Byla 2-1876/2014
Dėl atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2616-104/2014 pagal BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriaus UAV „Būrai“ prašymą dėl atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus sadutė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Projektų investicijos“. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“.

4BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ 2014 m. kovo 20 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl atstatydinimo iš pareigų. 2014 m. kovo 24 d. BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, didysis įmonės kreditorius R. A. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriuo prašė patenkinti bankroto administratorius UAB „Būrai“ prašymą atstatydinti iš administratoriaus pareigų, o naujuoju bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. 2014 m. kovo 31 d. BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimo metu trečiuoju klausimu buvo nutarta atstatydinus BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratorių UAB „Būrai“, naujuoju administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“.

52014 m. balandžio 10 d. kreditorius UAB „Tojaris“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą naujuoju įmonės administratoriumi paskirti UAB „Tytus“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi tenkino BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ prašymą dėl atstatydinimo ir naujuoju BUAB „Vilniaus sadutė“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“.

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p. numato, jog teismas gali atstatydinti administratorių iš pareigų, kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo. Teismas nenustatė, jog prašymą atstatydinti iš pareigų administratorius būtų pateikęs dėl kieno nors neteisėtos įtakos, todėl prašymą tenkino. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimo pirmininko R. A. prašymas dėl naujo BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“ paskyrimo, gautas UAB „Bankroto centras“ sutikimas dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo, duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 str. 4 d. normoms, nėra, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos 2014 m. kovo 31 d. pateikė teismui pranešimą, kad UAB „Bankroto centras“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui, naujuoju BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriumi skirtinas UAB „Bankroto centras“.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Apeliantas UAB „Tojaris“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, paskiriant BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriumi UAB „Tytus“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. 2014 m. kovo 31 d. vykusio bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė" kreditorių susirinkimo metu kreditorius UAB „Tojaris" sutiko dėl bankroto administratoriaus UAB „Būrai" atstatydinimo bei prašė naujuoju bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus". Taip pat UAB „Tojaris", kaip BUAB „Vilniaus sadutė" kreditorius, pateikė teismui prašymą dėl naujojo bankroto administratoriaus paskyrimo, tačiau UAB „Tojaris" pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra net nebuvo įvertinta. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bankroto administratoriumi UAB „Bankroto centras", visiškai nepagrįstai prioritetą teikė vienam iš kreditorių - R. A. bei jo pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidatūrai, ignoruodamas apelianto pateiktą pasiūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros ir taip pažeidė rungimosi ir kreditorių lygiateisiškumo principus.
  2. Skundžiamos nutarties nepagrįstumą lėmė ir bankroto administratoriaus UAB „Būrai" neteisėti veiksmai, nes būtent UAB „Būrai" pirmosios instancijos teismui nepateikė UAB „Tojaris" pateikto pasiūlymo dėl bankroto administratoriaus kandidatūros ir tokiu būdu buvo pažeistos kreditoriaus UAB „Tojaris" teisės.
  3. Nagrinėjant klausimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, teismas privalo atsižvelgti į viešojo intereso dominavimą bankroto procese, siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai ir skaidriai, kad teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą, be to administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Bankroto administratorius privalo veikti tokiu būdu, kad garbingai ir profesionaliai vykdomas įmonės bankroto procesas atitiktų bendruosius šalies ekonominės raidos interesus, o įmonių bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtu grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais. Paskiriant naują bankroto administratorių, šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Aplinkybę, kad R. A. siūlomas bankroto administratorius UAB „Bankroto centras“ gali būti šališkas pagrindžia tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme R. A. atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl UAB „Vilniaus sadutė" turto iššvaistymo, todėl R. A. yra suinteresuotas paskirti bankroto administratorių, kuris būtų lojalus išimtinai jam vienam. Minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai taip pat yra pareikšti ir V. M. pagal LR BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), kuris vykdė BUAB „Vilniaus sadutė" bankroto procedūrą bei kurio kandidatūrą siūlė būtent R. A.. Įvertinus šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl R. A. pasiūlytos naujos bankroto administratoriaus kandidatūros objektyvumo ir nešališkumo.
  4. R. A. turi didžiausią kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė" bankroto byloje, kas jam suteikia galimybę piktnaudžiauti jam įstatymo suteiktomis teisėmis, o būtent R. A. iniciatyva yra priimami neteisėti bei įstatymams prieštaraujantys nutarimai (pvz., 2012 m. vasario 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas nedelsiant atsiskaityti su BUAB „Vilniaus sadutė" kreditoriais, kurių reikalavimo suma neviršija 500 Lt; nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 205-258/2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013). Tikėtina, kad R. A. per jo paskirtą bankroto administratorių gali ir ateityje imtis neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kitų įmonės kreditorių interesams.
  5. Tam, kad būtų apginti visų BUAB „Vilniaus sadutė" kreditorių interesai, bankroto procedūra vyktų operatyviai, efektyviai bei sklandžiai, turi būti paskirtas bankroto administratorius, kurio nešališkumas nekelia absoliučiai jokių abejonių, o būtent UAB „Tytus" ir yra toks – nešališkas ir objektyvus.
  6. UAB „Tytus" patirtis yra didesnė nei paskirto bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras". UAB „Tytus" yra baigusi net 63 bankroto procedūras, turi patirtį sprendžiant didelių įmonių bankroto proceso klausimus, todėl galėtų tinkamai įvykdyti UAB „Vilniaus sadutė" bankroto procedūras. Tuo tarpu UAB „Bankroto centras" yra baigęs tik 25 bankroto procedūras. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Tytus" dirba didesnis bankroto administratorių skaičius, t.y. 5 bankroto administratoriai, du iš jų šiuo metu nevykdo jokios bankroto procedūros. Tai užtikrintų, kad BUAB „Vilniaus sadutė" bankroto procesas vyktų kaip galima ekonomiškiau bei operatyviau, o paskirto bankroto administratoriaus mažesnis užimtumas leistų operatyviau vykdyti bankroto procedūras bei sąlygotų bankroto eigos efektyvumą ir nepertraukiamumą.
  7. Skundžiama nutartimi bankroto administratorius UAB "Būrai" yra įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui UAB "Bankroto centras" visus bankrutuojančios UAB "Vilniaus sadutė" dokumentus bei turtą. Tuo tarpu atskirajame skunde yra keliamas reikalavimas panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi yra paskirtas UAB „Bankroto centras". Todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė" dokumentų bei turto perdavimo procedūrą UAB Bankroto centras", kol bus išnagrinėtas UAB „Tojaris" atskirasis skundas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas

13Nagrinėjamoje byloje yra kilęs administratoriaus paskyrimo klausimas, kai buvęs administratorius buvo atstatydintas iš pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu pagal jo teismui pateiktą prašymą dėl atsistatydinimo.

14ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra numatyti konkretūs atvejai, kuomet teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai administratorius 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė teisę konkretiems subjektams kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo – kreditorių susirinkimui (komitetui), kreditorių susirinkimo pirmininkui, administratoriui ir kreditoriui (kreditoriams), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi ši teisė suteikta ir pačiam administratoriui, pateikiant prašymą dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų. Be to, teismų praktikoje pripažįstama paties teismo prerogatyva ex officio spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, vertinant gautą atstatydinimo pagrindą sudarančią informaciją, nepaisant to, kad nei vienas iš minėtų subjektų nekelia administratoriaus atstatydinimo klausimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012, 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327/2012, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011).

15Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1561/2013, yra išaiškinęs, jog administratorius, pateikdamas prašymą teismui dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą, tą pačią dieną šio prašymo kopiją turi pateikti kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininkui, kuris įgyja teisę, gavęs kreditorių susirinkimo (komiteto) pritarimą administratoriaus kandidatūrai, pasiūlyti šią administratoriaus kandidatūrą teismui. Teismas šią savo išvadą dėl naujo administratoriaus paskyrimo procedūros tais atvejais, kai administratoriaus atstatydinimą iš pareigų inicijuoja pats administratorius, pateikdamas prašymą dėl atsistatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p.), padarė sistemiškai, kaip įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.), taikydamas ir aiškindamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte, 8 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 13 punkte įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo procedūrą po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo iš pareigų, netekus teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

16Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo priimtose nutartyse, bet ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, reikšmingus atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į tos pačios pakopos teismų teisės taikymo praktiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kiek tai susiję su naujojo administratoriaus paskyrimo tvarkai keliamais reikalavimais, teismo paskirtam įmonės administratoriui pateikus prašymą dėl atsistatydinimo (ĮBĮ 10 str. 8 d. 1 p.), vadovaujasi minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1561/2013, pateiktais išaiškinimais.

17Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog BUAB „Vilniaus sadutė“ administratorius UAB „Būrai“ prašymą dėl atsistatydinimo iš šios įmonės bankroto administratoriaus pareigų Vilniaus apygardos teismui pateikė 2014 m. kovo 20 d. (b.l. 10). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. raštu „Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo“ kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prašydamas pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą (b.l. 13). 2014 m. kovo 24 d. BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą (b.l. 14), kuriame nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Būrai“ pranešė BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimo pirmininkui (b.l. 15), kad Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų administruojant BUAB „Vilniaus sadutė“ bei prašė patenkinti bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ prašymą atstatydinti iš administratoriaus pareigų, o naujuoju bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. 2014 m. kovo 31 d. BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimo nutarimu trečiuoju klausimu buvo nutarta, atstatydinus BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratorių UAB „Būrai“, naujuoju administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“ (b.l. 26-32). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi tenkino BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ prašymą dėl atstatydinimo ir naujuoju BUAB „Vilniaus sadutė“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“. 2014 m. balandžio 10 d. kreditorius UAB „Tojaris“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo, kuriuo prašė naujuoju BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus“ (b.l. 37-38).

18Apeliantas teigia, kad 2014 m. kovo 31 d. vykusio bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė" kreditorių susirinkimo metu sutiko dėl bankroto administratoriaus UAB „Būrai" atstatydinimo bei prašė naujuoju bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus". Taip pat, kaip BUAB „Vilniaus sadutė" kreditorius, apeliantas pateikė teismui prašymą dėl naujojo bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ paskyrimo, tačiau UAB „Tojaris" pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra pirmosios instancijos teismo net nebuvo įvertinta ir taip buvo pažeistas rungimosi bei kreditorių lygiateisiškumo principas, o pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bankroto administratoriumi UAB „Bankroto centras", visiškai nepagrįstai prioritetą teikė vienam iš kreditorių - R. A.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos apelianto motyvus. Kaip minėta, ĮBĮ expressis verbis nenustato naujo administratoriaus paskyrimo procedūros tuo atveju, kai iš pareigų atstatydinamas administratorius pagal jo prašymą dėl atsistatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p.). Todėl kito administratoriaus paskyrimo klausimas tokiu atveju spręstinas pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) taikant ĮBĮ normas, reglamentuojančias kito administratoriaus paskyrimo klausimo sprendimą tais atvejais, kai būtent administratorius, o ne kreditorių susirinkimas ar kreditorių susirinkimo pirmininkas yra subjektas, inicijuojantis jo atstatydinimo iš pareigų klausimo nagrinėjimą ir kreditorių susirinkimo pirmininkas yra saistomas ne pareigos, bet teisės pasiūlyti teismui kito administratoriaus kandidatūrą. Situaciją, kai administratorius pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą kreipiasi į teismą dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų, labiausiai atitinka administratoriaus prašymo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte įtvirtinta tvarka pateikimas, kai administratorius kreipiasi į teismą dėl jo atstatydinimo iš pareigų, sužinojęs apie teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas netekimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1561/2013). Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, teisę teikti teismui naujo bankroto administratoriaus kandidatūrą kreditoriai gali realizuoti per kreditorių susirinkimą, kreditorių komitetą (priimant atitinkamą kolegialų sprendimą) arba savarankiškai, jei kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 ir 3 p., 21 str. 2 d. 4 p., 23 str. 13 p. nuostatos). Nagrinėjamu atveju R. A., kaip didysis kreditorius (82 %), BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, prašė naujuoju BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“, t.y. realizavo savo teisę teikti teismui naujo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Pažymėtina, kad ir BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių susirinkimas nutarė naujuoju BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“, nors minėtas 2014 m. kovo 31 d. kreditorius susirinkimo nutarimas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik 2014 m. balandžio 3 d., t.y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Apelianto UAB „Tojaris“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas nuo visų patvirtintų reikalavimų sudaro vos 0,01 %, t.y. jam, kaip kreditoriui, nėra suteikta teisė tiesiogiai teikti teismui naujo bankroto administratoriaus kandidatūros. Kita vertus, apeliantas prašymą teismui skirti jo siūlomą administratoriaus kandidatūrą pateikė tik 2014 m. balandžio 10 d., t.y. jau po teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties priėmimo naujo administratoriaus skyrimo klausimu. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto motyvas, jog skundžiamos nutarties nepagrįstumą lėmė tai, kad bankroto administratorius UAB „Būrai" pirmosios instancijos teismui nepateikė UAB „Tojaris“ siūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros, nes įmonės bankroto administratoriui, šiuo atveju UAB „Būrai“, tokia teisė apskritai nėra suteikta.

19Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad naujasis bankroto administratorius UAB „Bankroto centras“ gali būti šališkas, neobjektyvus bei kad tikėtina, jog R. A. per paskirtą naująjį administratorių gali ateityje imtis neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kitų įmonės kreditorių interesams. Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą, teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2006; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2196/2012). Tai reiškia, kad skirdamas administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar pasiūlyto bankroto administratoriaus paskyrimas nesudarytų prielaidų sukliudyti išaiškinti bankroto tikrąsias priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-648/2011). Pagal formuojamą teismų praktiką bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, pagrįstai verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1506/2010, 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2102/2011, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2913/2012). Paprastai pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka Įmonių bankroto įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2009). Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Įvertinusi byloje nurodytus apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad paskirtas administratorius yra šališkas ir neobjektyvus ir dėl to būtina pakeisti paskirtą bankroto administratorių. Išskyrus prielaidas dėl galimo paskirtojo administratoriaus suinteresuotumo atstovauti didžiojo kreditoriaus interesus, įrodymų šioms abejonėms pagrįsti apeliantas nepateikė. Esant tokiai situacijai pagrindo abejoti, jog įmonės bankroto procedūras administruoti paskirtas UAB „Bankroto centras“ nebus suinteresuotas sklandžia ir skaidria įmonės bankroto procedūrų eiga, įmonės bankroto priežasčių atskleidimu ir kuo didesniu kreditorių reikalavimų patenkinimu, nėra. Kita vertus, bankroto proceso sėkme ir kuo didesniu kreditorinių reikalavimų patenkinimu labiausiai suinteresuoti įmonės kreditoriai. Būtent dėl to jie turi teisę lemti bankroto procedūrų eigą, kontroliuoti administratoriaus veiksmus (ĮBĮ 21 str., 23 str.). R. A. kreditorinio reikalavimo dydis – 82 %, o apelianto – 0,01 %. Todėl, visų pirma, R. A., būdamas didžiausias įmonės kreditorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, yra labiausiai suinteresuotas sklandžia įmonės bankroto proceso eiga, kad būtų kuo didesniu mastu patenkintas jo kreditorinis reikalavimas. Priešingai, atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo dydį, apelianto turtinis interesas yra itin mažas (131,91 Lt), todėl yra pagrindas išvadai, jog šio kreditoriaus interesas nėra vien turtinis ir nulemtas kitų tikslų, kurių apeliantas neatskleidžia. Šioje bylos situacijoje paskyrus administratorių, kuriam prieštarauja 82 % kreditorių balsų, tai galėtų išprovokuoti naujus ginčus dėl bankroto procedūrų vykdymo, naujų administratorių kandidatūrų teikimo ir pan., o tai galėtų dar labiau komplikuoti įmonės bankroto procesą.

20Apeliantas taip pat nurodo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė" dokumentų bei turto perdavimo procedūrą UAB Bankroto centras", kol bus išnagrinėtas UAB „Tojaris" atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje nurodyta, kad UAB „Būrai“ per 14 dienų nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos turi perduoti naujai paskirtam bankroto administratoriui BUAB „Vilniaus sadutė“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis bei visus dokumentus. Nutartis nėra vykdytina skubiai, tad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Be to, vadovaujantis CPK 147 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, spendžia tuomet, kai apeliacinės instancijos teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

21Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria teismas vietoj atstatydinto administratoriaus kitu BUAB „Vilniaus sadutė“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“ yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai taikant bei aiškinant ĮBĮ normas.

22Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus... 4. BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ 2014 m.... 5. 2014 m. balandžio 10 d. kreditorius UAB „Tojaris“ pateikė pirmosios... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi tenkino BUAB... 8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p. numato, jog... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Apeliantas UAB „Tojaris“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Atskirasis skundas netenkintinas... 13. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs administratoriaus paskyrimo klausimas, kai... 14. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra numatyti konkretūs atvejai, kuomet teismas... 15. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime... 17. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog BUAB „Vilniaus sadutė“... 18. Apeliantas teigia, kad 2014 m. kovo 31 d. vykusio bankrutuojančios UAB... 19. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad naujasis bankroto... 20. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos... 21. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 22. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties... 23. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 24. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą....