Byla 2K-153-942/2016
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. D. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
3Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. D. konfiskuotas jam priklausantis revolveris „Alfa 640“ Nr. ( - ) bei 97 vienetai 6 mm kalibro žiedinio išskėlimo šoviniai ir jie perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
4Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo V. D. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinis skundas atmestas.
5Teisėjų kolegija
Nustatė
61. V. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, t. y. 2005 m. spalio 6 d. parduotuvėje UAB „Sidabrinė kulka“, esančioje Vilniuje, Laisvės pr. 60, įgijo pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „Alfa 640“, Nr. ( - ), 97 vnt. pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių „Flobert“, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. kovo 1 d.) 32 straipsnio nuostatos: ,,Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų“, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. savo gyvenamojoje vietoje, name Vilniuje, ( - ), neturėdamas leidimo tyčia laikė pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „Alfa 640“, Nr. ( - ), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 97 vnt. 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius „Flobert“, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol 2014 m. rugsėjo 9 d. 7.10 val. kratos metu revolverį ir šovinius spintoje, esančioje namo svetainėje, surado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
72. Kasaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas advokatas M. Zabita pateikia tris alternatyvius prašymus:
- Panaikinti nuosprendį bei nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
- Panaikinti nuosprendį bei nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka;
- Pakeisti nuosprendį bei nutartį ir pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, baudžiamąją bylą nutraukti.
82.1. Skunde teigiama, kad V. D. veikoje nėra subjektyvaus požymio (kaltės). Pirmosios instancijos teismas subjektyviąją V. D. valios pusę siejo su tuo, kad jis girdėjo apie pranešimą dėl pasikeitusio įstatymo ir būtinybės registruoti ginklus ir to teismui pakako kaip įrodymo pagrįsti subjektyvųjį požymį tiesioginę tyčią. Pasak gynėjo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad V. D. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nurodydamas, kad: „nors V. D. manė, kad jam jo ginklo registruoti nereikia, tai automatiškai jo neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės“, taip pat teismas pažymėjo, kad: „V. D. girdėjo, kad atsiranda reikalavimas įregistruoti turimus ginklus, tačiau elgėsi neapdairiai, lengvabūdiškai, pats nesistengė, nedėjo pastangų tam, kad sužinotų, ar jam reikia įregistruoti jo turimą šaunamąjį ginklą“. Gynėjas pažymi, kad ne visi D kategorijos ginklai tapo C kategorijos ginklais, todėl nuteistasis objektyviai negalėjo suvokti, kad jo laikomam, ilgą laiką nenaudojamam ginklui, reikalingas leidimas. Taigi, nepaisant to, kad V. D. girdėjo pranešimą apie dujinius ginklus, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad jo ginklas yra legalus ir nepriklausantis šiai kategorijai. Pasak gynėjo, nuteistajam buvo pritaikyta objektyvi baudžiamoji atsakomybė nesiaiškinant subjektyviųjų požymių.
92.2. Gynėjo manymu, pati valstybė nesiėmė pakankamai priemonių informuoti asmenis, laikančius D kategorijos mažo kalibro ginklus, tad jų legaliai įgyti ir registruoti D kategorijos ginklai tampa C kategorijos ginklais. Lietuvos Respublikos ginklų fondas yra atsakingas už ginklų kontrolę ir būtent jo nustatyta tvarka reguliuojama ginklų apyvarta. Visi D kategorijos ginklai būdavo registruojami juos parduodant, todėl buvo valstybės žinioje. Per visą pasikeitusio įstatymo galiojimo laiką valstybė ir ginklų kontrole užsiimančios institucijos nesiėmė pakankami priemonių informuoti asmenis apie jų turimų D kategorijos ginklų pasikeitimą į C kategorijos ginklus, nors visi legaliai parduoti ginklai ir šaudmenys bei juos įsigiję asmenys buvo užregistruoti Ginklų fondo nustatytame D kategorijos ginklų ir šaudmenų registracijos žurnale. V. D. taip pat buvo registruotas žurnale, nurodyti visi jo anketiniai duomenys.
102.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Veika mažareikšme pagal kasacinę praktiką pripažįstama tada, kai ji turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-693/2015, 2K-416/2012,
112K-449/2012, 2K-86/2006). Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs tą daryti, nepagrįstai nurodė, kad kliūtis tokiam sprendimui yra aplinkybė, jog veika priskirta apysunkių nusikalstamų veikų grupei. Kasaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju privalu vertinti visas nusikaltimo aplinkybes, t. y. paties V. D. asmenybę (restauratorius–menininkas, ne teisininkas ar medžiotojas), 2005 m. legaliai įsigijo D kategorijos mažo kalibro, mažo galingumo revolverį, užregistravo jį pagal tuo metu galiojusią tvarką, vieną kartą panaudojo ginklą šaudykloje ir iki kratos jo nenaudojo, nusikaltimo sudėtis formali. Pavojingumo prasme V. D. veiksmai neatitinka įstatymų leidėjo nustatyto pavojingumo ribos, o baudžiamosios atsakomybės taikymas prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.
122.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė papildomą BK 235 straipsnio 1 dalies įstatymo nereglamentuotą veiką „ginklo neužregistravimą įstatymų nustatyta tvarka“. Taip apeliacinės instancijos teismas išėjo iš apeliacinio skundo ribų ir pablogino nuteistojo padėtį (BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalys).
133. Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo nuteistojo gynėjo skundą atmesti.
143.1. Atsiliepime nurodoma, kad apie pasikeitusias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas dėl dujinių, pneumatinių, ir graižtvinių mažos galios šaunamųjų ginklų įregistravimo ir būtinumo gauti leidimus jais disponuoti buvo skelbiama per visuomenės informavimo priemones pakankamai ilgą laiką, įspėjant, kad to nepadarę ginklus turintys asmenys bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Dėl to šaunamųjų ginklų savininkai privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir tinkamai legalizuoti turimus ginklus. Iš nuteistojo V. D. parodymų matyti, kad nurodyta informacija jam taip pat buvo žinoma, šią informaciją jis girdėjo, taigi, valstybė savo pareigą informuoti šaunamųjų ginklų savininkus apie įstatymo pakeitimus įvykdė tinkamai, bet nuteistasis dėl ginklo įregistravimo į policijos įstaigą vis tiek nesikreipė, nes nusprendė, kad jam to daryti nereikia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkdamas ginklą ar šaudmenis asmuo privalo žinoti, kad turi laikytis įstatymų nustatytos naudojimosi ginklu tvarkos, o nesuprantant jos, ar nesant tikram dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su ginklo ir šaudmenų naudojimu, privalo papildomai pasidomėti pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).
153.2. Nuteistasis žinojo apie privalomą šaunamojo ginklo, priskirto C kategorijai, registracijos tvarką, bet sąmoningai nevykdė įstatymu jam nustatytų pareigų – apie turimą šaunamąjį ginklą policijos įstaigai nepranešė, ginklo neįregistravo, dėl leidimo ginklu disponuoti nesikreipė, o neteisėtai laikė šį ginklą ir šovinius savo gyvenamojoje vietoje iki tol, kol kratos metu juos surado ir paėmė pareigūnai, taigi nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarė tiesiogine tyčia.
163.3. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismas turėjo taikyti nuteistajam V. D. BK 37 straipsnio nuostatas. Prokurorė sutinka su teismo sprendimu, kad taikyti BK 37 straipsnio nuostatas V. D. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo, nes jo padaryta veika yra pavojinga. Prokurorė pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, objektas yra visuomenės saugumas, o nusikaltimo dalykas – šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys – savaime yra specifinis padidinto pavojaus šaltinis ir dėl to jų apyvartą valstybė turi tinkamai kontroliuoti. Dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos visuomenės saugumui kyla realus ir rimtas pavojus, todėl įstatymų leidėjas šį nusikaltimą pagal pavojingumą priskyrė apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kasatoriaus argumentas, kad spręsdamas veikos pavojingumo klausimą teismas neįvertino vieno iš pagrindinių kriterijų – padarinių rūšies – ir dydžio, atmestinas, nes šio nusikaltimo sudėtis yra formali, neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtinas veikos požymis, todėl šis kriterijus negali būti vertinamas kaip veikos pavojingumą mažinanti aplinkybė.
173.4. Atsiliepime teigiama, kad skundo teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimo taip pat nepagrįsti. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus.
184. Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinis skundas tenkintinas.
19Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio taikymo
205. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
216. Byloje nustatyta, kad V. D. namuose, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „Alfa 640“, kuris priskiriamas C kategorijų šaunamiesiems ginklams bei 97 vnt. 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius „Flobert“, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams.
227. Kartu nustatytos tokios teisinio reglamentavimo, susijusio su ginklo priskyrimo atitinkamai kategorijai, kitimo aplinkybės: ginklo įsigijimo metu galiojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas Nr. IX-705, priimtas 2002 m. sausio 15 d. su iki to meto padarytais įstatymo pakeitimais. Pagal šį įstatymą šaunamieji ginklai, atitinkantys B, C kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, buvo priskiriami D kategorijai (2005 m. gegužės 12 d. redakcija).
237.1. 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir išdėstyta naujo įstatymo redakcija. Šios redakcijos 5 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Būtent šis įstatymo pakeitimas lėmė, kad nuo įstatymo įsigaliojimo pasikeitė V. D. laikomo ginklo ir šaudmenų kategorija iš D į C.
247.2. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Iš to išplaukia, kad V. D. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.
258. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas: V. D. namuose laikė ginklą ir šaudmenis, pagal byloje esančią ekspertų išvadą šaunamasis ginklas priskiriamas C kategorijai yra tinkamas šaudyti, o šaudmenys skirti šaudyti C kategorijos ginklais; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: tokio ginklo laikymui radimo metu V. D. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – teismai teisingai pripažino, kad V. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą, pasikeitus įstatymui ir apie tai žinodamas, laikė suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors skunde kasatorius tvirtina, jog nėra subjektyviojo požymio tiesioginės tyčios, nes V. D. nėra ginklų ekspertas ir nesuprato, kad jo ginklas pateko į ginklų kategoriją, kuri reikalauja atitinkamo leidimo turėjimo, tačiau šie skundo teiginiai nepaneigia tyčios buvimo ir prieštarauja paties nuteistojo parodymams, kad jis suprato, jog turi pareigą patikrinti, ar jo ginklas po įstatymo pasikeitimo nepateko į kitą ginklų kategoriją, girdėjo apie pasikeitusio įstatymo nuostatas per žiniasklaidos priemones, tačiau nieko nedarė, galvojo, kad ginklas registruotas. Taigi, priešingai negu teigiama skunde, V. D. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.
269. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą įstatymų leidėjas numatė tam tikrą pereinamąjį laikotarpį būtent tam, kad asmenys, įgiję šaunamuosius ginklus, turėtų pakankamai laiko patikrinti, ar jų turimi įgyti ginklai po įstatymo pakeitimo nepakeitė ginklų kategorijos ir ar jiems nereikalingas leidimo gavimas. Ginklo savininkas, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalo domėtis kintančiais tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais ir juolab, žinodamas apie pasikeitimus šioje srityje, patikrinti, ar jie neliečia ir jo turimos nuosavybės.
2710. Kita vertus, kasaciniame skunde keliamas mažareikšmiškumo klausimas nagrinėjamos bylos atveju, teigiant, jog veika nebuvo tokia pavojinga, kad už tai asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
2810.1. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
29Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
3010.2. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).
3110.3. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, nuteistojo V. D. veikos – mažo kalibro (6 mm) graižtvinio revolverio „Alfa 640“ ir 97 vienetų pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių „Flobert“ laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka.
32Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis V. D., laikydamas mažo kalibro (6 mm) graižtvinį revolverį „Alfa 640“ ir 97 vienetus pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių „Flobert“, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.
3310.4. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi patį nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę.
3410.4.1. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje jie priskiriami pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Vadinasi, V. D. teisėtai įsigijo mažo kalibro (6 mm) graižtvinį revolverį „Alfa 640“ ir 97 vienetus pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius „Flobert“, kurie buvo priskiriami mažiausio pavojingumo kategorijai (kategorijai D), ir juos laikė iki kratos jo namuose atlikimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo antrajame skirsnyje, skirtame ginklų ir šaudmenų klasifikacijai, keturiuose straipsniuose (3-6 straipsniai) yra išvardyti ginklai, šaudmenys ir jų dalys, ginklų priedėliai ir nurodomi kai kurie šių objektų požymiai. Šis skirstymas grindžiamas šaunamųjų ginklų skirstymu Europos Tarybos 1991 m. birželio 18 d. direktyvoje Nr. 477, kurioje ginklai taip pat skirstomi į keturias kategorijas, atitinkamai A, B, C ir D. Tačiau Direktyvoje ginklai skirstomi į kategorijas ne pagal jų pavojingumą, o pagal apyvartos apribojimų griežtumą.
35Reguliuojant civilinę šaunamųjų ginklų apyvartą ir teisiškai vertinant nusikaltimus, susijusius su neteisėta šaunamųjų ginklų apyvarta ir jų naudojimu, būtina kriminalistiniu požiūriu vertinti šiuos ginklus. Baudžiamojoje teisėje nagrinėjant nusikalstamas veikas, kuriuose nusikaltimo objektas yra ginklas, šio konkretaus objekto priskyrimą prie ginklų ir atitinkamai kurios nors ginklų (ar šaudmenų) rūšies pavedama atlikti kriminalistikos, o konkrečiai – ginklotyros – specialistui (ekspertui). Specialistas šį uždavinį sprendžia atlikdamas išsamų ekspertinį tyrimą, remdamasis turimomis specialiomis žiniomis bei aprobuotomis kriminalistinio ginklų tyrimo metodikomis. Specialistas teikia išvadą dėl tiriamo objekto remdamasis tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Visų pirma svarbu objekto paskirtis, atsispindinti jo konstrukcijose, matmenyse ir panaudotoje jo gamybai medžiagoje, bei techninė būklė, leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes, tai reiškia galimybę padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus. Netgi įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, jog pasikeitus įstatymo nuostatoms V. D. laikomas ginklas bei šaudmenys buvo priskirti C kategorijai, tačiau paties ginklo savybės nepasižymi itin dideliu pavojingumu, be to, V. D. nuo įsigijimo jo beveik nenaudojo. Šioje baudžiamojoje byloje vertinant nusikaltimo dalyką nustatyta, kad V. D. namuose rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys specialistų buvo priskirti C kategorijai pagal kinetinės energijos galią, kuri neviršija 7,5 J. Kratos metu rastas ginklas – tai mažo kalibro (6 mm) revolveris, nedidelės nukaunamosios galios. Šie ginklai ilgą laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas ir juos buvo galima įsigyti paprastai nusiperkant pateikus asmens dokumentą.
3610.4.2. Vertinant kitas svarbias aplinkybes, pažymėtina, kad 2005 m. spalio 6 d. V. D. teisėtai įsigijo tuo metu pagal galiojantį įstatymą D kategorijai priklausantį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, jį laikė gyvenamoje vietoje neslėpdamas, nuo pereinamojo laiko gauti leidimą ginklo laikymui pabaigos iki jo radimo buvo praėję vos pora mėnesių (pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2014 m. liepos 1 d., o ginklas ir šaudmenys rasti 2014 m. rugsėjo 9 d.), ginklas ir šaudmenys rasti spintoje su visais įsigijimo dokumentais atliekant kratą dėl visai kitų su ginklo neteisėtu turėjimu ar jo panaudojimu nesusijusių finansinių nusikalstamų veikų (BK 222, 182, 300 straipsniai), nenustatyta, kad V. D. ginklo disponavimo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas, pagal jo parodymus, jis po ginklo įsigijimo jį naudojo keletą kartų, o vėliau ginklą padėjęs į spintelę ir nebenaudojęs, niekada jo neslėpęs.
3710.4.3. Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui.
38Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika.
3910.5. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors V. D. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
4010.6. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog V. D. taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, nusprendžia V. D. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,
Nutarė
42Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl V. D. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
43Pritaikius BK 37 straipsnį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti.
44Paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį revolverį „Alfa 640“ Nr. ( - ) bei 97 vienetus 6 mm kalibro žiedinio išskėlimo šovinius, ir juos perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.