Byla 2-1795/2013

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit east“, uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit“, A. K., T. S., P. W

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4085-781/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ajala“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit east“, uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit“, A. K., T. S., P. W..

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas UAB „Ajala“ kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal būsimą ieškovo ieškinį atsakovams BUAB „Exposeit east“, UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. ir areštuoti atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir grynuosius bei bankų sąskaitose esančius ir į jas pateksiančius pinigus 200 000 Lt sumai, pavedant šį turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui, taip pat areštuoti visas atsakovo UAB „Exposeit“ akcijas, uždraudžiant šias akcijas parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti, kitaip perleisti ar apsunkinti, sumažinti vertę, sunaikinti ar atlikti kitokius veiksmus, dėl kurių pablogėtų atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. turtinė padėtis.

6Ieškovas prašyme nurodė, kad jis yra atsakovo BUAB „Exposeit east“ kreditorius. Ieškovo kreditorinis reikalavimas 2013 m. kovo 19 d. buvo pateiktas atsakovą BUAB „Exposeit east“ atstovaujančiam bankroto administratoriui UAB „Insolvensa“. Atsakovai A. K., T. S. ir P. W., būdami atsakovo BUAB „Exposeit east“ dalyviai (akcininkai), o atsakovas A. K. - dar ir vadovas, 2010 m. rugpjūčio 16 d. inicijavo atsakovo UAB „Exposeit“ įsteigimą. Ši įmonė buvo įsteigta tuo pačiu metu, kai atsakovo BUAB „Exposeit east“ finansinė padėtis ėmė blogėti, o pradelsti atsakovo BUAB „Exposeit east“ įsipareigojimai ieškovui pasiekė beveik pusę milijono litų. Atsakovo UAB „Exposeit“ buveinė yra tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovo BUAB „Exposeit east“, abi šios įmonės vykdo tokią pačią veiklą, tačiau atsakovo UAB „Exposeit“ veikla yra pelninga, o atsakovo BUAB „Exposeit east“ - ne. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas darė išvadą, jog atsakovo BUAB „Exposeit east“ veiklos sunkumai, privedę šią įmonę prie bankroto, galimai atsirado dėl tyčinės atsakovų A. K., T. S., P. W. veiklos, įsteigiant kitą tokia pačia veikla užsiimantį pelningą juridinį asmenį tuo metu, kai atsakovas BUAB „Exposeit east“ įsiskolino ieškovui itin didelę pinigų sumą. Ieškovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog ketina kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo prašys teismo pripažinti atsakovo BUAB „Exposeit east“ bankrotą tyčiniu ir reikalaus iš verslo santykių su atsakovu BUAB „Exposeit east“ kilusią skolą, tiek, kiek jos nepadengs iš atsakovo BUAB „Exposeit east“ turtas, priteisti ieškovui subsidiariai iš kitų atsakovų. Ieškovas kaip būsimo ieškinio sumą nurodė visą savo kreditorinį reikalavimą BUAB „Exposeit east“, kadangi kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu ieškovui nebuvo žinoma, kokia dalis jo reikalavimo bus patenkinta iš atsakovo BUAB „Exposeit east“ turto. Ieškovas nurodė, kad būsimo ieškinio suma, kartu su ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, jau siekia 187 944, 11 Lt. Kadangi ieškovo bylinėjimosi išlaidos dar padidės, be to, už visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bus skaičiuojamos ieškovui iš atsakovų A. K., T. S., P. W. ir UAB „Exposeit“ priteistinos įstatyme numatytos procesinės palūkanos, ieškovas manė, jog teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas šioje byloje turėtų siekti 200 000 Lt. Toks laikinųjų apsaugos priemonių mastas, ieškovo manymu, iš esmės neviršytų ieškovo reikalavimų ir teisingai užtikrintų jų įvykdymą. Ieškovas nurodė, kad būsimo ieškinio suma yra labai didelė. Be to, atsakovai A. K., T. S., P. W. su ieškovu bendrauti vengia, savo prievolių ieškovui nepripažįsta, jo reikalavimų nėra niekaip užtikrinę. Teismui nesiėmus atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas įsiteisėtų negreitai, todėl per visą šį laiką atsakovai, nevaržomai valdydami, naudodamiesi ir disponuodami savo turtu, jį galimai paslėptų, perleistų tretiesiems asmenims, įkeistų ar kitaip apsunkintų (ieškovo žiniomis, tokius veiksmus atsakovai galimai yra pradėję). Tokiu būdu, ieškovo manymu, teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo UAB „Ajala“ prašymą tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal būsimą ieškovo UAB „Ajala“ ieškinį atsakovams ir nurodė areštuoti 200 000 Lt sumai kiekvienam iš atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir grynuosius bei bankų sąskaitose esančius ir į jas ateityje pateksiančius pinigus, taip pat areštuoti visas atsakovo UAB „Exposeit“ akcijas, uždraudžiant šias akcijas parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti, kitaip perleisti ar apsunkinti, sumažinti vertę, sunaikinti ar atlikti kitokius veiksmus, dėl kurių pablogėtų atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. turtinė padėtis, iš areštuotų lėšų leidžiant atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

10Atsakovai UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „Ajala“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė iš esmės tuo, jog ieškovo 183 255, 11 Lt reikalavimas laikytinas dideliu.
2. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių atsakovų turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, kad atsakovai gali slėpti savo turtą, kad atsakovai praeityje yra atlikę tokius veiksmus.
3. Apeliantų turtinė padėtis yra gera ir stabili. Apeliantams priklausančio nekilnojamojo turto, neapsunkinto hipoteka, vertė šiuo metu siekia 150 000 Lt. Atsakovams bendrai priklauso 1000 vnt. UAB „Exposeit” akcijų, kurių nominali vertė yra 10 000 Lt. Iš įmonės turto balanso už 2012 finansinius metus matyti, kad UAB „Exposeit” akcijų rinkos kaina yra gerokai didesnė, nei nominali. Visi bendrovės įsipareigojimai sudaro 492 823 Lt, kai turto vertė siekia 1 135 039 Lt. Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 642 216 Lt. Bendrovė 2012 metais uždirbo 125 755 Lt grynojo pelno. UAB „Exposeit” ir 2011 m. generavo didelį grynąjį pelną - 508 168 Lt. Įmonės turtas laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2012 m. išaugo nuo 779 931 Lt iki 1 135 039 Lt.
4. UAB „Exposeit” yra socialiai atsakinga įmonė, kurioje net ekonominio sunkmečio sąlygomis augo darbuotojų skaičius: nuo 7 darbuotojų 2011 m. iki 21 darbuotojo 2013 m. Likusiam 2013 m. laikotarpiui bendrovė turi patvirtintų užsakymų, kurių bendra vertė siekia 1,5 mln. EUR. Įmonė bendradarbiauja su tokiomis bendrovėmis, kaip „H&M“, „Vero moda“, „Ecco“ ir kt.). Bendrovės reputacija ir stabilumas, vykdomos veiklos pelningumas ir didelių pajamų gavimas eliminuoja galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę.
5. Visi atsakovai - fiziniai asmenys dirba pagal sudarytas darbo sutartis UAB „Exposeit” ir kiekvieną mėnesį gauna stabilias bei garantuotas pajamas. Atsakovai, kaip matyti iš Turto arešto aktų registro, neturi jų atžvilgiu pritaikytų jokių turto areštų, kurie galėtų trukdyti įvykdyti išieškojimą. Apeliantai, išskyrus ginčą su ieškovu, neturi jokių teisminių ar neteisminių ginčų.
6. Ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš subsidiaraus skolos priteisimo iš bankrutuojančios įmonės UAB „Exposeit east” dalyvių ir UAB „Exposeit east” valdyme nedalyvavusio asmens - UAB „Exposeit”. Ginčijama nutartimi buvo areštuotas ne tik visas apeliantų turtas 200 000 Lt sumai, bet ir papildomai areštuotos UAB „Exposeit” akcijos. Skundžiamoje nutartyje akcijos areštuotos neatsižvelgiant į jų vertę, nors jos, kaip ir kitas turtas, privalėjo būti vertinamos, kad apribojimai neviršytų arešto masto. UAB „Exposeit“ akcijų areštas, akcijų vertės neįskaičiuojant į bendrą arešto mastą, pažeidžia apeliantų interesus, sudaro sąlygas kilti neproporcingai žalai apeliantams, nes iki tol, kol bus konkretizuotas areštas ir identifikuotas bei įvertintas turtas, antstolis areštavo visas apeliantų sąskaitas, kiekvienam iš apeliantų taikant 200 000 Lt dydžio apribojimą. Esant tokiems apribojimams, apeliantai, o ypač UAB „Exposeit” - įmonė, kurios veikla paremta piniginėmis operacijomis, o ne konkretaus turto pirkimu - pardavimu, patiria žalą dėl neproporcingo arešto.
7. Skundžiama nutartimi teismas nenustatė arešto taikymo eiliškumo, todėl nepagrįstai sudarė sąlygas ieškovui ir jo pasirinktam antstoliui iš karto areštuoti apeliantų lėšas, kiekvienam apeliantui taikant po 200 000 Lt dydžio apribojimą. Atsakovų lėšų areštas nėra neišvengiamai būtinas ieškovo reikalavimo užtikrinimui ir gali pernelyg suvaržyti apeliantų veiklą, neproporcingai pažeisti ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyrą. Teismas nenustatė minimalios sumos, kuria apeliantai galėtų disponuoti atitinkamai veiklai vykdyti bei pragyvenimui. Apeliantams turi būti suteikta galimybė naudotis lėšomis ar jų dalimi, kuri yra reikalinga veiklai vykdyti ar yra būtina kasdieniniam gyvenimui ir būtiniausiems buitiniams poreikiams tenkinti.
8. Ieškovo ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Ieškovo prašyme tarp atsakovų yra nurodyta BUAB „Exposeit east”. Ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą šios įmonės bankroto administratoriui. Šiuo metu negalima įvertinti, ar ieškovo finansinis reikalavimas bus patenkintas iš BUAB „Exposeit east” lėšų ir jei taip, kokia apimtimi. UAB „Exposeit” yra registruota juridinių asmenų registre 2010 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo to laiko aktyviai vykdo ūkinę - komercinę veiklą (perka baldus ir įrangą bei organizuoja klientams prekybinių plotų įrengimą). UAB „Exposeit east” buvo įregistruota 2009 m. liepos 1 d., jos pagrindinė veikla buvo įrangos ir baldų montavimas. Šios įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, tačiau skirtingos veiklos ir skirtingos rizikos negali lemti vienos iš jų atsakomybės už kitos įmonės prievoles. Abi įmonės veikė lygiagrečiai - UAB „Exposeit” nebuvo įsteigta prieš pat UAB „Exposeit east” bankrotą. Bendrovės bankrotą nulėmė iš esmės vieno didžiausių klientų Danijoje nemokumas.
9. Ieškovas nepagrindė poreikio skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Exposeit east” įsiteisėjo 2013 m. vasario 1 d. Ieškovas tik 2013 m. kovo 19 d. pareiškė kreditorinį reikalavimą, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - tik 2013 m. balandžio 12 d. Ieškovas į užsienio kalbą nevertė jokių dokumentų, o su prašymu nepateikė jokių dokumentų, kad situacija nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. iš esmės pasikeitė. Ieškovas taip pat neįrodė, kad apeliantai būtų ėmęsi nesąžiningų veiksmų.

11Atsakovo BUAB „Exposeit east“ bankroto administratorius UAB „Insolvensa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Bankroto administratorius nurodo, jog dar nėra patikrinęs visų įmonės dokumentų ir sandorių, todėl negali pateikti papildomos informacijos, paaiškinimų ar išvadų.

12Ieškovas UAB „Ajala“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl atsakovų argumentai dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo yra teisiškai nereikšmingi.
2. Pareigą paneigti prezumpciją, jog didelė reikalavimo suma savaime reiškia grėsmę galimai ieškovo palankaus sprendimo neįvykdymui, turi atsakovai.
3. Atsakovų turtinė padėtis nėra gera. Didžioji dalis atsakovų turto buvo apsunkinta dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Atsakovų argumentai dėl turimo 150 000 Lt vertės neapsunkinto turto yra nepagrįsti, kadangi šio turto vertinimas buvo atliktas masinio vertinimo būdu. Reali šio turto vertė gali būti kitokia. UAB „Exposeit“ akcijos neturi būti išskiriamos iš kito atsakovų turto. Atsakovo UAB „Exposeit“ akcijų vertė buvo nustatyta pačių atsakovų ir nėra pagrįsta įrodymais. Atsakovų argumentai dėl bendradarbiavimo su atskirajame skunde minėtomis įmonėmis yra neįrodyti. Nėra garantijų, jog UAB „Exposeit“ turtinė padėtis ateityje nekis.
4. Atsakovų nesąžiningumą rodo faktas, jog tuo metu, kai UAB „Exposeit east“ kilo finansinių sunkumų, atsakovai, būdami šios įmonės akcininkai, įsteigė kitą juridinį asmenį, besiverčiantį tokia pačia veikla.
5. Atsakovų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė turto arešto eiliškumo, yra nepagrįsti. Anstolis pagrįstai paskutine eile areštavo atsakovams priklausančias lėšas, kadangi kito turto nepakako. Atsakovai turėjo galimybę antstoliui nurodyti tokį turtą, kurio areštas jiems sukelia mažiausiai nepatogumų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų šia teise pasinaudoję. Atsakovai taip pat turėjo galimybę apskųsti antstolio veiksmus, tačiau to nepadarė.
6. Atsakovai nededa pastangų sumažinti jų atžvilgiu taikytus turtinius apribojimus.
7. Atsakovai nepagrįstai vertino ieškinio, kurio atskirojo skundo pateikimo metu dar nebuvo gavę, tikėtiną pagrįstumą.
8. Atsakovo UAB „Exposeit“ veikla yra susijusi ne su finansinėmis operacijomis, o su konkretaus turto pirkimu-pardavimu. Pačių atsakovų pateikti duomenys įrodo, jog įmonė verčiasi rangos darbais ir prekyba baldais.
9. Ieškovas, bankroto administratoriui pateikęs savo finansinį reikalavimą BUAB „Exposeit east“ bankroto byloje ir šioje byloje kreipdamasis į teismą, realizavo savo teisę į teisminę gynybą.
10. Atsakovų argumentas, jog UAB „Exposeit“ buvo įsteigta ne prieš pat UAB „Exposeit east“ bankrotą, neatleidžia atsakovų nuo atsakomybės. UAB „Exposeit“ buvo įsteigta tuo metu, kai UAB „Exposeit east“ finansinė padėtis jau buvo bloga. Atsakovai vengė atsiskaityti su UAB „Exposeit east“ kreditoriais.
11. Atsakovai, siekdami laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teisę užtikrinti ieškovo ieškinį kitais būdais. Ieškovas nėra gavęs iš atsakovų jokių pasiūlymų šiuo klausimu.

13Atsakovai UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. 2013 m. birželio 7 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridedama UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 3 d. konsultacinė išvada dėl akcijų kainos. Atsakovai pažymi, jog, remiantis minėta išvada, UAB „Exposeit“ akcijų kaina siekia nuo 316 000 lt iki 331 000 Lt.

14Ieškovas UAB „Ajala“ atsiliepimu į atsakovų papildomus rašytinius paaiškinimus pažymi, jog atsakovų su minėtais paaiškinimais pateikta išvada dėl akcijų kainos yra konsultacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis turto vertės nustatymo dokumento turinio ir formos. Minėtoje išvadoje daroma prielaida, jog įmonė nedalyvauja jokiuose teismo procesuose, išvada pateikta remiantis įmonės istoriniais duomenimis. Ataskaitoje taip pat nurodyta, jog bendrovė turi 0,5 mln. Lt beviltiškų skolų. Ieškovas taip pat nurodo, jog UAB „Exposeit“ neturi nekilnojamojo turto, duomenys apie kitokį įmonės turtą yra neaiškūs. Ieškovo manymu, likvidžiausias UAB „Exposeit“ turtas yra 118 790, 18 Lt, iš kurių 90 154, 50 Lt yra areštuoti. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, jog išvadoje pateikiama akcijų vertė neatitinka realios jų rinkos kainos.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai.

16Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

17Dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

19Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). CPK, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1385/2012).

20Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Nurodytos materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010). Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina tų atsakovų turtinę padėtį, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas. Jeigu ieškovas atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę ieškovui bei prašo areštuoti atsakovų turtą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas vertina atsakovų, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas, bendrą turtinę padėtį.

21Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų UAB „Exposeit“, A. K., T. S., P. W. turto atžvilgiu 200 000 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad yra pateikęs bankroto administratoriui 183 255, 11 finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Exposeit east“ bankroto byloje. Šis kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas teismo (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2255-781/2013). Kadangi ieškovas nežino, ar jo kreditorinis reikalavimas atsakovo BUAB „Exposeit east“ bankroto byloje bus patenkintas, jei taip, kokia apimtimi, ieškovas nurodė, jog ketina pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu, minėtas ieškinys jau buvo priimtas Vilniaus apygardos teisme (2013 m. gegužės 6 d.). Taigi, iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad ieškovas pateikė tiesioginį ieškinį dėl 183 255, 11 žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo sumą bei faktą, jog ieškovas jau yra patyręs iš viso 3789 Lt (t. 1, b.l. 88-98) bei ateityje patirs bylinėjimosi išlaidų, laikytina, jog ieškovo prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas (200 000 Lt) atitinka protingumo bei ekonomiškumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 145 straipsnio 2 dalis).

22Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, reikalavimo suma atsakovams yra didelė, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas spręsti, jog egzistuoja galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė ir atsakovų turto atžvilgiu turi būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovai atskirajame skunde įrodinėja, kad jų finansinė padėtis yra gera, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grėsmė nekyla, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei faktinę šios bylos situaciją, sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje taiko prima facie doktriną ir didelės ieškinio sumos taisyklę.

23Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Iš byloje esančių išrašų iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro matyti, jog UAB „Exposeit east“ buvo įregistruota 2009 m. liepos 1 d., UAB „Exposeit“ - 2010 m. spalio 14 d. (t. 1, b.l. 54-58). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „Exposeit east“ buvo iškelta bankroto byla (ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 1 d.). Nepaisant to, kad UAB „Exposeit“ de facto ir nebuvo įsteigta prieš pat UAB „Exposeit east“ bankrotą, iš byloje esančių UAB „Exposeit“ balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „Exposeit“ iki 2011 m. sausio 1 d. realiai ūkinės-komercinės veiklos nevykdė, bet laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Exposeit“ turimo trumpalaikio turto kiekis padidėjo 83, 67 kartus (nuo 9 230 Lt iki 772 337 Lt) (t.1, b.l. 75); įmonės grynasis pelnas augo nuo -1707 Lt iki 508 168 Lt (t.1, b.l. 76). Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog UAB „Exposeit east“ ir UAB „Exposeit“ akcininkai yra tie patys asmenys (t. 1, b.l. 59, 70), įmonių vykdoma veikla yra panaši, įmonių pavadinimai yra panašūs, įmonių buveinės vieta sutampa, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog UAB „Exposeit east“ yra iškelta bankroto byla, darytina išvada, jog vien šios aplinkybės per se rodo, jog yra pagrindo daryti prielaidą, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas. Dėl šių priežasčių laikytina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė ir šio sprendimo neįvykdymo rizika.

24Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat turi būti atsižvelgiama į ieškovo reikalavimo dydį, jo santykį su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad jų turtinė padėtis yra gera. Iš byloje esančio UAB „Exposeit“ balanso už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovas UAB „Exposeit“ ilgalaikio materialaus turto turi tik už 39 637 Lt. Nors bendrovė turi trumpalaikio turto už 1 092 525 Lt, didžiąją dalį šio turto (843 743 Lt) sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Be to, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 492 823 Lt (t. 1, b.l. 200). Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad jiems priklauso neįkeisto turto už 150 000 Lt. Teismas nesutinka su apeliantų pateikiamu turto vertinimu, kadangi jis buvo atliktas masinio vertinimo būdu ir dėl šios priežasties nėra patikimas. Teismas, vertindamas atsakovų turtinę padėtį taip pat atsižvelgia į tai, jog didžioji dalis kitiems apeliantams priklausančio turto yra įkeista. Kaip jau minėta, proceso šalis, siekianti išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie įrodo gerą jos turtinę padėtį ir paneigia galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovui pagrindus jam galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, o atsakovams neįrodžius geros turtinės padėties ir nepaneigus grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

25Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto.

26CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti taikant turto areštą pirmiausia turėtų būti areštuojamas atsakovo nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – kitas turtas, įskaitant lėšas. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto. Tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje–komercinėje veikloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009).

27Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi nenustatė turto arešto eiliškumo, be to, nurodė areštuoti bendrai 200 000 Lt sumai kiekvienam iš atsakovų priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė išsamių areštuojamo turto duomenų, nes nutarties priėmimo dieną jam nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovai, todėl teismas nurodė ieškovui dėl nutarties vykdymo kreiptis į antstolį (CPK 147 str. 6 d.). Vykdant šią pirmosios instancijos teismo nutartį, antstolis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl 2013 m. balandžio 17 d. nutarties vykdymo išaiškinimo. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi išaiškino antstoliui, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį, gali būti areštuojamas atsakovams priklausantis turtas bendrai 200 000 Lt sumai, tačiau, kaip ir skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė turto arešto eiliškumo. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas pasisako dėl atsakovams priklausančio turto arešto masto ir eiliškumo. Kaip jau minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia yra areštuojamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis, jo nepakankant – kilnojamasis turtas ir tik šio turto esant nepakankamai areštuojamas kitas turtas, įskaitant lėšas, nebent atsakovas (atsakovai) pasiūlytų kitą jam (jiems) palankesnį turto arešto eiliškumą. Ši teismų praktikoje suformuluota taisyklė yra pagrįsta prielaida, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas dažniausiai nedalyvauja civilinėje apyvartoje, be to, jį sunkiausia perleisti, todėl apribojimai nekilnojamojo turto atžvilgiu skolininkui sukelia mažiausiai nepatogumų. Tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto nepakanka, gali būti areštuojamas kilnojamasis turtas. Šio turto nepakankant, areštuojamas kitas turtas, įskaitant lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pritaria apeliantų argumentui, kad UAB „Exposeit“ akcijos, kaip ir kitas turtas, turi būti įkainojamas, laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu taikomos taip, kad bendras turto arešto mastas visam atsakovų turtui neviršytų 200 000 Lt. Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo principą ir nevaržyti skolininkų labiau, nei to reikia galimai palankiam ieškovui teismo sprendimui įvykdyti. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl turto arešto taikymo eiliškumo, apeliantų galimybės disponuoti savo turtu galėjo būti neproporcingai suvaržytos. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tikslintina dalyje dėl turto arešto masto ir keistina dalyje dėl turto arešto eiliškumo, aiškiai apibrėžiant turto arešto mastą ir eiliškumą.

28Apeliantų argumentai dėl UAB „Exposeit“ akcijų arešto neproporcingumo neturi įtakos teisingam šioje byloje nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kadangi yra susiję ne su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumu klausimu, o su jos vykdymu. Jeigu atsakovai siekia išvengti UAB „Exposeit“ akcijų arešto, jie turi teisę siūlyti antstoliui areštuoti kitą analogiškos vertės turtą.

29Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja praleidus CPK nustatytą 7 dienų terminą atsakovų pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų argumentų bei prie jų pridėtos UAB „Marleksa“ konsultacinės išvados dėl akcijų kainos ir ieškovo atsiliepimo į atsakovų papildomus rašytinius paaiškinimus argumentų (CPK 323 straipsnis, 318 straipsnio 3 dalis).

30Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį pakeisti ir šios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

33„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ajala“ (į.k. 301732312) ieškinio reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Exposeit“ (į. k. 302554154), A. K. (a. k. ( - ) T. S. (a. k. ( - ) P. W. (a.k. ( - )) priklausantį nekilnojamąjį, jo nesant - kilnojamąjį turtą, šio turto nepakankant areštuoti atsakovams priklausančias UAB „Exposeit“ akcijas, turtines teises ir grynaisiais pinigais bei bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.

34Viso atsakovams priklausančio turto arešto bendras mastas negali viršyti 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių litų).

35Iš areštuotų lėšų leisti atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu.

36Išaiškinti ieškovui, kad dėl nutarties vykdymo jis turi kreiptis į antstolį, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovų buveinė ar gyvenamoji vieta. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.“

37Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto areštų aktų registro tvarkytojui.