Byla 1A-243-332/2018

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, gynėjui advokatui Žydrūnui Rupšiui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. R., nukentėjusiojo A. V. atstovui advokatui Valdui Kairiui, civilinio atsakovo AB „( - )“ Lietuvos filialo atstovui advokatui J. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-22 nuosprendžio, kuriuo L. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant L. R. laiduotojo A. R., asmens kodas ( - ) atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš kaltinamojo L. R. 5450,00 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam A. V.. Atmesta civilinio ieškinio dalis dėl 21509,85 Eur negautų pajamų priteisimo.

4Priteista iš kaltinamojo L. R. 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. V..

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6L. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2017-05-09, apie 11 val. 40 min. ( - ), ( - ) g., ties pastatu Nr. ( - ), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių punktą Nr. 9, reglamentuojantį, kad „<...> Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, ir Nr.101, reglamentuojantį, kad „<...> Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, t. y. jis, darydamas apsisukimo manevrą, nepraleido ta pačia gatve važiuojančio dviratininko A. V. ir jį partrenkė automobilio kairės pusės dalimi, dėl ko dviratininkui A. V. buvo padaryti sužalojimai: dešinės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiai, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas, dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais kairėje, dešinės plaštakos ir kairiojo kelio odos nubrozdinimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-22 nuosprendį ir priimti naują-apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo tenkinti jo civilinį ieškinį visiškai ir priteisti 21509,85 Eur negautų pajamų iš draudimo kompanijos ( - ), 10000 Eur neturtinės žalos iš L. R. ir bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. V. nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai L. R. atžvilgiu taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. A. V. teigimu, L. R. tik iš dalies atitinka BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, todėl teismas formaliai vertino L. R. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nepagrįstai jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tėvo laidavimą. Nors L. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo gailėjimasis nėra nuoširdus. Gailėjimasis turi pasireikšti ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu, bet ir pastangomis atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusysis nurodo, kad L. R. tik prieš baigiant bylos nagrinėjimą pervedė jam 500 eurų žalos atlyginimo, o iki tol nesistengė atlyginti didesnės žalos dalies. Kadangi daugiau kaip per metus laiko atlygino tik 550 eurų žalos, mano, kad jis neįstengs atlyginti likusios teismo priteistos žalos dalies. L. R. galimybės atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą yra menkos, todėl teismo išvada, kad jis atlygins likusią žalos dalį yra nepagrįsta. Posėdžio metu L. R. pripažino, kad per metus galėtų atlyginti 1500 eurų žalą, vadinasi nėra pagrindo išvadai, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

9Apeliantas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. 1A-3-557/2017 yra konstatavęs, jog atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 p. numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padalytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje, ir turi būti prielaidos pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiškai atlyginta. Nukentėjusiojo A. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesvarstė šių klausimų, todėl nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį.

10Apeliantas teigia, kad teismas taip pat netinkamai vertino aplinkybę, kad L. R., neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, iki eismo įvykio buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus du kartus ir tai charakterizuoja jį kaip neatsakingą ir nedrausmingą vairuotoją, todėl išvada, kad jis ateityje nepažeidinės Kelių eismo taisyklių ir laikysis įstatymų, kelia abejonių. Apeliantas pažymi, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, o

11L. R. padaryti trys Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurių paskutinis sukėlė sunkias pasekmes, jo tikrai necharakterizuoja kaip atidaus bei apdairaus vairuotojo.

12Nukentėjusiojo A. V. tvirtinimu, jam taip pat kelia abejonių laiduotojo galėjimas daryti teigiamą poveikį L. R., nes bylos duomenimis yra nustatyta, kad A. R. gyvena ( - ) miestelyje ( - ) rajone, o L. R. studijuoja ( - ) kolegijoje, ( - ) ir studijas baigs tik 2020-06-30, t. y. pasibaigus laidavimo laikotarpiui. Todėl apeliantas abejoja, kad tėvas galės daryti nuolatinį teigimą poveikį vaikui, gyvenančiam kitoje Lietuvos pusėje. Dėl to yra eliminuojama galimybė per teismo nustatytą laikotarpį daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

13Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Dėl patirto galvos sužalojimo buvo gydytas stacionare bei reabilitacijoje, jam nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30 nustatytas 70 procentų netekto darbingumo lygis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl galvos sužalojimo neigiami sveikatos padariniai išliko ir praėjus metams po eismo įvykio. Dėl patirtos galvos traumos jis buvo atleistas iš darbo, nebegali užsiimti aktyviu sportu, dalyvauti varžybose, atstovauti savo miestui. Be to, dėl patirto sveikatos sužalojimo žymiai suprastėjo gyvenimo kokybė, kadangi savarankiškai nebegali atlikti įprastos kasdienės veiklos, pasirūpinti savimi, jam būtina kito asmens pagalba. Visa tai turėjo įtakos jo visuomeniniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, bendravimui su artimaisiais ir kitais asmenimis, jis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir besitęsiantį stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 57424 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016), tačiau šioje byloje laikė, kad jo pareikštas 10000 eurų ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis ir jį nepagrįstai sumažino. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-171/2008, 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009). Kadangi jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, liekamieji reiškiniai išliks visam likusiam gyvenimui, jo prašoma priteisti žala net nesiekia tokio pobūdžio bylose priteisiamos žalos vidurkio (5792 +57424/2=31608 Eur), todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti patenkintas visiškai.

14Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio dalį dėl 21509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš draudimo bendrovės ( - ). Teigia, kad 2017-10-31 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. ( - ) jam nustatytas 70% netektas darbingumas. Tos pačios tarnybos 2017-10-31 aktu Nr. ( - ) jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių nuostatomis, senatvės pensijos amžius jam sukanka 2023-07-09. 2017-12-27 įsakymu Nr. ( - ) nuo 2018-01-02 dėl sveikatos būklės jis buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 60 str. 1 d. 4 p., t. y. jis prarado nuolatinį darbą ir tuo pačiu pajamas, kurios buvo jo pragyvenimo šaltinis. Dėl savo sveikatos būklės (yra darbingas tik 30% ir jam reikalinga speciali nuolatinė priežiūra), amžiaus (yra 59 metų), ( - ) rajone egzistuojančios bedarbystės, neturi jokių galimybių susirasti darbo. Taigi, jei nebūtų buvęs sužalotas ir nebūtų dėl sužalojimo praradęs 70% darbingumo, būtų galėjęs dirbti ir gauti bent tą darbo užmokestį, kurį gavo iki sužalojimo. Pagal UAB „( - )“ pažymą priskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 768,42 Eur. 2017-11-23 VSDF ( - ) skyriaus sprendimu Nr. ( - ) nuspręsta mokėti 424,92 Eur per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2017-10-31. Vieno mėnesio skirtumas yra 343,5 Eur. Nuo 2018-01-01 valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija yra 454,41 Eur. Nuo 2017-09-25 iki 2023-07-09 yra 5 metai 8 mėnesiai ir 14 dienų, todėl už šį laikotarpį iš atsakovo ( - ) išieškotinos negautos pajamos, kurios sudaro skirtumą taip gauto atlyginimo ir netekto darbingumo pensijos. Vieno mėnesio skirtumas nuo 2018-01-01 yra 314,01 Eur. ( - ) yra išmokėjusi 521,96 Eur negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-05-09 iki 2017-09-25. ( - ) iki šios dienos liko neišmokėjęs negautų pajamų už 68 mėnesius 14 dienų - 21509,85 Eur.

15Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį - 584,00 Eur iš netekto darbingumo procentais - 70 proc. (584 X 70 proc.) ir iš gautos sumos - 408,80 Eur atėmus jam paskirtą socialinę draudimo išmoką - netekto darbingumo pensiją - 454,41 Eur, nukentėjusiajam paskirta socialinė draudimo išmoka viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą, todėl reikalavimas dėl 21509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš draudimo kompanijos ( - ) atmestinas. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650, nes jis nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojo. Nuo 2017-07-01 galioja 2017-06-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintas „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“. Vadovaujantis šiuo aprašu, pagal pateiktą pažymą, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 768,42 Eur.

16Nukentėjusiojo A. V. teigimu, negautas pajamas sudaro skirtumas taip gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu mokamos netekto darbingumo pensijos, o ne prarasto darbingumo procento piniginė išraiška. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo motyvu, kad negalima priteisti negautų pajamų iki pensijinio amžiaus, nes tokių nuostolių ieškovas nepatyrė. Civilinio kodekso 6.249 str. 3 d. numato, kad teismas gali nustatyti būsimą žalą ir priteisti ją vienkartine konkrečia pinigų suma ar periodinėmis išmokomis. Jo sveikata per šį laikotarpį nepagerėjo ir nepagerės, todėl laiko, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jo reikalaujamų negautų pajamų.

17Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį ir iš L. R. priteisė tik dalį jo patirtų išlaidų. Jei ne kaltinamojo veiksmai, jam nebūtų reikėję naudotis mokamomis advokato paslaugomis. Jo patirtos išlaidos yra protingos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dydžių, todėl nebuvo pagrindo jų mažinti.

18Atsiliepimu į nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. ir jo gynėjas advokatas Ž. Rupšys prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-22 nuosprendžio atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

19Atsiliepime atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. ir jo gynėjas advokatas nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog buvo nustatyta sąlygų visumą, leidžianti atleisti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą. L. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas. L. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, kritiškai vertino savo elgesį, savo parodymais nesiekė sumenkinti bei pateisinti savo veiksmų, išgyveno dėl padarytos nusikalstamos veikos, taigi negalima pripažinti, jog L. R. išreikštas gailėjimasis dėl savo veiksmų buvo formalus ir nenuoširdus. L. R. atlygino nukentėjusiajam dalį žalos iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, todėl pagrindo manyti, jog L. R. neįvykdys įsipareigojimo atlyginti visą nukentėjusiajam teismo priteistą žalos atlyginimą, nėra. L. R. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi visas galimybes atlyginti visą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su L. R. asmenybe ir padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad L. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien tai, jog L. R. iki nusikalstamos veikos, už kurią buvo teisiamas, padarymo buvo du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neduoda pagrindo vertinti, kad ateityje L. R. vėl pažeidinės Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir darys naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais. Atsiliepime taip pat teigiama, kad A. R. yra atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens tėvas, turintis autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam sūnui (L. R.). Tėvo ir sūnaus santykiai yra itin glaudūs. L. R., nors ir studijuoja ( - ) mieste, tačiau beveik kiekvieną savaitgalį ir per šventes grįžta į namus, todėl šiuo atveju laiduotojo galimybė daryti nuolatinį teigiamą poveikį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nėra eliminuojama. Teismas tinkamai įvertino ir asmenines laiduotojo savybes, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog laiduotojas yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo, ir jo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnį.

20L. R. ir jo gynėjas advokatas taip pat teigia, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti mažesnę, nei prašoma, pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti padarė atsižvelgęs į nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio yra pagrįstas Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos panašiose baudžiamosiose bylose. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas ir keisti nukentėjusiajam priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos dydį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį - 584,00 Eur iš netekto darbingumo procentais - 70 proc. (584 x 70 proc.) ir iš gautos sumos - 408,80 Eur atėmus jam paskirtą socialinę draudimo išmoką - netekto darbingumo pensiją - 454,41 Eur, nukentėjusiajam paskirta socialinė draudimo išmoka viršija apskaičiuotą negautą pajamų sumą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl teismo sprendimas atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. reikalavimą dėl 21 509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš draudimo bendrovės ( - ) yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų dydžio sumažinimo, todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jo keisti nėra pagrindo.

21Teismo posėdyje nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas V. Kairys prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, prokuroras, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. ir jo gynėjas advokatas Ž. Rupšys, civilinio atsakovo AB „( - )“ Lietuvos filialo atstovas advokatas J. S. prašė nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

22Nukentėjusiojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. V. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, L. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka su laidavimo instituto taikymu L. R. atžvilgiu ir civilinio ieškinio išsprendimu, taip pat ginčija iš L. R. priteistas nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato pagalbą, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24Dėl BK 40 straipsnio taikymo

25Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

26Iš bylos duomenų matyti, kad visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos byloje yra: L. R. įvykdė neatsargų nusikaltimą, buvo gautas jo tėvo A. R., kuris, remiantis bylos duomenimis, vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti L. R. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos taip pat matyti, kad L. R. anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą asmuo atitinka, jeigu nustatoma, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Pažymėtina, jog ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad L. R. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, nekeitė jų, papasakojo visas įvykio aplinkybes, kas teismui leido taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme L. R. nurodė, kad po eismo įvykio buvo nuvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiojo, paklausti kaip jo sveikata ir ar jam nieko netrūksta, atsiprašė jo, pasiūlė savo pagalbą, vėliau su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, jis ir jo tėvai buvo nuvykę pas nukentėjusįjį į namus, norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad L. R. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai tai pripažino L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (5000 Eur) nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė (1 t. 144-147 b. l.). L. R. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlygino 550 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam A. V.. Apeliacinės instancijos teismui L. R. gynėjas advokatas pateikė dokumento kopiją, iš kurios matyti L. R. 2018-08-09 nukentėjusiajam A. V. atlygino dar 600 Eur žalos. Taigi nors L. R. atlygino ne visą neturtinę žalą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad jis ėmėsi veiksmų tam, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala būtų atlyginta. Todėl daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog tam tikra žalos dalis yra atlyginta, pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. bent iš dalies atlyginta padaryta žala.

27Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad yra ir ketvirta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. R. yra studentas, darbingo amžiaus, įrodė, jog jis nevengia pareigos atlyginti padarytą žalą, taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad jis ateityje vengs savo turtinių prievolių bei neatlygins nukentėjusiajam padarytos žalos. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie L. R. registruotus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad pastarasis praeityje buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, paskirtos nuobaudos yra įvykdytos, o galiojančių nuobaudų iki minimo eismo įvykio padarymo L. R. neturėjo. Nusikalstamų veikų padaręs bei teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. nebuvo, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad L. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Visuma paminėtų aplinkybių rodo, jog yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos būtinos sąlygos ir pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

28BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nukentėjusysis A. V. abejoja, kad L. R. tėvas, kaip laiduotojas, galės daryti jam teigiamą ar apskritai kokią įtaką, nes, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, A. R. gyvena ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, o L. R. studijuoja ( - ) kolegijoje, ( - ).

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, laiduotojas A. R. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba AB „( - )“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kartu su sutuoktine augina du vaikus – sūnų L. R. ir nepilnametę dukrą K. R.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. R. nurodė, kad L. R. yra jo vyriausias sūnus, kuriam šiuo metu reikalinga jo pagalba. Sūnaus poelgį jis vertina kritiškai, mano jį esant kaltu, tačiau įvertino tai, kad jo sūnus byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo blaivus, iki eismo įvykio turėjo vienerių metų automobilio vairavimo stažą. Jis ne kartą su sūnumi kalbėjosi apie šį eismo įvykį, sūnus šiuo metu vairuoja atsakingiau, daugiau nė karto nebuvo baustas už KET pažeidimus. Jis su sūnumi palaiko artimus ryšius, dažnai bendrauja tiek telefonu, tiek ir pas jį nuvyksta į mokymosi vietą – ( - ), sūnus kiekvieną savaitgalį ir visų atostogų metu gyvena tėvų namuose, laisvalaikį praleidžia kartu, todėl mano galėsiąs jam daryti teigiamą įtaką bei padėti atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymima, kad A. R. yra atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens tėvas, turintis autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam L. R.. Tėvo ir sūnaus santykiai yra itin glaudūs. L. R., nors ir studijuoja ( - ) mieste, tačiau beveik kiekvieną savaitgalį ir per šventes grįžta į namus, todėl šiuo atveju laiduotojo galimybė daryti nuolatinį teigiamą poveikį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nėra eliminuojama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neabejotina, kad A. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą L. R. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Jo nesuteikia ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai, kad L. R. studijuoja ( - ) kolegijoje, Kaune ir nuolat negyvena kartu su tėvu. Iš laiduotojo A. R. paaiškinimo akivaizdu, jog jis domisi sūnaus gyvenimu, jam padeda ir gali daryti įtaką net ir nuolat negyvendamas kartu.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą paminėtų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą ir pagrįstai atleido L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

31Dėl civilinio ieškinio

32Nukentėjusysis A. V. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodamos tuo, kad teismas netinkamai įvertino jo patirto sužalojimo pobūdį, nepatogumus, patirtą skausmą, dėl sužalojimo kilusias ir kilsiančias pasekmes ateityje, liekamuosius reiškinius po patirtų sunkių sužalojimų, prarastą galimybę dirbti, sportuoti ir gyventi visavertį gyvenimą.

33Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

34Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. V. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti jam iš L. R. 10000 Eur neturtinės žalos (2 t. 146-150 b. l.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau nustatęs, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra sumokėjusi 5 000 Eur (1 t., 142-147 b. l.), L. R. – 550 Eur, tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir sprendė, kad iš L. R. priteistina 5450 Eur neturtinės žalos.

35Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. V. dėl neatsargių L. R. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. V. sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų dešinės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžių ir galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimo su ryškia židinine neurologine simptomatika. Nukentėjusysis A. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad L. R. jam kol kas atlygino 550 Eur, iš draudimo bendrovės nurodė gavęs 5000 Eur žalos atlyginimo. Nukentėjusysis taip pat paaiškino iki eismo įvykio dirbo sargu toje pačioje įmonėje apie 18 metų, iki įvykio jo sveikata buvo gera, jis sportavo, dalyvaudavo lengvosios atletikos mėgėjiškose varžybose, po įvykio jis nebegali sportuoti. Ligoninėje nurodė gulėjęs 24 dienas, po to buvo reabilitacijoje. Po eismo įvykio neteko didelės dalies darbingumo. Šiuo metu dėl eismo įvykio metu patirtų traumų nuolat vartoja vaistus, dažnai lankosi pas gydytojus, jaučia skausmą miego metu, suprastėjo atmintis, tapo sunkiau kalbėti, pakito psichinė būsena, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, nes pats negali atlikti visų darbų, sunku susikaupti, sunkiai išlaiko pusiausvyrą, vaikšto nedideliu atstumu (2 t. 194 b. l.). Kaip matyti iš bylos duomenų, A. V. nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30 nustatyta 70 procentų netekto darbingumo, taip pat nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (2 t. 40-48). Nukentėjusiojo A. V. įvardinti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam A. V. sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam A. V. atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sumažino prašomos priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. R. ir nukentėjusiojo A. V. interesų pusiausvyrą užtikrinančios, jo dvasinius išgyvenimus kompensuojančios 5450 Eur dydžio neturtinės žalos sumos, didinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

36Nukentėjusysis A. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio dalį dėl 21509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš draudimo bendrovės ( - ). Nukentėjusiojo A. V. teigimu, negautas pajamas sudaro skirtumas taip gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu mokamos netekto darbingumo pensijos, o ne prarasto darbingumo procento piniginė išraiška, be to, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo motyvu, kad negalima priteisti negautų pajamų iki pensijinio amžiaus, nes jo sveikata per šį laikotarpį nepagerėjo ir nepagerės. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems nukentėjusiojo argumentams.

37Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas nustatė, kad remiantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančia ir šioje byloje taikoma Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 numatytą tvarka, nukentėjusiojo A. V. paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis sudaro 584,00 Eur, todėl padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį – 584,00 Eur iš netekto darbingumo procentais – 70 proc. (584 x 70 proc.) ir iš gautos sumos – 408,80 Eur atėmus jam paskirtą socialinę draudimo išmoką – netekto darbingumo pensiją – 454,41 Eur, nukentėjusiajam paskirta socialinė draudimo išmoka viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukentėjusiajam A. V. priteisti prašomą negautų pajamų sumą ir civilinio ieškinio dalį dėl 21509,85 Eur negautų pajamų priteisimo iš draudimo kompanijos ( - ) atmetė. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusiajam nedarbingumo lygis nustatytas terminuotai, todėl negautos pajamos negali būti skaičiuojamos iki pensinio amžiaus pradžios, o turi būti skaičiuojamos nedarbingumo lygio nustatytu terminu. Nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertinti ir apskaičiuoti nukentėjusiojo negautų pajamų dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

38Pažymėtina, kad negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

39Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta negautų pajamų laikotarpio pabaiga, prašydamas negautas pajamas priteisti iki sukaks senatvės pensijos amžius, nes, jo nuomone, jo sveikata per šį laikotarpį nepagerėjo ir nepagerės. Tačiau, pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai – nuo 2017-10-31 iki 2018-10-30, nukentėjusiajam negautos pajamos skaičiuotinos būtent iki 2018-10-30.

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė nukentėjusiojo prašomos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo.

41Dėl proceso išlaidų

42Nukentėjusysis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį ir iš L. R. priteisė tik dalį jo patirtų išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo A. V. interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas V. Kairys, tai patvirtina 2018-02-21 advokato orderis Serija ( - ) Nr. ( - ) (1 t. 138 b. l.), savo išlaidas grindė sąskaitomis už teisines paslaugas (2 t. 186, 187 b. l.), mokėjimų nurodymais (2 t. 188, 189, 190 b. l.) ir prašė teismo priteisti 1330 Eur sumą.

43Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos apimtį, proceso trukmę, nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas – pagalbą ruošiant civilinį ieškinį, į civilinio ieškinio sudėtingumą, surinktų ir pateiktų įrodymų kiekį, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, į kaltinamojo turtinę padėtį, sumažino nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir nukentėjusiajam A. V. iš L. R. priteisė 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegijos nuomone, byla nebuvo sudėtinga, kaltininkas kaltės neneigė, faktinių aplinkybių neginčijo, bylos nagrinėjimas neužsitęsė, bylą sudarė 2 tomai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato atstovavimui apmokėti.

44Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas V. Kairys apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinančių mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. V. sumokėjo savo atstovui advokatui V. Kairiui 400 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą 2018-05-08 posėdyje ir 500 Eur už apeliacinio skundo rengimą ir prašė priteisti šias A. V. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

45Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat įvertinusi bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad pagrindo tenkinti nukentėjusiojo A. V. ir jo atstovo advokato prašymą nėra ir išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti už pasiruošimą ir dalyvavimą 2018-05-08 teismo posėdyje ir už apeliacinio skundo rengimą iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. nepriteistinos.

46Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-05-22 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

47Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 3. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš... 4. Priteista iš kaltinamojo L. R. 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. L. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2017-05-09,... 7. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės... 8. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. V. nurodo, kad jis nesutinka su... 9. Apeliantas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. 1A-3-557/2017... 10. Apeliantas teigia, kad teismas taip pat netinkamai vertino aplinkybę, kad L.... 11. L. R. padaryti trys Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurių paskutinis... 12. Nukentėjusiojo A. V. tvirtinimu, jam taip pat kelia abejonių laiduotojo... 13. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino... 14. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio dalį... 15. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 16. Nukentėjusiojo A. V. teigimu, negautas pajamas sudaro skirtumas taip gauto... 17. Apelianto tvirtinimu, teismas nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų... 18. Atsiliepimu į nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą atleistasis nuo... 19. Atsiliepime atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės L. R. ir jo gynėjas... 20. L. R. ir jo gynėjas advokatas taip pat teigia, kad nukentėjusysis ir... 21. Teismo posėdyje nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas V. Kairys prašė... 22. Nukentėjusiojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas. ... 23. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. V. neginčija teismo nustatytų... 24. Dėl BK 40 straipsnio taikymo... 25. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos... 27. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad yra ir ketvirta atleidimo nuo... 28. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai,... 29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, laiduotojas A. R. neteistas, nebaustas... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą paminėtų aplinkybių, daro... 31. Dėl civilinio ieškinio... 32. Nukentėjusysis A. V. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 33. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos... 34. Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens... 35. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. V. dėl... 36. Nukentėjusysis A. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas... 37. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas... 38. Pažymėtina, kad negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo... 39. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta negautų... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 41. Dėl proceso išlaidų... 42. Nukentėjusysis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai... 43. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 44. Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas V. Kairys apeliacinės instancijos... 45. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant... 46. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 47. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 48. nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą atmesti....