Byla II-221-503/2013
Dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovės adv. J. J. skundą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, M. S., dalyvaujant apelianto M. V. atstovei adv. J. J., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovei R. R., išnagrinėjęs M. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovės adv. J. J. skundą,

Nustatė

2( - ) S. V. 2012 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 2P/72/105 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1713 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 30, 33 straipsnius paskyrė subendrintą galutinę 1600 Lt baudą už tai, kad ( - ) (toliau - Perkančioji organizacija 1) organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus supaprastintu skelbiamu derybų būdu „E2. E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ (toliau - Pirkimas 1), supaprastintų neskelbiamų derybų būdu „Įmokų surinkimo paslaugos“ (toliau - Pirkimas 2) (Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Tarnyba) 2011-11-02 viešųjų pirkimu vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7), supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ (Tarnybos 2011-10-25 raštas Nr. 4S-3956 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 102437 įvertinimo“ (toliau - Pirkimas 3) ir 2011 m. rugsėjo mėn. vykdant supaprastintas neskelbiamas derybas „.Krovinių pristatymo E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas (Tarnybos 2012-02-08 raštas Nr. 4S-612 „Dėl viešojo pirkimo dalinio įvertinimo“, toliau – Pirkimas 4) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau - Įstatymas), Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos 1 prezidento 2010-03-02 įsakymu Nr. 207 (toliau - Taisyklės nuo 2010-05-05) bei Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos 1 prezidento 2010-09-29 įsakymu 449 (toliau - Taisyklės), reikalavimai.

3M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Viešojo pirkimo komisijos (toliau - Perkančiosios organizacijos 1 Komisija) nariu, vykdant Pirkimo 1 procedūras:

4- 2010-11-12 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11-12 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos protokolas b/n) tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas AB „A. I.“, patikslindamas savo kvalifikaciją (2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL 100252 patikslinimo“), nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks ( - ), kuri turi reikiamus atestatus;

5-2010-11-22 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11 -22 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas tenkina Pirkimo 1 dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo.

6Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks ( - ), kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų, kadangi Pirkimo 1 sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB „A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus. M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, priėmęs sprendimą, kad AB „A. I.“ atitinka Pirkimo 1 sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias, jog „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikacija“ bei neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

7M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, Pirkimo 2 procedūras vykdė vadovaudamasis Taisyklių 78.4 punktų bei Taisyklių nuo 2010-05-05 41.5 punktu, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos perkančiajai organizacijai tinkamos alternatyvos.

8Perkančiosios organizacijos 1 2010 m. ir 2011 m. viešųjų pirkimų planuose nustatytas aukščiau nurodytų paslaugų pirkimo būdas - supaprastintos neskelbiamos derybos. Tačiau Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos 2010-11-29, 2011-01-24 posėdžių protokoluose nenurodytos aplinkybės, įrodančios, kad tik tiekėjai ( - ) yra išimtinai vieninteliai tiekėjai (su kuriais sudarytos įmokų surinkimo paslaugų sutartys) galintys teikti ir turintys išimtinę teisę teikti tokias paslaugas, tuo labiau, kad 2011 metais Perkančioji organizacija 1 sudarė 3 įmokų surinkimo sutartis (informacija iš Perkančiosios organizacijos 1 Tarnybai pateiktų viešojo pirkimo procedūrų ataskaitų), o pagal 2011 m. viešųjų pirkimų planus, ketino sudaryti dar ne mažiau kaip 8 analogiškas sutartis, t. y. tos pačios kategorijos ir to paties viešojo pirkimo objekto kodo, numatytu tokiu pačiu viešojo pirkimo būdu.

9Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nario M. V., sprendimas įmokų surinkimo paslaugų viešąjį pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo yra nepagristas, pažeidžia Taisyklių nuo 2010-05-05 41.5 punkto, Taisyklių 78.4 punkto reikalavimus.

10M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narių ir Perkančiosios organizacijos 1 Pirkimų skyriaus vadovų, 2011-03-16 patvirtindamas Pirkimo 3 sąlygas:

11- Pirkimo 3 sąlygų 3.3 punkte įtvirtino nuostatą, kad tiekėjo pasitelkti subrangovai privalo būti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, ir tuo pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad prireikus konkretaus viešojo pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektu pajėgumais, ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, nes dirbtinai apribojo potencialių tiekėjų (subrangovų), turinčių kitokį nei juridinio asmens statusą (fizinio asmens), tačiau galinčių atlikti perkamų darbų dalį, dalyvavimą Pirkimo 3 procedūrose. Pažymėtina, kad įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta tiekėjo (prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo rangovo) sąvoka apima kiekvieną ūkio subjektą (fizinį asmenį, privatų juridinį asmenį, viešąjį juridinį asmenį, kitas organizacijas ir jų padalinius ar tokių asmenų grupes), galintį pasiūlyti ar siūlantį prekes, paslaugas, darbus;

12- Pirkimo 3 sąlygų 9.5 punkte įtvirtino nuostatą: „Kai pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, Komisija turi teise, o ketindama atmesti pasiūlymą - privalo tiekėjo CVP IS priemonėmis paprašyti per Komisijos nurodytą terminą pateikti neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą <->“, ir tuo neužtikrino Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Įstatymo 40 straipsnio reikalavimais, ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatų: „Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagristų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti <...>“, laikymosi;

13- Pirkimo 3 sąlygų 5.13 punkte nustatė Pirkimo 3 pasiūlymo kainos apskaičiavimo taisykles: „Pasiūlymuose nurodoma pasiūlymo kaina pateikiama nurodant nuolaidos procentą nuo „Statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, kurie nurodyti techninėse sąlygose (4 priedas)“. Pirkimo 3 sąlygų 13.8 punkte (Kaina ir atsiskaitymo tvarka) taip pat nurodyta: „Kiekvieno užsakyto pagal sutartį objekto statybos kaina, į kurią įeina visos su sutarties vykdymu susijusios tiekėjo išlaidos, apskaičiuojama iš Rangovo pateiktos sąmatos konkrečiam objektui atėmus nuolaidos procentą, kuris buvo nurodytas laimėjusiu pripažintame pasiūlyme. Rangovas sudarydamas sąmatą konkrečiam objektui privalo vadovautis Užsakovo pateiktu užsakymu su techniniu projektu konkrečiam objektui, statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir galiojančiomis rinkos kainomis, bei taikydamas lentelėje (techninėse sąlygose) pateiktus didžiausius leistinus bendruosius ekonominius normatyvus“. Atsižvelgiant į tai, kad įtvirtinus šias nuostatas, suteikiama galimybė tiekėjams pateikti tik didžiausias galimas pasiūlymo kainas, konstatuotina, kad M. V. patvirtinęs minėtas Pirkimo 3 sąlygų nuostatas, neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo - „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, laikymosi.

14Pirkimo 3 sąlygose įtvirtinta nuostata, kad vertinama tik tiekėjų siūlomas nuolaidos procentas, skaičiuojant nuo „Statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, nesudaro tiekėjams galimybės konkuruoti realiomis pasiūlymų kainomis. Pažymėtina, kad, remiantis Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 (Žin., 2003, Nr. 22-944; 2008, Nr. 105-4042) (toliau - Kainodara), 4.2 punkto nuostatomis, kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus. Perkančioji organizacija, pasirinkusi mažiausios kainos vertinimo kriterijų, turi nustatyti tokias kainodaros taisykles, kurios leistų nusipirkti darbus, paslaugas ar prekes mažiausia kaina, kurią tiekėjai gali pasiūlyti, o ne tokias, kurios būtų dirbtinai palankios vienai iš viešojo pirkimo-pardavimo sutartį sudarančių šalių. Taip pat pažymėtina, kad, vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal sudarytas Pirkimo 3 pasiūlymo kainos apskaičiavimo taisykles, Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., negalėjo priimti pagrįstų sprendimų, ar tiekėjų pasiūlytos kainos nėra per didelės ar neįprastai mažos, kaip to reikalauja Taisyklų 67.6 punkto nuostatos („Perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus, tikrina, ar pasiūlytos ne per didelės kainos“) ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatos;

15- Pirkimo 3 sąlygų 4 priedo (Techninės sąlygos) 1.5 punkte nurodyta, kad „Rangovas privalo atlikti projekte numatytus archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus arba archeologinius tyrinėjimus ir architektūrinius tyrinėjimus, numatytus šilumos tiekimo tinklų techniniuose projektuose (pateikiama atskira kaina pasiūlyme)“, ta pati nuostata perkelta į 2011-07-11 Pirkimo 3 sutartį Nr. 300/22003-110189SIRAMB (toliau - Sutartis). Tačiau pasiūlymo formoje (Pirkimo 3 sąlygų 1 priedas) iš tiekėjų buvo reikalaujama pateikti tik siūlomos nuolaidos, kuri bus taikoma kiekvienai pagal sutartį užsakyto objekto bendrai kainai, skaičiuojant nuo „Statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų“ rinkiniu (su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus), procentą, atskirai archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų arba archeologinių tyrinėjimų ir architektūrinių tyrinėjimų kaina vertinta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad M. V. patvirtino Pirkimo 3 sąlygas neįvertinęs dalyvių siūlomos kainos Techninių sąlygų 1.5 punkte nurodytiems tyrinėjimams atlikti, neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo siekimo; įvertinęs tik vieną iš sudėtinių Sutarties kainodaros dalių, sudarė galimybes tiekėjui, su kuriuo buvo pasirašyta Sutartis, teikti Pirkimo 3 sąlygų 4 priedo (Techninės sąlygos) 1.5 punkte nurodytų tyrinėjimų paslaugas už vienašališkai tiekėjo nustatytą ir nepagristą kainą.

16Pažymėtina, kad, remiantis Kainodaros 4.1 ir 4.2 punktu nuostatomis, kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, o perkančioji organizacija turi siekti jas surašyti taip, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltu neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų įkainojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija 1 2011-09-27 raštu Nr. 001-02-16925 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Tarnybai paaiškino, jog archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų arba archeologinių tyrinėjimų ir architektūrinių tyrinėjimų kainos pasiūlymo formoje neįtrauktos dėl darbuotojo neatidumo, todėl šiems tyrinėjimams atlikti bus organizuojamas naujas viešasis pirkimas. Akcentuotina, jog paaiškėjus aplinkybei, kad archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai arba archeologiniai tyrinėjimai ir architektūriniai tyrinėjimai (toliau - tyrinėjimai), numatyti Pirkimo 3 dokumentuose ir Sutartyje, nebus atliekami, Perkančioji organizacija 1, priklausomai nuo šios aplinkybės paaiškėjimo momento, turėjo nutraukti Pirkimo 3 procedūras arba inicijuoti Sutarties nutraukimą. Pasikeitus Pirkimo 3 objektui, t. y. atsisakius tyrinėjimų paslaugų, reikalavimai tiekėjams turėti specialistus, atestuotus suteikti šias paslaugas, tapo pertekliniai, nes Pirkimo 3 objekte nurodytus statybos darbus gali atlikti ir tiekėjai, neturintys atestuotų specialistų tyrinėjimams atlikti.

17M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, 2011-04-13 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2011-04-13 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos protokolas Nr. 4) vertinant tiekėjų pasiūlymus, nusprendė kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą, ar antkainį. Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis, Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2011-04-15 posėdžio metu pripažino šiuos pasiūlymus atitinkančiais Pirkimo 3 sąlygų reikalavimus (2011-04-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5). Tuo tarpu skelbime apie Pirkimą 3 ir Pirkimo 3 sąlygose (5.13 punkte, pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 punkte) nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos procentą, o Pirkimo 3 sąlygų 10.2 punkte nustatyta, jog „Pasiūlymai bus vertinami lyginant suteikiamos nuolaidos procentą“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad Pirkimo 3 sąlygų 9.7.4 punkte nurodyta, kad „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų <...>“ ir į tai, kad Pirkimo 3 sąlygų 9.8 punkte nustatyta, kad „Derybos su tiekėjais vykdomos perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka“, konstatuotina, kad M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu ir pripažinęs tiekėjų pasiūlymus neatitinkančiais Pirkimo 3 sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlymus, kuriuose buvo nurodytas antkainis, o ne nuolaida, atitinkančiais bei balsuodamas už šį neteisėtą sprendimą, neužtikrino Taisyklų 84 punkto nuostatų: „<...> Derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus“, laikymosi, todėl pažeidė įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“, ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 pažymėta, kad „perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusio perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia“.

18M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, 2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas b/n ) nutarė Pirkimą 4 vykdyti vadovaujantis Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu, t. y. kai „dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“. 2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad „2011 m. liepos 1 d. paskelbtas Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „Krovinių pristatymas E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas, kreditavimas“ paslaugų pirkimas (pirkimo Nr. 107752) (toliau - Pirkimas) yra neužbaigtas, kadangi yra netikslumų Pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris buvo suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui. Šis faktorius yra svarbesnis, nes bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą. Išaiškėjus tokiam faktui ir tai, kad su UAB „Unigela“ galiojanti sutartis „Dėl TGM4 ir TGM6A šilumvežių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ privažiavimo kelių - E2 ir E3 objektuose manevravimas, vagonų ir cisternų pristatymas ir paėmimas, svėrimas, šilumvežių techninė ir periodinė apžiūra, remontas, krovinių muitinimas ir kreditavimas“ (toliau - Sutartis su UAB „Unigela“) yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui (suprantama kaip nauda visuomenei), nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikomos faktinės kuro transportavimo sąnaudos, tikslinga nutraukti Pirkimo procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, kadangi pagal mazuto tiekimo sutartį su Oilwide OU yra 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti. To pasėkoje bendrovė patirtu papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų t. y. mokesčiai už vagonų naudojimą ir saugojimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ <...>".

19Konstatuotina, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos 1, nes 2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokole minimos aplinkybės nėra įvykiai, kurių Perkančioji organizacija 1 negalėjo iš anksto numatyti (priimant sprendimą dėl Pirkimo 4 vykdymo dar galiojo Sutartis su UAB „Unigela“; Perkančioji organizacija 1 2011-07-26 pati užsakė 16000 tonų mazuto, nors skelbimas apie viešąjį pirkimą Nr. 107752 buvo paskelbtas 2011-07-01 ir tai, kad tiekėjas bet kuriuo momentu gali pristatyti užsakytą mazutą buvo žinoma Perkančiajai organizacijai 1 ir priklausė nuo jos; viešojo pirkimo Nr. 107752 (skelbtas 2011 m. liepos 1 d. Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52) dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, (pažymėtina kad viešojo pirkimo dokumentų rengimas yra perkančiosios organizacijos pareiga ir atsakomybė), todėl Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narys M. V., nutaręs Pirkimą 4 vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų,

20Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-505/2009) pažymėjo jog „Neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai“.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to. kad šie, kaip ir kitos įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008).

22Taip pat įvertinus Perkančiosios organizacijos 1 įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-05-12 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 35. viešojo pirkimo Nr. 89014: toliau - Pirkimas 5) bei UAB „Litesko“ (toliau - Perkančioji organizacija 2) įgaliojimu Perkančiosios organizacijos 1 įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitikliu įrengimas /pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-07-09 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50, viešojo pirkimo Nr. 91529; toliau - Pirkimas 6), nustatyta, jog kad Perkančioji organizaciją 1, vykdydama Pirkimą 5 ir Pirkimą 6, pažeidė Įstatymo nuostatas (Tarnybos 2011-11-16 raštas Nr. 4S-4242 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 89014 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ ir 2012-01-12 raštas Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“):

23- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios narys buvo M. V., 2010-08-30 posėdžio metu (2010-08-30 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 5 sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo 5 sąlygų 17.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių dėl ne mažiau kaip 2000 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad „sutartis turėjo būti įvykdyta“. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nario M. V. sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

24- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2010-09-27 posėdžio metu (2010-09-27 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 13) priėmė sprendimą, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 5 sąlygų reikalavimus. Tarnyba 2010-10-04 raštu Nr. 4S-3743 „Dėl paaiškinimų, papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ paprašė Perkančiosios organizacijos 1 pateikti paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus dėl tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymo atitikties Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, atsižvelgiant į tai, kad Tiekėjo pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1 / h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1 / h arba 5 1 / h. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės metrologijos tarnybos (toliau - Metrologijos tarnyba) 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(l.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Perkančioji organizacija 1 2011-10-26 rašte Nr: 001-02-19690p „Dėl paaiškinimų ir informacijos pateikimo“ nenurodė, kokie pasiūlyme nurodyti duomenys patvirtina atitikti minėtiems reikalavimams, nepateikė prašomų dokumentų, bet pažymėjo, kad „ji neturi pagrindo abejoti tiekėjo pateiktos informacijos pagrįstumu, nes tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, nurodė, kad jo siūlomi skaitikliai visiškai atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus“. Pažymėtina, kad toks tiekėjo AB „A. I.“ patvirtinimas nėra pakankamas įrodymas, kad šio tiekėjo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus. Formaliai įvertinusi tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietusi į derybas, Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V.. pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

25- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios narys buvo M. V., 2010-08-31 posėdžio metu (2010-08-31 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 6 sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo 6 sąlygų 4.1.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių dėl mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad sutartis turėjo būti įvykdyta. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nario M. V. sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

26- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2010-09-28 posėdžio metu (2010-09-28 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5 priėmė sprendimą, kad tiekėjo „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 6 sąlygų reikalavimus. Nustatyta, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas neatitiko Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1 / h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1 / h arba 5 1 / h. Remiantis Metrologijos tarnybos 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(1.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimu tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Formaliai įvertinęs tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietęs į derybas, Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narys M. V. pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

27M. V., kaip Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narys, vykdęs Pirkimo 1, Pirkimo 2, Pirkimo 3, Pirkimo 4, Pirkimo 5 ir Pirkimo 6 procedūras ir balsavęs už neteisėtų sprendimų priėmimą, pažeidė Taisyklių nuo 2010-05-05 41.5 punkto, Taisyklių 78.4 punkto reikalavimus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalių, 32 straipsnio 3, 6 ir 7 dalių, 39 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 1 ir 2 dalių, 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Metodikos 30.3 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė ATPK 1713 straipsnio 1 dalį. (t. 1, b. l. 101- 105).

28Apelianto M. V. atstovė adv. J. J. skunde (t.1, b. l. 54-71) nurodė, kad nesitinka su skundžiamu nutarimu, nes šis priimtas suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apelianto M. V. galimai padaryti ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimai nėra trunkamieji administraciniai teisės pažeidimai. VPT sužinojo apie tariamai padarytus pareiškėjo pažeidimus 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atlikusi patikrinimus, kaip organizuojami ir vykdomi viešieji pirkimai (tame tarpe ir I, II, III, V, VI Pirkimai) ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašiusi Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos projektą Nr. 2S-7 bei 2011 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7 (tame tarpe ir IV Pirkimą). VPT 2012 m. balandžio 27 d. pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą pareiškėjui jau suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, todėl priimtas 2012 m. liepos 30 d. nutarimas bei 2012 m. birželio 13 d. ir 2012 m. liepos 13 d. protokolai yra neteisėti. Apelianto galimai padaryti pažeidimai nėra trunkamieji administraciniai teisės pažeidimai, nes VPT, priimdama 2012 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėm, nepagrįstai vertino apelianto galimai padarytus administracinius teisės pažeidimus kaip trunkamuosius administracinės teisės pažeidimus. Ši išvada todėl, kad trunkamuoju teisės pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikru asmeniui teisės aktu pagrindu atsiradusiu pareigu nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-l 006/2008). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 1713 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ne už trunkamąjį pažeidimą, kadangi straipsnio dispozicija sukonstruota taip, jog administracinio teisės pažeidimo baigtumas yra sutapatintas su neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą priėmimu. Be to nagrinėjamu atveju vertinant I Protokolą, apeliantas, būdamas UAB „Vilniaus energija“ Viešojo pirkimo komisijos (toliau - „Komisija“) narys, vykdant supaprastintas skelbiamas derybas I Pirkimo metu, 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos posėdyje, nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas tenkina I Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Taip įstatymu nustatyta tvarka nuo 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos priimto nutarimo momento buvo pradėtas įgyvendinti I Pirkimas. VPT, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus (tame tarpe ir I Pirkimą) perkančioji organizacija UAB „Vilniaus energija“ laikėsi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atlikusi minimą patikrinimą VPT surašė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos projektą Nr. 2S-7. Šia ataskaita buvo nustatyta, kad galimai buvo pažeistas Įstatymo nuostatos vykdant Pirkimą 1. Tuo pačiu buvo nustatytas konkretus galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo momentas - 2010 m. lapkričio 22 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžio metu priimtas nutarimas dėl Tiekėjo pasiūlymo. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad tariamai administracinis pažeidimas padarytas būtent 2010 m. lapkričio 22 d., t. y. vykusiame Komisijos posėdyje, kuomet pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, balsavo, o vėliau priėmė nutarimą dėl Tiekėjo paraiškos atitikimo Pirkimo sąlygų minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Kas reiškia, kad pareiškėjo tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo baigtumas turėjo būti tapatinamas su tariamai neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą priėmimu. Dėl ko toks administracinis teisės pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju pažeidimu, kadangi tokia išvada prieštarautų administracinės teisės doktrinai bei suformuotai teismų praktikai. Be to, nagrinėjamu atveju vertinant I Protokolą, pareiškėjas (apeliantas), būdamas UAB „Vilniaus energija“ Komisijos narys, 2010 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. sausio 24 d. priėmė sprendimus vykdyti II Pirkimą supaprastintu neskelbiamu derybų būdu iš vienintelio tiekėjo. Taip įstatymu nustatyta tvarka nuo 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., Komisijos priimtų nutarimų momento buvo pradėti įgyvendinti II Pirkimas. VPT, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus perkančioji organizacija UAB „Vilniaus energija“ laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atlikusi minimą patikrinimą VPT surašė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos projektą Nr. 2S-7 (II Pirkimas). Šia ataskaita buvo nustatyta, kad galimai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos vykdant II Pirkimą. Tuo pačiu, buvo nustatytas konkretus tariamai padarytu administracinių teisės pažeidimų momentas - 2010 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. sausio 24 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžių metu priimti nutarimai. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad tariamai administraciniai pažeidimai (II Pirkimas) padaryti būtent 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., t. y. vykusiuose Komisijos posėdžiuose, kuomet pareiškėjas, būdamas Komisijos nariu, balsavo, o vėliau priėmė nutarimus II Pirkimą vykdyti supaprastintą neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo (vieninteliai tiekėjai - AB DnB Nord bankas, UAB „Maxima LT“ bei Grigiškių kredito unija). Kas reiškia, kad pareiškėjo tariamai padarytų administracinių teisės pažeidimų baigtumas turėjo būti tapatinamas su tariamai neteisėtų sprendimų vykdant II Pirkimą priėmimu. Dėl ko toks administracinis teisės pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju pažeidimu, kadangi tokia išvada prieštarautų administracinės teisės doktrinai bei suformuotai teismų praktikai. Be to, nagrinėjamu atveju vertinant I Protokolą, pareiškėjas, būdamas Komisijos narys, 2011 m. kovo 9 d. Komisijos posėdžio metu, vykdydamas III Pirkimą, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nusprendė kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą, ar antkainį. Taip pat 2011 m. kovo 16 d. Komisijos posėdyje nutarė patvirtinti III Pirkimo sąlygas, tokiu būdu 2011 m. balandžio 15 d. Komisijos posėdžio metu tiekėjų pasiūlymus pripažino atitinkančiais III Pirkimo sąlygų reikalavimus. Taip įstatymų nustatyta tvarka nuo 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d. ir 2011 m. balandžio 15 d. Komisijos priimtų nutarimų momento buvo pradėtas įgyvendinti III Pirkimas. VPT, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus (tame tarpe ir III Pirkimą) perkančioji organizacija UAB „Vilniaus energija“ laikėsi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atlikusi minimą patikrinimą VPT surašė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos projektą Nr. 2S-7. Šia ataskaita buvo nustatyta, kad tariamai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos vykdant III Pirkimą. Tuo pačiu, buvo nustatytas konkretus tariamai padarytų administracinių teisės pažeidimų momentas - 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d. ir 2011 m. balandžio 15 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžių metu priimti nutarimai. Taigi, Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. kovo 9 d. tariamas administracinis pažeidimas (III Pirkimas) padarytas būtent 2011 m. kovo 9 d„ t. y. vykusiame Komisijos posėdyje, kuomet pareiškėjas, būdamas Komisijos nariu, balsavo, o vėliau priėmė nutarimą kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą, ar antkainį. Kas reiškia, kad pareiškėjo (apelianto) tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo baigtumas turėjo būti tapatinamas su tariamai neteisėto sprendimo vykdant III Pirkimą priėmimu. Dėl ko toks administracinis teisės pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju pažeidimu, kadangi tokia išvada prieštarautų administracinės teisės doktrinai bei suformuotai teismų praktikai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. kovo 16 d. tariamai administracinis pažeidimas (III Pirkimas) padarytas būtent 2011 m. kovo 16 d., t. y. vykusiame Komisijos posėdyje, kuomet pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, balsavo, o vėliau nutarė patvirtinti III Pirkimo sąlygas. Kas reiškia, kad pareiškėjo (apelianto) tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo baigtumas turėjo būti tapatinamas su tariamai neteisėto sprendimo vykdant III Pirkimą priėmimu. Dėl ko toks administracinis teisės pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju pažeidimu, kadangi tokia išvada prieštarautų administracinės teisės doktrinai bei suformuotai teismų praktikai. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. balandžio 15 d. tariamai administracinis pažeidimas (III Pirkimas) padarytas 2011 m. balandžio 15 d., t. y. vykusiame Komisijos posėdyje, kuomet pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, balsavo ir vėliau priėmė nutarimą pripažinti tiekėju pasiūlymus, atitinkančius III Pirkimo sąlygų reikalavimus. Kas reiškia, kad pareiškėjo (pareiškėjo) tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo baigtumas turėjo būti tapatinamas su neva neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą priėmimu. Dėl ko toks administracinis teisės pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju pažeidimu. Be to, nagrinėjamu atveju vertinant I Protokolą, pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos narys, vykdant skelbiamas derybas IV Pirkimo metu, 2011 m. rugsėjo 15 d. Komisijos posėdžio metu nutarė IV Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taip įstatymų nustatyta tvarka nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. Komisijos priimto nutarimo momento buvo pradėtas įgyvendinti IV Pirkimas. VPT, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus (tame tarpe ir IV Pirkimą) perkančioji organizacija UAB „Vilniaus energija“ laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atlikusi minimą patikrinimą VPT surašė 2011 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarko patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7. Šia ataskaita buvo nustatyta, kad galimai buvo pažeistos Įstatymo nuostatos vykdant IV Pirkimą. Tuo pačiu, buvo nustatytas konkretus galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo momentas - 2011 m. rugsėjo 15 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžio metu priimtas nutarimas. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. galimai administracinis pažeidimas padarytas 2011 m. rugsėjo 15 d., t. y. vykusiame Komisijos posėdyje, kuomet pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, balsavo ir vėliau priėmė nutarimą IV Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Kas reiškia, kad pareiškėjo (apelianto) galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo baigtumas turėjo būti tapatinamas su galimai neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą priėmimu. Dėl ko toks administracinis teisės pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju pažeidimu. Be to, nagrinėjamu atveju vertinant II Protokolą, pareiškėjas (apeliantas), būdamas UAB „Vilniaus energija“ Komisijos narys, vykdant skelbiamas derybas V Pirkimo metu, 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. Komisijos posėdžiuose nutarė, jog tiekėjo UAB „A. I.“ kvalifikacija bei pasiūlymas atitinka VI Pirkimo sąlygų reikalavimus. Taip įstatymų nustatyta tvarka nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. Komisijos priimtų nutarimų momento buvo pradėtas įgyvendinti V Pirkimas. VPT, vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus (tame tarpe ir V Pirkimą) perkančioji organizacija ( - )laikėsi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atlikusi minimą patikrinimą VPT surašė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos projektą Nr. 2S-7. Šia ataskaita buvo nustatyta, kad tariamai buvo pažeistas Įstatymo nuostatos vykdant V Pirkimą. Tuo pačiu, buvo nustatytas konkretus tariamai padarytų administracinių teisės pažeidimų momentas - 2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžio metu priimtas nutarimas ir 2010 m. rugsėjo 27 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžio metu priimtas nutarimas. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad galimai administraciniai pažeidimai (V Pirkimas) padaryti būtent 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d., t. y. vykusiuose Komisijos posėdžiuose, kuomet pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, balsavo, o vėliau priėmė nutarimus. Kas reiškia, kad pareiškėjo (apelianto) tariamai padarytų administracinių teisės pažeidimų baigtumas turėjo būti tapatinamas su neva neteisėtų sprendimų vykdant V Pirkimą priėmimu. Dėl ko tokie administraciniai teisės pažeidimai negali būti laikomi trunkamaisiais pažeidimais, kadangi tokia išvada prieštarautų administracinės teisės doktrinai bei suformuotai teismų praktikai. Be to, nagrinėjamu atveju vertinant II Protokolą, pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos narys, vykdant skelbiamas derybas VI Pirkimo metu, 2010 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos posėdžio metu nutarė pripažinti tiekėjo kvalifikacijų atitinkančių VI Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Taip pat 2010 m. rugsėjo 28 d. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, nutarė , kad tiekėjo pasiūlymas atitinka VI Pirkimo sąlygų reikalavimus. Taip įstatymų nustatyta tvarka nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d. Komisijos priimtų nutarimų momento buvo pradėtas įgyvendinti VI Pirkimas. VPT, vadovaudamasi įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atliko patikrinimų, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus (tame tarpe ir VI Pirkimą) perkančioji organizacija UAB „Vilniaus energija“ laikėsi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atlikusi minimą patikrinimą VPT surašė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos projektą Nr. 2S-7. Šia ataskaita buvo nustatyta, kad tariamai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos vykdant VI Pirkimą. Tuo pačiu, buvo nustatytas konkretus tariamai padarytų administracinių teisės pažeidimų momentas - 2010 m. rugpjūčio 31 d. ( - ) Komisijos posėdžio metu priimtas nutarimas ir 2010 m. rugsėjo 28 d. ( - ) Komisijos posėdžio metu priimtas nutarimas. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad tariami administraciniai pažeidimai (Pirkimas VI) padaryti būtent 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d., t. y. vykusiuose Komisijos posėdžiuose, kuomet pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, balsavo, o vėliau priėmė nutarimus. Kas reiškia, kad pareiškėjo (apelianto) tariamai padarytų administracinių teisės pažeidimų baigtumas turėjo būti tapatinamas su neva neteisėtų sprendimų vykdant VI Pirkimą priėmimu. Dėl ko tokie administraciniai teisės pažeidimai negali būti laikomi trunkamaisiais pažeidimais, kadangi tokia išvada prieštarautų administracinės teisės doktrinai bei suformuotai teismų praktikai. Gi, laikantis VPT pozicijos, jog pareiškėjo (apelianto) galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikytini trunkamaisiais pažeidimais, nėra atsakytas klausimas kada, VPT nuomone, paaiškėjo pareiškėjo (apelianto) neva padaryti pažeidimai. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad VPT apie pareiškėjo (apelianto) priimtus nutarimus dėl I, II, III, V ir VI Pirkimų vėliausiai tapo žinoma 2011 m. rugpjūčio 31 d., kuomet VPT sudarė viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patvirtinimo ataskaitos projektą ir joje identifikavo pareiškėjo (apelianto) padarytus pažeidimus. VPT apie pareiškėjo (apelianto) priimtų nutarimų dėl IV Pirkimo tapo žinoma 2011 m. lapkričio 2 d., kai VPT sudarė viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7. Kita vertus, I ir II Protokoluose bei 2012 m. liepos 30 d. nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pažeidimai padaryti 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30, 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d. nenurodant, kada paaiškėjo šie administraciniai teisės pažeidimai, kas leidžia daryti išvadą, kad administraciniai teisės pažeidimai negali būti laikomi trunkamaisiais, nes yra nurodytas konkretus padarymo momentas, o jų baigtumas siejamas su nutarimų priėmimu. Dėl ko pareiškėjo (apelianto) galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai negali būti vertinami kaip trunkamieji, kadangi, kaip jau minėta, tai prieštarautų tiek administracinės teisės doktrinoje suformuotai trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sampratai bei Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikai. Pagal tai teigia, kad pareiškėjo (apelianto) galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikytini netrunkamaisiais pažeidimais, kadangi šie galimai padaryti pažeidimai pasireiškė nutariant pradėti vykdyti I, II, III, IV, V ir VI Pirkimus, o būtent, 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžiuose priimant sprendimus dėl I, II, III, IV, V, VI Pirkimų organizavimo ir vykdymo. Dėl ko tariamai padarytų administracinių teisės pažeidimų vertinimas, kaip trunkamųjų pažeidimų, prieštarautų ne tik administracinės teisės doktrinai, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų formuojamai praktikai.

29Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). I ir II Protokoluose nurodyti pareiškėjo (apelianto) galimai padaryti administraciniai pažeidimai, organizuojant ir vykdant I, II, III, IV, V, VI Pirkimus, datuojami 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d., o VPT pažeidimus nustatė 2011 m. gegužės 2-6 dienomis, dar iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., kuomet buvo sudarytas viešųjų pirkimų vykdymo patikrinimo ataskaitos projektas Nr. 2S-7 ir 2011 m. lapkričio 2 d., kuomet buvo sudaryta viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7 (IV Pirkimas). Taigi, akivaizdu, kad 2012 m. liepos 30 d. VPT priimant Ginčijamą nutarimą, nuobaudos skyrimo pažeidėjui (apeliantui) terminas buvo pasibaigęs dar 2011 m. gegužės 22 d (I Pirkimas), 2011 m. gegužės 29 d. (II Pirkimas), 2011 m. liepos 24 d. (II Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 9 d. (III Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 16 d. (III Pirkimas), 2011 m. spalio 15 d. (III Pirkimas), 2012 m. kovo 15 d. (IV Pirkimas), 2011 m. vasario 28 d. (V Pirkimas), 2011 m. kovo 27 d. (V Pirkimas), 2011 m. vasario 28 d. (VI Pirkimas) ir 2011 m. kovo 28 d. (VI Pirkimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos Protokolais Nr. 11 ir Nr. 14, 7 straipsnis užtikrina, jog veika ar neveikimas, už kurį taikoma atsakomybė, privalo būti aiškiai apibrėžtas įstatymo, o atsakomybė - adekvačiai nuspėjama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje Kokkinakis prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 14307/88). ATPK 7 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad senaties terminas turi užtikrinti, kad asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn tik per tam tikrą konkretų iš anksto apibrėžtą laikotarpį. Senaties termino instituto taikymas ne pagal įstatyme tiesiogiai įtvirtintą tvarką būtų neteisėtas ir paneigtų asmenų teisėtus lūkesčius. Būtent senaties termino esmė nulemia, jog bylinėjimasis negali būti begalinis ir <...> subjekto padėtis negali būti neapibrėžta neribotą laiką. Tokia senaties termino paskirtis ir jo nustatymo tikslas negali būti paneigti to, kad dėl įvairių aplinkybių bylos objektyviai yra nagrinėjamos ilgai, jei įstatyme nėra įtvirtintos jokios išimtys dėl senaties termino eigos bylą nagrinėjant teisme (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2136-12). Nagrinėjamoje byloje Ginčijamas nutarimas yra akivaizdžiai priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Nes, I ir II Protokoluose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos pažeidimų padarymo datos, t. y. 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d. VPT I Protokolą pareiškėjui (apeliantui) surašė už tai, kad 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d. Komisijos posėdžiuose nutarė organizuoti ir vykdyti I, II, III ir IV Pirkimus. VPT II Protokolą pareiškėjui (apeliantui) surašė už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d. Komisijos posėdžiuose nutarė organizuoti ir vykdyti V ir VI Pirkimus. Pagal tai darytina išvada, kad VPT, surašydama pareiškėjui (apeliantui) I ir II Protokolus, neteisingai taikė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kadangi terminas administracinei atsakomybei taikyti buvo pasibaigęs 2011 m. gegužės 22 d. (I Pirkimas), 2011 m. gegužės 29 d. (II Pirkimas), 2011 m. liepos 24 d. (II Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 9 d. (III Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 16 d. (III Pirkimas), 2011 m. spalio 15 d. (III Pirkimas), 2012 m. kovo 15 d. (IV Pirkimas), 2011 m. vasario 28 d. (V Pirkimas), 2011 m. kovo 27 d. (V Pirkimas), 2011 m. vasario 28 d. (VI Pirkimas) ir 2011 m. kovo 28 d. (VI Pirkimas). Be to, kad sužinojimo (paaiškėjimo) VPT diena apie pareiškėjo (apelianto) galimai padarytus ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimus turi būti laikoma 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d., patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo gausi nuosekliai formuojama praktika ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimo bylose. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas vadovaujasi taisykle, jog administracinio teisės pažeidimo protokole dėl ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytų galimai padarytų pažeidimų nustatymo diena turi būti laikoma diena, kurią VPT tapo žinoma apie galimai padarytus ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Pvz., Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-I2-478-04, teismas konstatavo, kad apie ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimą VPT tapo žinoma VPT surašius 2003 m. balandžio 9 d. raštą, skirtą Teisingumo ministerijai, kuriame nurodyti pažeidimo faktai, ir VPT argumentus, jog ATPK 1713 straipsnio pažeidimo momento nustatymas yra skaičiuojamas nuo 2003 m. gegužės 23 d. surašytos ataskaitos dienos, atmetė. (Taip pat žr. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą byloje Nr. N-261-1411-07, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį byloje Nr. N-575-1361-06, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį byloje Nr. N-62-2615-10, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. N-442-1265-08). Todėl VPT pozicija, kad pareiškėjo (apelianto) pažeidimai jai tapo žinomi 2012 m. vasario 8 d., o ne 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašius tikrinimo ataskaitos projektą Nr. 2S-7 ir 2011 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7, yra visiškai nepagrįsta. Be to, kad galimi pareiškėjo (apelianto) pažeidimai VPT turėjo tapti vėliausiai žinomi jau 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. vienareikšmiškai patvirtina ir perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimą reglamentuojančių VPT teisės aktų reikalavimai. Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo tvarka, turinys ir apimtis yra nustatyti Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklėse (patvirtintose VPT direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1S-122 „Dėl Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo ir Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių patvirtinimo“) (toliau - „Tikrinimo taisyklės“). Tikrinimo taisyklių 4 punktas nustato, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimas (tikrinimas) - kompleksinis perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų planavimo, pirkimų procedūrų vykdymo ir kitos su viešaisiais pirkimais susijusios veiklos tikrinimas. Tikrinimo taisyklių 5 punkto 1 dalis nustato, kad tikrinimų tikslai yra kontroliuoti, kaip atliekant viešuosius pirkimus laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti viešiesiems pirkimams nustatytų reikalavimų pažeidimų prevenciją. Vadinasi, tam kad būtų atliktas tyrimas, atsakingi VPT darbuotojai privalo nustatyti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pirmiausiai fiziškai atliekant perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų planavimo, pirkimų procedūrų vykdymo ir kitų su viešaisiais pirkimais susijusios veiklos tikrinimą. Akivaizdu, kad jau šiame etape atliekantys tikrinimą VPT darbuotojai sužino apie asmenų galimai padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, taigi ir galimai padarytus ATPK 1713 straipsnio pažeidimus. Šioje byloje yra pakankamai akivaizdu, kad VPT atsakingi darbuotojai 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atlikdami UAB „Vilniaus energija“ viešųjų pirkimų veiklos tikrinimą ir sudarydami viešųjų pirkimų ataskaitą, apie galimus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus vykdant I, II, III, IV, V ir VI Pirkimus, dėl kurių pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu buvo priimtas Ginčijamas nutarimas, apskritai turėjo sužinoti dar iki 2011 m. rugpjūčio 31d., kai buvo surašytas tikrinimo ataskaitos projektas Nr. 2S-7 (I, II, III, V, VI Pirkimai) bei iki 2011 m. lapkričio 2 d., kai buvo surašyta viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7 (IV Pirkimas). Aplinkybė, kad VPT, organizuodamas savo darbą, yra pasirinkusi viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo rezultatus įforminti surašant ataskaitą, kurią rengia tikrinimą atlikę darbuotojai (Tikrinimo taisyklių 26 punktas), o tokios ataskaitos projektas derinamas su perkančiąja organizacija, surašant ataskaitos projektą ir nusiunčiant tokiai perkančiajai organizacijai (Tikrinimo taisyklių 29 punktas), jokiu būdu nepanaikina pareigos skaičiuoti nuobaudos skyrimo terminą nuo sužinojimo (paaiškėjimo) apie galimai padarytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimo dienos. Administracinė atsakomybė už ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimą taikoma ne perkančiajai organizacijai, o fiziniams asmenims - perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nariams už jų padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus. Tuo tarpu Tikrinimo taisyklės reglamentuoja pačios perkančiosios organizacijos tikrinimo tvarką, bet ne terminų pradžios asmenims, galimai padariusiems ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimus, skaičiavimo tvarką. Be to, priešingu atveju laikant skaičiavimo pradžią tikrinimo ataskaitos patvirtinimo dieną, neabejotinai būtų pažeista Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog Konvencija sukelia pareigą jos valstybėms dalyvėms savo teisinę sistemą organizuoti taip, jog teismai, institucijos ir pareigūnai būtų pajėgūs užtikrinti 6-ojo straipsnio laikymąsi. Pažymėtina ir tai, kad Tikrinimo taisyklių, kaip suteikiančių teisę VPT pačiai nuspręsti, nuo kada pradėti skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminą asmenims, laikant skaičiavimo pradžią tikrinimo ataskaitos patvirtinimo diena, prieštarauja ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo suformuotai praktikai - Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Be to, bet kuriuo atveju, pareiškėjo (apelianto) nuomone, jo galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikytini netrunkamaisiais pažeidimais, kadangi, kaip jau minėta, pažeidimai padaryti nutariant pradėti vykdyti I, II, III, IV, V ir VI Pirkimus, o būtent, 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos posėdžiuose priimant nutarimus dėl I, II, III, IV, V ir VI Pirkimų organizavimo ir vykdymo. Dėl ko tariamai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, pagal kuriuos pareiškėjas (apeliantas) yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, nėra trunkamieji, todėl nuobauda už tokius administracinius teisės pažeidimus (jeigu pareiškėjas (apeliantas) būtų juos padaręs) galėjo būti skirta tik per šešis mėnesius nuo jų padarymo. ATPK 1713 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ne už trunkamąjį pažeidimą, kadangi straipsnio dispozicija sukonstruota taip, jog administracinio teisės pažeidimo baigtumas yra sutapatintas su neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą priėmimu. Kas reiškia, jog pareiškėjo (apelianto) neteisėtas veikimas pasireiškė tuo, jog jis balsavo už neva neteisėtų sprendimų priėmimą, tokiu būdu padarytų pažeidimų baigtumas turėtų būti laikytinas - 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Vilniaus energija“ Komisijos priimti sprendimai. Pagal tai mano, kad VPT, 2012 m. liepos 30 d. nutarimu pareiškėjui (apeliantui) skirdama administracinę nuobaudą už pažeidimų, numatytų ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pažeidė ATPK 35 straipsnio 1 dalį. Ko pasėkoje, pareiškėjas (apeliantas) patrauktas administracinėn atsakomybėn neteisėtai, nes 2012 m. liepos 30 d. jau buvo praėjęs šešių mėnesiu terminas nuobaudai skirti, netgi vertinant administracinius teisės pažeidimus kaip trunkamuosius pažeidimus, kurių padarymas paaiškėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. Todėl, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena abiem atvejais buvo negalima.

30Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. procesinį sprendimą pratęsti pareiškėjui (apeliantui) skirtinos administracinės nuobaudos skyrimo terminą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą, ko pasėkoje pareiškėjas (apeliantas) buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nes, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų - tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui - per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Be to, ATPK 35 straipsnyje nėra detalizuota termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo tvarka, o tik nurodyti atvejai, kurie gali būti pagrindas pratęsti šį terminą. Aiškinant šią teisės normą termino pratęsimo aspektu, darytina išvada, kad termino pratęsimas turi būti atliktas priimant atitinkamą procesinį sprendimą, o tokį sprendimą gali priimti tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek organas, nagrinėjantis administracinę bylą iš esmės. Tokiame sprendime turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju - pasibaigė ir atnaujinama (Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 122 - 125, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N575-3394/2009). Be to, administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1601/07). Procesinių terminų skaičiavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais yra nurodyta jo pradžia. Kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta ATPK 35 straipsnyje. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad VPT 2012 m. balandžio 27 d. procesiniame sprendime dėl termino nuobaudai skirti pratęsimo nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai ir motyvuotai. Minimame VPT sprendime deklaratyviai nurodyti teiginiai dėl to, kad VPT pareiškėjo (apelianto) negali rasti ir informuoti apie administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo laiką yra laikytini hipotetinio pobūdžio, kadangi pareiškėjas (apeliantas) niekada nesislapstė ir nevengė bendradarbiavimo su VPT. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis reikalauja motyvuoti tokį sprendimą, tokiu būdu nurodyti nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, VPT 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas laikytinas nemotyvuotu, dėl ko neteisėtu. Šias aplinkybes patvirtina teismui teikiamas UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. gegužės 8 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 013-01-8520 VPT. Šiuo raštu UAB „Vilniaus energija“ informavo VPT, jog 2012 m. gegužės 10 d. 10.00 val. paskirs atskiras patalpas, kuriose bus galima UAB „Vilniaus energija“, tame tarpe ir pareiškėjui (apeliantui), surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus. Tačiau VPT dėl nesuprantamų priežasčių UAB „Vilniaus –energija“ nurodytą datą neatvyko, dėl ko UAB „Vilniaus energija“ darbuotojams, tame tarpe ir pareiškėjui (apelionatui), nebuvo surašyti administraciniai teisės pažeidimo protokolai. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas (apeliantas) niekada nevengė atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vietą, dėl ko aukščiau minėti VPT teiginiai neturi jokio realaus teisinio pagrindo. Pagal tai mano, kad VPT, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą pratęsti administracinės nuobaudos pareiškėjui (apeliantui) skyrimo terminą, pažeidė ATPK 35 straipsnio nuostatas, t. y. sprendimas priimtas nepaisant administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino, ko pasėkoje pareiškėjas (apeliantas) buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

31VPT 2012 m. liepos 30 d. nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (apeliantui). Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. Nes, ATPK 272 straipsnis nustato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Prievolė įrodyti kaltę ir laiku pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 272 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje ATPK 272 straipsnio pažeidimas yra laikomas esminiu procesiniu teisės normų pažeidimu, nes tokiu būdu pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisminę gynybą. Konstatavus ATPK 272 straipsnio pažeidimą, tokiomis aplinkybėmis priimtas nutarimas, kuriuo paskiriama administracinė nuobauda, pripažįstamas neteisėtu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nagrinėti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-610/2011, 2008 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63 -415/2008, 2007 m. liepos 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1346/07 ir kt). Be kita ko, pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnyje taip pat yra įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Šiame straipsnyje tarp daugelio teisių yra nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pareikšti prašymus bei nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas ir data. Praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėm po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pareiškėjas (apeliantas) buvo informuotas, kad bylos nagrinėjimas yra paskirtas 2012 m. liepos 5 d. 2012 m. liepos 4 d. pareiškėjas (apeliantas), pasinaudodamas savo teise naudotis teisine advokato pagalba, VPT pateikė prašymą atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jam yra reikalinga profesionalaus teisininko pagalba, dėl ko prašė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį, kad jis spėtų su pasirinktu advokatu tinkamai parengti gynybinę poziciją. VPT, iš dalies atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, pareiškėjo (apelianto) bylos nagrinėjimą paskyrė 2012 m. liepos 30 d. Pareiškėjas (apeliantas) pakartotinai VPT 2012 m. liepos 30 d. pateikė prašymą atidėti jo bylos nagrinėjimą, kadangi per tokį neprotingai trumpą laiko tarpą nespėjo susirasti tinkamo atstovo, be kita ko, dėl atostogų meto bei advokatu užimtumo kitose byloje nebūtų spėjęs taip pat tinkamai parengti gynybinės pozicijos. Tačiau VPT, neatsižvelgdama į pareiškėjo (apelianto) prašymą, nustatė, kad jo nurodomos aplinkybės nėra svarbios (teisė į gynybą), dėl ko išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant jam ir priėmė 2012 m. liepos 30 d. nutarimą. Tokiu būdu pareiškėjas (apeliantas) negalėjo pasinaudoti ATPK jam suteikta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausančia teise į gynybą, procesinėmis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Pareiškėjui (apeliantui) negalėjus dalyvauti jo bylos nagrinėjime neabejotinai nebuvo užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai - visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Be to, tokiu būdu VPT pati pažeidė jos veikloje nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas privalomos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos VPT direktoriaus 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1S-106 „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo“ (toliau - „Nagrinėjimo tvarka“), nuostatus. Nagrinėjimo tvarkos 24 punktas nustato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo advokatui ar įgaliotam asmeniui pranešta apie bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, tačiau jis neatvyksta, o prašymu atidėti nagrinėjimą negauta, tai asmens, nagrinėjančio ATP bylą, sprendimu gali būti arba nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, arba atidedama ir registruotu laišku į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą siunčiamas dar vienas pranešimas (antrasis pranešimo egzempliorius turi būti pridedamas prie bylos). Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydamas rimtas priežastis, prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nagrinėjimas turi būti atidėtas, o pranešimas apie kitą bylos nagrinėjimo laiką jam siunčiamas registruotu laišku (antrasis pranešimo egzempliorius pridedamas prie bylos). Pareiškėjo (apelianto) prašyme atidėti 2012 m. rugpjūčio 1 d. paskirtą bylos nagrinėjimą, nurodytos priežastys - siekis suspėti pasirinkti advokatą ir tinkamai parengti gynybinę poziciją laikytinos rimtomis, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą rugsėjo mėnesiui, nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, todėl VPT vienareikšmiškai privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą vadovaujantis Nagrinėjimo tvarkos 24 punktu. Be to, nors remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N12 - 29/2003 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, psl. 57 - 59) suformuluota taisykle, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, o remiantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu byla grąžinama organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje pareiškėjas (apeliantas) patrauktas administracinėn atsakomybėn, specifiškumas, vienareikšmiškai reikalauja užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Kas pareiškėjui (apeliantui) dėl VPT neteisėtų veiksmų nebuvo užtikrinta. Juo labiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su I ir II Protokoluose nurodytais padarytais Įstatymo ir jį įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimu. ATPK 1713 straipsnio („Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas“) 1 dalies norma, dėl kurios pažeidimo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pareiškėjas (apeliantas), suponuoja poreikį tirti ir vertinti specialiųjų teisės aktų Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo atliekamų gynybos ir saugumo srityje, ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turinį ir taikymo aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad VPT atliko UAB „Vilniaus energija“ patikrinimus, kurių pagrindu buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 31 d. viešųjų pirkimu vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos projektas Nr. 2S-7 ir 2011 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7. Tokiu būdu VPT nustatė, kad 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas (apeliantas), kaip UAB „Vilniaus energijos“ Komisijos narys, tariamai padarė Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktu pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPT nustačius, kad pareiškėjas (apeliantas) tariamai padarė pažeidimus, UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškė pastabas ir paaiškinimus dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos tikrinimo ataskaitos projekte nurodytų pažeidimų, taip pat ir pastabas dėl 2011 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos Nr. 2S-7, tačiau neatsižvelgiant į nurodytus paaiškinimus bei pastabas, pareiškėjas (apeliantas) vėliau vis tiek buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Maža to, VPT, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nesigilino į visas aplinkybes, nurodytas UAB „Vilniaus energija“ pareikštuose paaiškinimuose, ir be kita ko neužtikrino pareiškėjo (apelianto) dalyvavimo bylos nagrinėjime, ko pasėkoje jis neturėjo galimybės pateikti papildomų paaiškinimų bei pastabų dėl galimai padaryto pažeidimo, dėl ko buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to pagal aukščiau nurodytas aplinkybes turi pagrindo teigti, kad jam (apeliantui) suteiktų procesinių teisių įgyvendinimas ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje yra aktualus bei esminis, siekiant užtikrinti, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų išnagrinėta laikantis ATPK 248 straipsnio reikalavimų. Pagal visa tai teigia, kad 2012 m. liepos 30 d., VPT, išnagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdama 2012 m. liepos 30 d. nutarimą pareiškėjui (apeliantui) nedalyvaujant, vienareikšmiškai pažeidė ATPK 272 straipsnio imperatyvius reikalavimus. Toks procesinis pažeidimas yra esminis ir laikytinas priimto ginčijamo nutarimo negaliojimo pagrindu. Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio, 302 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.

32Pareiškėjo (apelianto) veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Viešųjų pirkimu tarnyba, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas (apeliantas), neištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų įrodymų, neišklausė pareiškėjo paaiškinimų dėl pažeidimo aplinkybių, tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta pilnai. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Kiekvienu atveju yra būtina išsamiai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui (nagrinėjamu atvejui Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Remiantis ATPK 9 straipsniu, administraciniu teisės pažeidimu yra laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į šį administracinio teisės pažeidimo apibrėžimą, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo požymiai, t. y. asmens (subjektas) kaltė (subjektyvioji pusė), priešingas teisei veikimas arba neveikimas (objektyvioji pusė), kuriuo yra pažeidžiama tam tikra įstatymų saugoma vertybė (objektas). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis dokumentas, kuriuo yra pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo sudėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-62-1713/2006). Tad, administracinio teisės pažeidimo protokole privalo būti nurodyta inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Neįrodžius šių pažeidimo elementų, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT „administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-274912010). ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje inter alio numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymų nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas - užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė pareiškėjui (apeliantui) inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, ko pasėkoje nubaudė administracine nuobauda, nesant tam jokio realaus teisinio pagrindo. Nes, VPT 2011 m. rugpjūčio 31 d. tikrinimo ataskaitos projekte ir I Protokole nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ turėjo atmesti Tiekėjo pasiūlymą, nes jis savo kvalifikaciją grindė subrangovo kvalifikacija, nors subrangovas nenurodytas pasiūlyme. VPT išvadoje nurodoma, kad buvo pažeistos Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, jog prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Jokių reikalavimų, kad galima remtis tik pasiūlyme nurodytu subrangovu ši norma nenustato. Taigi, minėta Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata suteikia teisę tiekėjui, galinčiam įrodyti galimybę remtis kito ūkio subjekto, nepriklausomai kokiais teisinio pobūdžio ryšiais jie būtų susiję, ištekliais vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartį ir taip grįsti savo kvalifikaciją. Be to, Europos sąjungos direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kad tuo atveju, kai tiekėjas gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį jis galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais, jis turi teisę remtis šių ūkio subjektų pajėgumu ir turi būti laikomas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pirkimų dokumentuose. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, pasakytina, kad pareiškėjas (apeliantas) pagrįstai priėmė Tiekėjo patikslinimus dėl kvalifikacijos, nes Tiekėjas turi neabejotiną teisę grįsti (o tuo pačiu ir tikslinti) savo kvalifikaciją remdamasis Įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi ir aukščiau minėtos direktyvos 47 straipsnio 2 dalimi. Tokią teisę Tiekėjui suteikia tiek nacionalinė, tiek Europos Sąjungos teisė, todėl atsisakius priimti Tiekėjo kvalifikacijos patikslinančius duomenis, būtų pažeistos Tiekėjo teisės, o tai lemtų viešojo pirkimo neteisėtumą. Todėl priešinga Tarnybos išvada dėl UAB „Vilniaus energija“ padarytų pažeidimų yra visiškai nepagrįsta. Be to, nustatytas administracinis teisės pažeidimas yra formalus. VPT nenustatė jokių tariamo pažeidimo padarinių, nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, jog nurodytas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos I Pirkimo rezultatams. Priešingai, Tiekėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti pirkime, o UAB „Vilniaus energija“ įsigyti kokybiškas paslaugas. Jeigu pareiškėjas nebūtų priėmęs tiekėjo kvalifikacijos patikslinimo (nors priimti patikslinimus reikalauja Įstatymo 32 straipsnio 5 dalis) ir UAB „Vilniaus energija“ Komisija, kurios nariu buvo pareiškėjas, dėl to būtų atmetusi Tiekėjo pasiūlymą, dėl neaiškaus pagrindo būtų reikėję vykdyti naują pirkimą, nors poreikis įsigyti paslaugas egzistavo I Pirkimo metu. Šios aplinkybės tik įrodo Viešųjų pirkimų tarnybos padarytų išvadų nepagrįstumą ir nesuderinamumą su Įstatymo tikslu perkančiajai organizacijai racionaliai įsigyti reikalingą pirkimo objektą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPT rėmėsi netinkamu Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies aiškinimu, kadangi tariamas pažeidimas nėra esminis, o priešingos VPT išvados yra neobjektyvios ir nepagrįstos. Ypatingai pažymėtina, kad VPT visiškai nevertino, kad tariamas pareiškėjo (apelianto) pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, o priešingai - užtikrino viešojo pirkimo užbaigimą sutarties sudarymu ir realiu siekiu įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, o ne formaliu potencialaus Tiekėjo paraiškos atmetimu. Be to, 2011 m. liepos 1 d. paskelbtas Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „Krovinių pristatymas E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas, kreditavimas“ paslaugų pirkimas buvo neužbaigtas, kadangi paaiškėjo netikslumai II Pirkimo dokumentuose. II Pirkimo dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris buvo suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui. Šis faktorius Perkančiajai organizacijai buvo svarbesnis, nes bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą. Išaiškėjus tokiam faktui ir tai, kad su UAB „Unigela“ galiojanti sutartis „Dėl TGM4 ir TGM6A šilumvežių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ privažiavimo keliu - E2 ir E3 objektuose manevravimas, vagonų ir cisternų pristatymas ir paėmimas, svėrimas, šilumvežių techninė ir periodinė apžiūra, remontas, krovinių muitinimas ir kreditavimas“ yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant racionaliai naudoti šiam viešajam pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui (suprantama kaip nauda visuomenei), nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikomos faktinės kuro transportavimo sąnaudos. Todėl Komisija pagrįstai nusprendė nutraukti Pirkimo procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, kadangi pagal mazuto tiekimo sutartį su Oilwide OÜ yra 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti. To pasėkoje bendrovė būtu patyrusi papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų, t.y. mokesčiai už vagonų naudojimą ir saugojimą AB „Lietuvos geležinkeliai“. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir vadovaudamasi Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu, „Dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti“, būtina skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.“ Komisija pagrįstai nusprendė vykdyti Krovinių pristatymo E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimo paslaugų pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatytus viešai publikuojamus įkainius. Be to, Įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas aptariamu atveju iš viso negali būti konstatuotas, nes Įstatymo 32 straipsnio 7 dalis nustato, jog kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Iš Pirkimo 1 procedūrinių pirkimo dokumentų matyti, jog tiekėjo UAB „A. I.“ kvalifikacija buvo vertinama pagal jo pateiktus dokumentus. Nėra jokių duomenų, jog Perkančioji organizacija vertino kažkokius kitus dokumentus, o ne tiekėjo UAB „A. I.“ pateiktus dokumentus. Tokiu būdu VPT neva nustatytas pažeidimas negali būti nustatomas Įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu normų pagrindu. Be to, UAB „A. I.“ pateiktame 2010 m. liepos 30 d. įvykdytų sutarčių sąraše nurodoma, kad vykdoma sutartis, kurios metu aptarnaujama net 4083, tuo tarpu Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 p. reikalaujama turėti tik 840 daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo patirtį. Akivaizdu, kad nežiūrint į tai, kad tiekėjas UAB „A. I.“ sutartis tebėra vykdoma, tačiau sutarties vykdymo metu „A. I.“ turima aptarnavimo patirtis yra žymiai didesnė nei buvo reikalaujama ir atitinka Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 p. nustatytą reikalavimą. Būtina atkreipti dėmesį į kvalifikacinių reikalavimų tikslą - įsitikinti realia tiekėjo patirtimi tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, kuri, vadovaujantis suformuota teismų praktika ir Įstatymu, siejama su viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu prisiimamais įsipareigojimais, t. y. realiu sutarties objektu. Be to, nepagrįstai VPT skundžiamame nutarime nurodo, kad Pareiškėjas, vertindamas tiekėjo UAB „A. I.“ pasiūlymą, netinkamai įvertinojo atitikimą Pirkimo Techninėms sąlygoms. VPT nurodė, kad neva UAB „A. I.“ pasiūlyti skaitikliai neatitinka jautrio slenksčio, nustatyto Techniniu sąlygų 2.4.9 p ir nėra šiam reikalavimui lygiaverčiai. Tai reiškia, jog priėmus tokį pasiūlymą, tariamai buvo pažeista Įstatymo 39 straipsnio 7 dalis ir lygiateisiškumo bei skaidrumo principai. Tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta, nes Jautrio slenkstis - tai mažiausia matuojamo dydžio reikšmė, kuri gali būti patikimai išmatuota. Kuo ši reikšmė žemesnė, tuo tikslesnis matavimas. UAB „A. I.“ pasiūlyme nurodytos reikšmės – 3 l/val. arba 5 1/val., tuo tarpu Techninės sąlygos (2.4.9 p.) nustatė 6 1/val. Taigi, UAB „A. I.“ pasiūlymo techninės charakteristikos yra geresnės nei reikalavo pirkimo Techninės sąlygos. Toks pasiūlymas ne tik gali, bet ir privalo būti priimtas, nes yra, bent jau, „lygiavertis“ keliamo funkcinio reikalavimo prasme (Įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalys). Todėl jokių pažeidimų nei Perkančioji organizacija, nei pareiškėjas (apeliantas) nepadarė, o Tarnybos išvados remiasi neteisėtu formalistiniu požiūriu, jog Perkančioji organizacija tariamai negali priimti geresnių pasiūlymų, nei nustatė Techninės sąlygos. Be to, VPT taip pat nepagrįstai nurodė, jog buvo netinkamai atliktas UAB „A. I.“ pasiūlymo vertinimas, nes UAB „A. I.“ nepateikė duomenų apie atitikimą Techninių sąlygų 2.4.18/2.4.19 punktams. Tai, esą, pažeidžia Įstatymo 39 straipsnio 7 dalį. Įstatymo 39 straipsnio 7 dalis nustato, kad Perkančioji organizacija turi: įvertinti dalyvių pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką, patikrinti tiekėjo atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Perkančioji organizacija vertino tiekėjo UAB „A. I.“ pasiūlymą būtent taip, kaip nurodyta pirkimo sąlygose. Vienas iš įrodymų, kuris patvirtina, jog pasiūlymas atitinka Technines sąlygas, yra tiekėjo patvirtinimas (Pirkimo sąlygų 8.1 p.). Kita vertus, Įstatymo 39 straipsnio 7 dalis (kurio pažeidimas inkriminuojamas) nenumato jokių kriterijų, kada pasiūlymo techninės dalies dokumentai yra pakankami, o kada nepakankami, tad tai yra vertintojo diskrecijos klausimas. Todėl pareiškėjas nei vieno iš minėtų reikalavimų nepažeidė, nes: 1. Tiekėjas UAB „A. I.“ pasiūlyme patvirtino (Sąlygų 8.1 p.), jog siūlomi skaitikliai atitinka Techninių sąlygų 2.4.18/2.4.19 punktų reikalavimus ir taip pagrindė atitiktį šių punktų reikalavimams (t. y. patvirtinta, jog skaitikliuose naudojamos baterijos tarnavimo laikas yra 12+6 mėnesiai bei tai, jog LCD ekranas gali sukiotis 360 laipsnių kampu); 2. Perkančioji organizacija šį patvirtinimą ir vertino. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės, t. y. pareiškėjo kaltės egzistavimo. Norint kiekvieną pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką traktuoti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti tokį pažeidimą padariusio asmens kaltę. Pagal ATPK 9 straipsnį administracinės teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai asmuo, darantis pažeidimų, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Aiškindamas kaltės administracinių teisės pažeidimų bylose elementą, Lietuvos vyriausiasis teismas, suformuotoje praktikoje ne kartą konstatavo, kad subjektyviosios pusės struktūrą sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad surašant pareiškėjui I ir II Protokolus VPT net netyrė subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės, t. y. pareiškėjo kaltės elemento. Kaip jau minėta, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus tenka institucijai, tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, taigi nagrinėjamu atveju VPT privalėjo įrodyti pareiškėjo (apelianto) tyčią arba neatsargumą. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. To paties Kodekso 11 straipsnis numato taip pat ir kitą kaltės formą, t. y. neatsargumą. Tokiu būdu ATPK aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Nagrinėjamu atveju VPT nenagrinėjo konkrečių kolegialaus organo (UAB „Vilniaus energija“ Komisijos) funkcijų, darbo principų, priimamų sprendimų procedūros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėm asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltės įrodymu. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip jau minėta, administraciniu teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Ši pareiga kildinama ATPK 284 straipsnio pagrindu, kuris nurodo, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu VPT- institucija, pareiškėjui (apeliantui) surašiusi I ir II Protokolus, tokiu būdu inicijavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, vengė ir išsamiai neištyrė aplinkybių bei jas pagrindžiančių objektyvių įrodymų, ko pasėkoje priėmė nemotyvuotą bei neišsamų 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą. Taigi akivaizdu, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės, abejonės ir neaiškumai, susiję su Viešųjų pirkimu įstatymo 32 straipsnio 3 ir 5 dalių, Europos sąjungos direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 2 dalies tinkamu taikymu, o taip pat su konkrečiomis pareiškėjo (apelianto), kaip kolegialaus organo nario funkcijomis, turėjo būti vertinamos jo naudai. Pagal tai mano, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė pareiškėjo (apelianto) padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko priėmė nemotyvuotą, tokiu būdu neteisėtą 2012 m. liepos 30 d. nutarimą, kuris turėtų būti teismo panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagal visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalimi, 272 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ABTĮ 5 straipsniu, teismo prašo panaikinti Viešųjų pirkimu tarnybos 2012 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/86/104, kuriuo M. V. buvo pripažintas padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimus, ir iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą M. V. atžvilgiu nutraukti.

33Teismo posėdžio metu M. V. atstovė adv. J. J. iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas ir dėl to, kad apeliantas administracine tvarka nubaustas už viešuosius pirkimus reglamentuojančių poįstatyminių aktų pažeidimus, o tai ATPK 1713 straipsnio 1 dalis nenumato. Prašo skundą tenkinti.

34Atsiliepime į skundą (t. 3, b.l. 123-141) skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos (VPT) atstovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo (apelianto) skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl žemiau nurodytų priežasčių ir argumentų.

35Dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad ( - ) (toliau - Perkančioji organizacija) Supaprastintų pirkimų komisija prekių, paslaugų ar darbų viešiesiems pirkimams (toliau - Pirkimų komisija), kurios nariu buvo apeliantas (toliau –Pareiškėjas), vykdydama viešąjį pirkimą „E2, ES pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ (viešojo pirkimo Nr. 95954) (toliau - I Pirkimas) supaprastintų skelbiamų derybų būdu (skelbtas 2010-10-20 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 79), 2010-11-22 posėdyje (Pirkimų komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ (toliau - Tiekėjas) kvalifikacija atitinka I Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Pareiškėjas, būdamas Pirkimų komisijos nariu, pritarė šiam Pirkimų komisijos sprendimui ir už jį balsavo.

36VPT, įgyvendindama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174; 2011, Nr. 2-36) (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą funkciją vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu teisės aktų pažeidimų prevenciją bei kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įvertino I Pirkimo procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir 2011-11-02 rašte Nr. 2S-7 „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita“ (toliau - Ataskaita) nurodė, kad Perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin.. 1996. Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008. Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174) (toliau - Įstatymas) 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, nes situacija, kai AB „A. I.“, tikslindama duomenis apie savo kvalifikaciją, paaiškino, kad darbų atlikimui pasitelks ( - ), kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, turėjo būti vertinama kaip šio pasiūlymo pakeitimas, o pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Nenurodžius subrangovo perkančioji organizacija turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus“.

372. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, supaprastintu neskelbiamų derybų būdu vykdydama 3 viešuosius pirkimus „Įmokų surinkimo paslaugos“, kurių laimėtojais tapo AB DnB Nord bankas, Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ (toliau visi viešieji pirkimai kartu - II Pirkimas), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos prezidento 2010-03-02 įsakymu Nr. 207, (toliau -I Taisyklės) bei Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos prezidento 2010-09-29 įsakymu Nr. 449, (toliau - II Taisyklės) reikalavimus.

38VPT ataskaitoje nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė I Taisyklių 78.4 punktą („Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nėra jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik AB DnB Nord bankas gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas. Ataskaitoje VPT taip pat nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė II Taisyklių 41.5 punktą („Supaprastintų neskelbiamų derybų ar tiekėjų apklausos būdu, neskelbiant apie pirkimą VPĮ bei Taisyklėse nustatyta tvarka, pirkimas gali būti atliekamas, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nebuvo jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas.

393. Pareiškėjas, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus vadovu ir 2011-03-16 patvirtinęs viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ (skelbtos 2011-03-23 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 23, viešojo pirkimo Nr. 102437, toliau - III Pirkimas) sąlygas bei, kaip Pirkimų komisijos narys, vykdęs III Pirkimą, vertinęs tiekėjų pasiūlymus ir Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdžio protokolas Nr. 5) neteisėtai pripažinęs Tiekėjo ir tiekėjo AB „Požeminiai darbai“ pasiūlymus atitinkančiais III Pirkimo sąlygų reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą lygiateisiškumo principą, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2

40dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, neužtikrino II Taisyklių 84 punkto nuostatos „<...> derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus“ laikymosi, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Šie pažeidimai užfiksuoti VPT 2011-10-25 rašte Nr. 4S-3956 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 102437 įvertinimo“ (toliau -1 Vertinimo išvada).

414.

42Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2011-09-15 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-09-15 posėdžio protokolas b/n) nutarė viešąjį pirkimą „Krovinių pristatymas E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas, kreditavimas“ (toliau – IV Pirkimas) vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu, t. y., kai „<...> dėl įvykių, kurių perkančioj i organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos valios ir jas buvo galima iš anksto numatyti, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nutarusi IV Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, neužtikrino tiekėjų konkurencijos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šie pažeidimai nurodyti VPT 2012-02-08 rašte Nr. 4S-612 „Dėl viešojo pirkimo dalinio įvertinimo“ (toliau - II Vertinimo išvada).

435.

44Taip pat įvertinus Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-05-12 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 35, viešojo pirkimo Nr. 89014; toliau - V Pirkimas), Pirkimų komisija 2010-08-30 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia V Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, o Pirkimų komisijos 2010-09-27 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-27 posėdžio protokolas Nr. 13) priėmė neteisėtą sprendimą, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka V Pirkimo sąlygų reikalavimus. VPT įvertino Perkančiosios organizacijos įvykdytą V Pirkimą ir nustatė, kad Pirkimų komisija, vykdydama V Pirkimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPT 2011-11-16 raštas Nr. 4S-4242 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 89014 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau - III Vertinimo išvada).

456.

46VPT 2012-01-12 raštu Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau - IV Vertinimo išvada) įvertino Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-07-09 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50, viešojo pirkimo Nr. 91529; toliau - VI Pirkimas) ir nustatė, kad Pirkimų komisija 2010-08-31 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-31 posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia VI Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o Pirkimų komisijos 2010-09-28 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-28 posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė neteisėtą sprendimą, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka VI Pirkimo sąlygų reikalavimus. VPT nustatė, kad Pirkimų komisija, vykdydama VI Pirkimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

47Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2011, Nr. 163-7758; 2002, Nr. 124-5623) (toliau - ATPK) (aktualaus I Pirkimo, II Pirkimo, III Pirkimo, IV Pirkimo, V Pirkimo ir VI Pirkimo (toliau visi kartu - Pirkimai) vykdymo metu) 1713 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas <...> užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2011, Nr. 123-5813) 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu, VPT nusprendė už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą patraukti Pareiškėją, kuris buvo Pirkimų komisijos narys ir Pirkimų komisijos 2010-11-29, 2011-01-24, 2011-04-15, 2011-09-15, 2011-11-22, 2010-08-30, 2010-08-31, 2010-09-27 bei 2010-09-28 posėdžiuose balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimą, bei, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus vadovu, 2011-03-16 patvirtino neteisėtas III Pirkimo sąlygas, administracinėn atsakomybėn.

48VPT 2012-02-29 raštu Nr. 4S-924 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“, 2012-03-12 raštu Nr. 4S-1067 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“, 2012-03-21 raštu Nr. 4S-1276 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“, 2012-04-03 raštu Nr. 4S-1521 „Dėl pakartotinio kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą“ net keturis kartus kvietė Pareiškėją atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant I Pirkimą, II Pirkimą, III Pirkimą ir IV Pirkimą VPT patalpose, tačiau Pareiškėjas administracinės atsakomybės vengė ir į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neatvyko, neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodė.

49VPT, siekdama užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą, operatyviai išnaudoti visas įmanomas priemones Pareiškėją ATPK nustatyta tvarka ir terminais patraukti administracinėn atsakomybėn už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, 2012-03-13 raštu Nr. 4S-1098 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 2012-03-29 raštu Nr. 4S-1425 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ - į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu nurodyti Pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei tokios galimybės nėra - jo gimimo datą. Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-03-27 raštu Nr. (29)3A-325 „Pažyma apie asmens duomenis“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-04-04 raštu Nr. (14.1.1)-I-2212 „Dėl informacijos pateikimo" prašomą informaciją VPT pateikė.

50VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z., siekdami administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 straipsnis) ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą, 2012-05-10 nuvyko į Pareiškėjo darbovietės Perkančiojoje organizacijoje buveinę, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, su Perkančiąja organizacija iš anksto suderintu laiku, tačiau Pareiškėjas į Perkančiosios organizacijos patalpą, skirtą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, neatvyko.

51VPT, vadovaudamasi ATPK 263 straipsnio 1 dalimi, siekdama tinkamai ir laiku Pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn ir užkirsti kelią administracinio proceso vilkinimui, 2012-06-05 raštu Nr. 4S-2680 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo pristatant administracinėn atsakomybėn traukiamą M. V.“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama pristatyti Pareiškėją į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose.

52Pareiškėjui be atskiro išankstinio pranešimo 2012-06-13 atvykus į VPT patalpas, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-72 (toliau - I Protokolas) už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant I, II, III ir IV Pirkimus ir ATPK nustatyta tvarka kartu su I Protokolu įteiktas administracinis nurodymas.

53Be to, VPT 2012-07-04 raštu Nr. 4S-3264 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“ kvietė Pareiškėją 2012-07-13 atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant V ir IV Pirkimus, VPT patalpose.

54Pareiškėjui atvykus į VPT patalpas, 2012-07-13 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-105 (toliau - II Protokolas) už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant V ir VI Pirkimus, ir ATPK nustatyta tvarka kartu su II Protokolu įteiktas administracinis nurodymas. II Protokole taip pat buvo nurodyta numatoma Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo data - 2012-07-30. VPT 2012-07-30 priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo Pareiškėjui buvo skirta 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) litų administracinė bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

55Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

56Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „VPT, priimdama 2012 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepagrįstai vertino pareiškėjo tariamai padarytus administracinius teisės pažeidimus kaip trunkamuosius administracinės teisės pažeidimus“ (Skundo 4 psl.). VPT nesutinka su Skundu šioje dalyje, mano, jog jis nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

57VPT atkreipia dėmesį, kad nei Ataskaitoje, nei I Vertinimo išvadoje, nei II Vertinimo išvadoje, nei III Vertinimo išvadoje, nei IV Vertinimo išvadoje, nei I Protokole, nei II Protokole, nei Nutarime nėra nurodyta, kad Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra trunkamieji, todėl Pareiškėjo teiginiai, jog VPT Pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus vertino kaip trunkamuosius yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pažymėtina ir tai, kad administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nėra trunkamieji ir buvo įvykdyti 2010-08-31 ir 2010-09-28 (vykdant VI Pirkimą), 2010-08-30 ir 2010-09-27 (vykdant V Pirkimą), 2011-09-15 (vykdant IV Pirkimą), 2011-04-15 (vykdant III Pirkimą), 2011-03-16 (tvirtinat III Pirkimo sąlygas), 2010-11-29 ir 2011-01-24 (vykdant II Pirkimą) bei 2010-11-22 (vykdant I Pirkimą), todėl VPT negalėjo jų vertinti ir nevertino kaip trunkamųjų.

58Pareiškėjas Skunde teigia, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). I ir II Protokoluose nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti administraciniai pažeidimai, organizuojant ir vykdant I, II, III, IV, V, VI Pirkimus, datuojami 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d, o VPT pažeidimus nustatė 2011 m. gegužės 2-6 dienomis, dar iki 2011 m. rugpjūčio 31d., kuomet buvo sudarytas viešųjų pirkimų vykdymo patikrinimo ataskaitos projektas Nr. 2S-7 ir 2011 m. lapkričio 2 d., kuomet buvo sudaryta viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7 (IV Pirkimas). Taigi, akivaizdu, kad 2012 m. liepos 30 d. VPT priimant Ginčijamą nutarimą, nuobaudos skyrimo pažeidėjui terminas buvo pasibaigęs dar 2011 m. gegužės 22 d. (I Pirkimas), 2011 m. gegužės 29 d. (II Pirkimas), 2011 m. liepos 24 d. (II Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 9 d. (III Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 16 d. (III Pirkimas), 2011 m. spalio 15 d. (III Pirkimas), 2012 m. kovo 15 d. (IV Pirkimas), 2012 m. vasario 28 d. (V Pirkimas). 2011 m. kovo 27 d. (V Pirkimas), 2011 m. vasario 28 d. (VI Pirkimas) ir 2011 m. kovo 28 d. (VI Pirkimas)“ (Skundo 8 psl.). VPT nesutinka su Skundu šioje dalyje, akivaizdu, kad Pareiškėjas painioja ir klaidina Teismą dėl neva suėjusių administracinės nuobaudos skyrimo (senaties) terminų.

59Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2008-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. P143-30/2008 (analogiškai ir nutartyse Nr. N15-983/2005, Nr.575-1427/2009) bei įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2012-11-27 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1293-200/2012 konstatavo, jog „pažeidimo nustatymo diena laikytina toks momentas, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o tai galima padaryti tik atlikus tyrimą - surinkus įrodymus (įrodymų rinkimo etapas), juos įvertinus (įrodymų vertinimo etapas) ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (pažeidimo nustatymo momentas). Institucijos darbuotojams atlikus tyrimą ar tikrinimą surašoma išvada (tikrinimo ataskaita), kurioje apibendrinami tyrimo metu surinkti duomenys ir yra nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena turėtų būti laikoma ta diena, kurią institucijos darbuotojai po atlikto tyrimo surašė išvadą (ataskaitą), kurioje nurodė visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus“. Tais atvejais, kai „administracinio teisės pažeidimo padarymas konstatuojamas kompetentingos institucijos atlikto tyrimo metu, išanalizavus bei apibendrinus tyrimo metu surinktus duomenis, pažeidimo nustatymo diena laikytina atitinkamos išvados surašymo diena“ (LVAT 2011-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N6-306/2011).

60a)

61Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius I Pirkimą.

62VPT pažymi, jog bendruosius administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35 straipsnio 1 dalis, t. y., administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje (kuriame būtent ir yra 1713 straipsnio dalis, reglamentuojanti atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus) nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieni metai.

63Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus, vykdydamas I Pirkimą, padarė 2010-11-22 (Pirkimų komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) (minėtame Pirkimų komisijos 2010-11-22 protokole neteisėtai nutarta, jog „Tiekėjo pasiūlymas tenkina kvalifikacinius reikalavimus“). Šis Pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas VPT teisės aktų nustatyta tvarka 2011-11-02 patvirtinus galutinę Ataskaitą. Tai reiškia, kad Pareiškėjo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas nepraėjus vienų metų terminui nuo pažeidimų padarymo dienos iki pažeidimų nustatymo dienos. Įvertinus minėtas aplinkybes, administracinė nuobauda Pareiškėjui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant I Pirkimą, galėjo būti paskirta iki 2012-05-01 imtinai.

64b)

65Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius II Pirkimą.

66Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, vykdydamas II Pirkimą, padarė 2010-11-29 (Pirkimų komisijos 2010-11-29 posėdžio protokolas b/ n) ir 2011-01-24 (Pirkimų komisijos 2011-01-24 posėdžio protokolas b/n). Šie Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo nustatyti VPT teisės aktų nustatyta tvarka 2011-11-02 patvirtinus galutinę Ataskaitą. Tai reiškia, kad Pareiškėjo įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai buvo nustatyti nepraėjus vienų metų terminui nuo pažeidimų padarymo dienos iki pažeidimų nustatymo dienos. Įvertinus minėtas aplinkybes, administracinė nuobauda Pareiškėjui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant II Pirkimą, galėjo būti paskirta iki 2012-05-01 imtinai.

67c)

68Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius III Pirkimą ir patvirtinus III Pirkimo sąlygas.

69Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, vykdydamas III Pirkimą, padarė 2011-04-15 (Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdžio protokolas Nr. 5) bei 2011-03-16, patvirtindamas neteisėtas III Pirkimo sąlygas. Šie Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo nustatyti VPT teisės aktų nustatyta tvarka surašius I Vertinimo išvadą (2011-10-25). Tai reiškia, kad Pareiškėjo įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai buvo nustatyti nepraėjus vienų metų terminui nuo pažeidimų padarymo dienos iki pažeidimų nustatymo dienos, o administracinė nuobauda Pareiškėjui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant III Pirkimą, galėjo būti paskirta iki 2012-04-24 imtinai.

70d)

71Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius IV Pirkimą.

72Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, vykdydamas IV Pirkimą, padarė 2011-09-15 (Pirkimų komisijos 2011-09-15 posėdžio protokolas b/n). Šis Pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas VPT teisės aktų nustatyta tvarka surašius II Vertinimo išvadą (2012-02-08). Tai reiškia, kad Pareiškėjo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas nepraėjus vienų metų terminui nuo pažeidimų padarymo dienos iki pažeidimų nustatymo dienos, o administracinė nuobauda Pareiškėjui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, vykdant IV Pirkimą, galėjo būti paskirta iki 2012-08-07 imtinai.

73e)

74Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius V ir VI Pirkimus.

75ATPK 35 straipsnio 2 dalyje (specialiojoje normoje), kuriuo ir rėmėsi VPT, priimdama ginčijamą Nutarimą dalyje dėl V ir VI Pirkimo, nustatyta, jog „Atsisakius pradėti ikiteismini tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą <...>“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012-06-05 raštu Nr. 4-01-2959 „Dėl informacijos pateikimo“ VPT buvo informuota apie 2012-06-01 priimtą nutarimą Nr. L-01-1891, kuriuo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Pareiškėjo atžvilgiu. Vadinasi, terminas administracinei nuobaudai Pareiškėjui paskirti dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų vykdant V ir VI Pirkimus skaičiuojamas nuo 2012-06-01, o administracinė nuobauda Pareiškėjui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant V ir VI Pirkimus, galėjo būti paskirta iki 2012-07-31 imtinai.

76ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>“. Vadovaudamasi šia ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata ir atsižvelgdama į tai, jog Pareiškėjas akivaizdžiai ir piktybiškai vengė administracinės atsakomybės, VPT direktorius 2012-04-23 procesiniu sprendimu Nr. PS-1/2012 „Procesinis sprendimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ (toliau - I Procesinis sprendimas) pagrįstai nutarė patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą Pareiškėjo atžvilgiu (dėl III Pirkimo) pratęsti iki 2012-10-24 imtinai. Akivaizdu, kad I Procesinis sprendimas priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos (dėl III Pirkimo) skyrimo Pareiškėjo atžvilgiu terminui. Vadovaujantis ta pačia ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata, VPT direktoriaus 2012-04-27 procesiniu sprendimu Nr. PS-2/2012 „Procesinis sprendimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ (toliau - II Procesinis sprendimas) pagrįstai nutarta patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą Pareiškėjo atžvilgiu (dėl I ir II Pirkimo) pratęsti iki 2012-11-02. Akivaizdu, kad II Procesinis sprendimas priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos (dėl I Pirkimo) skyrimo Pareiškėjo atžvilgiu terminui.

77Atsižvelgus į išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimtus sprendimus, darytina pagrįsta išvada, kad Nutarimas, priimtas 2012-07-30, t. y. priimtas nepasibaigus I ir II Procesinių sprendimų pratęstiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams. Todėl Pareiškėjo teiginiai, kad VPT praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminą, yra visiškai nepagrįsti.

78Dėl II Procesinio sprendimo teisėtumo

79Pareiškėjas Skunde teigia, jog „Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. procesinį sprendimą pratęsti pareiškėjui skirtinos administracinės nuobaudos skyrimo terminą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą, ko pasėkoje pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn“ ir, kad „<...> 2012 m. balandžio 27 d. procesiniame sprendime dėl termino nuobaudai skirti pratęsimo nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai ir motyvuotai“ (Skundo 11 psl.). VPT nesutinka su šiais Pareiškėjo teiginiais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

80Kaip minėta aukščiau šiame atsiliepime į Skundą, Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti I ir II Procesinis sprendimas. Pareiškėjas ginčija tik II Procesinį sprendimą, vadinasi, darytina išvada, kad su I Procesiniu sprendimu Pareiškėjas sutinka, jo teisėtumo nekvestionuoja.

81Pažymėtina, jog II Procesinis sprendimas buvo priimtas dėl Pareiškėjo veiksmų, vykdant I Pirkimą. Be to, II Procesinio sprendimo priėmimo metu (2012-04-27) nebuvo suėję administracinės nuobaudos Pareiškėjui (vykdant I ir II Pirkimus) skyrimo terminai. Minėtame VPT priimtame II Procesiniame sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos visos objektyvios aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjas vengė administracinės atsakomybės, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, VPT direktorius privalėjo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Pažymėtina, jog nei ATPK, nei joks kitas teisės aktas nenustato tokių procesinių sprendimų turinio ir formos reikalavimų. Todėl VPT, siekdama nepažeisti ATPK nustatytų terminų ir užtikrinti skaidrų procesą Pareiškėjo atžvilgiu, tinkamai ir išsamiai argumentavo savo priimamus sprendimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Pareiškėjo Skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

82Pareiškėjo teiginiai, kad jis niekada nesislapstė ir nevengė administracinės atsakomybės, yra klaidinantys, nes visiškai neatitinka tikrovės. Kaip nurodyta aukščiau, VPT Pareiškėjui į darbovietę Perkančiojoje organizacijoje išsiuntė net keturis kvietimus atvykti į I Protokolo surašymą. Be to, VPT 2012-05-02 raštu Nr. 4S-2038 „Dėl įgaliotų asmenų atsakomybės“ kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu „<...> 2012 m. gegužės 10 d. 10.00 val. sudaryti sąlygas Tarnybos valstybės tarnautojams patekti į Bendrovės administracijos patalpas, skirti tinkamas patalpas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims ir užtikrinti šių asmenų atvykimą į paskirtas patalpas nustatytu laiku, pranešant jiems apie būtinybę turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“. VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z. 2012-05-10 buvo nuvykę į pareiškėjo darbovietės Perkančiojoje organizacijoje buveinę, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, su Perkančiąją organizacija iš anksto suderintu laiku, tačiau Pareiškėjas į Perkančiosios organizacijos patalpą, skirtą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, neatvyko (byloje yra pridėtas VPT 2012-05-10 Administracinių teisės pažeidimų protokolų nesurašymo UAB „Vilniaus energija“ patalpose protokolas, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, dėl kurių Pareiškėjui nebuvo įmanoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo). Pažymėtina, kad visi kvietimai atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą Pareiškėjui buvo įteikti tinkamai (tai patvirtina advokato J. E. 2012-03-28 raštas „Dėl M. V., D. I., S. J., T. J., V. B., M. B., V. Š., J. B., J. L., R. P., G. P., R. M., K. T., J. G., R. G. ir L. L. nepagrįsto traukimo administracinėn atsakomybėn“). Pareiškėjas į VPT patalpas administracinių teisės pažeidimų protokolui surašyti be atskirto pranešimo atvyko tik po VPT kreipimosi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPT 2012-06-05 raštas Nr. 4S-2680 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo pristatant administracinėn atsakomybėn traukiamą M. V.“ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui).

83Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad II Procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

84Dėl Nutarimo priėmimo Pareiškėjui nedalyvaujant.

85Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „ VPT 2012 m. liepos 30 d. nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje“ (Skundo 12 psl.). VPT kategoriškai nesutinka su šiais Pareiškėjo teiginiais, mano, kad Skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, o paties Pareiškėjo veiksmai turėtų būti vertinami kaip administracinės atsakomybės vengimas ir administracinio proceso vilkinimas.

86ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą“.

87VPT 2012-06-29 raštu Nr. 3180 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo“, siųstu registruotu paštu ir į Pareiškėjo darbovietę, ir oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ir Pareiškėjo įgaliotam atstovui tinkamai informavo Pareiškėją apie numatomą jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą (2012-07-05). Be to, VPT 2012-07-02 raštu Nr. 4S-3188 „Pranešimas apie administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą“ tinkamai informavo ir Pareiškėjo įgaliotą atstovą - advokatą J. E., kad Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012-07-05. Pareiškėjas 2012-07-03 raštu „Prašymas dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ (toliau - Raštas) prašė VPT atidėti jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą skiriant posėdį ne anksčiau kaip rugpjūčio mėnesį dėl poreikio susirasti tinkamą ir profesionalų atstovą.

88VPT 2012-07-05 raštu Nr. 4S-3296 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo“, siųstu ir Pareiškėjo darbovietės, ir gyvenamosios vietos adresu, ir Pareiškėjo įgaliotam atstovui, informavo, jog, atsižvelgusi į Rašte nurodytas aplinkybes, atideda Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, o apie paskirtą kitą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą įsipareigojo informuoti vėliau.

89VPT siekdama nepažeisti ATPK 282 straipsnyje nustatytų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminų, 2012-07-04 procesiniu sprendimu Nr. PS-4/2012 „Procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau - III Procesinis sprendimas) pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminus Pareiškėjo atžvilgiu iki 2013-02-07 (imtinai) (pagal I Protokole užfiksuotus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant IV Pirkimą) ir 2012-07-05 procesiniu sprendimu Nr. 2P/72-72/2012 „Procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau - IV Procesinis sprendimas) pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminus Pareiškėjo atžvilgiu iki 2012-10-24 (pagal I Protokole užfiksuotus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant III Pirkimą) ir iki 2012-11-02 (pagal I Protokole užfiksuotus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant I ir II Pirkimus).

90VPT 2012-07-24 raštu Nr. 4S-3569 „Dėl kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“ (toliau - Kvietimas), siųstu Pareiškėjo darbovietės ir oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, informavo Pareiškėją apie numatytą jo administracinio teisės pažeidimo bylos pagal I Protokolą ir II Protokolą nagrinėjimą 2012-07-30. Kartu su Kvietimu Pareiškėjui išsiųstas IV Procesinis sprendimas. Pažymėtina, jog Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo data taip pat buvo numatyta II Protokole (2012-07-13). VPT 2012-07-30, t. y. Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną, gavo (Tarnyboje registracijos Nr. 3S-4908) Pareiškėjo 2012-07-30 prašymą „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kuriuo Pareiškėjas prašė VPT atidėti jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir kitą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą skirti ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį dėl poreikio susirasti tinkamą atstovą, kadangi „<...> kaip rodo patirtis, vasaros metu susirasti advokatą yra labai sudėtinga“.

91Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo interesus, VPT siekiant patraukti Pareiškėją administracinėn atsakomybėn, atstovavo advokatas J. E., kuris, atstovaudamas Pareiškėjo interesus, ne vieną kartą bendravo su VPT valstybės tarnautojais ir rašė raštus, adresuotus VPT. Taigi, Pareiškėjas turėjo galimybę operatyviau ir greitai pasitelkti advokatą, kuris atstovautų jo interesus administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau šia galimybe dėl VPT nežinomų priežasčių nepasinaudojo.

92Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nuo I Protokolo surašymo dienos (2012-06-13) žinojo, kad bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas ir nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, pagrįstai darytina išvada, kad, būdamas rūpestingas ir atsakingas asmuo, turėjo pakankamai laiko rasti advokatą. VPT 2012-07-30 sprendimu „Dėl bylos nagrinėjimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant“ nusprendė pripažinti Pareiškėjo 2012-07-30 prašyme „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ nurodytas neatvykimo priežastis nesvarbiomis ir nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą Pareiškėjui nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo siekiama užkirsti kelią sistemingam tyčiniam administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vilkinimui ir buvo siekiama ATPK 20 straipsnyje įtvirtinto administracinės nuobaudos tikslo - nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, siekiant jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

93Dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties.

94Pareiškėjas Skunde teigia, kad „Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, neištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų įrodymų, neišklausė pareiškėjo paaiškinimų dėl pažeidimo aplinkybių, tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta pilnai“ (Skundo 14 psl.). Taip pat Pareiškėjas Skunde teigia, jog „Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, ko pasėkoje patraukė administracinėn atsakomybėn pareiškėją, nesant tam jokio realus teisinio pagrindo“ (Skundo 15 psl.). VPT kategoriškai nesutinka su Skundu šioje dalyje ir pateikia toliau savo argumentus.

95Atkreiptinas dėmesys, jog VPT I Protokole, II Protokole ir skundžiamame Nutarime išsamiai nurodė ir objektyviai ištyrė bei įvertino visas Pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes.

96Pareiškėjas Skunde nekvestionuoja I Protokole bei Nutarime nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, Pirkimų komisijai, kurios nariu buvo Pareiškėjas, vykdant II ir III Pirkimą bei tvirtinant III Pirkimo sąlygų, vadinasi, darytina pagrįsta išvada, jog Pareiškėjas su inkriminuotais administraciniais teisės pažeidimais sutinka. Nepaisant to, toliau atsiliepime VPT dėl jų pasisako.

97a) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant I Pirkimą sudėties.

98Pareiškėjas Skunde teigia, jog „<...> pagrįstai priėmė Tiekėjo patikslinimus dėl kvalifikacijos, nes Tiekėjas turi neabejotiną teisę grįsti (o tuo pačiu ir tikslinti) savo kvalifikaciją remdamasis Įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi“ (Skundo 15 psl.).

99Nutarime konstatuota, jog „ Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „Energetikos linijos“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos I Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo <...> sąlygų 5priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „ Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB „A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus“.

100VPT atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad „pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti <...>“. Perkančioji organizacija, vykdydama šį reikalavimą, I Pirkimo sąlygų 5 priedo „Sutarties projektas“ 20.1 punkte nurodė, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tai reiškia, kad, vadovaujantis I Pirkimo sąlygomis, Tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jis pasitelks viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui, ir vykdydamas viešojo pirkimo-pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme.

101Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2012-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 konstatavo, kad „Subtiekėjai (subrangovai) - ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 3 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. 1-2815) ir pan. Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose (pvz., dėl socialinių įmonių: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lyderio grupė“ v. Raseinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 2A-1509/2011), juolab kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be to, tokiu subtiekėjų tikrinimu siekiama įsitikinti ir subrangos teisėtumu.“

102Tiekėjas vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę atlikti architektūros darbus. Tik po vokų atplėšimo, kai Pirkimų komisija paprašė Tiekėjo patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti reikalaujamus atestatus, suteikiančius teisę atlikti projektavimo darbus architektūros srityje, Tiekėjas nurodė, kad remsis subrangovo UAB „Energetikos linijos“ pajėgumais (pažymėtina, kad minėtas subrangovas nebuvo nurodytas Tiekėjo pasiūlyme). Taigi, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nutarė kviesti deryboms Tiekėją, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

103Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1122/2012 konstatavo, kad „<...> tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai toleruojamas ir laimėjusiu viešąjį pirkimą pripažįstamas pasiūlymas, pateiktas nesilaikant pirkimo dokumentų sąlygos, reikalaujančios pateikti konkrečius jose nurodytus įrodymus apie ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas ketina remtis, vykdydamas sutartį, įsipareigojimus (tiekėjo prieinamumą prie šių ūkio subjektų išteklių) bei kuriame, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, nurodomas subteikėjas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo įsipareigojęs tiekėjui suteikti savo išteklius (pajėgumus) viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir kuris nebuvo laikomas subteikėju, reiškia, kad perkančioji organizacija nesilaikė pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo“.

104Pažymėtina, jog VPT neneigia tiekėjų teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tačiau pabrėžia, kad vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, I Pirkimo sąlygų 20.1 punktu, Tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius ūkio subjektus jis pasitelks, norėdamas pasitelkti jų pajėgumais. Įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo paprašyti tiekėjo papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Tokiu būdu vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimais, galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. VPT nuomone, pasiūlymo papildymas traktuotinas kaip esminis pasiūlymo pakeitimas, o Pirkimų komisijos sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

105Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje (Pirkimų komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia I Pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Posėdžio metu Pareiškėjas balsavo ir pritarė šiam neteisėtam, imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujančiam, sprendimui. Tai reiškia, kad balsuodamas už neteisėtą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujantį, sprendimą, Pareiškėjas sąmoningai įvykdė ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi, kas ir buvo tinkamai bei pagrįstai konstatuota Nutarime.

106b) Dėl viešųjų pirkimą tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant II Pirkimą sudėties

107Kaip minėta aukščiau, VPT Ataskaitoje nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė I Taisyklių 78.4 punkto nuostatas („Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nėra jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik AB DnB Nord bankas gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas (Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-29 posėdžio protokolas (Pirkimų komisijos 2010-11-29 posėdžio protokolas b/n).

108Ataskaitoje VPT taip pat nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė II Taisyklių 41.5 punkto nuostatas („Supaprastintų neskelbiamų derybų ar tiekėjų apklausos būdu, neskelbiant apie pirkimą VPĮ bei Taisyklėse nustatyta tvarka, pirkimas gali būti atliekamas, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nebuvo jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas (Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2011-01-24 posėdžio protokolas b/n). VPT pažymi, jog Pareiškėjas, būdamas Pirkimų komisijos nariu administracinių teisės pažeidimų padarymo metu, turėjo nurodyti pagrįstas ir objektyvias priežastis, lėmusias II Pirkimo (neskelbiamų derybų būdu) vykdymą. Pažymėtina, jog Pirkimų komisija nenurodė aplinkybių, įrodančiu, kad tik tiekėjai AB DnB Nors bankas, Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ (su kuriais sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys) yra išimtinai vieninteliai tiekėjai, kurie gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas. Aplinkybė, jog 2011 metais Perkančioji organizacija sudarė dar 3 įmokų surinkimo sutartis (informacija iš Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų ataskaitų VPT), o pagal 2011 m. viešųjų pirkimų planų duomenis ketino sudaryti dar ne mažiau kaip 8 analogiškas viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. tos pačios kategorijos ir to paties viešojo pirkimo objekto kodo, įrodo, jog Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis I Taisyklių 78.4 punkto bei II Taisyklių 41.5 punkto nuostatomis, vykdė nepagrįstai.

109c) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant III Pirkimą sudėties.

110Pareiškėjas neginčija Nutarime konstatuoto viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, t. y., jog, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus vadovas, 2011-03-16 patvirtinęs neteisėtas III Pirkimo sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. Todėl laikytina, kad su Nutarime konstatuotas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimais Pareiškėjas sutiko.

111Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, vykdydama III Pirkimo procedūras, vertinant tiekėjų pasiūlymus, 2011-04-13 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-04-13 posėdžio protokolas Nr. 4) nusprendė kreiptis į Tiekėją ir tiekėją AB „Požeminiai darbai“ su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą, ar antkainį. Tiekėjas 2011-04-14 raštu Nr. 11K-054 „Pasiūlymo paaiškinimas“ Pirkimų komisijai paaiškino, jog „<...> mūsų pasiūlyme nurodyta nuolaida <...> reiškia, kad prie bendros užsakyto pagal sutartį objekto kainos bus pridedama 6 %“. Tiekėjas UAB „Požeminiai darbai“ 2011-04-14 raštu Nr. 03-06-27 „Dėl pirkimo „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statyba“ (pirkimo Nr. 102437)“ Pirkimų komisijai paaiškino, jog „<...> prie bendros užsakyto pagal sutartį objekto kainos bus pridedamas 10 % antkainis“. Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2011-04-15 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė sprendimą pripažinti šiuos pasiūlymus atitinkančiais III Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tuo tarpu, skelbime apie III Pirkimą ir III Pirkimo sąlygose (III Pirkimo sąlygų 5.13 punkte, pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 punkte) nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos, o ne antkainio procentą, o III Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyta, jog „Pasiūlymai bus vertinami lyginant suteikiamos nuolaidos procentą“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad:

112-

113III Pirkimo sąlygų 9.7.4 punkte nurodyta, kad „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų <...>“;

114-

115III Pirkimo sąlygų 9.8 punkte nustatyta, kad „Derybos su tiekėjais vykdomos perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka“,

116konstatuotina, kad Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, tiekėjų pasiūlymus, neatitinkančius III Pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlymus, kuriuose buvo nurodytas antkainis, o ne nuolaida, pripažinusi atitinkančiais ir balsuodama už šį neteisėtą sprendimą, neužtikrino II Taisyklių 84 punkto nuostatų laikymosi: „<...> Derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus“, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasinirtintas taisykles <-.>“, ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-23 „Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje“, paskelbtoje 2009-07-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 31 (toliau - Apžvalga) pažymėta, kad „perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusiu perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia“.

117d) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant IV Pirkimą sudėties.

118VPT II Vertinimo išvadoje bei Nutarime taip pat nustatė, kad Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nutarusi vykdyti IV Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, t. y., kai „dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“.

119Pirkimų komisija 2011-09-15 posėdžio protokole nurodė, kad „2011 m. liepos 1 d. paskelbtas Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „Krovinių pristatymas E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas, kreditavimas“ paslaugų pirkimas (pirkimo Nr. 107752) (toliau - Pirkimas Nr. 107752) yra neužbaigtas, kadangi yra netikslumų Pirkimo Nr. 107752 dokumentuose. Pirkimo Nr. 107752 dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris buvo suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui. Šis faktorius yra svarbesnis, nes bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą. Išaiškėjus tokiam faktui ir tai, kad su UAB „ Unigela“ galiojanti sutartis „Dėl TGM4 ir TGM6A šilumvežių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ privažiavimo kelių - E2 ir E3 objektuose manevravimas, vagonų ir cisternų pristatymas ir paėmimas, svėrimas, šilumvežių techninė ir periodinė apžiūra, remontas, krovinių muitinimas ir kreditavimas“ yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui (suprantama kaip nauda visuomenei), nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikomos faktinės kuro transportavimo sąnaudos, tikslinga nutraukti Pirkimo Nr. 107752 procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, kadangi pagal mazuto tiekimo sutartį su Oilwide OÜ yra 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti. To pasėkoje bendrovė patirtų papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų t. y. mokesčiai už vagonų naudojimą ir saugojimą AB „ Lietuvos geležinkeliai“ <...>“.

120VPT II Vertinimo išvadoje konstatavo, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos nes Pirkimų komisijos 2011-09-15 posėdžio protokole minimos aplinkybės nėra įvykiai, kurių Perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, todėl, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nutarusi IV Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo.

121Pažymėtina, kad LAT 2009-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 konstatavo, kad „Teisingumo Teismo praktika dėl atvejų, pateisinančių derybų procedūros taikymą, kai skelbimas apie pirkimą nebuvo paskelbtas, yra suformuota, aiški ir turėjo būti taikyta šioje byloje. Remiantis ja, Direktyvos (tiek Direktyvos 2004/18, tiek Direktyvos 93/37 bei Direktyvos 71/305 bei ankstesnėmis viešojo paslaugų ir prekių pirkimo direktyvos) nuostatos, įtvirtinančios neskelbiamų derybų procedūrą, pagal kurias leidžiama nukrypti nuo taisyklių, užtikrinančių Europos Bendrijos steigimo sutartimi pripažintų teisių veiksmingumą viešojo darbų pirkimo srityje, turi būti aiškinamos griežtai ir išimtinių aplinkybių, pateisinančių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą, buvimo įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam jomis pasinaudoti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1987 m. kovo 10 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 199/85, Rink. p. 1039: 1995 m. gegužės 18 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-57/94, Rink. p. 1-1249). Nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo neskelbiamų derybų būdu atvejų turi būti laikomos baigtinėmis (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-71/92, Rink. 1993, p. 1-5923). Be to, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra nagrinėjamu pagrindu (VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis: b) turi susiklostyti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. p. 1-4655). <...> Minėta tai, kad neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Kita vertus, pabrėžtina, kad derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius. “

122e) Dėl viešųjų pirkimu tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant V Pirkimą sudėties.

123Pirkimų komisijos narys - Pareiškėjas - Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančią V Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad V Pirkimo sąlygų 17.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių, dėl ne mažiau kaip 2000 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Tiekėjas pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad „sutartis turėjo būti įvykdyta“, Pirkimų komisijos nario -Pareiškėjo - sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

124Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų tikslas be kita ko ir - racionaliai naudoti lėšas - gali būti įgyvendintas tada, kai perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tiekėju. Įstatymo 32 straipsnyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir numatyta galimybė viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Akivaizdu, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o tai reiškia, kad jis nėra pakankamai kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kyla grėsmė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis nebus vykdoma tinkamai, o paslaugos nebus teikiamos kokybiškai. VPT atkreipia Teismo dėmesį, jog pagal norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose galimybę (LAT 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5 08/2011). LAT 2012-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012 išaiškino, jog „Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribota teisė savo nuožiūra konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytinumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais pirkimų principais. Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį“. Be to, Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, jog, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime (skelbime) nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą (Europos Teisingumo Teismo 1993-06-22 Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89).

125Pirkimų komisijos narys - Pareiškėjas - Pirkimų komisijos 2010-09-27 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-27 posėdžio protokolas Nr. 13) priėmė sprendimą, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka V Pirkimo sąlygų reikalavimus. VPT 2010-10-04 raštu Nr. 4S-3743 „Dėl paaiškinimų, papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ paprašė Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus dėl Tiekėjo pasiūlymo atitikties V Pirkimo Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, atsižvelgiant į tai, kad Tiekėjo pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį V Pirkimo Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o V Pirkimo Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1 / h“ atitikčiai įrodyti Tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1 / h arba 5 1 / h. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės metrologijos tarnybos 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(1.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Perkančioji organizacija 2011-10-26 rašte Nr. 001-02-19690p „Dėl paaiškinimų ir informacijos pateikimo“ nenurodė, kokie pasiūlyme nurodyti duomenys patvirtina Tiekėjo pasiūlymo atitiktį minėtiems reikalavimams, nepateikė prašomų dokumentų, bet pažymėjo, kad ,ji neturi pagrindo abejoti tiekėjo pateiktos informacijos pagrįstumu, nes tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, nurodė, kad jo siūlomi skaitikliai visiškai atitinka V Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus“. Pažymėtina, kad toks Tiekėjo patvirtinimas nėra pakankamas įrodymas, kad pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus. Formaliai įvertinusi Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietusi į derybas, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

126Formaliai ir neišsamiai įvertinęs Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietęs derėtis dėl pasiūlymo kainos, Pareiškėjas (kaip Pirkimų komisijos narys) pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad „<...> perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų, kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina“ (LAT 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

127Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tai besąlyginė tiekėjų teisėtų lūkesčių ir konkurencijos skatinimo prielaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2047/2012). LAT taip pat pažymėjo, jog viešojo pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007).

128f) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant VI Pirkimą sudėties.

129IV Vertinimo išvadoje VPT nustatė, kad „Viešųjų pirkimų komisija (toliau - Komisija) (2010-08-31 protokolas Nr. 2) pripažino, kad tiekėjo UAB „A. I.“ kvalifikacija atitiko Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 4.1.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių, kuriose aptarnaujama ne mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad sutartis turėjo būti įvykdyta, Komisijos sprendimas pripažinti tiekėjo kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“.

130Pareiškėjas Skunde teigia, jog „<...> nežiūrint į tai, kad tiekėjas UAB „A. I.“ sutartis tebėra vykdoma, tačiau sutarties vykdymo metu „A. I.“ turima aptarnavimo patirtis yra žymiai didesnė nei buvo reikalaujama ir atitinka Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 p. nustatytą reikalavimą <...>“ (Skundo 16 psl.). VPT kategoriškai nesutinka su tokiu Pareiškėjo argumentu, kuris visiškai nepaneigia jo padaryto administracinio teisės pažeidimo.

131Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų tikslas be kita ko ir - racionaliai naudoti lėšas - gali būti įgyvendintas tada, kai perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tiekėju. Įstatymo 32 straipsnyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir numatyta galimybė viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Akivaizdu, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o tai reiškia, kad jis nėra pakankamai kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kyla grėsmė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis nebus vykdoma tinkamai, o paslaugos nebus teikiamos kokybiškai.

132Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į Pareiškėjo Skunde išdėstytus argumentus, jog Tiekėjas nevisiškai atitiko VI Pirkimo sąlygų 4.1.13 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, sprendimas pripažinti Tiekėją atitinkančiu VI Pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose viešojo pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. VPT atkreipia Teismo dėmesį, jog pagal norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose galimybę (LAT 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011). LAT 2012-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012 išaiškino, jog „Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribota teisė savo nuožiūra konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį., todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais pirkimų principais. Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį“. Be to, Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, jog, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime (skelbime) nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą (Europos Teisingumo Teismo 1993-06-22 Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89).

133Taip pat VPT IV Vertinimo išvadoje nustatė, jog „Komisija 2010-09-28 (protokolas Nr. 5) priėmė sprendimą, kad tiekėjo UAB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Vertinimo metu Tarnyba nustatė, kad UAB ,,A. I.“ pasiūlymas neatitiko Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 l / h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 l / h arba 5 l / h. Remiantis Metrologijos tarnybos pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu.

134Komisija, pripažinusi, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus ir pakvietusi derėtis dėl pasiūlymo kainos, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarka nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“.

135Pareiškėjas Skunde nesutinka su inkriminuotu pažeidimu ir teigia, jog „<...> UAB „A. I.“ pasiūlymo techninės charakteristikos yra geresnės, nei reikalavo pirkimo Techninės sąlygos <...>. <...> Tarnybos išvados remiasi neteisėtu formalistiniu požiūriu, jog Perkančioji organizacija tariamai negali priimti geresnių pasiūlymų, nei nustatė Techninės sąlygos“ (Skundo 16 psl). VPT atkreipia Teismo dėmesį, kad Perkančioji organizacija pagal parengtas VI Pirkimo sąlygas nereikalavo tiekėjų pateikti nei geresnių, nei prastesnių charakteristikų skaitiklius, o tik tokius, kokie buvo aprašyti VI Pirkimo sąlygose. Dėl VI Pirkimo Techninėse sąlygose nustatytų reikalavimų elektroniniams karšto vandens skaitikliams VPT 2011-10-04 raštu Nr. 4S-3742 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę metrologijos tarnybą (toliau - Metrologijos tarnyba) dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Metrologijos tarnyba 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(1.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ (toliau - Atsakymas) VPT pateikė Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos (toliau - Laboratorija) 2011-10-17 raštą Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ ir informavo, jog VI Pirkimo sąlygose reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto Tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu.

136Formaliai ir neišsamiai įvertinęs Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietęs derėtis dėl pasiūlymo kainos, Pareiškėjas (kaip Pirkimų komisijos narys) pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad „<...> perkančiąjai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų, kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina“ (LAT 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

137Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad tiekėjų pasiūlymu vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tai besąlyginė tiekėjų teisėtų lūkesčių ir konkurencijos skatinimo prielaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2047/2012). LAT taip pat pažymėjo, jog viešojo pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007).

138Pažymėtina, kad ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytam pažeidimui kvalifikuoti jokių padarinių nustatyti nereikia, kadangi pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti jokie padariniai reikšmės neturi. Teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius. Pagal visa tai VPT prašo Teismo atmesti skundą ir palikti nutarimą nepakeistą.

139Teismo posėdžio metu VPT atstovė R. R. iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes (argumentus). Prašo skundo netenkinti.

140Skundas tenkinamas iš dalies.

141Nagrinėjamų veikų padarymo metu galiojusio ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

142Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą pareigūno įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad šis priėmė iš dalies pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė iš dalies.

143Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, apelianto M. V. atstovės adv. J. J. ir VPT atstovės R. R. teisme duotus paaiškinimus nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ (toliau - Perkančioji organizacija) Supaprastintų pirkimų komisija prekių, paslaugų ar darbų viešiesiems pirkimams (toliau - Pirkimų komisija), kurios nariu buvo apeliantas M. V., vykdydama viešąjį pirkimą „E2, ES pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ (viešojo pirkimo Nr. 95954) (toliau - I Pirkimas) supaprastintų skelbiamų derybų būdu (skelbtas 2010-10-20 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 79), 2010-11-22 posėdyje (Pirkimų komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ (toliau - Tiekėjas) kvalifikacija atitinka I Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Apeliantas, būdamas Pirkimų komisijos nariu, pritarė šiam Pirkimų komisijos sprendimui ir už jį balsavo.

144VPT pagal kompetenciją (Viešųjų pirkimų įstatymas) įvertino I Pirkimo procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir 2011-11-02 rašte Nr. 2S-7 „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita“ (toliau - Ataskaita) nurodė, kad Perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, nes situacija, kai AB „A. I.“, tikslindama duomenis apie savo kvalifikaciją, paaiškino, kad darbų atlikimui pasitelks UAB „ Energetikos linijos“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, turėjo būti vertinama kaip šio pasiūlymo pakeitimas, o pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Nenurodžius subrangovo perkančioji organizacija turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus“.

145VPT pareigūnai nustatė, kad Pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, supaprastintu neskelbiamų derybų būdu vykdydama 3 viešuosius pirkimus „Įmokų surinkimo paslaugos“, kurių laimėtojais tapo AB DnB Nord bankas, Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ (toliau visi viešieji pirkimai kartu - II Pirkimas), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos prezidento 2010-03-02 įsakymu Nr. 207, (toliau -I Taisyklės) bei Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos prezidento 2010-09-29 įsakymu Nr. 449, (toliau - II Taisyklės) reikalavimus. VPT ataskaitoje nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė I Taisyklių 78.4 punktą („Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nėra jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik AB DnB Nord bankas gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas. Ataskaitoje VPT taip pat nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė II Taisyklių 41.5 punktą („Supaprastintų neskelbiamų derybų ar tiekėjų apklausos būdu, neskelbiant apie pirkimą VPĮ bei Taisyklėse nustatyta tvarka, pirkimas gali būti atliekamas, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nebuvo jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas.

146Taip pat VPT pareigūnai nustatė, kad apeliantas, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus vadovu ir 2011-03-16 patvirtinęs viešojo pirkimo skelbiamų derybų būdu „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ (skelbtos 2011-03-23 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 23, viešojo pirkimo Nr. 102437, toliau - III Pirkimas) sąlygas bei, kaip Pirkimų komisijos narys, vykdęs III Pirkimą, vertinęs tiekėjų pasiūlymus ir Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdžio protokolas Nr. 5) neteisėtai pripažinęs Tiekėjo ir tiekėjo AB „Požeminiai darbai“ pasiūlymus atitinkančiais III Pirkimo sąlygų reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą lygiateisiškumo principą, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, neužtikrino II Taisyklių 84 punkto nuostatos „<...> derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus“ laikymosi, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą „perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Šie pažeidimai užfiksuoti VPT 2011-10-25 rašte Nr. 4S-3956 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 102437 įvertinimo“ (toliau -1 Vertinimo išvada).

147Taip pat VPT pareigūnai nustatė,m kad pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, 2011-09-15 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-09-15 posėdžio protokolas b/n) nutarė viešąjį pirkimą „Krovinių pristatymas E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas, kreditavimas“ (toliau – IV Pirkimas) vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu, t. y., kai „<...> dėl įvykių, kurių perkančioj i organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos valios ir jas buvo galima iš anksto numatyti, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nutarusi IV Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, neužtikrino tiekėjų konkurencijos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šie pažeidimai nurodyti VPT 2012-02-08 rašte Nr. 4S-612 „Dėl viešojo pirkimo dalinio įvertinimo“ (toliau - II Vertinimo išvada).

148Taip pat VPT pareigūnai, įvertinę Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo apeliantas, įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-05-12 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 35, viešojo pirkimo Nr. 89014; toliau - V Pirkimas), nustatė, kad Pirkimų komisija 2010-08-30 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia V Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, o Pirkimų komisija 2010-09-27 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-27 posėdžio protokolas Nr. 13) priėmė neteisėtą sprendimą, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka V Pirkimo sąlygų reikalavimus. VPT įvertino Perkančiosios organizacijos įvykdytą V Pirkimą ir nustatė, kad Pirkimų komisija, vykdydama V Pirkimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPT 2011-11-16 raštas Nr. 4S-4242 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 89014 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau - III Vertinimo išvada).

149VPT 2012-01-12 pareigūnai raštu Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ (toliau - IV Vertinimo išvada) įvertino Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-07-09 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50, viešojo pirkimo Nr. 91529; toliau - VI Pirkimas) ir nustatė, kad Pirkimų komisija 2010-08-31 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-31 posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia VI Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o Pirkimų komisijos 2010-09-28 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-28 posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė neteisėtą sprendimą, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka VI Pirkimo sąlygų reikalavimus. VPT nustatė, kad Pirkimų komisija, vykdydama VI Pirkimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies, 39 straipsnio 7 dalies nuostatas bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

150Be to VPT pareigūnas 2012-02-29 raštu Nr. 4S-924 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“, 2012-03-12 raštu Nr. 4S-1067 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“, 2012-03-21 raštu Nr. 4S-1276 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“, 2012-04-03 raštu Nr. 4S-1521 „Dėl pakartotinio kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą“ kvietė apeliantą atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant I Pirkimą, II Pirkimą, III Pirkimą ir IV Pirkimą VPT patalpose. Byloje nėra duomenų, kad pagal minėtus raštus apeliantas į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą atvyko, o neatvykimą tinkamai pateisino. Be je šių aplinkybių apeliantas neginčija.

151VPT pareigūnas 2012-03-13 raštu Nr. 4S-1098 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 2012-03-29 raštu Nr. 4S-1425 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ - į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu nurodyti apelianto deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei tokios galimybės nėra - jo gimimo datą. Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-03-27 raštu Nr. (29)3A-325 „Pažyma apie asmens duomenis“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-04-04 raštu Nr. (14.1.1)-I-2212 „Dėl informacijos pateikimo“ prašomą informaciją VPT pateikė.

152VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z. 2012-05-10 nuvyko į apelianto darbovietę, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, su jo darbdaviu iš anksto suderintu laiku. Tačiau apeliantas į minėtą patalpą, skirtą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, neatvyko. Šių visų aplinkybių apeliantas neginčija.

153VPT pareigūnas 2012-06-05 raštu Nr. 4S-2680 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo pristatant administracinėn atsakomybėn traukiamą M. V.“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama pristatyti apeliantą į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose.

154Apeliantas 2012-06-13 atvyko į VPT patalpas, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-72 (toliau - I Protokolas) už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant I, II, III ir IV Pirkimus ir ATPK nustatyta tvarka kartu su I Protokolu įteiktas administracinis nurodymas.

155VPT pareigūnas 2012-07-04 raštu Nr. 4S-3264 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“ kvietė apeliantą 2012-07-13 atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant V ir IV Pirkimus, VPT patalpose.

156Apeliantas 2012-07-13 atvyko į VPT patalpas ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-105 (toliau - II Protokolas) už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant V ir VI Pirkimus, ir ATPK nustatyta tvarka kartu su II Protokolu įteiktas administracinis nurodymas. II Protokole nurodyta numatoma apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo data - 2012-07-30.

157Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 2012-07-30 nusprendė už dviejuose administracinio teisės pažeidimų protokoluose surašytus, įrodytus ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus administracine tvarka nubausti 1600 Lt bauda apeliantą, kuris buvo Pirkimų komisijos narys ir Pirkimų komisijos 2010-11-29, 2011-01-24, 2011-04-15, 2011-09-15, 2011-11-22, 2010-08-30, 2010-08-31, 2010-09-27 bei 2010-09-28 posėdžiuose balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimą, bei, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus vadovu, 2011-03-16 patvirtino neteisėtas III Pirkimo sąlygas.

158Apeliantas skunde nurodė, kad „VPT, priimdama 2012 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepagrįstai vertino pareiškėjo tariamai padarytus administracinius teisės pažeidimus kaip trunkamuosius administracinės teisės pažeidimus“. Šis jo argumentas nepasitvirtino, nepagrįstas, nes nei VPT pareigūnų surašytoje ataskaitoje, nei I vertinimo išvadoje, nei II vertinimo išvadoje, nei III vertinimo išvadoje, nei IV vertinimo išvadoje, nei I protokole, nei II protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad apelianto padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra trunkamieji. Be to, administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nėra trunkamieji, nes buvo įvykdyti 2010-11-22 (vykdant I Pirkimą), 2011-04-15 (vykdant III Pirkimą), 2011-03-16 (tvirtinat III Pirkimo sąlygas), 2011-09-15 (vykdant IV Pirkimą), 2010-08-30 ir 2010-09-27 (vykdant V Pirkimą), 2010-08-31 ir 2010-09-28 (vykdant VI Pirkimą). Todėl VPT negalėjo jų vertinti ir pagrįstai nevertino trunkamaisiais. Dėl antrojo pirkimo teismas pasisakys vėliau (žemiau).

159Apeliantas skunde teigia, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). I ir II Protokoluose nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti administraciniai pažeidimai, organizuojant ir vykdant I, II, III, IV, V, VI Pirkimus, datuojami 2010 m. lapkričio 22 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 27 d. bei 2010 m. rugsėjo 28 d, o VPT pažeidimus nustatė 2011 m. gegužės 2-6 dienomis, dar iki 2011 m. rugpjūčio 31d., kuomet buvo sudarytas viešųjų pirkimų vykdymo patikrinimo ataskaitos projektas Nr. 2S-7 ir 2011 m. lapkričio 2 d., kuomet buvo sudaryta viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7 (IV Pirkimas). Taigi, akivaizdu, kad 2012 m. liepos 30 d. VPT priimant Ginčijamą nutarimą, nuobaudos skyrimo pažeidėjui terminas buvo pasibaigęs dar 2011 m. gegužės 22 d. (I Pirkimas), 2011 m. gegužės 29 d. (II Pirkimas), 2011 m. liepos 24 d. (II Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 9 d. (III Pirkimas), 2011 m. rugsėjo 16 d. (III Pirkimas), 2011 m. spalio 15 d. (III Pirkimas), 2012 m. kovo 15 d. (IV Pirkimas), 2012 m. vasario 28 d. (V Pirkimas). 2011 m. kovo 27 d. (V Pirkimas), 2011 m. vasario 28 d. (VI Pirkimas) ir 2011 m. kovo 28 d. (VI Pirkimas)“ (Skundo 8 psl.). Šis argumentas neįtikinantis, nes teismas sutinka su VPT atstovo argumentu, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2008-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. P143-30/2008 (analogiškai ir nutartyse Nr. N15-983/2005, Nr.575-1427/2009) bei įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2012-11-27 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1293-200/2012 konstatavo, jog „pažeidimo nustatymo diena laikytina toks momentas, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o tai galima padaryti tik atlikus tyrimą - surinkus įrodymus (įrodymų rinkimo etapas), juos įvertinus (įrodymų vertinimo etapas) ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (pažeidimo nustatymo momentas). Institucijos darbuotojams atlikus tyrimą ar tikrinimą surašoma išvada (tikrinimo ataskaita), kurioje apibendrinami tyrimo metu surinkti duomenys ir yra nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena turėtų būti laikoma ta diena, kurią institucijos darbuotojai po atlikto tyrimo surašė išvadą (ataskaitą), kurioje nurodė visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus“. Tais atvejais, kai „administracinio teisės pažeidimo padarymas konstatuojamas kompetentingos institucijos atlikto tyrimo metu, išanalizavus bei apibendrinus tyrimo metu surinktus duomenis, pažeidimo nustatymo diena laikytina atitinkamos išvados surašymo diena“ (LVAT 2011-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N6-306/2011).

160Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius I Pirkimą.

161Bendruosius administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35 straipsnio 1 dalis, t. y., administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje, kuriame būtent ir yra 1713 straipsnio dalis, nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieni metai.

162Apeliantas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus, vykdydamas I Pirkimą, galimai padarė 2010-11-22 (Pirkimų komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) (minėtame Pirkimų komisijos 2010-11-22 protokole neteisėtai nutarta, jog „Tiekėjo pasiūlymas tenkina kvalifikacinius reikalavimus“). Šis apelianto galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas VPT teisės aktų nustatyta tvarka 2011-11-02 patvirtinus galutinę ataskaitą. Todėl apelianto galimai įvykdytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas nepraėjus vienų metų terminui nuo galimų pažeidimų padarymo dienos iki pažeidimų nustatymo dienos. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinė nuobauda apeliantui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant I Pirkimą, galėjo būti paskirta iki 2012-05-01 imtinai.

163b)

164Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius II Pirkimą teismas pasisakys vėliau (žemiau).

165c)

166Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius III Pirkimą ir patvirtinus III Pirkimo sąlygas.

167Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą apeliantas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, vykdydamas III Pirkimą, galimai padarė 2011-04-15 (Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdžio protokolas Nr. 5) bei 2011-03-16, patvirtindamas neteisėtas III Pirkimo sąlygas. Šie apelianto galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo nustatyti VPT teisės aktų nustatyta tvarka surašius I Vertinimo išvadą (2011-10-25). Pagal tai teismas sprendžia, kad apelianto galimai įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai buvo nustatyti nepraėjus vienų metų terminui nuo galimai pažeidimų padarymo dienos iki pažeidimų nustatymo dienos, o administracinė nuobauda apeliantui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant III Pirkimą, galėjo būti paskirta iki 2012-04-24 imtinai.

168d)

169Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius IV Pirkimą.

170Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą apeliantas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, vykdydamas IV Pirkimą, galimai padarė 2011-09-15 (Pirkimų komisijos 2011-09-15 posėdžio protokolas b/n). Šis apelianto galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas VPT teisės aktų nustatyta tvarka surašius II Vertinimo išvadą (2012-02-08). Pagal tai teismas sprendžia, kad apelianto galimai įvykdytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas nepraėjus vienų metų terminui nuo galimai pažeidimų padarymo dienos iki pažeidimų nustatymo dienos, o administracinė nuobauda apeliantui už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, vykdant IV Pirkimą, galėjo būti paskirta iki 2012-08-07 imtinai.

171e)

172Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius V ir VI Pirkimus.

173ATPK 35 straipsnio 2 dalyje (specialiojoje normoje), kuriuo pagal VPT atstovės paaiškinimus ir rėmėsi VPT, priimdama skundžiamą nutarimą dalyje dėl V ir VI Pirkimo, nustatyta, jog „Atsisakius pradėti ikiteismini tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą <...>“. Pagal byloje esantį Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012-06-05 raštą Nr. 4-01-2959 „Dėl informacijos pateikimo“ VPT buvo informuota apie 2012-06-01 priimtą nutarimą Nr. L-01-1891, kuriuo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apelianto atžvilgiu. Todėl šios aplinkybės rodo, kad terminas administracinei nuobaudai apeliantui paskirti dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų vykdant V ir VI Pirkimus skaičiuojamas nuo 2012-06-01, o administracinė nuobauda jam už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant V ir VI Pirkimus, galėjo būti paskirta iki 2012-07-31 imtinai.

174ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>“. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgai buvo išvykęs ir t.t., todėl VPT direktorius pagrįstai, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata ir turėdamas pagrįstą priežastį teigti, kad apeliantas akivaizdžiai ir piktybiškai vengia administracinės atsakomybės, 2012-04-23 procesiniu sprendimu Nr. PS-1/2012 (toliau - I Procesinis sprendimas) pagrįstai nutarė patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą apelianto atžvilgiu (dėl III Pirkimo) pratęsti iki 2012-10-24 imtinai. Byloje esantys duomenys (aktualios datos) neabejotinai rodo, kad I Procesinis sprendimas priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos (dėl III Pirkimo) skyrimo apelianto atžvilgiu terminui. Be to dėl tų pačių priežasčių, vadovaudamasis ta pačia ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata, VPT direktoriaus 2012-04-27 procesiniu sprendimu Nr. PS-2/2012 (toliau - II Procesinis sprendimas) pagrįstai nutarė patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą apelianto atžvilgiu (dėl I Pirkimo) pratęsti iki 2012-11-02. Dėl II Pirkimo teismas taip pat pasisakys vėliau (žemiau). Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad II Procesinis sprendimas priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos (dėl I Pirkimo) skyrimo apelianto atžvilgiu terminui.

175Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad 2012-07-30 skundžiamas nutarimas, priimtas nepasibaigus I ir II Procesinių sprendimų pratęstiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams. Todėl apelianto teiginiai, kad VPT praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nepasitvirtino, priešingai aukščiau nurodytais faktais, argumentais paneigti.

176Dėl II Procesinio sprendimo teisėtumo.

177Apeliantas skunde teigia, jog „Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. procesinį sprendimą pratęsti pareiškėjui skirtinos administracinės nuobaudos skyrimo terminą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą, ko pasėkoje pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn“ ir, kad „<...> 2012 m. balandžio 27 d. procesiniame sprendime dėl termino nuobaudai skirti pratęsimo nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai ir motyvuotai“ (Skundo 11 psl.). Šis apelianto argumentas nepagrįstas, nes II Procesinis sprendimas buvo priimtas dėl jo veiksmų, vykdant I Pirkimą. Be to, II Procesinio sprendimo priėmimo metu (2012-04-27) nebuvo suėję administracinės nuobaudos apeliantui, vykdant I Pirkimą, skyrimo terminas. Dėl II Pirkimo teismas pasisakys vėliau (žemiau). Įvertinęs, VPT direktoriaus priimtą II Procesinį sprendimą, teismas sprendžia, kad jame yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos visos objektyvios aplinkybės, leidusios VPT direktoriui daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas vengė administracinės atsakomybės. Pagal tai ir vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, VPT direktorius pagrįstai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Teismas sutinka su VPT atstovės argumentu, kad nei ATPK, nei joks kitas teisės aktas nenustato tokių procesinių sprendimų turinio ir formos reikalavimų. Todėl apelianto skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

178Be to apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis niekada nesislapstė ir nevengė administracinės atsakomybės, yra abejotini. Nes byloje esanti rašytinė medžiaga rodo, kad VPT pareigūnai jam į darbovietę išsiuntė keturis kvietimus atvykti į I Protokolo surašymą. Be to byloje esantis VPT 2012-05-02 raštas Nr. 4S-2038 „Dėl įgaliotų asmenų atsakomybės“ liudija, kad VPT pareigūnas kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu „<...> 2012 m. gegužės 10 d. 10.00 val. sudaryti sąlygas Tarnybos valstybės tarnautojams patekti į Bendrovės administracijos patalpas, skirti tinkamas patalpas surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims ir užtikrinti šių asmenų atvykimą į paskirtas patalpas nustatytu laiku, pranešant jiems apie būtinybę turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“. Be to, teismas neturi priežasties abejoti, kad kaip aukščiau minėta VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z. 2012-05-10 buvo nuvykę į apelianto darbovietę, esančią Jočionių g. 13, Vilniuje, su jo darbdaviu iš anksto suderintu laiku. Apeliantas į jo darbovietės patalpą, skirtą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, neatvyko. Tai apeliantas skunde neneigia. Priešingai byloje yra VPT 2012-05-10 Administracinių teisės pažeidimų protokolų nesurašymo UAB „Vilniaus energija“ patalpose protokolas. Jame nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių apeliantui nebuvo įmanoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Be to bylos medžiaga patvirtina, kad visi kvietimai atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą apeliantui buvo įteikti tinkamai, o būtent tai patvirtina advokato J. E. 2012-03-28 raštas „Dėl M. V., D. I., S. J., T. J., V. B., M. B., V. Š., J. B., J. L., R. P., G. P., R. M., K. T., J. G., R. G. ir L. L. nepagrįsto traukimo administracinėn atsakomybėn“. Bylos medžiaga rodo, kad apeliantas į VPT patalpas administracinių teisės pažeidimų protokolui surašyti atvyko po VPT kreipimosi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPT 2012-06-05 raštas Nr. 4S-2680 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo pristatant administracinėn atsakomybėn traukiamą M. V.“ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui). Pagal aukščiau nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad II Procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

179Dėl Nutarimo priėmimo Pareiškėjui nedalyvaujant.

180Apeliantas skunde nurodė, kad VPT 2012 m. liepos 30 d. nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas jam nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje (Skundo 12 psl.). ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą“.

181Byloje esantis VPT 2012-06-29 raštas Nr. 3180 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo“, siųstas registruotu paštu ir į apelianto darbovietę, ir oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ir apelianto įgaliotam atstovui, tinkamai informavo apeliantą apie numatomą jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą (2012-07-05). Be to, VPT 2012-07-02 raštu Nr. 4S-3188 „Pranešimas apie administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą“ tinkamai informavo ir Pareiškėjo įgaliotą atstovą - advokatą J. E., kad Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012-07-05. Šių aplinkybių apeliantas skunde neginčija. Apeliantas 2012-07-03 raštu „Prašymas dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ (toliau - Raštas) prašė VPT atidėti jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą skiriant posėdį ne anksčiau kaip rugpjūčio mėnesį dėl poreikio susirasti tinkamą ir profesionalų atstovą.

182VPT 2012-07-05 raštu Nr. 4S-3296 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo“, siųstu ir apelianto darbovietės, ir gyvenamosios vietos adresu, ir jo įgaliotam atstovui, informavo, jog, atsižvelgusi į rašte nurodytas aplinkybes, atideda jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, o apie paskirtą kitą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą įsipareigojo informuoti vėliau.

183VPT siekdama nepažeisti ATPK 282 straipsnyje nustatytų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminų, 2012-07-04 procesiniu sprendimu Nr. PS-4/2012 „Procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau - III Procesinis sprendimas) pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminus apelianto atžvilgiu iki 2013-02-07 (imtinai) (pagal I Protokole užfiksuotus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant IV Pirkimą) ir 2012-07-05 procesiniu sprendimu Nr. 2P/72-72/2012 „Procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau - IV Procesinis sprendimas) pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminus Pareiškėjo atžvilgiu iki 2012-10-24 (pagal I Protokole užfiksuotus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant III Pirkimą) ir iki 2012-11-02 (pagal I Protokole užfiksuotus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus vykdant I ir II Pirkimus).

184VPT 2012-07-24 raštu Nr. 4S-3569 „Dėl kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“ (toliau - Kvietimas), siųstu apelianto darbovietės ir oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, informavo apeliantą apie numatytą jo administracinio teisės pažeidimo bylos pagal I Protokolą ir II Protokolą nagrinėjimą 2012-07-30. Kartu su Kvietimu apeliantui išsiųstas IV Procesinis sprendimas. Be to, apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo data taip pat buvo numatyta II Protokole (2012-07-13). VPT 2012-07-30, t. y. apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną, gavo (Tarnyboje registracijos Nr. 3S-4908) apelianto 2012-07-30 prašymą „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kuriuo jis prašė VPT atidėti jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir kitą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą skirti ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį dėl poreikio susirasti tinkamą atstovą, kadangi „<...> kaip rodo patirtis, vasaros metu susirasti advokatą yra labai sudėtinga“.

185Bylos duomenys rodė(-o), ko apeliantas neginčijo, kad jo interesus, VPT siekiant patraukti jį administracinėn atsakomybėn, atstovavo advokatas J. E., kuris, atstovaudamas jo interesus, ne vieną kartą bendravo su VPT valstybės tarnautojais ir rašė raštus, adresuotus VPT. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas turėjo galimybę operatyviai ir greitai pasitelkti advokatą, kuris atstovautų jo interesus administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau šia galimybe dėl VPT nežinomų priežasčių nepasinaudojo. Beje, kodėl jį toliau neatstovavo adv. J. E. apeliantas nei VPT pareigūnams, nes skunde nenurodė.

186Juolab, kad akivaizdu, jog apeliantas nuo I Protokolo surašymo dienos (2012-06-13) žinojo, kad bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas ir nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, todėl teismas sutinka, kad VPT pareigūnas pagrįstai nusprendė, jog apeliantas būdamas rūpestingas ir atsakingas asmuo, turėjo pakankamai laiko rasti advokatą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas nepateikė nei VPT pareigūnui, nei teismui patikimų duomenų, jog jis minėtu laiku ieškojosi advokato, jog advokatas atsisakė jį atstovauti dėl atostogų. Juolab, akivaizdu, kad ne visi Lietuvos advokatai atostogauja vasarą. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad VPT pareigūno 2012-07-30 sprendimas „Dėl bylos nagrinėjimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant“, kuriuo nuspręsta pripažinti apelianto 2012-07-30 prašyme „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ nurodytas neatvykimo priežastis nesvarbiomis ir nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą apeliantui nedalyvaujant pagrįstas.

187Dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties.

188Apeliantas skunde nurodė, kad viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas jis, neištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų įrodymų, neišklausė jo paaiškinimų dėl pažeidimo aplinkybių, tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta pilnai (Skundo 14 psl.). Taip pat jis skunde nurodė, kad viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, ko pasekmėje patraukė administracinėn atsakomybėn jį, nesant tam jokio realus teisinio pagrindo (Skundo 15 psl.).

189a) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant I Pirkimą sudėties.

190Pareiškėjas Skunde teigia, jog „<...> pagrįstai priėmė Tiekėjo patikslinimus dėl kvalifikacijos, nes Tiekėjas turi neabejotiną teisę grįsti (o tuo pačiu ir tikslinti) savo kvalifikaciją remdamasis Įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi“ (Skundo 15 psl.).

191Nutarime konstatuota, jog „ Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „Energetikos linijos“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos I Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo <...> sąlygų 5priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „ Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB „A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus“.

192Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad „pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti <...>“. Perkančioji organizacija, vykdydama šį reikalavimą, I Pirkimo sąlygų 5 priedo „Sutarties projektas“ 20.1 punkte nurodė, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tokiu būdu, kad, vadovaujantis I Pirkimo sąlygomis, Tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jis pasitelks viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui, ir vykdydamas viešojo pirkimo-pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme.

193Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2012-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 konstatavo, kad „Subtiekėjai (subrangovai) - ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 3 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. 1-2815) ir pan. Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose (pvz., dėl socialinių įmonių: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lyderio grupė“ v. Raseinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 2A-1509/2011), juolab kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be to, tokiu subtiekėjų tikrinimu siekiama įsitikinti ir subrangos teisėtumu.“

194Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Tiekėjas vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę atlikti architektūros darbus. Tik po vokų atplėšimo, kai Pirkimų komisija paprašė Tiekėjo patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti reikalaujamus atestatus, suteikiančius teisę atlikti projektavimo darbus architektūros srityje, Tiekėjas nurodė, kad remsis subrangovo UAB „Energetikos linijos“ pajėgumais (pažymėtina, kad minėtas subrangovas nebuvo nurodytas Tiekėjo pasiūlyme). Tačiau, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nutarė kviesti deryboms Tiekėją, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

195Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1122/2012 konstatavo, kad „<...> tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai toleruojamas ir laimėjusiu viešąjį pirkimą pripažįstamas pasiūlymas, pateiktas nesilaikant pirkimo dokumentų sąlygos, reikalaujančios pateikti konkrečius jose nurodytus įrodymus apie ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas ketina remtis, vykdydamas sutartį, įsipareigojimus (tiekėjo prieinamumą prie šių ūkio subjektų išteklių) bei kuriame, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, nurodomas subteikėjas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo įsipareigojęs tiekėjui suteikti savo išteklius (pajėgumus) viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir kuris nebuvo laikomas subteikėju, reiškia, kad perkančioji organizacija nesilaikė pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo“.

196Pagal tai teismas sprendžia, kad vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, I Pirkimo sąlygų 20.1 punktu, Tiekėjas savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius ūkio subjektus jis pasitelks, norėdamas pasitelkti jų pajėgumais. Įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo paprašyti tiekėjo papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Tokiu būdu vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimais, galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad pasiūlymo papildymas traktuotinas kaip esminis pasiūlymo pakeitimas, o Pirkimų komisijos sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

197Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje (Pirkimų komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia I Pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Posėdžio metu Pareiškėjas balsavo ir pritarė šiam neteisėtam, imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujančiam, sprendimui. Visa tai patvirtina, kad balsuodamas už neteisėtą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujantį, sprendimą, Pareiškėjas sąmoningai įvykdė ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi, kas ir buvo tinkamai bei pagrįstai konstatuota skundžiamame nutarime.

198b) Dėl viešųjų pirkimą tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant II Pirkimą sudėties

199VPT Ataskaitoje nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė I Taisyklių 78.4 punkto nuostatas („Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nėra jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik AB DnB Nord bankas gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas (Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-29 posėdžio protokolas (Pirkimų komisijos 2010-11-29 posėdžio protokolas b/n).

200Ataskaitoje VPT taip pat nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė II Taisyklių 41.5 punkto nuostatas („Supaprastintų neskelbiamų derybų ar tiekėjų apklausos būdu, neskelbiant apie pirkimą VPĮ bei Taisyklėse nustatyta tvarka, pirkimas gali būti atliekamas, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“), nes vykdė II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nors nebuvo jokių aplinkybių, įrodančių, kad tik Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas (Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2011-01-24 posėdžio protokolas b/n). VPT pažymėjo, jog Pareiškėjas, būdamas Pirkimų komisijos nariu administracinių teisės pažeidimų padarymo metu, turėjo nurodyti pagrįstas ir objektyvias priežastis, lėmusias II Pirkimo (neskelbiamų derybų būdu) vykdymą. Taip pat VPT pažymėjo, jog Pirkimų komisija nenurodė aplinkybių, įrodančių, kad tik tiekėjai AB DnB Nors bankas, Grigiškių kredito unija ir UAB „Maxima LT“ (su kuriais sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys) yra išimtinai vieninteliai tiekėjai, kurie gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas. Aplinkybė, jog 2011 metais Perkančioji organizacija sudarė dar 3 įmokų surinkimo sutartis (informacija iš Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų ataskaitų VPT), o pagal 2011 m. viešųjų pirkimų planų duomenis ketino sudaryti dar ne mažiau kaip 8 analogiškas viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. tos pačios kategorijos ir to paties viešojo pirkimo objekto kodo, įrodo, jog Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, II Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis I Taisyklių 78.4 punkto bei II Taisyklių 41.5 punkto nuostatomis, vykdė nepagrįstai.

201Iš aukščiau aprašytų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas M. V. veikas padarė iki 2012-01-01, t.y. iki naujosios ATPK 1713 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo. Todėl pagal ankstesnę šio straipsnio 1 dalies redakciją jis negalėjo būti administracine tvarka kaltinamas už poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimą, juo labiau nubaustas. Pagal tai aukščiau minėti VPT pareigūno II procesinis sprendimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo nepagrįstas.

202c) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant III Pirkimą sudėties.

203Apelianatas neginčija skundžiamame nutarime konstatuoto viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, t. y., jog, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus vadovas, 2011-03-16 patvirtinęs neteisėtas III Pirkimo sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. Todėl laikytina, kad su Nutarime konstatuotas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimais Pareiškėjas sutiko.

204Byloje nustatyta, kad pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, vykdydama III Pirkimo procedūras, vertinant tiekėjų pasiūlymus, 2011-04-13 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-04-13 posėdžio protokolas Nr. 4) nusprendė kreiptis į Tiekėją ir tiekėją AB „Požeminiai darbai“ su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą, ar antkainį. Tiekėjas 2011-04-14 raštu Nr. 11K-054 „Pasiūlymo paaiškinimas“ Pirkimų komisijai paaiškino, jog „<...> mūsų pasiūlyme nurodyta nuolaida <...> reiškia, kad prie bendros užsakyto pagal sutartį objekto kainos bus pridedama 6 %“. Tiekėjas UAB „Požeminiai darbai“ 2011-04-14 raštu Nr. 03-06-27 „Dėl pirkimo „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statyba“ (pirkimo Nr. 102437)“ Pirkimų komisijai paaiškino, jog „<...> prie bendros užsakyto pagal sutartį objekto kainos bus pridedamas 10 % antkainis“. Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, 2011-04-15 posėdyje (Pirkimų komisijos 2011-04-15 posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė sprendimą pripažinti šiuos pasiūlymus atitinkančiais III Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tuo tarpu, skelbime apie III Pirkimą ir III Pirkimo sąlygose (III Pirkimo sąlygų 5.13 punkte, pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 punkte) nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos, o ne antkainio procentą, o III Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyta, jog „Pasiūlymai bus vertinami lyginant suteikiamos nuolaidos procentą“. Pagal šias aplinkybes ir tai, kad: III Pirkimo sąlygų 9.7.4 punkte nurodyta, kad „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų <...>“; III Pirkimo sąlygų 9.8 punkte nustatyta, kad „Derybos su tiekėjais vykdomos perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka“, teismas sprendžia, kad Pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, tiekėjų pasiūlymus, neatitinkančius III Pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlymus, kuriuose buvo nurodytas antkainis, o ne nuolaida, pripažinusi atitinkančiais ir balsuodama už šį neteisėtą sprendimą, neužtikrino II Taisyklių 84 punkto nuostatų laikymosi: „<...> Derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus“, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasinirtintas taisykles <-.>“, ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-23 „Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje“, paskelbtoje 2009-07-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 31 (toliau - Apžvalga) pažymėta, kad „perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusiu perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia“.

205d) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant IV Pirkimą sudėties.

206VPT II Vertinimo išvadoje bei skundžiamame nutarime taip pat nustatė, kad Pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, nutarusi vykdyti IV Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, t. y., kai „dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“.

207Byloje nustatyta, kad Pirkimų komisija 2011-09-15 posėdžio protokole nurodė, kad „2011 m. liepos 1 d. paskelbtas Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „Krovinių pristatymas E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas, kreditavimas“ paslaugų pirkimas (pirkimo Nr. 107752) (toliau - Pirkimas Nr. 107752) yra neužbaigtas, kadangi yra netikslumų Pirkimo Nr. 107752 dokumentuose. Pirkimo Nr. 107752 dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris buvo suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui. Šis faktorius yra svarbesnis, nes bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą. Išaiškėjus tokiam faktui ir tai, kad su UAB ( - )galiojanti sutartis „Dėl TGM4 ir TGM6A šilumvežių ir ( - )privažiavimo kelių - E2 ir E3 objektuose manevravimas, vagonų ir cisternų pristatymas ir paėmimas, svėrimas, šilumvežių techninė ir periodinė apžiūra, remontas, krovinių muitinimas ir kreditavimas“ yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui (suprantama kaip nauda visuomenei), nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikomos faktinės kuro transportavimo sąnaudos, tikslinga nutraukti Pirkimo Nr. 107752 procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, kadangi pagal mazuto tiekimo sutartį su Oilwide OÜ yra 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti. To pasėkoje bendrovė patirtų papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų t. y. mokesčiai už vagonų naudojimą ir saugojimą AB „ Lietuvos geležinkeliai“ <...>“.

208Teismas įvertinęs auščiau nustatytas aplinkybes sprendžia, kad VPT II Vertinimo išvadoje teisingai konstatavo, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos nes Pirkimų komisijos 2011-09-15 posėdžio protokole minimos aplinkybės nėra įvykiai, kurių Perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, todėl, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nutarusi IV Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo.

209LAT 2009-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 konstatavo, kad „Teisingumo Teismo praktika dėl atvejų, pateisinančių derybų procedūros taikymą, kai skelbimas apie pirkimą nebuvo paskelbtas, yra suformuota, aiški ir turėjo būti taikyta šioje byloje. Remiantis ja, Direktyvos (tiek Direktyvos 2004/18, tiek Direktyvos 93/37 bei Direktyvos 71/305 bei ankstesnėmis viešojo paslaugų ir prekių pirkimo direktyvos) nuostatos, įtvirtinančios neskelbiamų derybų procedūrą, pagal kurias leidžiama nukrypti nuo taisyklių, užtikrinančių Europos Bendrijos steigimo sutartimi pripažintų teisių veiksmingumą viešojo darbų pirkimo srityje, turi būti aiškinamos griežtai ir išimtinių aplinkybių, pateisinančių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą, buvimo įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam jomis pasinaudoti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1987 m. kovo 10 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 199/85, Rink. p. 1039: 1995 m. gegužės 18 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-57/94, Rink. p. 1-1249). Nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo neskelbiamų derybų būdu atvejų turi būti laikomos baigtinėmis (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-71/92, Rink. 1993, p. 1-5923). Be to, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra nagrinėjamu pagrindu (VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis: b) turi susiklostyti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. p. 1-4655). <...> Minėta tai, kad neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Kita vertus, pabrėžtina, kad derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius. “

210e) Dėl viešųjų pirkimu tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant V Pirkimą sudėties.

211Pirkimų komisijos narys – apeliantas - Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančią V Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Pagal bylos medžiagą VPT teisingai nustatė, kad V Pirkimo sąlygų 17.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių, dėl ne mažiau kaip 2000 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Tiekėjas pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad „sutartis turėjo būti įvykdyta“, todėl apelianto sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

212Teismas sutinka su VPT atstovų argumentais, kad viešųjų pirkimų tikslas be kita ko ir - racionaliai naudoti lėšas - gali būti įgyvendintas tada, kai perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tiekėju. Įstatymo 32 straipsnyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir numatyta galimybė viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Akivaizdu, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o tai reiškia, kad jis nėra pakankamai kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kyla grėsmė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis nebus vykdoma tinkamai, o paslaugos nebus teikiamos kokybiškai. VPT atkreipia Teismo dėmesį, jog pagal norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose galimybę (LAT 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5 08/2011). LAT 2012-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012 išaiškino, jog „Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribota teisė savo nuožiūra konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytinumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais pirkimų principais. Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį“. Be to, Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, jog, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime (skelbime) nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą (Europos Teisingumo Teismo 1993-06-22 Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89).

213Apeliantas 2010-09-27 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-27 posėdžio protokolas Nr. 13) priėmė sprendimą, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka V Pirkimo sąlygų reikalavimus. VPT 2010-10-04 raštu Nr. 4S-3743 „Dėl paaiškinimų, papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ paprašė Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus dėl Tiekėjo pasiūlymo atitikties V Pirkimo Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, atsižvelgiant į tai, kad Tiekėjo pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį V Pirkimo Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o V Pirkimo Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1 / h“ atitikčiai įrodyti Tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1 / h arba 5 1 / h. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės metrologijos tarnybos 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(1.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Perkančioji organizacija 2011-10-26 rašte Nr. 001-02-19690p „Dėl paaiškinimų ir informacijos pateikimo“ nenurodė, kokie pasiūlyme nurodyti duomenys patvirtina Tiekėjo pasiūlymo atitiktį minėtiems reikalavimams, nepateikė prašomų dokumentų, bet pažymėjo, kad ,ji neturi pagrindo abejoti tiekėjo pateiktos informacijos pagrįstumu, nes tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, nurodė, kad jo siūlomi skaitikliai visiškai atitinka V Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus“. Pagal aukščiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, kad toks Tiekėjo patvirtinimas nėra pakankamas įrodymas, kad pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus. Formaliai įvertinusi Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietusi į derybas, Pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

214Pagal tai akivaizdu, kad formaliai ir neišsamiai įvertinęs Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietęs derėtis dėl pasiūlymo kainos, apeliantas pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad „<...> perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų, kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina“ (LAT 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

215Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tai besąlyginė tiekėjų teisėtų lūkesčių ir konkurencijos skatinimo prielaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2047/2012). LAT taip pat pažymėjo, jog viešojo pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007).

216f) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant VI Pirkimą sudėties.

217Vertinimo išvadoje VPT nustatė, kad „Viešųjų pirkimų komisija“ (toliau - Komisija) (2010-08-31 protokolas Nr. 2) pripažino, kad tiekėjo UAB „A. I.“ kvalifikacija atitiko Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad Pirkimo sąlygų 4.1.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių, kuriose aptarnaujama ne mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. Tiekėjas pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad sutartis turėjo būti įvykdyta, todėl Komisijos sprendimas pripažinti tiekėjo kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“.

218Apeliantas skunde teigia, jog „<...> nežiūrint į tai, kad tiekėjas UAB „A. I.“ sutartis tebėra vykdoma, tačiau sutarties vykdymo metu „A. I.“ turima aptarnavimo patirtis yra žymiai didesnė nei buvo reikalaujama ir atitinka Pirkimo 2 sąlygų 4.1.13 p. nustatytą reikalavimą <...>“ (Skundo 16 psl.). Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Nes viešųjų pirkimų tikslas be kita ko ir - racionaliai naudoti lėšas - gali būti įgyvendintas tada, kai perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tiekėju. Įstatymo 32 straipsnyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir numatyta galimybė viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Todėl jeigu perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o tai reiškia, kad jis nėra pakankamai kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kyla grėsmė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis nebus vykdoma tinkamai, o paslaugos nebus teikiamos kokybiškai.

219Įvertinus apelianto argumentus, kad Tiekėjas nevisiškai atitiko VI Pirkimo sąlygų 4.1.13 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, todėl apelianto sprendimas pripažinti Tiekėją atitinkančiu VI Pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose viešojo pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Juolab, kad pagal norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose galimybę.

220VPT IV Vertinimo išvadoje nustatė, jog „Komisija 2010-09-28 (protokolas Nr. 5) priėmė sprendimą, kad tiekėjo UAB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vertinimo metu Tarnyba teisingai nustatė, kad UAB ,,A. I.“ pasiūlymas neatitiko Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 l / h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 l / h arba 5 l / h. Metrologijos tarnybos pateiktas išaiškinimas patvirtina, kad reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu.

221Todėl Komisija (apeliantas), pripažinusi, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus ir pakvietusi derėtis dėl pasiūlymo kainos, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarka nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“.

222Apeliantas nesutinka su inkriminuotu pažeidimu ir teigia, jog „<...> UAB „A. I.“ pasiūlymo techninės charakteristikos yra geresnės, nei reikalavo pirkimo Techninės sąlygos <...>. <...> Tarnybos išvados remiasi neteisėtu formalistiniu požiūriu, jog Perkančioji organizacija tariamai negali priimti geresnių pasiūlymų, nei nustatė Techninės sąlygos“ (Skundo 16 psl). Tačiau Perkančioji organizacija pagal parengtas VI Pirkimo sąlygas nereikalavo tiekėjų pateikti nei geresnių, nei prastesnių charakteristikų skaitiklius, o tik tokius, kokie buvo aprašyti VI Pirkimo sąlygose. Dėl VI Pirkimo Techninėse sąlygose nustatytų reikalavimų elektroniniams karšto vandens skaitikliams VPT 2011-10-04 raštu Nr. 4S-3742 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę metrologijos tarnybą (toliau - Metrologijos tarnyba) dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Metrologijos tarnyba 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(1.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ (toliau - Atsakymas) VPT pateikė Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos (toliau - Laboratorija) 2011-10-17 raštą Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ ir informavo, jog VI Pirkimo sąlygose reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto Tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu.

223Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad apeliantas, formaliai ir neišsamiai įvertinęs Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietęs derėtis dėl pasiūlymo kainos, pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

224Teismas sutinka su VPT atstovų argumentais, kad Kasacinio teismo jau konstatuota, kad „<...> perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų, kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina“ (LAT 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad tiekėjų pasiūlymu vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tai besąlyginė tiekėjų teisėtų lūkesčių ir konkurencijos skatinimo prielaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2047/2012). LAT taip pat pažymėjo, jog viešojo pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas (LAT 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007).

225Be to, ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytam pažeidimui kvalifikuoti jokių padarinių nustatyti nereikia, kadangi pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti jokie padariniai reikšmės neturi. Teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius.

226Skunde nurodyti ir apelianto atstovės teisme nurodyti argumentai bei jos pateikta į bylą apelianto kaltę neigianti rašytinė medžiaga (išskyrus dėl II Pirkimo) neįtikinantys. Juo labiau, kad šie argumentai, rašytinė medžiaga paneigti administracinio teisės pažeidimo medžiaga, skundo byloje esančiais duomenimis.

227Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad šis, išskyrus dėl II Pirkimo motyvuotas, aiškus, priimtas nepažeidus įstatymo reikalavimų.

228M. V. padaryti pažeidimai (išskyrus dėl II Pirkimo) visiškai įrodyti byloje esančia medžiaga. Pareigūno skundžiamas nutarimas, išskyrus dėl II Pirkimo pagrįstas, teisėtas, apeliantui (pareiškėjui) nuobauda paskirta teisingai, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagal M. V. atstovės skunde nurodytus argumentus ir jos teisme duotus paaiškinimus, jos pateiktą rašytinę medžiagą nėra priežasties.

229Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė atsakomybė taikoma už kaltą (neteisėtą) veikimą arba neveiką (administracinės teisės pažeidimą). VPT pareigūnė skyrė nuobaudas už I ir II protokole nurodytus pažeidimus. Pagal ATPK 302 straipsnio 2 dalį pabloginti apelianto padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Tokių skundų byloje nėra.

230Todėl skundžiamas nutarimas nekeičiamas, o skundas netenkinamas.

231Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

232palikti ( - )S. V. 2012 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 2P/72/105 nepakeistą ir M. V. atstovės adv. J. J. skundo netenkinti.

233Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant... 2. ( - ) S. V. 2012 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 2P/72/105 pagal Lietuvos... 3. M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Viešojo pirkimo komisijos... 4. - 2010-11-12 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11-12... 5. -2010-11-22 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11 -22... 6. Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks ( - ),... 7. M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, Pirkimo 2... 8. Perkančiosios organizacijos 1 2010 m. ir 2011 m. viešųjų pirkimų planuose... 9. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, Perkančiosios organizacijos... 10. M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narių ir... 11. - Pirkimo 3 sąlygų 3.3 punkte įtvirtino nuostatą, kad tiekėjo pasitelkti... 12. - Pirkimo 3 sąlygų 9.5 punkte įtvirtino nuostatą: „Kai pateiktame... 13. - Pirkimo 3 sąlygų 5.13 punkte nustatė Pirkimo 3 pasiūlymo kainos... 14. Pirkimo 3 sąlygose įtvirtinta nuostata, kad vertinama tik tiekėjų siūlomas... 15. - Pirkimo 3 sąlygų 4 priedo (Techninės sąlygos) 1.5 punkte nurodyta, kad... 16. Pažymėtina, kad, remiantis Kainodaros 4.1 ir 4.2 punktu nuostatomis,... 17. M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, 2011-04-13... 18. M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, 2011-09-15... 19. Konstatuotina, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė... 20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 13 d.... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų... 22. Taip pat įvertinus Perkančiosios organizacijos 1 įvykdytas skelbiamas... 23. - Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios narys buvo M. V., 2010-08-30... 24. - Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2010-09-27... 25. - Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios narys buvo M. V., 2010-08-31... 26. - Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2010-09-28... 27. M. V., kaip Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narys, vykdęs Pirkimo 1,... 28. Apelianto M. V. atstovė adv. J. J. skunde (t.1, b. l. 54-71) nurodė, kad... 29. Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas suėjus ATPK nustatytam... 30. Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. procesinį... 31. VPT 2012 m. liepos 30 d. nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas... 32. Pareiškėjo (apelianto) veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo... 33. Teismo posėdžio metu M. V. atstovė adv. J. J. iš esmės pakartojo skunde... 34. Atsiliepime į skundą (t. 3, b.l. 123-141) skundžiamą nutarimą priėmusios... 35. Dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad ( - ) (toliau - Perkančioji... 36. VPT, įgyvendindama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin.,... 37. 2. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, supaprastintu... 38. VPT ataskaitoje nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė... 39. 3. Pareiškėjas, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus... 40. dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, neužtikrino II... 41. 4.... 42. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2011-09-15 posėdyje... 43. 5.... 44. Taip pat įvertinus Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas,... 45. 6.... 46. VPT 2012-01-12 raštu Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų... 47. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985,... 48. VPT 2012-02-29 raštu Nr. 4S-924 „Dėl patraukimo administracinėn... 49. VPT, siekdama užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumo... 50. VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z., siekdami... 51. VPT, vadovaudamasi ATPK 263 straipsnio 1 dalimi, siekdama tinkamai ir laiku... 52. Pareiškėjui be atskiro išankstinio pranešimo 2012-06-13 atvykus į VPT... 53. Be to, VPT 2012-07-04 raštu Nr. 4S-3264 „Dėl patraukimo administracinėn... 54. Pareiškėjui atvykus į VPT patalpas, 2012-07-13 jam buvo surašytas... 55. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino... 56. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „VPT, priimdama 2012 m. liepos 30 d.... 57. VPT atkreipia dėmesį, kad nei Ataskaitoje, nei I Vertinimo išvadoje, nei II... 58. Pareiškėjas Skunde teigia, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes... 59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2008-01-15... 60. a)... 61. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius I... 62. VPT pažymi, jog bendruosius administracinės nuobaudos skyrimo terminus... 63. Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės... 64. b)... 65. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius II... 66. Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų... 67. c)... 68. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius III... 69. Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės... 70. d)... 71. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius IV... 72. Pareiškėjas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės... 73. e)... 74. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino Pareiškėjui įvykdžius V ir... 75. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje (specialiojoje normoje), kuriuo ir rėmėsi VPT,... 76. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Jeigu administracinėn... 77. Atsižvelgus į išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų... 78. Dėl II Procesinio sprendimo teisėtumo... 79. Pareiškėjas Skunde teigia, jog „Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012... 80. Kaip minėta aukščiau šiame atsiliepime į Skundą, Pareiškėjo atžvilgiu... 81. Pažymėtina, jog II Procesinis sprendimas buvo priimtas dėl Pareiškėjo... 82. Pareiškėjo teiginiai, kad jis niekada nesislapstė ir nevengė... 83. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad... 84. Dėl Nutarimo priėmimo Pareiškėjui nedalyvaujant.... 85. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „ VPT 2012 m. liepos 30 d. nutarimas yra... 86. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Administracinio teisės pažeidimo... 87. VPT 2012-06-29 raštu Nr. 3180 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos... 88. VPT 2012-07-05 raštu Nr. 4S-3296 „Dėl administracinio teisės pažeidimo... 89. VPT siekdama nepažeisti ATPK 282 straipsnyje nustatytų administracinio... 90. VPT 2012-07-24 raštu Nr. 4S-3569 „Dėl kvietimo atvykti į administracinio... 91. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo interesus, VPT siekiant patraukti... 92. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nuo I Protokolo surašymo dienos... 93. Dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties.... 94. Pareiškėjas Skunde teigia, kad „Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama... 95. Atkreiptinas dėmesys, jog VPT I Protokole, II Protokole ir skundžiamame... 96. Pareiškėjas Skunde nekvestionuoja I Protokole bei Nutarime nustatytų... 97. a) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant I Pirkimą... 98. Pareiškėjas Skunde teigia, jog „<...> pagrįstai priėmė Tiekėjo... 99. Nutarime konstatuota, jog „ Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad... 100. VPT atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog... 101. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2012-07-05 nutartyje... 102. Tiekėjas vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos... 103. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr.... 104. Pažymėtina, jog VPT neneigia tiekėjų teisės remtis kitų ūkio subjektų... 105. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje... 106. b) Dėl viešųjų pirkimą tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant II... 107. Kaip minėta aukščiau, VPT Ataskaitoje nurodė, kad vykdydama II Pirkimą,... 108. Ataskaitoje VPT taip pat nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija... 109. c) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant III... 110. Pareiškėjas neginčija Nutarime konstatuoto viešųjų pirkimų tvarkos... 111. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, vykdydama III Pirkimo... 112. -... 113. III Pirkimo sąlygų 9.7.4 punkte nurodyta, kad „Komisija atmeta pasiūlymą,... 114. -... 115. III Pirkimo sąlygų 9.8 punkte nustatyta, kad „Derybos su tiekėjais... 116. konstatuotina, kad Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas,... 117. d) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant IV... 118. VPT II Vertinimo išvadoje bei Nutarime taip pat nustatė, kad Pirkimų... 119. Pirkimų komisija 2011-09-15 posėdžio protokole nurodė, kad „2011 m.... 120. VPT II Vertinimo išvadoje konstatavo, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama... 121. Pažymėtina, kad LAT 2009-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009... 122. e) Dėl viešųjų pirkimu tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant V Pirkimą... 123. Pirkimų komisijos narys - Pareiškėjas - Pirkimų komisijos 2010-08-30... 124. Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų tikslas be kita ko ir - racionaliai... 125. Pirkimų komisijos narys - Pareiškėjas - Pirkimų komisijos 2010-09-27... 126. Formaliai ir neišsamiai įvertinęs Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietęs... 127. Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad... 128. f) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant VI... 129. IV Vertinimo išvadoje VPT nustatė, kad „Viešųjų pirkimų komisija... 130. Pareiškėjas Skunde teigia, jog „<...> nežiūrint į tai, kad... 131. Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų tikslas be kita ko ir - racionaliai... 132. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į Pareiškėjo Skunde išdėstytus argumentus,... 133. Taip pat VPT IV Vertinimo išvadoje nustatė, jog „Komisija 2010-09-28... 134. Komisija, pripažinusi, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka nustatytus... 135. Pareiškėjas Skunde nesutinka su inkriminuotu pažeidimu ir teigia, jog... 136. Formaliai ir neišsamiai įvertinęs Tiekėjo pasiūlymą ir pakvietęs... 137. Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad... 138. Pažymėtina, kad ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytam pažeidimui... 139. Teismo posėdžio metu VPT atstovė R. R. iš esmės pakartojo atsiliepime į... 140. Skundas tenkinamas iš dalies.... 141. Nagrinėjamų veikų padarymo metu galiojusio ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje... 142. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą pareigūno... 143. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, apelianto M. V. atstovės adv. J.... 144. VPT pagal kompetenciją (Viešųjų pirkimų įstatymas) įvertino I Pirkimo... 145. VPT pareigūnai nustatė, kad Pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas,... 146. Taip pat VPT pareigūnai nustatė, kad apeliantas, būdamas Perkančiosios... 147. Taip pat VPT pareigūnai nustatė,m kad pirkimų komisija, kurios nariu buvo... 148. Taip pat VPT pareigūnai, įvertinę Pirkimų komisijos, kurios nariu buvo... 149. VPT 2012-01-12 pareigūnai raštu Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529... 150. Be to VPT pareigūnas 2012-02-29 raštu Nr. 4S-924 „Dėl patraukimo... 151. VPT pareigūnas 2012-03-13 raštu Nr. 4S-1098 „Dėl tarnybinės pagalbos... 152. VPT Teisės taikymo skyriaus vyriausieji specialistai A. J. ir R. Z. 2012-05-10... 153. VPT pareigūnas 2012-06-05 raštu Nr. 4S-2680 „Dėl tarnybinės pagalbos... 154. Apeliantas 2012-06-13 atvyko į VPT patalpas, jam buvo surašytas... 155. VPT pareigūnas 2012-07-04 raštu Nr. 4S-3264 „Dėl patraukimo... 156. Apeliantas 2012-07-13 atvyko į VPT patalpas ir jam buvo surašytas... 157. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, vadovaudamasi Lietuvos... 158. Apeliantas skunde nurodė, kad „VPT, priimdama 2012 m. liepos 30 d.... 159. Apeliantas skunde teigia, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes yra... 160. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius I... 161. Bendruosius administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35... 162. Apeliantas ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės... 163. b)... 164. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius II... 165. c)... 166. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius III... 167. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą apeliantas ATPK 1713 straipsnio 1... 168. d)... 169. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius IV... 170. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą apeliantas ATPK 1713 straipsnio 1... 171. e)... 172. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino apeliantui įvykdžius V ir VI... 173. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje (specialiojoje normoje), kuriuo pagal VPT atstovės... 174. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Jeigu administracinėn... 175. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad 2012-07-30... 176. Dėl II Procesinio sprendimo teisėtumo.... 177. Apeliantas skunde teigia, jog „Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012 m.... 178. Be to apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis niekada nesislapstė ir... 179. Dėl Nutarimo priėmimo Pareiškėjui nedalyvaujant.... 180. Apeliantas skunde nurodė, kad VPT 2012 m. liepos 30 d. nutarimas yra... 181. Byloje esantis VPT 2012-06-29 raštas Nr. 3180 „Dėl administracinio teisės... 182. VPT 2012-07-05 raštu Nr. 4S-3296 „Dėl administracinio teisės pažeidimo... 183. VPT siekdama nepažeisti ATPK 282 straipsnyje nustatytų administracinio... 184. VPT 2012-07-24 raštu Nr. 4S-3569 „Dėl kvietimo atvykti į administracinio... 185. Bylos duomenys rodė(-o), ko apeliantas neginčijo, kad jo interesus, VPT... 186. Juolab, kad akivaizdu, jog apeliantas nuo I Protokolo surašymo dienos... 187. Dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties.... 188. Apeliantas skunde nurodė, kad viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama... 189. a) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant I Pirkimą... 190. Pareiškėjas Skunde teigia, jog „<...> pagrįstai priėmė Tiekėjo... 191. Nutarime konstatuota, jog „ Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad... 192. Įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija,... 193. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2012-07-05 nutartyje... 194. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Tiekėjas vokų atplėšimo metu... 195. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr.... 196. Pagal tai teismas sprendžia, kad vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 5... 197. Pirkimų komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje... 198. b) Dėl viešųjų pirkimą tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant II... 199. VPT Ataskaitoje nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija pažeidė... 200. Ataskaitoje VPT taip pat nurodė, kad vykdydama II Pirkimą, Pirkimų komisija... 201. Iš aukščiau aprašytų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas M. V. veikas... 202. c) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant III... 203. Apelianatas neginčija skundžiamame nutarime konstatuoto viešųjų pirkimų... 204. Byloje nustatyta, kad pirkimų komisija, kurios nariu buvo apeliantas,... 205. d) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant IV... 206. VPT II Vertinimo išvadoje bei skundžiamame nutarime taip pat nustatė, kad... 207. Byloje nustatyta, kad Pirkimų komisija 2011-09-15 posėdžio protokole... 208. Teismas įvertinęs auščiau nustatytas aplinkybes sprendžia, kad VPT II... 209. LAT 2009-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 konstatavo, kad... 210. e) Dėl viešųjų pirkimu tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant V Pirkimą... 211. Pirkimų komisijos narys – apeliantas - Pirkimų komisijos 2010-08-30... 212. Teismas sutinka su VPT atstovų argumentais, kad viešųjų pirkimų tikslas be... 213. Apeliantas 2010-09-27 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-09-27 posėdžio... 214. Pagal tai akivaizdu, kad formaliai ir neišsamiai įvertinęs Tiekėjo... 215. Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nustato tai, kad... 216. f) Dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo Pareiškėjui vykdant VI... 217. Vertinimo išvadoje VPT nustatė, kad „Viešųjų pirkimų komisija“... 218. Apeliantas skunde teigia, jog „<...> nežiūrint į tai, kad tiekėjas... 219. Įvertinus apelianto argumentus, kad Tiekėjas nevisiškai atitiko VI Pirkimo... 220. VPT IV Vertinimo išvadoje nustatė, jog „Komisija 2010-09-28 (protokolas Nr.... 221. Todėl Komisija (apeliantas), pripažinusi, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka... 222. Apeliantas nesutinka su inkriminuotu pažeidimu ir teigia, jog „<...>... 223. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad apeliantas, formaliai ir... 224. Teismas sutinka su VPT atstovų argumentais, kad Kasacinio teismo jau... 225. Be to, ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytam pažeidimui kvalifikuoti jokių... 226. Skunde nurodyti ir apelianto atstovės teisme nurodyti argumentai bei jos... 227. Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad šis, išskyrus... 228. M. V. padaryti pažeidimai (išskyrus dėl II Pirkimo) visiškai įrodyti... 229. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė atsakomybė taikoma už... 230. Todėl skundžiamas nutarimas nekeičiamas, o skundas netenkinamas.... 231. Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,... 232. palikti ( - )S. V. 2012 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 2P/72/105 nepakeistą ir... 233. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus...