vieną sprogdinimui tinkamą 140 g. pramoninės gamybos didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) briketą, 145 vnt. metalinių strypelių, lipnią juostą, siūlus ir pramoninės gamybos „( - )“ markės imitacinį sprogdiklį; kol šiuos išvardintus daiktus 2018 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra, jis neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir didelės galios sprogstamąją medžiagą, tokiu būdu neteisėtai jais disponavo.

8A. L. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

9Be to, A. L. 2018 m. birželio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu, ( - ), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, neteisėtai laikomu savadarbiu nupjautavamzdžiu šaunamuoju ginklu tyčia vieną kartą šovė V. T. į galvos kairės pusės smilkinį, tuo padarė V. T. vieną šautinę kiaurinę žaizdą kairėje galvos pusėje, didelės apimties galvos smegenų trauminę destrukciją, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke ir paviršinį odos nubrozdinimą nosyje, nuo šio galvos sužalojimo V. T. iš karto įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė V. T..

10A. L. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

11II.

12Įrodymai

13Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad kaltinimo dėl disponavimo ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis nepripažįsta. Pripažįsta, kad laikė namuose visus kaltinime nurodytus daiktus, tačiau šiuos daiktus – trotilo gabaliuką, karabiną, šovinius, signalinį šovinį, jam davė jo draugas V. T., sakė, kad gali jų prireikti, jie buvo V. T. nuosavybė. Kada tai buvo, neatsimena, tačiau seniai, visus daiktus V. T. jam atnešė vienu metu. Jis šiuos daiktus paslėpė savo namuose, po stogu. Šie daiktai buvo rasti pas jį namuose ne apieškant, o jis pats pareigūnams pasakė ir pridavė, t y. pridavė juos pareigūnams, kai tik atsirado galimybė. Jis suprato, kad tai draudžiami laikyti daiktai, tačiau laikė, nes tai buvo V. T. daiktai, jis negalėjo išduoti draugo, nes V. T. savo bute laikyti negalėjo, ten būdavo brolis ir tėvas, o pas jį nuosavas namas, daug vietos. Leidimo laikyti šiuos daiktus jis neturėjo. Mano, kad kaltinimas nepagrįstas, kadangi jis neįgijo šių daiktų kaip savo nuosavybės, tai buvo draugo daiktai, taip pat jų nelaikė, jie tiesiog buvo paslėpti ir taip būtų paslėpti dar ilgą laiką.

14Dėl V. T. nužudymo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad V. T. buvo jo geriausias draugas, jie dar labai seniai buvo susitarę, kad jei kuriam nors iš jų bus labai sunku, jeigu kuris paprašys ir pats nesugebės, tuomet kitas padės išeiti iš gyvenimo. Buvo krauju pasirašę tokį garbės, draugystės kodeksą, kad bus iki pabaigos geriausi draugai. V. T. reikalavo iš jo, kad jis padėtų išeiti iš gyvenimo, jis buvo atsisakęs tai daryti, bet V. T. jį užhipnotizavo, todėl jis nieko nejautė, ką daro, nieko neatsimena. Tai buvo 2018 m. birželio 24 d., buvo Joninės. Apie 12.00 val. jam pasiskambino V. T., paklausė ar gali ateiti su draugu. Jis sutiko, nes jie buvo geriausi draugai. Neužilgo jie atvažiavo taksi, atsivežė du butelius degtinės. V. T. draugo vardo, pavardės nežino, žino, kad šis atvažiavęs iš užsienio ir jie šventė to draugo gimtadienį. Jie išgėrė du butelius degtinės kalbėdami, gėrė iš lėto, tai truko apie 1 – 1,5 valandos. Jis nesijautė apsvaigęs, stengėsi gerti po pusę stikliuko, tas draugas gėrė kas antrą, V. T. gėrė daugiausiai.

15V. T. skundėsi, kad jam labai bloga, labai sunku, kad dabar neturi nei tėvo, nei motinos, jam nėra kaip mokėti už butą, gauna mažą invalidumą, nėra kaip gyventi. Sakė, kad pensijos neužtenka ant buto, dar reikia mokėti už vaistus, kad brolis jam atsisakė padėti, nes nori jam nupirkti kažkokį kitą mažiuką butuką, o šitas butas liks broliui. Pasakė, kad brolis atsisakė suteikti finansinę pagalbą ir dabar bus visai blogai, kad ateities nėra, dar pasakė, kad šiandien yra labai gera diena sutvarkyti visus reikalus. Jis iš karto nesuprato, ką V. T. nori tuo pasakyti. Paskui jis pasakė, kad jam jau užtenka gerti, nes kitą dieną į darbą, pasakė V. T. ir jo draugui važiuoti. Jie išsikvietė taksi, taksi atvažiavo, dar buvo vienas draugas, pavarde Ž., jis juos išlydėjo iki vartų, uždarė vartelius ir nuėjo namo. Durų neužrakino, nes turėjo grįžti jo sugyventinė V. F., su kuria jis gyveno 18 metų ir turi dukrą. Bet tą dieną V. F. nebuvo atėjusi. Duris pridarė, nuėjo į miegamąjį ir toliau nieko neprisimena. Paskui atsimena, kad jis sėdi ant sofos tame kambaryje, kuriame prieš tai sėdėjo ir gėrė degtinę, V. T. guli prieš jį ant pilvo, galva prie jo kojų, o pas jį dešinėje rankoje karabinas, vamzdžiu nukreiptas į grindis. Jis tik tuomet atsigavo, bet negirdėjo šūvio. Matė, ten prie galvos iš kairės pusės kraujo bala. Matė, kad pas V. T. buvo skylė smilkinyje iš dešinės pusės, o iš kitos pusės jis nežiūrėjo, nes šis gulėjo veidu į jį. Kitoje pusėje buvo bala kraujo. Pradėjo mąstyti, kas įvyko. Neatsimena, kaip pasiėmė ginklą. Mano, kad jis galėjo ginklą paimti, nes V. T. jam nurodė, juk tai buvo V. T. ginklas. Šautuvas buvo laikomas palėpėje, tame kambaryje, kur jie sėdėjo buvo liukas į palėpę. Niekas kitas ginklo negalėjo paimti, nes šis buvo paslėptas. Paskui jis dar bandė užtaisyti karabiną ir nusišauti pats, bet šovinys niekaip nelindo. Tada jam kilo kažkokios kitokios mintys, kad reikia savaitę išlaukti ir nusižudyti kardu į pilvą. Nežino iš kur tokios mintys. Karabiną jis padėjo atgal palėpėje. Vakare V. T. kūną pakrovė į karutį, nuvežė į garažą, padėjo jį į duobę, užklojo, kad jis pragulėtų savaitę, kad nebūtų jokių kvapų, uždengė celofanu, paskui dar pridėjo padangų, kad niekas nepastebėtų, jei kas ieškotų. Mano, kad nekvietė policijos, nes V. T. taip jam buvo nurodęs per hipnozę. Jis viską sutvarkė, išplovė, pakeitė kilimus, nes bijojo, kad jeigu ateis žmona su dukra, pamatys kraują ar ką, bus šokas vaikui. Po savaitės jis turėjo nusižudyti ir jį turėjo surasti šalia V. T.. Taip ir buvo, jis pralaukė, vaikščiojo į darbą, penktadienį pamatė, kad jį jau įtaria policija, ieško, tada penktadienį išėjo iš darbo, kaip ir buvo galvojęs, paėmė peilį, prasidūrė pilvą, bet neužteko jėgos atlikti iki galo to veiksmo. Įsidūrė gerai, giliai, galvojo, kad nukraujuos, bet nespėjo, nes atvažiavo policija, jį išvežė greitoji, padarė operaciją, todėl jis liko gyvas, nors turėjo numirti.

16Du žmonės, kurie galėtų paliudyti jo priesaiką V. T., t. y. Ž., vardo nežino, ir K. K., tačiau šiuo metu abu jau mirę. V. T. ir ankščiau jo prašė, kad jis padėtų numirti, bet jis atsisakė, nes gerai pradėjo gyventi, nenorėjo atsidurti kalėjime. Tačiau V. T. padarė taip, kaip jam pačiam reikėjo, kalbėjo jam, kad dabar kaip tik labai geras metas, planetos atsistojusios taip kaip reikia, buvo nuplanavęs peržengti kažkokią ribą, nes užsiiminėjo juodąją magija. Jis sakė V. T., kad yra traukinys, upė, dujos, vaistai stiprūs, kad gali pats žudytis, gali nusišauti su savo karabinu, bet V. T. sakė, kad jis privalo, nes pažadėjo ir davė kraujo priesaiką. Taip sakė tą dieną, kai tas draugas buvo išėjęs parūkyti.

17Nukentėjusįjį R. Z. pažįsta, nemano, kad tai nukentėjęs asmuo, kad galėjo patirti kokią žalą, nes dėl visko kaltas V. T.. Jis pats jaučiasi nukentėjęs nuo draugo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, jis jau amžiuje, atlikdamas bausmę negalės gauti pajamų, iš jo išieškomos ir kito sumos, todėl jis negalėtų žalos atlyginti. Ekspertams ( - ) sakė apie patirtą hipnozę, bet šie neklausė.

18Atsakydamas į klausimus, A. L. patikslino, kad trotilą jis pats rado, o kai V. T. atnešė jam ginklą ir šaudmenis, jis parodė sprogmenį ir V. T. iš jo jį nusipirko už 100 litų. Tada jis viską kartu paslėpė savo palėpėje. Nemano, kad jo veiksmams įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, kadangi jis nesijautė apsvaigęs, jis gali išgerti litrą degtinės ir laisvai vaikščioti. Jis vartoja alkoholį labai retai, nes turi šeimą, darbą ir yra už juos atsakingas.

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 79), kuomet kaltinamasis sakė, kad ar išgėrė visą degtinę, nepamena, toliau nieko neprisimena, buvo atsijungęs. Nežino dėl ko neprisimena. Paskui prisimena vieną momentą, kad jis sėdi ant sofos, prieš ji šonu stovi ant kelių V. T. ir sako: „priesaiką davei, turi išpildyti“. Tai reiškia, kad jis turėjo V. T. padėti išeiti iš gyvenimo. Buvo davę vienas kitam priesaiką. Prisimena, kad V. T. klūpėjo priešais jį ir kažką šnekėjo, tik po paskutinių žodžių šis atsigulė ant grindų ant pilvo, o jis tuo metu sėdėjo ant sofos, V. T. pirštu parodė sau į dešinį smilkinį ir pasakė „spausk čia“, „žodis buvo duotas“ – taip pasakė V. T.. Ginklas buvo prie V. T. galvos ir jis paspaudė gaiduką. Gaiduką paspaudė tik vieną kartą. Po šūvio jis pradėjo atsigaudinėti, pradėjo suprasti, kad kažkas čia ne taip“.

20Išklausęs parodymus, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad čia jo vaizduotė, kaip galėjo būti, čia nėra tai, kad jis prisimena, bet tai kaip galėjo būti. Papildomai nurodė, kad jis nesupranta, kaip ekspertai nustatė, kad buvo šūvis į kairę pusę, jei V. T. gulėjo dešine puse į jį, tai jis turėjo jam iššauti į dešinę pusę, o išeinamoji turėjo būti kairėje pusėje.

21Tai pat nurodė, kad iš pradžių, apklausiamas 2018 m. birželio 30 d. (2 t., b. l. 73–75), jis nepripažino jokių aplinkybių, nurodė, kad nežino kur V. T., nes jis turėjo išlaikyti jį savaitę ir dar pats turėjo nusižudyti.

22Nors kaltinamasis A. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, tačiau teismas sprendžia, kad jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

23Nukentėjusysis R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie birželio 24 d. žino tik tiek, kad jo teta Z. V., kuri bendravo su V. T., pranešė, kad brolis dingo, nes matė, kad vaistai palikti bute, tai reiškė, kad brolis buvo išėjęs ir namų trumpam. Kitas aplinkybes jis žino tik iš bylos.

24Kaltinamasis A. L. jam yra žinomas, pykčių, ar kažkokių tiesioginių reikalų su kaltinamuoju neturėjo. V. T. yra jo brolis. Santykiai su broliu buvo geri, brolis slaugė jo tėvą (jų tėvai skirtingi), nelikus tėvo, V. T. liko vieninteliu artimu žmogumi. Santykiai buvo labai draugiški, žmoniški, artimi. Nors jis gyveno užsienyje, tačiau palaikė ryšį telefonu, kompiuteriu, jis atvažiuodavo į svečius. Jam buvo žinoma, kad V. T. sveikata buvo prasta, bet jie turėjo planų, tarėsi su gydytojais, broliui buvo planuojama širdies operacija. Prieš nužudymą jautėsi brolio sveikatos pagerėjimas. Buvo atvažiavęs jo dėdė iš ( - ) padėti tvarkytis butą, nes jie norėjo vieną kambarį pasidaryti su bent jau minimaliu remontu, kad turėtų, kur apsistoti, o kitus kambarius sutvarkyti broliui. Brolis minėjo, kad yra jam žadamas sargo darbas mokykloje. Brolis lankė ir baigė grafikos su kompiuteriu kursus. Ruošėsi darbui, kad galėtų dirbti namuose, pagal invalidumą, nes jis jį turėjo.

25Žino, kad A. L. buvo pažįstamas su V. T., pažįstami jie iš seniau. Nemano, kad paskutiniu metu būtų artimai bendravę, nes brolis turėjo problemų su širdimi, negalėjo vartoti alkoholio. Jis broliui siūsdavo pinigus, perlaidas, dėl to norėjo pakontroliuoti, ar tie siunčiami pinigai kur nenuklysta klystkeliais, todėl domėjosi, ką veikia brolis, kuo užsiima. Jam brolis keletą mėnesių iki įvykio sakė, kad santykių su A. L. nepalaiko, tai sakė kažkur prieš porą mėn. iki įvykio, o gal ir 4-5 mėn. prieš įvykį. Žino, kad broliui padėdavo tokia šeima, moters vardas A., jie padėdavo broliui apsitvarkyti, atnešti produktus iš parduotuvės, pasitvarkyti buityje. Mano, kad kaltinamojo parodymai apie hipnozę, juodą magiją, yra pastarojo fantazija.

26Nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį. Dėl civiliniame ieškinyje nurodyto nuotolio dėl netektų pajamų laidotuvių laikotarpiu, paaiškino, kad jis užsiima transportu ir transporto montavimo paslaugomis, turi įmonę, yra įmonės direktorius, veiklą vykdo vienas. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. liepos 7 d. dirbo keturiese, tačiau yra apskaičiuotos konkrečiai jo negautos pajamos, kadangi kiti darbuotojai jo darbų atlikti negalėjo, dalį užsakymų turėjo perleisti, kad sutilptų į terminus, kiti darbuotojai yra pagalbiniai, vienintelis atestuotas specialistas yra jis. Taip pat prašo priteisti ir neturtinę žalą, nes patyrė brolio netektį, sunkiai jaučiasi, neliko pas ką atvykti į Lietuvą. Šis įvykis sujaukė visus ateities planus, faktiškai nutrūko ryšys su Lietuva.

27Liudytoja V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. L. buvo sugyventiniai, turi dukrą, gyveno kartu nuo 2004 metų. Pusę metų iki įvyko jau kartu negyveno, nes A. L. išeidavo po savaitę pas V. T., vartodavo alkoholį po kelias savaites, nekūreno namų. Tai buvo nuo gruodžio mėnesio iki kovo mėnesio. A. L. padėdavo V. T., pirkdavo jam drabužius, batus. Nuo kovo mėnesio ji nėra mačiusi, kad A. L. eitų pas V. T., o tą sekmadienį vėl juos matė kartu pas A. L., matė, kad kartu vartojo alkoholį, manė, kad vėl gers savaitę, todėl ji nepasiliko, paskui atvažiavo tik pirmadienį palaistyti šiltnamio. A. L. tuo metu buvo darbe. Tą sekmadienį, matė, kad namuose buvo A. L., V. T. ir dar vienas draugas, kurio vardo neatsimena, kuris sakė, kad jam reikia pirmadienį važiuoti į ( - ). Ji matė, kad jie vartoja stipresnį alkoholį, dar pasakė V. T., kad šis vėl geria, šis atrodė nelaimingas, bet jai niekuo nesiskundė. Ji pabuvo tik porą minučių ir išėjo. Atvažiavo pirmadienį, A. L. buvo darbe, o vakare atvažiavusi matė jį žiūrint televizorių, jai pasirodė, kad jis nenori bendrauti, nenori, kad ji būtų ir ji išvažiavo. Ketvirtadienį jai paskambino A. L., paprašė nupirkti maisto. Jai atvažiavus pasakė, kad dingo V. T.. Ji nenustebo, nes anksčiau yra buvę, kad šis po mėnesį į kaimą išeidavo. Penktadienį pas ją atvyko policija, ieškojo A. L.. Ji pasakė, kad šis turi būti darbe, bet pareigūnai pasakė, kad nėra. Pareigūnams paklausus, ji pasakė, kad turi raktą nuo A. L. namo. Jie kartu ten nuvažiavo. Ji atrakino namus, rado A. L. žiūrint televizorių. Ji matė, kad šiam pilve guzas, tyrėjas pamatė, kad pilvas prapjautas, kraujas ir iškvietė greitąją. Ji klausė, kodėl jis taip pasielgė, šis sakė, kad nenori gyventi, kodėl, nesakė. Tyrėjas jos klausė, ar yra kokia duobė name, ji parodė garaže duobę. Tyrėjas paprašė jos kokio peilio. Ji garaže paėmė durklą, bet šis buvo kruvinas, tyrėjas liepė durklą padėti, nes juo A. L., pasirodo pilvą sau dūrė. Tada ji atnešė kitą peilį, matė, kad duobėje padangos, tyrėjas nuėmė padangas, prapjovė plėvelę duobėje, ji pamatė žalią kilimą. Paskui ją išvedė ir ji daugiau nieko nematė. Ji žinojo, kad kambaryje buvo žalias kilimas, bet atvykusi su policija, pastebėjo, kad kambaryje patiestas raudonas kilimas. Jai paskui pasakė, kad duobėje rastas kūnas. Kad A. L. laikytų šovinius ar ginklus, nežino, tik žino, kad 2004 ar 2005 metais parduotuvėje pirko orinį šautuvą, kartais juo šaudydavo kieme. Ji yra girdėjusi, kad A. L. ir V. T. vienas kitam skųsdavosi sunkiu gyvenimu, ligomis, daugiausiai skųsdavosi V. T., dažniausiai kai vartodavo alkoholį. Ji klausė, kodėl A. L. šovė, šis sakė, kad nebenorėjo gyventi abudu. Ji yra girdėjusi tokias kalbas, kad A. L. ir V. T. kraujo broliai, jie sakydavo, kad yra davę vienas kitam priesaiką, kad kai pasens, kai bus sunku, kai gulės ligos patale, tai padės vienas kitam išeiti iš gyvenimo, taip buvo kalbama alkoholio vartojimo metu, ji tai laikė vaikiškomis kalbomis. Taksistą I. K. pažįsta, jie visada kviesdavo tą patį taksistą, buvo su juo geri pažįstami. Ji po įvykio kalbėjo su I. K., šis sakė, kad išvežė tą draugą iš ( - ), o V. T. liko pas A. L.. Apie V. T. šeimynines aplinkybes tik tiek žino, kad šis su broliu nelabai bendravo, juo rūpinosi kaimynai.

28Liudytojas I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba taksi vairuotoju. A. L. pažįsta, yra remontavęs pas jį automobilį, santykiai geri. V. T. taip pat pažinojo, santykiai buvo draugiški, jis dažnai paveždavo V. T., nes šiam reikėdavo pagalbos, veždavo ir pas A. L. arba iš jo. Žino, kad V. T. sveikata buvo prasta, jis kartais tuo pasiskųsdavo. Buvo taip, kad vežė V. T. pas A. L.. V. T. važiavo kartu su dar vienu vyriškiu, kurio jis nepažįsta. Jis vežė juos į parduotuvę, paskui pas A. L.. Ką jie kalbėjo, kol jis vežė, neatsimena, tik suprato, kad jie ilgą laiką nesimatę. Tą pačią dieną, bet vėliau, jis tą žmogų, kurį atvežė kartu su V. T., išvežė, o V. T. liko pas A. L. kieme. Nuo to laiko jis V. T. nematė.

29Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis buvo pagarsinti liudytojo I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82–83), kad 2018 m. birželio 24 d. jam paskambino V. T. ir paprašė pavėžėti. Nuvažiavo prie ( - ) namo, kur V. T. atėjo su draugu, kurio jis asmeniškai nepažįsta. V. T. paprašė nuvežti į ( - ) esančią parduotuvę „( - )“, kur V. T. draugas nupirko 2 butelius degtinės. Juos nuvežė į ( - ), pas A. L.. Jis juos vežė apie 10.00 val. Maždaug apie 16.00 val. paskambino V. T. ir paprašė atvažiuoti. Jis atvyko ir nuvežė V. T. draugą prie „( - )“, tą vietą parodyti galėtų. V. T. liko kieme pas A. L., ( - ). Nuo to laiko jis V. T. nematė ir su juo nebendravo.

30Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino, kaip teisingus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Papildomai nurodė, kad pažįsta asmenį, pavardė Ž. Neatsimena, kad minėtą asmenį tą dieną būtų vežęs, bet gali būti, kad matė jį prie A. L. kiemo, lyg ir pasisveikino su juo, neatsimena, kad būtų jį vežęs kartu su V. T. draugu, bet taip galėjo būti. Žino, kad V. T. su A. L. buvo geriausi draugai.

31Liudytoja Z. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji paskelbė savo sūnėno V. T. paiešką. A. L. nepažįsta. 2018 m. birželio 26 d. atvažiavo jos brolis A. P. ir norėjo pasveikinti V. T. su vardo diena, bet namuose nieko nerado, telefonu niekas neatsiliepė. Ji turėjo raktą nuo V. T. buto, todėl nuėjo patikrinti, gal kas atsitiko. Bute nieko nebuvo, kaimynai sakė, kad V. T. nematė, todėl ji apie pranešė policijai. Kaip toliau vyko paieška, nežino. V. T. ieškojo, nes dingimas kėlė rūpestį, nes jo silpna sveikata, jis buvo po insulto, vartojo daug vaistų, nelabai valdė kairės rankos. Apie V. T. santykius su broliu žino tik tiek, kad po R. Z. tėvo mirties, šis žadėjo pakeisti butą, kad būtų lengviau V. T. vaikščioti iš antro aukšto į pirmą. Vėliau lyg planai pasikeitė, norėjo butą suremontuoti, bet viskas taip ir nutrūko. V. T. draugų nelabai žino, šis tik minėjo klasiokę N., kuri jam padėdavo ir T., kurį yra mačiusi pas V. T., kai šis jai skambino (teismo posėdžio metu atpažino kaip A. L.). Ji tada užėjo patikrinti ar jam viskas gerai, tai matė, kad T. ruošėsi vežti V. T. į ligoninę. Kad V. T. nebenorėtų gyventi, to nežino, alkoholio jau nebevartodavo, nes gerdavo daug vaistų. V. T. laidotuves organizavo jo mamos draugė O. M., buvo gauta valstybės išmoka, kas likusią sumą mokėjo, ji nežino, jie visi prisidėjo aukomis. R. Z. gyvena ( - ), grįždavo retai, bet laidotuvėse dalyvavo.

32Liudytojas V. S. (toliau tekste – V. S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gerai pažįsta A. L., pažinojo ir V. T., šių tarpusavio santykiai buvo labai geri. Apie 2018 m. birželio 24 d. įvykį sužinojo tik iš kalbų, negalėjo patikėti, kad A. L. galėjo nušauti. Yra girdėjęs kalbas, kad A. L. ir V. T. yra kraujo broliai, vienas kitam pasižadėję viskuo padėti. V. T. buvo charizmatiškas, jo visi klausė, mano, kad jis galėjo padaryti įtaką ir A. L.. V. T. sveikata buvo prasta, sakė, kad vis tiek negyvens, bet kai jis skųsdavosi, tai darydavo su šypsena. A. L. padėdavo daug kuo V. T., kai reikėjo, gyveno pas jį, prausė, valė, viską tvarkė.

33Liudytoja N. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. T. buvo jos klasiokas, ji ateidavo pas jį, padėdavo jam tvarkytis. A. L. pažįsta, kadangi šis ateidavo pas V. T., taip pat jam padėdavo. V. T. sakydavo, kad A. L. yra jo kraujo brolis. V. T. sveikata buvo prasta, jis nevaldė rankos, sveikata nesitaisė, jis sakė, kad ilgai negyvens.

34Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo E. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 190–191), kadangi paaiškėjo, kad liudytojas miręs.

35Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. pažįsta nuo labai seniai, su juo bendravo draugiškai, šis remontuodavo automobilius, tai paprašydavo, kad pažiūrėtu ir jo. Bendravo labai retai, nes jau 12 metų gyvena ( - ) ir į Lietuvą dabar grįžta labai retai, tai būna į metus du kartus. V. T. taip pat pažįsta, buvo draugai visą laiką ir nuo seniai, su šiuo bendravo ganėtinai daug, kadangi susitikti su juo dažnai negalėdavo, nes gyvena ( - ), tai dažnai bendravo telefonu ir „Skype“. Į Lietuvą buvo grįžęs 2018 m. birželio pabaigoje, per savo gimtadienį, kuris yra ( - ) d. 2018 m. ( - ) d. šventė gimtadienį, buvo jo mama ir keli draugai. Pas mamą išsimiegojo ir ryte išėjo į kaimą. Grįžtant į kaimą praėjo pro V. T. namą. Tuo metu su savimi neturėjo telefono, negalėjo paskambinti, nežinojo laiptinės durų kodo tai negalėjo užeiti, grįžo namo į kaimą. Grįžęs paskambino V. T., šis pasakė, kad užgėrė ir reikia pataisyti sveikatą. Jis pasiėmė degtinės ir su taksi atvažiavo pas jį, pasėdėjo apie valandą. Besėdint V. T. paskambino A. L.. Ką šie kalbėjo nežino, bet suprato, kad V. T. kvietėsi pas save A. L., o šis juos kvietė pas save. Tada jis su V. T. išsikvietė taksi, nusipirko degtinės ir nuvažiavo pas A. L. į ( - ) g., tiksliai namo numerio nežino. Pas A. L. sėdėjo, šnekučiavosi, gėrė atsivežtą degtinę. Kartu taip pat buvo Ž., pavardės jo nežino, gyvena ( - ) g. tiksliau nežino, šis prieš kelis mėnesius miręs. Būnant pas A. L., buvo užėjusi A. L. žmona. Jis buvo gerai įkaušęs, nes nebuvo gerai ir išsiblaivęs. Pas A. L., kiek pamena, kalbėjosi apie kažkokius gyvenimiškus dalykus, prisiminimus, jokių nesutarimų, konfliktų, ginčų ar pykčių nebuvo. Buvo draugiškas pasikalbėjimas prie butelio. Kadangi pirmadienį turėjo reikalų, nusprendė, kad užtenka todėl išsikvietė taksi. Kai atvažiavo taksi, jis kartu su Ž. išvažiavo, abu nuvažiavo į ( - ) kaimą. V. T. liko pas A. L.. Nuo to laiko nei V. T., nei A. L. nematė, nes pirmadienį susitvarkė reikalus, o antradienį ryte keltu išplaukė į ( - ). 2018 m. birželio 26 d. jau buvo ( - ). Po kelių dienų jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu, paklausė kada paskutinį kartą matė V. T. ir kokiomis aplinkybėmis. Jis pareigūnui pasakė tai ką ir dabar sako. Pareigūnas paminėjo, kad V. T. yra dingęs neaiškiomis aplinkybėmis. Tada kompiuteryje pažiūrėjo spaudą ir matė, kad yra ieškomas V. T.. Daugiau nieko paaiškinti negali. V. T. su A. L. draugai, jų tarpusavio santykių nežino, tik žino, kad A. L. paskutiniu metu, kai V. T. sveikata visai sušlubavo, šiam daug padėdavo. Kur reikėdavo paveždavo, apipirkdavo, bent taip jam sakė V. T.. Apie jokias sektas ar draugijas, kuriose būtų buvęs V. T., jis nieko nežino. A. L. namo kieme yra buvęs kelis kartus, bet kas ten tiksliai yra, nežino.

362018 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ( - ) skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad V. T. mirė nuo šautinio kiaurinio galvos sužalojimo, sukėlusio didelės apimties galvos smegenų trauminę destrukciją. V. T. mirė iš karto po šautinio galvos sužalojimo, apie 4-6 paros iki jo palaikų autopsijos. V. T. kūne yra vienintelis šautinis sužalojimas galvoje. Šūvio įėjimo anga yra kairiame smilkinyje, šūvio kanalas galvoje tęsiasi iš kairės į dešinę, iš priekio atgal ir iš viršaus žemyn, perverdamas smegenis ir sviedinio išėjimo anga yra dešinėje pakaušio pusėje. Poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke susidarė ne nuo smūgio į šią sritį, o išsivystė po šautinio sužalojimo per lūžusius kaukolės kaulus nutekėjus kraujui. Prieš mirtį V. T. buvo vartojęs alkoholį - jo kraujyje rasta 1.650/00 (promilės) etilo alkoholio. Šlapime 2.410/00 (promilės) etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama vidutiniu girtumo laipsniu. Šautinis sužalojimas galvoje padarytas vienu šūviu ir sviedinys buvo padengtas variu. Remiantis medicininiais duomenimis nustatyti sviedinio kalibro nepavyko. Paviršinis odos nubrozdinimas nosyje galėjo išsivystyti ir po mirties, jei žmogus krito kniūbsčias ar pan. Taip persišauti galvą galėtų ir pats nukentėjusysis, nors šūvio kanalo kryptis galvoje nėra būdinga savižudybei. Sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nėra. Po šautinio galvos sužalojimo dėl didelės apimties galvos smegenų trauminės destrukcijos nukentėjusysis negalėjo atlikti jokių savarankiškų veiksmų ir iš karto mirė. Spręsti kokioje pozoje buvo žmogus, kai jo galvą pervėrė sviedinys, nėra galimybės. Tokios apimties sužalojimai paprastai padaromi vidutinio galingumo rankiniu šaunamuoju ginklu. (1 t., b. l. 90–97).

372018 m. liepos 31 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad visuose tyrimui pateiktuose mikrodalelių mėginiuose (5 vnt.) šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Ant tyrimui pateiktų V. T. drabužių (liemenės, kelnių, marškinėlių, trumpikių, puskojinių (2 vnt.) bei kilimo šūvio pėdsakų dalelių nerasta. (1 t., b. l. 106–107).

382018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti yra pateiktas šaudyti tinkamas savadarbis nupjautavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant (vamzdis patrumpintas savadarbiu būdu, apsodas su rankena – savadarbiai) pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 1891/1930 metų pavyzdžio ( - ) sistemos šautuvas, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro šoviniais 7,62x543. Savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje. Tirti yra pateiktas šaudyti tinkamas Rusijos pramonės gamybos (įmonė „( - )“) 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas IZH 38 Nr. ( - ), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Tirti yra pateiktas netinkamas šaudyti Rusijos pramonės gamybos (įmonė „( - )“) 4,5 mm kalibro pneumatinis pistoletas ( - ) [rus. ( - )) Nr. ( - ), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis. Šis pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Tirti pateikti devyni šoviniai yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šoviniai 7,62 x 54R. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinka šaudyti iš tirti pateikto nupjautavamzdžio šautuvo. Tirti pateiktos penki šimtai kulkų yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro kulkos, skirtos daugelio modelių 4,5 mm kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tai nėra šaudmenys. Šios kulkos tinkamos šaudyti ir tinkamos šaudyti iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo. Tirti pateiktas vienas šovinys, yra tinkamas šaudyti specialios paskirties pirotechnikos gaminys/šaudmuo – pramoninės gamybos 26,5 mm signalinis, šviesos efekto (žalios spalvos) šovinys, skirtas atitinkamo kalibro signaliniams ginklams. Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „D“ kategorijos šaudmenims (1 t., b. l. 109–112).

392018 m. spalio 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktas objektas nėra sprogmuo – tai yra savadarbis skeveldrinis sprogstamosios medžiagos užtaisas, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos 140 g briketą, metalines skeveldras – 145 vienetus metalinių strypelių, lipnią juostą, siūlus ir pramoninės gamybos „( - )“ (rus. „( - )“) markės imitacinį sprogdiklį. Objektas nevertintinas kaip sprogmuo dėl netinkamai parinkto sprogdiklio – šios markės sprogdiklių detonatoriai yra užpildyti sprogimo efekto pirotechniniu mišiniu, kurio sprogimo energijos nepakaktų sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) inicijavimui (susprogdinimui). Tirti pateiktame objekte esanti sprogstamoji medžiaga – trotilas (TNT) sprogdinimui tinkama; „( - )“ (rus. „( - )`“) markės imitacinis sprogdiklis sprogdinimui tinkamas (1 t., b. l. 128–131).

402018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad:

41- ant minkštasuolio apmušalo fragmento, paimto 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu.

42- ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. birželio 29 d. apžiūrint įvykio vietą ( - ), tiriant pažymėto Nr. l, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

43- ant keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), tiriant pažymėtų Nr. 2–5, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. T. genotipu.

44- ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. liepos 2 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ). tiriant pažymėtų Nr. 6, Nr. 7, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. T. genotipu.

45- ant mėlynos spalvos skuduro, paimto 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 7), kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu.

46- ant dešinės kojos šlepetės, paimtos 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), žmogaus kraujo nerasta (mėg. Nr. 10), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

47- ant kairės kojos šlepetės, paimtos 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), rasta žmogaus kraujo kurio genotipas sutampa su V. T. genotipu.

48- ant rankšluosčio, paimto 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), žmogaus kraujo nerasta (mėg. Nr. 25), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su A. L. genotipu.

49- ant lentos, paimtos 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 35), kurio genotipas sutampa su V. T. genotipu.

50- ant kilimo, paimto 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( - ), rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 36), kurio genotipas sutampa su V. T. genotipu.

51- ant objekto, panašaus į šaunamąjį ginklą, paimto 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio vietą, ( - ), tiriant pažymėto Nr. l. rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 27, Nr. 28), netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

52- ant objekto, panašaus į šaunamąjį ginklą, paimto 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio vietą, ( - ), tiriant pažymėto Nr. 2, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 29, Nr. 31), netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

53- ant objekto, panašaus į šaunamąjį ginklą, paimto 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio vietą, ( - ), tiriant pažymėto Nr. 3. rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 32, Nr. 33), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 34), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių A. L., V. T..

54- ant dėžutės, paimtos 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio vietą, ( - ), tiriant pažymėtos Nr. l, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 13), netinkamų asmens tapatybei nustatyti. Dėžutėje Nr. l buvusios kulkos yra netinkamos lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui atlikti.

55- ant dėžutės, paimtos 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio vietą, ( - ). tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 14), netinkamų asmens tapatybei nustatyti. Ant tirti pateiktų penkių šovinių, buvusių dėžutėje Nr. 2, tiriant pažymėtų Nr. 1-5, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

56- ant keturių šovinių, paimtų 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio vietą, ( - ) tiriant pažymėtų Nr. 6-9, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti.

57- ant objekto, panašaus į šovinį, paimto 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio vietą, ( - ), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti (1 t., b. l. 117–122).

582018 m. birželio 27 d. Pareiškimu apie padarytą nusikaltimą Z. V. pranešė, kad nuo 2018 m. birželio 21 d. nėra žinoma V. T. buvimo vieta, telefonas išjungtas, nurodė, kad paskutinį kartą matė V. T. 2018 m. birželio 21 d. 12.30 val. jo bute adresu ( - ), o paskui V. T. telefonu neatsiliepė (telefonas išjungtas), bute jo nėra. V. T. gyveno vienas, turėjo neįgalumą, niekur nedirbo. Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, adresu ( - ), įėjimas į butą nepažeistas, daiktai sudėti įprastine tvarka, akivaizdžių smurto, grumtynių požymių neaptikta (1 t., b. l. 18–20).

592018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta ir pridėtos fotolentelės matyti, kad atvykus adresu ( - ), matoma teritorija aptverta tvora. Kieme ant rampos stovi baltos spalvos automobilis Toyota. Už automobilio garažas. Garažo vienos durys atidarytos, kitos užstatytos metalo plokštėmis. Garažo viduryje 180x80 cm dydžio, 103 cm. gylio duobė. Duobėje matoma pridėta permatomos ir juodos spalvos polietileno plėvelės, kuri per vidurį įpjauta. Įpjovimo vietoje matyti žalios spalvos kilimas. Nuėmus juodos spalvos ir permatomą plėveles ant žalios spalvos kilimo matyti raudonos dėmės. Išėmus iš duobės kilimą, pakėlus permatomą plėvelę, rastas ant dešinio šono gulintis stambus žmogus, kurio galvos nesimato, be gyvybės ženklų. Apžiūrimas prie garažo, kiemo kairėje stovintis metalinių konstrukcijų ūkinis pastatas. Pastato durys stumdomos, įėjus į vidų kairėje prie durų stovi šaldytuvas, ant jo metalinė spinta. Spintoje trys lentynos, kuriose įrankiai, varžtai, kitos smulkios detalės. Apatinėje spintos lentynoje padėtas durklas su makštimi. Išėmus durklą iš makšties, ant ašmenų matyti raudonos spalvos dėmes. Prie ūkinio pastato stovi du šiukšlių konteineriai. Vienas konteineris skirtas stiklui, kuris pilnas stiklinių butelių ir buteliukų, kitokių stiklo šukių. Iš konteinerio paimamas 1 ltr talpos stiklinis degtinės butelis su užrašu ant etiketes „Finlandia“. Tęsiant apžiūrimas gyvenamasis vieno aukšto su palėpe namas. Įėjus į kambarį Nr. 1 palei langą ant sienos sukabinti suvenyrinei durklai. Dešinėje prie sienos fotelis, sofa, spinta. Ant sofos padėtas mėlynos spalvos skuduras su galimai kraujo dėmėmis, paimamas. Kambario viduryje du foteliai, ant vieno fotelio sėdimos dalies kampo matomos dėmės. Fotelio apmušalo fragmentas išpjaunamas, paimamas. Už sofos, palei dešinę sieną stovi spinta, prie spintos ant grindų matomas avalynės pėdsakas, galimai kraujo, daktiloskopuojamas (paimamas). Kambario kairėje prie pečiaus atremta lenta su rudos spalvos dėmėmis, paimama. Prieangyje, prie durų į kambarį Nr. 4 matomas avalynės pėdsakas, galimai kruvinas, kuris daktiloskopuojamas. Prieangyje ant grindų ir ant spintelės, stovinčios dešinėje, matomos galimai kraujo dėmės, kurios paimamos. Nuo spintelės prieangyje paimamos guminės šlepetės. Iškeltas iš garažo duobės apžiūrimas lavonas. Vyriškos lyties lavono apranga: liemenė pilkos spalvos, juodos spalvos marškinėliai, tamsiai mėlynos kelnės, margos, pilkšvos languotos trumpikės. Liemenės išorinėje kišenėje MP3 grotuvas su ausinėmis, kairėje vidinėje kišenėje V. T., gim. ( - ) pasas, piniginė su 20 eurų, viskas šlapia, permirkę galimai krauju. Sužalojimai: kairio smilkinio srityje žaizda apie 5x5 cm ploto, jos kraštai nelygus. Suglaudus jos kraštus lieka odos trūkumas. Pro žaizdą matyti kaukolės kaulų trūkumas apie 3,5cm skersmens, čiuopiama kaulų lūžiai. Pro kaulų trūkumą matyti sužalotos smegenys. Kūno paviršiuje, lūpose ir kitur sužalojimų nėra. Čiuopiant kūną, išskyrus galvos kairės pusės, kitų pakitimų nejaučiama (1 t., b. l. 27–62).

602018 m. liepos 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus prie namo ( - ), įėjimas į namą yra užrakintas ir užplombuotas policijos plomba. Namo duris atrakina V. F.. Įėjus į kambarį Nr. 1, prie kairės sienos stovi šaldytuvas, pečius, virš jų lubose matyti liukas patekimui į palėpę. Atvėrus liuko apatinį dangtį, į angą įkišus ranką apčiuopiama metalinė dėžutė, kurios viduje 5 vnt. šovinių. Apžiūrint angą lubose, užčiuopiamas medžiaginis audinys. Patraukus jį iš lubų angos ištraukiamas margos medžiagos gabalas, į kurį susuktas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą. Daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, ištaisomas, jo viduje rasti 4 vnt. šovinių. Apžiūrint rūbų spintą, stovinčią prie kairės sienos, atidarius jos duris po rūbais rastas daiktas, panašus į orinį šautuvą. Apžiūrint kitą spintelės dalį, atidarius viršutinės dalies dureles, spintoje rasta metalinė dėžutė „( - )“, kurioje švininės kulkos, skirtos šaudyti iš orinio šautuvo. Apžiūrint minėtą spintą rastas daiktas, panašus į sprogmenį su sprogdikliu. Apie tai informuotas ( - ) apskr. VPK budėtojas, įvestas planas „skydas“. Į įvykio vietas atvykus Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojams, sprogmuo neutralizuotas ir išvežtas ekspertizei. Tęsiant apžiūrą, toje pačioje spintoje, kur buvo rastas sprogmuo, viršutinėje dalyje rastas daiktas panašus į šovinį. Kitoje kambario pusėje, prie įėjimo į kambarį durų stovinčioje spintoje rastas daiktas, panašus į pistoletą. Apžiūrėjus kambarį Nr. 1 kiaurinių pažeidimų sienose, balduose nepastebėta, ant grindų kulkų ir šovinių tūtelių nerasta. Pro gyvenamojo namo duris išėjus į lauką ir pasukus į kairę, paėjus 3 m. iki garažo, kurio duobėje buvo rastas kūnas, sukama į kairę ir praėjus padarytą praėjimą tarp gyvenamojo namo ir garažo pasukama į dešinę. Priešais matomos metalinės durys į sandėliuką. Atidarius metalines duris, sandėliuke rastas metalinis vieno rato karutis. Apžiūrint karutį ant jo išorinės kairės pusės matyti rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Paimama minėtos dėmės nuoplova. Karučio viduje matyti rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Paimama minėtos dėmės nuoplova. Nuo karučio kraštų vidinių sienų paimamos mikrodalelės (1 t., b. l. 63–75).

61III.

62Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

63Dėl nužudymo

64Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

65Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

66BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama ar sveikata sužalojama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

67Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. Teismo nuomone visi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis į nukentėjusįjį šovė ir jo mirtį sukėlusius sužalojimus padarė būtent kaltinamasis A. L. kaltinime nurodytą datą, nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis. Dėl šio fakto iš esmės ginčo byloje nėra. Tačiau kaltinamasis tiek paskesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teigė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, todėl šioje byloje būtina įvertinti, kokia buvo įvykių eiga ir priežastys.

68Nors kaltinamasis nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena nuo to momento, kai po išgertuvių palydėjo V. T. ir E. Š. link savo kiemo vartelių iki tol, kol pamatė svetainėje ant grindų gulintį negyvą V. T., o jo paties rankose buvo nupjautavamzdis ginklas, tačiau jo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas pirmą kartą 2018 m. birželio 30 d. (2 t., b. l. 73–75) jis nurodė, kad nežino, kur yra V. T., matė jį paskutinį kartą 2018 m. birželio 24 d. savo namuose, po išgertuvių palydėjo jį su draugu iki vartelių ir nuėjo į namus, nuo tos dienos daugiau jo nematė. Apklausiamas antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 3 d. (2 t., b. l. 77–80), A. L. pakeitė parodymus, nurodė, kad 2018 m. birželio 24 d. po išgertuvių su V. T. ir pastarojo draugu palydėjo juos iki kiemo vartelių, toliau nieko neatsimena, o paskui atsimena, kad jam sėdint ant sofos, ir laikant rankose ar rankoje nupjautavamzdį šautuvą (karabiną), prieš jį ant kelių klūpėjo V. T. ir sakė, kad jis turi įvykdyti priesaiką, atsigulė ant grindų ant pilvo, pirštu parodė į dešinį smilkinį ir pasakė spausti ten, ginklas buvo prie V. T. galvos ir jis vieną kartą paspaudė gaiduką. Po šūvio jis atsigavo, norėjo nusišauti pats, bet negalėjo užtaisyti šautuvo. Parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 85–88) A. L. davė iš esmės analogiškus paaiškinimus, taip pat teigė, kad aplinkybių nuo to momento, kai palydėjo draugus iki kiemo vartelių iki to momento, kai pamatė kambaryje ant grindų gulintį V. T. su skyle galvoje, o jis pats sėdėjo ant sofos su šautuvu rankose, neatsimena, tačiau atsimena, kad V. T. pats atsigulė ant grindų, rodė jam vietą prie smilkinio, į kurią reikia šauti, ir sakė jam spausti. Tik vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 91), 2019 m. birželio 10 d. (1 t., b. l. 98–99) ir teisme A. L. ėmė teigti, kad šūvio aplinkybių visiškai neatsimena. Akivaizdu, kad dėl tokio kaltinamojo parodymų nenuoseklumo nėra galimybės vadovautis kaltinamojo parodymais toje dalyje, kurios nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje, todėl teismas vadovaujasi tais kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti duomenys byloje, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

69Teismas sprendžia, kad būtent antrieji A. L. parodymai, duoti 2018 m. liepos 3 d., labiausiai atitinka įvykio aplinkybes, jie duoti praėjus mažiausiai laiko po įvyko, yra detaliausi, juose yra daugiausiai sutapimų su kitais įrodymais byloje – liudytojos V. F. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvada dėl kraujo mėginių tyrimo, šiuos parodymus A. L. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 85–88), todėl būtent šiais parodymais teismas vadovaujasi.

70Specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., b. l. 90–95) patvirtina, kad V. T. mirė nuo vienintelio šautinio kiaurino galvos sužalojimo, 4–6 paros iki autopsijos. Kaltinamasis nurodė, kad abejoja specialisto išvados patikimumu, kadangi išvadoje nurodyta, kad šūvio įėjimo anga yra kairiame smilkinyje, šūvio kanalas galvoje tęsiasi iš kairės į dešinę, iš priekio atgal ir iš viršaus žemyn, perverdamas smegenis ir sviedinio išėjimo anga yra dešinėje pakaušio pusėje, nors jis sėdėjo V. T. iš dešinės pusės, matė į jį atsuktą dešinę galvos pusę, todėl negalėjo būti šūvis atliktas į kairę galvos pusę. Tačiau teismas sprendžia, kad abejoti specialisto išvados patikimumu nėra jokio pagrindo, specialų tyrimą atliko didelę patirtį ir ilgalaikį darbo stažą turintis teismo medicinos ekspertas, jo nustatytos aplinkybės sutampa ir su kitais įrodymais byloje – 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad teismo medicinos ekspertui įvykio vietoje apžiūrėjus lavoną nustatytas sužalojimas kairio smilkinio srityje. Gi pats kaltinamasis įvykio metu nebuvo blaivus, todėl vadovautis jo parodymais dėl šūvio mechanizmo nėra jokio pagrindo, juolab, kad tokių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.

71Byloje tiek kaltinamojo parodymais, tiek teisme apklaustų liudytojų I. K. bei V. F. parodymais, taip pat pagarsintais liudytojo E. Š. parodymais be abejonių nustatyta, kad V. T. 2018 m. birželio 24 d. kartu su A. L. ir E. Š., A. L. namuose vartojo alkoholį. Liudytojo E. Š. parodymais nustatyta, kad jis iš A. L. namų tą pačią dieną išvyko taksi, o V. T. liko pas A. L. kieme. Šie liudytojo parodymai sutampa su liudytojo I. K. parodymais, duotais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pas A. L. antrą kartą tą pačią dieną atvyko apie 16.00 val. ir matė, kad V. T. pasiliko pas A. L.. Abejoti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jokio jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.

72Kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kad jo namuose be jo ir V. T. būtų dar kitų asmenų, tokių duomenų byloje nėra. Nors 2018 m. lapkričio 2 d. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 122) nurodyta, kad ant šaunamojo ginklo Nr. 2 (iš tiriamosios dalies matyti, kad tai įvardinta daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, su medine buože, kas atitinka 2018 m. rugpjūčio 29 d. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 109–111) nurodytą savadarbį nupjautavamzdį ginklą) rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenybei nustatyti tiriant DNR, tačiau pats kaltinamasis patvirtino, kad būtent jis laikė šaunamąjį ginklą rankose, be to, Specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., b. l. 90–95) patvirtina, kad šūvio kanalo kryptis galvoje nėra būdinga savižudybei. Taip pat, 2018 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., b. l. 106–107) patvirtina, kad ant V. T. rankų šūvio pėdsakų dalelių nerasta, t. y. pagrindo spręsti, kad V. T. galėjo nusišauti pats, nėra. Kaltinamasis nurodė, kad šaunamojo ginklo niekas kitas paimti negalėjo, nes jis buvo jį paslėpęs palėpėje, niekas nežinojo kur ir nors apie tai žinojo tik V. T., tačiau šis ginklo paimti pats negalėjo, nes ginklas buvo paslėptas aukštai. Įvertinus V. T. sveikatos būklę, t. y. tai, kad jo judėjimas buvo apsunkintas, jis sunkiai vaikščiojo, ką patvirtino ir liudytojai V. F., I. K., Z. V., E. Š., N. T., akivaizdu, kad ir žuvusysis negalėjo pats ginklo iš slėptuvės išimti. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad V. T. nušovė būtent A. L..

73Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad V. T. liepė jam šauti į galvą, kad jis V. T. liepiamas nuspaudė gaiduką ir taip nušovė V. T. tėra tik jo prielaida, kaip galėjo klostytis įvykiai, o ne aiškus prisiminimas apie įvykio aplinkybes, kadangi jis buvo užhipnotizuotas ir taip įtakotas V. T., kad atliktų pastarojo nurodytus veiksmus, t. y. nušautų, nors pats jis to nenorėjo daryti ir ne kartą buvo atsisakęs. Tačiau, kaip minėta, teismas sprendžia, kad būtent vėlesni kaltinamojo parodymai, kad jis šūvio aplinkybių neatsimena, nes buvo užhipnotizuotas tai tik pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, duota galimai siekiant išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę. Nors bylos duomenys, t. y. tiek kaltinamojo parodymai, tiek visų apklaustų liudytojų parodymai iš tiesų patvirtina, kad A. L. ir V. T. buvo itin geri draugai, vertino vienas kitą kaip brolį, daug bendravo, A. L. itin rūpinosi savo draugu, teikė jam pagalbą, jie buvo įsipareigoję vienas kitam, kad esant reikalui padės vienas kitam išeiti iš gyvenimo, ką patvirtina ne tik kaltinamojo, bet ir liudytojų V. F., V. S., N. T. parodymai, tačiau ta aplinkybė, kad galimai pats V. T., būdamas neblaivus (šią aplinkybę patvirtino specialisto išvada dėl alkoholio kiekio kraujyje), galimai reikalavo kaltinamojo įvykdyti duotą priesaiką ir jį nušauti, o kaltinamasis, taip pat būdamas neblaivus (šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamojo ir liudytojo E. Š. parodymai, kad jie trise išgėrė du butelius degtinės), šį reikalavimą spontaniškai įvykdė, jokios įtakos kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei neturi. Nors kaltinamasis nurodė, kad apsvaigimas nuo alkoholio įtakos jo veiksmams neturėjo, kadangi jis negalėjo būti tiek apsvaigęs, kad nesuprastų ką daro, vartodamas alkoholį jis žino savo ribas, o draugą nušovė tik dėl to, kad buvo pastarojo užhipnotizuotas, tačiau vis dėl to, nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu panaudotą hipnozę ar kokį kitą poveikį jo psichikai, teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. elgesį sąlygojo ne hipnozė, o jo individualūs psichologiniai ypatumai – asmenybės egocentriškumas, impulsyvus ir dirglus reagavimas subjektyviai sudėtingose situacijose bei jo fiziologinė būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, kas yra konstatuota 2019 m. kovo 4 – balandžio 3 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. ( - ) (2 t., b. l. 44-51). Ekspertizės atlikimo metu A. L. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas ir psichikos bei elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, kurie jam netrukdė ir netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis nurodė, kad niekas nevertino ir netyrė jo nurodytų aplinkybių apie patirtą hipnozę, tačiau šis kaltinamojo nurodytas argumentas nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš to paties ekspertizės akto, kaltinamojo paaiškinimai apie patirtą hipnozę buvo įvertinti tiek teismo psichiatrų ir psichologų ekspertų, tačiau buvo nustatyta, kad A. L. pasakojimas apie hipnozę yra fragmentiškas, pateikiami prieštaringi duomenys, jis nesugeba jų patikslinti, save jis yra linkęs pateikti teigiamai, o atsakomybę perkelti kitiems, jo pateikiami neva liguisti išgyvenimai neatitinka jokių klinikinių psichozinio sutrikimo diagnostinių kriterijų.

74Dėl kaltinamojo kaltės turinio teismas sprendžia atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą ir įrankį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. A. L. veikė panaudodamas pavojingą kūną žalojantį daiktą – šaunamąjį ginklą, nukentėjusiajam šovė į gyvybiškai svarbią kūno vietą – į galvą, dėl ko nukentėjusysis iš karto mirė, jokio išorinio poveikio kaltinamojo psichikai nebuvo nustatyta, savo veiksmų esmę jis galėjo suprasti, galėjo juos valdyti. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis, po šūvio ėmėsi veiksmų paslėpti nusikaltimo pėdsakus – paslėpė ginklą, išgabeno kūną ir paslėpė jį garažo duobėje, uždengė taip, kad nesklistų kvapas, išvalė kambarį, slėpė kitus įkalčius. Kaltinamasis ir teisme sakydamas paskutinį žodį patvirtino, kad kaltas nesijaučia, nes įvykdė savo pareigą, dėl kurios buvo prisiekęs. Visa tai rodo, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, veikiant sąmoningai ir numatant šių veiksmų pasekmes. A. L., šaudamas nukentėjusiajam į galvą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti žalingi padariniai (taip pat, kad gali būti atimta gyvybė), ir to norėjo bei to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

75Taigi teismas konstatuoja, jog iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl V. T. nužudymo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

76Dėl disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sprogmenimis

77Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šių nusikaltimų būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia.

78Kaltinamasis kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl kaltinime išvardintų šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamosios medžiagos laikymo visiškai pripažino.

79Paties kaltinamojo prisipažinimas, kad jis, neturėdamas leidimo, sąmoningai, suprasdamas, kad tokiu daiktus laikyti yra įstatymo uždrausta ir anksčiau paminėti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas, specialisto išvados (1 t., b. l. 109–112, 128–131) neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė vieną šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir didelės galios sprogstamąją medžiagą. Kaltinamasis suprato jo laikomų daiktų pobūdį, paskirtį, nurodė, kad žinojo, jog tokius daiktus laikyti yra draudžiama, todėl juos slėpė, todėl konstatuotina, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamais padarė tiesiogine tyčia.

80Nors kaltinamasis, pripažindamas faktines aplinkybes dėl kaltinime nurodytų daiktų turėjimo, teigė, kad kaltės nepripažįsta, kadangi šie daiktai jam nepriklausė nuosavybės teise, o neva buvo V. T. jam duoti pasaugoti, tačiau aplinkybė, kam priklauso laikomi daiktai, kurie sudaro BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, tam pakanka vienos iš BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvių veikų, nagrinėjimu atveju – laikymo, todėl kaltinamojo A. L. veika pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai.

81A. L. buvo kaltinamas ir kita alternatyvia BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – aukščiau nurodytų daiktų įgijimu. Tačiau kaltinime buvo nurodyta, kad jis šiuos daiktus neturėdamas leidimo įgijo iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis bet nevėliau kaip iki 2018 m. birželio 24 d. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 3 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir buvo nurodyta kaltinime, nei bylos nagrinėjimo metu teisme jokių objektyvių duomenų apie šių daiktų įgijimą nepaaiškėjo, kaltinamojo parodymai dėl šių aplinkybių taip pat nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad trotilą jis rado prie šiukšlių konteinerio labai seniai, dar tarybiniais laikais parsinešė namo, nes kiekvienas vyras turi turėti ginklą, taip pat teigė, kad karabiną su šaudmenimis jam davė pasaugoti V. T., kadangi pas save bute negalėjo laikyti. Teisme kaltinamasis teigė, kad visus kaltinime išvardintus daiktus jam atnešė maišelyje V. T., o vėliau atsakydamas į klausimus jau nurodė, kad trotilą jis tikrai rado ir parsinešė namo, o vėliau parodė jį V. T., kuris iš jo trotilą nusipirko už 100 litų. Teismas sprendžia, kad esminės kaltinime nurodytų daiktų įgijimo kuria nors iš aukščiau nurodytų įgijimo formų aplinkybės nėra nustatytos, o remiantis tik paties kaltinamojo paaiškinimu, yra tik preziumuojamos. Todėl, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų A. L. pareikštą kaltinimą dalyje dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų ir didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos įgijimo, A. L. turi atsakyti tik už tuos veiksmus, kuriuos atliko ir kuriems įrodyti byloje surinkta pakankamai įrodymų – kaltinime nurodytų daiktų laikymą. Dėl šių priežasčių, aukščiau nurodyta aplinkybė dėl šaudmenų, šaunamojo ginklo ir sprogstamosios medžiagos įgijimo iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis bet nevėliau kaip iki 2018 m. birželio 24 d. šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta ir netiksli, paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes dėl šių daiktų laikymo. Tokia kaltinimo korekcija neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

82Taip pat kaltinime A. L. buvo nurodyta, kad jis be šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenį, t. y. vieną savadarbį skeveldrinį sprogstamąjį užtaisą, pagamintą panaudojant vieną sprogdinimui tinkamą 140 g. pramoninės gamybos didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) briketą, 145 vnt. metalinių strypelių, lipnią juostą, siūlus ir pramoninės gamybos „( - )“ markės imitacinį sprogdiklį. Tačiau, kaip matyti iš 2018 m. spalio 4 d. Specialisto išvados (1 t., b. l. 128–131), tirti pateiktas objektas, panašus į sprogmenį su sprogdikliu nėra sprogmuo dėl netinkamai parinkto sprogdiklio, kurio sprogimo energijos nepakaktų sprogstamosios medžiagos – trotilo susprogdinimui. Abejoti specialisto išvados patikimumu teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių iš kaltinimo A. L. šalinama aplinkybė dėl didelės sprogstamosios galios sprogmens laikymo, tačiau paliekama aplinkybė dėl didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo laikymo, kas nekeičia kaltinamojo veiksmų teisinės kvalifikacijos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

83IV.

84Bausmės skyrimas

85Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

86Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nužudymo laikytina tai, kad nusikalstamą veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje objektyvių įrodymų apie kaltinamojo neblaivumą nusikaltimo padarymo metu nėra, tačiau tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų E. Š. parodymais nustatyta, kad iki smurtinių veiksmų atlikimo jis suvartojo nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės, ir visa tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams. Ši aplinkybė, kaip turėjusi įtakos kaltinamojo veiksmams, pripažinta ir ekspertizės akte (2 t., b. l. 44-51). Atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl abiejų nusikalstamų veikų nenustatyta. Teismas vertina kaltinamojo poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių pripažinimo, kita vertus, neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

87Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis iš esmės pripažino, kad nušovė V. T. ir kad laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą, įmontuotą sprogstamajame užtaise, tačiau kaltę jis pripažino tik iš dalies, teigė, kad nužudė žmogų būdamas užhipnotizuotas, be to, dėl nusikaltimų visiškai nesigailėjo, teigdamas, kad įvykdė draugui duotą pažadą, nors pripažino, kad namuose laikė uždraustus daiktus, tačiau neigė jų nuosavybę, nesigailėjo juos laikęs, taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

88Nors kaltinamasis nurodė, kad V. T. nušovė dėl to, kad šis prašė įvykdyti priesaiką padėti jam išeiti iš gyvenimo, nes jam buvo blogai gyventi, tačiau pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 7 punktą lengvinančia kaltininko atsakomybę aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusysis V. T. ir turėjo sveikatos problemų, sunkiai vaikščiojo, tačiau jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, žmonių, kurie juo rūpinosi, jis buvo sąmoningas, kaip nurodė nukentėjusysis R. Z., ketino įsidarbinti ir dirbti iš namų, todėl pagrindo manyti, kad jis buvo beviltiškoje padėtyje nėra.

89Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

90Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

91A. L., būdamas ankščiau teistas už sunkų smurtinį nusikaltimą, padarė sunkią (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 253 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkią (BK 11 straipsnio 6 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis) nusikalstamas veikas, kurias įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmes – nuo ketverių iki aštuonerių metų pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir nuo septynerių iki penkiolikos metų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Vienu iš nusikaltimų sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus tik pusei metų nuo nuosprendžio priėmimo, t. y. teismo parodytas pasitikėjimas jam jokios teigiamos įtakos nepadarė, pasitikėjimo jis nepateisino, vėl padarė labai sunkų nusikaltimą ir per visą bausmės atidėjimo laiką darė sunkią nusikalstamą veiką. Jis baustas ir administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 18). Taip pat teismas įvertina ir tai, kad jis dirbo, liudytojų charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametę dukrą, su kuria nors ir negyvena, tačiau rūpinasi.

92Teismas, įvertinęs A. L. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet tuo pačiu atsižvelgdamas ir į pastarojo prisipažinimą šovus į nukentėjusįjį, į tai, kad jokių duomenų apie tai, kad jo padarytą labai sunkų nusikaltimą įtakojo kokios nors žemos (savanaudiškos, vandališkos, keršto ar pavydo) paskatos, į kaltinamojo senyvą amžių, konstatuoja, jog pastarajam skirtinos nusikaltimų sankcijose numatytam vidurkiui artimos bausmės (10 metų laisvės atėmimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 5 metai pagal BK 253 straipsnio 2 dalį) bus teisingos ir pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

93Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės kaltinamajam subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu.

94Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (3 metai laisvės atėmimo) ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė.

95A. L. laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 29 d. (2 t., b. l. 102–103). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 1 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas tęsiamas iki šiol. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalys).

96V.

97Civilinio ieškinio išsprendimas

98Nukentėjusysis R. Z., mirusiojo brolis, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 12 000 Eur neturtinės žalos ir 4775 Eur turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 153–155). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė.

99Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Šiuo atveju dėl V. T. mirties yra kaltas A. L., todėl pastarasis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje.

100Dėl turtinės žalos priteisimo

101Nukentėjusysis R. Z. savo ieškinį dalyje dėl 4775 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis brolio laidojimo išlaidomis – 560,33 Eur, kurių nepadengė iš valstybės gauta laidojimo pašalpa, kelionės į Lietuvą iš gyvenamosios vietos užsienyje (( - )) ir pragyvenimo Lietuvoje laidotuvių laikotarpiu išlaidomis – 353,37 Eur + 160 Eur bei negautomis pajamomis – 3701,30 Eur. Nukentėjusiojo ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas rašytinais įrodymais (1 t., b. l. 156, 157–158, 159–172), nukentėjusiojo paaiškinimais, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamojo A. L. priteistina 4775 Eur turtinei žalai atlyginti R. Z. naudai.

102Dėl neturtinės žalos priteisimo

103Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

104Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

105Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje nekvalifikuoto tyčinio nužudymo bylose nužudytųjų broliams ir seserims priteisiama nuo 2 000 eurų iki 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-162-895/2015, 2K-292-489/2015, 2K-630-511/2015, 2K-179-699/2016, 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018). Taigi nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl 12 000 Eur neturtinės žalos dydžio išeina iš teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos ribų tokio pobūdžio bylose. Be to, teismas, išklausęs R. Z. paaiškinimus, liudytojų parodymus apie jo ir V. T. santykius, negali pripažinti, jog jų ryšys buvo tiek stiprus, artimas ir glaudus, jog teismas galėtų tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Teismas neginčija nukentėjusiojo teiginių apie tai, jog jie buvo likę vieninteliai artimi giminaičiai (broliai), kad bendravo tarpusavyje ir palaikė pakankamai glaudų tarpusavio ryšį, kad R. Z. padėjo broliui finansiškai, visgi pastebėtina, kad tai nebuvo toks stiprus ryšis, koks nustatomas kitose bylose, kai nukentėjusysis ir jo artimasis iki nužudymo nuolat kartu gyveno ir palaikė itin artimus ryšius. R. Z. pagelbėdavo V. T. skirdamas dalį pinigų pragyvenimui, po mirties būtent jis palaidojo V. T., visgi neabejotini neigiami emociniai išgyvenimai dėl V. T. mirties, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokią žymią, kaip prašo R. Z., jam padarytą neturtinę žalą. Broliai negyveno kartu, R. Z. gyveno užsienyje, dažniausiai bendraudavo telefonu ar internetu, o V. T. būtinąją ir neatidėliotiną pagalbą teikdavo kiti asmenys, apie kuriuos nukentėjusysis nieko nežinojo. Įvertintina ir tai, kad R. Z. brolis neteko gyvybės dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, tačiau atsižvelgiama ir tai, kad jokių kaltinamojo žemų paskatų nužudant nebuvo nustatyta, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis senyvo amžiaus, turi išlaikytinę ir jo galimybės atlyginti reikalaujamo dydžio turtinę žalą yra labai ribotos. Teismas atsižvelgęs į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tyčios formą, kaltininko turtinę padėtį ir teismų precedentus panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkina iš dalies, nes jis yra per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos ir priteisia 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

106VI.

107Kiti klausimai

108Daiktai

109Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1101) 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai (1 t., b. l. 33), saugomi UAB „( - )“ (1 t., b. l. 132–133): apmušalo fragmentas – vokas; nuoplovos, 3 vnt. – vokas; daktiloskopinės plokštelės – vokai; guminės šlepetės, 1 pora – paketas; mėlynos spalvos skuduras – paketas; mėlynos spalvos rankšluostis – dėžėje; stiklinis butelis – dėžėje; lenta (su dėmėmis) – įpakuota popieriuje; žalios spalvos kilimas – įpakuotas popieriuje; polietileno plėvelės, 3 vnt. – dėžėje, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

1112) Piniginė, mp3 grotuvas, 20 eurų voke, priklausę V. T., 2018 m. liepos 5 d. daiktų pateikimo protokolu VTMT ( - ) skyrius pateikti V. T. rūbai (1 t., b. l. 98), sunaikintini, kadangi permirkę krauju (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

1123) 2018 m. liepos 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai (1 t., b. l. 65)– tamponai su nuoplovomis nuo karučio vidaus – vokai; lipni juosta su mikrodalelėmis nuo karučio vidinių sienų – vokas, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); daiktai 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu perduoti saugoti ( - ) apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui (1 t., b. l. 113–115): daiktas, panašus į orinį šautuvą – popierinis paketas; metalinė dėžutė „( - )“ su kulkomis – plastikinis paketas Nr. ( - ); daiktas, panašus į pistoletą – popierinis paketas, perduotini ( - ) apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui sprendimo dėl tolimesnio minėtų nešaunamųjų ginklų realizavimo ir (ar) naudojimosi juo priėmimui;

1134) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateikti A. L. drabužiai (2 t., b. l. 14–16), 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas daiktas (1 t., b. l. 33), saugomas UAB „( - )“ (1 t., b. l. 132–133) – durklas dėžėje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžintini teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

1145) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateikta A. L. asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ) (2 t., b. l. 11–13), kuri 2019 m. birželio 10 d. raštu persiųsta ( - ) (2 t., b. l. 64), gražintina A. L.;

1156) Kompaktiniai diskai–3 vnt., esantys byloje, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

116Bylinėjimosi išlaidos

117R. Z. civiliniu ieškiniu prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidas – 100 eurų (1 t., b. l. 174) ir atstovavimo išlaidas – 400 eurų (1 t., b. l. 173). Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis pateikė prašymą dėl papildomai patirtų išlaidų priteisimo, nurodė, kad dėl dalyvavimo teisiamajame posėdyje patyrė kelionės iš ( - ) į Lietuvą ir nakvynės Lietuvoje išlaidas – 492,34 Eur (3 t., b. l. 31–34) ir nuostolį dėl negautų pajamų, kadangi nedirbo 5 dienas (nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 31 d.), skaičiuojant po 462,66 Eur už dieną, iš viso 2313,30 Eur, t. y. iš viso 2805,64 Eur. Prašymą dėl negautų pajamų grindė tais pačiais skaičiavimais, kurie nurodyti skaičiuojant turtinę žalą dėl netektų pajamų laidotuvių laikotarpiu (1 t., b. l. 162–171).

118Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 104 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo patirtas nuostolis, susijęs su kelionės, nakvynės Lietuvoje išlaidomis, negautomis pajamomis dėl atvykimo teisiamąjį posėdį, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, dokumentų vertimo išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas iš nuteistojo.

119Nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra protingos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš A. L. nukentėjusiojo R. Z. naudai.

120Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais

Nutarė

121A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

122-pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo;

123-pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 5 (penkis) metus laisvės atėmimo.

124Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo.

125Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (3 metais laisvės atėmimo) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

126Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gruodžio 3 d.

127Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. birželio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

128Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

129Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. L. jo naudai priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4775 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

130Priteisti iš A. L. nukentėjusiojo R. Z. naudai 2805,64 Eur proceso išlaidų.

131Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1321) 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus, saugomus UAB „( - )“: apmušalo fragmentas – vokas; nuoplovos, 3 vnt. – vokas; daktiloskopinės plokštelės – vokai; guminės šlepetės, 1 pora – paketas; mėlynos spalvos skuduras – paketas; mėlynos spalvos rankšluostis – dėžėje; stiklinis butelis – dėžėje; lenta (su dėmėmis) – įpakuota popieriuje; žalios spalvos kilimas – įpakuotas popieriuje; polietileno plėvelės, 3 vnt. – dėžėje, sunaikinti;

1332) Piniginę, mp3 grotuvą, 20 eurų voke, priklaususius V. T., 2018 m. liepos 5 d. daiktų pateikimo protokolu VTMT ( - ) skyrius pateiktus V. T. rūbus, sunaikinti;

1343) 2018 m. liepos 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus – tamponus su nuoplovomis nuo karučio vidaus – vokus; lipnią juostą su mikrodalelėmis nuo karučio vidinių sienų – voką, sunaikinti; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu perduotus saugoti ( - ) apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui: daiktą, panašų į orinį šautuvą – popierinis paketas; metalinę dėžutę „( - )“ su kulkomis – plastikinis paketas Nr. ( - ); daiktą, panašų į pistoletą – popierinis paketas, perduoti ( - ) apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui sprendimo dėl tolimesnio minėtų nešaunamųjų ginklų realizavimo ir (ar) naudojimosi juo priėmimui;

1354) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateiktus A. L. drabužius, 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus, saugomas UAB „( - )“ – durklą dėžėje, esant teisėto jo savininko prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti;

1365) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateiktą A. L. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), kuri 2019 m. birželio 10 d. raštu persiųsta ( - ), gražinti A. L.;

1376) Kompaktinius diskus–3 vnt. palikti saugoti prie bylos.

138Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga... 2. A. L., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje... 4. Teismas... 5. I.... 6. Teismo nustatytos aplinkybės... 7. A. L., neturėdamas leidimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet nevėliau... 8. A. L. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253... 9. Be to, A. L. 2018 m. birželio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo... 10. A. L. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129... 11. II.... 12. Įrodymai... 13. Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad kaltinimo... 14. Dėl V. T. nužudymo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad V. T. buvo jo... 15. V. T. skundėsi, kad jam labai bloga, labai sunku, kad dabar neturi nei tėvo,... 16. Du žmonės, kurie galėtų paliudyti jo priesaiką V. T., t. y. Ž., vardo... 17. Nukentėjusįjį R. Z. pažįsta, nemano, kad tai nukentėjęs asmuo, kad... 18. Atsakydamas į klausimus, A. L. patikslino, kad trotilą jis pats rado, o kai... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste... 20. Išklausęs parodymus, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis... 21. Tai pat nurodė, kad iš pradžių, apklausiamas 2018 m. birželio 30 d. (2 t.,... 22. Nors kaltinamasis A. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino tik iš... 23. Nukentėjusysis R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie birželio 24... 24. Kaltinamasis A. L. jam yra žinomas, pykčių, ar kažkokių tiesioginių... 25. Žino, kad A. L. buvo pažįstamas su V. T., pažįstami jie iš seniau.... 26. Nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį. Dėl civiliniame ieškinyje... 27. Liudytoja V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. L. buvo... 28. Liudytojas I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba taksi... 29. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis buvo pagarsinti liudytojo I. K.... 30. Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino, kaip teisingus, nurodė, kad... 31. Liudytoja Z. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji paskelbė savo... 32. Liudytojas V. S. (toliau tekste – V. S.) teisiamojo posėdžio metu parodė,... 33. Liudytoja N. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. T. buvo jos... 34. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo E. Š.... 35. Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. pažįsta nuo... 36. 2018 m. liepos 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ( - ) skyriaus... 37. 2018 m. liepos 31 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro... 38. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro... 39. 2018 m. spalio 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro... 40. 2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro... 41. - ant minkštasuolio apmušalo fragmento, paimto 2018 m. birželio 29 d.,... 42. - ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. birželio 29 d. apžiūrint įvykio... 43. - ant keturių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. birželio 29 d.,... 44. - ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. liepos 2 d.,... 45. - ant mėlynos spalvos skuduro, paimto 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint... 46. - ant dešinės kojos šlepetės, paimtos 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint... 47. - ant kairės kojos šlepetės, paimtos 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint... 48. - ant rankšluosčio, paimto 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio... 49. - ant lentos, paimtos 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( -... 50. - ant kilimo, paimto 2018 m. birželio 29 d., apžiūrint įvykio vietą, ( -... 51. - ant objekto, panašaus į šaunamąjį ginklą, paimto 2018 m. liepos 2 d.,... 52. - ant objekto, panašaus į šaunamąjį ginklą, paimto 2018 m. liepos 2 d.,... 53. - ant objekto, panašaus į šaunamąjį ginklą, paimto 2018 m. liepos 2 d.,... 54. - ant dėžutės, paimtos 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio... 55. - ant dėžutės, paimtos 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint įvykio... 56. - ant keturių šovinių, paimtų 2018 m. liepos 2 d., papildomai apžiūrint... 57. - ant objekto, panašaus į šovinį, paimto 2018 m. liepos 2 d., papildomai... 58. 2018 m. birželio 27 d. Pareiškimu apie padarytą nusikaltimą Z. V.... 59. 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta ir... 60. 2018 m. liepos 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta,... 61. III.... 62. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas... 63. Dėl nužudymo... 64. Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai... 65. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai... 66. BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą... 67. Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia... 68. Nors kaltinamasis nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena nuo to momento,... 69. Teismas sprendžia, kad būtent antrieji A. L. parodymai, duoti 2018 m. liepos... 70. Specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., b. l. 90–95) patvirtina, kad V. T. mirė... 71. Byloje tiek kaltinamojo parodymais, tiek teisme apklaustų liudytojų I. K. bei... 72. Kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kad jo namuose be jo ir V. T. būtų... 73. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo... 74. Dėl kaltinamojo kaltės turinio teismas sprendžia atsižvelgdamas į... 75. Taigi teismas konstatuoja, jog iš byloje įrodymais pripažintų duomenų... 76. Dėl disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sprogmenimis... 77. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino,... 78. Kaltinamasis kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl kaltinime... 79. Paties kaltinamojo prisipažinimas, kad jis, neturėdamas leidimo, sąmoningai,... 80. Nors kaltinamasis, pripažindamas faktines aplinkybes dėl kaltinime nurodytų... 81. A. L. buvo kaltinamas ir kita alternatyvia BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta... 82. Taip pat kaltinime A. L. buvo nurodyta, kad jis be šaunamojo ginklo ir... 83. IV.... 84. Bausmės skyrimas... 85. Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo... 86. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nužudymo laikytina tai,... 87. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis iš esmės pripažino, kad nušovė V.... 88. Nors kaltinamasis nurodė, kad V. T. nušovė dėl to, kad šis prašė... 89. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti... 90. Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai sulaikyti asmenis... 91. A. L., būdamas ankščiau teistas už sunkų smurtinį nusikaltimą, padarė... 92. Teismas, įvertinęs A. L. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią... 93. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės kaltinamajam... 94. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam paskirta subendrinta... 95. A. L. laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 29 d. (2 t., b. l. 102–103).... 96. V.... 97. Civilinio ieškinio išsprendimas... 98. Nukentėjusysis R. Z., mirusiojo brolis, ikiteisminio tyrimo metu pateikė... 99. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės... 100. Dėl turtinės žalos priteisimo ... 101. Nukentėjusysis R. Z. savo ieškinį dalyje dėl 4775 Eur turtinės žalos... 102. Dėl neturtinės žalos priteisimo ... 103. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250... 104. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 105. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo... 106. VI.... 107. Kiti klausimai... 108. Daiktai... 109. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 110. 1) 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai (1 t.,... 111. 2) Piniginė, mp3 grotuvas, 20 eurų voke, priklausę V. T., 2018 m. liepos 5... 112. 3) 2018 m. liepos 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai... 113. 4) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateikti A. L.... 114. 5) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateikta A. L.... 115. 6) Kompaktiniai diskai–3 vnt., esantys byloje, paliktini saugoti byloje (BPK... 116. Bylinėjimosi išlaidos... 117. R. Z. civiliniu ieškiniu prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 118. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 104 straipsnio 2... 119. Nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos yra pagrįstos rašytiniais... 120. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307... 121. A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129... 122. -pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo;... 123. -pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 5 (penkis) metus laisvės atėmimo.... 124. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 125. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 126. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 127. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikino... 128. Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.... 129. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš... 130. Priteisti iš A. L. nukentėjusiojo R. Z. naudai 2805,64 Eur proceso išlaidų.... 131. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 132. 1) 2018 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus,... 133. 2) Piniginę, mp3 grotuvą, 20 eurų voke, priklaususius V. T., 2018 m. liepos... 134. 3) 2018 m. liepos 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus... 135. 4) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateiktus A. L.... 136. 5) 2018 m. birželio 29 d. daiktų pateikimo protokolu ( - ) pateiktą A. L.... 137. 6) Kompaktinius diskus–3 vnt. palikti saugoti prie bylos.... 138. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...