Byla 1A-344-396/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

3Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;

4BK 201 straipsnio 3 dalį – 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

6Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – vieneriais metais aštuoniais mėnesiais – ir jam nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d.

8Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. K. paskirtos trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

9A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

10A. K. paimti 395 (trys šimtai devyniasdešimt penki) Eur konfiskuoti.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

121. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei ją pardavė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

13A. K. ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) rajone, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, o rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 14 val. 02 min. iki 15 val. 45 min. nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje šiuos miltelius su narkotine medžiaga po 42 Eur už vieną gramą pardavė T. I. (skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta – T. I.).

141.1. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai gabeno ir laikė namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

15A. K. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. R. turguje, esančiame ( - ) savivaldybėje, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai įgijo 10 litrų namų gamybos stiprių, 33,9 proc. etilo alkoholio koncentracijos alkoholinių gėrimų, juos atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią ( - ) rajone, kur laikė iki 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 14 val. 05 min., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

162. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romas Jasevičius apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:

172.1. A. K. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams šešiems mėnesiams.

182.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.

192.3. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – dvejais metais dviem mėnesiais – ir jam paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą keturiems metams keturiems mėnesiams.

202.4. A. K. panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

212.5. A. K. panaikinti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto taikymą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis iš A. K. išieškoti 2 255 Eur.

223. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BK 72 straipsnio nuostatas.

233.1. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nustatomas tik tada, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai padaro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-21-942/2016). Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-21-942/2016 ir kt.). Pažymi, kad nepakanka nustatyti, jog kaltininkas iki nuosprendžio priėmimo papasakojo apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir nuoširdų galėjimąsi, kuris turi būti ne formalus ir vertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-942/2016 ir kt.)

243.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus (t. 3, b. l. 20–21). Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimą A. K. paaiškino, kad nusikalstamų veikų nepadarė ir atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 183-186). A. K. savo kaltę pripažino ir davė parodymus tik po to, kai iš Latvijos Respublikos buvo gauti bylai reikšmingi duomenys (t. 1, b. l. 73–183). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino savo kaltę ir savo elgesį vertino kritiškai. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nes byloje buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, A. K. savo veiksmų nevertino kritiškai, o gailėjimasis buvo tik formalus. Todėl prokuroras teigia, kad A. K. nuoširdžiai nesigailėjo, todėl nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailestis nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

253.3. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė neteisingą bausmę. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. savo gyvenamojoje vietoje laikė ir T. I. pardavė 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, kuris labai artimas didelio kiekio ribai. Be to, A. K. disponavo narkotine medžiaga kokainu, kuri yra pavojingesnė ir sukelia sunkesnius padarinius žmonių sveikatai. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad A. K. šią narkotinę medžiagą kokainą pardavė už pakankamai didelę pinigų sumą, t. y. 2 650 Eur.

263.4. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas A. K. nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – buvo taikoma ne visą laiką. Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu A. K. kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pakeista į užstatą nustačius, kad kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tačiau tai nereiškia, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

273.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog konfiskuotinas turtas, kuris yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš kaltininko ar kitų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. K. narkotines medžiagas kokainą pardavė T. I. už 2 650 Eur, todėl jie laikomi kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Pirmosios instancijos teismas iš A. K. konfiskavo tik 395 Eur, kurie buvo rasti pas nuteistąjį automobilyje. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konfiskuoti visus iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, t. y. likusią dalį – 2 255 Eur, nors valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras to ir neprašė. Pažymi, kad teismas turi būti nešališkas, objektyvus ir priimti teisingus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimai).

283.6. Atsikirtime į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. K. nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Jam paskirta bausmė nėra per švelni. Nurodo, kad jis pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia. Nuteistojo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės padėjo greitai demaskuoti narkotinių medžiagų įgijėją T. I.. Pirmosios instancijos teismas jam iš kaltinimo pašalino narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą ir gabenimą, taip sumažėjo jam pareikšto kaltinimo apimtis. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (anksčiau neteistas, dirba, šeiminę padėtį), todėl BK 54 straipsnio, BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, prokuroras nepagrįstai prašo iš jo išieškoti 2 255 Eur, nes tokia pinigų suma pas jį nebuvo rasta. Pažymi, kad apygardos teisme pats prokuroras prašė konfiskuoti tik 395 Eur, kuriuos rado jo automobilyje. Taip pat nurodo, kad tik jis parodė, jog narkotines medžiagas pirko už 2 650 Eur, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino T. I.

294. Apeliacinio proceso metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis A. K. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o gynėjas – tenkinti iš dalies, t. y. sutinka su prokuroro skundo dalimi dėl 2 255 Eur išieškojimo iš nuteistojo.

304.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).

314.2. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

324.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl įrodymų vertinimo ir jų gavimo teisėtumo dėl A. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį bei jo išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, todėl nuosprendis šioje dalyje neperžiūrimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

334.4. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-21-942/2016). Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

344.5. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad nuteistasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį pripažino visiškai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad A. K. pripažino esmines savo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, dėl to nuoširdžiai gailisi ir savo elgesį vertina labai kritiškai. Prokuroras skunde teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. pirmos apklausos metu ir kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo metu parodė, kad nusikalstamų veikų nepadarė ir atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 183–186; t. 3, b. l. 20–21). Tačiau vėliau papildomos apklausos metu A. K. savo kaltę pripažino ir davė parodymus apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė T. I., kuriam pardavė narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 73–183). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino savo kaltę ir savo elgesį vertino kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. savo kaltę pripažino ir davė parodymus apie narkotinių medžiagų disponavimą tik po to, kai 2016 m. spalio 5 d. iš Latvijos Respublikos buvo gauti bylai reikšmingi duomenys (t. 1, b. l. 77–146). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. ir jo gynėjas, susipažindami su visa bylos medžiaga, jokių prašymų nepareiškė (t. 3, b. l. 86–89). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai jis patvirtino apygardos teisme bei apeliacinio proceso metu, nuoširdžiai dėl to gailisi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. prisipažinimas ir nuoširdus gailestis nėra formalus. Tai, kad nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nenuoseklūs, nelaikoma esminiu trūkumu pirmiau minėtą aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik teismas įvertina, kokį indėlį kaltinamasis (nuteistasis) savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Pažymėtina, kad nuteistasis A. K. nuosekliai tvirtina, kad narkotines medžiagas kokainą T. I. pardavė už 2 650 Eur. Iš T. I. parodymų matyti, kad narkotines medžiagas kokainą iš A. K. nusipirko už 1 600 Eur (t. 1, b. l. 172–173). Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apelianto nurodytos aplinkybės laikomos reikšmingomis (svariomis) teisingo sprendimo byloje priėmimui. Todėl apygardos teismas nuteistojo A. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas.

354.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro skundas dėl bausmės sugriežtinimo A. K. yra prieštaringas ir nenuoseklus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Prokuroras skunde prašo A. K. panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau taip pat prašo taikyti BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad jeigu A. K. būtų panaikinta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prokuroro prašymas taikyti BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas būtų visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie prokuroro skundo argumentai nesuderinami, todėl atmetami.

365. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Be to, pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

375.1. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

385.2. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. yra jauno amžiaus, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, baustas administracinėmis nuobaudomis (dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), dirba, turi šeimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Apygardos teismas A. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę teisingai, ji yra proporcinga padarytos veikos pobūdžiui, todėl BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą. Prokuroro skunde nurodyti argumentai, kad A. K. laikė ir už pakankamai didelę pinigų sumą pardavė 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, kuris labai artimas didelio kiekio ribai bei tai, kad kokainas yra pavojingesnė narkotinė medžiaga ir sukelia sunkesnius padarinius žmonių sveikatai, nėra pakankami nuteistajam skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad narkotinių medžiagų kiekis yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti lemiamu kriterijumi, skiriant bausmę. Nors A. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl apeliantas laikomas neteistu ir ši aplinkybė negali turėti esminės reikšmės nuteistojo asmenybės vertinimui ir bausmės skyrimui.

396. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamąją veiką ir bausmę individualizuoja du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir / ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Todėl priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

406.1. Vadovaujantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo A. K. asmenybę, šeiminę padėti, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apygardos teismas, priimdamas sprendimą A. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, pirmosios instancijos teismas A. K. teisingai ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turi realias galimybes teigiamai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

417. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Todėl iš aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotas transporto priemones, pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonė, kuri tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui su bausme. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

427.1. Pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė konfiskuoti tik 395 Eur, kurie buvo rasti nuteistojo automobilyje, o dėl likusios neteisėto sandorio dalies pinigų, kurie nebuvo surasti, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė (t. 3, b. l. 113). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nėra kliūtis prokurorui paduoti apeliacinį skundą, nes apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir pirmosios instancijos teisme (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas ir iš A. K. pagrįstai konfiskavo 395 Eur, kurie buvo neteisėtai gauti už parduotas narkotines medžiagas. Iš nuteistojo A. K. parodymų matyti, kad 57,531 g miltelių, kuriuose buvo 18,985 g kokaino, T. I. pardavė už 2 650 Eur, tai jis patvirtino ir apeliacinio proceso metu. Nors iš T. I. parodymų matyti, kad A. K. už įsigytas narkotines medžiagas sumokėjo 1 600 Eur (t. 1, b. l. 172–173), tačiau netikėti nuosekliais apelianto parodymais nėra pagrindo. Nors likusi pinigų suma, t. y. 2 255 Eur, kurie neteisėtai buvo gauti už narkotinių medžiagų pardavimą, pas nuteistąjį nebuvo surasti, tačiau jie buvo gauti nusikalstamu būdu, todėl turi būti išieškoti (BK 72 straipsnio 5 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ši skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalis keičiama.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:

45Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. (A. K.) išieškoti 2 255 (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis) Eur, kurie buvo neteisėtai gauti pardavus narkotinę medžiagą kokainą.

46Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1... 4. BK 201 straipsnio 3 dalį – 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. paskirta... 7. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis A. K. į... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 9. A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 3... 10.A. K. paimti 395 (trys šimtai devyniasdešimt penki)... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 12. 1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad... 13. A. K. ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. savo... 14. 1.1. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už... 15. A. K. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. R. turguje, esančiame (... 16. 2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 17. 2.1. A. K. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260... 18. 2.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę... 19. 2.3. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis A. K.... 20. 2.4. A. K. panaikinti atsakomybę lengvinančią... 21. 2.5. A. K. panaikinti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies... 22. 3. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 23. 3.1. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismų... 24. 3.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K.... 25. 3.3. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 26. 3.4. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 27. 3.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje... 28. 3.6. Atsikirtime į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį... 29. 4. Apeliacinio proceso metu prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 30. 4.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 31. 4.2. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas... 32. 4.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų dėl įrodymų... 33. 4.4. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko... 34. 4.5. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad... 35. 4.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro skundas dėl bausmės... 36. 5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant... 37. 5.1. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 38. 5.2. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. yra jauno... 39. 6. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554,... 40. 6.1. Vadovaujantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 41. 7. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra... 42. 7.1. Pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė konfiskuoti tik 395 Eur,... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:... 45. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. ( 46. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....