Byla 1A-233-462/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-06-13 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, nuteistosios V. K. gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-06-13 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-07-10 20.40 val. iki 2018-07-12 14.26 val., t. y. dvi paros, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

5Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš V. K. valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti 20 (dvidešimt) Eur, saugomų Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

6Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos įrankį nuspręsta konfiskuoti mobilųjį telefoną „Samsung“, IMEI 353773086310575.

7Teismas

Nustatė

8I.

9Bylos esmė

101.

11V. K. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė: ji 2018 m. liepos mėn. Klaipėdos mieste iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo (nusipirko) 108,127 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė namuose, esančiuose ( - ). Be to, ji 2018-07-10, apie 17 val., ( - ), 1,462 g įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) – už 20 Eur pardavė D. M.. Likusį 106,665 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) – kiekį toliau neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė namuose, esančiuose ( - ). Taip pat ji 1,880 g įsigytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) – nuo 2018-07-10 20.40 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs šortų kišenėje Palangoje, kol 2018-07-10 21 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato patalpose, esančiose Ganyklų g. 30, Palangoje, jas rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai. Likusį 104,785 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) – kiekį nuo 2018-07-10 20.40 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ( - ), kol 2018-07-10 22 val. kratos metu rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato policijos pareigūnai.

12II.

13Apeliacinio skundo argumentai

142.

15Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-06-13 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir apeliantei paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus teismo nustatytam terminui ir sąlygomis arba laisvės apribojimo bausmę arba paskirti kitą švelnesnę bausmės rūšį. Apeliantė teigia, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas paskyręs jai bausmę pažeidė bausmės skyrimo teisingumo principą. Apeliantei už jai inkriminuoto nusikaltimo padarymą paskirta pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apeliantė turi mažametį vaiką, yra jauno amžiaus, anksčiau neteista ir nebuvo padariusi kitų nusikalstamų veikų. Skiriant bausmę turi būti siekiama, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, t. y. tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, būtų teisinga pusiausvyra. Apeliantės nuomone, teismui paskyrus kitos rūšies bausmę – viešuosius darbus, kuriuos apeliantė sutiktų atlikti, ar kitą švelnesnę bausmės rūšį, būtų pasiekta teisinga pusiausvyra tarp padarytos veikos, bausmės ir nusikaltusio asmens. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas tiriamos veikos ir apeliantės asmenybės ypatybes bei teismų praktiką analogiškose bylose, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantė teigia, jog tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir jai skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmės rūšį, kadangi ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nuo pat sulaikymo pradžios nusikaltimo padarymo vietoje, prisipažindama padariusi veikas, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamas veikas, tiriamas šioje byloje, ir išaiškinti kitus asmenis, dalyvavusius perkant narkotinę medžiagą. Apeliantė papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ji turi mažametį vaiką, be to, teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į apeliantės sveikatos būklę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė šiuo metu siekia dirbti, teisingai gyventi, susigrąžinti laikinai apribotas jos motinystės teises, auginti savo mažametį vaiką, būti naudinga visuomenei, tai rodo jos norą taisytis ir ateityje nenusikalsti. Su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies paskyrimas paskatintų apeliantę ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat išlaikyti stiprius jos socialinius ryšius su šeima, tai yra savo mažamečiu sūnumi, visuomene ir darbo aplinka, taip pat dirbti ir būti naudinga visuomenei. Apeliantės kaip pakankamai jauno žmogaus nuteisimas realia laisvės atėmimo bausme atimtų jai galimybę būti su mažamečiu vaiku ir jį auginti. Be to, jos padaryta nusikalstama veika sudaro tik vieną nedidelio kiekio narkotinės medžiagos pardavimo atvejį, tai rodo, kad ji ir jos atlikti veiksmai nebuvo labai pavojingi visuomenei.

163.

17Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

18Apeliacinis skundas atmestinas

19III.

20Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

214.

22Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantė neginčija nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, ji nesutinka su jai paskirta realia laisvės atėmimo bausme, teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei jos asmenybę, paskirti lengvesnę, negu numato įstatymas, bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė nesutinka tik su jai paskirtos bausmės rūšimi, teisėjų kolegija analizuos būtent bausmės individualizavimo apeliantei klausimą.

235.

24Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

256.

26Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

277.

28Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-210-222/2018).

298.

30Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

319.

32Nagrinėjamoje byloje baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą apeliantei, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas teisingos, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus atitinkančios bausmės paskyrimui (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, parenkant konkrečią bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-210-222/2018).

3310.

34Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajai V. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistosios asmenybę, tiek ir jos padarytos nusikalstamos veikos bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios poziciją dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3511.

36V. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Veika tyčinė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias apeliantės asmenį charakterizuojančias aplinkybes – per vienerius metus du kartus bausta administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 1 dalis), neteista, dirba, jos kaip motinos valdžia yra apribota.

3712.

38Pažymėtina tai, jog iš IBPS duomenų nustatyta, jog apeliantei 2019-06-20 yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei 261 straipsnio 1 dalį, todėl darytina išvada, jog apeliantė išvadų dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos nepadarė, nesiekė koreguoti savo elgesio bei stengtis nenusikalsti, kaip minėta, ji vėl įtariama BK 259 straipsnio 2 dalyje bei 261 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, tai rodo, jog nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ir toliau daromos analogiškos nusikalstamos veikos rodo, kad V. K. priešingos teisei nuostatos yra susiformavusios ir ši nusikalstama veika buvo tik loginė jos gyvenimo būdo pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistoji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų normų ir pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad nuteistoji net žinodama, kad jai gresia griežta reali laisvės atėmimo bausmė, ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajai paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jos pačios bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

3913.

40Be to, teisėjų kolegijos nuomone, V. K. tiek nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, tiek, kaip minėta, 2019-06-20 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo rodo apeliantės įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistoji ir toliau daro nusikalstamas veikas, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jai švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

4114.

42Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

4315.

44Nors V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog yra dirbanti, be to, turi mažametį vaiką, tačiau pirmiausia pažymėtina, jog jos kaip motinos valdžia yra apribota, antra, šios aplinkybės V. K. buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuteistąją nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąją ir sulaikys ją nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. darbo santykiai bei mažametis vaikas, kuriam, kaip minėta, apeliantės kaip motinos valdžia yra apribota, negali būti vertinami kaip apsauginis jos nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog siekia susigrąžinti laikinai apribotas jos motinystės teises, auginti savo mažametį vaiką, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Taip pat, nurodydama aplinkybę, kad teismas, spręsdamas bausmės jai skyrimo klausimą, turėtų atsižvelgti į jos sveikatos būklę, nepateikė ir duomenų apie savo sveikatos būklę, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

4516.

46Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad BK 260 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai, jog, net ir priėmus V. K. skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, ji ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajai paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės dydžio minimumą ir, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaip minėta, paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Jai baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas, nėra aiškiai per griežta ir neteisinga. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti apeliantei švelnesnę bausmę. Be to, manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-06-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistosios V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė sumažinta... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies... 5. Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš V. K. valstybės naudai nuspręsta... 6. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos įrankį nuspręsta... 7. Teismas... 8. I.... 9. Bylos esmė... 10. 1.... 11. V. K. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas,... 12. II.... 13. Apeliacinio skundo argumentai... 14. 2.... 15. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su... 16. 3.... 17. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas prašė... 18. Apeliacinis skundas atmestinas... 19. III.... 20. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 21. 4.... 22. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 23. 5.... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 25. 6.... 26. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 27. 7.... 28. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK... 29. 8.... 30. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį... 31. 9.... 32. Nagrinėjamoje byloje baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios... 33. 10.... 34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas... 35. 11.... 36. V. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Veika... 37. 12.... 38. Pažymėtina tai, jog iš IBPS duomenų nustatyta, jog apeliantei 2019-06-20... 39. 13.... 40. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, V. K. tiek nagrinėjamu atveju padaryta... 41. 14.... 42. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus... 43. 15.... 44. Nors V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog yra dirbanti, be to, turi... 45. 16.... 46. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad BK 260 straipsnio... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 48. Nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti....