Byla 1A-51-197/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio ir Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, nuteistajam L. E. ir jo gynėjui advokatui Šarūnui Vilčinskui, nuteistajam J. Š. ir jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui, nuteistosios N. B. gynėjui advokatui Andriui Neverai, vertėjai Žanai Tadorovskajai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos, nuteistųjų J. Š. ir L. E. (L. E.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

3N. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 4 dalį ir nuteista:

  • pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl prekybos poveikiu reikalaujant, pažadant, susitariant priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir iš R. Z. priimant kyšį, B. C. baudžiamojoje byloje Nr. ( - )) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl prekybos poveikiu pažadant ir susitariant priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš R. Z., O. A. baudžiamojoje byloje Nr. ( - )) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl prekybos poveikiu pažadant ir susitariant priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš R. Z., UAB „Statra“ ir UAB „Fucus statyba“ darbuotojų baudžiamojoje byloje Nr. ( - )) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl prekybos poveikiu reikalaujant, pažadant ir susitariant priimti kyšį iš R. Z., J. Š. civilinėje byloje Nr. ( - )) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl prekybos poveikiu pažadant ir susitariant priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš R. Z., R. R. baudžiamojoje byloje Nr. ( - )) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl prekybos poveikiu pažadant ir susitariant priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš R. Z., S. M. baudžiamojoje byloje Nr. ( - )) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas N. B. atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6Vadovaujantis BK 682 straipsniu, N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė užsiimti teisininko veikla 3 (trejiems) metams.

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš N. B. išieškotina valstybės naudai konfiskuotino turto (paimto kyšio dalyko) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 620,25 Eur.

8Turto konfiskavimui užtikrinti iki nuosprendžio įvykdymo (nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo) paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. B., asmens kodas ( - ) gyvenamoji vieta: ( - ), turtui (piniginėms lėšoms) – 3 620,25 Eur (trims tūkstančiams šešiems šimtams dvidešimčiai eurų 25 ct), esantiems Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje (sąskaitos numeris ( - ), „Swedbank“, AB), kuris panaikinamas nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo įvykdžius geruoju.

9J. Š. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

10Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, J. Š. į bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas 2014 m. rugsėjo 2 d., t. y. 1 (viena) diena, ir paskirta 18 754,68 Eur dydžio bauda.

11Nuteistasis J. Š. įpareigotas baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

12L. E. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

13Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, L. E. į bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 14 d., t. y. 1 (viena) diena, ir paskirta 18 754,68 Eur dydžio bauda.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 18 754,68 Eur dydžio bauda.

15Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant L. E. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu.

16Nuteistasis L. E. įpareigotas baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

17Iš nuteistojo L. E. priteista 623,35 Eur valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

18Iš nuteistųjų R. Z. ir N. B. priteista po 26,89 Eur valstybei už proceso išlaidas, t. y. apmokėtas liudytojų J. R., V. G., Ž. C., V. V. patirtas kelionių išlaidas.

19Iš nuteistųjų R. Z., N. B., J. Š. priteista po 4 Eur valstybei už proceso išlaidas, t. y. apmokėtas liudytojo A. A. patirtas kelionių išlaidas.

20Iš nuteistųjų R. Z., N. B., L. E., J. Š. priteista po 2,87 Eur valstybei už proceso išlaidas, t. y. apmokėtas liudytojo O. T. patirtas kelionių išlaidas.

21Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. I. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, R. Z. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

22Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

23

  1. N. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo tarnyba, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai reikalavo, pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį ir tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent:
    1. Ji (N. B.), būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore, nuo 2012 m. birželio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2012 m. liepos mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, ( - ) bei kitose nenustatytose Vilniaus vietose vykusių susitikimų metu, tiesiogiai reikalavo ir pažadėjo R. Z. savo ir kitų asmenų naudai priimti didesnės negu 250 MGL vertės 50 000 Lt (14 481 Eur) kyšį ir susitarė, jog šį kyšį iš R. Z. ji savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priims per du kartus dalimis po 15 000 Lt (4 344,30 Eur), iš kurių 2 500 Lt (724,05 Eur) kyšio dalį sau pasiliks R. Z. bei po 35 000 Lt (10 136,70 Eur), pažadėjusi R. Z., jog pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – baudžiamąją bylą Nr. ( - ) pagal nuteistojo už BK 182 straipsnio 2 dalį ir kitus nusikaltimus B. C. kasacinį skundą nagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjams A. S., V. P. ir R. B., paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – iki B. C. baudžiamoji byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, sustabdytų nuosprendžio vykdymą ir laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistąjį B. C. iš laisvės atėmimo įstaigos paleistų į laisvę, nuteistojo B. C. kasacinį skundą patenkintų ir jį išteisintų, arba nuteistajam B. C. paskirtų švelnesnę bausmę negu reali laisvės atėmimo bausmė, arba perduotų nuteistojo B. C. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24Veikdama pagal šį susitarimą, ji – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė N. B. – 2012 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tiksliau nenustatytą dieną, antroje dienos pusėje ( - ), šalia Lietuvos muzikos akademijos esančioje automobilių aikštelėje, iš R. Z. tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmė dalį iš sutarto priimti didesnės negu 250 MGL vertės 50 000 Lt (14 481 Eur) kyšio – 12 500 Lt (3 620,25 Eur) kyšį, pažadėjusi R. Z., kad pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – nuteistojo B. C. baudžiamąją bylą Nr. ( - ) kasacine tvarka nagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjams A. S., V. P. ir R. B., paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – iki tol, kol B. C. byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, sustabdytų nuosprendžio vykdymą ir laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistąjį B. C. iš laisvės atėmimo įstaigos paleistų į laisvę, jo kasacinį skundą patenkintų ir nuteistąjį B. C. išteisintų, arba nuteistajam B. C. paskirtų švelnesnę bausmę negu reali laisvės atėmimo bausmė, arba perduotų B. C. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

25Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė N. B. – nuo 2012 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2012 m. lapkričio mėnesio pradžios, tiksliau nenustatytos dienos ( - ) vykusių susitikimų metu, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. Z., kad iš R. Z. savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priims antrąją dalį iš didesnės negu 250 MGL vertės 50 000 Lt (14 481 Eur) kyšio – didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – 35 000 Lt (10 136,70 Eur), iš kurių 2 500 Lt (724,05 Eur) kyšio dalį sau pasiliks R. Z., pažadėjusi R. Z., jog pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – nuteistojo B. C. baudžiamąją bylą Nr. ( - ) kasacine tvarka nagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjams A. S., V. P. ir R. B., paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – B. C. kasacinį skundą patenkintų ir arba šį išteisintų, arba B. C. paskirtų švelnesnę bausmę negu reali laisvės atėmimo bausmė, arba perduotų B. C. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

    1. N. B., pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore, nuo 2013 m. liepos mėnesio vidurio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2013 m. spalio 1 d., apie 16 val., ( - ) ir kitose nenustatytose Vilniaus vietose vykusių susitikimų metu, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. Z. iš jo savo naudai priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – nurodė, kad R. Z. už prekybą poveikiu kyšiui jai skirtą neapibrėžtą pinigų sumą panaudotų Ž. ir B. C. reikalaujamų už prekybą poveikiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) kaip didesnės negu 250 MGL vertės kyšis perduotų 50 000 Lt (14 481 Eur) grąžinimui, pažadėjusi R. Z., jog pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka ikiteisminius tyrimus organizuojančios bei vadovaujančios valstybės institucijos valstybės tarnautojams – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorams, paveiks ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ), kurioje ieškomas O. A. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, ikiteisminį tyrimą organizuojančius ir jam vadovaujančius valstybės tarnautojus – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorus R. B. ir V. G., kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų neteisėtus sprendimus nutraukti O. A. paiešką arba jį sulaikius nesikreiptų į teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo ir suėmimo termino pratęsimo – bei šį ikiteisminį tyrimą nutrauktų.
    2. N. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore, nuo 2013 m. spalio 1 d., apie 15 val. 41 min., iki 2013 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, ( - ), prie ( - ), ( - ), esančioje viešojo transporto stotelėje ( - ) vykusių susitikimų metu, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. Z. iš jo savo naudai priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – nurodė, kad R. Z. jai už prekybą poveikiu kyšiui skirtą neapibrėžtą pinigų sumą panaudotų Ž. ir B. C. reikalaujamų už prekybą poveikiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) kaip didesnės negu 250 MGL vertės kyšis perduotų 50 000 litų (14 481 euro) grąžinimui, pažadėjusi R. Z., jog pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka ikiteisminius tyrimus organizuojančios bei vadovaujančios valstybės institucijos valstybės tarnautojams – Vilniaus apylinkės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams, paveiks pagal UAB ( - ) pareiškimą 2013 m. gegužės 13 d. pradėtoje Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate tiriamoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ darbuotojų galimai padarytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų ikiteisminį tyrimą organizuojančią ir jam vadovaujančią valstybės tarnautoją – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorę I. G., kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – neteisėtai nutrauktų šį ikiteisminį tyrimą.
    3. N. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore, nuo 2013 m. spalio 1 d., apie 15 val. 41 min., iki 2014 m. vasario 11 d., apie 9 val. 33 min., ( - ), prie ( - ), ( - ), esančioje viešojo transporto stotelėje „( - )“, ( - ) bei kitose nenustatytose Vilniaus vietose vykusių susitikimų metu, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. Z. iš jo savo naudai priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – nurodė, kad R. Z. jai už prekybą poveikiu kyšiui skirtą neapibrėžtą pinigų sumą panaudotų Ž. ir B. C. reikalaujamų už prekybą poveikiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) kaip didesnės negu 250 MGL vertės kyšis perduotų 50 000 litų (14 481 Eur) grąžinimui, pažadėjusi R. Z., jog pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – baudžiamąją bylą Nr. ( - ), kurioje R. R. buvo pripažintas kaltinamuoju pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, nagrinėjusiai Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai R. P., paveiks šią valstybės tarnautoją, kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – teisme nagrinėjamą R. R. baudžiamąją bylą grąžintų Vilniaus apygardos prokuratūrai ir, pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, turimomis pažintimis bei kita tikėtina ir tariama įtaka ikiteisminius tyrimus organizuojančios bei vadovaujančios valstybės institucijos valstybės tarnautojams – Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams, paveiks ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizuosiančius ir jam vadovausiančius Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – priimtų neteisėtą sprendimą šią baudžiamąją bylą R. R. nutraukti.
    4. N. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore, nuo 2013 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2014 m. vasario 11 d., apie 9 val. 33 min., ( - ), prie ( - ), ( - ), esančioje viešojo transporto stotelėje „( - )“ bei kitose nenustatytose Vilniaus vietose vykusių susitikimų metu, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. Z. iš jo savo naudai priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 Eur) vertės kyšį – nurodė, kad R. Z. jai už prekybą poveikiu kyšiui skirtą neapibrėžtą pinigų sumą panaudotų Ž. ir B. C. reikalaujamų už prekybą poveikiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) kaip didesnės negu 250 MGL vertės kyšis perduotų 50 000 litų (14 481 Eur) grąžinimui, pažadėjusi R. Z., jog pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka ikiteisminius tyrimus organizuojančios bei vadovaujančios valstybės institucijos valstybės tarnautojams – Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams, paveiks ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ), kurioje S. M. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį valstybės tarnautoją – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą M. Š., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – grąžintų S. M. ikiteisminio tyrimo veiksmų metu šioje byloje paimtus kompiuterius, dokumentus, suklastotą 30 000 eurų paprastąjį vekselį, „Swedbank“ PIN kodų generatorių, išmanųjį mobiliojo ryšio telefono aparatą „iPhone“ ir iki 2013 metų pabaigos neteisėtai nutrauktų šį ikiteisminį tyrimą.
    5. Be to, N. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo tarnyba, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai reikalavo, pažadėjo ir susitarė priimti kyšį, pažadėjusi paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, o būtent:

26Ji (N. B.), būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore, nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2013 m. gruodžio 23 d., apie 14 val. 10 min., ( - ), prie ( - ), Šeimyniškių g., Vilniuje, esančioje viešojo transporto stotelėje ( - ) vykusių susitikimų metu, tiesiogiai reikalavo, pažadėjo ir susitarė su R. Z. iš jo savo ir kitų asmenų naudai priimti 1 500 eurų kyšį, pažadėjusi R. Z., jog pasinaudodama savo, kaip prokurorės, tarnyba, savo pažintimis bei turima kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojai – civilinę bylą Nr. ( - ) pagal J. Š. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl ( - ), savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo nagrinėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai R. K., paveiks šią valstybės tarnautoją, kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtų neteisėtą sprendimą, kuriuo visiškai patenkintų J. Š. ieškinį ir šiuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktus panaikintų.

  1. L. E. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog siekdamas, kad asmenys, pasinaudodami savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jiems tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti kyšį, o būtent:

27Jis (L. E.) nuo 2013 m. birželio pradžios, tiksliau nenustatytos dienos, prie ( - ), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros administracinio pastato ir jame vykusių susitikimų metu, 2013 m. liepos 9 d., nuo 10.05 val. iki 10.38 val. Pamėnkalnio g. 27 / V. Kudirkos g. 1, Vilniuje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės kavinėje „( - )“ vykusio susitikimo metu, taip pat iki 2014 m. sausio pabaigos, tiksliau nenustatytos datos, ( - ), degalinėje „( - )“, ir ( - ), „( - )“ parduotuvėje esančioje picerijoje „( - )“ vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, siekdamas, kad O. T. ir R. Z., pasinaudodami savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka ikiteisminius tyrimus organizuojančios bei vadovaujančios valstybės institucijos valstybės tarnautojams – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorams, paveiktų ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ), kurioje L. E. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kontroliavusį ir jam vadovavusį valstybės tarnautoją – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorą, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – ikiteisminį tyrimą šioje byloje L. E. nutrauktų arba joje priimtų bet kokius kitus L. E. palankius procesinius sprendimus, o 2013 m. liepos 11 d. prokurorui šią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teisminiam nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui, siekdamas, jog O. T. ir R. Z., pasinaudodami savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveiktų valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantį Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorą, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – bylą nagrinėjančiam teismui pasiūlytų L. E. išteisinti arba bylą nutraukti, arba skirti švelnesnę negu kitiems bendrateisiamiesiems bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė O. T. ir R. Z. duoti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) kyšį.

  1. J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir netiesiogiai bei tiesiogiai davė kyšį, o būtent:
    1. Jis (J. Š.) nuo 2013 m. liepos mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, ( - ), vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad A. A., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – civilinę bylą Nr. ( - ) pagal J. Š. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl ( - ), esančios savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo nagrinėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai R. K., paveiktų šią valstybės tarnautoją, kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtų neteisėtą sprendimą, kuriuo visiškai patenkintų J. Š. ieškinį ir šiuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktus panaikintų, A. A. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė iki pageidaujamo procesinio sprendimo priėmimo duoti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) kyšį.
    2. Vykdydamas šį susitarimą, jis (J. Š.) 2013 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, ( - ), prie prekybos centro „( - )“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. ( - ) salone, netiesiogiai – per jo pavedimu veikusį A. I., kuris dėl šios veikos nėra kaltas, siekdamas, kad A. A., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – civilinę bylą Nr. ( - )pagal J. Š. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl ( - ), esančios savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo nagrinėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai R. K., paveiktų šią valstybės tarnautoją, kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtų neteisėtą sprendimą, kuriuo visiškai patenkintų J. Š. ieškinį ir šiuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktus panaikintų, A. A. davė 30 000 Lt kyšį, kurį jo (J. Š.) reikalavimu A. A. 2013 m. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, tiksliau nenustatytą dieną, ( - ), prekybos centro „( - )“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio „VW Tiguan“, valst. Nr. ( - ) salone, per A. I., kuris dėl šios veikos nėra kaltas, grąžino jam (J. Š.).
    3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis (J. Š.) 2013 m. spalio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, ( - ), picerijoje „( - )“ vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad A. A., pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – civilinę bylą Nr. ( - )pagal J. Š. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl ( - ), esančios savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo nagrinėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai R. K., paveiktų šią valstybės tarnautoją, kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtų neteisėtą sprendimą, kuriuo visiškai patenkintų J. Š. ieškinį ir šiuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktus panaikintų, A. A. tiesiogiai davė 30 000 Lt kyšį.
  2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl N. B. paskirtos bausmės ir panaikinti BK 75 straipsnio taikymą, galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams – paskirti atlikti pataisos namuose.
    1. Prokuroras nurodo, kad Kauno apygardos teismo BK 75 straipsnio taikymas N. B. negali būti pripažintas tinkamu ir atitinkančiu bausmės vykdymo instituto pagrindus ir sąlygas, nebuvo atsižvelgta į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus.
    2. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad N. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, t. y. N. B. pripažinta kalta dėl 5 sunkių nusikaltimų ir 1 apysunkio nusikaltimo padarymo bei nuteista galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu teismas, pasinaudodamas išimtinai jam tenkančia teise, nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad N. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vadovavosi išimtinai humaniškumo principu ir išskirtinę reikšmę suteikė nuteistosios asmenybę teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis. Vien tai, kad nuteistoji turi šeimą, anksčiau nėra teista ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų, teismo buvo pripažintos esminėmis sąlygomis, paneigiančiomis bet kokias abejones dėl paskirtos bausmės tikslų pasiekimo negalimumo atidedant jos vykdymą. Akivaizdu, kad teismo sprendimas dėl BK 75 straipsnio taikymo buvo paremtas ne teismų praktikoje suformuluota taisykle vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, bet su selektyviu bylos aplinkybių vertinimu.
    4. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir reikiamai neatsižvelgė į minėtų aplinkybių visumą, į aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika, o pasirinko iš esmės tik vieną kaltininko asmenybės vertinimo kriterijų. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje apibrėžta N. B. skirtina bausmė, jos padarytų nusikaltimų aplinkybės buvo vertinamos išimtinai sprendžiant klausimą dėl pastarajai skiriamos bausmės rūšies, bet ne dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumo. Teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei baudžiamuoju įstatymu, kriminalizuojančiu minėtus nusikaltimus, saugomų vertybių reikšmę.
    5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, be kitų aplinkybių, teismas privalo atsižvelgti ir į kėsinimosi dalyko vertingumą. Korupciniais nusikaltimais pažeisto kėsinimosi dalyko vertingumas tiesiogiai priklauso nuo kaltininko einamų pareigų svarbos: kuo aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje eina kaltininkai, tuo jie savo nusikalstamais veiksmais sukelia sunkesnių padarinių tiek valstybės tarnybai, tiek apskritai valstybės interesams. Šiuo atveju apkaltinamajame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, kad N. B. padarė 5 korupcinio pobūdžio sunkius nusikaltimus ir 1 apysunkį nusikaltimą, itin jautrioje, su teisingumo vykdymu susijusioje srityje, o būtent – įgyvendinant jai, kaip prokurorei, tenkančias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose įtvirtintas teises ir pareigas, ir suformavo nuomonę, kad, šiai prokurorei tarpininkaujant teismuose ir prokuratūroje, suinteresuoti asmenys gali už kyšius išvengti baudžiamosios atsakomybės arba nupirkti kitus neteisėtus prokurorų ir teismo procesinius sprendimus.
    6. Atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro vykdomos funkcijos – ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, valstybinio kaltinimo palaikymas, suponuoja jo, kaip nusikalstamos veikos subjekto, išskirtinumą. Vadinasi, pripažinus, kad pastarajam keliami aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jo padaryti nusikalstami veiksmai didina veikos pavojingumą ir taip padaroma daug didesnė žala. Didesnės žalos kriterijus sietinas su prokuratūros, kaip teisėsaugos institucijos, prestižo, autoriteto sumenkinimu, o tai lemia itin neigiamus, sunkiai pašalinamus padarinius valstybei, kuriais pakertamas pasitikėjimas ne tik valstybės institucijomis, bet ir pačia valstybe. Dėl šių aplinkybių Kauno apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė ir jų nepripažino reikšmingomis sprendžiant N. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.
    7. Prokuroras nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumo privalu vertinti ne tik teigiamas nuteistojo asmenybės savybes, bet ir kitus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, juos vertinti ne atskirai, bet kaip visumą. Kauno apygardos teismas teisingai konstatavo, jog N. B. visus jai inkriminuotus, atsitiktinumo požymiais nepasižyminčius nusikaltimus padarė per ilgą laiko tarpą, suvokdama pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėdama taip veikti, taip pat siekdama turtinės naudos, o tai suponavo žemas ir savanaudiškas nusikaltimų padarymo paskatas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad N. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, neigė savo kaltę, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti parodymus, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Šių duomenų kontekste negalima vienareikšmiškai teigti, jog nuteistoji padarė išvadas dėl neteisėtos veikos ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys bei laikysis įstatymų. Priešingai, šios baudžiamojo proceso metu nustatytos nuteistąją apibūdinančios aplinkybės sukelia pagrįstas abejones dėl jai paskirtos bausmės įgyvendinimo formos pagrįstumo, o teismo nustatytos nuteistosios asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos šiai abejonei pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-115-648/2016, Nr. 2K-396-746/2016).
    8. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas nuteistajai N. B. nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. nesant būtinam šios normos taikymo pagrindui, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
  1. Nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Š. pripažintas kaltu, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, kuriuo jis būtų išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
    1. Apeliantas teigia, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, iš nuosprendžio formuluočių matyti, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.
    2. Teismas nuosprendyje tiesiog nutylėjo dalį kaltinimui nepalankių svarbiausio ir esminio liudytojo A. A. parodymų ir jų nevertino, o nuosprendyje nurodė klaidingai (ir melagingai), jog A. A. parodymai buvo nuoseklūs ir vientisi. Dalį įrodymų (garso įrašus) apygardos teismas tiesiog atsisakė tirti ir jų net neišsireikalavo iš prokuratūros, tačiau jų turiniu grindė nuosprendžio išvadas, t. y. nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, kurių teismas ne tik netyrė posėdyje, bet ir fiziškai negalėjo jų tirti, nes jais nedisponavo.
    3. J. Š. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad jis bendravo su A. A. apie tarp jo ir kaimynės N. J. B. kilusį ginčą ir tarėsi dėl konkretaus rezultato – taikos susitarimo tarp jo ir kaimynės pasiekimo. 30 000 Lt A. A. buvo pažadėta kaip atlygis už galutinį rezultatą, t. y. taikos sutarties pasirašymą. Skundžiamame nuosprendyje J. Š. parodymai aprašyti labai paviršutiniškai, dalis parodymų, kuriuose atsispindi tikrasis J. Š. veikimo tikslas ir objektyvios aplinkybės, lėmusios jo veikimą, liko nutylėta, nors J. Š. parodymai teismui buvo pateikti raštu, tačiau teismas net nebandė aiškintis tikrųjų kaltinamojo asmens subjektyviųjų požymių – veikimo motyvo ir tikslo, o apsiribojo kaltinimo teksto perkėlimu į nuosprendį, ignoruodamas pareigą būti aktyviam ir nešališkam, siekti nustatyti objektyviąją tiesą.
    4. Teismas vadovavosi nuteistojo R. Z., liudytojų O. T. ir A. A., liudytojų N. J. B., D. L. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais, tačiau nevertino kitų byloje ištirtų įrodymų, kurie leistų atskleisti teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. tikrąjį J. Š. veikimo tikslą, motyvus ir tyčią. Pažymi, kad nagrinėjant bylos įrodymus akivaizdu, kad J. Š. bendravo tik su vieninteliu A. A., kitų asmenų jis net nepažinojo, todėl kokią informaciją A. A. perduoda O. T., o šis – R. Z., o šis – N. B. ir kokia informacija sugrįžta, J. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo užfiksuoti R. Z., N. B., O. T. pokalbiai dėl poveikio teisėjai R. K., tačiau šie įrodymai patvirtina ne J. Š., bet tik jų pačių atliktų faktinių veiksmų bei veikimo tikslą ir motyvus, jų subjektyvines ribas. Iš O. T. ir R. Z. parodymų matyti, kad jie su J. Š. nebuvo nė karto bendravę, nežinojo, koks yra jo pageidavimas ir valia, o apie civilinėje byloje siektiną rezultatą žinojo tik iš kitų asmenų jiems patekusios informacijos.
    5. Patikrinti O. T. parodymų teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės, nes 2016 m. kovo 10 d. posėdžio metu jis atsisakė duoti bet kokius parodymus ir atsakyti į klausimus, todėl minėto liudytojo parodymai teisme nebuvo ištirti ir taip buvo apribotos gynybos teisės. Pažymi, kad J. Š. ir jo gynėjas klausimų O. T. negalėjo užduoti jokioje proceso stadijoje, nes nebuvo organizuotas nė vienas proceso veiksmas, kuriame gynyba galėtų realizuoti šią teisę, o teismas į tai neatsižvelgė, vertindamas šio įrodymo šaltinio patikimumą ir tikrumą, nesiėmė jokių priemonių apribotoms gynybos teisėms kompensuoti.
    6. Apeliantas teigia, kad vien nustatytos O. T., R. Z., N. B. pastangos neįrodo, kad būtent tokių veiksmų pageidavo. Vertinant A. A., R. Z., O. T., N. B. veikimo apimtį ir jų subjektyvų įsivaizdavimą, ką jie darė, būtina įvertinti ir šių asmenų asmenybes, ir platesnį šios bylos kontekstą.
      1. A. A. jau buvo teistas už kyšininkavimą, todėl mano, kad, siekdamas pažadėto didelio honoraro ir sėkmės mokesčio už taikų ginčo išsprendimą, galėjo nuspręsti užsidirbti ir kitu būdu, nei pageidavo užsakovas. A. A. akistatos metu su J. Š. pripažino, kad jis suprato, jog N. J. B. advokatas G. B. su juo net nebendraus, nes jis „ne tokio lygio teisininkas“, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis apgaudinėjo J. Š. ir iš pradžių norėjo sau pasilikti visus 30 000 Lt, perduodamas užsakovui išgalvotą informaciją. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepaminėjo ir neįvertino, o deklaratyviai (ir klaidingai) teigė, jog A. A. parodymai „nekito, buvo vienodi ir nuoseklūs“.
      2. Vertinant visus A. A., O. T. ir R. Z. veiksmus akivaizdu, kad visa šių asmenų veikla ir buvo vien tik sukčiavimas, tarpusavio apgaudinėjimas ir tai matyti iš bylos įrodymų: A. A., O. T., R. Z., R. K. parodymų, telefoninių pokalbių įrašų, R. Z. veiksmų kituose epizoduose, t. y. apgaule, žadėdamas kyšininkauti, išviliojo ar bandė išvilioti ir pasisavinti pinigus iš J. R., L. E., R. R., Ž. C., I. Š., A. I., kurių neperdavė savo bendrininkams, o juos pasisavino ir išleido savo reikmėms. Todėl visi nustatyti O. T., R. Z., N. B. tarpusavio pokalbiai ir veiksmai neįrodo, kad jie šiuos veiksmus atliko apie tai žinant J. Š., atitinkamai J. Š. negali atsakyti už šių asmenų atliktus veiksmus.
    7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas esmines išvadas dėl J. Š. atliktų veiksmų padarė būtent iš liudytojo A. A. duotų parodymų, nes daugiau nė vienas kaltinamasis ar liudytojas, kurių parodymus citavo teismas, nebuvo bendravęs su J. Š. ir apie jo atliktus veiksmus nieko nežinojo. A. A., prokuroro sprendimu, buvo pašalintas iš kaltinamųjų sąrašo, ikiteisminis tyrimas atskirtas ir jis nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjant šią bylą, A. A. nebuvo apklaustas ir nedavė jokių parodymų, nes 2016 m. balandžio 28 d. posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, nepatvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl gynėjas neturėjo galimybių užduoti klausimų ir patikrinti jo parodymų patikimumo, išsiaiškinti esminių prieštaravimų ir jų pašalinti.
      1. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. buvo apklaustas iš viso penkis kartus ir du kartus dalyvavo akistatoje. Tačiau visi šie jo parodymai skiriasi dėl esminių aplinkybių. Apklaustas pirmus du kartus, A. A. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad J. Š. prašė jo, kaip teisininko, paslaugų, o apie nusikalstamą poveikį bylą nagrinėjusiai teisėjai iš viso nebuvo kalbama, tokius parodymus jis davė apklaustas prokuroro ir akistatos su O. T. metu. Tik praėjus 4 mėn. po pirmosios apklausos A. A. iš esmės pakeitė savo poziciją ir pradėjo aiškinti, kad neva J. Š. žinojo, kad teisėjai bus siūlomas kyšis, ir to pageidavo. Tačiau vėliau jo duoti parodymai yra prieštaringi, pvz., 2014 m. spalio 14 d. apklausos metu A. A. kategoriškai parodė, kad J. Š. jo niekada neprašė būti derybininku su N. J. B., o apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir akistatos su J. Š. metu pripažino, kad J. Š. prašė tarpininkauti, kad būtų pasirašyta taikos sutartis. Pažymi, kad tokių prieštaravimų A. A. parodymuose yra ir daugiau. Todėl teismo teiginys, kad A. A. parodymai nekito, buvo vienodi ir nuoseklūs, yra ne tik neteisingas, bet ir melagingas, tai yra sąmoningas bylos įrodymų iškraipymas. Lygiai toks pats sąmoningas bylos įrodymų iškraipymas yra ir teismo teiginys, jog A. A. nėra davęs parodymų, kad J. Š. pinigus skyrė jam už galimybę sudaryti taikos sutartį su N. J. B. ir D. L., nes tokie jo parodymai buvo duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir akistatos su J. Š. metu. Iš to matyti, kad A. A. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, kintantys, prieštaringi.
      2. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-23-976/2015, Nr. 2K-276-976/2015) praktiką dėl BPK 242 straipsnio 1 dalies, 271–292 straipsnių, 301 straipsnio 1 dalies ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (sprendimai Rosin v. Estonia, no. 26540/08, Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom no. 26766/05 and 22228/06, Emen v. Turquie no. 25585/02, V. Romanov v. Russia, no. 41461/02, EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai Al-Khawaja v. The United Kingdom, &147, Schatschaschwili v. Germany, &116, Labita and Contrada v. Italy no. 26772/95, no. 27143/95) praktiką dėl liudytojų parodymų vertinimo, turi būti padaryta išvada, jog nenuoseklūs, nuolat kitę, prieštaringi A. A. parodymai negali būti lemiamas įrodymų šaltinis sprendžiant J. Š. kaltės klausimą. Be to, A. A. nėra nešališkas liudytojas, kuris šiame procese neturėtų jokio savarankiško intereso, nes jis buvo įtariamasis ir būtent dėl savo duotų parodymų išvengė dalyvavimo šioje byloje kaip kaltinamasis, sutikęs bendradarbiauti su prokuroru, kuris leido procesą jo atžvilgiu užbaigti baudžiamuoju įsakymu.
      3. Apelianto manymu, kitose bylose priimti teismų sprendimai dėl A. A. ir O. T. neturi prejudicinės ir įrodomosios galios sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimus, nes šiose bylose teismas netyrė jokių įrodymų, viešumo, rungtyniškumo, lygiateisiškumo principais grįstas teismo procesas nevyko. Jokie įrodymai priimant baudžiamuosius įsakymus nebuvo tirti, kaip to reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl teismas pagal tokią supaprastintą procesinę formą negali nei patikrinti, nei įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrįstumo, o iš esmės remiasi paties kaltinamojo pozicija, jog jis sutinka būti nuteistas be įrodymų tyrimo. Šiuose supaprastintuose procesuose nebuvo suteikta galimybė savo pozicijos išsakyti pačiam J. Š., nes jis šiuose procesuose nebuvo proceso šalis, neturėjo jokių galimybių ir teisių gintis, dalyvauti įrodinėjimo procese, kuris ir nevyko.
      4. Ikiteisminių tyrimų atskyrimas, koks buvo atliktas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu dėl A. A. ir O. T., iš esmės yra ydingas ir apriboja tiek teismo galimybę išsamiai išnagrinėti bylą, tiek ir gynybos teises, bei vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių tiesiogiai ištaisyti šio esminio BPK pažeidimo, turėjo itin atidžiai tikrinti, ar atskirtuose tyrimuose duoti A. A. ir O. T. parodymai yra patikimi, nuoseklūs, nekintantys, analizuoti jų parodymų kitimo eigą ir galimas priežastis, ir pateikti įtikinamus, logiškus, bylos medžiaga pagrįstus argumentus dėl galimybės remtis šiais parodymais. Tačiau teismas taip nepasielgė, todėl padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
    8. Liudytojų N. J. B. ir D. L. parodymai, kad realiai su jais A. A. nebendravo, nei pagrindžia, nei paneigia kaltinimą J. Š.. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymus apie bendravimą su A. A. ir jo siekius įrodo 2014 m. birželio 19 d. kratų metu pas A. A., O. T. rastos civilinės bylos dokumentų kopijos, liudytojo G. G. parodymai apie A. A. vaidmenį civilinėje byloje, liudytojo A. I. parodymai, kad jis kelis kartus bendravo su A. A. ir perdavė jam dokumentus, taikos sutarties projektus, liudytojos J. Š. parodymai apie susitikimus su A. A. ir jo vaidmenį civilinėje byloje ieškant taikaus susitarimo, liudytojo R. Š. parodymai, jog A. A. buvo prašyta būti derybininku kaip nesusijusio asmens ir gal N.J. B. sutiks derėtis, liudytojo A. K. (A. K.) parodymai, kad J. Š. prašė rekomenduoti juristą, todėl jis supažindino su A. A., kuris turėjo padėti susitarti su kaimyne. Minėtų liudytojų parodymai ir į šią bylą pateikti dokumentai, jog teisiniai ginčai tarp J. Š. ir kaimynų su valstybės institucijomis vyko ilgą laiką ir jų metu buvo bandoma susitarti taikiai. Tačiau teismas nepateikė jokių motyvų, ar šių liudytojų parodymai patikimi, ar ne, ar jie įrodo kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes, ar ne, t. y. teismas jų nevertino ir vidinį įsitikinimą formavo juos ignoruodamas.
    9. Apeliantas nurodo, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui gynėjas pateikė prokurorui 2015 m. liepos 27 d. prašymą papildyti tyrimą ir išreikalauti J. Š., A. I. ir A. A. telefonų abonentų pokalbių išklotines už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d., iš kurių būtų galima nustatyti, ar 2013–2014 m. buvo kontaktai tarp J. Š. ir A. A., ar ne, taip pat ar jie buvo intensyvesni prieš paskelbiant sprendimą civilinėje byloje, ar nutrūko po sprendimo paskelbimo, ar tęsėsi ir toliau. Iš šių duomenų būtų galima objektyviai nustatyti, kurio iš šių asmenų parodymai yra teisingi. Be to, teismas nutylėjo ir nevertino šių aplinkybių.
    10. 2016 m. lapkričio 22 d. teisiamojo posėdžio metu J. Š. gynėjas prašė perklausyti kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotus R. Z. ir N. B., R. Z. ir O. T. pokalbius, kurie tiesiogiai susiję su šiuo epizodu, tačiau teismas protokoline nutartimi atsisakė patenkinti prašymą. Akivaizdu, jog teismas ir negalėjo įvykdyti minėto prašymo, kadangi kompaktinės plokštelės su garso įrašais teismui nebuvo pateiktos, nes yra paliktos saugoti Generalinėje prokuratūroje. Vadinasi, teismas ne tik tiesiogiai netyrė įrodymų, kaip to reikalaujama pagal BPK, bet ir neturėjo jokios galimybės to padaryti, todėl buvo pažeistos BPK 242 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
    11. Apelianto nuomone, toks pirmosios instancijos teismo vidinio įsitikinimo formavimas ir nuosprendžio surašymo būdas, kartais tiesiogiai nutylint įrodymams teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų nevertinant, savo išvadų pagrindimas išgalvotais ir melagingais teiginiais, prieštaraujančiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, sąmoningas faktinių aplinkybių iškraipymas vertinant esminio liudytojo parodymus, turi būti vertinamas kaip esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai, sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl netinkamai atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).
    12. Šiame apeliaciniame skunde nurodytas ne vienas atvejis, kai Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, padarė esminius įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarkos pažeidimus. Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir išimtinai vienpusiškai yra palankūs tik kaltinimo versijai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teisėjų kolegija, jau nagrinėdama bylą, buvo iš anksto nusistačiusi ir turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltės ir savo veiksmais bei motyvais tiesiog siekė realizuoti savo išankstinį nusistatymą, t. y. buvo subjektyviai šališka. Teismo šališkumas išaiškėjo susipažinus su nuosprendžio turiniu, todėl gynyba neturėjo pagrindo reikšti nušalinimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu.
    13. Teismo šališkumą ir neigiamą nusistatymą prieš kaltinamuosius rodo ir J. Š. nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis ir bausmės skyrimo motyvai, t. y. jų nebuvimas, todėl turi būti pripažinta, jog teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymi, kad teismo nustatytas baudos dydis neatitinka ir teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, t. y. skiriant bausmės rūšį – baudą – paprastai parenkamas baudos dydis, artimesnis numatytai minimaliai baudos ribai.
    14. Apeliantas taip pat išreiškė nuomonę, jog apeliacinio proceso metu turi būti atliktas įrodymų tyrimas, t. y. pagarsinti bylos dokumentai, kurie yra nutylėti skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, perklausyti kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuoti pokalbiai.
  1. Nuteistasis L. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį ir jam iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti, nes nėra nusikaltimo sudėties.
    1. Apeliantas su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes teismas neįvertino jo būsenos po nepagrįsto nuteisimo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, todėl jo pokalbiai su O. T. yra pateisinami ir suprantami ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
    2. Pažymi, kad byloje dėl jo paso ne kartą tiesiogiai bendravo su tyrėja M. P. ir prokurore I. K., bet joms neteikė neteisėtų pasiūlymų ir nieko nesiūlė dėl bylos nutraukimo, nors ir turėjo realias galimybes tai padaryti tiesiogiai. Minėtos liudytojos nebuvo apklaustos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nors jų parodymai patvirtintų jo diskretiškumą ir nusistatymą elgtis padoriai, nepažeisti įstatymų.
    3. Teismas neatsižvelgė ir į dar vieną labai svarbią aplinkybę, kad po advokato patarimo atsisakė bet kokių minčių mokėti ar ką nors daryti neteisėtai. 2014 m. spalio 13 d. akistatos metu tą patvirtino ir nuteistieji R. Z. ir O. T., parodydami, jog L. E. nei siūlė, nei davė pinigų. Tačiau vėliau duoti jų parodymai neatitinka tikrovės, nes tokių pinigų, apie kuriuos jie kalba, neturėjo. Tokį jų parodymų keitimą vertina kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasiekimą, bet ne jo kaltės įrodymą. Kaip savo nekaltumo rodiklį nurodo savo užsispyrimą, t. y. nors ikiteisminis tyrimas ir teismas tęsėsi ilgai, bet jis per tą laiką niekam taip ir nedavė pinigų.
    4. Apeliantas nesutinka ir su teismo paskirta bausme, kuri yra aiškiai per didelė, nes jis tik kelis kartus susitiko su O. T. ir R. Z., ieškodamas nusiraminimo ir užuojautos, ir už tai neturi būti nubaustas. Be to, pats teismas pripažino faktą, kad niekam pinigų nedavė ilgo proceso metu, toks jo sprendimas buvo po konsultacijos su advokatu, taip pat nevertino jo materialinės padėties, jog O. T. ir R. Z. nurodytų sumų negalėjo duoti ir jų nedavė.
    5. Nuteistasis įžvelgia jo bylą nagrinėjusio teisėjo R. A. šališkumą, nes šis teisėjas įtariamas prekyba poveikiu ar kokiu kitu panašiu nusikaltimu, todėl nuosprendis turi būti naikinamas, nes tai prieštarauja teisingumo vykdymo supratimui.
  2. Teismo posėdyje prokuroras prašė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro M. J. apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų J. Š. ir L. E. – atmesti, nuteistosios N. B. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistieji J. Š. ir L. E. bei jų gynėjai prašė šių nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti.

288. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos ir nuteistojo J. Š. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo L. E. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

29Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

309. Apeliantai J. Š. ir L. E. mano, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nuteistasis J. Š. teismo šališkumą sieja su, kaip jis mano, reikšmingų bylai aplinkybių ir įrodymų nutylėjimu teismo nuosprendyje bei teismo išvadų pagrindimu išgalvotais ir melagingais teiginiais, prieštaraujančiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Apeliantas nurodo, kad teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir išimtinai vienpusiškai palankūs tik kaltinimo versijai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teisėjų kolegija, jau nagrinėdama bylą, buvo iš anksto nusistačiusi ir turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltės bei savo veiksmais ir motyvais tiesiog siekė realizuoti savo išankstinį nusistatymą, t. y. buvo subjektyviai šališka. Teismo šališkumas išaiškėjo susipažinus su nuosprendžio turiniu, todėl nebuvo galimybės reikšti nušalinimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis L. E. teismo šališkumą sieja su tuo, kad kolegijos narys teisėjas R. A. pats kaltinamas prekyba poveikiu.

3110. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudedamųjų dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Remiantis objektyviuoju nešališkumo aspektu bendriausia prasme reikalaujama, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, Nr. 2K-198/2009, Nr. 2K-195/2010). Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvados, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015, Nr. 2K-333-511/2015, Nr. 2K-548-699/2015, Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-118-222/2017, Nr. 2K-12-511/2017). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą. Taigi įrodymų tyrimo rezultatų vertinimas, į kurį atkreipia dėmesį apeliantas J. Š. savo apeliaciniame skunde, negali būti siejamas su teismo šališkumu.

3211. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, o ir apeliantai skunduose nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjų asmeninį suinteresuotumą byla, taigi subjektyvus šališkumas nenustatytas. Siekiant konstatuoti objektyvų šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra.

3312. Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde pateikia savo įrodymų vertinimą ir jų interpretaciją, nurodo, kad BPK 20 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai susiję būtent su teisinančių ir kaltinančių įrodymų, kaip visumos, nevertinimu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatyme įtvirtinta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų prokuroras, gynėjas, kaltinamasis, nukentėjusysis ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-234/2014).

3413. Nuteistojo L. E. apeliaciniame skunde išsakyta nuomonė dėl galimo teisėjo R. A. šališkumo nepagrįsta jokiais argumentais, išskyrus bendro pobūdžio teiginius. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad teisėjas R. A. šiuo metu yra kaltinamas nusikalstama veika, susijusia su galima prekyba poveikiu kitoje administracinio nusižengimo ar baudžiamojoje byloje, nėra pagrindas abejoti jo nešališkumu šioje konkrečioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjo ne vienas teisėjas, o trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. A., D. Š. (kolegijos pirmininkės) ir A. R..

3514. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjų šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl nuteistųjų teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

36Dėl L. E. veikos kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį

3715. Skundžiamu nuosprendžiu L. E. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmenys, pasinaudodami savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jiems tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti kyšį. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji L. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

3816. Nuteistasis L. E., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, neigė taręsis dėl kyšio davimo, iškeldamas versiją, kad su O. T. ir R. Z. tik konsultavosi jam vykdomo ikiteisminio tyrimo klausimais. Nuteistasis L. E. parodė, kad jis pasakojo savo pažįstamam O. T. apie ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl jo (L. E.). O. T. supažindino jį su R. Z., kad pasikonsultuotų ikiteisminiame tyrime iškilusiais klausimais, jo patarimu iš tyrėjos gavo pasą išvykti. Kai byla buvo perduota į teismą, keletą kartų susitiko su R. Z. ir O. T., jiems perdavė susipažinti kaltinamąjį aktą, jie siūlė už pinigus pagalbą byloje, tačiau, pasitaręs su advokatu, jis pagalbos atsisakė. Jis (L. E.) neprašė R. Z. ir O. T., kad šie už atlygį paveiktų prokurorą ir bylą nagrinėjusį teisėją (t. 35, b. l. 144–148).

3916.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija, neigiant padarius nusikalstamą veiką, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo L. E. kaltę patvirtinantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės, padarius BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrįsta išsamiais ir nuosekliais R. Z. ir O. T. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais pokalbiais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą nuosprendį.

4016.2. Nuteistasis R. Z., apklaustas pirmosios instancijos teisme, prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. birželio mėnesį pas jį atvyko O. T. ir papasakojo, kad L. E. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam reikia pagalbos. Ikiteisminio tyrimo klausimu jis susitiko su prokuroru A. D., šis pasakė, kad byla bus perduota teismui, todėl R. Z. pasakė O. T., kad jei jis nori prokuroro palankumo, reikia sumokėti 3 000 Lt. Abu sutarė, kad jiems reikia kiekvienam po 1 000 Lt, todėl susitikimų su L. E. metu jam pasakė, kad reikia mokėti iš viso 5 000 Lt. L. E. atsakė, kad pinigų neturi ir jų nemokėjo (t. 35, b. l. 143–144). Kaltinamojo R. Z. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 12, b. l. 10–11, 69–72, 81–83), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl abejoti jais kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo.

4116.3. Nuteistojo R. Z. nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas O. T., kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2013 m. birželio mėnesį į jį kreipėsi pažįstamas L. E., kuris tuo metu buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą, ir prašė sužinoti, ar galima šią baudžiamąją bylą nutraukti už pinigus, t. y. paprašė surasti žmogų, kuris tarpininkautų nutraukiant jo baudžiamąją bylą, ir pažadėjo už šią paslaugą sumokėti. Jis (R. Z.) L. E. pasakė, kad pažįsta žmogų, kuris turi pažįstamųjų ekonominėje policijoje, prokuratūroje ir gali už pinigus tarpininkauti nutraukiant baudžiamąsias bylas. Dėl to 2013 m. birželio pradžioje jis kreipėsi į R. Z., kuris jam pažadėjo pasidomėti dėl L. E. bylos. 2013 m. birželio mėnesį susitikimo metu R. Z. jam pasakė, kad L. E. bylą prokuroras jau paruošęs siųsti į teismą, todėl su prašymu ją nutraukti yra kreiptasi per vėlai. Taip pat R. Z. pasakė, kad su juo apie L. E. bylą kalbėjęs prokuroras pasakė, jog jeigu L. E. nori, kad nagrinėjant bylą teisme „prokuroras ant jo nevažiuotų“, šiam prokurorui reikia perduoti 3 000 Lt. Taip pat šio susitikimo metu R. Z. jam pasiūlė iš L. E. iš viso „už darbą“ paimti 5 000 Lt, iš kurių po 1 000 Lt už tarpininkavimą liktų R. Z. ir O. T.. Kito susitikimo metu šią informaciją O. T. perdavė L. E., kuris sutiko už tai, kad prokuroras jam būtų „lojalus“ ir „ant jo teisme nevažiuotų“ – prašytų lengvesnės bausmės negu kitiems bendrininkams, perduoti 5 000 Lt. Šio susitikimo metu L. E. taip pat jam nurodė, kad dabar tokių pinigų neturi, ir paprašė, kad jis šį tiesiogiai supažindintų su tarpininku. Susitikimų su R. Z. metu L. E. sutiko jam sumokėti 5 000 litų, tačiau nurodė, kad laikinai tokių pinigų jis neturi. Tada R. Z. pasakė, kad kol L. E. jam neperduos 5 000 Lt, jis niekur neis ir su niekuo dėl jo bylos nesitars. Paskui L. E. nuo 2013 m. liepos pradžios iki pat 2014 m. sausio mėnesio su juo ir R. Z. susitikdavo Valstybės kontrolės kavinėje ir Vilniuje, Ukmergės plente, prie degalinės „( - )“, esančioje kavinėje. Šių susitikimų metu L. E. vis prašė R. Z., kad šis tarpininkautų, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama jo baudžiamoji byla dėl sukčiavimo prieš jį būtų nutraukta, tačiau R. Z. prašomų 5 000 litų už bylos nutraukimą neperdavė, teisindamasis, kad vis neturi tokių pinigų (t. 24, b. l. 62–63). Apklausiamas tiek pirmosios (t. 35, b. l. 24), tiek apeliacinės instancijų teismuose liudytojas O. T. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir prašė jais vadovautis.

4216.4. Tai, kad R. Z. ir O. T. davė teisingus parodymus apie L. E. nusikalstamą veiką, patvirtina 2014 m. vasario 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-15 garso ir vaizdo priemonėmis užfiksuoto O. T., L. E. ir R. Z. susitikimo vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolas, kurio turinys buvo tinkamai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Iš šiame protokole užfiksuotų O. T., L. E. ir R. Z. pokalbių matyti, kad 2013 m. liepos 9 d. vykusio pokalbio metu minėti asmenys tariasi dėl pinigų, kuriuos L. E. perduos R. Z., kad pastarasis juos perduotų prokuratūros atstovams už jų palaikymą baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinamas L. E.. Pokalbio metu R. Z. nuogąstauja, kad jei šią dieną su niekuo nekalbės ir niekam neveš pinigų, gali būti per vėlu. L. E. aiškina pašnekovams, kad šią savaitę pinigų dar neturės, tačiau patvirtina, kad kitą savaitę turės bent vieną tūkstantį litų ir juos tikrai duos pašnekovams, nepriklausomai nuo jų pasiekto rezultato. R. Z. paaiškina L. E., kad be pinigų su niekuo negali kalbėti. L. E. užtikrina R. Z., kad kitą savaitę eis su bent kokiais pinigais (t. 9, b. l. 22–40, 41–51). Fakto, kad šiame pokalbyje dalyvavo visi trys aptariami asmenys, neginčija nė vienas iš jų.

4316.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarto pokalbio turinys paneigia nuteistojo L. E. apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad šis pokalbis buvo nulemtas jo būsenos dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, t. y. kad jis tik siekė užuojautos ir supratimo. Tokia versija yra neįtikima, nelogiška ir prieštarauja teisėjų kolegijos aptartų pokalbių turiniui. Aptarti įrodymai patvirtina, kad L. E., aktyviai siekdamas, kad O. T. ir R. Z., pasinaudodami savo pažintimis, tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – prokurorus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jiems tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti kyšį.

4417. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad tyrėjos M. P. ir prokurorės I. K. parodymai, jeigu pastarosios būtų apklaustos teisme, įrodytų, jog nuteistasis L. E. joms pinigų už ikiteisminio tyrimo nutraukimą nesiūlė, vertina kaip visiškai deklaratyvius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog tyrėja M. P. ir prokurorė I. K. būtų dalyvavusios nuteistųjų R. Z., L. E. ir liudytojo O. T. susitikimuose, kuriuose buvo tariamasi dėl kyšio davimo. Todėl apelianto nurodytų asmenų parodymai niekaip nepaneigtų byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su L. E. kalte, nes jie neįrodytų ir nepaneigtų nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. neatitiktų sąsajumo reikalavimo.

4518. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Prekybos poveikiu nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti.

4618.1. Iš pirmiau aptartų nuteistojo ir liudytojų parodymų matyti, kad L. E. pinigų R. Z. ir O. T. iš tikrųjų neperdavė. Tačiau, kaip matyti iš 2013 m. liepos 9 d. vykusio pokalbio turinio, L. E. susitarė su minėtais asmenimis dėl pinigų perdavimo būtent už tai, kad jie, pasinaudodami savo pažintimis, paveiktų prokurorus. Antai R. Z. paklausus, ar šią dieną su niekuo nekalbėti, L. E. atsakė, kad šią savaitę pinigų neturi, turės ir perduos juos tik kitą savaitę. Vėliau L. E. patvirtino, kad net ir neigiamu atveju surinks tūkstantį litų. Klausdamas pirmiau minėtų asmenų, kam tiksliai bus skirti šie pinigai, nurodė, kad būtent jis duoda pinigus (t. 9, b. l. 22–40, 41–51).

4718.2 Taigi, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar L. E. perdavė pinigus, nes nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 226 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, t. y. nereikalauja padarinių, o nusikaltimas padaromas jau tuo momentu, kai pažadama duoti kyšį ar susitariama dėl jo davimo.

4819. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai L. E. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 226 straipsnio 1 dalyje.

49Dėl J. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį

5020. Skundžiamu nuosprendžiu J. Š. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti kyšį ir netiesiogiai bei tiesiogiai davė kyšį. Apeliantas savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis skunde dėstomu tiek faktiniu, tiek teisiniu aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visuma. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka.

5121. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5222. Anot apelianto J. Š., pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog visi byloje duoti A. A. parodymai yra nuoseklūs. Tokie teismo teiginiai, pasak apelianto, akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai, nes teismas be jokios priežasties skundžiamame nuosprendyje nenurodė A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. duotų parodymų ir jais nesivadovavo. Nors apeliantas J. Š. teigia, kad liudytojo A. A. 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. duoti parodymai yra nenuoseklūs, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti.

5322.1. A. A., apklaustas 2014 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. vasarą susipažino su J. Š., kuris papasakojo jam apie savo problemą, susijusią su statybomis Valakampiuose, taip pat jį supažindino su savo advokatu G. G.. 2013 m. rudenį J. Š. paprašė A. A., kad jis nagrinėjamoje byloje pasiektų rezultatą, t. y. kad darytų, ką nori, kad J. Š. priklausanti veranda (ir jos aplinka) nebūtų nugriauta. J. Š. kartojo, kad šiam tikslui pasiekti duos tiek pinigų, kiek reikia. A. A. parodė, kad J. Š. prašymą pasiekti teigiamą rezultatą dėl to, kad nebūtų nugriauti statiniai, suvokė kaip jo norą, kad jis (A. A.) veiktų visomis įmanomomis priemonėmis, t. y. tiek teisėtomis, tiek neteisėtomis. Dėl to kreipėsi į O. T., kuris turėjo pažįstamų teisininkų, valstybės tarnautojų. Susitikęs su juo, paprašė jo surasti žmogų, kuris ateityje galėtų padėti. Taip pat pasakė O. T., kad iš to bus galima uždirbti pinigų. Vėliau susitikus su O. T. pastarasis pasakė, kad pažįsta rimtą žmogų iš valstybės institucijos, kuris galėtų tuo užsiimti, ir patikino, kad „viskas bus gerai“, t. y. bus pasiektas toks bylos rezultatas, kokio reikia. Vėliau A. A. pradėjo klausinėti O. T., ką daro jo surastas žmogus, o jam konkrečiai neatsakius, užtikrino, kad už jo veiksmus tam žmogui bus atlyginta. Vėliau O. T. A. A. pasakė, kad jo žmogus reikalauja 30 000 Lt. A. A. parodė, kad suvokė, jog galimai vyksta nusikalstama veika, t. y. kad J. Š. prašo, kad A. A. atliktų ne tik teisėtus, bet ir neteisėtus veiksmus jo naudai (t. 28, b. l. 9–10).

5422.2. A. A., 2014 m. birželio 20 d. vykusios akistatos su O. T. metu išklausęs O. T. parodymus, iš dalies sutiko su šiais parodymais patikslindamas jų susitikimo ir pokalbio laiką bei O. T. surasto žmogaus reikalaujamą pinigų sumą. Taip pat parodė, kad 2013 m. rudenį neprašė O. T. paveikti teisėją R. K., o prašė išsiaiškinti, ar šią bylą galima kaip nors išspręsti ir laimėti (t. 28, b. l. 9–10).

5522.3. A. A. 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu visiškai patvirtino savo parodymus, duotus 2014 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad 2013 m. rudenį J. Š. jam perdavė 30 000 Lt, prašydamas, kad pagal galimybę A. A. surastų būdą teisme laimėti bylą dėl statybų, vykdomų ( - ). Perduodamas šiuos pinigus, J. Š. pasakė, kad jie skirti ne tik A. A. darbo užmokesčiui, bet ir kitoms jo nekonkretizuotoms išlaidoms, kurios atsiras vykdant šį J. Š. pavedimą. Atsakydamas į klausimą, kodėl kreipėsi būtent į O. T., parodė, kad į O. T. kreipėsi prašydamas padėti J. Š. bylose, žinodamas, jog O. T. turi daug pažįstamų teisininkų, dirbančių valstybės tarnyboje.

5622.4. A. A. 2014 m. spalio 2 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. vasaros pabaigoje J. Š. jam pasiūlė 30 000 Lt, kad jis (A. A.) juos panaudotų laimėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamą civilinę bylą (joje dalyvaujantys asmenys yra J. Š., N. J. B., Valstybinė statybų inspekcija) dėl nelegalių statinių nugriovimo. Tokią pinigų sumą pasiūlė pats J. Š., taip pat jis sakė, kad nurodyta suma, jei A. A. pavyks „išspręsti“ šią civilinę bylą jo naudai, yra ne galutinė ir, jeigu prireiks daugiau pinigų „bylai sutvarkyti“, jis jų dar duos. Taip pat parodė, kad J. Š. posakį „bylos sutvarkymą“ suprato kaip pasakymą, kad už tai, jog teisėja R. K. išspręs civilinę bylą jo naudai, A. A. arba tiesiogiai šiai teisėjai arba per trečiuosius asmenis gali duoti kyšį. J. Š. A. A. pasakė, kad 30 000 Lt yra skirti ne jam – jis galintis pasilikti 10–15 procentų šios sumos, o visa kita šios sumos dalis, ne mažesnė kaip 25 000 Lt, yra skirta arba teisėjai R. K., arba kitiems asmenims, kurie turi „priėjimą“ prie šios teisėjos ir gali jai perduoti pinigus (t. 28, b. l. 24–27).

5722.5. A. A. 2014 m. spalio 14 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad pirmą kartą su J. Š. buvo susitikęs 2013 m. vasarą, liepos mėnesį. J. Š. jam papasakojo apie vykstančius teisminius procesus su kaimyne N. J. B. dėl statybų, vykdomų ( - ). Šiame pirmame susitikime taip pat dalyvavo J. Š. advokatas G. G., kuris A. A. bendrais bruožais pristatė teisinę J. Š. bylų situaciją. Pirmojo susitikimo metu J. Š. neprašė jo (A. A.) atlikti jokių neteisėtų veiksmų. Antrasis susitikimas su J. Š. įvyko 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Šio susitikimo metu J. Š. buvo vienas ir apie teisinius dalykus nekalbėjo, o kreipėsi į A. A. dėl to, kad jis neoficialiais būdais „sutvarkytų“ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamą civilinę bylą dėl savavališkų J. Š. statybų, vykdomų ( - ). J. Š. pavartotą posakį „bylos sutvarkymas“ A. A. suprato kaip pasakymą, kad už tai, jog teisėja R. K. aptariamą bylą išspręstų jo (J. Š.) naudai, jis (A. A.) tiesiogiai minėtai teisėjai arba per trečiuosius asmenis gali paduoti jam kaip kyšį perduotus pinigus, arba pinigus pasilikti sau, o teisėją paveikti kitais būdais. Be to, A. A. parodė, kad J. Š. jo niekada neprašė tarpininkauti pasiekiant taikos sutartį su jo kaimyne N. J. B.. J. Š. A. A. suformulavo aiškų pavedimą – už 30 000 Lt kyšį laimėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamą civilinę bylą (joje dalyvaujantys asmenys yra J. Š., N. J. B., Valstybinė statybų inspekcija) dėl nelegalių statinių, esančių ( - ), nugriovimo (t. 28, b. l. 39–41).

5822.6. A. A. 2014 m. lapkričio 25 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (t. 28, b. l. 51).

5922.7. A. A., 2014 m. lapkričio 28 d.–2014 m. gruodžio 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, visiškai pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad J. Š. 2013 m. vasaros pabaigoje–rudens pradžioje biuro, esančio ( - ), patalpose jam pasiūlė 30 000 Lt už tai, kad padėtų jam (J. Š.) laimėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamą civilinę bylą (joje dalyvaujantys asmenys yra J. Š., N.J. B., Valstybinė statybų inspekcija) dėl nelegalios verandos, esančios ( - ), nugriovimo. Jam paaiškinus, kad teisiniais būdais jis J. Š. padėti laimėti šios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamos civilinės bylos negali, J. Š. jo paprašė surasti žmonių, kurie galėtų padėti laimėti šią bylą – ją „sutvarkyti“ ir kitais neoficialiais būdais, nes šią civilinę bylą jam reikia laimėti „bet kokia kaina“. Pradžioje neoficialų būdą, kaip laimėti šią bylą, J. Š. paliko spręsti jo nuožiūra: už jo duotus pinigus buvo galima sumokėti kitam advokatui, pasilikti sau arba sumokėti teisėjai kaip kyšį. 2013 m. rugsėjo mėnesį, vykdydamas J. Š. prašymą, A. A. kreipėsi į savo pažįstamą O. T., kuris yra ilgai dirbęs policijoje ir turi daug bei įvairių pažinčių įvairiose teisėsaugos institucijose. UAB ,, ( - )“, esančios ( - ) ir šio pastato pirmame aukšte esančioje kavinėje „( - )“ vykusių susitikimų metu O. T. perdavė apie šią civilinę bylą viską, ką žinojo iš J. Š., taip pat šiam perdavė dalį iš J. Š. gautų šios bylos procesinių dokumentų kopijų ir pasakė, kad už tai bus atlyginta. Po kurio laiko pastato, esančio ( - ), kavinėje „( - )“ O. T. jam perdavė, jog surado žmogų, valstybės tarnautoją, kuris gali padėti teisėjos R. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje J. Š. laimėti. O. T. iš karto jam nurodė, šis „jo žmogus“ pats bylos nespręs, o ieškos kitų žmonių, kurie „galėtų prieiti“ prie J. Š. civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos R. K. ir su ja susitarti dėl J. Š. palankaus sprendimo priėmimo. Taip pat O. T. pasakė, kad jo perduoti pinigai bus kaip atlygis už šio „jo žmogaus“ tarpininkavimą – priėjimą ir susitarimą su J. Š. bylą nagrinėjančia teisėja R. K.. Iš viso to suprato, kad šią bylą O. T. bandys spręsti ne teisiniu būdu, ir tam, kad būtų priimtas J. Š. palankus sprendimas, bus panaudojami pinigai. Iš karto po to jis (A. A.) 2013 metų rudenį, rugsėjo mėnesį, biure, esančiame ( - ), vykusio susitikimo metu pasakė J. Š., kad surado žmogų, kuris „sutvarkys“ teisėjos R. K. nagrinėjamą jo civilinę bylą ir padarys taip, kad šioje byloje būtų priimtas jam palankus sprendimas. Taip pat pasakė, kad tam žmogui „už darbą“ reikia pinigų. J. Š. labai domėjosi, kaip bus išspręsta ši civilinė byla – prašė detaliai nurodyti, kokie veiksmai bus atlikti, nurodyti asmenis, kurie turėjo susitarti su teisėja R. K., kad ji priimtų jam palankų sprendimą, paaiškinti, kaip bus susitarta su teisėja R. K., ir klausė, ar už sprendimą teisėjai R. K. bus perduoti pinigai. Atsakydamas į J. Š. klausimus, jam pasakė, kad visa tai bus daroma ne teisiniu būdu – sprendimą bandant nupirkti už pinigus. Taip pat pasakė ir tai, kad visų smulkmenų, kaip visa tai vyks, nurodyti negali, nes ir pats to dar nežino, todėl visas bylos sutvarkymo detales jam nurodys vėliau. J. Š. primygtinai pareikalavo, kad jį informuotų, kada ir kokie veiksmai bus atliekami šioje jo civilinėje byloje. Tada J. Š. paprašė, kad jis perduotų pažadėtus „bylai išspręsti“ 30 000 Lt. J. Š. sutiko jam perduoti 30 000 Lt. Šiuos pinigus J. Š. jam perdavė per savo darbuotoją A. I.. Pinigų perdavimas vyko 2013 metų rudenį, rugsėjo mėnesį, po poros dienų po šio susitikimo su J. Š.. A. I. pats jam paskambino, pasakė, kad yra nuo J. Š., ir paskyrė susitikimą prie „( - )“ prekybos centro, ( - ). Voką, kuriame buvo 30 000 Lt, jam A. I. perdavė raudonos spalvos džipo, kuriuo atvažiavo, salone. A. I. paprašė prie jo perskaičiuoti pinigus, kad paskui nebūtų pretenzijų. Todėl A. I. automobilio salone perskaičiavo jo voke paduotus pinigus. Ten buvo lygiai 30 000 Lt. Iš J. Š. per A. I. gautus 30 000 Lt teisėjos R. K. nagrinėjamai J. Š. „bylai sutvarkyti“ pas save laikė apie porą savaičių, nuo 2013 m. rugsėjo pirmos pusės iki 2013 m. rugsėjo pabaigos–spalio pradžios. Per tą laiką O. T. į jo paklausimus, kokius veiksmus atliko jam nežinomas „jo žmogus“, ieškodamas „priėjimo“ prie J. Š. civilinę bylą nagrinėjančios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K., nieko konkretaus nepasakė. Praėjus šiam laikui, 2013 m. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje jam paskambino J. Š. ir pasakė, kad jam labai reikalingi pinigai, todėl paprašė šiuos pinigus grąžinti. Po šio J. Š. skambučio tą pačią ar kitą dieną susiskambino su A. I. ir susitarė susitikti Vilniuje, prie Žirmūnuose esančios „( - )“ parduotuvės. Prieš tai perduotus pinigus A. I. perdavė tame pačiame voke jo raudonos spalvos džipo salone. Perduotus pinigus A. I. prie jo perskaičiavo, patvirtino, kad neturi pretenzijų, – ten buvo 30 000 Lt. Po kurio laiko, 2013 m. spalio mėnesio pirmoje pusėje, tiksliau datų nepamena, kavinėje „( - )“, esančioje ( - ), O. T. perdavė, jog „jo žmogus“ jau surado „priėjimą“ prie teisėjos R. K. ir jau „gali sutvarkyti“ jos nagrinėjamą J. Š. civilinę bylą. Taip pat O. T. sakė, kad jo žmogus turi kontaktą su teisėja R. K. ir su ja tariasi, kaip ir ką reikia padaryti šioje byloje, kad ją J. Š. laimėtų. Paskui, 2013 m. spalį, paskambino J. Š. ir paklausė, ar jam dar reikalinga pagalba dėl jo civilinės bylos. J. Š. pasakė, kad niekas nesikeičia, ir su juo susitarė susitikti tą patį savaitgalį, šeštadienį ar sekmadienį, dienos metu ( - ), esančioje „( - )“ picerijoje. 2013 m. spalio mėnesį, sutartu laiku, ( - ), esančioje „( - )“ picerijoje susitiko su J. Š.. Pietų metu J. Š. perdavė viską, ką prieš tai dėl jo bylos jam pasakė O. T., – nurodė, kad „rastas priėjimas prie teisėjos R. K.“ ir su ja tariamasi dėl jo bylos sutvarkymo. J. Š. klausė, kokius veiksmus tas jo žmogus su teisėja R. K. atlieka ir atliks ateityje. Norėdamas gauti pinigus, J. Š. aiškiai ir be užuominų nurodė, kad „jo žmogus“ per pažįstamus valstybės tarnautojus kalbasi su teisėja R. K. ir jau suderino su šia teisėja, jog ji už jai perduotus pinigus civilinę bylą dėl neteisėtų statybų išspręs J. Š. naudai. Taip pat J. Š. pasakė, kad galutinė suma „su procentais už darbą“ yra 10–15 procentų teisėjai perduotinos pinigų sumos ir „plius minus“ sudarys apie 30 000 Lt. Taip pat J. Š. klausinėjant pasakė, kad su savo žmogumi už tarpininkavimą dalysis iš 30 000 Lt išskaitytais 10–15 procentų. Jo apskaičiavimu, tai sudarė apie 4 000–5 000 Lt. Jis taip pat J. Š. nurodė, kad kitus pinigus, t. y. 25 000–26 000 Lt, „jo žmogus“ perduos teisėjai R. K.. Šiais paaiškinimais J. Š. buvo labai patenkintas, todėl „Pomodoro“ picerijoje jam grąžino tą patį voką su pinigais. Šiuos pinigus prie jo perskaičiavo – iš viso J. Š. jam davė 30 000 Lt. Maždaug tuo pačiu metu, 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais, kavinėje „( - )“, esančioje ( - ), jis susitikinėjo su O. T.. Šis jam pasakė, kad „jo žmogus“ už tai, kad su teisėja R. K. sutars, jog ji J. Š. byloje priimtų šiam palankų sprendimą, paprašė 7 000 Eur. O. T. sakė, kad „jo žmogus“ šių pinigų prašo avansu, iki sprendimo byloje priėmimo. Tokia suma jam buvo didelė, bijojo, kad nesėkmės atveju tuos pinigus J. Š. grąžinti reikės jam. Todėl O. T. tiesiai klausė, kas už prašomus perduoti 7 000 eurų J. Š. civilinėje byloje jau yra ar bus padaryta, t. y. kaip ketinama laimėti J. Š. civilinę bylą ir ar šie pinigai bus panaudoti juos perduodant tiesiogiai teisėjai R. K., ar jie bus sumokėti už kitokio poveikio šiai teisėjai veiksmus. O. T. pasakė, kad jo žmogus, kuris kalbasi su teisėja R. K., jam perdavė, kad „viskas bus gerai“. Tai jo netenkino, todėl O. T. pasakė, kad iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje jo prašomų 7 000 Eur neperduos, nes jam reikia konkretumo. Tai pasakęs, su O. T. stipriai susipyko. Tuo pačiu metu jam nuolat skambindavo J. Š. ir klausinėjo, kas daroma jo civilinėje byloje ir koks bus rezultatas. Todėl nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2013 m. gruodžio pradžios jis du kartus buvo susitikęs su J. Š.. Šis teiravosi, kokius veiksmus „jo žmogus“ atlieka teisėjos R. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jis ramino J. Š., kad „jo žmogus“ daro viską, kad byloje viskas būtų gerai. Be to, J. Š. paklausus, kodėl 2013 m. gruodžio mėnesio viduryje buvo atidėtas posėdis šioje byloje, jam pasakė, kad tai padaryta dėl to, jog teisėja R. K. norėjo pasilikti sau laiko surašyti labai motyvuotą jam palankų sprendimą. 2014 m. sausio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K. priėmė sprendimą, kuriuo šią civilinę bylą išsprendė ne J. Š. naudai. Tada su juo susisiekė J. Š. ir pareikalavo grąžinti pinigus. 30 000 Lt J. Š. jis grąžino 2014 m. sausio pradžioje jo biure, esančiame ( - ) (t. 28, b. l. 53–60).

6022.8. A. A. 2014 m. gruodžio 1 d. vykusios akistatos su J. Š. metu parodė, kad su J. Š. susipažino 2013 m. vasaros antroje pusėje. J. Š. jam (A. A.) papasakojo, kad turi problemų su nekilnojamuoju turtu Valakampiuose ir prašė panagrinėti šią situaciją ir duoti savo, kaip teisininko, išvadą. Paskui atsirado kalba, kad bylą, nagrinėjamą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K., būtinai reikia laimėti ir J. Š. paprašė surasti galimybių, kaip laimėti minėtą bylą, ir už tai pažadėjo atlygį. Paskui A. A. surado žmogų, kuris padės laimėti bylą, apie tai pranešė J. Š. ir jis nurodė tęsti bendravimą su šiuo žmogumi. A. A. taip pat parodė, kad J. Š. neprašė jo duoti kyšio teisėjai R. K., neprašė daryti konkrečių neteisėtų veiksmų – jam rūpėjo laimėti aptariamą bylą, o kokiais būdais tai padaryti, buvo A. A. reikalas. Už bylos išsprendimą J. Š. naudai A. A. paprašė 30 000 Lt, kuriuos J. Š. jam perdavė 2013 m. rudenį. Po poros savaičių šie pinigai J. Š. buvo grąžinti. Vėliau sužinojęs, kad yra tiesioginis „priėjimas“ prie teisėjos R. K., A. A. apie tai informavo J. Š. ir pažadėjo padaryti tai, kas susitarta. Jis A. A. perdavė 30 000 Lt. A. A. J. Š. pasakė, kad šie pinigai bus perduoti žmonėms, kurie „sutvarkys“ teisėjos R. K. nagrinėjamą bylą ir joje priims J. Š. palankų sprendimą. Paskui A. A. ir J. Š. dar kelis kartus buvo susitikę. Susitikimų metu J. Š. klausinėjo, kas vyksta byloje, kokių veiksmų imamasi. A. A. jį užtikrindavo, kad byloje viskas bus gerai (t. 28, b. l. 62–65).

6122.9. A. A. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

6222.10. Įvertinusi visų pirmiau aptartų parodymų turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. A. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, jis vienose ikiteisminio tyrimo apklausose išsamiau ir tiksliau apibūdino konkrečius nuteistojo J. Š. jam duotus nurodymus dėl aptariamos civilinės bylos laimėjimo, tačiau tam galėjo turėti reikšmės įvairūs veiksniai: užduodamų klausimų, detalizuojant parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laikotarpis, A. A. psichologinė būsena ir kt. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl esminių aplinkybių išliko nuoseklūs ir vienodi. Matyti, kad visose apklausose A. A. parodė, kad J. Š. į jį kreipėsi būtent dėl to, kad laimėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėtą civilinę bylą dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo. Dar pirmosios apklausos, vykusios 2014 m. birželio 19 d., metu A. A. parodė, kad J. Š., kreipdamasis į jį, nurodė daryti viską, kad būtų pasiektas rezultatas, t. y. kad neteisėtai pastatyti statiniai nebūtų nugriauti. Tokį J. Š. pavedimą A. A. suprato kaip prašymą veikti tiek teisėtomis, tiek neteisėtomis priemonėmis. 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu A. A. taip pat parodė, kad 2013 m. rudenį J. Š. jam perdavė 30 000 Lt, prašydamas, kad pagal galimybę A. A. surastų būdą teisme laimėti aptariamą bylą. 2014 m. spalio 2 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu A. A. parodė, kad J. Š. jam pasiūlė 30 000 Lt tam, kad jei teisėja R. K. išspręs civilinę bylą jo naudai, A. A. arba tiesiogiai šiai teisėjai, arba per trečiuosius asmenis duotų kyšį. 2014 m. spalio 14 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu A. A. parodė, kad J. Š. kreipėsi į A. A. dėl to, kad jis neoficialiais būdais „sutvarkytų“ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamą civilinę bylą dėl savavališkų J. Š. statybų. Šių parodymų turinys, kaip ir vėliau A. A. duoti parodymai, patvirtina išvadą, kad J. Š. kreipėsi į A. A. dėl siekio laimėti bylą neoficialiu būdu. Tuo labiau kad pirmiau aptarti A. A. parodymai nepatvirtina nuteistojo J. Š. keliamos versijos, jog dėl pagalbos civilinėje byloje jis (J. Š.) buvo neteisingai suprastas. Iš A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, turinio matyti, kad iš karto po to, kai A. A. susisiekė su O. T. ir gavo informaciją, jog neva galima susitarti su teisėja R. K. dėl galutinio rezultato civilinėje byloje, šią informaciją iš karto perdavė J. Š.. Dėl to galima daryti vienareikšmę išvadą, kad nuteistasis J. Š. žinojo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamą civilinę bylą (joje dalyvaujantys asmenys yra J. Š., N.J. B., Valstybinė statybų inspekcija) dėl nelegalios verandos, esančios ( - ), nugriovimo bus siekiama laimėti neteisėtu būdu ir tokiems veiksmams pritarė. Vien tai, kad A. A. pirminiuose savo parodymuose neįvardijo, kaip tiksliai ir kokiu būdu panaudoti perduotus pinigus jam nurodė J. Š., nedaro šių parodymų prieštaringų ir nenuoseklių.

6322.11. Nepaisant to, siekiant išsiaiškinti liudytojo A. A. proceso metu duotų parodymų patikimumą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas liudytojas A. A.. A. A. parodė, kad J. Š. kreipėsi į jį, prašydamas surasti galimybę pasikonsultuoti ir išsiaiškinti, kas ne taip Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamoje byloje dėl jo neteisėtai pastatytų statinių, gal jis ne taip rašo, ne ten kreipiasi, gal reikia ką nors daryti kitaip, tačiau jis neprašė duoti teisėjai R. K. kyšio. Pokalbių su J. Š. metu nebuvo kalbėta, kad teisėjai R. K. reikia daryti poveikį. A. A. taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. prekybos poveikiu, padarymo dėl to, kad norėjo, jog jam byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, taip pat tą padaryti jį spaudė ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras J. L.. Be to, tik dėl savo asmeninių savybių, vykdydamas J. Š. prašymą surasti būdą, kaip laimėti bylą, šiam prašymui įvykdyti pasirinko netinkamą būdą, dėl to ir buvo nuteistas.

6422.12. Taigi matyti, kad teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme A. A. iš esmės laikėsi tos pačios pozicijos, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, tačiau skirtingai, nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nebuvo nė vieno pokalbio su J. Š., kuriame būtų kalbama apie kyšio davimą teisėjai R. K..

6522.13. Tačiau tokiais A. A. parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo vadovautis, nes šiuos jo parodymus paneigia skundžiamame nuosprendyje išdėstyta ir įvertinta įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia A. A. parodymų kaita susijusi su proceso metu nuteistojo J. Š. teikiamomis versijomis, siekiant savo parodymus derinti su pastarojo parodymais. Be to, net ir duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, A. A. nepatvirtino nuteistojo J. Š. argumentų, kad pastarojo duoti A. A. pinigai buvo skirti siekiant sudaryti taikos sutartį su N. J. B. aptariamoje civilinėje byloje.

6622.14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo teisėjui A. A. duotais paaiškinimais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, kurie šioje nutartyje analizuojami toliau, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus ir apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013 ir kt.). Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad negalima vadovautis skundžiamame nuosprendyje išdėstytais A. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra nenuoseklūs.

6723. Be apeliacinio skundo argumento, kad liudytojo A. A. parodymai yra nenuoseklūs, apeliantas taip pat nurodo, kad apygardos teismas jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką nepagrįstai išskirtinai grindė tik šio liudytojo parodymais. Tačiau tokie apelianto teiginiai taip pat prieštarauja bylos medžiagai. Apygardos teismo išvados dėl J. Š. kaltės dėl prekybos poveikiu pagrįstos šiais įrodymais: nuteistojo R. Z., liudytojų O. T., A. A., N.J. B. ir D. L. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, darant vaizdo ir garso įrašus, protokolų duomenimis, kita bylos rašytine medžiaga. Aptarti įrodymai sąsajumo ir leistinumo aspektais teisėjų kolegijai abejonių nekelia, jie patikimi, gauti teisėtais būdais. Teisėjų kolegijos nuomone, šių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, pakanka daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą dėl J. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos parodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

6823.1. Nuteistasis R. Z. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį susitiko O. T., šis pasakojo apie J. Š. civilinę bylą, kurią nagrinėja teisėja R. K.. Paprašė tarpininkauti paveikiant sprendimą civilinėje byloje, nurodė, kad už tai bylos dalyvis pasiruošęs sumokėti 7 000 Eur. Pažadėjęs pasiteirauti, susitiko su N. B., jai papasakojo apie bylą, ši pasakė, kad pažįsta R. K., pažadėjo su ja pakalbėti. Jis (R. Z.) apie tai, kad gali padėti, informavo O. T.. Po poros mėnesių susitiko su N. B., ji pasakė, kad prašymas bus patenkintas ir reikia sumokėti 1 500 Eur. Tuomet apie tai jis pasakė O. T., įvardijo 2 000 Eur sumą: 500 Eur norėjo pasilikti sau, 1 500 Eur norėjo perduoti N. B.. O. T. nurodė, kad pinigus sumokės, kai bus priimtas teigiamas sprendimas. Tačiau teigiamas sprendimas nebuvo priimtas ir pinigų negavo (t. 35, b. l. 168–169). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis R. Z. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir pirmosios instancijos teisme (t. 12, b. l. 98–100, 114), todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo.

6923.2. Nuteistojo R. Z. nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas O. T., kuris pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje–rugsėjo pradžioje į jį kreipėsi bendrapartietis Liberalų ir centro sąjungoje A. A.. Jis papasakojo apie J. Š. teisminius procesus dėl neteisėtų statybų ir vieną konkrečią J. Š. civilinę bylą, kurią nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K.. A. A. jam perdavė, kad J. Š. prašė padaryti taip, jog šią civilinę bylą nagrinėjanti teisėja R. K. priimtų šiam palankų sprendimą ir negriautų jo statybų, sakė, kad už tai yra pasiruošęs sumokėti pinigų. A. A. jam tiesiogiai pasakė, kad J. Š. už palankaus sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimą jam pažadėjęs duoti arba jau yra davęs 30 000 litų. A. A. jo klausė, ar jis neturi pažįstamų, kurie turi galimybę „prieiti“ prie šią J. Š. civilinę bylą nagrinėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K., jai pasiūlyti pinigų ir su ja susitarti, kad ji už pinigus šioje civilinėje byloje priimtų J. Š. palankų sprendimą ir pripažintų šias statybas teisėtomis. A. A. jis pasakė, kad pažįsta vieną žmogų, kuris turi daug pažinčių teisėsaugoje ir kuris gali tuo klausimu padėti. Tada A. A. jam perdavė civilinės bylos numerį, J. Š. civilinio ieškinio nuorašą, kitus šios civilinės bylos dokumentus. Visi A. A. perduoti J. Š. civilinės bylos dokumentai buvo rasti pas jį kratos metu. Taip pat A. A. jam pasakė, kad J. Š. pinigus perduos tik tada, kai teisme bus priimtas šiam palankus sprendimas. Dėl J. Š. bylos jis kreipėsi į R. Z., nes žinojo, jog šis turi pažinčių teismuose, verčiasi tarpininkavimu ir už pinigus žada padaryti, kad konkrečioje byloje būtų priimtas prašomas palankus sprendimas. R. Z. perdavė, kad už palankaus J. Š. sprendimo priėmimą šioje civilinėje byloje yra siūlomi pinigai. R. Z. nurodė, kad jis pasidomės, ar galima ką nors padaryti šioje byloje, ir išaiškins, ar jo žmonės turi „priėjimą“ prie teisėjos R. K., ir tik tai išsiaiškinęs pasakys, kiek pageidaujamas sprendimas šioje civilinėje byloje gali kainuoti. 2013 metų spalio mėnesį Valstybės kontrolės kavinėje vykusio susitikimo metu R. Z. jam perdavė, kad yra galimybė padaryti taip, kad ieškinys būtų išspręstas J. Š. naudai, sakė, kad „turi žmonių“, kurie „prieis“ prie teisėjos R. K.. R. Z. jam pasakė, kad už tai, jog teisėja R. K. priimtų šioje byloje J. Š. palankų sprendimą, reikia jam perduoti 7 000 eurų. R. Z. iš karto pasakė, kad „žmogus“ už tokį sprendimą sutiktų mokėti 7 000 eurų, bet tik po to, kai šioje civilinėje byloje bus priimtas J. Š. palankus sprendimas. Paskui, 2013 m. spalio mėnesį, jis A. A. perdavė, kad yra suradęs žmogų, kuris „turi priėjimą“ prie teisėjos R. K. ir kuris sutiko už 7 000 eurų susitarti su šia teisėja dėl prašomų palankių J. Š. sprendimų priėmimo civilinėje byloje. 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais, kelis kartus ( - ), jis klausė R. Z., kokius veiksmus šis atliko teisėjos R. K. nagrinėjamoje J. Š. civilinėje byloje. R. Z. pasakė, kad jo žmonės su teisėja R. K. „dirba“ ir viskas šioje byloje „bus gerai“. Tai jis perdavė A. A.. Nuo 2013 m. lapkričio antros pusės–2013 m. gruodžio pradžios A. A. pradėjo jo klausinėti, ar „jo žmogus“ jau susitarė su teisėja R. K. dėl J. Š. palankaus sprendimo priėmimo, sakė, kad dėl to jį spaudžia J. Š., nes šioje civilinėje byloje 2013 m. gruodžio viduryje teisėja R. K. suplanavusi skelbti sprendimą. A. A. reikalaujant, jis nuo 2013 m. lapkričio antros pusės pradėjo reikalauti R. Z. atsiskaityti, kas atlikta susitariant su teisėja R. K. dėl šios civilinės bylos. R. Z. jam nieko konkretaus nepasakė, tik garantavo, jog „visas toje byloje bus gerai“. Vėliau, 2013 m. gruodžio viduryje, R. Z. jam telefonu arba susitikimo Valstybės kontrolės kavinėje metu perdavė, kad teisėja R. K. sprendimo priėmimą J. Š. civilinėje byloje perkėlė į 2014 m. sausio pradžią. Taip pat jis nurodė, kad per „savo žmones“ suderino, jog tada Vilniaus apylinkės teismo teisėja R. K. priims J. Š. palankų sprendimą civilinėje byloje, o „jo žmonės“ nurodė, kad reikia avansu teisėjai R. K. perduoti 2 000 eurų. R. Z. minėjo, kad šių pinigų avansu reikia „žmonėms prokuratūroje“. Šį R. Z. prašymą dėl 2 000 eurų avanso jis perdavė A. A.. Šis prašomą pinigų dalį mokėti atsisakė, pasakė, kad pinigus sumokės tik po to, kai teisėja R. K. priims palankų J. Š. sprendimą šioje civilinėje byloje. Tačiau 2014 m. sausio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K. civilinėje byloje priėmė nepalankų J. Š. sprendimą, todėl jokių pinigų iš A. A. jis negavo (t. 24, b. l. 64–65).

7023.2.1. Nors apeliantas teigia, kad patikrinti O. T. parodymų teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės, nes 2016 m. kovo 10 d. posėdžio metu liudytojas atsisakė duoti parodymus ir taip buvo pažeistos gynybos teisės, tačiau su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojo O. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti. Apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme (t. 35, b. l. 24), tiek apeliacinės instancijos teisme, liudytojas O. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jie yra teisingi.

7123.3. Taip pat svarbu pažymėti, kad nurodytų asmenų parodymų patikimumas buvo vertinamas ne tik juos lyginant tarpusavyje, bet ir su kitais byloje esančiais įrodymais – Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais pokalbiais. Parodymai, kuriuos davė nuteistieji ir liudytojai, pateikus jiems susipažinti Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus pokalbius, taip pat papildė ir patikslino pirmiau aptartus parodymus dėl BK 226 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo. Aptartų pokalbių turinys patvirtina išvadą, kad A. A., prašydamas paveikti teisėją R. K. priimant palankų sprendimą J. Š. jos nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl savavališkų statybų ( - ), kreipėsi į O. T., O. T. – į R. Z., o pastarasis – į N. B.. Matyti, kad minėti asmenys jokių veiksmų nesiėmė savo iniciatyva, o sulaukę konkretaus prašymo paveikti civilinę bylą nagrinėjančią teisėją R. K. dėl palankaus J. Š. procesinio sprendimo priėmimo.

7223.3.1. Nuteistasis R. Z. ir liudytojas O. T. pateikus susipažinti Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolą Nr. S6-14-51 ir perklausyti pokalbių garso įrašus, parodė, kad šiuose telefoniniuose pokalbiuose jie derino klausimus, susijusius su Vilniaus apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamos J. Š. civilinės bylos dėl ( - ), padarytų savavališkų statybų, „sutvarkymu“. Nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. vykusių pokalbių metu O. T. klausinėjo R. Z., kokius jam pažadėtus veiksmus jis ar jo „žmonės“ atliko, kad J. Š. civilinę bylą nagrinėjanti Vilniaus apylinkės teismo teisėja R. K. priimtų J. Š. palankų procesinį sprendimą. 2013 m. lapkričio 28 d. vykusio telefoninio pokalbio metu R. Z. pranešė O. T., kad „jo žmonės“ jam perdavė, jog savaitgalį (2013 m. lapkričio 30 d.–2013 m. gruodžio 1 d.) jie eis tartis su teisėja R. K., kad ji priimtų J. Š. naudai sprendimą aptariamoje civilinėje byloje. 2013 m. gruodžio 3 d. vykusio telefoninio pokalbio metu R. Z. O. T. pranešė, jog „jo žmonės“ susitikimą su teisėja R. K. dėl J. Š. bylos perkėlė „rytojui (2013 m. gruodžio 4 d.), pusei dvyliktos“. 2013 m. gruodžio 5 d. vykusio pokalbio metu R. Z. nurodė, kad „šiandien turės pilnus duomenis“, t. y. sužinos, ar teisėja R. K. sutiko priimti J. Š. palankų sprendimą. 2013 m. gruodžio 12 d. vykusio pokalbio metu O. T. užuominomis pranešė, kad kalbėjosi „su savo žmogumi dėl šešioliktos dienos“, t. y. dėl 2013 m. gruodžio 16 d. suplanuoto Vilniaus apylinkės teismo teisėjos R. K. sprendimo priėmimo J. Š. byloje ir jam buvo pranešta, jog su šia teisėja dėl palankaus J. Š. sprendimo susitarta. 2013 m. gruodžio 16 d. vykusių telefoninių pokalbių metu O. T. reikalaujant pasakyti, koks sprendimas bus priimtas šioje byloje, nurodė, kad apie tai „praneš“, bet „viskas turi būti normaliai“, t. y. kad su teisėja R. K. sutarta. Nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. sausio 3 d. vykusių pokalbių metu jis (R. Z.) O. T. tiek tiesiogiai, tiek užuominomis informavo, ką jis ir „jo žmonės“, kontaktuojantys su teisėja R. K., padarė. 2013 m. gruodžio 18 d. vykusio pokalbio metu R. Z., norėdamas užsidirbti, O. T. prašė ne prokurorės N. B. nurodytų 1 500 Eur, kuriuos reikėjo perduoti teisėjai R. K., o 2 000 Eur, sumeluodamas, kad būtent tiek paprašyta iki sprendimo priėmimo J. Š. byloje. Tokį savo prašymą O. T. perdavė žodžiais „ten dovanų nori“, „ten nori dovaną gauti“ (t. y. nori kyšio) ir nurodė, kad „du“ – t. y. du tūkstančius eurų. O. T. jam nurodė, kad skirtus teisėjai R. K. pinigus jis turi, „gali jam net parodyti“, tačiau pinigus mokės „tik palaukęs iki galo“, t. y. tik po to, kai bus priimtas J. Š. palankus sprendimas. 2013 m. gruodžio 23 d. vykusio pokalbio su O. T. metu jį informavo, kad jo „žmogus“ su teisėja R. K. kalbėjo (pokalbyje: „man patvirtino, kad viskas bus gerai“) ir teisėja dar kartą pažadėjo, jog civilinėje byloje priims J. Š. palankų sprendimą (pokalbyje: „pranešė, kad viskas pagal planą“, „punktai plane nepasikeitė“). O. T. parodė, kad prieš aptartus telefoninius pokalbius su R. Z. ir po jų jis kontaktuodavo su J. Š. interesams atstovavusiu A. A. ir jam perduodavo, ką apie šios bylos nagrinėjimą išgirsdavo iš R. Z. (t. 12, b. l. 132–134; t. 24, b. l. 41–43).

7323.3.2. 2014 m. lapkričio 28 d. vykusios įtariamojo apklausos metu pateikus susipažinti Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolą Nr. S6-14-5 ir perklausyti pokalbių garso įrašus R. Z. parodė, jog šio 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje esančiame tarnybiniame prokurorės N. B. kabinete vykusio susitikimo metu prokurorė N. B. fraze „aš žiūriu šešiolikta – pirmadienis“ jam nurodė, kad 2013 m. gruodžio 16 d. yra numatytas sprendimo paskelbimas Vilniaus apylinkės teismo teisėjos R. K. nagrinėjamoje J. Š. civilinėje byloje. Susitikimo metu N. B. jam pasakojo, kad ji teisėją R. K. perspėjo, kad kita civilinės bylos šalis prašomą priimti palankų J. Š. sprendimą vis tiek skųs („ten vis tiek gi jie netylės bet tokiu atveju...“), aiškino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje turėtų būti nesudėtingas („pirminis čia nelabai sudėtingas gi šiaip“). Taip pat, kaip suprato iš N. B. pasakojimo, ji susitikimo metu teisėjai R. K. už jos nagrinėjamoje civilinėje byloje palankaus J. Š. sprendimo priėmimą siūlomą sumą užrašė (pokalbyje jos pasakytos frazės „nu, tai aš va taip va parašiau, žiniai. Nu jinai nieko nepasakė, bet tai....“). Taip pat šio pokalbio metu N. B. pašnibždomis jam nurodė, kad J. Š. civilinę bylą nagrinėjusiai teisėjai R. K. už, kaip ji aiškino, nesudėtingą sprendimą J. Š. naudai (jos pasakyta frazė „nes čia toks, kaip jinai sakė, čia nieko sudėtingo nėra, tai žinai“) pasiūlė 1 500 Eur (pokalbyje pasakytos frazės „ar čia per daug kaip tu manai? Vieną su puse?“). Jis prokurorei N. B. patvirtino, kad 1 500 Eur yra gera suma už J. Š. byloje priimtiną šiam palankų sprendimą (jo pasakytos frazės „vieną su puse? (t. y. 1 500 Eur), Normaliai čia“). Pateikus susipažinti Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolą Nr. S6-14-4 ir perklausyti pokalbių garso įrašus, R. Z. parodė, jog šio 2013 m. gruodžio 23 d. vykusio susitikimo metu N. B. jam dar kartą nurodė, jog sprendimas šioje byloje bus „normalus“ – iš to R. Z. suprato, kad prokurorė N. B. kalbėjosi su teisėja R. K. ir ši užtikrino, jog priims J. Š. palankų sprendimą (t. 12, b. l. 130–132).

7423.3.3. 2014 m. vasario 25 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2014 m. vasario 6 d. ( - ), Valstybės kontrolės pastate esančioje kavinėje „( - )“ vykęs O. T. ir R. Z. susitikimas ir pokalbis. Pateikus susipažinti šį Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolą ir perklausyti pokalbių garso įrašą, O. T. parodė, kad viena iš šiame susitikime kalbėtų temų buvo apie Vilniaus apylinkės teisme nagrinėtą J. Š. civilinę bylą. Pokalbyje minima „K.“ – tai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K., kuri išnagrinėjusi J. Š. civilinę bylą dėl neteisėtų statybų, nepaisant to, kad R. Z. buvo pažadėjęs „prie jos prieiti“ ir perduoti pinigų, 2014 m. sausio pabaigoje priėmė J. Š. nepalankų sprendimą. Šia byla domėjosi A. A., veikusio J. Š. interesais, pavedimu (t. 24, b. l. 39–43). R. Z. susipažinęs su pateiktu garso įrašu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t.12, b. l. 67–68).

7523.4. Liudytoja N. J. B. parodė, kad, sprendžiant ginčus civilinėse bylose su J. Š., tam, kad ji atsiimtų J. Š. reiškiamas pretenzijas, pinigų ar kitų materialinių vertybių jai nebuvo siūloma, nes nuo pat pradžių buvo nusprendusi, kad tokių pasiūlymų ji nepriims (t. 35, b. l. 167). Liudytojas D. L. parodė, kad su J. Š. vyko ginčai dėl terasos ir užimtos valstybinės žemės. J. Š. ir jo sūnus R. Š. teikė kelis pasiūlymus ginčą išspręsti taikiu būdu, tačiau susitarti šalims nepavyko. Nei A. A., nei kiti asmenys nesikreipė į jį dėl ginčo išsprendimo sumokant pinigus (t. 36, b. l. 117–118). Įvertinus šių liudytojų parodymų turinį, t. y. aplinkybę, kad nė vienam iš pirmiau minėtų liudytojų nebuvo siūlomi pinigai už taikos sutarties sudarymą, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad šių liudytojų parodymai nieko neįrodo. Priešingai nei galvoja apeliantas, šie parodymai patvirtina nuteistojo kaltę, t. y. kad pinigus A. A. nuteistasis J. Š. perdavė ne siekiant sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje taikos sutartį buvo galima sudaryti patiems arba per proceso dalyvių interesus ginančius advokatus, o ne kitus tarpininkus, kurie net nedalyvavo minėtos civilinės bylos teisminio nagrinėjimo procese.

7624. Tokie įrodymai, sujungus juos į vieną loginę seką bei įvertinus kaip visumą, leido susiformuoti pirmosios instancijos teismo vidiniam įsitikinimui ne tik dėl kitų nuteistųjų, bet ir dėl J. Š. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

7725. Nuteistojo teigimu, pirmiau aptarti nuteistojo R. Z. ir liudytojų A. A. ir O. T. parodymai yra nepatikimi, nes juos paneigia kitų liudytojų, t. y. G. G., A. I., J. Š., R. Š. ir A. K., duoti parodymai – nė vienas iš nurodytų liudytojų tiksliai nepatvirtino, kad su A. A. buvo kalbama apie korupcinį poveikį teisėjai R. K.. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad apelianto nurodomų liudytojų parodymai paneigia nuteistojo R. Z. ir liudytojų A. A. ir O. T. parodymus, vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai.

7825.1. Liudytojas G. G. parodė, kad teisme civilinėse bylose jis atstovavo J. Š.. 2013 m. vasaros pabaigoje–rudens pradžioje J. Š. jį supažindino su A. A., kurį pristatė kaip teisininką ir derybininką, padėsiantį pasiekti taikos sutarčių J. Š. civilinėse bylose su kaimyne N. J. B.. To, kad A. A. sieks J. Š. palankių sprendimų bylose per teisėją, jam nebuvo žinoma (t. 35, b. l. 80). Liudytoja J. Š. parodė, kad A. K. pasiūlė A. A. kaip asmenį, kuris galėtų derybų būdu tartis su N. J. B.. Susitikus su A. A. jam buvo rodomi teismo dokumentai, projektai, brėžiniai, tačiau teisėjos R. K. pavardė šių pokalbių metu minima nebuvo. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai nėra žinoma, ar jos sutuoktinis J. Š. susitikinėjo su A. A. kitais klausimais ir kiek pinigų pastarajam buvo perduota (t. 35, b. l. 115–116). Liudytojas R. Š. parodė, kad A. K. surado A. A. kaip mediatorių civilinėje byloje su kaimyne J. B., tačiau J. Š. ir A. A. pokalbiuose jam dalyvauti neteko (t. 35, b. l. 66). Liudytojas A. I. parodė, kad J. Š. pavedimu 2013 m. rudenį du kartus vežė ir perdavė dokumentus, brėžinius A. A.. Žinojo, kad tai brėžiniai dėl taikos sutarties sudarymo, nes pats juos užsakė. Taip pat vežė ir perdavė voką su pinigais, kartą pinigus nuvežė, o kartą juos paėmė atgal, tačiau nežinojo, už kokių veiksmų atlikimą šie pinigai A. A. buvo skirti (t. 35, b. l. 78–79). Liudytojas A. K. parodė, kad pažįstamo J. Š. prašymu šį supažindino su teisininku A. A.. J. Š. minėjo, kad šis teisininkas jam reikalingas padėti spręsti jo ginčus dėl turto teisme, nes turi problemų dėl verandos, ieško būdų taikiai susitarti su kaimyne. Jis (A. K.) kartu su A. A. atvyko pas J. Š. į biurą, juos supažindino ir jie kalbėjo. Nežino, ar A. A. atliko kokias nors paslaugas J. Š. (t. 35, b. l. 165).

7925.2. Matyti, kad visi nurodyti asmenys iš tikrųjų nurodė, kad jiems nebuvo žinoma, kad A. A. J. Š. prašymu ketina neteisėtu būdu pasiekti J. Š. palankų procesinį sprendimą civilinėje byloje, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas vadovautis vien šių liudytojų parodymais ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes atmesti kitus byloje esančius patikimus įrodymus. Duodami parodymus apie savo subjektyvų vertinimą, kokiam tikslui pasiekti J. Š. bendravo su A. A., liudytojai taip pat parodė, kad visų J. Š. ir A. A. pokalbių turinio nežino, nes arba juose nedalyvavo, arba dalyvavo vieną kartą. Dėl to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nė vienas iš apelianto nurodomų liudytojų nepatvirtino, kad J. Š. su A. A. bendravo tik siekiant sudaryti taikos sutartį su kaimyne N. J. B.. Vien tai, kad minėti asmenys nurodė, jog J. Š. bendravimo su A. A. metu galimai matė taikos sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus ar apie juos kalbėjo, nepaneigia kitų A. A. ir J. Š. asmenų pokalbių turinio, kurį ikiteisminio tyrimo metu išsamiai nurodė liudytojas A. A..

8026. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad A. A. parodymų J. Š. atžvilgiu objektyvumas buvo nulemtas jo procesinės padėties, t. y. kad, bendradarbiaudamas su teisėsaugos institucijomis ir atskleisdamas savo ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, jis davė neteisingus parodymus ir taip siekė palengvinti savo procesinę padėtį, dėl to prokuroras pasiūlė jam priimti baudžiamąjį įsakymą. BPK 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. BPK 418 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis aktas nerašomas, jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. sutiko su galimybe užbaigti procesą jam priimtu baudžiamuoju įsakymu ir tiek apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tokio kaltinamojo teisėto pasinaudojimo įstatyme numatyta priemone užbaigti bylą supaprastinto proceso tvarka negalima vertinti kaip suinteresuotumo bylos baigtimi, o BPK normos nedraudžia įrodinėjant asmens kaltumą remtis kitų kaltinamųjų, nuteistųjų, išteisintųjų, asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta ar priimtas baudžiamasis įsakymas, parodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. A. parodymų turinį ir sugretinęs jo parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. nuteistojo R. Z., liudytojų O. T., A. A., N.J. B. ir D. L. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, darant vaizdo ir garso įrašus, protokolų duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad A. A. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes, kaip minėta pirmiau, ji pagrįsta bylos medžiaga, o apelianto skundo teiginiai tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

8127. Apeliantas J. Š. nurodo, kad byloje yra tikslinga perklausyti kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotus R. Z. ir N. B., R. Z. ir O. T. pokalbius, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (t. 36, b. l. 119), pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo prašymas yra perteklinis, nes nei pats apeliantas, nei kiti proceso dalyviai elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančių iššifruotų telefoninių pokalbių turinio ir autentiškumo neginčija.

8228. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje turi būti nustatomos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesiniam sprendimui priimti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji kokybiški duomenys. Prokuroras, kontroliavęs ir organizavęs ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pagrįstai ir motyvuotai atmetė J. Š. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą (t. 32, b. l. 52–53). Nors nebuvo atlikti apelianto nurodomi procesiniai veiksmai, t. y. nebuvo gautos A. A., J. Š. ir A. I. naudotų mobiliojo ryšio telefonų suvestinės laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d., tačiau byloje buvo surinkta duomenų, kurių pakako pripažinti J. Š. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

8329. Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kiekvieno kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas baudžiamajame procese pagal jam pareikštą kaltinimą, o kitų asmenų baudžiamosiose bylose dėl tos pačios nusikalstamos veikos priimti teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės šiuo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-693/2015). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo A. A. ir O. T. priimtų baudžiamųjų įsakymų turiniu, o tyrė visus įrodymus tiesiogiai. Liudytojai A. A. ir O. T., užtikrinant rungtyniškumo principo įgyvendinimą, sudarant nuteistiesiems ir jų gynėjams užduoti liudytojams klausimus tiesiogiai, buvo apklausiami ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

84Dėl bausmės nuteistajai N. B.

8530. Prokuroras apeliaciniu skundu sutinka su nuteistajai N. B. paskirta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, bet mano, kad apygardos teismas be pagrindo taikė BK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 16 d.) nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8631. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013).

8732. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. B., konstatavo, kad ji padarė penkis sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir vieną apysunkį korupcinį nusikaltimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį ir rūšį, atsižvelgė į tai, kad visi jos nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia – ji suprato pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo būtent taip veikti. Visi nusikaltimai yra baigti, buvo daromi ilgą laiką ypač jautrioje teisingumo vykdymo srityje, diskredituojant valstybės institucijas – ir teismą, ir prokuratūrą. Byloje nustatyta ir tai, kad N. B., darydama jai inkriminuojamus nusikaltimus, siekė turtinės naudos (iš nusikalstamos veikos ji neteisėtai gavo 3 620,25 Eur pajamų), todėl pripažino, jog jos padarytų nusikaltimų paskatos žemos ir savanaudiškos. Taigi, teismas įvertino šių konkrečių nusikaltimų pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į kėsinimosi dalyko vertingumą, pareigas, kurias ėjo nuteistoji N. B., t. y. būtent į tas aplinkybes, kurias prokuroras nurodo savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgdamas į tai, už padarytus korupcinio pobūdžio nusikaltimus (prekyba poveikiu) apygardos teismas jai skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Prokuroras sutinka su paskirtos bausmės rūšimi – laisvės atėmimu ir jo trukme.

8832.1. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), t. y. padaryti keli – penki sunkūs ir vienas apysunkis – tyčiniai nusikaltimai ir už juos paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Taigi, šiuo atveju spręstinas klausimas, ar N. B. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės paskirties tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

8932.2. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepakankamai įvertino nuteistosios N. B. einamų pareigų svarbą, nes prokuroro vykdomos funkcijos – ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, valstybinio kaltinimo palaikymas – suponuoja jo, kaip nusikalstamos veikos subjekto, išskirtinumą, nes pripažinus, kad pastarajam keliami aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jo padaryti nusikalstami veiksmai didina veikos pavojingumą ir taip padaroma daug didesnė žala. Didesnės žalos kriterijus sietinas su prokuratūros, kaip teisėsaugos institucijos, prestižo, autoriteto sumenkinimu, o tai lemia itin neigiamus, sunkiai pašalinamus padarinius valstybei, kuriais pakertamas pasitikėjimas ne tik valstybės institucijomis, bet ir valstybe. Teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismas įvertino ir šias prokuroro nurodomas aplinkybes. Teismas, įvertindamas, kad nusikaltimai padaryti pasinaudojant tarnyba, N. B. kartu su bausme paskyrė ir BK 682 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti teisininko veikla atėmimą trejiems metams. Atkreipiamas dėmesys, kad N. B. apskritai atimta teisė užsiimti teisininko veikla, o ne tik atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, o tai iš esmės esant teistumui yra net neįmanoma. Tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atima iš nuteistosios galimybę padaryti nusikalstamą veiką ir valstybės tarnybai, ir viešiesiems interesams, o kartu sulaiko ir kitus asmenis – valstybės pareigūnus ir tarnautojus – nuo nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina ir tai, kad kitam nuteistajam R. Z., kuris pripažintas kaltu padaręs net 14 nusikalstamų veikų, iš kurių 13 (6 – sunkūs, 7 – apysunkiai) yra korupcinio pobūdžio teisingumo vykdymo srityje, ir kuris veikų padarymo metu taip pat buvo valstybės tarnautojas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius, taip pat taikytas BK 75 straipsnis ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Prokuroras sutinka su tokiu teismo sprendimu. Įvertinęs N. B. padarytų nusikalstamų veikų skaičių (6) ir palyginęs jį su R. Z. padarytų nusikaltimų skaičiumi (14), teismas turėjo pagrindą atidėti bausmės vykdymą ir jai.

9032.3. Kauno apygardos teismas, kaip to reikalaujama pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, vertino ir nuteistosios N. B. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad ji turi šeimą (gyvena partnerystėje), jos socialiniai ryšiai tvirti, anksčiau neteista, po pastarosios iš visų šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų praėjo treji metai ir devyni mėnesiai, ji naujų nusikaltimų nepadarė. Be to, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie N. B. sveikatos būklę. Iš teismams pateiktų dokumentų matyti, kad N. B. buvo nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas (t. 35, b. l. 192; t. 36, b. l. 104, 105), o šiuo metu – ir pirminė atviro kampo glaukoma, prasidedanti senatvinė katarakta, kitos akių ligos (t. 39, b. l. 119). Pirmosios instancijos teismas tikrino, ar N. B. pagrįstai išduotos pažymos apie jos sveikatos būklę (t. 36, b. l. 16). Pirmosios instancijos teismui pateiktas viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro atsakymas, iš kurio matyti, kad gydytojų konsultacinė komisija konstatavo diagnozę – sunki depresija su nenoru gyventi ir siucidinėmis mintimis, be psichozės sindromų. Dėl šios ligos nuteistoji buvo gydoma minėto centro stacionare (t. 36, b. l. 24). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų N. B. sveikatos istorijos dokumentų matyti, kad ji viešojoje įstaigoje Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydėsi nuo 2015 m. kovo 26 d. (epikrizė Nr. P15-498). Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2018 m. vasario 27 d. raštas Nr. PS-793 patvirtina, kad N. B. viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro konsultaciniame skyriuje ambulatoriškai stebima nuo 2016 m. sausio 7 d., po gydymo Krizių intervencijos skyriuje, kurio metu jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų; potrauminio streso sutrikimas; hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio); 2 tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija; kitas lėtinis hepatitas, neklasifikuojamas kitus. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad ambulatorinis N. B. stebėjimas tęsiamas iki šiol, o jos psichikos būsena yra nestabili. N. B. faktinis sutuoktinis E. L. (E. L.) yra neįgalus, netekęs 85 proc. darbingumo (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0842295) ir jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 076605), o ji pati šiuo metu yra pensinio amžiaus (nuo 2016 m. lapkričio 30 d.). Šios visos aplinkybės taip pat duoda pagrindą N. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9132.4. Pagrindu naikinti N. B. bausmės vykdymo atidėjimą negali būti ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino, nesigailėjo dėl to, bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus duoti atsisakė, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Iš tiesų apygardos teismas nenurodė jokių N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau taip pat nenurodė ir jokių sunkinančių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji N. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, o kaltinamajame akte ne tik nurodomi jos parodymai, bet ir pažymima, kad ji kalta prisipažino iš dalies (t. 33, b. l. 26, 54, 94, 134, 157, 169). Pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. teisiamajame posėdyje kaltinamajai N. B. buvo pasiūlyta duoti parodymus dėl jos galimai padarytų nusikalstamų veikų. Iš tiesų ji atsisakė duoti parodymus, bet argumentavo, kad taip elgiasi dėl savo sveikatos būklės, vartojamų vaistų poveikio atminčiai. Apygardos teismas į šias jos nurodomas aplinkybes, vadovaudamasis gydytojų išduota pažyma, jog N. B. gali dalyvauti teismo posėdyje, neatsižvelgė ir nesuteikė jai galimybės duoti parodymų kitame teisiamajame posėdyje, pripažindamas, kad tuo siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą (t. 36, b. l. 173–175). BPK 21, 22, 272 straipsniuose įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė, o ne pareiga duoti parodymus. Šis romėnų teisės nekaltinti savęs principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) nekvestionuojamas. Atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam, kaltinamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos.

9233. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

93Dėl bausmės nuteistiesiems L. E. ir J. Š.

9434. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems L. E. ir J. Š. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę L. E. ir J. Š., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, kuriuose nustatyta atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios tinkamai individualizuotos ir nėra aiškiai per griežtos, ir tai apeliaciniuose skunduose nepagrįstai ginčija nuteistieji.

9535. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę J. Š., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 5 dalis), tyčinį korupcinio pobūdžio nusikaltimą. J. Š. yra neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena partnerystėje ir turi tvirtus socialinius ryšius. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. Š. už korupcinio pobūdžio nusikaltimą, siekiant paveikti teisėją, paskirta bausmė – 500 MGL dydžio bauda – nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, paskirta įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

9636. Skundžiamu nuosprendžiu L. E. taip pat nuteistas už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra korupcinio pobūdžio. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo L. E. yra nuteistas už sunkų nusikaltimą nuosavybei, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. E. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir tvirtus socialinius ryšius. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad L. E. draudžiamosios pajamos 2016 m. sudarė 421,63 Eur, o 2017 m. – 2 198,24 Eur. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam L. E. skundžiamu nuosprendžiu parinkta ir paskirta bausmės rūšis – bauda – už jo padarytą tyčinį, apysunkį, korupcinio pobūdžio nusikaltimą yra teisinga ir mažinti jos nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. E. paskirtos 18 754,68 Eur dydžio baudos sumokėjimo terminas turi būti pratęstas iki 24 (dvidešimt keturių) mėnesių.

97Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

98Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:

99L. E. nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių paskirtos 18 754,68 Eur dydžio baudos sumokėjimo terminą.

100Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos ir nuteistojo J. Š. apeliacinius skundus atmesti.

101Kitos Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. N. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės... 6. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš N. B. išieškotina... 8. Turto konfiskavimui užtikrinti iki nuosprendžio įvykdymo (nuosprendžio... 9. J. Š. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21... 10. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir Lietuvos... 11. Nuteistasis J. Š. įpareigotas baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo... 12. L. E. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21... 13. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir BPK 140... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmės subendrintos su Kauno... 15. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3... 16. Nuteistasis L. E. įpareigotas baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo... 17. Iš nuteistojo L. E. priteista 623,35 Eur valstybei dėl antrinės teisinės... 18. Iš nuteistųjų R. Z. ir N. B. priteista po 26,89 Eur valstybei už proceso... 19. Iš nuteistųjų R. Z., N. B., J. Š. priteista po 4 Eur valstybei už proceso... 20. Iš nuteistųjų R. Z., N. B., L. E., J. Š. priteista po 2,87 Eur valstybei... 21. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. I. pagal BK 226... 22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 23.
  1. N. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad,... 24. Veikdama pagal šį susitarimą, ji – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo... 25. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo... 26. Ji (N. B.), būdama valstybės tarnautoja – Vilniaus apygardos prokuratūros... 27. Jis (L. E.) nuo 2013 m. birželio pradžios, tiksliau nenustatytos dienos, prie... 28. 8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 29. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ... 30. 9. Apeliantai J. Š. ir L. E. mano, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo... 31. 10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos... 32. 11. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, o ir apeliantai skunduose nenurodo... 33. 12. Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde pateikia savo įrodymų vertinimą... 34. 13. Nuteistojo L. E. apeliaciniame skunde išsakyta nuomonė dėl galimo... 35. 14. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad jokių konkrečių pirmosios... 36. Dėl L. E. veikos kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį... 37. 15. Skundžiamu nuosprendžiu L. E. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog... 38. 16. Nuteistasis L. E., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios... 39. 16.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija, neigiant... 40. 16.2. Nuteistasis R. Z., apklaustas pirmosios instancijos teisme, prisipažino... 41. 16.3. Nuteistojo R. Z. nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino... 42. 16.4. Tai, kad R. Z. ir O. T. davė teisingus parodymus apie L. E.... 43. 16.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarto pokalbio turinys paneigia... 44. 17. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad tyrėjos M. P. ir prokurorės... 45. 18. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo,... 46. 18.1. Iš pirmiau aptartų nuteistojo ir liudytojų parodymų matyti, kad L. E.... 47. 18.2 Taigi, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar L. E. perdavė pinigus, nes... 48. 19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 49. Dėl J. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį... 50. 20. Skundžiamu nuosprendžiu J. Š. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog... 51. 21. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra... 52. 22. Anot apelianto J. Š., pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 53. 22.1. A. A., apklaustas 2014 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu, iš... 54. 22.2. A. A., 2014 m. birželio 20 d. vykusios akistatos su O. T. metu... 55. 22.3. A. A. 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos... 56. 22.4. A. A. 2014 m. spalio 2 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu... 57. 22.5. A. A. 2014 m. spalio 14 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu... 58. 22.6. A. A. 2014 m. lapkričio 25 d. vykusios papildomos įtariamojo apklausos... 59. 22.7. A. A., 2014 m. lapkričio 28 d.–2014 m. gruodžio 1 d. apklausiamas... 60. 22.8. A. A. 2014 m. gruodžio 1 d. vykusios akistatos su J. Š. metu parodė,... 61. 22.9. A. A. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau... 62. 22.10. Įvertinusi visų pirmiau aptartų parodymų turinį, teisėjų kolegija... 63. 22.11. Nepaisant to, siekiant išsiaiškinti liudytojo A. A. proceso metu... 64. 22.12. Taigi matyti, kad teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme A. A.... 65. 22.13. Tačiau tokiais A. A. parodymais, duotais apeliacinės instancijos... 66. 22.14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo... 67. 23. Be apeliacinio skundo argumento, kad liudytojo A. A. parodymai yra... 68. 23.1. Nuteistasis R. Z. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam... 69. 23.2. Nuteistojo R. Z. nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino... 70. 23.2.1. Nors apeliantas teigia, kad patikrinti O. T. parodymų teisminio... 71. 23.3. Taip pat svarbu pažymėti, kad nurodytų asmenų parodymų patikimumas... 72. 23.3.1. Nuteistasis R. Z. ir liudytojas O. T. pateikus susipažinti... 73. 23.3.2. 2014 m. lapkričio 28 d. vykusios įtariamojo apklausos metu pateikus... 74. 23.3.3. 2014 m. vasario 25 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio... 75. 23.4. Liudytoja N. J. B. parodė, kad, sprendžiant ginčus civilinėse bylose... 76. 24. Tokie įrodymai, sujungus juos į vieną loginę seką bei įvertinus kaip... 77. 25. Nuteistojo teigimu, pirmiau aptarti nuteistojo R. Z. ir liudytojų A. A. ir... 78. 25.1. Liudytojas G. G. parodė, kad teisme civilinėse bylose jis atstovavo J.... 79. 25.2. Matyti, kad visi nurodyti asmenys iš tikrųjų nurodė, kad jiems nebuvo... 80. 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atmeta kaip... 81. 27. Apeliantas J. Š. nurodo, kad byloje yra tikslinga perklausyti... 82. 28. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje turi būti nustatomos tik tos... 83. 29. Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme... 84. Dėl bausmės nuteistajai N. B.... 85. 30. Prokuroras apeliaciniu skundu sutinka su nuteistajai N. B. paskirta... 86. 31. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75... 87. 32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. B., konstatavo, kad ji... 88. 32.1. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra formalieji bausmės... 89. 32.2. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepakankamai... 90. 32.3. Kauno apygardos teismas, kaip to reikalaujama pagal BK 54 straipsnio 2... 91. 32.4. Pagrindu naikinti N. B. bausmės vykdymo atidėjimą negali būti ir... 92. 33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus visas pirmiau nurodytas... 93. Dėl bausmės nuteistiesiems L. E. ir J. Š.... 94. 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių... 95. 35. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas,... 96. 36. Skundžiamu nuosprendžiu L. E. taip pat nuteistas už nusikaltimą... 97. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 98. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:... 99. L. E. nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių paskirtos 18 754,68 Eur... 100. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 101. Kitos Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalies...