Byla 2K-344-942/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. R. ir V. Ž. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžių.

3Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

4V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, 307 straipsnio 2 dalį dėl veikos, padarytos prieš M. Ū.-Ru., laisvės atėmimu vieneriems metams ir dėl veikos, padarytos prieš O. D., laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 261 straipsnį laisvės atėmimu septyneriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės bei bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. Ž. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bei atlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.

7Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestas.

8Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti A. B., S. M. ir E. B., o V. Ž. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (dėl veikų, padarytų prieš M. Ū.-Ru.) ir N. B. išteisinti, tačiau ši nuosprendžio dalis dėl A. B., V. Ž. ir N. B. nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų S. M. ir E. B. apeliacinių skundų bei dėl A. B. paskirtų bausmių pakeistos subendrinimo tvarkos kasacine tvarka neskundžiamos.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101. V. Ž. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. B., ji (A. B.) 2011 m. rugsėjo mėn. prekybos centre ( - ), pasiūlė nepilnametei M. Ū.-Ru., gimusiai ( - ), užsiimti prostitucija, po kelių dienų pasiūlė susitikti su jos surastu klientu ir taip užsidirbti pinigų, su tokiu pasiūlymu M. Ū.-Ru. sutiko ir taip A. B. įtraukė ją (M. Ū.-Ru.) į prostituciją; po to, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2012 m. birželio 3 d. iki 2012 m. birželio mėn. nenustatytos dienos, jis (V. Ž.) ir A. B., turėdami tikslą gauti turtinę naudą, organizavo ir vadovavo M. Ū.-Ru. prostitucijai surasdami jai klientus, derindami su klientais seksualinių paslaugų teikimo vietą, laiką, kainą už suteiktas seksualines paslaugas, ir už tai A. B. pasiimant dalį jos iš prostitucijos uždirbtų pinigų; taip pelnėsi iš M. Ū.-Ru. prostitucijos.

11Taip pat jis nuteistas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. B., 2012 m. birželio 3 d. ( - ), jis (V. Ž.) pasiūlė nepilnametei S. J., gimusiai ( - ), užsiimti prostitucija ir apie 22 val. atvežė ją į viešbutį ( - ), kur ji susitiko su A. B., kuri jai paaiškino, kad reikės susitikti su klientais ir taip užsidirbti pinigų, ir taip, šiai sutikus, įtraukė S. J. į prostituciją; po to jis ir A. B., turėdami tikslą gauti turtinę naudą, iki 2012 m. birželio 17 d. organizavo ir vadovavo jos (S. J.) prostitucijai surasdami jai klientus, derindami su klientais seksualinių paslaugų teikimo vietą, laiką, kainą už suteiktas seksualines paslaugas, ir už tai A. B. pasiimant dalį jos iš prostitucijos uždirbtų pinigų; taip pelnėsi iš nepilnametės S. J. prostitucijos.

12Taip pat jis nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. B., 2012 m. birželio 3 d. jo išnuomotame viešbučio kambaryje Nr. 4, ( - ), apgyvendintai O. D. A. B. pasiūlė užsiimti prostitucija ir, šiai sutikus, įtraukė O. D. į prostituciją ir iki 2012 m. birželio 9 d., turėdami tikslą gauti turtinę naudą, organizavo ir vadovavo jos prostitucijai surasdami jai klientus, derindami su klientais seksualinių paslaugų teikimo vietą, laiką, kainą už suteiktas seksualines paslaugas, ir už tai A. B. pasiimant visą jos iš prostitucijos uždirbtų pinigų; taip pelnėsi iš O. D. prostitucijos.

13Taip pat jis ir M. R. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe su A. B., S. M., E. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, įgyti, pirkti ir parduoti O. D. darbui prostitute Airijoje bei pelnytis iš jos prostitucijos, kiekvienas iš jų atlikdamas tam tikrą užduotį, pasinaudodami nukentėjusios O. D. pažeidžiamumu, t. y. jos sunkia materialine padėtimi, taip pat apgaule – melagingai žadėdami gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje, pirko ir pardavė O. D., o būtent:

142012 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, A. B. ir V. Ž. įkalbinėdami užverbavo O. D. vykti į Angliją ir ten fiktyviai ištekėti už užsieniečio. O. D. sutikus, 2012 m. birželio 8 d., apie 22.41 val., prie viešbučio ( - ), V. Ž. už nenustatytą sumą pinigų ją pardavė S. M. ir M. R., kurie O. D. nugabeno į S. M. nuomojamą butą ( - ), kur S. M. ir M. R. įkalbinėjo ją vykti į užsienį dirbti prostitute, nuogą nufotografavo, o M. R., norėdamas įsitikinti, ar ji tinkama dirbti prostitute, su ja lytiškai santykiavo. 2012 m. birželio 9 d., apie 20.52 val., E. B. O. D. nuotraukas, kurios buvo padarytos S. M. numojamame bute, išsiuntė į Airiją nenustatytam asmeniui, turėjusiam rūpintis O. D. apgyvendinimu ir įdarbinimu prostitute. O. D. S. M. laikė nelaisvėje iki 2012 m. birželio 19 d., kol ši buvo išlaisvinta policijos pareigūnų.

15Taip pat V. Ž. nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad nuo 2012 m. birželio 3 d. iki 2012 m. birželio 17 d. viešbučio kambaryje Nr. 4, ( - ), ir viešbučio „V.“ kambaryje Nr. 5, ( - ), nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai platino nepilnametei A. B., gimusiai ( - ).

16Taip pat jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad iki 2012 m. birželio 18 d. 16 val. viešbučio „V.“ kambaryje Nr. 5, ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,069 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol dalį – 0,048 g – šios psichotropinės medžiagos prie viešbučio „V.“, ( - ), automobilyje „Fiat Brava“ (valst. Nr. ( - )) neteisėtai pardavė T. K., o likusią dalį – 0,021 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė minėtame viešbučio kambaryje, iki 2012 m. birželio 18 d. 17.22 val., kai kratos metu ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

172. Kasaciniais skundais nuteistieji V. Ž. ir M. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jiems – V. Ž. ir M. R. – nutraukti.

18Tiek nuteistojo V. Ž., tiek nuteistojo M. R. kasaciniuose skunduose nurodyti analogiški teismų sprendimų apskundimo pagrindai ir argumentai dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jie yra nuteisti, todėl atskirai nedėstomi.

192.1. Kasatoriai teigia, kad skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Skundų autoriai aptaria BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatas ir teigia, kad abiejų instancijų teismai šių nuostatų nesilaikė ir jas pažeidė, nes skundžiamuose nuosprendžiuose neatlikta byloje surinktų įrodymų (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų) analizė. Be to, apeliacinės instancijos teismas neištyrė jų apeliacinių skundų argumentų, tarp jų ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytų BPK 305 straipsnio l dalies pažeidimų, ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

202.1.1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo argumentų, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistoji A. B. parodė, jog nukentėjusiosios M. Ru., S. J. ir O. D. apkalbėjo V. Ž.. Anot kasatoriaus, šių nukentėjusiųjų parodymai dėl atsiskaitymo su taksi vairuotoju turi būti vertinami kritiškai, o byla perduota prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą – apklausti nukentėjusiuosius ir ištirti atitinkamų įrodymų (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir jų prieduose esančių duomenų) patikimumą. Nuteistasis V. Ž. pažymi, kad šios nukentėjusiosios niekada nenurodė, jog būtent jis ieškojo joms klientų ar ėmė jų pinigus, uždirbtus joms teikiant seksualines paslaugas. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų, kurių parodymai paneigia jo (V. Ž.) kaltę, neišanalizavo elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos, užfiksuotos jos kontrolės fiksavimo bei kaupimo protokoluose, ir nesilaikė teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-626/2006, 2K-629/2006, 2K-105/2008). Tai, kad jis nedalyvavo ir neprisidėjo prie nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymo patvirtinta A. B., S. M., M. R. ir E. B. parodymuose, o nukentėjusioji O. D. nematė pinigų sumokėjimo fakto. Be ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistosios A. B. parodymus, kurie, beje, duoti įtakojant ikiteisminio tyrimo tyrėjui, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių kasatoriaus V. Ž. kaltę dėl šios veikos. Dėl to teismas negalėjo grįsti savo išvadų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių juos davę asmenys nepatvirtino teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008).

21Kasaciniame skunde V. Ž. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 307 straipsnio 2, 3 dalis, 260 straipsnio 1 dalį ir 216 straipsnį, nes šių nusikalstamų veikų jis nepadarė. Tai, kad jis nežinojo nuteistosios A. B. amžiaus, patvirtino tiek pati A. B., tiek telefoninių pokalbių tarp šios nuteistosios ir O. D. turinys. Be to, ši nuteistoji ir liudytojas T. K. neigė pirkę iš kasatoriaus narkotikus ir nurodė, kad jis (V. Ž.) su jais yra nesusijęs, o ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas duoti melagingus parodymus. Anot kasatoriaus, teismas, vadovaudamasis T. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 301 straipsnio l dalies reikalavimus. Dėl to kasatorius teigia, kad teismas, neišnagrinėjęs šių apeliacinio skundo argumentų, buvo jam (kasatoriui) šališkas, neleisdamas užduoti klausimų liudytojai tyrėjai E. K., dar pažeidė ir teisę į gynybą bei rungimosi principą (BPK 7 straipsnis). Be to, skundžiami abiejų instancijų teismų sprendimai yra nemotyvuoti, pagrįsti nenuosekliais ir neišsamiais M. Ru., S. J. ir O. D. parodymais, todėl tokie sprendimai turi būti panaikinti ir byla nutraukta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009, 2K-440/2010, 2K-399/2011).

222.1.2. Kasatorius M. R. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo aplinkybių, nurodytų jo apeliaciniame skunde, ir dėl kurių jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl veikos, padarytos prieš O. D.. Nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo (M. R.) kaltę, padarius nusikaltimą prieš šią nukentėjusiąją. Kasatorius teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ikiteisminio tyrimo metu šiai nukentėjusiajai ir liudytojams buvo daromas psichologinis spaudimas duoti melagingus parodymus. Be to, teismai neatliko išsamios (chronologine seka) nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teismuose, analizės ir nepašalino juose esančių prieštaravimų. Taip teismai, anot kasatoriaus, parodė suinteresuotumą priimti jam (kasatoriui) apkaltinamąjį nuosprendį, o ne jį išteisinti.

232.2. Apibendrindami kasatoriai teigia, kad skundžiami nuosprendžiai paremti tik nukentėjusiųjų nenuosekliais ir neišsamiais parodymais, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių kasatorių kaltę, padarius jiems inkriminuotas veikas. Be to, abiejų instancijų teismai pažeidė rungimosi principą, nes buvo nagrinėjami tik kaltinantys įrodymai, o ne teisinantys, atskiriems įrodymams suteikiant prioritetinę reikšmę, ir, nepašalinus prieštaravimų, dar pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, taip nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barbera Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją, 1988 m. gruodžio 6 d., byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/9620, 2001 m. kovo 20 d.).

243. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius atsiliepimu į nuteistųjų V. Ž. ir M. R. kasacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti.

253.1. Prokuroras atsiliepime į nuteistojo M. R. kasacinį skundą teigia, kad šiame skunde tik deklaratyviai teigiama apie abiejų instancijų teismų neišsamų įrodymų vertinimą, skundžiamuose nuosprendžiuose neišanalizuotus įrodymus ir dėl to nepagrįstai padarytas išvadas, kad šis nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai, kad šiame skunde teisingai nurodyti įstatymų reikalavimai ir teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai neteisėti.

263.1.1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė kasatoriaus keliamą versiją dėl J. K. neva neteisėtai daryto poveikio nukentėjusiai O. D. ir liudytojams. Be to, ir apeliacinis teismas įvertino liudytojo J. K. ir nuteistosios A. B. parodymus, byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai bei teisingai nuteistųjų keliamą versiją dėl neteisėto poveikio atmetė, kaip nepasitvirtinusią ir tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo.

27Prokuroras pažymi, kad iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, jog M. R. kaltė yra grindžiama ne tik nukentėjusios O. D. parodymais, bet iš dalies pačių nuteistųjų, tarp jų ir A. B. parodymais, kitais įstatymo nustatyta tvarka ištirtais, skundžiamuose nuosprendžiuose išsamiai nurodytais parodymais, rašytiniais įrodymais, kurie leidžia pagrįstai konstatuoti dėl bylai išspręsti reikšmės turinčių kaltinime nurodytų aplinkybių ir padaryti išvadą, kad M. R. veiksmuose yra visi BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Priešingai nei teigiama šio nuteistojo kasaciniame skunde, teismas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka ištyrė ir įvertino nukentėjusios O. D. parodymus ir nei BPK 20 straipsnio, nei kitų įstatymų nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nuosprendyje nurodytais įrodymais, tarp jų ir minėtos nukentėjusios parodymais.

283.1.2. Prokuroras teigia ir tai, kad kasatoriaus teiginiai dėl neva pažeisto rungimosi principą, nes teismai nagrinėjo tik kaltinančius, bet ne teisinančius įrodymus, rėmėsi tik parodymais, naudingais priimant apkaltinamąjį nuosprendį, atskiriems įrodymams teikė prioritetinę reikšmę, bet negretino jų tarpusavyje, yra deklaratyvūs ir atmestini. Nuteistojo M. R. skunde nenurodyti jokie konkretūs duomenys, kurie nebuvo ištirti ar įvertinti, arba ištirti netinkami, o iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad teismai įrodymus ištyrė, įvertino ir išvadas padarė įvertinę įrodymų visumą, juolab kad įrodymų vertinimas pagal įstatymą yra teismo prerogatyva.

293.1.3. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra tik deklaratyvūs, nes nenurodyti konkretūs apeliacinio skundo teiginiai, kuriuos šios instancijos teismas neištyrė ir kokių nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodė. Kartu prokuroras pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nuosprendį, todėl kasatoriaus nurodyto BPK 332 straipsnio nuostatų niekaip negalėjo pažeisti. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinis teismas, priimdamas nuosprendį, tinkamai taikė įstatymus ir nepadarė jokių, tarp jų ir esminių BPK pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Anot prokuroro, kartu tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti M. R. kasacinio skundo prašymą panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą šiam nuteistajam nutraukti.

303.2. Prokuroras atsiliepime į nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą teigia, kad šio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, netinkamo jo (V. Ž.) veikos kvalifikavimo pagal BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalis, yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai nei mano šis nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai, baudžiamojo proceso nustatyta tvarka išnagrinėjo visus bylos duomenis, tarp jų ir visų trijų nukentėjusiųjų parodymus, byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius, trumpųjų žinučių turinį ir kitus rašytinius įrodymus. Anot prokuroro, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys telefoniniai pokalbiai ir trumposios žinutės. Be to, šie nukentėjusiųjų parodymai buvo išnagrinėti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl dar kartą apklausti nukentėjusiąsias apie tas pačias aplinkybes apeliaciniame teisme nėra ir nebuvo jokio pagrindo.

31Nuteistojo V. Ž. kasaciniame skunde nurodyto asmens–taksisto parodymai (apie nukentėjusiųjų susimokėtas taksi paslaugas) nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės, todėl šio asmens apklausti liudytoju nėra jokio pagrindo.

323.2.1. Anot prokuroro, šios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su A. B., turėdamas tikslą gauti turtinę naudą, organizavo ir vadovavo A. B. į prostituciją įtrauktos M. Ru. prostitucijai, įtraukė nepilnametę S. J. į prostituciją, organizavo ir vadovavo jos prostitucijai, taip pat organizavo ir vadovavo A. B. į prostituciją įtrauktos O. D. prostitucijai, o A. B. paėmus iš prostitucijos gautus pinigus, pelnėsi iš M. Ru., O. D. ir nepilnametės S. J. prostitucijos, t. y. tokius jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.

333.2.2. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, patvirtinančių, jog jis (V. Ž.) nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, ir pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui apie pinigų perdavimą, nes ją įtakojo pareigūnas J. K., yra nepagrįsti ir atmestini. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas išnagrinėjo V. Ž. apeliacinio skundo argumentus, ištyrė bei įvertino nuteistųjų parodymus ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistųjų parodymai prieštarauja tarpusavyje, nukentėjusios O. D., nuteistosios A. B. parodymams, telefoniniams pokalbiams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tai reiškia, kad teismas tokius nuteistojo skundo argumentus išnagrinėjo ir juos teisingai įvertino kaip gynybos pozicija.

34Atsiliepime nurodoma ir tai, kad nuteistosios A. B. parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie patikrinti teisiamajame posėdyje ir juose yra nurodytos bylai išspręsti reikšmės turinčios aplinkybės, tarp jų ir apie pinigų V. Ž. perdavimą už O. D., dėl to teismai turėjo teisę šiuos bylos duomenis pripažinti įrodymu ir jais grįsti priimamus sprendimus. Pripažindamas įrodymu tokius A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas jokių BPK reikalavimų nepažeidė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai atmetė V. Ž. keliamą versiją dėl J. K. darytos įtakos A. B.. Dėl to prokuroras teigia, kad šios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo V. Ž. apeliacinį skundą, į visus esminius šio skundo argumentus atsakė, o bylos duomenų (O. D., S. J., M. Ru., A. B. parodymai, telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių turinys) visuma neabejotinai įrodo, kad V. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje.

353.2.3. Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiais, kuriais tvirtinama, kad V. Ž. nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje. Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka teisme ištirti byloje esantys duomenys (A. B., O. D., M. Ru., S. J. parodymai, patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu, T. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, R. R. parodymai, viešbučio „V.“ rašytiniai duomenys ir šio viešbučio patalpose atliktos kratos rezultatai, T. K. automobilio apžiūros protokolo duomenys, telefoniniai pokalbiai, specialistų išvados, įrodančios, kad V. Ž. laikė ir platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio pėdsakai rasti šio kasatoriaus ir nuteistosios A. B. šlapime) patvirtina ir papildo vieni kitus, sudaro nuoseklią logišką grandinę ir leidžia konstatuoti, kad V. Ž., turėdamas tikslą platinti viešbutyje „V.“ laikė psichotropinę medžiagą–amfetaminą, kurios dalį prie viešbučio automobilyje „Fiat Brava“ pardavė T. K., ir tiek šiame viešbutyje, tiek viešbutyje ( - ), neteisėtai platino šią psichotropinę medžiagą nepilnametei A. B.. Anot prokuroro, šių duomenų visuma patvirtina, kad V. Ž. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje, ir paneigia tiek kasatoriaus, tiek ir nuteistosios A. B. ir liudytojo T. K. parodymų dalis, kuriose šie neigia, jog V. Ž. disponavo ir platino psichotropines medžiagas. Anot prokuroro, visi aptarti duomenys gauti įstatyme nustatyta tvarka, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teismas jais galėjo grįsti savo sprendimus ir jokių baudžiamojo proceso, tarp jų ir BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, o V. Ž. veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį.

363.2.4. Be to, V. Ž. teiginiai, kad teismas sprendimą priėmė neišnagrinėjęs visų bylos duomenų yra deklaratyvūs, nes skunde nėra nurodytos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurių neišnagrinėjo teismas, o teiginiai dėl apeliacinės instancijos teisme neišnagrinėtų jo argumentų dėl A. B. amžiaus yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes dėl A. B. amžiaus ir konstatavo, jog V. Ž. žinojo minėtos nuteistosios amžių, nes būtent dėl tos priežasties V. Ž. savo vardu išnuomojo viešbutį.

373.2.5. Kartu nepagrįsti ir atmestini V. Ž. teiginiai, kad teismas pažeidė rungimosi principą, nes neleido jam užduoti klausimų E. K. dėl jos apžiūrėto kompiuterio, priklausančio kitam nuteistajam E. B.. Tačiau ši specialistė apklausta apie jos atliktos E. B. kompiuterio apžiūros aplinkybes, kurios nėra susijusios su V. Ž., todėl teisiamojo posėdžio pirmininkas pagal BPK 275 straipsnio nuostatas turėjo teisę proceso dalyviams ir konkrečiai V. Ž. neleisti piktnaudžiauti teise užduoti klausimus. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas rungimosi principas.

383.3. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo V. Ž. apeliacini skundą, priimtame nuosprendyje tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė jokių, tarp jų ir esminių BPK pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Anot prokuroro, kartu tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti V. Ž. kasacinio skundo prašymą panaikinti skundžiamus abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą šiam nuteistajam nutraukti.

394. Nuteistųjų V. Ž. ir M. R. kasaciniai skundai netenkintini.

40Dėl kasatorių argumentų dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

415. Kasaciniuose skunduose kasatoriai V. Ž. ir M. R. teigia, jog žemesnių instancijų teismų priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Kasacinių skundų autoriai aptaria BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatas ir teigia, kad abiejų instancijų teismai šių nuostatų nesilaikė ir jas pažeidė, nes skundžiamuose nuosprendžiuose neatlikta byloje surinktų įrodymų (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų) analizė. Be to, apeliacinės instancijos teismas neištyrė jų apeliacinių skundų argumentų, tarp jų ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytų BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimų, ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Tokie kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

425.1. Atsakant į tokius kasacinių skundų argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

43Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų V. Ž. ir M. R. kasacinių skundų argumentai, kuriais siekiama pakartotinio liudytojų parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, užfiksuotos jos kontrolės bei kaupimo protokoluose, vertinimo, jų pagrindu – kitokių, palankių nuteistiesiems, teismo išvadų dėl jų (kasatorių) kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatorių argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek tai yra susiję su tinkamo BPK nuostatų laikymosi ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimų išsprendimu.

44Dėl BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies ir 261 straipsnio taikymo V. Ž.

456. Kasaciniame skunde V. Ž. nesutinka su baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų tyrimu bei vertinimu ir netinkamu jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalis. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

466.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2014). Tuo tarpu prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimais arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).

47Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai V. Ž. kaltę dėl BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių grindė nuosekliais ir išsamiais M. Ru., S. J. ir O. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, taip pat ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinktais įrodymais. Visos šios aplinkybės visiškai atskleidžia V. Ž. įvykdytą BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto nusikaltimo mechanizmą: V. Ž. savo vardu išnuomojo kambarį viešbutyje A. B., už kurio nuomą mokėdavo pats; davė pinigų O. D. jos išvaizdai susitvarkyti; spręsdavo konfliktines situacijas tarp merginų; rūpindavosi, kad bent viena mergina galėtų teikti seksualines paslaugas A. B. surastiems klientams. Be to, pinigų paėmimo faktai iš M. Ru. ir klientų raginimo atsiskaityti faktai rodo V. Ž. siekį kartu su A. B. pelnytis iš nukentėjusiųjų prostitucijos. V. Ž. ne tik žinojo, kuo užsiima A. B. ir jos kontroliuojamos merginos, bet ir pats siūlė S. J. verstis prostitucija (nuvežė ją pas A. B., kuri paaiškino, kaip reikia elgtis su klientais). Be to, pati A. B. savo parodymuose patvirtino sakiusi V. Ž., kad pinigus uždirba iš kitų merginų prostitucijos.

48Visos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2014).

49Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas V. Ž. kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalis, ištyrė visus bylai išspręsti reikšmės turinčius duomenis, o išvadas padarė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

506.2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. taip pat nesutinka su jo pripažinimu kaltu ir nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį. Kasatorius teigia, jog šių nusikalstamų veikų jis nepadarė. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

51Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. Ž. nors ir neigė, kad platino amfetaminą, tačiau neneigė, kad jį buvo įsigijęs savo reikmėms. Psichotropinių ar narkotinių medžiagų laikymas, t. y. jų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

52Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. B., O. D., S. J., M. Ru., T. K., R. R. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai, telefoniniai pokalbiai, trumposios žinutės, specialistų išvados patvirtina ir papildo vieni kitus, o kartu ir sudaro nuoseklią loginę grandinę dėl V. Ž. psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymo bei platinimo nepilnametei A. B.. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tiek S. J., tiek O. D. patvirtino, jog amfetaminą joms duodavo V. Ž. ir už šią medžiagą mokėti nereikėdavo. Kartu nustatyta, kad V. Ž. amfetamino parūpindavo ir A. B.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį dar ir į tai, jog V. Ž. žinojo A. B. amžių ir pats teigė viešbučio kambarį išnuomojęs savo vardu, nes A. B. buvo nepilnametė. Kartu pažymėtina, jog žemesnės instancijos teismai nustatė amfetamino platinimo faktą ne tik A. B., bet ir T. K.. Tai įrodo baudžiamojoje byloje nustatyti V. Ž. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su nenustatytu amfetamino pirkėju bei kratos metu rastu dideliu kiekiu užspaudžiamų plastikinių maišelių.

536.3. Taigi, V. Ž. veiksmai visiškai atitinka BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymius.

54Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo V. Ž. ir M. R.

557. Kasatoriai V. Ž. ir M. R. kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų, neišanalizavo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio ir jų padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, požymių. Šie kasatorių argumentai yra nepagrįsti.

567.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Ž. ir A. B. surado pažeidžiamą (dėl materialinio bei socialinio pažeidžiamumo) auką – O. D., apgaule įkalbėjo ją vykti į užsienį (žadant užsidirbti pinigų iš fiktyvios santuokos), vėliau ją perleisdami M. R. ir S. M..

57Kasacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į labai svarbų aspektą prekybos žmonėmis baudžiamosiose bylose – fakto apie atitinkamą poveikį aukai, suvaržant jos laisvę, nustatymą. Šioje baudžiamojoje byloje žemesnių instancijų teismai nusikalstamos veikos padarymo būdą – pasinaudojimą nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu – konstatavo nustatę pasinaudojimą itin sunkia nukentėjusios O. D. materialine ir socialine padėtimi (O. D. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą; pati nukentėjusioji niekur nedirbo ir su trimis vaikais gyveno pas tėvus, gaudama tik socialinę pašalpą už vaikus; jos tėvai taip pat niekur nedirbo ir tik tėvas gaudavo invalidumo pašalpą). Taigi O. D. vienintelės pajamos buvo socialinės pašalpos, gaunamos už vaikus, ir tėvo invalidumo pašalpa. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad O. D. buitis buvo ypač prasta: ji neturėjo jokių drabužių, maisto ar kitų būtiniausių daiktų. Tiek A. B., tiek ir S. M. tuo metu faktiškai išlaikė O. D. (A. B. jai davė naujus drabužius, pirko maistą bei kitus būtiniausius daiktus; vėliau, persikėlus gyventi pas S. M., šis ją taip pat išlaikė). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog O. D. vien tik iš gaunamų pašalpų negalėjo patenkinti savo būtiniausių poreikių. Materialinis nepriteklius net privertė O. D. užstatyti savo asmens dokumentą perkant daržoves parduotuvėje.

58Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. B. pati siūlė O. D. vykti į užsienį sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu ir užsidirbti didelę pinigų sumą. Be to, A. B. patvirtino, jog apie tai žinojo ir V. Ž., nes būtent ji (A. B.) nurodė S. M. dėl visų klausimų kreiptis į V. Ž.; V. Ž. pats O. D. liepė persikraustyti pas S. M.; vėliau jis betarpiškai bendravo su O. D. bei atvykusiais S. M. ir tyrimo metu nenustatytu vaikinu. Pagaliau V. Ž. pats davė O. D. pinigų plaukams nusikirpti ir nusidažyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. Ž. ir A. B. kartu faktiškai kontroliavo O. D. iki jos perleidimo S. M. ir M. R..

59Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016).

60Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad ji vežama darbui viešbutyje, kavinėje, bare, fabrike, aukle, modeliu ir pan., o iš tikrųjų yra gabenama seksualiniam išnaudojimui), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad gabenama prostitutės darbui, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada „mesti“ verstis prostitucija ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku aukos ir kaltininko susitarimu. Taigi apgaulė kaip poveikio aukai priemonė yra būdinga „savanoriškos vergijos“ byloms.

61Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, jog V. Ž. iniciatyva per A. B. buvo pasiūlyta O. D. vykti į užsienį, sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu ir taip užsidirbti pinigų. Viena vertus, tai ir buvo esminė aplinkybė O. D. apsispręsti vykti į užsienį. Kita vertus, visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste tiek A. B., tiek ir V. Ž. jau iš anksto žinojo, kad O. D. bus išnaudojama prostitucijai. Ir nors, anot A. B. ir V. Ž., pati O. D. turėjo suprasti, kad užsienyje turės verstis prostitucija ir juolab, susitikus su S. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu jai buvo atskleista, kad ji užsienyje turės verstis prostitucija, šios aplinkybės nepašalina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės.

62Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad kaip ir Europos teisėje, taip ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusiojo asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku.

63Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas prostitucijai dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą užsiimti prostitucija. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų: prostitucijai, priverstiniam darbui ar siekiant įgyti aukos organą, audinį ar ląstelių. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Šioje baudžiamojoje byloje, remiantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, žemesnių instancijų teismai pagrįstai konstatavo, jog A. B. ir V. Ž. įkalbėjo nukentėjusiąją O. D. vykti į užsienį pasinaudodami jos pažeidžiamumu, pasireiškusiu sunkia materialine padėtimi, ir panaudodami apgaulę – žadėjo užsidirbti 5000 Lt už neva fiktyvią santuoką su užsieniečiu. Vadinasi, A. B. ir V. Ž. savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais siekė, kad nukentėjusioji nuvykusi pradėtų teikti lytines paslaugas, o tai kvalifikuotina kaip asmenų verbavimas.

64Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai, galima sakyti, kad nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai prekybos žmonėmis nusikaltimas yra inkriminuojamas tiems, kurie įgijo ar perleido asmenis prostitucijai į užsienį. Tačiau, atsižvelgiant tiek į Palermo protokolo, tiek į Europos Sąjungos Tarybos Pamatinio sprendimo 2002/629/TVR nuostatas, prekyba žmonėmis nėra apribota aukų eksportu, t. y. išvežimu į užsienį. Nusikalstami sandoriai dėl žmonių išnaudojimo gali būti (ir yra) sudaromi ir vienos valstybės ribose.

65Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad O. D. iš A. B. ir V. Ž. faktinės kontrolės 2012 m. birželio 8 d. buvo perleista S. M. ir M. R.. Šias faktines bylos aplinkybes patvirtino tiek pati nukentėjusioji O. D., tiek ir nuteistoji A. B.. Atmestini V. Ž. kasacinio skundo argumentai, jog teismas negalėjo remtis A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie pinigų perdavimą už O. D. dėl tyrėjo J. K. įtakos jai. Apeliacinės instancijos teismas įvertino A. B. duotų parodymų turinį bei jų nuoseklumą. A. B. parodymai nesikeitė nei apklausus ją pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertino ir tyrėjo J. K. veiksmus dėl jo įtakos A. B., tačiau konstatavo, jog svarbu yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti A. B. parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo V. Ž. apeliacinį skundą ir į visus esminius skundo argumentus atsakė.

66Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog M. R. veiksmai dėl O. D. prekybos žmonėmis nusikaltimo kontekste pasireiškė jos įgijimu iš V. Ž. bei A. B. ir gabenimu į S. M. nuomojamą butą. Pažymėtina ir tai, jog O. D. valia jau buvo palaužta dėl jos pažeidžiamumo ir apgaulės jos atžvilgiu. Todėl M. R. veiksmai pasireiškė jo pasakojimu O. D. apie prostitutės darbą užsienyje, jos nuogos fotografavimą, lytinį santykiavimą su ja ir jos paslaugų įvertinimą. Iš apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tyrėjo J. K., A. B. parodymus, kitų baudžiamosios bylos įrodymų visumą ir pagrįstai bei teisingai atmetė M. R. versiją dėl neteisėto poveikio. M. R. kaltė buvo grindžiama ne vien tik nukentėjusiosios O. D. parodymais, bet iš dalies ir pačių teisiamųjų, A. B. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl M. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

677.2. Kasatoriai mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo in dubio pro reo principu, visų neaiškumų ir netikslumų neaiškino kasatoriaus naudai, nepakankamai motyvavo teismo nuosprendžius, taip pažeidė teismų praktikoje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

68Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, 2009 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Natunen prieš Suomiją, peticijos Nr. 21022/04). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

69Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-529/2103).

70Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas reiškia, kad jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Nagrinėjamoje byloje iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, į visus jų apeliacinių skundų teiginius teismas argumentuotai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir esminių šio kodekso pažeidimų nepadarė.

717.3. Kasaciniuose skunduose tiek V. Ž., tiek ir M. R. nesutinka su tuo, kaip teismai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų ar pačių kasatorių duotus parodymus, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Tokie kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

72Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas.

73Patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinį, tokio pobūdžio pažeidimų teisėjų kolegija nenustato. Abiejų instancijų teismai padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas dėl įrodymų patikimumo, todėl negalima daryti išvados, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Byloje pripažinti įrodymais bylos duomenys įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, visų liudytojų parodymai išanalizuoti taip pat ir liečiamumo aspektu, palyginti su kita bylos medžiaga. Tai, kad teismai įvertino įrodymus ne taip, kaip norėjo kasatoriai, nereiškia jokio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

74Akivaizdu, jog būtent rungimasis suponuoja lygias šalių teises baudžiamajame procese. Nors nuteistieji V. Ž. ir M. R. kasaciniuose skunduose deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje procesinės nelygybės faktų nenustatyta. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą teismas su abiem proceso šalimis elgėsi vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo. Procesas buvo teisingas nuo pat pradžios, įskaitant ir bylos tyrimui bei nagrinėjimui reikšmingų duomenų rinkimų būdus. Nuteistiesiems V. Ž. ir M. R. buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti procesines teises, numatytas BPK, taip pat buvo užtikrinta jų teisė į gynybą.

757.4. Nuteistieji V. Ž. ir M. R. kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinių skundų teiginių, nepateikė motyvuotų išvadų dėl šių skundų esmės. Tačiau ir šie kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir teisingai kvalifikavo jų padarytus nusikalstamus veiksmus pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtame nuosprendyje į esminius nuteistųjų skundų argumentus yra išsamiai atsakyta (BPK 331 straipsnio 1, 4 dalys). Tai neprieštarauja ir kasacinės instancijos teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-942/2016).

767.5. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

78Nuteistųjų V. Ž. ir M. R. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas... 4. V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės bei bausmė,... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestas.... 8. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti A. B., S. M. ir... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1. V. Ž. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas... 11. Taip pat jis nuteistas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas... 12. Taip pat jis nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas... 13. Taip pat jis ir M. R. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad,... 14. 2012 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, A. B. ir V. Ž.... 15. Taip pat V. Ž. nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad nuo 2012 m.... 16. Taip pat jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad iki 2012 m.... 17. 2. Kasaciniais skundais nuteistieji V. Ž. ir M. R. prašo panaikinti pirmosios... 18. Tiek nuteistojo V. Ž., tiek nuteistojo M. R. kasaciniuose skunduose nurodyti... 19. 2.1. Kasatoriai teigia, kad skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir... 20. 2.1.1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo V. Ž.... 21. Kasaciniame skunde V. Ž. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 307... 22. 2.1.2. Kasatorius M. R. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 23. 2.2. Apibendrindami kasatoriai teigia, kad skundžiami nuosprendžiai paremti... 24. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 25. 3.1. Prokuroras atsiliepime į nuteistojo M. R. kasacinį skundą teigia, kad... 26. 3.1.1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė kasatoriaus keliamą versiją... 27. Prokuroras pažymi, kad iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, jog M.... 28. 3.1.2. Prokuroras teigia ir tai, kad kasatoriaus teiginiai dėl neva pažeisto... 29. 3.1.3. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas... 30. 3.2. Prokuroras atsiliepime į nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą teigia, kad... 31. Nuteistojo V. Ž. kasaciniame skunde nurodyto asmens–taksisto parodymai (apie... 32. 3.2.1. Anot prokuroro, šios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V.... 33. 3.2.2. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės... 34. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad nuteistosios A. B. parodymai gauti įstatymų... 35. 3.2.3. Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiais, kuriais... 36. 3.2.4. Be to, V. Ž. teiginiai, kad teismas sprendimą priėmė... 37. 3.2.5. Kartu nepagrįsti ir atmestini V. Ž. teiginiai, kad teismas pažeidė... 38. 3.3. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 39. 4. Nuteistųjų V. Ž. ir M. R. kasaciniai skundai netenkintini.... 40. Dėl kasatorių argumentų dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei... 41. 5. Kasaciniuose skunduose kasatoriai V. Ž. ir M. R. teigia, jog žemesnių... 42. 5.1. Atsakant į tokius kasacinių skundų argumentus, visų pirma... 43. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų V. Ž. ir M. R. kasacinių skundų... 44. Dėl BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies ir 261 straipsnio... 45. 6. Kasaciniame skunde V. Ž. nesutinka su baudžiamojoje byloje surinktų... 46. 6.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne... 47. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šioje... 48. Visos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine... 49. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas V.... 50. 6.2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. taip pat nesutinka su jo pripažinimu... 51. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 52. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. B., O.... 53. 6.3. Taigi, V. Ž. veiksmai visiškai atitinka BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse,... 54. Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo V. Ž. ir M. R.... 55. 7. Kasatoriai V. Ž. ir M. R. kasaciniuose skunduose nurodo, kad apeliacinės... 56. 7.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Ž. ir A. B. surado pažeidžiamą... 57. Kasacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į labai svarbų aspektą... 58. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. B. pati siūlė O. D. vykti į... 59. Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui,... 60. Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl... 61. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, jog V. Ž. iniciatyva per... 62. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į... 63. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai,... 64. Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas – tai nusikalstamas sandoris, kuris... 65. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog šioje... 66. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog M. R. veiksmai dėl O. D.... 67. 7.2. Kasatoriai mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo... 68. Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai... 69. Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant... 70. Teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas... 71. 7.3. Kasaciniuose skunduose tiek V. Ž., tiek ir M. R. nesutinka su tuo, kaip... 72. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 73. Patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinį,... 74. Akivaizdu, jog būtent rungimasis suponuoja lygias šalių teises... 75. 7.4. Nuteistieji V. Ž. ir M. R. kasaciniuose skunduose nurodo, kad... 76. 7.5. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 78. Nuteistųjų V. Ž. ir M. R. kasacinius skundus atmesti....