Byla 2K-113-303/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

2Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.

3Iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, iš V. V. nukentėjusiajam V. Š. priteista 4323,21 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir 1273 Eur advokato pagalbai apmokėti.

4Iš V. V. priteista 1356,20 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, 187,57 Eur – Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalai atlyginti.

5V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas.

6Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinis skundas.

7Priteista V. Š. iš nuteistojo V. V. 200 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11V. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2016 m. sausio 23 d. apie 09.30 val. ( - ), V. Š. gyvenamojo namo kieme, V. V. buitinio konflikto metu užpuolė V. Š., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį jam į veidą ir smūgiu pargriovė jį ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. gulinčiam V. Š. spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Mušdamas ir spardydamas V. V. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė įvairius sužalojimus, tarp jų – ir atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą su odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po akių junginėmis, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampo nuskėlimu, odos nubrozdinimu šalia kairės išorinės klausomosios landos, poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, galvos minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, piršto tiesiajame paviršiuje, dešinės šlaunies ir blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl šių sužalojimų V. Š. sirgo nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. vasario 29 d., kentė fizinį skausmą, išgyveno dėl subjauroto veido.

12II.

13Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

142.

15Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas Alius Galminas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl V. V. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

162.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 138 straipsnį ir be pagrindo netaikė BK 28 straipsnio, reglamentuojančio teisę į būtinąją gintį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus: nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.

172.2. Skundžiamas nuosprendis yra identiškas ankstesniajam Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikintam dėl teismo šališkumo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo, – nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, bausmė, turtinės ir neturtinės žalos dydžiai yra tokie patys, kokie buvo paskirti panaikintu nuosprendžiu. Teismas nesigilino į įvykio aplinkybes, nenurodė, kodėl V. V. tariama nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip ji reiškėsi, koks motyvas ir t. t. Pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, pažeidė teisės į teisingą procesą, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi bei teismo nešališkumo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1, 2 dalyse, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, BPK 7 straipsnyje ir 44 straipsnio 6 dalyje.

182.3. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta bausmė ar kitokia poveikio priemonė gali būti taikoma tik baudžiamojo proceso metu neabejotinai nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes, o reikalavimas tinkamai pritaikyti įstatymą įgyvendinamas, kai po pagal įstatymus vykusio proceso nusikalstamas veikas padariusiems asmenims paskiriama jų pavojingumo laipsnį ir kaltę atitinkanti bausmė, prieš tai tinkamai įvertinus visas reikšmės turinčias aplinkybes ir neabejotinai įsitikinus kaltinamojo kalte.

192.4. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo V. V. kaltė yra visiškai įrodyta, vertinant įrodymų, kuriais grindžiamas nuosprendis, turinį, akivaizdu, kad teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo V. Š. ir jo sutuoktinės B. Š. parodymais, nes byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę. V. V. parodymai buvo įvertinti kaip jo gynybinė versija, liudytojos V. V. – kaip nepatikimi, nes ji yra nuteistojo motina ir suinteresuota bylos baigtimi, o liudytoja O. P., neapklausta ikiteisminio tyrimo metu, nematė konflikto eigos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 6 167/2016(03) tik patvirtina, kad nukentėjusysis V. Š. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus sutrikdymo mastą, tačiau neįrodo nuteistojo kaltės. Nuteistasis ir jo motina V. V. nurodė, kad nuteistasis veikė esant būtinajai ginčiai.

202.5. Įrodymų vertinimas ir tikrinimas yra logikos dėsniais grindžiama mąstomoji veikla. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2006, 2K-P-221/2008, 2K-122/2013).

212.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo V. Š. bei jo sutuoktinės B. Š. ir nuteistojo V. V. bei jo motinos V. V. parodymų, o tiesiog pripažino nukentėjusiojo V. Š. ir jo sutuoktinės parodymus svarbesniais. Teismas, vertindamas liudytojos B. Š. parodymus, apie jos suinteresuotumą bylos baigtimi net neužsiminė, nors liudytojos V. V. parodymus būtent dėl šios priežasties atmetė.

222.7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Todėl šis teismas privalo imtis visų įstatymo nustatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339-303/2015). Be to, šis teismas turi pakartotinai ištirti tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-626/2006, 2K-629/2006, 2K-105/2008).

232.8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai V. V. pripažino kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą nusikalstamą veiką; vien tik tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad V. V. ir V. Š. nesiejo jokie asmeniniai, dalykiniai santykiai, kad jie neturėjo jokių išankstinių priešiškumų ar piktumų vienas kitam. V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad ne tik jo tėvų, bet ir jo santykiai su V. Š. yra konfliktiški, priešiški, kadangi V. Š. užgauliodavo, pravardžiuodavo ne tik jį, bet ir tėvus. V. Š. nuolat provokuodavo visą šeimą, dėl to V. V. ir V. V. ne vieną kartą kreipėsi į policiją dėl V. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

242.9. Esminių baudžiamojo proceso principų pažeidimai ir įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymas nagrinėjant baudžiamąją bylą lėmė tai, kad buvo netinkamai taikytas BK 138 straipsnis ir be pagrindo netaikyta BK norma, reglamentuojanti teisę į būtinąją gintį, – BK 28 straipsnis.

252.10. Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Taigi chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų ir nesant kitų šios dalies punktuose nustatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007).

262.11. Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nustatyta, kad Š. ir V. šeimos seniai konfliktuoja. Nukentėjusysis V. Š. ir liudytoja B. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaimynais konfliktuoja dėl šunų; liudytoja B. Š. patvirtino girdėjusi, kad nuteistasis pasakė V. Š., kad nelįstų prie jo motinos, nes užmuš. Liudytojas V. S. taip pat nurodė žinantis, kad kaimynai konfliktuoja dėl šuns. Remdamasis šiais parodymais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. V. užpuolė V. Š. buitinio konflikto metu, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo: „V. V. nesugebėjo suvaldyti emocijų, todėl staigiai, iš pasalų užpuolė nukentėjusįjį, pagautas įniršio sudavė jam smūgį kumščiu į galvą, dėl to pastarasis pargriuvo, o gulinčiam dar spyrė koja ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, o po to, pamatęs nukentėjusiojo žmoną, greitai pasišalino iš įvykio vietos su automobiliu.“ Tačiau nustatę tokias aplinkybes teismai inkriminavo nuteistajam chuliganiškas paskatas, o tai akivaizdžiai neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos.

272.12. Pavyzdžiui, nustatytomis aplinkybėmis beveik analogiškoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: „<...> nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. M. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo V. S. reiškiamų pretenzijų dėl suartos bulvių vagos, taip pat jų ankstesni konfliktai. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktinė situacija tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo V. S. dėl žemės ribų ir kelio tęsėsi daugiau kaip metus, <...> tokiu atveju R. M. veiksmuose padarant V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ši nuteistojo veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl asmeninių priežasčių pagal BK 138 straipsnio 1 dalį“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347/2012). Taigi, atsižvelgiant į teismų praktiką, tais atvejais, kai smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).

282.13. Be to, teismai neįžvelgė pagrindo taikyti BK 28 straipsnio 2 dalį, nors byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju buvo pasinaudota teise į būtinąją gintį. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančių į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2010).

292.14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. V. veikė esant būtinajai ginčiai neperžengdamas jos ribų, nes kėsinimasis į jo sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Kad nukentėjusysis V. Š. siekė pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, liudija tai, jog tą pačią dieną V. Š. kėsinosi į nuteistojo V. V. motinos sveikatą, o V. V. norint su juo apie tai pasikalbėti, V. Š. keikdamasis griebė jį už nugaros. Be to, nukentėjusysis yra fiziškai aukštesnis už nuteistąjį, todėl nuteistasis tikrai turėjo pagrindą gintis aktyviais veiksmais. Tokias įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja O. P..

303.

31Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

323.1. Teismai teisingai nustatė nusikaltimo, už kurį nuteistas V. V., padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. V. V. kaltė dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius sveikatą V. Š. pagrįsta bylos įrodymų visetu: nuosekliais nukentėjusiojo V. Š., liudytojos B. Š. parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G167/2016(03), PG 340/2016(3), akistatos protokolu, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir fotonuotraukų iš įvykio vietos duomenimis, kita bylos medžiaga (vaizdo ir garso įrašais). Nuteistojo V. V., liudytojų V. V. ir O. P. parodymai pagrįstai atmesti, nes jų nepatvirtino bylos įrodymų visetas. Visos reikšmingos bylos aplinkybės teisme buvo išnagrinėtos, įrodymai ištirti tiesiogiai, vadovaujantis BPK 242 straipsnio nuostatomis, įvertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtinosios ginties, teismo šališkumo iš esmės atitinka nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pagrįstai atmetė.

333.2. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinį elgesį pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-54-222/2017). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties arba esant akivaizdžiai neadekvačiai priežasčiai.

343.3. Teismai nustatė, kad nuteistasis V. V. užpuolė nukentėjusįjį V. Š. pastarojo privataus namo kieme ir tyčia sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, smūgiu pargriaudamas jį ant žemės, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, gulinčiam V. Š. dar spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam sužalojimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nustatyta, kad iki įvykio V. V. ir V. Š. jokie asmeniniai, dalykiniai ar kitokie santykiai nesiejo ir jie tarpusavyje nekonfliktavo. Pats nuteistasis V. V. nuolat gyvena ( - ), o nukentėjusysis V. Š. – ( - ), kur jo kaimynė yra nuteistojo motina V. V.. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad 2016 m. sausio 23 d. rytą pokalbio telefonu metu motina jam pasiskundė dėl nederamo kaimyno V. Š. elgesio, o jis pažadėjo atvažiuoti išsiaiškinti. Tačiau pas V. V. nenuvyko, su ja susiklosčiusios situacijos nesiaiškino, į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nesiėmė jokių kitų teisėtų veiksmų, o atvažiavęs prie V. Š. namo, užėjo į kiemą ir nukentėjusįjį sumušė. Pagal nustatytas faktines aplinkybes tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto ir byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (nes V. V. nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino). Taigi teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusįjį V. Š. nuteistasis sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, nes smurtas prieš V. Š. buvo panaudotas dėl mažareikšmės dingsties.

353.4. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančių į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

363.5. Teismai pagrįstai nustatė, kad įvykio metu būtinosios ginties situacijos nebuvo, nes nukentėjusiojo V. Š. veiksmai nebuvo nei akivaizdus, nei realus, nei pavojingas kėsinimasis į nuteistojo ar kitų asmenų sveikatą. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti jam net nesirengus ir nepradėjus atlikti jokių kėsinimosi veiksmų. Konflikto iniciatorius buvo nuteistasis V. V., kuris užpuolė V. Š. jo privačiame kieme ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Byloje nėra duomenų, kad konflikto metu nuteistasis būtų patyręs kokius nors sužalojimus ar praradimus.

373.6. Nepagrįsti ir deklaratyvūs kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nekaltumo prezumpcijos bei rungimosi principų ir BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimo. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018). Kasatoriaus argumentai dėl teismo šališkumo iš esmės yra siejami tik su nuteistajam nepalankių sprendimų byloje priėmimu, tačiau duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, kurie neatitinka jų lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pirmosios instancijos teismo teisėjo asmeninį tendencingumą, kad jis turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo.

38III.

39Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

404.

41Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

42Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

435.

44Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Todėl nuteistojo V. V. gynėjo kasacinio skundo dalis dėl argumentų, kurie skiriami įrodymų vertinimo klausimams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo V. Š., jo sutuoktinės B. Š., nuteistojo V. V., liudytojų V. V. ir O. P. parodymams), savaip juos interpretuojant, ginčijant teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei neigiant V. V. kaltę, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to tokie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Teisėjų kolegija kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

45Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo 6. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014).

466.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

476.2. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, teisėjų kolegijai nustačius esminius BPK 44 straipsnio 5 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 59 straipsnio 1 dalies pažeidimus, buvo panaikintas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Išnagrinėjus iš naujo V. V. baudžiamąją bylą, priimtas skundžiamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendis, kitaip nei teigia kasatorius, nėra identiškas panaikintam 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiui, nes tai akivaizdu jau vien iš to, kad skundžiamo nuosprendžio apimtis yra žymiai didesnė negu panaikinto nuosprendžio (atitinkamai 9 ir 5 lapai). Kasatoriaus argumentai, kad skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamos veikos kvalifikacija, paskirta bausmė ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos dydžiai yra tokie patys, kokie buvo paskirti panaikintu nuosprendžiu, neduoda pagrindo daryti išvadą dėl teismo šališkumo ir, priešingai nei mano kasatorius, nepatvirtina teisės į teisingą procesą, nekaltumo prezumpcijos bei rungimosi principų pažeidimo. Kasatoriaus nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime taip pat nereiškia teismo šališkumo. 8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo šališku. Dėl kasatoriaus argumentų dėl nuteistojo veikimo esant būtinosios ginties sąlygoms ir nesant chuliganiškų paskatų 9. Kasatoriaus pozicija dėl baudžiamojo įstatymo taikymo byloje yra dviprasmiška, viena vertus, jis prašo skundžiamus teismų sprendimus dėl V. V. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą panaikinti, taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir bylą jam nutraukti; kita vertus, kasatorius skunde pateikia argumentus dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo, kitaip išsprendžiant ir bausmės skyrimo V. V. klausimą. Anot kasatoriaus, nusikalstama veika, nustatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra mažiau pavojinga nei veika, nustatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. 10. Kasatoriaus argumentai dėl V. V. veikimo esant būtinosios ginties sąlygoms atmestini kaip nepagrįsti. 11. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. 12. Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012 ir kt.). 13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiojo V. Š., liudytojos B. Š. parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir fotonuotraukų duomenimis, akistatos protokolais, padarė išvadą, kad V. V. veikė nesant būtinosios ginties situacijos, o apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritarė. 14. Teisėjų kolegija pagal bylos aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus neturi pagrindo nesutikti su teismų padarytomis išvadomis dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo nagrinėjamo įvykio metu. Teismai nustatė, kad V. V. be sodybos savininkų V. Š. ir B. Š. sutikimo įėjo į privačią teritoriją – sodybos kiemą ir, eidamas link nukentėjusiojo V. Š., paklausė, kodėl šis lenda prie jo motinos, bei pagrasinęs užmušti jį, jei šis dar lįs prie motinos, sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, taip jį pargriaudamas, ir ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas. Kad nukentėjusysis V. Š. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius V. V. sveikatai, gyvybei ar turtui tiesioginę, realią ir akivaizdžią grėsmę, dėl kurios V. V. būtų reikėję gintis, žemesnės instancijos teismai nenustatė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šio konflikto metu V. V. patyrė kokius nors sužalojimus, taip pat kad buvo sugadintas jo turtas (pvz., suplėšyti rūbai). Be to, kaip teisiamajame posėdyje pripažino ir pats nuteistasis, jis į atitinkamas institucijas dėl nukentėjusiojo V. Š. prieš jį atliktų veiksmų, nuo kurių jam neva reikėjo gintis, nesikreipė (3 t., b. l. 99). 15. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad nuteistasis turėjo pagrindą aktyviai gintis nuo nukentėjusiojo V. Š., kuris, pagal kasatorių, siekė pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Šį savo teiginį kasatorius argumentuoja nukentėjusiojo elgesiu bei jo fiziniu sudėjimu (anot kasatoriaus, V. Š. tą pačią dieną kėsinosi į nuteistojo V. V. motinos sveikatą; o kai nuteistasis norėjo su juo apie tai pasikalbėti, V. Š. keikdamasis griebė jį už nugaros; be to, kasatoriaus vertinimu, nukentėjusysis buvo aukštesnis už nuteistąjį). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta, kasatoriaus nurodytos aplinkybės (pavyzdžiui, tai, kad V. Š. buvo nukentėjusįjį sugriebęs už nugaros) byloje nenustatytos; kartu pažymi, kad būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, jog viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad dėl to savaime atsiranda pavojingas kėsinimasis, nes būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011). Taigi ir šios kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti buvus V. V. būtinosios ginties situaciją. 16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo padarytoje veikoje nėra BK 28 straipsnyje nustatytų būtinosios ginties sąlygų, todėl pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų. 17. Tačiau teisėjų kolegija pritaria kasatoriaus argumentams, kad teismai pagal nustatytas faktines aplinkybes V. V. veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 18. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas.

4818.1. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

4918.2. Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). 19. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodyta V. V. nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat darydamas išvadą dėl jo veikos juridinio vertinimo, padarė prieštaringas išvadas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nuteistojo V. V. parodymus dėl šio nurodytos priežasties, kuri lėmė jo nusikalstamus prieš nukentėjusįjį V. Š. veiksmus (įvykio rytą jam paskambino motina ir verkdama pasiguodė, kad ją sniego valytuvo kotu sumušė kaimynas V. Š.; siekdamas išsiaiškinti smurto prieš motiną aplinkybes, jis atvyko pas pastarąjį), atmetė. Kita vertus, teismas pripažino, kad V. V. nukentėjusįjį V. Š. užpuolė ir tyčia sumušė buitinio konflikto metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes vertindamas kaip įsisenėjusio konflikto tarp kaimynų V. ir B. Š. ir V. V. tęsinį. Nepaisydamas šių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, teismas konstatavo, kad V. V. nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, ir nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. 20. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nusikalstamos veikos padarymo motyvo ir veikos kvalifikavimo, nurodydamas, jog V. V. chuliganiškas paskatas atskleidžia tai, kad jo ir nukentėjusiojo V. Š. jokie asmeniniai, dalykiniai, tarnybiniai ar panašaus pobūdžio santykiai iki įvykio nesiejo, išankstinio priešiškumo ar pykčio vienas kitam neturėjo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad tarp V. V. ir nukentėjusiojo konfliktinė situacija iš esmės kilo dėl menkos priežasties – nukentėjusiojo konflikto su V. V. motina, t. y. dėl jų, kaip kaimynų, tarpusavio nesutarimų. 21. Bylos duomenimis, kaimynai, t. y. nuteistojo tėvai ir V. Š. šeima, konfliktuoja nuo 2012 m. Valiukų tvirtinimu, konfliktai kyla dėl netinkamo V. Š. elgesio su V. V. (V. Š. ją žemina, terorizuoja, muša, rodo gestus; buvo pervažiavęs jų šunį, sumušė vyrą; taip pat konfliktai kyla dėl to, kad V. Š. garsiai leidžia muziką). Anot Š., nesutarimai su kaimynais kyla dėl jų laikomų palaidų šunų. Akivaizdu, kad V. V. apie šią besitęsiančią konfliktinę situaciją tarp jo tėvų ir kaimynų Š. buvo žinoma. Šių aplinkybių kontekste, ir vėl pasiskundus motinai, anot jos, dėl smurtinio V. Š. elgesio (verkdama pasiguodė sūnui, kad ją sniego valytuvo kotu sumušė kaimynas V. Š. ), V. V. sureagavo ir, kaip teigia pats, atvyko išsiaiškinti V. Š. naudoto smurto prieš motiną aplinkybių. Kad įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. Š., priežastis buvo blogi santykiai, susiklostę tarp nuteistojo motinos ir V. Š., dėl kurių, tikėtina, motina nuolat skundėsi sūnui, matyti tiek iš nukentėjusiojo, tiek ir iš liudytojų B. Š. bei V. V. parodymų, garso įraše užfiksuotų aplinkybių (pavyzdžiui, nutarties 5 lapas). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo V. V. nusikalstamus veiksmus lėmė ne, kaip nustatė teismai, chuliganiškos paskatos, o labai aiškios ir nuteistajam atrodžiusios gana svarios (sudrausminti kaimyną ir taip apginti motiną) asmeninės priežastys. Vien tai, kad pavojingą elgesį V. V. pasirinko neišsiaiškinęs tikrųjų motinos nurodytų aplinkybių, neišsikvietęs policijos pareigūnų ir pan., priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, neduoda pagrindo V. V. veiksmų vertinti kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų. 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytą veikos motyvą V. V. veiksmuose padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo subjektyviojo požymio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, kvalifikavę nuteistojo veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo V. V. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. 23. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Perkvalifikavus V. V. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei atsižvelgus į teismų sprendimuose nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, V. V. skirtina bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant jį per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei bausmės laikotarpiu išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 2, 5 punktai). Dėl civilinio ieškinio 24. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas įvykio aplinkybes ir iš to kylančias pasekmes, be kita ko, nustatė nukentėjusiajam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, kuris analogiškas panaikintame nuosprendyje nustatytam turtinės ir neturtinės žalos dydžiui, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Tokie kasatoriaus argumentai iš dalies yra teisingi. 25. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). 26. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). 27. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2323,21 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, ją sudaro: 1) išlaidos už tam tikrų sričių gydytojų konsultacijas (odontologo, neurologo, okulisto); 2) išlaidos už teismo medicinos specialisto išvadą; 3) kelionės pas gydytojus išlaidos; 4) išlaidos dėl kramtomųjų funkcijų atkūrimo (įskaitant dantų šaknų traukimą ir jų implantaciją) pagal UAB Baltijos odontologijos centro preliminarų gydymo planą. Civilinis ieškinys byloje grindžiamas V. Š. pateiktais dokumentais, taip pat ir UAB Baltijos odontologijos centro surašytu preliminariu nukentėjusiojo gydymo planu, kainynu, sąskaita faktūra bei specialisto išvada Nr. G 167/2016(03) (2 t., b. l. 109–124). 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam V. Š. priteisė iš nuteistojo V. V. visą civilinio ieškovo prašomą 2323,21 Eur sumą turtinei žalai atlyginti. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto civilinio ieškinio dydžio turtinei žalai atlyginti sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų instancijų teismų sprendimai dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio yra formalūs, nepakankamai pagrįsti įrodymais ir teisiniais argumentais, civiliniu ieškiniu reikalaujamos turtinės žalos dydis nustatytas neištyrus konkrečių dokumentų turinio ir neišsiaiškinus, ar, pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes, visa nukentėjusiojo V. Š. prašyta priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su V. V. padaryta nusikalstama veika. 29. Byloje nustatyta, kad V. V. sužalojo V. Š. ir dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų – galvos sumušimo su galvos smegenų sukrėtimu – V. Š. buvo nesunkiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) sutrikdyta sveikata, padaryti kiti įvairūs sužalojimai, taip pat nuskeltas viršutinio dešiniojo 12 danties kramtomojo paviršiaus kampas. Metalinio tilto sulaužymas ir dėl to 46–47 nukentėjusiojo dantų praradimas nuteistajam, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą V. Š. padariusiam asmeniui, nebuvo inkriminuotas; taip pat toks sužalojimas, kaip patirtas V. Š. nagrinėjamo įvykio metu, nebuvo nurodytas ir specialisto išvadose. Specialisto išvadų tiriamojoje dalyje tiesiog konstatuota, kad nukentėjusiojo apžiūros metu 46–47 dantų srityje nėra apačioje dešinėje buvusio metalinio tilto. Tuo tarpu nukentėjusysis V. Š. vien už kramtomųjų funkcijų atkūrimą (įskaitant dantų šaknų traukimą, implanto įsriegimą) prašė priteisti 2132 Eur. 30. Tačiau teismai, konstatuodami, kad V. Š. reikalavimai dėl prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio yra pagrįsti, šių aplinkybių, kaip susijusių su nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydžiu, netyrė, nesiaiškino, taip pat nereikalavo iš civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį patvirtinančių, patikslinančių ar paneigiančių įrodymų (pavyzdžiui, neišreikalauta V. Š. asmens sveikatos istorija su ankstesniais odontologo įrašais prieš dedant nukentėjusiajam metalinį tiltą, jo kainą, dėl šių aplinkybių neapklaustas gydymo planą sudaręs odontologas, netirta, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta implantacija ir (ar) pan.). Vadinasi, byloje liko neišaiškinta dalis aplinkybių, reikšmingų pareikšto civilinio ieškinio dydžiui nustatyti, todėl šios dalies įrodymų tyrimas atliktas neišsamiai, yra nepakankamas žalos atlyginimo klausimams išspręsti (BPK 20 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). 31. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė (t. y. lakoniškai atsakė) ir į nuteistojo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo. Antai nutartyje teismas nurodė, kad nukentėjusiajam nuosprendžiu priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nustatytas remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose, nors, kaip matyti iš nuosprendžio turinio, tokių teismų praktikos pavyzdžių nuosprendyje nėra nurodyta. Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas parinko adekvatų neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstas konkrečiomis bylos aplinkybėmis. 32. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys išnagrinėtas esmingai pažeidus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, dėl to skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl civilinio ieškinio naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5, 6 punktais,

Nutarė

51Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartį pakeisti.

52V. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktais, įpareigoti V. V. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei bausmės atlikimo laikotarpiu išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

53Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinio ieškinio (turtinės ir neturtinės žalos) dydžio ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas... 3. Iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, iš V. V. nukentėjusiajam V. Š.... 4. Iš V. V. priteista 1356,20 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 5. V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas.... 6. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Priteista V. Š. iš nuteistojo V. V. 200 Eur atstovavimo apeliacinės... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. V. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad dėl... 12. II.... 13. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. 2.... 15. Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas Alius Galminas prašo... 16. 2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 138 straipsnį ir be... 17. 2.2. Skundžiamas nuosprendis yra identiškas ankstesniajam Kretingos rajono... 18. 2.3. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant... 19. 2.4. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo V. V. kaltė... 20. 2.5. Įrodymų vertinimas ir tikrinimas yra logikos dėsniais grindžiama... 21. 2.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes... 22. 2.7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio... 23. 2.8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai... 24. 2.9. Esminių baudžiamojo proceso principų pažeidimai ir įrodymų vertinimo... 25. 2.10. Norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies... 26. 2.11. Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nustatyta, kad Š. ir V. šeimos... 27. 2.12. Pavyzdžiui, nustatytomis aplinkybėmis beveik analogiškoje... 28. 2.13. Be to, teismai neįžvelgė pagrindo taikyti BK 28 straipsnio 2 dalį,... 29. 2.14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. V. veikė esant būtinajai ginčiai... 30. 3.... 31. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 32. 3.1. Teismai teisingai nustatė nusikaltimo, už kurį nuteistas V. V.,... 33. 3.2. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2... 34. 3.3. Teismai nustatė, kad nuteistasis V. V. užpuolė nukentėjusįjį V. Š.... 35. 3.4. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas,... 36. 3.5. Teismai pagrįstai nustatė, kad įvykio metu būtinosios ginties... 37. 3.6. Nepagrįsti ir deklaratyvūs kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios... 38. III.... 39. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 40. 4.... 41. Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino kasacinis skundas tenkintinas... 42. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 43. 5.... 44. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus... 45. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo 6. Konstitucijos 31 straipsnio 2... 46. 6.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas... 47. 6.2. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai –... 48. 18.1. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris... 49. 18.2. Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 51. Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir Klaipėdos... 52. V. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8... 53. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...