Byla 1-92-951/2019

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei, kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui E. M., nukentėjusiajai M. D., jos atstovui advokatui D. V.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis ( - ), gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4V. M. 2018 m. kovo 9 d. apie 18.00 val. ( - ), prie namo, pažymėto Nr. ( - ), žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai M. D. už dešinės rankos riešo ir pastūmė, tuo padarydamas kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

5Kaltinamasis V. M. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. kovo 9 d. apie 17-18 val. su žmona grįžo iš darbo. Prie jo žemės sklypo galo stovėjo mikroautobusas ir du nepažįstami vyrai, kurie sukinėjosi prie kanalizacijos šulinio. Viskas vyko ( - ), prie jo namo galo, anksčiau ta vieta buvo ( - ). Būdamas namie išgirdo triukšmą. Išėjo į lauką prie įvažiavimo. Žino, kad sklypas, kur randasi įvažiavimas, priklauso I. J.. Ėjo į įvykio vietą, nes ten yra magistralė, į kurią suteka visų namų kanalizacija. Vieną kartą magistralė buvo pradurta. Išgirdęs triukšmą buvo suinteresuotas, kad vėl neįvyktų tas pats, dėl to nuėjo išsiaiškinti. Bendra kanalizacija yra visų kaimynų. Turi dokumentus, kad jam irgi priklauso šulinys. Jei jie atidaro savo kanalizaciją, visos sueinančios kanalizacijos užšąla. Tokiu laiku nebuvo galima atlikti statybos darbų. Triukšmą kėlė I. J., D. M. ir santechnikas. Atėjęs prie vamzdyno atsišakojimo, pamatė I. J. ir D. M., vyriškį, kuris nepagarbiai su jomis kalbėjo. Vyriškis neprisistatė, jokių dokumentų nepateikė, tik aiškino, kad tai D. nuotekų šulinys. Kadangi asmuo rūkė, paprašė nepūsti dūmų ir ramiai susitarti. Niekas įvykio nefilmavo. Iš nugaros priėjo M. D., pamatė, kad telefonas nukreiptas į jį. Suprato, kad jį filmuoja, nes nukentėjusioji rankose nešėsi telefoną. Nematė, kas dar be M. filmavo. Pirmiausia pradėjo filmuoti M. D., iki to laiko nebuvo filmuojama. Ji pradėjo šaukti, kad iškvietė policiją, atsisukęs pamatė atkištą telefoną. Filmavimas truko tiek, kiek matosi filmuotoje medžiagoje. Galėjo būti iškirptas laiko tarpas, negali pasakyti, kad vaizdo įrašas originalus. Kokiu atstumu nuo jo buvo telefonas, atsakyti negali, nes nematavo. Kadangi negalėjo pakęsti, kad jam kišo kamerą į nosį, kelis kartus ją perspėjo ir paėmė telefoną. Smulkmenų neprisimena, du kartus tikrai ją perspėjo, kad baigtų filmuoti. Tuo metu E. D. jį filmavo, pasakė jai, kad liautųsi. Nukentėjusiosios nestūmė, ištraukė telefoną, išjungė ir atidavė. Negalvodamas įkarštyje paėmė iš jos telefoną ir jį išjungė, ir tuoj pat atidavė. Svetimo žmogaus filmavimas jam yra nepriimtas. Telefoną suėmė už viršaus, aparatas didelis, rankų nesukinėjo. D. M. ir I. J. stovėjo šalia jo. Neatėmė telefono aparato, o jį paėmė. Nebūtų ėmęs telefono, jei M. D. būtų perspėjusi, kad filmuos šulinį. Nebūtų jo ėmęs, jei telefonas nebūtų atkištas jam tiesiai į veidą. Telefoną paėmė tik dėl vienos priežasties, kad jo nefilmuotų. Nukentėjusioji laikė telefoną dešinėje rankoje. Jis dešine ranka telefoną tiesiog ištraukė. Kita ranka nieko nedarė, jos nepalietė, nukentėjusiosios nestūmė. Jei būtų ją stūmęs, ji būtų atsitrenkusi į tvorą. Vaizdo įraše matosi, kad yra paimtas telefonas, nes filmavo jo neperspėjusi. Niekas ten jos neskriaudė, paėmė telefoną, sustabdė filmavimą ir atidavė telefoną. 7 minutes telefono nelaikė. Taip pasielgė, kad M. D. nefilmuotų jo ir kitų žmonių. Jei M. būtų nukentėjusi, būtų verkusi. Nukentėjusioji jam nieko nesakė, išjungė telefoną ir jį atidavė, užtruko apie 30 sekundžių. Viskas buvo labai greitai. Vaizdo įraše dviejų rankų nesimato, nes dviem rankomis telefono neėmė. Įraše matė, kad M. D. veide buvo šypsena, telefonas rankoje, ranką sukinėjo, nesimatė, kad ji būtų nukentėjusi. Telefono paėmimo veiksmą matė I. J., D. M., santechnikas M. T.. Pirminėje apklausoje jis aiškino, kad matė, kaip paėmė telefoną ir atidavė. Teisme jau aiškino, kad laikė nukentėjusiajai už rankos. Kitas santechnikas J. P. buvo toliau, prie mikroautobuso. Jis situacijos matyti negalėjo, vaikščiojo su kanalizacijos valymo įrengimais. Jis nieko nusikalstamo nepadarė. Mano, jog D. M. ir I. J. sakė „ot gerai“ dėl to, kad atėmė telefoną, kad toliau nebefilmuotų. Neaišku, kodėl M. D. bando įteigti teismui, kad D. M. ir I. J. nieko nematė. Ten visi stovėjo greta, tik aklas galėjo nematyti, kas vyksta. Kai atėmė telefoną, ji pradėjo ginčytis su I. J. ir D. M.. Po to įrašinėjo kaimynė. Visi kaimynės įrašai yra po to, kai iš M. D. buvo paimtas telefonas. Jei M. būtų atėjusi be vaizdo kameros, būtų viskas buvę taikiai. M. D. nuolat filmuoja kaimynus, juos skundžia, kviečia policiją. Negali žinoti, kur ta filmuota medžiaga patenka, gal nori paveikti žmones psichologiškai, gal pasišaipyti. Jis buvo po rimtos ligos, jautėsi blogai. M. D. šeima jau buvo parodžiusi, kaip moka šaipytis iš jo ir jo kaimynų. Garso įrašuose, kuriuos teismas atsisakė prijungti, girdisi keistas M. D. elgesys, kuris patvirtina jos nelabai stabilią būklę. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai gal praėjus pusvalandžiui po telefono paėmimo. Su pareigūnais bendravo jis, I. J., D. M., M. ir dar buvo atėjęs E. D.. Pareigūnams viską aiškino I. J.. Apie smurtą pareigūnams net nebuvo užsiminta. M. parėjo namo ir sugalvojo versiją. Policijos pareigūnai išsiaiškino situaciją, nei M. D., nei E. D. apie galimą smurtą prieš ją nepasakė, ką patvirtino patys policijos pareigūnai. Dėl smurto jam nieko nesakė ir jos pačios vyras. Reikia atkreipti dėmesį, kad M. D. vaizdo įrašuose yra rami, šypsosi, lengvai laiko telefoną. Nesimato, kad prieš ją ką tik būtų buvęs panaudotas smurtas. Ji šypsodamasi net jam grasina, kad parašys ant jo pareiškimą. Teisme ji teigia, kad buvo šoko būsenoje, nors iš vaizdo medžiagos matosi, kad elgiasi laisvai. Po įvykio visi: I. J., M. T., M. D., D. M. ir jis ėjo prie jo namo. M. net draugiškai paklausė, kada pradės normaliai bendrauti, jai atsakė, kad tuomet, kai ji baigs filmuoti, o ji atsakė, kad tai ne jo reikalas, filmuoja ir filmuos, o jis dėl to gailėsis. Grįžtant namo, ji su juo kalbėjo, kalbėjo taip, kaip kalba draugai. E. D. sakė, kad sukurs bylą, kad kentės. Buvo kaimynai, gražiai bendravo, bet ji sugalvojo užsidirbti pinigų, ir gavosi byla. Su kaimynais niekada nekonfliktuodavo, visi konfliktai yra M. D. nepagarbaus elgesio rezultatas. Jie atsižvelgė, padėjo santechnikams, kad jie neliktų be vandens, be kanalizacijos, bet gavosi kaip gavosi. D. santykiai su visais kaimynais yra neaiškūs, dėl to negali išsakyti nuomonės dėl M. D. santykių su I. J. ir D. M.. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. teigė, kad visus įvykius matė gerai. Kažkokio atsitiktinumo dėka į schemą nepapuolė mikroautobusas, kurio neįtraukė tyrėja. E. D. neva matė smurtą prieš žmoną, tačiau niekam nieko nesakė. Atstumo nuo jų iki autobusiuko metrais nematavo, buvo gal 8-9 metrai. Nuo įvykio vietos iki nukentėjusiosios namų buvo 40-50 metrų atstumas. E. D. per mikroautobusą niekaip negalėjo matyti įvykio. Yra buvęs pas M. D. namuose. Nematė vaizdo per langą. Pro jo namų langus buvo galima viską matyti. Kai atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, niekas nebuvo pasikeitę, tik buvo pastatytas naujas namas, kai įvykio metu ten buvo tik pamatai. Nežino, kokia tvora buvo pas nugenėjusiąją įvykio metu ir dabar. Filmuotoje medžiagoje jos namo nesimato. Ką turi omenyje nukentėjusioji, kai sako, kad „aš su ja susidorosiu“, nežino. Jie nebendravo. Kai neleido pasijungti elektros ir sekti kaimynų kameromis, nuo to laiko jie nebebendravo, daugiau jokių konfliktų nebuvo. Tai yra didžiulis šmeižtas jo atžvilgiu. Sužalojimas galėjo atsirasti nuo paprasto paspaudimo ar buitinės traumos. Po 3 dienų ją apžiūrėjo ekspertas, per tą laiką galėjo įvykti kas tik nori. Jo kiemo tvoroje yra tarpai, matosi žmonės, bet smulkmenų nesimato. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jokios žalos jai nepadarė. Ištraukė iš rankos telefoną. Bylą sufabrikavo, nes nėra jokios jo kaltės. Pirmame įraše matomas namas yra jo. Teisme peržiūrint vaizdo medžiagą, kaltinamasis paaiškino, kad jo tvora yra 1,5 metro aukščio. Įraše nesimato lango, per kurį žmona žiūrėjo. Skersai per tvorą viskas matosi. Įraše matosi, kad nukentėjusioji atrodo kaip sveikas žmogus, šypsosi, gąsdina, nors ji neturi teisės ant to kelio dirbti. Nukentėjusiosios niekada nekaltino, kad nutraukė kanalizaciją. Yra užfiksuota akistatoje. Elektros tinklai nutraukė kanalizaciją. Taip išeina, kad nukentėjusioji įrodinėja, jog neturi kanalizacijos. Kanalizacijos trasa yra viena, kuri išeina į miesto kanalizaciją. Peržiūrint nuotraukas „Privatus šulinys“ Nr. 1, Nr. 2, paaiškino, kad M. D. kelio niekada netvarkė, padaro duobes ir palieka. Jis yra ne kartą vežęs skaldos. Meluoja teismui, kad sutvarkė duobes, užpylė skaldos, o I. J. su D. M. pasamdė buldozerį. Peržiūrint kompaktinį diską su M. D. pateiktu garso įrašu, nurodė, kad jis paskambino į dalinį, paklausė, ar dirba toks E. D., pasakė, kad informacijos neteikia. Po 5 minučių skambino jos vyras, provokavo jį neperspėjęs, jog įrašinėja. Po to parašė kažkokį raštą, kad jis bando jį paveikti per dalinį. Daugiau nieko su vyro darbu nedarė. Nukentėjusiajai ir jos vyrui spaudimo nedarė. Šis įvykis neturėjo įtakos norui sužinoti, kas yra E. D..

6Nukentėjusioji M. D. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Pirmoji pažintis buvo, kai su vyru nusipirko sklypą ir pradėjo statyti namą. Tai buvo 2016 metais. Kaltinamasis jau nuo pradžių buvo nepatenkintas statybomis, liepė tvarkyti kelią, buvo nepatenkintas, kad važinėja sunkvežimiai. Pastebėjo ryškias nuostatas dėl jos vyro darbo, kadangi jis yra karininkas, vadindavo jį valstybės išlaikytiniu, ją vadino „pienburne“. Gerų santykių nepalaikė, tačiau smurtinių konfliktų nekilo. Statybų metu prasidėjo teismas su R. J., kuris buvo pirmasis rangovas. Jis padarė tam tikrus defektus. Kadangi R. J. ir I. J. yra jų kaimynai, tai konfliktas išsiplėtojo. Tekdavo kviesti pareigūnus. V. M. irgi prisidėjo prie J. šeimos. Pirmos instancijos teismas pasibaigė, jai priteisė nuostolius dėl padarytų defektų. Dabar byla yra apeliacinėje instancijoje. Konfliktas vyko nuo 2016 m. ir su I. J. bei D. M., ir V. M.. D. M. yra I. J. draugė, tai stojo į I. J. pusę. Atsirado nepasitenkinimas, kai 2017 m. pradžioje teisme atsirado civilinis ieškinys. Prieš tai buvo tarimasis su R. J., vyko ekspertizės. V. M. su ieškiniu tiesiogiai nesusijęs. R. J. ir I. J. gyvena kaimynystėje. V. M. iš J. pirko namą, gerai sutaria. Visus namus gatvėje pastatė R. J.. Kai atsisakė jo paslaugų, kilo didelis nepasitenkinimas. V. M. buvo nepatenkintas, kad tarp jos ir R. J. kyla konfliktai, kad gatvėje nesantaika, kad pas juos važiuoja sunkvežimiai. V. M. jai paskambino, piktai pasakė, kad tegul jos kareivėlis užkasa duobes gatvėje. Nežino, kodėl V. M. turi būti nepatenkintas, kad ne R. J. statė namą. Buvo priekaištai dėl gatvės tvarkymo, dėl darbininko statomos mašinos. Jis sakydavo „pienburne, patrauk mašiną”. Sunkvežimiai duobių nepadarė, gatvės tvarkomos bendrai, ne tik pas juos vyko statybos. Jos vyras yra karinių oro pajėgų pilotas. Kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus, turi būti gerbiamas. Vadinimas valstybės išlaikytiniu, „pienburne“, kareivėliu, liepimas nusivalyti pieną nuo lūpų yra žmogaus, jo garbės ir orumo įžeidimas. Daugiau su kitais kaimynais konfliktų neturi. Prie I. J. dar prisijungdavo Ž., bet ne itin dažnai. Priešais gyvena kaimynas, su kuriuo santykiai yra labai geri. Skundų prieš kaimynus nėra pateikusi. Yra bausta policijos dėl kaimynų skundų. V. M., D. M., I. J. skundė ją daug kartų, yra bausta už triukšmą. Nutarimo neskundė. V. M., I. J., D. M. parašė, kad labai trukdė jiems miegoti, triukšmavo. Nematė prasmės skųsti, susimokėjo baudą. Gatvė yra G. V.. Yra privažiavimas ir servitutas su teise tiesti nuotekas, važiuoti, privažiuoti. Gatvė yra servitutas. Žemė yra G. V.. Parduodama sklypus ji suteikė teisę naudotis ta žeme. Ji turi dokumentus dėl servituto. Jos pirkimo dokumentuose servitutas yra nurodytas. Yra privažiavimas iki jos sklypo su teise tiesti komunikacijas ir jas aptarnauti. Žemės sklypo pirkimo dokumentus gali pateikti teismui. Ne jos pareiga yra juridiškai užregistruoti, tai pardavėjo pareiga. Turi sklypo savininkės sutikimą vaikščioti po jos sklypą. Praeitą žiemą jiems užšalo kanalizacija. Turi gatvėje nugesinimo šulinį, prie kurio užšalo vamzdis. Įvykis buvo kovo mėn., tikslios dienos neprisimena, galėjo būti kovo 9 diena. Dienos metu iškvietė santechnikus, kol nebuvo nei V. M., nei I. J., santechnikas atsikasė šulinį, pasižiūrėjo ir pažadėjo atvykti vakare su įranga. Pirmą kartą santechnikas atvyko dienos metu, apsižiūrėjo. Po to atvyko apie 6-7 val. vakaro, galėjo būti 18.30 val. Kai santechnikai atvyko antrą kartą, jie atėjo pas juos į kiemą. Po to nuėjo prie šulinio, jų nelydėjo, o dėl vyro neprisimena. Yra įrengta kanalizacijos trasa, šie santechnikai ją aptarnauja, lydėti nereikia. I. J. greitai atsirado ant šulinuko, santechnikai nespėjo pradėti jokių darbų. Santechnikas buvo užgauliojamas įvairiais žodžiais, tačiau tai nebebuvo naujiena, nes, kuomet darbai susiję su bendra erdve, be policijos neapsieidavo. Tikėjosi konflikto, užgauliojimų. Ji norėjo atlikti teisėtus veiksmus. Pirmoji viską pradėjo I. J., ji atsistojo ant kanalizacijos šulinio, pareiškė, kad neleis tvarkytis, kad skęstų tuo, kas teka tuo vamzdžiu. Bandė sakyti, kad tas šulinys yra tik jų, ten pajungta tik jų trasa. V. M. manė, kad ir jam ten kažkas priklauso. Vyras nuėjo prie šulinio, pasakė, kad filmuos, tada vyras sužinojo, kad yra iškviesta policija, kad I. J. iškvietė pareigūnus, o kanalizacijos trasa ir šulinys registruoti jos vardu, dėl to ji nuėjo iki šulinio, o vyras pasiliko namie su vaiku. Tuo metu turėjo 6 mėn. kūdikį, tai be kanalizacijos gyventi neįmanoma. I. J., D. M., V. M., santechnikas M. ir santechnikas ( - ) buvo vietoje. M. žiūrinėjo reikmenis, su kuriais tvarkys šulinį. Kai ji atėjo, V. M. jau buvo prie šulinio. Atėjo prie šulinio, išgirdo, kaip V. M. nepagarbiai kalba su jos santechniku. Ji tiesiog atėjo prie jų, nepabuvo nei minutės, V. M. neprovokavo. Filmavo telefonu. Vos jai priėjus, V. M. surėkė, kad patrauktų telefoną. Nepraėjo nei minutė laiko, kai į ją atsisuko V. M., viena ranka griebė už dešinės rankos, kita ranka griebė už telefono. Juto skausmą, bet buvo didžiulis stresas. V. M. ją stumtelėjo, bet kalba tik apie riešą, nes turėjo nepatogumų prižiūrėdama vaiką, dėl to kreipėsi į medikus. V. M. žingsniu ėjo į ją, kai laikė ją už rankos, stumtelėjo. Jos nepargriovė, vadinasi, stipriai nestūmė. Sugriebė už riešo, paėmė telefoną, galbūt keldamas rankas ėjo link jos. Jei būtų norėjęs ją pastumti ir nugriauti, tą ir būtų padaręs. Negali atsakyti, ar pastūmimu jai buvo sukeltas skausmas, nes pagrindinis skausmas buvo dėl dešinės rankos riešo. Po to, kai V. M. žengė žingsnį, atstumas nebuvo didelis. Kai griebė už rankos, pajuto momentinį skausmą ir išsigando. Ne visi vienodai elgiasi stresinėje situacijoje. Negali atsakyti, ar pasakė „oj, au”. Kai V. M. panaudojo fizinį smurtą, telefonu „Samsung“ filmavo situaciją. Telefoną laikė dešinėje rankoje. Ji stovėjo V. M. šone. Jis atsisuko į ją ir pasakė, kad patrauktų telefoną. Viskas įvyko per kelias sekundes, iš karto griebė telefoną, suėmė už riešo ir žingsniu ją stumtelėjo. Viena ranka griebė už telefono, kita ranka griebė už riešo. Tiksliai nepasakys, kuria ranka V. M. griebė už telefono, lyg dešine, o kaire ranka griebė už riešo. Jis jos atžvilgiu buvo piktas ir agresyvus, šaukė ant santechniko. Pasakymas „patrauk telefoną” buvo piktas, jo išsigando. Po griebimo už telefono ir riešo, labai išsigando. I. J. ir D. M. palaikė M., sakė „ot, gerai”. Ji sakė V. M. „ką padarei”. Neprašė, kad atiduotų telefoną, nes bijojo, kad toliau nesektų kokie nors veiksmai. Įvykio metu, kai V. M. ją suėmė už riešo, I. J. stovėjo prie D. M. tvoros, už V. M. nugaros. I. J. su D. M. skatino V. M. veiksmą, tai kažką galėjo matyti. V. M. stovėjo prieš ją, o I. J. ir D. M. stovėjo prie tvoros, 2-3 žingsniai už V. M. nugaros. Kai V. M. panaudojo fizinį smurtą, buvo ji, V. M., I. J., D. M. ir santechnikas M. , kurio pavardės neprisimena, kitas santechnikas J. buvo tolėliau. Santechnikas J. teigė, kad V. M. jai griebė už riešo, bet niekas nebenori kištis, vaikščioti į teismą. Santechnikas M. matė konfliktą, viskas vyko labai greitai, galbūt nematė kažkokios dalies, nes dirbo savo darbus. Sakė, kad V. M. buvo agresyvus. Ji pateikė įrašą, kuomet kaltinamasis ją vadina „pienburne“. Pats santechnikas gali pasakyti, kaip V. M. jį vadino. Girdėjo, kaip santechnikui buvo pasakyta „išsitrauk kancariką iš burnos ir paskui vadovauk”. Kai V. M. atidavė telefoną, laukė policijos, kuri greitai atvyko. Po paties įvykio jos vyras iškvietė policiją ir išbėgo į lauką. V. M. jos ranką paleido. Pasiliko vietoje, nes laukė policijos pareigūnų. V. M. neilgai laikė suėmęs jai už rankos, tik tuo metu pasuko riešą. Buvo momentinis skausmas. Mano, kad V. M. tikslas buvo sukelti fizinį skausmą. Kad kažkas su riešu negerai, pajuto, kai grįžo namo ir negalėjo paimti vaiko. Vyko į ligoninę, jai buvo raiščių patempimas. Negalėjo daryti staigių judesių. Ligoninėje gydytojas sakė, kad patemptas riešas. Buvo likusi kraujosruva. Tą patį vakarą vyko pas gydytoją, po to, kai buvo sutvarkyta kanalizacija. Santechnikas J. buvo gatvėje, bet nežino, kur jis buvo įvykio metu. Santechniką M. matė, bet įvykio metu jis buvo užsiėmęs šuliniu. Tai nebuvo pirmas konfliktas, dažnai darbininkai stengiasi šalintis nuo tų situacijų, užsiimti tik darbais, jiems yra žinoma, kad viskas greičiausiai baigsis policijos atvykimu. Ji, berods, vilkėjo paltuką. Buvo iškėlusi telefoną, rankovė buvo pakilusi į viršų. Po paltuku vilkėjo ploną megztuką. Filmavo, fiksavo jų netinkamą elgesį. Vienintelė galimybė jai apsiginti nuo V. M., I. J. ir D. M. yra filmavimas, nes jų yra dauguma. Buvo trumpam grįžusi namo. Kai grįžo, vyras, kuris įvykio metu buvo prie lango, pasakė, kad iškvietė policiją. Vyras kvietė pareigūnus, nes matė, ką V. M. daro, tačiau dėl vyro iškvietimo pareigūnai neatvyko. Kai atvyko policija, I. J. ir D. M. puolė viską aiškinti, pareigūnai pasakė, kad I. J. privalo pasitraukti nuo šulinio. Pareigūnai palaukė, kol atidarys šulinį. Pareigūnai padėjo jiems susitvarkyti šioje situacijoje. Atvykusiems pareigūnams jos vyras sakė, kad irgi kvietė policiją, aiškino apie V. M. elgesį, pareigūnai pasakė vykti į ( - ) rašyti pareiškimą. Pareigūnai atvyko pagal I. J. iškvietimą. Jai buvo didžiulis stresas, norėjo, kad greičiau sutvarkytų kanalizaciją ir viską pamiršti. Jei vakare nebūtų pradėję skaudėti rankos, nebūtų kreipusis į medikus ir policiją. Tą vakarą apie V. M. panaudotą smurtą pareigūnams nieko nesakė. Pareigūnai atvyko dėl kanalizacijos šulinio, kvietė moteris. Po visko grįžo namo ir pajuto, kad labai skauda dešinį riešą, vyko į ligoninę. Pas gydytoją nuvyko po pusvalandžio, kai baigėsi konfliktas. Nuvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę, laukė eilėje. Kai su advokatu rengė civilinį ieškinį, pasitarė dėl pinigų sumos ir rėmėsi teismine praktika. Sunku įvertinti pinigais patirtus nepatogumus. Buvo ne tik skausmas, bet ir bandymas parodyti, kad neturi kažkokių teisių, trukdymas tvarkytis savo reikalus. Apie savaitę laiko vaikščiojo apsibintavusi ranką, tepė tepalus, gėrė vaistus nuo skausmo. Ranką laisvai galėjo valdyti po 1-2 savaičių, kai jau nusiėmė bintą, vaiką galėjo pakelti. Vaistai buvo nereceptiniai, kokius vaistus turėjo naudoti, priimamajame parašė ant lapelio. Nuo skausmo sakė gerti „Ibuprofen“. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Ant jo nepyksta, tik nori, kad baigtųsi konfliktai. Po to įvykio ne tik neatsiprašė, bet po apklausos, kai sužinojo apie vykstantį procesą, paskambino į vyro darbovietę, bandė kalbėtis su vadais. Kai buvo surašytas kaltinamasis aktas, buvo siunčiami raštai į vyro darbovietę, kad V. M., I. J. bijo jos vyro, nes šis gali panaudoti šaunamąjį ginklą. Kitas raštas buvo, kad jos vyras skraidino Butkevičių, valgė ikrus, neetiškai elgėsi, dėl ko jos vyrui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, informacija nepasitvirtino, tai patikrinimas buvo nutrauktas. Kai ( - ) atliko tyrimą, V. M. paprašė atsakyti į kelis klausimus. V. M. atsakymai buvo tokie, kad matosi, jog tai atsakas į esamą situaciją. I. J. ir D. M. nėra neutralūs asmenys. Yra eilė veiksmų, kuriais jie stengėsi, kad ji nepasistatytų namo, nei vienas veiksmas nepraeidavo be pareigūnų įsikišimo. Buvo šmeižtas, kuris įvairiais būdais juos pasiekdavo. D. M. ne kartą kartojo, kad ji niekam nepritars, nuolat trukdys. Viskas yra civilinio ieškinio, kuris buvo dėl R. J., pasekmės. Nugesinimo šulinys yra jos, jai jis priklauso nuosavybės teise. Nepažeidė jokių V. M. interesų. Jis paėmė telefoną ir iš karto rankos nepaleido, nes buvo labai piktas. V. M. tarsi išliejo visą pyktį, kuris susikaupė per tuos metus, kai vyko statybos. Parodė, kad jis gali su ja daryti ką nori. Jo veiksmas buvo sąmoningas, tai buvo pykčio išraiška. Po įvykio jos savijauta buvo bloga. Gatvėje su vaiku nebevaikščiojo. Šiuo įvykiu buvo peržengta riba, buvo panaudotas fizinis smurtas. Iš vis iš ten išsikrausto. Ji bijo išnešti šiukšles, nes V. M. piktai žiūri. Po visų įvykių, smurto, skambučių į darbovietę, raštų nutarė išsikraustyti. Kai V. M. atsakinėjo į vyro darbovietės klausimus, buvo užsiminta apie netinkamą vaiko auginimą. Nuo kovo mėn. nuolat patiria stresą, parduoda namą. Jai tas įvykis išsiskyrė tuo, kad V. M. buvo ypatingai piktas ir agresyvus. Anksčiau jis taip piktai nekalbėdavo. Toks jausmas, kad jis išliejo savo pyktį ir agresiją. Nelabai sureagavo į jo veiksmus, griebė už telefono ir kelias minutes laikė už rankos. Viskas vyko seniai, jei gerai prisimena, kai paėmė telefoną, pasuko jai riešą. Sugriebė už rankos, paėmė telefoną, pasuko riešą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, ir tyrėjos parašyta, kad girdisi „oi“. Niekada neteigė, kad vaizdo įraše užfiksuota jos stresinė būsena. Kai prieš ją buvo panaudotas smurtas, jautė didžiulį stresą. Po įvykio jautė stresą. Garso įrašas, kuriame sakė, kad parašys ant V. M. pareiškimą, buvo dėl to, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas. Kreipėsi į ligoninę, nes jai skaudėjo. Ligoninė susisiekė su pareigūnais, nes buvo įvykis. 0 pareigūnai susisiekė su ja. Dėl pareiškimo rašymo nusprendė iš karto po įvykio. Pareiškimų vietoje niekas neima, dėl to neparašė tuomet, kai atvyko pareigūnai. Tuo metu svarbesnis dalykas buvo šulinys. Nepamena, kodėl tuo metu, kai buvo atvykę pareigūnai, nerašė pareiškimo. Po 1,5 metų daug ko neprisimena. Neprisimena, kada pastebėjo atsiradusią mėlynę. Nežino, kodėl medikas nematė mėlynės ir jos neužfiksavo. Vaizdo įrašą perkėlė į kompiuterį, tada įrašė į kompaktinį diską. Viską darė pati. Kaltinamasis arba neatsimena, kas vyko tą vakarą, arba specialiai kalba, kad vaizdo įrašas iškarpytas. Kai teisme žiūrėjo vaizdo įrašus, neprisimena, ar pati girdėjo „oi“. Tą vaizdo įrašą žiūrėjo, nes norėjo pažiūrėti, ar matosi jos namo langas. Gal įrašą žiūrėjo be garso, nes jai buvo reikalingas vaizdas. Reikia vaizdo įrašą labai sulėtinti, kad pamatyti kadrą, kur matosi jos namas. Mikroautobusas stovėjo ne ant pačios gatvės. Už mikroautobuso yra sklypas su pamatais, kitoje pusėje V. M. namas, už pamatų jos namas. Autobusiukas matyti E. D. netrukdė, nes buvo pastatytas ant tos žemės, kur yra pamatai. Atstumas iki lango yra 40-50 metrų, tai nėra trukdis matyti, kas vyksta. Paties šulinio nepriėjo. Nežino, koks atstumas buvo nuo jos iki autobusiuko, nes šiame vaizdo įraše autobusiuko nesimato. Šis vaizdo įrašas greičiausiai darytas po įvykio, nes įvykis buvo iš karto jai atėjus. Kai grįžo namo, negalėjo pakelti vaiko. Antrame vaizdo įraše matyti, kad nieko su ranka nedaro, nes daryti negalėjo. Iš įvykio vietos išeiti negalėjo, nes turėjo laukti pareigūnų. Aiktelėjo, tik nemano, kad garsiai, nes neturi tokių manierų. Kai praėjo visas stresas, grįžusi namo, pajuto skausmą. Peržiūrint trečią vaizdo įrašą, nurodė, kad skausmas pradžiai yra momentinis. Grįžusi namo keldama vaiką pajuto didelį skausmą. Neminėjo, kad jai patempė ranką. Raiščių patempimą diagnozavo ligoninėje, tą sužinojo iš medikų. Raiščių patempimas atsiranda nuo kažkokio veiksmo, atsiranda momentinis skausmas, streso metu skausmas nejaučiamas. Kai praeina stresas, atsiranda skausmas. Peržiūrint ketvirtą vaizdo įrašą nurodė, kad šiame vaizdo įraše jautė didelį stresą. V. M. viena ranka laikė jai už rankos, kita ranka paėmė telefoną. Vaizdo įrašas nutrūksta. Negali pasakyti, kiek laiko V. M. laikė suėmęs už rankos. Teikė darbų rangos sutartį į bylą, kad įrodyti, jog šulinukas jos. Pateikė detalų planą. Buvo sąryšis su liudytojų parodymais, tai pateikė dokumentus, kuriuos turėjo. Išklausius garso įrašo Nr. 1, nukentėjusioji parodė, kad pateikė garso įrašą kaip įrodymą dėl santykių su kaimynais. Nepamena, kas darė garso įrašą. Informavo asmenis apie daromą garso įrašą. Įrašas darytas jos kieme. Šis garso įrašas darytas ne įvykio dieną. Šiame kompaktiniame diske yra duomenys, nesusiję su įvykiu, o susiję su santykiais tarp jų ir kaimynų. Girdisi I. J., policijos pareigūnų ir R. J. balsai. Tai 2015-2016 metais darytas garso įrašas. Negali atsakyti, ar įraše girdėjosi jos vyro balsas. Gal garso įraše nėra V. M. balso. Perklausius garso įrašą Nr. 2, nurodė, kad garso įrašas su bylos medžiaga nesusijęs. Peržiūrint geodezinius duomenis, nurodė, kad pavaizduotas šulinukas, asmeninė trasa, namas. Jei neturėtų atliktų darbų aktų, trasa nepriklausytų jai, niekas jos geodeziniuose matavimuose nevaizduotų. Dažnas liudytojas sakydavo, kad ne jos trasa, ne jos kelias, tai pateikė tam tikrą medžiagą, kuri paneigia kai kurių liudytojų parodymus. Peržiūrint kadastro bylą, nukentėjusioji nurodė, kad V. M. kaltino ją, kad nutraukė jo kanalizaciją. Jos namas buvo seniai priduotas, niekas nieko nekasė, vadinasi, ir kanalizacijos nenutraukė. Tai jos namo byla. V. M. kaltino ją, kad nutraukė jo kanalizaciją, tai norėjo įrodyti, kad kasybos darbai nebuvo vykdomi. Peržiūrint kanalizacijos šulinio projektą, nukentėjusioji nurodė, kad čia tie patys kanalizacijos reikalai, jie nesusiję su byla, bet susiję su tarpusavio santykiais. Turėjo teisę pateikti į bylą medžiagą, šia teise ir pasinaudojo. Ji nesijungė prie kaltinamojo trasos, kanalizacijos šulinys yra jos. Peržiūrint nuotrauką Nr. 1, nukentėjusioji nurodė, kad ji nesusijusi su šia byla. O nuotrauka Nr. 2 susijusi su kasybomis. Tikriausiai tai ne tas langas, per kurį E. D. matė įvykį. Tai su byla nesusijusi nuotrauka. Jai atrodo, kad tai vaizdas per darbo kambario langą. Peržiūrint nuotrauką Nr. 3, nurodė, kad ji taip pat nesusijusi su byla. Visi failai, esantys šiame kompaktiniame diske, susiję su tarpusavio santykiais, bet ne su byla. Kai V. M. pasakė, kad ne ji nutraukė kanalizaciją, suprato, kad tos nuotraukos nesusijusios. Peržiūrint nuotraukas „Privatus šulinys“ Nr. 1, Nr. 2, nurodė, kad tai susiję su byla, nes matosi, kad jie tame šulinyje vieni yra pasijungę kanalizaciją. Peržiūrint vaizdo įrašą Nr. 1, teigė, kad vaizdo įrašas iš dalies susijęs su byla, nes matosi I. J. ir D. M.. Jos neigia, kad bendrauja. Buvo sutvarkę kelią, o I. J. ir D. M. sumokėjo buldozeriui, kad išstumdytų jų skaldą. Šone matosi skalda, kurią nustūmė. Peržiūrint kompaktinį diską su M. D. pateiktu garso įrašu, nurodė, jog visi raštai prasidėjo nuo skambučio. Kai prasidėjo byla, buvo skambutis į vyro darbovietę. Mano, kad visi raštai yra spaudimas jai ir jos vyrui. Perklausius kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nukentėjusioji nurodė, kad skambino I. J., po to lyg kalbėjo D. M.. Jos skundžiasi, kad atidarinėja kanalizacijos šulinį, nors jis nebuvo anksčiau atidarytas. Nebuvo tuo metu, kai skambino policijai. Žino, kad skambino jos vyras. Negali kalbėti už savo vyrą, jis davė parodymus. Kai E. D. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, ji buvo lauke.

7Liudytojas E. D. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. 2018-03-09 jiems buvo užšalusi kanalizacija. Iškvietė santechnikus, kad atkimštų. Atvykus santechnikams, prie kanalizacijos šulinio atėjo I. J., prisijungė D. M., po to atėjo V. M.. Kiek jam žinoma, jie susiskambino, nes buvo atliekami darbai, tai susirinko uždrausti atlikti tuos darbus. Tai ne pirmas kartas. I. J. ir D. M. buvo V. M. pusėje. Tiksliau V. M. buvo I. J. pusėje. D. M. taip pat buvo I. J. pusėje. Mano, kad V. M. yra įtrauktas į konfliktą, pyktis ant jų šeimos yra I. J. skleidžiamų gandų apie juos pasekmė. Jis priėjo ir pasakė, kad filmuos, kad atlieka teisėtus veiksmus, nes norėjo atsikimšti savo šulinį. Nuėjo namo, pasakė žmonai, kad nueitų prie šulinio, nes šulinio dokumentai buvo žmonos vardu. Prie šulinio atėjo vienas, po to atėjo viena žmona. Su žmona keitėsi. Kai užmigo vaikas, apie 10 minučių prie šulinio buvo dviese. Po to vėl ateidavo po vieną. Kol nuėjo namo, prisijungė V. M.. Su vaiku ant rankų priėjo prie lango, matė, kaip žmona pradėjo filmuoti, nes tai ne pirmas kartas, kai jiems trukdoma. Viską gerai matė per langą. Priėjusi prie kompanijos, žmona stovėjo iš šono, daugiau iš galo. V. M. atsisuko į M., žengė žingsnį į ją, lyg stumtelėjo ir atėmė telefoną. V. M. viena ranka paėmė žmonai už rankos, kita ranka atėmė telefoną. Tiksliai neprisimena, kuria ranka ką darė. Kaire ranka pagriebė už dešinės rankos, o su dešine ranka paėmė telefoną. Prieš tai buvo žingsnis į žmoną, žmona atsitraukė. Iš jo perspektyvos atrodė kaip pastūmimas. Tiesiogiai žmonos neklausė, ar ji buvo pastumta. Padėjo vaiką į lovytę ir paskambino pagalbos telefonu 112. Pranešė, kad trukdoma atkimšti kanalizaciją, stumdomasi, atiminėjamas telefonas, smurtaujama. Skambino dėl stūmimo ir telefono paėmimo. Pagalbos numeriu skambino, nes iš jo žmonos buvo atimtas telefonas, nežinojo, kaip toliau rutuliosis įvykiai. Išėjo į lauką, matė, kaip V. M. grąžina žmonai telefoną. Jau buvo įsiplieskęs žodinis konfliktas. Po įvykio V. M. nebuvo ramus, buvo pakankamai piktas. Kaip ir bandė visus raminti, lyg sakė, kad leiskit tvarkytis. Bet tuo pačiu buvo ir piktas. Tuo metu lauke buvo apie 1-2 laipsnius šilumos. Paties įvykio metu visi stovėjo šonais. M. stovėjo šalia santechniko. Pagrindinis konfliktas vyko tarp santechniko, I. J. ir D. M.. Konfliktas tarp M. ir V. M. vyko kitame rate. Jis daugiau matė tik M. su V. M.. Realiai daugiausiai galėjo matyti santechnikas, kuris buvo prie mašinos. Jis stebėjo konfliktą iš šono. Iš pradžių buvo du santechnikai, po to prisijungė trečias. Kai įvyko konfliktas, buvo du santechnikai. Vienas vyras yra vadovas, kuris buvo konflikto sūkuryje. Kitas santechnikas buvo pasišalinęs, stovėjo prie automobilio. Mano, kad jis viską matyti galėjo geriausiai. Paties telefono griebimo neprisimena, gerai pamena, kad link žmonos buvo žengtas žingsnis, dviem rankomis griebta, žmona atsitraukė. Iš kokios vietos griebė telefoną, neprisimena. Matė, kaip V. M. pagriebė už rankos ir ištraukė telefoną. Griebė kaire ranka, dešine ranka ištraukė telefoną. Iš jo perspektyvos buvo matoma, kaip V. M. žengė žingsnį link žmonos, abiem rankomis tiesdamas į viršutinę jos kūno dalį, žmona žengė atgal, mano, kad ją pastūmė. Pastūmimas jam sukėlė neigiamas emocijas, todėl skambino policijai. Kad apginti žmoną, pranešė policijai, išėjo į lauką. Smurtas buvo pasibaigęs, dėl to nieko daugiau nebedarė. Nuo namų iki konflikto vietos yra apie 40 metrų. Niekas stebėti konflikto netrukdė. Santechnikų automobilis stovėjo arčiau D. M. tvoros, prieš V. M. namą. Schema, esanti byloje, buvo nupiešta remiantis jo parodymais. Nenurodė, kur buvo automobilis, nes pareigūnė daugiau orientavosi į patį įvykį, apie automobilį pamiršo. Atvykus policijai, pareigūnams pasiūlė eiti pas juos, paaiškinti, kaip viskas vyko. Policija pasakė, kad visus pareiškimus rašyti Purienų g. Iš jo paaiškinimų neėmė, vyko tik konflikto gesinimas. Prašė jų, kad eitų pas juos, pateiktų dokumentus, parašytų pareiškimą. Nepaaiškino, kodėl norėjo rašyti pareiškimą. Policininkai liepė važiuoti rašyti pareiškimą į komisariatą. Įvykio vietoje vyko žodinis konfliktas, rėkavimas ir triukšmas. Pareigūno prašė pasitraukti į šoną, kad priimtų jo pareiškimą. Įvykio vietoje pareigūnams apie smurtą nesakė. Policija pradėjo kalbėti apie šulinį. Panašiu laiku I. J. skambino policijai, po to skambino jis. Pareigūnai atvyko dėl pirmo skambučio, bet neturėjo informacijos apie antrą skambutį. Supranta, kad pagalbos centras informavo pareigūnus apie vykstantį konfliktą. Iš karto po įvykio žmona nepasakė, kad skauda ranką, grįžusi namo žmona bandė kelti vaiką, bet negalėjo pakelti. Ant dešinės rankos buvo mėlynė. Mėlynė galėjo atsirasti nuo V. M. griebimo už rankos. Praėjus 10-15 min. po konflikto pasiūlė žmonai vykti į policiją. Kol žmona vyko pas medikus, policijos pareigūnai atvykę nebuvo. Po to, kai V. M. buvo iškviestas liudyti, buvo skambutis į jo darbovietę, vadai pranešė, kad skambino, domėjosi juo, jam teko aiškintis darbe. Kai byla buvo perduota į teismą, ant jo buvo parašyti pareiškimai policijoje, valstybinės priežiūros tarnyboje, buvo vykdomas tarnybinis patikrinimas darbe. Mano, kad raštai buvo kaip spaudimas. Neva jie bijo jo, nes jis nešiojasi ginklus. Kitas raštas buvo, kad skrydžio metu buvo vartojamas alkoholis. Niekas nepasitvirtino, tarnybiniai patikrinimai buvo nutraukti. Iki įvykio, kol buvo rangos sutartis su R. J., su V. M. santykiai buvo kaimyniški, klausė, kaip sekasi statybos. Pasibaigus sutarčiai, bendravimas su V. M. paaštrėjo, daugėjo priekaištų. Įsibėgėjus teismui su R. J., santykiai pašlijo, telefonu buvo užpulta jo žmona, kad viską sugadino, per juos visos problemos. Toje gatvėje niekas neturi nuosavybės teisės nei į šulinį, nei į gatvę. Vienintelis šulinys, registruotas AB „( - )“, yra jų, registruotas M. D. vardu. Jo nuomone, V. M. buvo pakviestas į konfliktą. Į jų šulinį nėra pajungtas nei vienas kaimynų nuotekų vamzdis, ten pajungta tik jų trasa. Tą dieną organizavo savo asmeninio šulinio atkišimą. Konfliktą girdėjo tik tais atvejais, kai buvo vietoje, nes su žmona keitėsi. Pirmas atvyko jis, po to nuėjo žmona, vėl keitėsi, nes žmona grįžo pas vaiką. Santechnikai buvo suinteresuoti jų puse, nes jie garantuoja sklandų santechnikos darbą, buvo suinteresuoti sutvarkyti šulinį. Šis įvykis turėjo įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Kasdien žmona pastebi, kaip V. M., kiti kaimynai piktai žiūri. Yra buvę atvejų, kai buvo užgauliojama jų auklė. Teko ne kartą aiškintis darbe, kodėl juo domisi, kodėl rašinėjami raštai. Šiuo metu parduoda namą, išsikrausto, keičia tarnybą iš lakūno į sausumos pajėgas, nes nusibodo nuolatinis engimas, skundimas. Po paskutinio rašto paprašė vadovybės išsiaiškinti, ar turi galimybę išeiti į kitas pareigas kariuomenėje. Darbovietė žino visą situaciją, dėl to vadovybė leido pakeisti pareigas, nors į jį daug investuota. Kraustosi į kitą miestą. Sutuoktinė po įvykio yra ne kartą verkusi, prašiusi greičiau išsikraustyti, nes pasidarė sunku, daug kur susidūrė, kad paskalos yra praėjusios per nemažai įmonių, institucijų, policijoje į juos žiūrima kaip į skundikus. Brokeris žino apie juos, sako, kad jie kažkokie „mafijozai“. Šiauliuose visur yra žinomi, tik neaišku, dėl kokių priežasčių. Turi visus kelio savininko sutikimus aptarnauti tinklus, tiesti komunikacijas, nuosavybės teisę į esantį šulinį, taip pat turi kelio savininko sutikimą šuliniui. Turi sutikimą būti toje vietoje, gali pateikti teismui.

8Liudytoja I. J. teisme parodė, kad jos mamos žemėje buvo pradėta kasinėti. Apgaulės būdu M. D. ir E. D. išgavo iš jos vyro sutikimą, nes pažadėjo grąžinti skolą. Iš jos vyro ir kaimynės išviliojo sutikimą, kad galėtų kasinėti žemę. Viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjo kasinėti mamos žemę. Dvi dienas stebėjo, nekreipė dėmesio, nes jie vykdė darbus savo kieme. Kai pradėjo vykdyti darbus jos mamos žemėje, išėjo lauk. M. D. lipa visiems per galvas, daro ką nori. Turi nuostolių dėl jų veiksmų, nes nutrauko visas kanalizacijas. Tą dieną buvo didelis šaltis, apie 22 laipsniai šalčio, pradėjo kasinėti, atsivarė mikroautobusą, atkasė pagrindinį šulinį. Kasinėjo M. D. iškviesta įmonė. Neleido atidarinėti šulinių, nes buvo didelis šaltis, įšalas apie 50 cm. Sakė, kad parašytų raštą, jog, užšaldę kanalizaciją, ją sutvarkys. Jei kas nors negerai, jie sako, kad tai padarė ne jie, o įmonė. Įmonė negali kasinėti jos mamos žemėje. Buvo ji, D. , po to išėjo V. M.. V. M. kiemas yra netoli. Viskas vyko prie kanalizacijos šulinio. M. D. buvo įsijungusi telefoną, visada viską filmuoja. V. M. pasakė išjungti telefoną, bet ji nesutiko, toliau akivaizdžiai filmavo. V. M. perspėjo, kad nebefilmuotų, paėmė ir ištraukė telefoną iš M. D. rankos, jį išjungė ir atidavė atgal. Kai ištraukė telefoną, ji stovėjo 1-2 metrų atstumu. V. M. tiesiog paėmė telefoną, nebuvo, kad griebtų. Iškvietė policijos pareigūnus, nes nežinia ko iš M. D. galima tikėtis. Buvo ne kartą nekaltai apkaltinta. M. D. telefoną laikė dešinėje rankoje. Nežino, kuria ranka V. M. ištraukė telefoną. Telefoną ištraukė iš rankų, iš viršaus. V. M. stovėjo priešais ją, imdamas telefoną, pasisuko į M. D., ji matė jo dešinį šoną. Jai vaizdo niekas neužstojo. Telefono ištraukimo momentą matė D. , nes buvo šalia. Dar galėjo matyti santechnikas. Buvo du santechnikai, po to liko vienas. Kai vyko telefono ištraukimas, buvo vienas santechnikas, kitas kažką darė po mikroautobusu. Santechnikas provokavo, šalia rūkė. Darbuotojai neprisistatė, bet kasinėjo gatvę. Daugiau jokio fizinio kontakto tarp V. M. ir M. D. nebuvo. Telefoną grąžino po kelių sekundžių. Ji toliau filmavo, visus provokavo. Ją, stovinčią ant šulinio, M. D. stumdė, yra parašiusi pareiškimą. Jos ir M. D. santykiai nėra jokie. Su V. M. santykiai kaimyniški. Jis iš jos kažkada pirko namą, nėra draugai, yra tik kaimynai. Nežino, kuria ranka V. M. paėmė telefoną. Matė, kaip jis išjungė telefoną. Galbūt dešine ranka paėmė telefoną. Prieš paimdamas telefoną, V. M. žingsnio nežengė, nes nereikėjo. Kaire ranka jis nieko nedarė. M. D. atėjo nusiteikusi blogai, iš karto filmavo. Su ja nebendrauja, nes nuolat visus skundžia. Neturi jokių ryšių. M. D. skolinosi iš jos pinigus, bet neturi jokių įrodymų. Galbūt tikėdamasi, kad V. M. neitų liudyti, M. D. jam kenkia. Net nebuvo sutikusi jos gatvėje, o parašė pareiškimą, kad susitiko gatvėje, susipyko. Nuolat be reikalo kviečia policiją. Šulinys yra jos mamos teritorijoje. Kadangi šulinys jų žemėje, tai turi nuosavybę į šulinį. Neleido dirbti, teisiškai gindama savo nuosavybę. Apie kovo 9 d. situaciją pasakojo tik policijai, kitoms įstaigoms nepasakojo, tvirtina tai kategoriškai. Jos vyras į situaciją su M. D. ir E. D. visai nesikiša. M. D., E. D. darbovietei apie šią situaciją nieko nepasakojo. Į E. D. darbovietę kreipėsi dėl kitų reikalų. M. D. atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, bet ne dėl šios situacijos. Kovo 9 d. atėjo M. , po to atėjo vyras ir šaukė, kad iškvietė policiją. V. M. įvykio metu elgėsi normaliai, prašė nefilmuoti. Po to pyktelėjo ir ištraukė telefoną. Pyktis pasibaigė telefono ištraukimu. Ji sakė, kad M. D. neturi teisės iš vis ką nors daryti. Kategoriškai teigia, kad padrąsinimų V. M. neišsakė. Kaimynės D. M. irgi prašė filmuoti, nes su savimi neturėjo telefono. Filmavimo metu V. M. paprašė nebefilmuoti, bet M. D. nenustojo. Filmavimo metu sakė, kad ji neturi teisės filmuoti. Yra tikra, kad ir dabar M. D. filmuoja. Ji jaučiasi sekama, į juos atsuktos visos kameros. M. D. yra baigusi psichologiją, gerai žino, kaip reikia palaužti žmogų. Dėl šios situacijos rašė E. D. darbovietei raštą. Jo bijo, nes nuolat vaikšto su uniforma, galbūt ginkluotas. M. D. ne kartą sakė, kad su jais susidoros. Ir šiandien E. D. buvo su uniforma, nesijaučia saugiai. Nežino, ar buvo tokia situacija, kad filmuotų ir M. D., ir E. D.. Jos mama pardavė sklypą, ji buvo įgaliotas asmuo. Ji nesusijusi su tuo, kas vyksta su jos vyru ir jais. Skambino brokeriui, paklausė, ar namas parduotas, ar ne, nes nėra atsiskaitę. Policijos pareigūnus kvietė, nes nežino, ko galima iš jų tikėtis. Kaltina, kad sudaužė vamzdį, kažką pavogė, vis kažką padaro, nors nieko nedaro. Skundė juos, kad ją seka, įžeidinėja. Kovo 9 d. parašė pareiškimą, kad ją daužė. Kovo 9 d. M. D. ją daužė su alkūne, kai stovėjo ant šulinio. Sakė tai policijos pareigūnams, bet raštu neparašė. Nėra įspėta dėl D. ų filmavimo ir fotografavimo. Po įvykio visi bendravo. Kai atvyko pareigūnai, V. M. prašė leisti atidaryti šulinį. Po to visi geruoju išsiskirstė. Skirstantis M. V. M. pasakė „kada mes pradėsim normaliai bendrauti“. Jos ir V. M. santykiai tik kaimyniški, nėra artimesnio ryšio. V. M. daug dirba, anksti išvažiuoja. Visi rengė dokumentą E. D. darbovietei. Kartas nuo karto kaimynai susirenka gatvėje. V. M. ir kitų kaimynų telefono numerius turi. Konfliktas įvyko jos mamos žemėje, ji yra įgaliotas asmuo. Tą dieną M. niekam nepranešė, kad eis į jų sklypą. Jei nebūtų ėjusi į sklypą be leidimo, konflikto nebūtų. Nukentėjusioji kiekvieną šeštadienį dainuodavo „jums advokatams neužteks“, erzindavo, dėl ko kreipėsi į policiją, M. D. buvo nubausta už girtavimą, šūkavimą. Sutarties dėl žemės M. D. neturi. Jie net neturi dalies servituto. Ji visus apgaudinėja žodžiu „servitutas“. M. D. toje vietoje nieko įsirengti negalėjo. Ji turėjo jos vyro leidimą, bet išgavo jį apgaulės būdu. Žemės panaudos sutarties ji neturi. Ji atstovauja mamai, tai žino, kad M. D. servituto neturi, nes tokių sutarčių nesudarė. Remdamasi tuo, kad servituto sutartis sudaryta tik su „Dujomis“ ir „Vandenimis“, žino, jog su M. D. servituto sutartis nėra sudaryta.

9Liudytoja D. M. teisme parodė, kad viskas susiję su įvykiu. Būdama namuose pamatė, kad kelyje prie kanalizacijos šulinio darbuojasi vyriškis. Paskambino kaimynei D. , kuri yra tos žemės savininkė. Pasakė, kad vyriškis vaikšto jos teritorijoje. Susitikusios nuėjo ir paprašė, kad asmuo prisistatytų. Pasakė, kad yra santechnikas. D. paprašė dokumentų, kad parodytų leidimą kažką daryti. Viskas gavosi taip, kad žmogus pasakė, jog atvyko dėl E. D. ir M. D. santechnikos. I. J. neleido atlikti darbų, kol nepristatyti dokumentai. Stovėjo ji, D. , santechnikas. Neužilgo nekviestas išėjo V. M. paklausti, kas čia vyksta. I. J. viską jam paaiškino. V. M. paprašė Ilonos leisti santechnikui pasižiūrėti, kas ten yra. Neužilgo iš namų filmuodama atvyko M. D.. M. D. pradžiai atėjo viena, atėjo iš namų filmuodama, užėjo už V. M. nugaros, ji buvo prieš ją. Susidarė ratas, įvyko konfliktas. Santechnikas pradėjo aiškinti, kad jam neleidžia nieko daryti. I. J. neleido nieko daryti, nes šiuo klausimu yra teisi. Kai priėjo V. M., M. D. filmavo, kas jiems jau įprasta, nes ji visus fotografuoja, filmuoja. V. M. paprašė jos nefilmuoti, tačiau ji nekreipė dėmesio. V. M. ištraukė jai iš rankų telefoną. Viską matė gerai, nes stovėjo rate. Nematyti to buvo neįmanoma. Kai V. M. ištraukė telefoną, greitu metu jį grąžino. Kai buvo ištrauktas telefonas, M. D. atsisuko į V. M. ir pasakė, kad pradžiai parašys ant jo, kaip jis elgiasi su kaimynais. M. D. telefoną laikė dešinėje rankoje. Telefonas didelis, laikė jį prie savęs, V. M. telefoną ištraukė dešine ranka per viršų. Šiek tiek pasisuko ir ištraukė telefoną. Ištraukimo momentu nei M. D., nei V. M. nieko nesakė. V. M. išjungė telefoną ir jį jai atidavė. Ji pasakė „gerai“, nes nors kartą parodė jai, kad nefilmuotų. Taip gavosi, kad ir ji etapais filmavo. Šį kartą filmavo, kad apginti save. M. D. atsistojo prieš ją ir filmavo, dėl to ir ji filmavo. Iš jos niekas telefono neėmė, nes V. M. žino, jog ji jokių duomenų nerenka. Filmavo, kad M. D. suprastų, jog ir ji gali filmuoti. Nuo M. D. atėjimo pradėjo filmuoti, bet negali tiksliai pasakyti, nuo kada filmavo. Įrašo kopijos pas ją neliko, bet pateikė kompaktinį diską. Visą laiką nefilmavo, nes neturėjo ketinimo filmuoti nuo pradžios iki pabaigos. Toliau I. J. iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, jie buvo supažindinti su esama situacija. Atvykus pareigūnams, M. D. apie tai, kad ją sužalojo, jiems nepranešė. Pati yra medikė, gerai viską matė, jei būtų buvęs padarytas skausminis dalykas, matytų reakciją į skausmą. Kaip laikė telefoną, taip ir toliau laikė. Vaizdo įraše, kurį spėjo nufilmuoti, gerai matėsi, kaip M. D. stovėjo ir elgėsi. Po visko išsiskirstė. Keisčiausia, kad, kai neva buvo sukeltas skausmas, ji nieko pareigūnams nesakė. Įraše matosi, kad M. D. sako V. M., jog dėl to, kaip jis elgiasi su kaimynais, parašys ant jo, nors nesakė, ką jis jai padarė. M. D. norėjo pabrėžti, dėl ko jai buvo atimtas telefonas. Jai pasirodė, kad pasakymas V. M. buvo dėl atimto telefono. Kaimyną gina ne pirmą kartą. Tyrėjai, kuri ją apklausė ikiteisminio tyrimo metu, paminėjo, kad su tuo dalyku susiduria ne pirmą kartą. Buvo toks atvejis, kai M. D. laukėsi, apkaltino I. J., kad M. D. atsidūrė ligoninėje dėl kilusio konflikto, nors I. J. su M. D. net nebuvo sukonfliktavusios. Toje situacijoje I. J. kalbėjosi su E. D., ne su M. D.. Tai buvo melagingi parodymai. M. D. nuolat filmuoja ir fotografuoja. Jos vyras yra pareigūnas, jie jį filmuoja, fotografuoja kiemo teritorijoje. E. D. jį nufotografavo kieme plaunantį mašiną. 2018-12-25 vyras parašė pareiškimą. Gavo atsakymą, kur M. D. neigia, jog seka jų gyvenimą. M. D. nuolat duoda melagingus parodymus. Kai jie atsikraustė, reagavo normaliai. Kai pakalbėjo su M. D., pamatė, kaip ji elgiasi, suprato, jog ji turi elgsenos sutrikimų. Ji su ja nekonfliktuoja, nebendrauja, tik dalyvauja tuose įvykiuose, kad padėti kaimynams. Su V. M. yra kaimynai, bendrauja kaimyniškai, nėra draugai, nekonfliktuoja. Iki M. D. atsikraustymo konfliktų kaimynystėje visai nebuvo. Kai buvo paimtas telefonas, pareigūnai atvyko neužilgo, gal 15-20 min. bėgyje. Policijos pareigūnus kvietė I. J.. Nežino, ar dar kas nors kvietė pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, buvo V. M., ji, I. J., berods, vienas santechnikas, bijo sumeluoti, M. D., kažkuriuo laikotarpiu buvo atėjęs E. D.. Apie pareiškimo rašymą kalbos nebuvo, neprisimena. Telefono ištraukimo momentą galėjo matyti tie, kurie stovėjo šalia. Jos dešinėje pusėje buvo I. J., kairėje pusėje buvo V. M.. Aukštas santechnikas buvo šalia M. D.. Asmuo, kuris yra šiandien pakviestas liudytoju (J. P.), nuolat judėjo, kažką darė mašinoje, dėliojo. Su V. M. laisvalaikio neleidžia. Jei reikia patarimo, pagalbos, gali padėti, pakonsultuoti. Kai V. M. paprašė nefilmuoti, pasakė šiek tiek piktesniu tonu, bet nerėkė, nešaukė. Kai M. D. toliau filmavo, V. M. telefoną ištraukė. Telefoną ištraukė viena ranka, kita ranka nieko nedarė. Kai grąžino telefoną, M. D. toliau telefoną laikė dešine ranka. Bylos aplinkybės jai žinomos, nes buvo iškviesta į apklausą, jau viską paaiškino. Susitikusi su V. M. paklausė, dėl ko jį kaltina. Jis nesakė, kad jį nepagrįstai apkaltino, tik papasakojo, kuo yra kaltinamas. Daugiau dėl to įvykio nebendravo. Kai ją iškvietė apklausai, paklausė V. M., kas nutiko, dėl ko yra kviečiama. Neprisimena paties susitikimo. V. M. pasakė, kad M. D. jį kaltina, jog jis sukėlė jai skausmą. Tuomet atsisveikino, aplinkybių neaptarinėjo. Nėra artimi, bet ją iškvietė liudyti, dėl to jo klausė, kas nutiko. Nėra jokių jos ir V. M. santykių. Kaimyniškų susiėjimų su V. M. nebuvo. Jei prašo jos medicininės pagalbos, padeda. Kaimynais yra apie porą metų. Jei ateina į svečius, ar ji pas jį nueina, tai kalbasi tik medicininiais reikalais, nes tiek V. M., tiek jo žmona turi sveikatos problemų. Ji į M. D. žiūri normaliai, nuo pat pradžių ji filmuoja, fotografuoja, jau net nebekreipia dėmesio, nes turbūt kitaip gyventi nemoka. Šalia to šulinio praeina V. M. trasa, nežino jo nuosavybės. Toje vietoje eina bendra kanalizacijos trasa, ten yra jos tvoros kampas, šalia esantis šulinys buvo jos. Kai atėjo M. D., V. M. kalbėjo su I. J. apie šulinio atidarymą. V. M. paprašė Ilonos, kad leistų atidaryti šulinį. Prieš prieinant V. M., kalbėjo su aukštesniu santechniku, jis pasakė, kad ji nieko nesupranta, nuolat rūkė. Atėjo V. M. ir paprašė santechniko ištraukti iš burnos cigaretę. V. M. kalba normaliai, garsiai, aiškiai. Kai atėjo M. D., V. M. balsas buvo keliais tonais aukštesnis. M. D. apėjo V. M. iš nugaros ir įsijungė į bendrą ratą. V. M. paprašė išjungti telefoną, negali nusakyti balso tono, nešaukė, bet kalbėjo neramiai, vidutiniškai. Tai nuskambėjo kaip prašymas. M. D. telefono neišjungė. Tuoj pat buvo ištrauktas telefonas. Daug laiko praėjo, negali pasakyti, po kurio laiko buvo ištrauktas telefonas. Nuo prašymo iki telefono ištraukimo daugiau niekas nieko nepasakė. Telefono paėmimo metu M. D. už rankos suimta nebuvo. Vyko staigus telefono išėmimas iš rankos. Rankos tikrai nepalietė. Ji viso įvykio nefilmavo. Spėjo užfiksuoti po to, kai viskas įvyko. Momento, kai buvo paimtas telefonas, nefilmavo. Telefono kamerą vis įjungdavo ir išjungdavo, nes lauke buvo šalta, neįmanoma visą laiką filmuoti. Buvo šalta rankoms, nes buvo be pirštinių. Kai M. D. ne kartą melagingai apkaltino žmones, išėjo pabūti su I. J., kad būtų kaip liudininkė. M. D. jai pati yra pasakiusi, kad apie ją renka medžiagą. Kol kas jos M. D. nepalietė, bet jos vyras jau paliestas. M. D. jos vyrui pareiškė pretenzijas. Apie tai gali papasakoti jos vyras. Ji ją liečia tiek, kad nuolat filmuoja, fotografuoja, negali savo teritorijoje būti ramiai, nebeturi privatumo. Nėra tuo patenkinta, kad ji ir jos vaikas filmuojami. Nieko prieš M. D. ir jos vyrą neturi, net įsileido juos į namus, manė, kad jie jauni, perspektyvūs žmonės. Jos vyras rašė pareiškimą, kad D. ai renka medžiagą apie juos. Apie tai, kad I. J. buvo apkaltinta, jog sutrikdė jų sveikatą, žino, nes buvo iškviesta kaip liudytoja. Jie nerašė į AB „( - )“, kad nevestų jiems elektros. Kai buvo atvykę darbininkai, prašė, kad atidėtų elektros įvedimą, nes lauke buvo šaltis. Kai D. buvo vedama kanalizacija, neprisimena, ar sakė, kad nevestų, nekastų. Neprisimena, ar dalyvavo, kai buvo vedama kanalizacija. Kokie santykiai su V. M. bebūtų, neleistų V. M. nukentėjusiajai sukelti skausmo, kad ir kaip ant jos pyktų. Policiją dėl šulinio kvietė I. J.. Kvietė tada, kai buvo visi. Įrašą, kurį filmavo, peržiūrėjo. Manė, kad telefono paėmimo momentas išsaugotas, bet, deja, neišsaugotas. Berods, visa medžiaga filmuota po telefono paėmimo. Gal buvo pasiruošusi filmuoti, tik nepaspaudė įrašymo. Visą medžiagą pateikė. Pasiruošė filmuoti, bet, kai atėjo M. D., galbūt nepaspaudė įrašymo mygtuko. Viską peržiūrėjo po to, kai grįžo namo. Jos įraše matosi viskas po telefono paėmimo. 28 metus dirba anesteziologe. E. D. ir M. D. yra konfliktiški asmenys. Kai buvo paimtas telefonas, jokios reakcijos iš M. D. pusės nebuvo. Jei patiriamas skausmas, veidas parausta ar pabalsta, veido mimikos parodo apie patirtą skausmą. Ji šypsojosi toliau, nebuvo jokių požymių apie patirtą skausmą. Kiekvienas žmogus reaguoja į skausmą skirtingai. Jei ji būtų sušukusi iš skausmo, būtų neleidusi V. M. taip elgtis. Buvo parašę pareiškimą, nes dvi naktys buvo su šaukimais, rėkimais, verkimais. Viena naktis buvo užfiksuota, iškviesti pareigūnai. Po tokio atvejo padarė išvadas, kad M. D. turi elgsenos sutrikimų. Psichologas, dirbantis su vaikais, taip elgtis negali.

10Liudytoja V. M. teisme parodė, kad yra kaltinamojo žmona, sutiko duoti parodymus šioje byloje. Žino, kodėl yra kviečiama, dėl smurto, bet tiksliai visko neprisimena. Vasario mėn. pabaigoje ar kovo mėn. pradžioje po darbo grįžo namo. Grįždami jų gatvėje pamatė porą vyrų, vyras pasakė, kad turbūt vėl kažką tvarkys. Vyras apsirengė ir nuėjo pažiūrėti. Nenorėjo, kad jis eitų, nes į svečius buvo atvykęs jo draugas. Vyras pasakė, kad jam tai rūpi, kad jų neapsemtų, kaip buvo anksčiau. Nuėjo kelis kartus prie lango pažiūrėti, rūpėjo, kad vyras greičiau grįžtų. Jis stovėjo nugara į ją, dar stovėjo I. J. ir D. M., bei dar vienas vyras. Kažkurį kartą priėjusi prie lango pamatė ateinančią M. D.. Ji ėjo su telefonu, suprato, kad filmavo. Jau anksčiau žinojo, kad ji dažnai filmuoja. Ji atsistojo už jos vyro. Vyko kažkoks pokalbis. Vyras atsisuko, kažką pasakė, ištiesė ranką, atitraukė ranką, palenkęs galvą pažiūrėjo ir vėl ištiesė ranką, toliau kalbėjosi. Nuėjo nuo lango. Per virtuvės langą pamatė atvažiuojančią policiją. Vėl nuėjo pažiūrėti, bet nieko nebebuvo. Nuėjo į lauką, kad pakviesti vyrą, vėl pamatė nemažai žmonių. Pakvietė jį, kelis kartus kvietė, nes iš pirmo karto negirdėjo. Po to vyras grįžo namo, grįžęs pasakojo, kad M. D. jį filmavo. Jie yra nusiteikę prieš tokius filmavimus, nes dažnai dėl to žmonės nukenčia. Vyras sakė, kad jam grasino, kad kažką padarys. Sakė, kad M. paklausė jos vyro, kada jie pradės gražiai bendrauti, vyras atsakė, kad kai ji baigs filmuoti, o E. D. pasakė, kad filmavo ir filmuos. Žiūrint per langą, matosi tvora, bet yra plyšiai tarp lentelių. Vyro nugarą matė, taip pat iki pečių matė M.. Veiksmas matėsi per tarpelį. Neatkreipė dėmesio, kai vyras ištiesė ranką, atitraukė ją ir pažiūrėjo žemyn. Manė, kad kažką skaitė ar žiūrėjo. Apie tokį mostą nieko nepagalvojo. Vyras pasakojo, kad atėmė telefoną, daugiau nieko nepadarė. Sakė, kad paėmė telefoną, nes jo filmuoti nereikia. Policijos pareigūnai po to atvyko ne iš karto. Po kelių minučių atvyko pareigūnai, bijo sumeluoti laiką. Pamatė atvažiuojančius pareigūnus, nebuvo prie jų priėjusi, nežino, kiek laiko užtruko. Gal vyras minėjo, kad pareigūnai atvyko dėl šulinio, sakė, kad I. J. iškvietė policiją. Įvykį matė per tvoros plyšį. Matė Iloną, D. , vyrą, M., dar vieną nepažįstamą žmogų. Kai pirmą kartą priėjo prie lango, buvo D. , D. , vyras ir dar vienas žmogus. Svečias, buvęs namie, tai vyro draugas B.. Jis sėdėjo, nežino, ar matė įvykį, buvo išėjęs parūkyti. Su svečiu apie tai, kas vyksta lauke, nekalbėjo, tiksliai neprisimena. M. D. yra kaimynė, pas juos ją su vyru atvedė D. , kai M. su vyru nusipirko sklypą. Atvedė apžiūrėti jų namą. Po pažinties jie dar porą kartų buvo pas juos užėję, kai statėsi namą. Išgerdavo arbatos ir jie pasakodavo, kaip blogai vyksta statybos, kiek daug broko. Kai E. D. jos paprašė pasijungti elektrą, pasakė, kad jokių reikalų ji netvarko, jog pasikalbėtų su vyru. Vyras sakė, kad iš jų prašė pasijungti kameras, kad stebėti, kaip dirba J.. Po to M. D. su vyru jų lyg nebepastebėjo, nesisveikindavo. Dar kartą M. ją pavežė į darbą. Šiaip jie daugiau susitikę nebuvo, nes anksti išvyksta į darbą, vėlai grįžta. D. pažįsta, pasisveikina, pasikalba, sieja kaimyniški, geri santykiai. D. kartais užeina į svečius. Jos ir D. santykiai yra kaimyniški. Ji su D. daugiau bendrauja, bet ir vyras pasikalba. Lauke per tvorą pasikalba. Pasisėdėjimų kartu nebuvo, nes neturi laiko, vėlai grįžta. Džiaugiasi pabuvimu namie vieni. Vaizdą užstojo tvora, bet iš esmės viską matė per tarpelius. Iki įvykio vietos buvo 10-15 metrų atstumas. Atkreipė dėmesį, kad ateina M. D.. Mano, kad ji atėjo nuo savo namų. M. atsistojo jos vyrui už nugaros, nes matė jos nugarą. Vyras atsisuko į ją, kažką pasakė, ištiesė ranką, pažiūrėjo ir vėl ištiesė ranką. Mano, kad kažką paėmė, nes pasižiūrėjo. Neatkreipė dėmesio, kur buvo kiti dalyviai. Vyras stovėjo nugara į ją, kairėje pusėje stovėjo D. , šalia jos buvo D. , tarp jų stovėjo santechnikas. Jos vyras stovėjo arčiausiai jos. Kai atėjo M. D., ji buvo arčiausiai jos. Kiti dalyviai buvo toliau. Neatkreipė dėmesio, kas vyko po vyro rankos ištiesimo. Nieko nevyko, dėl to nestebėjo. Vyras ėjo pasižiūrėti dėl kanalizacijos, nes anksčiau buvo užtvindytas jų plotas. Nežino, ar toje vietoje yra jų šulinys. Su vyru nevaikšto, tai nėra mačiusi, kad vyktų tokie kaimynų susitikimai. Yra mačiusi, kad išraustas kelias, yra mačiusi raudonas punktyrines linijas, kasinėjimus, bet per daug nesidomi. Kiek pamena, vyras buvo supykęs, nes jam grasino. Sakė, kad norėjo merginas sutaikyti, o jam grasino. Sakė, kad M. vyras grasino, kad kažką padarys. Grasinimas vyko tą vakarą. M. D. su vyru vis kažką padaro. Kelios dienos po apklausos buvo toks įvykis, kai jie grįžo namo, išlipo atrakinti vartų, privažiavo M. ir įnirtingai pradėjo spausti signalą. Ji piktinasi M. elgesiu. Birželio mėn. grįžo vėlai, jų terasoje pamatė didelį laužą, grojo garsi muzika. Atidarytu langu negalėjo miegoti. Muzika grojo iki 2-3 val. nakties, neturėjo ramybės visą naktį. Buvo įvairių incidentų, dėl ko pikta. Kai atsikraustė M. D., prasidėjo konfliktai, baigėsi ramybė. Kai važiavo su vyru mašinoje, paskambino M. vyras, kaltino jį, kad E. D. žmoną skriaudė, rankas laužė, stumdė. Jos vyras pasakė, kad nieko nedarė, gal pats E. D. nuskriaudė savo žmoną. Skambutis buvo po to, kai vyras pasiteiravo, ar tikrai M. vyras dirba ( - ). Ji visuose reikaluose nedalyvauja. Nematė, kad jos vyras rašytų raštą E. D. darbovietei. Žino, kad kaimynai buvo nepatenkinti E. D., jie turi skundų.

11Liudytojas J. P. teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją. Jokie santykiai jų nesieja. Atliko paslaugą. Daugiau nieko nepažįsta. Pažįstamas M. paprašė pagalbos dėl užšalusio nuotekų vamzdyno. Atvyko, bandė atkišti iš vidaus, bet nepavyko. Ant kelio yra šulinys. Bandė atidaryti šulinį. Atėjo dvi ponios, pradėjo klausinėti. Kai pasakė, kad galimai užšalęs vamzdynas, viena moteris atsistojo ant šulinio, išsitraukė telefoną ir neleido dirbti. Bandė gražiuoju paaiškinti, kad niekas neužšals. Atėjo dar vienas vyrukas, turbūt kaimynas. Jo elgesys nebuvo mandagus, iš karto buvo agresyvus. Puolė ant M.. Nepasakys, ar pasikeitė vyro elgesys, kai atėjo nukentėjusioji, nes jau buvo nuėjęs. Ilgai vyko fotosesija. Atėjo šeimininkas, bandė įkalbėti, kad leistų atidaryti šulinio dangtį. Atėjo nukentėjusioji, bandė įtikinti leisti jiems dirbti. Po to atvyko pareigūnai. Pareigūnai įkalbėjo ponią, leido atidaryti šulinį. Kai atidarė, atkišo ir išvažiavo. Kai pasakė, kad atidarys šulinį ir atkiš kanalizaciją, viena moteris išsitraukė telefoną ir filmavo. Sakė ir gražiuoju, ir piktuoju, kad nefilmuotų. Nenorėjo, kad būtų filmuojamas. Nieko dėl to nesakė, jie buvo kaip liaudies priešai. Nukentėjusioji atėjo negreitai. Apie valandą bandė įtikinėti, kad ne tos moters, kuri stovėjo ant šulinio, tas šulinys. Atėjusi nukentėjusioji bandė įkalbėti leisti atidaryti šulinį. Kai atėjo nukentėjusioji, buvo nuėjęs su visa aparatūra link mašinos. Nematė momento, kai atėjo nukentėjusioji. Matė, kad stovėjo trys moterys ir vienas vyrukas. Buvo per toli, nematė, kas ten vyko. Buvo gal 30 metrų atstumu. Pamena apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Nenorėjo vaikščioti po teismus, dėl to ant apklausos protokolo nepasirašė. Apklausos protokolo neskaitė. Jam davė pasirašyti tik ten, kur yra gyvenamoji vieta. Pareigūnė jam perskaitė apklausos protokolą. Nurodytos aplinkybės buvo teisingos, nemelavo. Aplinkybes dėl griebimo ranka matė. Stambus vyrukas čiupo nukentėjusiajai už rankos ir ištraukė telefoną. Stambaus vyruko neįsidėmėjo. Jis buvo agresyvus, rėkė ant M., su juo nenorėjo turėti jokių reikalų. Nežino, kuria ranka griebė už rankos. Kažkas vyko su telefonais, tai griebimas už rankos vyko gal dėl to, kad nefilmuotų. Iš tolo atrodė, kad viena ranka sugriebė už rankos, kita ranka griebė už telefono. Nepasakys, kuria ranka ką darė. Kai traukė aparatūrą, buvo atsisukęs, tai pamatė patį momentą. Buvo žiema, vakaras, buvo pradėję temti. Neįsidėmėjo, ar traukiant telefoną, buvo išsakyti kokie žodžiai. Kai atėjo dvi ponios, buvo su M.. Kai atėjo stambus vyrukas, manė, kad užsipuls M. , geruoju viskas nesibaigs, neva M. kalčiausias. Kai atėjo pareigūnai, net nėjo arčiau. Nežino, kodėl iškvietė policiją. Policija atvyko dėl šulinio. Nematė, kuria ranka nukentėjusioji laikė telefoną. Pas tyrėją buvo apklaustas daugmaž prieš mėnesį. Gali būti, kad apklausa vyko rugpjūčio mėn. Pas tyrėją viską pasakojo laisvai, nurodė aplinkybes. Įsivaizdavo, kad vyras griebė su dešine ranka, o telefoną ištraukė su kaire ranka. Kai tyrėja perskaitė apklausos protokolą, viskas buvo surašyta panašiai taip, kaip sakė. Buvo už 30 metrų nuo tos vietos, kur iš rankų buvo traukiamas telefonas. Tikslių detalių pasakyti negali, girdėjo tik iš gandų. Prie šulinio stovėjo jo aparatūra. Pasiėmė už įrankio, kad jis neužšaltų, tempė jį į mašiną. Pamena, kur buvo pastatęs mašiną. Viską matė pusiaukelėje nuo šulinio iki mašinos, nes tuo metu traukė aparatūrą. Matė rankų mostus, suprato, kad sugriebė už rankos ir atėmė telefoną. Negali pasakyti, ar tikrai suėmė už rankos. Matė rankų mostus. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tai, ką įsivaizdavo. Nemelavo nei apklausos metu, nei teisme. Jei būtų buvęs arti, tai būtų aiškiai matęs. Aiškiai nematė, kad sugriebė už rankos ir atėmė telefoną. Nepasirašė ant protokolo ir dėl to, kad nenorėjo vaikščioti po teismus. Jo išsilavinimas yra vidurinis. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme taip pat gerai prisimena visas aplinkybes. Viską pasakojo teisingai, tik dėl rankos sugriebimo nepaminėjo, nes neaiškiai matė. Nėra suinteresuotas liudyti vienokių ar kitokių aplinkybių. Nėra draugiškų santykių nei su viena puse. Nenori nieko apkaltinti nusikaltimo padarymu. Matė rankos judesį, po to suprato, kad buvo atimtas telefonas. Abiejų rankų judesius matė. Konkrečiai nematė, negali pasakyti, ar judesiai buvo nukreipti į nukentėjusiosios vieną ar dvi rankas. Viską aiškiai galėjo matyti dvi moteriškės ir stambus vyrukas. Tuo metu su M. buvo kartu. Traukė įrankius, ėjo link mašinos. Nežino, ar jis matė situaciją.

12Liudytojas B. P. teisme parodė, kad pažįsta V. M., iš matymo pažįsta nukentėjusiąją. Kadangi pažįsta I. J., su jos vyru yra draugai nuo vaikystės, kartais pas juos matydavo ir nukentėjusiąją. Su kaltinamuoju sieja draugiški santykiai. Susipažino, juos sieja bendri interesai, sportas, kartais nueina į svečius. Tiksliai datos nepamena, buvo pavasaris. Buvo pas V. M., žiūrėjo krepšinį. Buvo apie 18.30 val., kai lauke išgirdo garsiai kalbančius žmones. Pažiūrėjus per langą, pamatė tris žmones, kurie garsiai reiškė emocijas. V. M. sunerimo, nes toje vietoje yra jo kanalizacijos šulinys. Teko girdėti, kad jam kanalizacijos šulinys yra kišęsis. V. M. išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Su jo žmona pasiliko name. Laikas nuo laiko žiūrėjo per langą, kas vyksta. Matė, kad jie kažką aiškinosi, garsiai kalbėjo. Po kurio laiko balsai nurimo, kambaryje nieko nebesigirdėjo. Žmonėms besikalbant, atėjo nukentėjusioji. Ji stovėjo prieš V. M. . Nelabai kas matėsi, nes visą vaizdą užstojo tvora. Matėsi žmonių galvos ir pečiai, matė tik nukentėjusiosios galvą, nes jis pats yra žemo ūgio. Nepastebėjo jokių judesių ar vykdomo smurto. Kadangi V. žmona nerimavo, po kurio laiko išėjo į lauką parūkyti. Pasižiūrėjęs į jų pusę, matė, kad žmonės šnekučiavosi normaliai, tuo metu atvyko policijos automobilis, negarantuoja, bet jam taip atrodo. Tuomet pamatė ateinantį nukentėjusiosios vyrą. Nenorėdamas bendrauti, veltis į konfliktus, apsisuko ir grįžo į V. kiemą. Grįžus V. klausė, kas vyksta. Po kurio laiko vėl išėjęs į lauką, pamatė, kad žmonės skirstosi. V. išėjo į lauką, tuo metu visi žmonės ėjo pro V. namus. Pro V. namus ėjo nukentėjusioji, jos vyras, V. M. , dar kažkas. Jie šnekučiavosi taikiai, nesimatė, kad anksčiau būtų pykęsi, naudoję smurtą. Jo akimis jie išsiskyrė taikiai. Nustebo, kad V. M. buvo apkaltintas smurto panaudojimu. Pažįstant V. M. , buvo netikėta išgirsti, kad jis galėjo būti apkaltintas smurtu. Sulaukė, kol V. M. grįžo namo. Jis pats pasakojo, kas nutiko. Sakė, kad konfliktas vyko dėl to, jog meistrai norėjo pakelti šulinio dangtį. Tarp santechniko, I. J. bei D. vyko konfliktas, ginčijosi dėl šulinio atidarymo. V. M. skundėsi, kad nukentėjusioji jį filmavo. Jį tai labai suerzino, paėmė iš jos telefoną ir bandė jį išjungti. Pabrėžė faktą, kad filmavimas jį labai erzina. V. M. nepasakojo, kaip paėmė telefoną. O gal pasakojo, tik neįsiminė. Ginčai vyksta dažnai, kaimynai tarpusavyje nesutaria. Pradėjo nebekreipti į tai dėmesio, nes priprato, kad nuolat vyksta ginčai. Kiek teko girdėti, ten nuolat važiuoja policija, tai jo nenustebino ir nekreipė dėmesio. Jie konfliktus sprendžia su policijos pagalba. Negali pasakyti, kokios būsenos V. M. nuėjo link konfliktuojančių asmenų, greičiau susirūpinęs, nes buvo žiema ir dažnai būna bėdų dėl kanalizacijos. Su V. santykiai draugiški. Su juo galima pabendrauti apie meną, keliones, neturi kažkokių savanaudiškų tikslų, galima su juo pabendrauti, neveliant verslo reikalų. Nuo gimimo gyvena ( - ) rajone. Jo namai apie vieno kilometro atstumu nuo V. namų. Iki įvykio dienos turėjo panašaus pobūdžio susitikimų. Matydavo draugiškus santykius tarp V. , jo žmonos ir kaimynų. Matė, kad su kaimynais žaidė futbolą. Konflikto vietoje buvo I. J.. Užaugo M. rajone, jos vyras taip pat ten užaugo, tai vyrą pažįsta nuo vaikystės, jo tėvai bendravo su I. J. tėvais. Iš matymo žinojo D. , ji irgi buvo įvykio vietoje. Kažkoks vyras buvo, kurio nepažįsta. Iš matymo žinojo nukentėjusiąją ir jos vyrą. Yra matęs V. M. , Iloną ir D. bendraujančius, gal jie pasikalbėdavo apie bendrus rūpesčius. Kaimyniškas bendravimas pasireiškia bendrais rūpesčiais. Yra matęs I. J. pas V. M. , D. nėra matęs pas V. M. . I. J. gėrė kavą. V. M. pažįsta apie 3-4 metus, daugiau bendrauja apie 2 metus. Kai V. M. nuėjo link konfliktuojančių asmenų, bendravo su I. J., D. ir nepažįstamu vyru. Matė juos stovinčius vienoje linijoje, nes žiūrėjo kampu, negali nusakyti atstumo tarp jų. Iš pradžių namie išgirdo triukšmą. Kai nuėjo V. M. , triukšmas po truputį rimo, po 5 minučių triukšmas nurimo. Kai atėjo nukentėjusioji, triukšmo viduje nebesigirdėjo. Apie tai, kad nematė smurto, sprendžia, nes nebuvo jokių judesių. Tai yra jo spėlionė, nes nematė. Jei žmogus stovi vietoje, vadinasi, prieš jį nėra imtasi jokių veiksmų, tai vertina pagal save. Kelis kartus yra matęs nukentėjusiąją su vyru. Apklausos metu nenurodė, kad tai nukentėjusiosios vyras, nes tyrėja viską rašė ranka, kadangi neveikė kompiuteris. Pasakė, kad keli faktai neatitinka to, ką pasakojo, tai tyrėja pasakė, kad tai neturi įtakos, dėl to nepataisė. Baigus apklausą pasirašė ant protokolo. Rašė, kad surašyta teisingai. Kai patikino, kad neatitikimai yra neesminis dalykas, pasirašė. Atsakomybė dėl melagingų parodymų buvo išaiškinta. Šiandien teisme papildo savo parodymus. Į svečius buvo atvykęs su savo automobiliu „Audi TT“, automobilis buvo prie vartelių, gal 6 metrai iki įvykio vietos. Konfliktas vyko sklypo gale, o jo automobilis stovėjo gatvėje ties sklypo viduriu. Išvyko apie 20 val. Baigė žiūrėti rungtynes, pasišnekučiavo ir išvažiavo namo. Pasibaigus konfliktui, dar apie valandą laiko buvo pas V. M. . Minėjo, kad jam nesuprantami tokie konfliktai tarp kaimynų, dėl to nenorėjo į juos veltis. Žino, kad toje gatvėje tarp nukentėjusiosios ir kitų gyventojų kyla konfliktai dėl blogo kelio, aptaškymo kelyje. Tai žino iš V. M., I. J.. Kai susitinka, užsimena, kad vyksta konfliktai su nukentėjusiąja. Tai pasakojo iki įvykio. V. M. buvo nepatenkintas dėl kelio, jis nieko nekaltino, tik norėjo, kad nukentėjusiosios darbininkai patvarkytų kelią, kad nereikėtų bristi per balas. Kadangi nedalyvauja tose situacijose, nenori sakyti to, ką girdėjo, nes negali teigti, jog tai tiesa. I. J. iki įvykio apie nukentėjusiąją atsiliepdavo nelabai teigiamai. Per langą galima matyti, kai nukentėjusioji prieina, bet ateinančios nesimato. Per tvorą nematė nieko daugiau, tik nukentėjusiosios galvą. Žiūrint iš šono, per tvorą galima kažką pamatyti, bet žiūrint tiesiai, nesimato. Neturėjo tikslo pasižiūrėti, kas vyksta, nesilankstė. Žiūrėjimas per langą nevyko nuolat, V. stengėsi žiūrėti nuolat, nes rūpinosi V. sveikata. Žiūrint tiesiai, per tvorą nieko nesimato, nes yra lentelė ant lentelės. Jis matė žemesnių žmonių galvas, o aukštesnių žmonių galvas ir pečius. Tvora turi tarpus, jei žiūri iš šono. Kai žiūrėjo per vitrininį langą, negali pasakyti, ar matėsi vaizdas per tvoros tarpus.

13Liudytojas A. S. teisme parodė, kad salėje esantys asmenys matyti iš įvykio. Įvykis buvo susijęs su šuliniu. Vyko su kolege, buvo dvi konfliktuojančios pusės. Konflikto priežastis buvo užšalusi trasa, kurią norėjo išvalyti. Berods, buvo du skambučiai. Budėtojas pranešė apie skambučius. Budėtojas pasakė, kad vyko konfliktas, konkrečiai aplinkybių neįvardino, pasižiūri planšetėje, nes ten būna įvykio aprašymas. Tarp asmenų vyko žodinis konfliktas. Viena moteris stovėjo ant šulinio, neleido jo atidaryti. Daugiau jokių pretenzijų negirdėjo. Kalbos apie kitokio pobūdžio konfliktą nebuvo. Skundų nebuvo. Pareiškimą kažkas rašyti norėjo. Galų gale moteris leido tvarkytis, tačiau iš jų pusės buvo pasiūlyta, jei kils tolimesnių nesutarimų, rašyti pareiškimą. Nebuvo prašymo rašyti pareiškimą įvykio vietoje. Bendravo su 3-4 asmenimis. Su nukentėjusiąja bendravo, pretenzijos buvo dėl šulinio, jo atidarymo, valymo. Jei būtų buvę skundai dėl smurto, būtų vietoje paėmę pareiškimą dėl kūno sužalojimo. Jei būtų buvę nusiskundimai dėl smurto, būtų susisiekę su budėtoju ir nusprendę, ar kviesti operatyvinę grupę, ar asmenis vežtis į komisariatą. Buvo apsiniaukę, vakarėjo. Niekas iš asmenų eiti į patalpas jų nekvietė. Buvo nueita iki pastato, kur stovėjo atvykęs santechnikų automobilis. Nepamena, ar buvo siūlyta eiti į pastatą. Įvykio vietoje buvo 2-4 asmenys, tiksliai nepasakys, nes įvykis buvo senokai. Moteris stovėjo ant šulinio, trukdė jį atidaryti. Įkalbėjo ją pasitraukti, leisti atlikti darbus. Ikiteisminio tyrimo metu, kiek pamena, nenurodė, kiek įvykio vietoje buvo asmenų. Tuo metu galėjo geriau prisiminti įvykio aplinkybes. Asmenų tonas buvo konfliktiškas, su pasipiktinimais. Nepamena, ar, būnant įvykio vietoje, priėjo daugiau žmonių. Neprisimena, ar buvo kalba apie telefono paėmimą. Į įvykio vietą vyko su kolege, su asmenimis bendravo abu kartu. Iš pradžių stovėjo kartu, po to nuėjo iki darbuotojų, tada grįžo. Kolegė padėjo aiškintis aplinkybes. Pasipiktinimą reiškė abi pusės. Šalia stovėjo kaimynas, gal užsirašė jo duomenis, nepamena, ar su juo bendravo. Jei būtų kažkas norėjęs rašyti pareiškimą, būtų galėjęs jį parašyti ir automobilyje. Tokie atvejai sprendžiami vietoje, galima eiti į namą, galima važiuoti į komisariatą. Jei būtų prašę eiti į vidų rašyti pareiškimą, kažkokiu būdu šį klausimą būtų sprendę, nebūtų į prašymą nekreipę dėmesio. Buvo paaiškinta, kad, jei dėl šios situacijos kils dar kokių nesutarimų, asmenys gali vykti į komisariatą rašyti pareiškimą. Tai buvo informavimas, pretenzijų nebuvo. Negali būti, kad budėtojas, gavęs pranešimą apie smurtą, vykstančiam į vietą ekipažui apie tai nepraneštų. Tiksliai nepasakys, ar buvo pranešimas apie smurtą, pamena, kad buvo informacija dėl konflikto prie šulinio. Nemano, kad, jei būtų buvęs pranešimas apie smurtą, apie jį nesiaiškintų. Budintis praneša apie įvykį žodžiu, planšetėje mato aprašymą apie įvykį. Kartais būna labai detalus aprašymas, kartais abstrakčiai, kartais aprašymas neatitinka paties įvykio. Pagalbos centras vienaip suformuoja pranešimą, žmogus pasakoja kitaip. Būna, kad pranešimas nesutampa su pranešimo aprašymu. Gal ir buvo pranešimas apie stumdymąsi, atiminėjimą. Turėjo būti susipažinęs su pranešimu, bet smulkmenų apie stumdymąsi, atiminėjimą nepamena. Įvykis buvo ne prieš mėnesį, smulkiai visko neprisimena.

14Liudytojas M. T. teisme parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį bei nukentėjusiąją. Užsikišo kanalizacija, atvyko ją sutvarkyti, nes patys įrenginėjo kanalizaciją. Pasikvietė kolegą J.. Norėjo atsidaryti šulinį, tačiau išėjo dvi moterys, viena jų atsistojo ant šulinio. Viena moteris pradėjo juos filmuoti. Kažkuriuo momentu išėjo M. vyras, kuris irgi pradėjo filmuoti. Moteris stovėjo ant šulinio ir neleido jiems dirbti. Kažkuriuo momentu išėjo vyras. Moteris kėlė balsą. Bendro sutarimo nebuvo. Kažkuriuo metu atsirado policija, nežino, kas ją iškvietė. Jau norėjo susirinkti įrankius ir vykti namo, nes negalėjo nieko padaryti. Policija atvyko juos išvežti, nes neva jie buvo banditai ir norėjo kažką padaryti šuliniui. Šulinys priklauso nukentėjusiajai, jis yra ant servitutinės žemės. Kiekvienas įrodinėja savo tiesą. Kai atėjo kaimynas, norėjo jam uždrausti rūkyti, buvo agresyviai nusiteikęs. Po kokių 10 min. vyras jau lyg suprato, ką jie nori padaryti. Moteriškės viską filmavo. Išėjo nukentėjusiosios vyras, po to jie su žmona pasikeitė. Prasidėjo konfliktas. Kai atėjo nukentėjusioji, ji visą konfliktą filmavo. Kaltinamasis paprašė nebefilmuoti. Ji vis tiek filmavo, tai kaltinamasis atėmė iš jos telefoną. Konkrečiai, kuria ranka ir ką darė, neprisimena, nes praėjo beveik metai. Telefoną atėmė negražiai, grubiai. Jau eidamas link mašinos, atsisukęs pamatė, kaip atėmė telefoną, prieš tai sakė „atiduok telefoną“. Negali pasakyti, ar telefoną galėjo atimti viena ranka, nes situacija buvo konfliktinė. Nestovėjo šalia, konkrečiai nematė. Buvo rankų mostai, nebuvo, kad tiesiog ištraukė iš rankų telefoną. Kaltinamasis mosikavo rankomis. Mostus matė nueidamas. Kaltinamasis paėmė už rankos, o su kita ranka paėmė telefoną. Matė tą momentą, bet tas matymas nebuvo tiesus. Pasibaigė konfliktas ir aplinkybių nebesureikšmino. Jau ne pirmas kartas, kai vyksta konfliktai jiems atliekant darbus. Nukentėjusioji viena ranka laikė telefoną, tiesiog laikė jį prie savęs. Buvo pavasaris, drėgna. Visi vilkėjo žieminius rūbus. Jis nebestovėjo, nežiūrėjo. Kai prasidėjo konfliktas, jie išeidinėjo. Atsisuko, nes įvykio vietoje buvo užsakovė, vyriškis, moteriškės. Jokių veiksmų nesiėmė, nėjo ginti nukentėjusiosios. To įvykio nesureikšmino. Anksčiau buvo didelis konfliktas su policija, tikrino jo darbuotojus, jį. Kadangi žinojo situaciją, tai nesigilino. Policija, berods, atvyko iki telefono paėmimo, nes jiems jau buvo leista sutvarkyti kanalizaciją, jie išeidinėjo. Emocijų buvo daug, negali pasakyti, kas ką sakė. Nematė, ar telefonas buvo grąžintas. Kai atvyko policija, pradžiai juos apkaltino, kad yra kažkokie nusikaltėliai. Moteris ir policijos pareigūnui nenorėjo leisti atidaryti šulinio. Kai leido atidaryti, viską sutvarkė per 20-30 min. Emocijų buvo daug, negali pasakyti, kas ką išsakė. Telefono paėmimo momentą filmavo nukentėjusioji. Kai pasirodė kaltinamasis, jo elgesys buvo agresyvus. Pradžiai jo nebuvo, buvo tik jis su kolega ir moteriškės. Kaltinamasis norėjo jį „tėviškai“ pamokyti, bet po 10 minučių suprato, ką jie nori padaryti. Kaltinamojo bendravimas su moteriškėmis buvo kaimyniškas. Moteriškės pradėjo šaukti, kad jie čia kažką nori padaryti. Kaltinamasis visą laiką buvo įvykio vietoje. Kaltinamasis veikė tą patį, ką veikė moteriškės. Išėjo kaimynų bendruomenė ir neleido jiems dirbti. Kai atėjo užsakovė, konfliktas paaštrėjo. Kaltinamasis jau buvo nurimęs. Kaltinamasis pasakė, kad jo nefilmuotų, nebuvo ramus, tai pasakė griežtai. Kai išgirdo žodžius „atiduok telefoną“, su kolega atsisuko, matė kontaktą. Traukėsi iš įvykio vietos, nes jiems neleido dirbti. Su kaltinamuoju jis anksčiau konfliktavęs nebuvo. Anksčiau dienos metu buvo atvykęs, apsižiūrėjo, kai tik atvyko į M. kiemą antrą kartą, už tvoros stovėjo moteris ir klausė, ką čia darys. Iš pradžių suprato, kad tai moters smalsumas. Kol dirbo kieme, niekam nebuvo įdomu. Kai pradėjo kasti per gatvę, prasidėjo konfliktai. Konfliktus keldavo tos dvi moteriškės. Tik jie atvažiuodavo, tuoj kviesdavo policiją. Viena moteris stovėjo ant šulinio, kita moteris netrukus pradėjo filmuoti. Negali pasakyti, ar, kai buvo atimamas telefonas, moteriškė toliau filmavo. Nematė, kada ji nustojo filmuoti. V. M. nesipiktino, kad filmuoja moteriškė, piktinosi dėl M. D. filmavimo. Kaltinamasis laikė nukentėjusiajai už rankos, o kita ranka paėmė telefoną. Dirba su žmonėmis, konfliktų prisižiūri, jų nesureikšmina. Kai gavo kvietimą apklausai, nesuprato dėl ko. Kai gavo šaukimą į teismą, bandė prisiminti aplinkybes, tai prisiminė, kad buvo suimta už rankos. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė tai, ką prisiminė. Iki apklausos to konflikto nebuvo sureikšminęs. Pagarsinus 2018-05-04 liudytojo M. T. apklausos protokolą, šis papildomai nurodė, kad telefonas buvo ištrauktas iš viršaus. Rašė, kad smurto nematė, nes kiekvieno supratimas apie smurtą yra skirtingas. Nematė, kad kaltinamasis būtų mušęs nukentėjusiąją. Negali pasakyti, ar stumdė, ar laikė. Prieš posėdį galvojo apie buvusį įvykį, dėl to prisimena, kaip viskas buvo. Negali pasakyti, kad aiškiai viską matė, nes nestovėjo prieš kaltinamąjį ar nukentėjusiąją. Kai prasidėjo konfliktas dėl „nefilmuok“, atsisuko. Tikrai nebuvo taip, kad paprastai paėmė telefoną. Kad kaltinamasis laikė su ranka nukentėjusiajai už rankos, tikrai matė, bet negali pasakyti, kuria ranka už kurios rankos laikė.

15Liudytoja N. V. teisme parodė, kad viskas buvo ganėtinai seniai, gal prieš pusantrų metų. Daug papasakoti negali. Norėtų, kad būtų remtasi jos apklausa, tarnybiniu pranešimu. Gavo iškvietimą dėl užšalusio šulinuko. Atvykus stovėjo kaimynai ir moteris, kuri yra salėje. Viskas vyko dėl užšalusio šulinuko. Daugiau nieko įsimintino pasakyti negali. Pranešimas buvo dėl užsikišusio ar užšalusio šulinuko. Vyko į tokį iškvietimą, važiavo aiškintis situacijos, kadangi tarp kaimynų vyko konfliktas. Tiksliai neprisimena gautos informacijos, nes gauna daug iškvietimų, be to, viskas buvo seniai. Vyko žodinis konfliktas tarp kaimynų. Vienas pranešimas tikrai buvo gautas, kito neprisimena. Vaikščiojo kažkokie meistrai. Du vyrai ir galbūt pačios nukentėjusiosios vyras aiškino, kad yra užšalęs šulinukas ir jį reikia prasivalyti. Kažką kaimynai kalbėjo apie pareiškimą. Nukentėjusioji sakė, kad nori, jog kaimynai leistų išsivalyti šulinuką. Jokio pareiškimo niekas nerašė. Nepamena, ar klausė, kokia pareiškimo rašymo tvarka. Berods, kolega paaiškino, kaip ir kada rašomi pareiškimai. Sakė, kad jie gali surašyti pareiškimą, taip pat galima atvykti į komisariatą. Nepamena, ar kas nors iš buvusių asmenų norėjo rašyti pareiškimą. Ji negavo prašymo rašyti pareiškimo. Galbūt tokį prašymą gavo kolega, nes jie bendravo su skirtingais asmenimis. Nebuvo skundų, kad kažkas prieš kažką smurtavo. Dėl telefono paėmimo neprisimena. Kalbos apie filmavimą nebuvo. Nepastebėjo, kad įvykio vietoje kas nors filmuotų. Viena kaimynė stovėjo ant šulinuko, rankoje laikė kažkokius dokumentus. Ji gan aršiai bendravo su nukentėjusiąja. Susistumdymų prie jų akių nebuvo. Kitų dalyvių elgesio nepamena. Kai atvyko, gal buvo trys kaimynai, nukentėjusioji ir du darbuotojai, tiksliai neprisimena. Bendravo su vyru ir, berods, jo žmona. Nežino, kas buvo tas vyras. Salėje to vyro nėra. Bendravo apie šulinuko išvalymą, kodėl neleidžiama išvalyti, bet neprisimena, kokios aplinkybės buvo nurodytos. Jei būtų gavę skundą, kad smurtauja, būtų informavę budėtoją, kuris būtų atsiuntęs operatyvinę grupę.

16Liudytoja A. Š. – C. teisme parodė, kad buvo gautas skundas dėl nežymiai sutrikdytos nukentėjusiosios sveikatos, atliktas tyrimas, apklausti asmenys, dalyvavę įvykyje. Ji atliko praktiškai visų asmenų apklausas. Buvo kviečiami asmenys, kad išsiaiškinti aplinkybes, kas ką matė. Visi susipažino su duotais parodymais ir pasirašė. Su apklausos protokolais susipažino visi, bet vienintelis, kuris atsisakė pasirašyti, buvo vienas iš darbininkų J. P.. Asmuo nurodė, kad konkrečiai matė, jog kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai už rankos, po to paklausė, ar bus dėl to kviečiamas į teismą. Kai sužinojo, kad gali būti kviečiamas į teismą, pasipiktino, atsisakė pasirašyti protokolą, jei ji neištrins tos vietos, kur jis parodė, kad matė patį įvykį. Buvo išaiškintos teisės sakyti tiesą. Nepasirašė po apklausos protokolu, dėl to surašė tarnybinį pranešimą. Protokole nurodė visas aplinkybes, kurias asmuo pasakojo. J. P. pasipiktino, kad reikės gaišti laiką teisme, dėl to pasirašyti atsisakė. Apklausos vyko laisvo pasakojimo forma, užduodant tikslinamuosius klausimus, kad užvesti asmenis ant kelio, kad jie prisimintų daugiau aplinkybių. Neprisimena, ar J. P. nurodė aplinkybes apie griebimą už rankos laisva forma, ar kaip atsakymą į klausimą. Po apklausos, kai jau buvo susipažinęs su apklausa, jis paklausė, ar reikės eiti į teismą. Apklausa buvo atspausdinta, susipažino su apklausos protokolu, J. P. sakė, kad viskas surašyta gerai. Ji yra tyrėja, vykdo savo darbą, užrašo tai, ką žmogus kalba. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas, nes J. P. jau buvo supažindintas su atsakomybe dėl savo parodymų. Prisimena visas apklausas, bet pažodžiui jų pakartoti negali. Vykdė tyrimą nepažeisdama nuostatų, viską nurodė sąžiningai. Visi apklausti asmenys su apklausos protokolu susipažino. Negali atsakyti, kodėl mikroautobusas nepavaizduotas įvykio vietos schemoje. Jei stovėjo mikroautobusas, jis turėjo būti atvaizduotas įvykio vietos schemoje, bet neprisimena, kodėl jis nebuvo atvaizduotas. Ji įvykio vietoje buvo po įvykio, atkurdama įvykio vietą. Ji neturi jokių abejonių, jie atkūrė vietą. Esminis dalykas buvo tai, kaip stovi žmonės. Ja galima tikėti, nes ji rašo žmonių parodymus. Kad atvyko darbininkai su autobusiuku, prisimena, bet neprisimena vaizdo įrašo. Aprašinėjo viską, ką matė. Kai vyko parodymai, ji braižė įvykio vietos schemą. Ji atkūrė, kas kurioje vietoje stovėjo ir ar tai galėjo matytis per langą. Jiems buvo svarbiausia žmonių išsidėstymas ir atstumas. Su proceso dalyviais nėra pažįstama, tik tiek, kiek teko susipažinti proceso eigoje. Nėra suinteresuota bylos baigtimi. Nepamena aplinkybės apie mikroautobusą. Nesakė kaltinamajam, kad jai prokurorė liepė įdėti į bylą kažkokius dokumentus. Nebuvo jokio nurodymo neįtraukti mikroautobuso į įvykio vietos schemą. Kad pridėti kažkokius dokumentus į bylą, turi būti prokuroro leidimas, bet ne įsakymai ar liepimai. Kaltinamąjį aktą surašo ne tyrėjai. Jei kas nors nori papildyti parodymus, tokią galimybę turi. Po bylos baigimo įteikiamas kaltinamasis aktas. Buvo tarnybinis pranešimas, kad keitėsi tos gatvės adresai. Buvo nurodyta, kad įvykis įvyko prie gatvės šulinuko. Nežino tiksliai, prie kurio namo yra šulinukas. Kokius parodymus asmenys davė, tokius ir užrašė. Dėl konflikto vietos, turėjo būti nurodyta, kad konfliktas vyko prie šulinuko. Kardomoji priemonė buvo skirta iš pirminių parodymų. Įtarimas pareikštas taip pat iš pirminių parodymų. Eigoje rinko duomenis ir jie keitėsi. Medžiaga buvo surinkta kolegų, iš gautos pirminės medžiagos buvo pareikštas įtarimas, o po to buvo renkami detalesni duomenys. Ne ji rengė kaltinamąjį aktą. Konfliktas vyko gatvėje, prie kanalizacijos šulinio. Viskas vyko prie šulinio, kuris užfiksuotas parodymų patikrinimo vietoje protokole.

17Ekspertas J. S. teisme paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą. Kovo 12 d. buvo apžiūrėta M. D. dėl 2018-03-09 padaryto kūno sužalojimo. Apžiūros metu dešiniame dilbyje buvo rastos ovalios kraujosruvos. Daugiau sužalojimų nustatyta nebuvo. Pagal sužalojimo išvaizdą, sužalojimas atitinka nurodytai sužalojimo datai ir padarymo būdui, nes buvo parodyta, jog sugriebta už dešinio riešo. Kraujosruvos matmenys rodo, kad jos galėjo būti padarytos rankos pirštais. Sužalojimas galimai padarytas sugriebiant pirštais, gali būti toks sužalojimas padarytas ir suduodant kietu buku daiktu. Spaudžiant vienu pirštu, turbūt sužalojimo nebūtų galima padaryti. Iš kraujosruvos spalvos ir matmenų nėra galimybės nurodyti konkrečių įvykio aplinkybių. Buvo atvykusi nukentėjusioji ir pristatyta užduotis atlikti tyrimą. Mėlynę apžiūrėjo. Mėlynė buvo kelių parų senumo. Melsva spalva išsilaiko iki 4 parų, vėliau pradeda žaliuoti. M. D. buvo atvykusi kovo 12 d., mėlynė galėjo būti padaryta 3-4 parų laikotarpiu. Pagal kraujosruvos išvaizdą įvykio laikas atitiko. Mėlynė buvo ne senesnė nei 3-4 paros. Nuo sužalojimo mėlynė gali atsirasti po kelių minučių, gali ir po kelių valandų ar kitą parą, tai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Rėmiausi apžiūra ir pateiktomis įvykio aplinkybėmis. Medicininiai dokumentai jam pateikti nebuvo. Kategoriškai negali teigti, kad buvo patirtas skausmas. Nežymus sveikatos sukėlimas ir skausmo sukėlimas yra tame pačiame LR BK straipsnyje. Galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Kaulų išnirimo, lūžimo, raiščių plyšimo nustatyta nebuvo. Buvo viena kraujosruva dilbio srityje. Tikslios mėlynės lokalizacijos pasakyti negali, tik kad ji buvo dilbio apatinio trečdalio spinduliniame paviršiuje. Ištinimas nustatytas nebuvo. Dėl raiščių patempimo, kaulų išnirimo gali būti patinimas, bet kreiptasi buvo ne tą pačią dieną, tai patinimas iki apžiūros galėjo ir praeiti. Jie nėra įpareigoti daryti nuotraukas. Į teorinius klausimus atsakyti negali, nėra užfiksuota, kad kovo 9 d. nukentėjusioji buvo atsitrenkusi į spintelę. Tyrėjos reikia klausti, kodėl ji nenuėmė pirštų antspaudų. Paties įvykio neprisimena, apie sužalojimus gali pasakyti tik iš dokumentų. Tokia kraujosruva galėjo atsirasti nuo tiesioginio smūgio ar rankos suspaudimo. Pateiktoje kortelėje papildomų informatyvių duomenų nematyti. Iš kortelės matyti, kad buvo atlikta rentgenograma, lūžių nenustatyta, todėl lieka galioti ankstesnė išvada. Parašyta, kad konflikto metu išsuko dešinį riešą, asmeniui skausmingi riešo judesiai, prašo atlikti rentgenogramą. Atlikta rentgenograma, aprašyta gydytojos radiologės. Paciento nusiskundimai surašyti ranka. Sveikatos sutrikdymo mastui skausmingumas reikšmės neturi. Kortelėje surašyti ligonio nusiskundimai. Buvo rastas sužalojimas, todėl tikėtina, kad buvo skausmas. Apie kraujosruvą nieko parašyta nebuvo. Skausmo skalėje nėra nieko pažymėta. Pulsas nurodytas 122. 158/84 spaudimas šiek tiek padidintas. Spaudimas, pulsas nenurodo, kada žmogus meluoja. Riešo patempimas yra veiksmas. Kadangi nepaliko sveikatos sužalojimo žymių, jis nevertinamas. Specialisto išvados surašymo metu šie dokumentai nebuvo pateikti, todėl išvada surašyta nevertinant šių dokumentų. Dokumentuose parašyta diagnozė - dešinio riešo patempimas. Kadangi nebuvo lūžių, rimtesnių pažeidimų, diagnozė nustatoma atsižvelgiant į asmens nusiskundimus. Padaryta kraujosruva dešinio dilbio srityje. Laisvas riešas reiškia, kad nėra plyšę raiščiai, nėra lūžę kaulai. Patempimo atveju patinimas nebūtinas. Esant tokiam sužalojimui, galima naudoti tepalus nuo skausmo. Gali būti skausmingi judesiai, bet judesių amplitudės tai nevaržo. Gauti medicininiai dokumentai jo išvados nekeičia. Nurodytos aplinkybės pateiktai išvadai neprieštarauja. Ar buvo suduotas smūgis, ar padarytas dilbio suspaudimas, to atskirti negalima. Buvo trauminis poveikis į dešinę ranką. Dilbio srities suspaudimas galėjo būti kraujosruvos atsiradimo priežastis. Negali atsakyti į klausimą, ar galėjo atsirasti kraujosruvos atsitrenkus į kietą daiktą buityje.

18Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, eksperto paaiškinimų teismas remiasi ir tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

19Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad jis dirba UAB ,, ( - ) " darbų vadovu. 2018 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, apie 17.00 val. kartu su kolega J. P. nuvažiavo į ( - ), kur turėjo sutvarkyti užsakovų D. ų nuotekas. Nuvykęs į K. gatvę, kur yra užsakovų nuotekų šulinys, jis kartu su kolega ruošėsi atlikti numatytus darbus. Ruošiantis darbų atlikimui, prie šulinio atėjo dvi nepažįstamos moterys. Jis suprato, kad jos yra D. ų kaimynės. Viena iš atėjusių moterų atsistojo ant nuotekų šulinio dangčio ir neleido jo atidaryti. Jis atėjusioms moterims mėgino paaiškinti, kad jie atvažiavo atlikti darbų, kadangi užsakovų D. ų kanalizacija yra užsikišusi. Taip pat bandė išaiškinti, kad šulinys, ant kurio stovi moteris, priklauso D. ir ji privalo pasitraukti nuo jo ir netrukdyti darbų atlikimui. Jam kalbant su moterimis, prie jų atėjo nepažįstamas vyras. Suprato, kad minėtas vyras yra moterų kaimynas. Atėjęs vyras jam liepė neaiškinti visiems ką daryti, kadangi jis stovi ne ant savo žemės. Atėjusiam vyrui jis paaiškino, kad šulinys yra ant servitutinės žemės, ir jie privalo prie jo prieiti, kadangi turi sutvarkyti užsakovų kanalizaciją. Pokalbio metu vyras jį suprato. Visiems susirinkusiems kalbantis tarpusavyje, prie jų atėjo užsakovė M. D., kuri pradėjo filmuoti, kas vyksta prie kanalizacijos šulinio. Jis pamena, kad atėjus M. D., netrukus nepažįstamas vyriškis atėmė iš M. D. mobilaus ryšio telefoną, kurį ji laikė rankoje. Jis nematė, ar atimdamas mobilaus ryšio telefoną vyriškis sugriebė M. D. už rankos ar kur kitur. Tuo metu jis buvo nusisukęs ir kalbėjo su moterimis, kurios pirmos atėjo prie nuotekų šulinio. Kalbėdamas su jomis, jis nevalingai atsisuko į M. D. ir pamatė, kaip vyriškis paėmė iš jos rankos (nepamena kurios rankos) mobilaus ryšio telefoną, kuriuo buvo filmuojama. Negali pasakyti, ar prieš M. D. buvo naudojamas fizinis smurtas ar ne. Tuo momentu, kai vyriškis atėmė telefoną iš M. D., jokio fizinio smurto nematė. Telefonas buvo tiesiog sugriebtas iš viršaus ir paimtas. Po to, kai buvo paimtas telefonas, M. D. pakeltu balso tonu prašė atiduoti telefoną. Pamena, kad minėtas vyras atidavė M. D. mobilaus ryšio telefoną, tačiau kuriuo metu tai padarė, nežino. Jis tiksliai negali pasakyti, kas vyko po to, kai M. D. buvo atiduotas mobilaus ryšio telefonas, kadangi netrukus prie jų atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė moteris, kuri stovėjo ant kanalizacijos šulinio dangčio. Atvykus policijos pareigūnams, kanalizacijos šulinio dangčio problema buvo išspręsta. Ar tuo metu policijos pareigūnams buvo pranešta apie galimai naudotą fizinį smurtą M. D. atžvilgiu, jis nežino. D. ų kanalizaciją jie tvarko nuo namo statybų pradžios iki dabar. Apie tai, kad D. ai konfliktuoja su kaimynais, ypatingai su viena moterimi, kurios vyras statė namą, jie buvo informuoti ir tai žino, kadangi atlikdami darbus pas užsakovus D. sulaukė ypatingo dėmesio iš minėtos moters. Ši moteris visada kišasi į jų darbų atlikimą. Apie teisinius ginčus su minėtos moters vyru dėl namo statybos broko jam papasakojo patys D. . Daugiau jis nieko pasakyti negali, kadangi įvykio metu buvo žodinis konfliktas, ir kas tuo metu ką darė, jis nematė (1 t., b. l. 185-187).

20Iš nukentėjusiosios M. D. 2018-03-10 protokolo-pareiškimo matyti, kad užfiksuota, jog 2018-03-09 apie 18.30 val. ( - )., ant kelio važiuojamosios dalies tarp jos ir V. M. įvyko konfliktas, kurio metu jis M. D. pastūmė ir sugriebė už dešinės rankos riešo, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl įvykio ji kreipėsi į medikus, kurie diagnozavo dešinio riešo raiščių patempimą (1 t., b. l. 11-12).

21Iš 2018-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) (šiuo metu ( - ).) (1 t., b. l. 14-21, 39).

22Iš 2018-03-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-03-09 iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės telefonu gautas slaugytojos K. pranešimas, jog apie 21.00 val. atvyko M. D., gimusi ( - ), kuriai diagnozuotas dešinio riešo raiščių patempimas, blaivi, po konflikto su kaimynu V. M. gydoma ambulatoriškai (1 t., b. l. 24, 29).

23Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2018-03-09 17.59 val. pranešėja I. J. kvietė policijos pareigūnus adresu ( - ) dėl to, kad konfliktavo su darbininkais, kurie, kaimyno paliepimu, norėjo atidaryti kanalizacijos dangčius, o tokiu atveju kanalizacija užšąla visoje gatvėje, prašė pagalbos išsprendžiant konfliktą (1 t., b. l. 25-26).

24Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2018-03-09 18.02 val. asmuo, kurio pavardė užrašyta B., kvietė policijos pareigūnus adresu ( - ) dėl to, kad tarp pareiškėjo ir jo kaimynų vyksta konfliktas dėl remonto darbų, kurių kaimynai neleidžia atlikti, stumdosi, atiminėja daiktus, greitosios medicinos pagalbos atsisako. Užfiksuota, kad konfliktas išspręstas vietoje, skundų, pareiškimų negauta (1 t., b. l. 27-28).

25Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018-05-22 rašto Nr. 41D(K)-976 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad I. J. skambino 17.54 val., o E. D. skambutis užfiksuotas 18.00 val. (1 t., b. l. 34).

26Iš 2018-06-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2018-05-16 Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis su I. J. dėl konflikto su kaimynais D. (1 t., b. l. 35-36).

27Iš 2018-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2018-05-16 Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis su E. D. dėl M. D. konflikto su kaimynais. Pokalbio metu E. D. nurodė, kad atiminėja telefonus iš rankų, stumdosi (1 t., b. l. 37-38).

28Iš 2018-03-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad užfiksuota, jog M. D. pateikė kompaktinę plokštelę su įrašu, kurio pavadinimas „smurtas", o šio įrašo apžiūra užfiksuota 2018-04-09 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 47-48, 49-50).

292018-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 355/2018(04) užfiksuota, kad M. D. padaryta kraujosruva dešiniame dilbyje. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu. M. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64).

302018-07-27 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad specialistas J. S. paaiškino, jog susipažinus su liudytojos M. D. 2018-03-10 ir 2018-04-13 apklausos protokolais, tikėtina, kad M. D. kraujosruva dešinio dilbio apatinio trečdalio spinduliniame paviršiuje galėjo būti padaryta suspaudžiant dilbį rankos pirštais. Į tai nurodo ovalo formos kraujosruva ir nedideli kraujosruvos matmenys ( 1 t., b. l. 67-70).

31Iš 2018-07-27 akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios M. D. ir kaltinamojo V. M. siekiant pašalinti esamus prieštaravimus. Akistatos metu prieštaravimai pašalinti nebuvo (1 t., b. l. 89-92).

322018-07-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. D. pateikė kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais bei 5 lapus kompaktinės plokštelės paaiškinimo, kurių apžiūra užfiksuota apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 93-98, 99-100, 101-102, 103).

332018-04-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. D. pateikė pokalbio su V. M. garso įrašą, kurio apžiūra užfiksuota apžiūros protokole (1 t., b. l. 135, 136-137).

34Iš 2018-06-07 parodymų patikrinimo vietoje su liudytoju E. D. protokolo matyti, kad užfiksuota, jog E. D. parodė konflikto dalyvių buvimo vietas įvykio metu bei vietą savo namuose, iš kurios stebėjo konfliktą ir pamatė, kad prieš M. D. yra naudojamas fizinis smurtas (1 t., b. l. 139-147).

352018-07-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. M. pateikė mobilųjį telefoną, kuriame yra vaizdo įrašas iš 2018-03-09 įvykio, kurio apžiūra užfiksuota apžiūros protokole (1 t., b. l. 153-154, 156-161).

362018-08-09 tarnybiniame pranešime dėl liudytojo J. P. apklausos užfiksuota, kad 2018-08-09 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. P., gim. 1975-09-30. Liudytoju apklaustas J. P. papasakojo viską, kas jam žinoma apie įvykį, įvykusį ( - ) Apklausos metu liudytojas J. P. nurodė, kad tikslios dienos nepamena, tačiau kai lauke dar buvo šalta, jis kartu su M. T. atvyko tvarkyti užsakovų užšalusių nuotekų. Darbus vyrams buvo trukdoma atlikti, kadangi tarp užsakovų ir kitų kaimynų kilo konfliktas. Pasak J. P., jis matė, kaip stambaus kūno sudėjimo vyras, stovėdamas šalia užsakovo žmonos, viena ranka suėmė jos ranką, o kita ranka paėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną. J. P. teigė matęs šį veiksmą, tačiau negalėjo detalizuoti, kuria konkrečiai ranka (dešine ar kaire) ir kurią konkrečiai moters ranką stambaus kūno sudėjimo vyras suėmė. Baigus liudytojo J. P. apklausą ir supažindinus jį su apklausos protokolu, J. P. pasiteiravo, ar dėl šio tyrimo jam teks eiti liudyti į teismą. J. P. buvo paaiškinta, kad galutinį sprendimą priims prokuroras, tačiau yra galimybė, kad jam teks liudyti ir teisme. Sužinojęs šias aplinkybes, J. P. pasipiktino ir pasakė, kad apklausa iš jo žodžių surašyta teisingai, tačiau jis pageidauja, jog iš apklausos protokolo būtų ištrintas teiginys, kuriame jis nurodė matęs, kaip stambaus kūno sudėjimo vyras viena ranka paėmė užsakovo žmonai už rankos, o kita ranka paėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną. Liudytojo J. P. pasiteiravus, dėl kokių priežasčių jis išsižada savo žodžių, liudytojas J. P. paaiškino, kad jis nenori vaikščioti į teismą, nes tam neturi laiko. Liudytojui J. P. buvo paaiškinta, kad jis pasirašytinai supažindintas su liudytojo (nukentėjusiojo) teisių ir pareigų išaiškinimo protokolu ir sužinojęs, kad jam gali tekti eiti liudyti į teismą, išsižada savo pirminių parodymų ir reikalauja juos pašalinti iš apklausos protokolo, t. y. melagingai teigia nematęs ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių. Dėl šių priežasčių J. P. gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Liudytojas J. P. nekreipė dėmesio į tai, kas jam yra aiškinama, ir toliau reikalavo ištrinti minėtą teiginį iš jo apklausos arba jis nepasirašys po apklausos protokolu. Dar kartą paaiškinus J. P., kad apklausos protokole surašyti tokie parodymai, kuriuos jis davė iš pat pradžių, kol nesužinojo, kad gali tekti vykti liudyti į teismą, ir jie nebus melagingai koreguojami. J. P., supratęs, jog parodymai ir apklausos protokolas nebus koreguojamas, dar kartą pasakė, kad po apklausos protokolu nepasirašys. J. P. atsisakius pasirašyti po apklausos protokolu, tai pažymėta apklausos protokolo pabaigoje. Tuo liudytojo J. P. apklausa baigta (1 t., b. l. 192-193).

37Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės radiologijos – endoskopijų skyriaus radiologės pateiktų duomenų matyti, kad 2018-03-09 21.11val. M. D. buvo atlikta dešiniojo riešo sąnario rentgenograma, po kurios nustatyta, kad lūžio linijų, dislokacijų, deformacijų nematyti. Buvo skundžiamasi tuo, kad konflikto metu išsuko dešinį riešą, jaučia skausmą (2 t., b. l. 199).

38Iš 2019-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad žiūrint į namo, esančio ( - )., pusę, nei iš vieno taško tiesioginio vaizdo į namo langą nėra, jį užstoja mikroautobusas (3 t., b. l. 35-45).

39Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, 2K-162/2014).

40Mušimas ar kitoks smurtavimas LR BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neišvengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-699/2017). T. y. šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas, ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti, arba nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018).

41Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pamatęs, jog kažkas vyksta prie šulinuko, kur suteka visų kaimynų namų kanalizacija, nuėjo pažiūrėti, atėjęs rado I. J., D. M. ir santechniką, kitas santechnikas buvo toliau, jam iš nugaros atėjo M. D., o atsisukęs pamatė, kad ji filmuoja, filmavimas jį erzino, todėl perspėjo M. D., kad ji nustotų filmuoti, tada negalvodamas, įkarštyje dešine ranka iš viršaus paėmė iš M. D. telefoną ir jį išjungė, išjungęs tuoj pat atidavė, kita ranka nieko nedarė, rankų nukentėjusiajai nesukinėjo, jos nestūmė. Kaltinamasis taip pat teigė, kad M. D. po telefono paėmimo neverkė, o vaizdo įraše matosi, kaip ji rankoje laiko telefoną, ranką sukinėja, telefono nebūtų ėmęs, jeigu jis nebūtų buvęs atkištas jam tiesiai į veidą, telefoną paėmė tik dėl to, kad jo nefilmuotų, D. M. ir I. J. jam sakė „ot gerai“, nes paėmė telefoną, kad nebefilmuotų, po kurio laiko buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau M. D. šiems apie smurtą nieko nesakė. Teismas iš dalies remiasi tokiais V. M. paaiškinimais, tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis – nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą. Tuo tarpu kitoje dalyje V. M. paaiškinimus atmeta ir vertina juos kaip siekį atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

42Nagrinėjant bylą, paaiškėjo, kad kartu su V. M. buvo kaimynės I. J., D. M., nukentėjusioji M. D. ir santechnikas M. T.. Liudytoja apklausta I. J. teisme parodė, kad kai pastebėjo, jog jos mamos žemėje vykdomi darbai, išėjo pažiūrėti, kas vyksta, neleido atidarinėti šulinio, nes buvo didelis šaltis, iš pradžių buvo ji, santechnikas ir D. , po to atėjo V. M. ir M. D., V. M. pasakė M. D. išjungti telefoną, bet ji nesutiko, toliau filmavo, tada V. M. iš viršaus iš M. D. rankos paėmė telefoną, jį išjungė ir po kelių sekundžių atidavė atgal, telefono negriebė, nukentėjusiosios nestumdė, ji iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja D. M. teismui tvirtino, kad pamačiusi, jog kažkas vyksta, paskambino kaimynei I. J., abi susitiko ir nuėjo pažiūrėti, ten buvo asmuo, kuris prisistatė esąs santechnikas, neužilgo atėjo V. M., viską jam paaiškino, V. M. iš nugaros filmuodama atėjo M. D., V. M. paprašė nefilmuoti, tačiau M. D. toliau filmavo, V. M. ant M. D. nešaukė, bet kalbėjo neramiai, tada V. M. dešine ranka per viršų jai iš rankų ištraukė telefoną, kurį išjungė ir atidavė atgal, nei M. D., nei V. M. nieko nesakė, o ji pasakė „gerai“, po to ir ji filmavo. Teismui taip pat teigė, kad ji pati yra medikė, gerai viską matė, jokios M. D. reakcijos į skausmą nebuvo, ji toliau laikė telefoną, kad ir kokie santykiai būtų su M. D., ji neleistų V. M. sukelti skausmo M. D., kad ir kaip ant jos pyktų.

43Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią situaciją iš savo namų iš dalies stebėjo ir V. M. žmona V. M., kuri teismui parodė, kad jos vyras nuėjo pažiūrėti, kas vyksta gatvėje, ji matė, kad gatvėje stovėjo I. J., D. M., jos vyras, dar vienas vyras, filmuodama atėjo M. D., matė, kaip vyras atsisuko į M. D., kažką pasakė, ištiesė ranką, atitraukė ranką, palenkęs galvą pažiūrėjo ir vėl ištiesė ranką, toliau kalbėjosi. Liudytoja taip pat teigė, kad grįžęs vyras jai papasakojo, jog atėmė telefoną, daugiau nieko nepadarė. Kuomet tarp kaimynų vyko konfliktas, pas V. M. svečiuose buvo ir B. P., kuris teisme patvirtino, kad jam būnant pas V. M. svečiuose, V. M. išėjo pažiūrėti, kas dedasi, jis, būdamas viduje, per tvorą matė stovinčių žmonių galvas, nes yra žemo ūgio, nepastebėjo jokių judesių ar vykdomo smurto, grįžęs V. M. jam pasakojo, kad jį labai erzino filmavimas, todėl iš nukentėjusiosios rankų paėmė telefoną ir bandė jį išjungti.

44Sugretinus kaltinamojo bei anksčiau aptartų liudytojų parodymus, akivaizdu, jog jie iš esmės apie įvykį pasakoja tapačias aplinkybes, nurodydami, kad įvykio vietoje buvo I. J., D. M. bei santechnikas M. T., po to atėjo kaltinamasis V. M., o jam iš nugaros filmuodama atėjo M. D., vyko konfliktas dėl šulinio atidarymo, V. M. paprašė nefilmuoti, o nukentėjusiajai M. D. nesutikus, iš viršaus paėmė jos telefoną, jį išjungė ir atidavė atgal. Tiek kaltinamasis, tiek paminėti liudytojai tvirtino, kad V. M. jokio smurto prieš nukentėjusiąją M. D. nepanaudojo, tačiau teismas nesutinka su aplinkybe, kad fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas nebuvo, nes ištirti kiti bylos duomenys liudija priešingai.

45Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, vertindamas parodymų patikimumą, privalo įvertinti, kokie kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų tarpusavio santykiai, nustatyti, ar nėra suinteresuotumo bylos baigtimi.

46Šiuo atveju aukščiau paminėtų liudytojų I. J., D. M., V. M. (kaltinamojo sutuoktinės) parodymai, įvertinus šių liudytojų santykį su kaltinamuoju, negali būti laikomi objektyviais dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M. nurodė, jog su V. M. kartu laisvalaikio neleidžia, susitikęs V. M. tik jai pasakė, dėl ko yra kaltinamas, daugiau apie bylą nekalbėjo. I. J. teigė, kad su V. M. santykiai kaimyniški, artimesnio ryšio nėra, V. M. taip pat nurodė, jog pasisėdėjimų su kaimynais nedaro. Tačiau teismas privalo vertinti liudytojų parodymų patikimumą visame bylos aplinkybių kontekste.

47Šios bylos duomenys liudija, jog tarp nukentėjusiosios, iš vienos pusės, ir kaltinamojo bei liudytojais apkaustų kaimynų, iš kitos pusės, santykiai nėra itin geri. Pati nukentėjusioji M. D. teisme parodė, jog su kaimynu J. bylinėjasi dėl padarytų namo statybos defektų, kaimynai jiems priekaištavo dėl gatvės tvarkymo, dėl darbininkų statomos mašinos, be to, ji yra bausta policijos dėl kaimynų skundų. Kaltinamasis V. M. teigė, kad M. D. nuolat filmuoja kaimynus, juos skundžia policijai, jis pats skambino į E. D. darbovietę, siekdamas gauti apie jį informacijos, o jam skambino E. D. ir neperspėjęs, jog daromas garso įrašas, jį provokavo. E. D. teismui patvirtino kaltinamojo žodžius, teigdamas, kad po kaltinimo pareiškimo V. M. skambino į jo darbovietę, jam dėl to teko aiškintis darbe, buvo vykdomas tarnybinis patikrinimas. I. J. nurodė, kad net nebuvo sutikusi M. D., o ši buvo ant jos parašiusi pareiškimą, kaimynai bijo E. D., nes šis vaikšto su uniforma, bijo, kad gali būti ginkluotas, taip pat teigė, jog įvykio metu nukentėjusioji M. D. smurtavo jos atžvilgiu. D. M. nurodė, jog iki M. D. atsikraustymo kaimynystėje konfliktų nebuvo. V. M. teigė, kad kai į gatvę atsikraustė M. D., prasidėjo konfliktai ir incidentai. Paminėtina ir tai, kad, kaip teigė liudytoju teisme apklaustas santechnikas M. T., kuris toje gatvėje net negyvena, jis žino, jog tarp kaimynų vyksta konfliktai, nes jau anksčiau jiems trukdė dirbti, konfliktai sprendžiami policijos pagalba. Dar daugiau, iš bylos duomenų matyti, kad V. M., I. J. bei D. M. kartu rengė raštą E. D. darbovietei, kas parodo, kad šių kaimynų (V. M., I. J. bei D. M.) santykiai yra geri, tuo tarpu su D. šeima priešiški. Esant tokiai situacijai, kai kaimynų santykiai su nukentėjusiąja ir jos vyru yra konfliktiški, aukščiau paminėtų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių ir atskleidžiantys tikrą įvykio situaciją, todėl teismas liudytojų I. J., D. M., V. M. parodymais remiasi tik tokia apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims.

48Nukentėjusioji M. D. teismui nurodė, jog žiemą jiems užšalo kanalizacija, išsikvietė santechnikus, jie atvyko dienos metu, apsižiūrėjo, po to atvyko vakare, I. J. neleido santechnikams dirbti, dėl to E. D. buvo nuėjęs pažiūrėti situacijos, o kai I. J. pasakė, jog iškvietė policijos pareigūnus, tuomet nuėjo ji, nes viskas registruota jos vardu, vietoje buvo I. J., D. M., kaltinamasis V. M., santechnikai M. ir J. , atėjusi išgirdo, kaip V. M. nepagarbiai kalba su santechnikais, ji filmavo telefonu, tuomet V. M. surėkė, kad patrauktų telefoną, jis buvo piktas ir agresyvus, po to viena ranka griebė už dešinės rankos, kita ranka griebė už telefono, paėmęs telefoną, rankos iš karto nepaleido, nes buvo labai piktas, suėmęs jai už rankos, ilgai nelaikė, tik tuo metu pasuko riešą, jo veiksmas buvo sąmoningas, tai buvo pykčio išraiška, jis taip pat ją pastūmė, bet nestipriai. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad tik grįžusi namo, kai negalėjo paimti vaiko, pajuto, kad kažkas su riešu negerai, tada vyko pas medikus, po to vartojo vaistus nuo skausmo, tepė tepalus, apie savaitę laiko bintavo ranką, ranką laisvai galėjo valdyti po 1-2 savaičių, vaizdo įraše užfiksuota, kaip ji sakė, jog parašys pareiškimą būtent dėl to, kad V. M. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji M. D. apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą nuosekliai pasakojo ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios M. D. 2018-03-10 protokole-pareiškime užfiksuota, kad įvyko konfliktas, kurio metu jis (V. M.) ją pastūmė bei sugriebė už dešinės rankos riešo, sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 11-12). Nukentėjusiosios 2018-03-10 apklausos protokole nurodyta, kad V. M. atsisuko į ją ir pasakė: „patrauk telefoną“, V. M. atrodė agresyvus, todėl ją pastūmė, griebė už jos dešinės rankos riešo, o kita ranka iš jos atėmė telefoną, atėmęs mobilaus ryšio telefoną, V. M. jos dešinės rankos riešo nepaleido ir staigiu judesiu patempė riešą bei jį pasuko (1 t., b. l. 43-44). Nukentėjusioji, apklausta 2018-04-13, taip pat teigė, kad V. M., pamatęs ją, atsisuko, paėjo žingsnį į priekį ir visu kūnu nestipriai ją pastūmė, po to viena ranka ėmė mobilaus ryšio telefoną, o kita ranka pasuko jos riešą, atėmęs mobilaus ryšio telefoną, V. M. dar jos rankos nepaleido, o telefoną pasiėmė ir laikė kitoje rankoje (1 t., b. l. 72-74).

49Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes ji, pasakodama apie sužalojimo padarymą, t. y. apie tai, kad V. M., griebdamas už rankos, paėmė telefoną, o po telefono paėmimo dar palaikė už rankos ir pasuko riešą, buvo nuosekli, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iš esmės tapačius parodymus. Be to, juos patvirtina kiti bylos duomenys. M. D. medicininiuose dokumentuose įvykio vakarą buvo užfiksuota diagnozė – dešinio riešo patempimas. Taip pat byloje yra 2018-03-10 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2018-03-09 iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės telefonu gautas slaugytojos K. pranešimas, kad apie 21.00 val. atvyko M. D., gimusi ( - ), kuriai diagnozuotas dešinio riešo raiščių patempimas po konflikto su kaimynu V. M., gydoma ambulatoriškai (1 t., b. l. 24). Dar daugiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, visą vykusią situaciją stebėjo ir E. D., matė ir greta buvę santechnikai. Liudytojas E. D. nurodė, jog atvykus santechnikams, jis nuėjo prie šulinio, kur buvo I. J., D. M. ir V. M., pasakė, kad filmuos, kadangi šulinuko dokumentai buvo žmonos vardu, jis pats nuėjo į vidų o į lauką išėjo žmona M. D., jis viską gerai matė per langą, matė, kaip žmona pradėjo filmuoti, V. M. atsisuko į M., žengė žingsnį į ją, lyg stumtelėjo ir atėmė telefoną, kaire ranka pagriebė už dešinės rankos, o su dešine ranka paėmė telefoną, jam atrodė, kad jo žmoną pastūmė, tuomet padėjo vaiką į lovytę, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad trukdoma atkimšti kanalizaciją, stumdomasi, atiminėjamas telefonas, smurtaujama, atvykę pareigūnai nurodė, kad visus pareiškimus rašytų komisariate, įvykio vietoje apie smurtą pareigūnams nieko nesakė, apie sužalojimą sužinojo namuose, kai žmona bandė pakelti vaiką.

50Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar E. D., būdamas namuose, galėjo matyti visas įvykio aplinkybes, nes jam matomumas neva buvo apsunkintas dėl lauke stovėjusio mikroautobusiuko. Paminėtina, kad mikroautobuso buvimas įvykio vietoje iš tiesų nebuvo atvaizduotas braižant įvykio vietos schemą, tačiau nagrinėjant bylą teisme neginčijamai buvo nustatyta, kad tokia transporto priemonė buvo. Tokios aplinkybės neneigė nei nukentėjusioji, nei teisme apklausti liudytojai, patvirtino ir kaltinamasis. Tyrėja A. Š.-C. teisme nurodė, kad braižydama įvykio vietos schemą stovėjusio autobusiuko neįtraukė, nes esminis dalykas buvo žmonių išsidėstymas ir atstumas. Dėl šios aplinkybės, kaltinamojo iniciatyva, buvo atliktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas bei surašytas protokolas. Iš šio 2019-07-30 dokumento matyti, kad įvykio vieta pro E. D. langą nėra matoma. Aiškinantis, ar iš tiesų ši transporto priemonė užstojo vaizdą E. D., svarbu paminėti, kad nukentėjusioji M. D. nurodė, jog mikroautobusiukas stovėjo ne ant pačios gatvės, o ant žemės sklypo, kur buvo pamatai. Be to, pats V. M. pripažino, kad nuo įvykio dienos iki tol, kol buvo atliktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, buvo pastatytas namas, o įvykio metu ten buvo tik pamatai. Pamatų nuotraukos bei tai, kad toje vietoje nebuvo tvoros, matoma ir 2018-03-10 sudarytoje foto lentelėje (1 t., b. l. 17-20). Tuo tarpu į bylą pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matoma, kad toje vietoje jau yra namo sienos bei aptverta tvora (3 t., b. l. 35-45). Kas parodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu įvykio vieta jau buvo pasikeitusi, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu remtis negalima. Labai svarbu paminėti ir tai, jog, nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, kad E. D. įvykį stebėjo pro langą, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu vaizdas per D. langą fiksuotas nebuvo. Dar daugiau, iš 2018-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2018-05-16 Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis su E. D. dėl M. D. konflikto su kaimynais, kurį jis stebėjo pro namų langą ir pranešė ką pamatė, pokalbio metu E. D. nurodė, kad atiminėja telefonus iš rankų, stumdosi (1 t., b. l. 37-38). Taip pat iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2018-03-09 18.02 val. asmuo, kurio pavardė užrašyta B., kvietė policijos pareigūnus adresu ( - ) dėl to, kad tarp pareiškėjo ir jo kaimynų vyksta konfliktas dėl remonto darbų, kurių kaimynai neleidžia atlikti, stumdosi, atiminėja daiktus (1 t., b. l. 27-28). Be to, M. D. teisme teigė, kad po įvykio, jai trumpam grįžus namo, vyras pasakė, kad iškvietė policiją, o kai E. D. skambino policijai, ji buvo lauke. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad E. D. matė vykusį konfliktą, o pamatęs, kaip iš jo žmonos atimamas telefonas ir ji pastumiama, iškvietė policijos pareigūnus.

51Aiškinantis įvykio aplinkybes, labai svarbūs yra ir liudytojų M. T. bei J. P. parodymai. Liudytojas M. T. teismui parodė, kad atvykus dirbti, išėjo dvi moterys, viena iš jų atsistojo ant šulinio ir neleido jo atidaryti, dėl to buvo atėjęs E. D., po to jis su žmona pasikeitė, kaltinamasis V. M. atėjo agresyvus, kai atėjo M. D., ji filmavo, kaltinamasis prašė nefilmuoti, bet ji filmavo toliau, tada V. M. griežtai pasakė „atiduok telefoną“, buvo rankų mostai, V. M. paėmė M. D. už rankos ir ją laikė, o su kita ranka grubiai paėmė telefoną, matė tą momentą. Liudytojas J. P. parodė, kad atvykus dirbti, atėjo dvi moterys, viena atsistojo ant šulinio ir neleido dirbti, atėjo dar vienas vyras, kurio elgesys buvo agresyvus, jis rėkė ant jo kolegos M., atėjęs šeimininkas (E. D.) prašė leisti atidaryti šulinį, po to atėjo nukentėjusioji, matė, kaip vyras čiupo nukentėjusiajai už rankos ir ištraukė telefoną, jam iš tolo atrodė, kad viena ranka sugriebė už rankos, o kita ranka griebė už telefono, matė rankų mostus. Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra nustatytas šių liudytojais apklaustų santechnikų suinteresuotumas bylos baigtimi. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme liudytoja apklausta tyrėja A. Š.-C., kuri nurodė, kad visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys parodymus davė laisva valia, ji juos užrašė, tiksliai prisimena, kad liudytojas J. P. pasakojo, jog matė, kaip kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai už rankos, bet atsisakė pasirašyti po apklausos protokolu, nes nenorėjo būti kviečiamas į teismą. Tapačiai nurodyta ir šios tyrėjos tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 192-193). Be to, liudytojas J. P. teismui taip pat patvirtino, kad nenorėjo vaikščioti po teismus, dėl to ant apklausos protokolo nepasirašė, tačiau teigė, kad visos aplinkybės protokole surašytos teisingai, apklausos metu jis nemelavo. Teismas, įvertinęs tai, kad liudytojai M. T. ir J. P. teisme parodymus davė būdami prisiekę, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar pagrindas meluoti, remiasi tokiais jų parodymais visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, šių liudytojų parodymai sutampa tiek tarpusavyje, sutampa tiek su nukentėjusiosios M. D. ir jos vyro E. D. parodymais, tiek su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, tiek su aukščiau paminėtais policijos registruojamų įvykių registro duomenimis.

52Aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir byloje esanti 2018-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad M. D. padaryti sužalojimai - kraujosruva dešiniame dilbyje, rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu (1 t., b. l. 64). Specialisto išvadą surašęs ekspertas J. S., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad apžiūrint nukentėjusiąją M. D., dešiniame dilbyje buvo rastos ovalios kraujosruvos, kraujosruvų matmenys rodo, kad jos galėjo būti padarytos rankos pirštais, mėlynė buvo kelių dienų senumo, M. D. buvo atvykusi kovo 12 dieną, mėlynė galėjo būti padaryta 3-4 parų laikotarpyje, patinimas nustatytas nebuvo, iki apžiūros jis galėjo ir praeiti. Ekspertas taip pat teigė, kad pagal sužalojimo išvaizdą, sužalojimas atitiko nurodytai sužalojimo datai ir padarymo būdui, nes buvo fiksuota, jog sugriebta už dešinio riešo, dilbio srities suspaudimas galėjo būti kraujosruvos atsiradimo priežastis, tuo tarpu riešo patempimas yra veiksmas, jis nepaliko sveikatos sužalojimo žymių, todėl jis nevertinamas. Netikėti specialisto išvada ar teisme duotais eksperto paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, 45 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis ekspertas specialisto išvadą teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetenciją, tai, kad nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados, eksperto paaiškinimų ir aukščiau paminėtų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, teismas remiasi specialisto išvada ir teiktais paaiškinimais visa apimtimi.

53Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. M. bei jo gynėjas akcentavo aplinkybę, kad po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nepranešė apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą, apie smurtą pareigūnams nepranešė ir nukentėjusiosios vyras E. D., kas, anot kaltinamojo, kelia pagrįstų abejonių dėl sveikatos sutrikdymo aplinkybių. Pati nukentėjusioji M. D. patvirtino, kad atvykusiems pareigūnams apie smurtą nieko nesakė, nes tuo metu svarbesnis dalykas buvo užšalusi kanalizacija, turėjo mažą vaiką, todėl be kanalizacijos išsiversti sudėtinga. Iš esmės analogiškas priežastis nurodė ir liudytojas E. D.. Be to, pastarasis teigė, kad įvykio vietoje pareigūnams apie smurtą nesakė, nes policija pradėjo kalbėti apie šulinį todėl, kad iki jo skambučio policijai skambino ir I. J., pareigūnai atvyko dėl pirmo skambučio, bet neturėjo informacijos apie antrą skambutį. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad į įvykio vietą važiavo dėl šulinukų, lyg buvo du iškvietimai, atvykę bendravo su nukentėjusiąja, pretenzijos buvo dėl šulinio, konflikto priežastis buvo užšalusi trasa, kurią norėjo išvalyti, jei būtų buvę skundai dėl smurto, būtų vietoje paėmę pareiškimą dėl kūno sužalojimo, susisiekę su budėtoju ir nusprendę, ar kviesti operatyvinę grupę, ar asmenis vežtis į komisariatą. Liudytojas taip pat teigė, kad asmenims buvo paaiškinta, jog, jei kils dar kokių nesutarimų dėl šios situacijos, asmenys gali vykti į komisariatą rašyti pareiškimą, jei būtų prašę eiti į vidų rašyti pareiškimą, būtų kažkokiu būdu sprendę šį klausimą, nebūtų į prašymą nekreipę dėmesio. Tuo pačiu liudytojas tvirtino, kad kažkas pareiškimą rašyti norėjo. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė N. V. nurodė, kad vyko į įvykį dėl užšalusių ar užsikišusių šulinukų, pareiškimų niekas nerašė, jei būtų gavę skundą, kad smurtaujama, būtų informavę budėtoją, kuris būtų atsiuntęs operatyvinę grupę. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog ginčo dėl to, kad atvykusiems policijos pareigūnams nebuvo pasakojama apie smurtą, o buvo sprendžiami komunikacijų reikalai, byloje nekyla. Tačiau teismas pažymi, kad tai, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio nepranešė pareigūnams apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą, nešalina kaltinamojo V. M. atsakomybės, įvertinant ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytos priežastys (tai, kad su riešu kažkas negerai, ji suprato tik grįžusi namo, be to, tuo metu jai itin svarbu buvo išspręsti konfliktą dėl užšalusios kanalizacijos, nes namuose dar buvo vos kelių mėnesių kūdikis), dėl ko į policiją vyko vėliau, buvo paaiškintos ir teismo vertinamos kaip pagrįstos. Paminėtina ir tai, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį asmuo, patyręs fizinį smurtą, privalo apie įvykį pranešti policijos įstaigai. Dar daugiau, bylos medžiaga liudija, kad M. D., 2018-03-09 patyrusi fizinį smurtą, vos už kelių valandų po įvykio vyko pas medikus, o jau kitą dieną (2018-03-10) ir į policijos įstaigą.

54Pažymėtina, kad nors kaltinamasis akcentavo, kad jo veiksmai buvo nukreipti į telefono paėmimą, o sužaloti nukentėjusiosios nenorėjo ir jos jis nesužalojo, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog V. M., viena ranka paimdamas mobiliojo ryšio telefoną, kita ranka sugriebdamas nukentėjusiosios M. D. dešinės rankos riešą, padarė kraujosruvą dešiniame dilbyje. Be to, ištirtos bylos aplinkybės – nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad kaltinamasis viena ranka griebė už dešinės rankos, kita ranka griebė už telefono, paėmęs telefoną, rankos iš karto nepaleido, o suėmęs jai už rankos, pasuko riešą, liudytojų M. T. ir J. P. parodymai, kad kaltinamasis, griebdamas telefoną, laikė su ranka nukentėjusiajai už rankos, patvirtina, kad V. M. veiksmai telefono paėmimu nesibaigė, nes po telefono paėmimo V. M. su kita ranka palaikė nukentėjusiajai M. D. už riešo ir jį sužalojo. O tai rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ir į fizinio smurto panaudojimą.

55Visuma paminėtų įrodymų (nukentėjusiosios parodymai, tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų M. T., J. P. parodymai, liudytojos A. Š.-C. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, eksperto paaiškinimai teisme, kita rašytinė bylos medžiaga) patvirtina, kad kaltinamasis konflikto metu su nukentėjusiąja M. D. tyčia jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl to nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys. Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad nusikalstamą veiką V. M. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes sugriebdamas nukentėjusiajai M. D. už dešinės rankos riešo ir pastumdamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali kilti padariniai, nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti (nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva dešiniame dilbyje).

56Bylos nagrinėjimo metu buvo iškeltas klausimas dėl įvykio vietos. Kaip matyti, formuluojant kaltinimą V. M., buvo nurodyta, jog įvykio vieta yra ( - ), D. gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. ( - ). Kaltinamojo gynėjas teigė, kad tokia vieta neegzistuoja. Pastebėtina, kad iš tiesų ( - ) kaimas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad įvykis įvyko ( - ) kaime. Ši klaida traktuotina kaip rašymo apsirikimas ir ji taisytina. Be to, teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad visas įvykis vyko prie jo namo galo, anksčiau ta vieta buvo ( - ), o dabar ( - ). Byloje taip pat yra tyrėjos A. Š.-C. 2018-08-02 tarnybinis pranešimas „Dėl įvykio vietos patikslinimo“, kuriame nurodyta, kad buvo nustatyta, jog keitėsi ( - ) esančios gatvės pavadinimas, K. gatvę pervadinant į D.gatvę bei pakeičiant namų numeraciją (1 t., b. l. 39). Tai, kad įvykio vieta buvo kaltinamojo nurodytu adresu, patvirtino ir pati nukentėjusioji sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, tai matyti ir iš byloje esančių rašytinių dokumentų bei filmuotos vaizdo medžiagos. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinime nurodyta nusikaltimo padarymo vieta tikslintina, nurodant, kad įvykis įvyko ( - ) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. ( - ). Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

57Paminėtina ir tai, kad formuluojant kaltinimą V. M., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta apie 18.30 val., tačiau, remiantis bylos duomenimis, šis laikas tikslintinas. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018-05-22 rašto Nr. 41D(K)-976 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad I. J. bendruoju pagalbos numeriu skambino 17.54 val., o E. D. skambutis užfiksuotas 18.00 val. (E. D. skambimo iš karto po V. M. panaudoto smurto). Byloje yra pateiktas nukentėjusiosios M. D. vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip ji prieina prie konfliktuojančių asmenų, ir V. M. griebia telefoną jai iš rankų, šio vaizdo įrašo išsamiojoje informacijoje nurodyta, kad vaizdo įrašas padarytas 2018-03-09 17.59 val., įrašas truko 29 sekundes. Tokios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apie 18.00 val. Todėl kaltinimas atitinkamai tikslintinas. Šis kaltinimo patikslinimas taip pat nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl yra galimas.

58Atsižvelgdamas į tai, kas buvo paminėta, teismas daro išvadą, kad V. M. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl teismas konstatuoja, kad V. M., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją M. D., tuo nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Todėl, teismas, vertindamas kaltininko atliktų veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, kiekvienu atveju privalo įvertinti realų padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

60LR BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, jo padaryta veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

61Taigi, pagal LR BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas, visų pirma, vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai M. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva dešiniame dilbyje. Pati M. D. nurodė, kad jai buvo sukeltas ir momentinis fizinis skausmas, nors fizinio skausmo sukėlimas šioje byloje inkriminuotas kaltinamajam nebuvo, tačiau pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Bylos aplinkybės liudija ir tai, kad nukentėjusioji suprato, jog kažkas negerai su riešu, tik po įvykio grįžusi į namus. Be to, byloje esantys vaizdo įrašai, kurie buvo filmuoti iš karto po V. M. nusikalstamų veiksmų, liudytojų parodymai patvirtina, kad M. D. veiksmuose nematyti jokios išskirtinės reakcijos po patirto fizinio smurto, ji neverkė, nesikvietė pagalbos, apie patirtą fizinį smurtą nepasakė įvykio vietoje buvusiems asmenims, apie tai iš karto nepranešė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Paminėtina ir tai, kad iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog M. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškė tik viena kraujosruva dešiniajame dilbyje, kuri, kaip teisme nurodė ekspertas J. S., atsirado nuo vieno trauminio veiksmo.

62Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji iš karto po sužalojimo į medikus nesikreipė, apie sužalojimą suprato tik vėliau, kas parodo, kad įvykio metu stipraus fizinio skausmo nejuto, todėl darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas LR BK 37 straipsnis.

63Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Be to, aukštesnės instancijos teismai pažymi, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant ilgalaikiams konfliktiniams santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-417/2019). Dar daugiau, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kai asmuo kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

64Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp M. D., iš vienos pusės, ir kaltinamojo V. M. bei kaimynių D. M., I. J., iš kitos pusės, santykiai jau ilgą laiką yra įtempti bei konfliktiški. Šios aplinkybės neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Aplinkybę, kad santykiai tarp kaimynų konfliktiški, teisme patvirtino ir apklausti liudytojai. Kaip rodo bylos medžiaga, įvykio dieną (2018-03-09) vyko konfliktas tarp kaimynų dėl užšalusios kanalizacijos, kurią sutvarkyti buvo pakviesti santechnikos darbuotojai, tačiau priešiškai nusiteikę kaimynai santechnikams dirbti neleido. Paminėtina ir tai, kad šiame konflikte dalyvavo ir kaltinamasis V. M., kuris tuo metu, kai jam iš nugaros priėjo nukentėjusioji, aiškinosi santykius su santechnikos darbuotojais. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad M. D. prie V. M. priėjo laikydama rankose telefoną ir filmuodama, o tai labai suerzino kaltinamąjį. V. M. teismui pripažino, kad toks filmavimas jam sukėlė neigiamas emocijas, be to, tai užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše, todėl jis, įspėjęs M. D., čiupo iš jos telefoną norėdamas jį išjungti. Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad fizinis smurtas M. D. atžvilgiu ir buvo panaudotas būtent tuo metu, tačiau paminėtina, kad fizinio smurto panaudojimas nebuvo savitikslė nusikalstama veika. Tokios aplinkybės rodo, kad V. M. veiksmai, nors iš pradžių ir buvo nukreipti į telefono paėmimą, tačiau vėliau jie peraugo į fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaip jau buvo konstatuota, V. M. veikė netiesiogine tyčia. Dar daugiau, paminėtina ir tai, kad, kaip tvirtino pats kaltinamasis V. M., jeigu M. D. nebūtų filmavusi, nieko nebūtų įvykę, o nukentėjusiosios M. D. elgesys jį provokavo.

65Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes apie įvykio dieną kilusią konfliktinę situaciją dėl užšalusios kanalizacijos, nukentėjusiosios veiksmus, pasireiškusius filmavimu, tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (viena kraujosruva dešiniajame dilbyje), įvertinus sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį, tai, kad šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, o nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli (ovalo formos kraujosruvos matmenys 2 cm x 1,5 cm), sveikatos sutrikdymas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra, ilgalaikis gydymas ar specialistų konsultacijos nebuvo reikalingos, tokia V. M. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Taigi, nors V. M. veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už jos padarymą būtų tikslinga taikyti represines baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemones (ultima ratio), todėl V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (LR BK 37 straipsnis). Paminėtina, kad analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (2013-10-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540-309/2013, 2019-12-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-289-282/2019, 2019-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-462/2019, 2019-10-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-417/2019, 2014-02-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-92/2014, 2018-12-21 Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-822-593/2018 ir kt.).

66V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (2 t., b. l. 17-18).

67Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-93-788/2017).

68Nukentėjusioji M. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 121-122). Pagrįsdama prašomą priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad patirti skausmai sukėlė fizinius išgyvenimus, neteisėtų veiksmų atlikimas kitų artimų ir pažįstamų asmenų akyse pažemino jos vidinę savivertę, lėmė neigiamus potyrius, nepilnavertiškumo jausmą.

69Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiosios M. D. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

70Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

71Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai M. D. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, dėl kraujosruvos dešiniame dilbyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis V. M., sugriebdamas nukentėjusiajai už riešo ir ją pastumdamas, nesikėsino į M. D. gyvybiškai svarbius organus, V. M. padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, nukentėjusioji nebuvo gydyta stacionariai, iškart po sužalojimo nejuto skausmo, dėl ko apie patirtą fizinį smurtą nepranešė atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, dėl šio įvykio ji kreipėsi į medikus, kaip nurodė pati M. D., vartojo vaistus, tepė tepalus, bintavo ranką, atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl vykimo į gydymo įstaigą, patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusioji nurodė, patyrė dvasinį sukrėtimą, kaltinamojo veiksmai, kurie padaryti kitų asmenų akivaizdoje, ją labai šokiravo, pažemino, V. M. veiksmai jai atrodė kaip bandymas parodyti, kad ji neturi kažkokių teisių, tai buvo V. M. pykčio išraiška, dėl šių veiksmų apie savaitę laiko negalėjo pilnai pasukti riešo, dėl įvykio ji gyveno baimėje, dėl to išsikrausto gyventi į kitą miestą. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į V. M. nurodytą aplinkybę, kad nieko nebūtų buvę, jei M. D. nebūtų jo filmavusi. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios M. D. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose (priteisiamos sumos svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų).

72Nukentėjusioji M. D. teismui taip pat pateikė 2019-09-12 išrašytą teisinių paslaugų sąskaitą, iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-951/2019 priskaičiuota suma yra 1000 eurų (3 t., b. l. 59). Taip pat buvo pateikti ir mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad pagal šią teisinių paslaugų sąskaitą nukentėjusioji apmokėjo: 2019-09-20 250 Eur, 2019-10-01 150 Eur, 2019-10-06 100 Eur (3 t., b. l. 60-62), bei pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad už teisines paslaugas M. D. sumokėjo dar 500 eurų (3 t., b. l. 80).

73LR BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Atsižvelgiant į teisės aktus bei suformuotą teismų praktiką, nukentėjusiosios M. D. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestinas.

74Daiktiniai įrodymai – 5 kompaktinės plokštelės, kurios yra aplanke, esančiame prie bylos tomų, paliktinos saugoti byloje.

75Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Nutarė

76V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

77V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

78Nukentėjusiosios M. D. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, iš V. M. priteisiant nukentėjusiajai M. D. 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

79Nukentėjusiosios M. D. prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

80Daiktinius įrodymus – 5 kompaktines plokšteles, kurios yra aplanke, esančiame prie bylos tomų, palikti saugoti byloje.

81Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M.,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. V. M. 2018 m. kovo 9 d. apie 18.00 val. ( - ), prie namo, pažymėto Nr. ( - ),... 5. Kaltinamasis V. M. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. kovo... 6. Nukentėjusioji M. D. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas.... 7. Liudytojas E. D. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. 2018-03-09... 8. Liudytoja I. J. teisme parodė, kad jos mamos žemėje buvo pradėta kasinėti.... 9. Liudytoja D. M. teisme parodė, kad viskas susiję su įvykiu. Būdama namuose... 10. Liudytoja V. M. teisme parodė, kad yra kaltinamojo žmona, sutiko duoti... 11. Liudytojas J. P. teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją. Jokie... 12. Liudytojas B. P. teisme parodė, kad pažįsta V. M., iš matymo pažįsta... 13. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad salėje esantys asmenys matyti iš... 14. Liudytojas M. T. teisme parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį bei... 15. Liudytoja N. V. teisme parodė, kad viskas buvo ganėtinai seniai, gal prieš... 16. Liudytoja A. Š. – C. teisme parodė, kad buvo gautas skundas dėl nežymiai... 17. Ekspertas J. S. teisme paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą. Kovo 12... 18. Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, eksperto... 19. Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo... 20. Iš nukentėjusiosios M. D. 2018-03-10 protokolo-pareiškimo matyti, kad... 21. Iš 2018-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame... 22. Iš 2018-03-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-03-09 iš VšĮ... 23. Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2018-03-09... 24. Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2018-03-09... 25. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018-05-22 rašto Nr.... 26. Iš 2018-06-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas... 27. Iš 2018-06-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas... 28. Iš 2018-03-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 29. 2018-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus... 30. 2018-07-27 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad specialistas J.... 31. Iš 2018-07-27 akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp... 32. 2018-07-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota,... 33. 2018-04-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota,... 34. Iš 2018-06-07 parodymų patikrinimo vietoje su liudytoju E. D. protokolo... 35. 2018-07-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota,... 36. 2018-08-09 tarnybiniame pranešime dėl liudytojo J. P. apklausos užfiksuota,... 37. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės radiologijos – endoskopijų... 38. Iš 2019-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad... 39. Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų... 40. Mušimas ar kitoks smurtavimas LR BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį... 41. Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant... 42. Nagrinėjant bylą, paaiškėjo, kad kartu su V. M. buvo kaimynės I. J., D.... 43. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią situaciją iš savo namų iš dalies... 44. Sugretinus kaltinamojo bei anksčiau aptartų liudytojų parodymus, akivaizdu,... 45. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, vertindamas parodymų patikimumą, privalo... 46. Šiuo atveju aukščiau paminėtų liudytojų I. J., D. M., V. M. (kaltinamojo... 47. Šios bylos duomenys liudija, jog tarp nukentėjusiosios, iš vienos pusės, ir... 48. Nukentėjusioji M. D. teismui nurodė, jog žiemą jiems užšalo kanalizacija,... 49. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes ji, pasakodama apie... 50. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar E. D.,... 51. Aiškinantis įvykio aplinkybes, labai svarbūs yra ir liudytojų M. T. bei J.... 52. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas,... 53. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. M. bei jo gynėjas akcentavo... 54. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis akcentavo, kad jo veiksmai buvo nukreipti... 55. Visuma paminėtų įrodymų (nukentėjusiosios parodymai, tiesiogiai įvykį... 56. Bylos nagrinėjimo metu buvo iškeltas klausimas dėl įvykio vietos. Kaip... 57. Paminėtina ir tai, kad formuluojant kaltinimą V. M., buvo nurodyta, kad... 58. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo paminėta, teismas daro išvadą, kad V. M.... 59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji... 60. LR BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti... 61. Taigi, pagal LR BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo... 62. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai... 63. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos),... 64. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp M. D., iš vienos... 65. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes apie įvykio dieną kilusią... 66. V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 67. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 115... 68. Nukentėjusioji M. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės... 69. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 70. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės... 71. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti... 72. Nukentėjusioji M. D. teismui taip pat pateikė 2019-09-12 išrašytą... 73. LR BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį,... 74. Daiktiniai įrodymai – 5 kompaktinės plokštelės, kurios yra aplanke,... 75. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio... 76. V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 77. V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 78. Nukentėjusiosios M. D. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos... 79. Nukentėjusiosios M. D. prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi... 80. Daiktinius įrodymus – 5 kompaktines plokšteles, kurios yra aplanke,... 81. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...