Byla 1A-60-574/2020
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuteistajam S. K., jo gynėjui bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui Algirdui Misevičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. L., jos atstovei advokatei Eglei Rybelienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L., jo atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. L. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L. ir R. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atviroje kolonijoje. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

4Patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta patikslinta taikos sutartis tarp civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. ir civilinio atsakovo UAB ,,( - )“ ir procesas dėl civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. civilinio ieškinio nutrauktas.

5Iš UAB ,,( - )“ nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista 1 318,95 Eur solidariai iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB ,,( - )“, kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

7Civilinis ieškinys dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir D. L. išlaikymo priteisimo po 86,91 Eur per mėnesį nuo E. L. mirties dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki R. L. ir D. L. pilnametystės, atmestas.

8Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš UAB ,,( - )“ priteista 20 000 Eur, mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

9Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš UAB ,,( - )“ priteista 20 000 Eur, mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

10Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš UAB ,,( - )“ priteista 15 000 Eur, mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

11Valstybės naudai iš UAB „( - )“ priteista 507 Eur proceso išlaidų.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

13I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

141.

15S. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės, t. y.: jis, 2018 m. kovo 7 d., apie 18.26 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, vairuojamu UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančiu autobusu „MAN S18 HOCL“, valstybinis numeris ( - ) važiuodamas vienintele savo važiavimo krypties magistralinio kelio Vilnius – Utena („A 14“) važiuojamosios dalies eismo juosta Utenos miesto kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, tai yra pasirinkdamas saugų, judančios transporto priemonės valdymo kontrolę užtikrinantį ir galimybę ją sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties suteikiantį važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į slidžią, sniegu padengtą kelio važiuojamosios dalies dangą, eismo intensyvumą ir tą aplinkybę, kad sutemus yra ribota galimybė stebėti kelio važiuojamosios dalies artimąją aplinką, be to, viršydamas lestiną maksimalų 90 km/h greitį, jis vairuojamu autobusu važiavo apie 98 km/h greičiu, taip pat, kelio atkarpoje ties 27,7 kilometru jo kelyje atsiradus kliūčiai – prieš autobusą į kelio važiuojamą dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės įbėgus laukiniam gyvūnui (briedžiui), jis, siekdamas išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu gyvūnu, nestabdė vairuojamo autobuso vienintelėje savo važiavimo krypties eismo juostoje, o neįsitikinęs savo veiksmų saugumu pasuko į kairę ir stabdomu autobusu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu važiavo kitos transporto priemonės, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi nuo Utenos miesto pusės važiavusiu E. L. vairuojamu automobiliu „Honda Jazz“, valstybinis numeris ( - ) ir šiam iš paskos važiavusiu A. Š. vairuojamu krovininiu automobiliu „DAF CF 75.360“, valstybinis numeris ( - ) (transporto priemonė registruota Latvijos Respublikoje), su puspriekabe „Groenewold TSPH LK“, valstybinis numeris ( - ). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sunkių sužalojimų žuvo automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris ( - ) vairuotoja E. L. ir keleivė M. M., o šio automobilio keleivės R. L., gim. 2016 m., ir J. L. patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

16II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

172.

18Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. L. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį ir patenkinti jos civilinį ieškinį visiškai - priteisti solidariai iš civilinių atsakovų S. K. ir UAB „( - )” 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti Lietuvos Respublikos valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, atstovaujant nukentėjusiąją.

193.

20Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes skirdamas kaltinamajam bausmę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BK 54, 67, 68 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5, 177, 182 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.270, 6.263 straipsnių nuostatas. Teismas tinkamai neįvertino jos parodymų, visiškai nevertino rašytinių įrodymų, jų išsamiai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nepagrįstai atmetė jos teisėtus reikalavimus priteisti prašomą neturtinę žalą.

214.

22Atsižvelgiant į CK 6.245, 6.248 straipsnių bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamoje byloje, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą.

235.

24Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo yra formalūs bei visiškai nepagrįsti. Neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas, tačiau jis turi būti motyvuotai pagrįstas. Teismas nurodė, kad kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine bauda už greičio viršijimą, ir visa tai rodo, kad asmuo linkęs pažeisti taisykles. Nuteistasis pripažino, kad viršijo greitį eismo įvykio metu slidžiame kelyje padengtame sniegu. Teismas nevertino nuteistojo elgesio po įvykio, nevertino, kad žala nebuvo atlyginta iki pat teisminio nagrinėjimo pabaigos, nuteistasis nei karto neatsiprašė jos, neaplankė, sveikata nesidomėjo. Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes jai padaryta žala dėl nusikaltimo, kurio metu kilo sunkūs padariniai. Neaišku kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais konkrečiai motyvais sumažintas neturtinės žalos dydis, kuris neatitinka ir teisminės praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 351/2009; 2K-50/2010; 2K-211/2011; 2K-453/2011; 2K-370/2012; 2K-374/2012; 2K-64/2009; 2K- 95/2013; 2K-167/2011).

256.

26Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. atstovė advokatė Evelina Trukšinienė prašo: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį dalyje, kurioje teismas iš dalies tenkino reikalavimą iš UAB „( - )“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ V. L. naudai priteisti 118 318,95 Eur žalos atlyginimą, priteisdamas iš atsakovų 1 318,95 Eur, ir priteisti 118 318,95 Eur neturtinei žalai atlyginti; panaikinti nuosprendį dalyje, kurioje teismas atmetė reikalavimą iš UAB „( - )“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ priteisti išlaikymą D. L. ir R. L. kas mėnesį mokamomis 86,91 Eur periodinėmis išmokomis nuo E. L. mirties (2018 m. kovo 7 d.) iki vaikų pilnametystės ir priteisti D. ir R. po 86,91 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo E. L. mirties (2018 m. kovo 7 d.) iki vaikų pilnametystės; pakeisti nuosprendį dalyje, kurioje teismas iš dalies tenkino reikalavimą iš UAB „( - )“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ V. L. naudai priteisti 19 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisdamas iš atsakovų 15 000 Eur, ir priteisti 19 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; pakeisti nuosprendį dalyje, kurioje teismas iš dalies tenkino reikalavimą iš UAB „( - )“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ D. L. naudai priteisti 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisdamas iš atsakovų 20 000 Eur, ir priteisti 39 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; pakeisti nuosprendį dalyje, kurioje teismas iš dalies tenkino reikalavimą iš UAB „( - )“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ R. L. naudai priteisti 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisdamas iš atsakovo 20 000 Eur, ir priteisti 39 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

277.

28Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. L. nepatyrė jokios turtinės žalos mirus sutuoktinei E. L., išskyrus žalą, kuri atsirado dėl patirtų laidojimo išlaidų. Teismas nurodo, kad V. L., mirus sutuoktinei, reikalauja nuostolių negautų pajamų atlyginimo forma. V. L. negautos pajamos, kurių jis neteko nustojus dirbti po E. L. mirties neturi nieko bendra su jo, kaip sutuoktinio teise į turtinės žalos atlyginimą. Teismas netinkamai įvertino V. L. pavartotus žodžius, jog turtinė žala atsirado, kadangi mirus žmonai jis nebegalėjo dirbti. Tai nėra pagrindas, kuriuo remiantis V. L. prašo turtinės žalos atlyginimo. Nesvarbu ar V. L. tiek prieš sutuoktinės E. L. mirtį ar tiek po jos mirties turėjo pajamų ir kokio jos dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kurioje atsispindi, kad mirus vienam iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis turi teisę į 1/2 sutuoktinio pajamų, kurias jis gaudavo iki mirties. Turtinės žalos atlyginimo kompensacija gali būti mažinama priklausomai nuo narių skaičiaus šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Toks reglamentavimas yra įtvirtintas ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kuria nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys, atitinkamai ir pajamos yra lygios.

298.

30Vieno iš sutuoktinių pajamos turi būti dalijamos visiems šeimos nariams, kadangi taip sumažinus vieno iš sutuoktinių gaunamą turtinės žalos atlyginimą, didesnį turtinės žalos atlyginimą gauna vaikai, ko sekoje vis tiek yra užtikrinama bendra šeimos gerovė. Todėl, nagrinėjamu atveju, mirus E. L., likusiems jos šeimos nariams, sutuoktiniui ir vaikams turi atitinkamai priklausyti po 1/4 turėtų žuvusiosios pajamų mėnesinė kompensacija. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatant sutuoktiniui atsiradusią turtinę žalą, galima būtų teigti, kad sutuoktinių pajamos nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Tokiu atveju, būtų formuojama klaidinga praktika, kad įstatyme nėra įtvirtina bendro sutuoktinių turto prezumpcija. Tai taip pat reikštų, kad vienam iš sutuoktinių netekus darbo, kitas neturėtų pareigos rūpintis be darbo likusiu sutuoktiniu. Tokia situacija ne tik prieštarautų įstatymo nuostatoms, bet ir pažeistų bendrus šeimos teisės principus.

319.

32Pirmosios instancijos teismui atsisakius priteisti V. L. turtinę žalą, buvo pažeisti tiek konstituciniai, tiek įstatymų saugomi teisės principai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas ir būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad fizinio asmens mirties atveju, teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Taip pat CK 6.284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, iš esmės analogiškoje situacijoje, mirus vienam iš sutuoktinių ir likus dviem nepilnamečiams vaikams be vieno iš maitintojų teismas sprendė, kad 1/4 dalis priklauso sutuoktiniui, po 1/4 dalį priklauso abiem vaikams ir tik 1/4 dalis priklausė pačiam mirusiajam asmeniui, jo asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, bendriems V. L. ir vaikų interesams tenkinti turėtų būti skirta 3/4 E. L. mirties metu gaunamų pajamų.

3310.

34Nepakanka nustatyti kokias pajamas žuvęs asmuo gavo iki mirties momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kurioje nurodoma, kad turi būti atsižvelgiama į mirusiojo galimybę teikti išlaikymą jeigu jis būtų buvęs gyvas. Teismas, spręsdamas dėl asmens galimybės uždirbti nurodė, kad turi būti įvertintos su konkrečiu mirusiuoju asmeniu susijusios subjektyvios ir objektyvios aplinkybės. Subjektyvios aplinkybės - mirusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki gyvybės atėmimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos, žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir užsidirbti daugiau, bei kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės - galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki žūties asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimalios mėnesinės algos augimas ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

3511.

36Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į E. L. galimybę dirbti ir užsidirbti, prisidėti prie šeimos gerovės ir buities gerinimo. Teismas taip pat nevertino ir neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad E. L. buvo jauno amžiaus, ką tik grįžusi į darbą po motinystės atostogų, ėjo vadovaujančias pareigas, turėjo perspektyvą kelti savo kvalifikaciją, nuo jos, kaip įmonės vadovės, priklausė įmonės rezultatai. Teismas atitinkamai nevertino ne tik konkrečios įmonės, kurioje vadovaujančias pareigas ėjo E. L., bet neįvertino ir kitų objektyvių aplinkybių: kokį atlygį gauna tame pačiame sektoriuje dirbantys vadovai, kokias perspektyvas turėtų mirusioji, jeigu būtų pakeitusi savo darbą, atsižvelgiant į tuo metu kaupiamą patirtį. Mirusioji taip pat buvo geros sveikatos būklės, neturėjo jokių žalingų įpročių, propagavo sveiką gyvenimo būdą, kas tikėtina būtų stipriai prisidėję prie gyvenimo trukmės ir atitinkamai kvalifikacijos kilimo. Objektyvių aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės apskaičiuojant tikėtinas mirusiosios pajamas, teismas taip pat nevertino ir nenustatinėjo, kaip ir nenustatinėjo ir nevertino tai, jog V. L. vienam auginant du nepilnamečius vaikus yra apsunkintos galimybės siekti profesinių tikslų, kelti savo profesinę kvalifikaciją.

3712.

38Nukentėjusiosios atstovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovai reikalavo turtinę žalą priteisti vienkartine išmoka. Teismui, nagrinėjančiam bylą, nėra būtina vadovautis tokiu reikalavimu, kadangi jis pats gali nustatyti kuris iš žalos atlyginimo būdų labiau atitiktų kompensacinę funkciją, vienkartinė išmoka ar mokamos periodinės išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Taigi, teismui nustačius, kad vienkartinė išmoka neatitinka kompensacinio civilinės atsakomybės pobūdžio, atitinkamas civilinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti pakeistas teismo iniciatyva, o ne atmetamas visas pateiktas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

3913.

40Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodomi žalos apskaičiavimo būdai ir metodai, jų nustatymas bylose dėl žalos mirties atveju atlyginimo ir kuri turėtų būti privaloma visai teismų sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164- 1075/2019).

4114.

42Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vaikų patirtos turtinės žalos klausimą, nustatė, kad mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) našlaičio pensija vaikams po 114,23 Eur kiekvienam yra pakankama ir proporcinga vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Reikalavimą priteisti papildomai 86,91 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jiems sukaks aštuoniolika metų atmetė. Teismas, priimdamas nuosprendį dėl vaikų turtinės žalos kompensavimo, atsižvelgė tik į tuo metu buvusią turtinę padėtį šeimoje. Pagal tai, kokios tuo metu buvo D. ir R. mamos pajamos, Sodros mokama našlaičio pensija padengia jų patirtą turtinę žalą. Teismas neatsižvelgė į jokias objektyvias ar subjektyvias aplinkybes, nustatinėjant vaikų patirtą žalą. E. L. mirties metu jos vaikai buvo dar labai jauni, D. - 8 metai, R. - 1 metai. Jeigu nuosprendis būtų paliktas galioti, būtų nustatytas faktas, kad E. L. tokį atlyginimą būtų gavusi iki pat vaikams sukaktų aštuoniolika metų. Toks požiūris yra neteisingas, kadangi kiekvienas iš sutuoktinių, ypatingai, turėdami vaikų, deda visas pastangas tam, kad pasirūpintų šeimos gerove.

4315.

44Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad vaikai turi teisę gauti 1/4 motinos pajamų, atitinkamai kai šeima susideda iš sutuoktinių ir dviejų vaikų. Taip pat turi būti atsižvelgiama į objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, siekiant nustatyti ar miręs asmuo turėjo galimybes gauti kitokias pajamas, nei mirties momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Nuosprendyje D. ir R. turtinė žala nevertinama nei vienu iš kasacinio teismo suformuotų kriterijų, kas suteikia pagrindą teigti, kad nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos kompensavimo D. ir R. nėra tinkamai pagrįstas, todėl naikintinas.

4516.

46Ieškovai, teikdami reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui, jos dydį grindė ir motyvavo remdamiesi patirtais dvasiniais išgyvenimais, sukeltu dvasiniu sukrėtimu ir psichologiniu skausmu bei kasacinio teismo praktikoje įtvirtintu neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų patirtą neturtinę žalą, reikalavimą tenkino iš dalies. Teismas sutiko su ieškovų teiginiais ir nurodė, kad nekyla abejonių kad tarp visų šeimos narių buvo ganėtinai artimas ryšys, nes teismas priešingų duomenų neturi. Tačiau, tenkindamas reikalavimą, iš dalies vertino Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nustatė, kad neturtinių žalų dydžiai tokio tipo bylose svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui ir nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui. Jokios papildomos argumentacijos, kodėl prašoma, pagrįsta neturtinė žala, sumažinta beveik dvigubai, pirmos instancijos teismas nenurodė.

4717.

48Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad vieno iš sutuoktinių mirties atveju, kitam sutuoktiniui, taip pat jo vaikams padaryta turtinė žala vertinama 30 000 Eur suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Tai pavyzdinė suma, o nustatinėjant neturtinės žalos dydį, kiekvienas atvejis yra individualus. E. L. esant vaikų darželio vadove, dirbant socialinį darbą su vaikais, darytina išvada, kad buvo kur kas geriau išlavintos bendravimo su vaikais savybės. Todėl jos bendravimo, supratingumo ir gebėjimo prižiūrėti vaikus savybės ir lėmė tokį didelį moralinį lūžį šeimoje jai žuvus. Prieš įvykstant eismo įvykiui, žuvusioji buvo tik grįžusi iš motinystės atostogų, kurių metu prižiūrėjo neseniai gimusią R. Tarp R. ir mamos, praleidžiant didžiąją dienos dalį kartu, buvo užsimezgęs ypatingai stiprus ryšys. Atitinkamai, E. L. laiką leidžiant namuose, labai daug laiko su mama praleisdavo ir sūnus D. Be kita ko, R. kartu buvo automobilyje žuvus mamai, viską matė kas vyko avarijos metu, kas dar labiau sustiprina emocinį šoką.

4918.

50Įvykio aplinkybės, žūties būdas, yra vienos iš sąlygų vertinant šeimos narių išgyvenimą, tačiau svarbiausias pagrindas nustatinėjant neturtinės žalos dydį, turėtų būti ne žūties būdas, o emocinis ryšys tarp žuvusiojo ir likusių gyvų šeimos narių. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis, todėl kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

5119.

52Pirmosios instancijos teismas, nesigilino į kasacinio teismo suformuotus kriterijus, į kuriuos atsižvelgus turėtų būti nustatinėjamas neturtinės žalos dydis. Priešingai, pirmos instancijos teismas nurodė, kad teismui nekyla abejonių, kad tarp visų šeimos narių buvo ganėtinai artimas ryšys, nes teismas priešingų duomenų neturi. Šis teismo sarkastiškas teiginys, visų pirma, rodo, kad nebuvo vertinamas emocinis ryšys tarp šalių, nebuvo kreipiamas dėmesys ir gilinamasi į susiklosčiusią situaciją. Nebuvo atsižvelgta ir į faktą, kad du vaikai, iš kurių viena mažametė, visą savo vaikystę, paauglystę praleis be motinos, kas be abejonės, būtų didelė trauma bet kuriam vaikui. Vien tik ši apylinkės teismo išsakyta frazė, žeidžia ir skaudina nukentėjusiuosius, kadangi sudaromas įvaizdis, tarsi galėjo ir nebūti tokio stipraus emocinio ryšio tarp nukentėjusiųjų ir E. L..

5320.

54Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinį skundą civilinis atsakovas „If P&C Insurance AS“ filialas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nuosprendis dalyje, kurioje nukentėjusiajam V. L. teismas nepriteisė 117 000 Eur negautų pajamų, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nurodė, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos. Sutiktina su teismo išvada, kad civilinis ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių jo negautas pajamas, todėl reikalaujama priteisti suma (117 000 Eur) neatitinka realumo kriterijaus. Civiliniam ieškovui, kaip ir žuvusios M. M. artimiesiems, yra (arba artimiausiu metu bus) išmokėta VSDFV skiriama vienkartinė 48 522 Eur draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, kadangi civilinio ieškovo sutuoktinė su M. M. įvykio dieną kartu keliavo darbo reikalais. Minėta vienkartinė 48 522 Eur draudimo išmoka, vadovaujantis teismų formuojama praktika, atlygina žuvusiojo asmens artimųjų patirtą turtinę žalą. Patenkinus civilinio ieškovo reikalavimą dėl tariamų negautų pajamų, susidarytų situacija, kai turtinė žala būtų atlyginta du kartus (tiek draudiko ir/ar kito civilinio atsakovo, tiek ir VSDFV). Dėl civilinio ieškovo reikalaujamo išlaikymo vaikams (86,91 Eur/mėn.), pažymėtina, kad 2018 m. kovo 30 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimais buvo paskirta našlaičių pensija žuvusiosios vaikams R. L. (po 114,23 Eur/mėn. iki 2034-12-04) ir D. L. (po 114,23/mėn. iki 2028-04-13). Gavus VSDFV Kauno skyriaus pretenziją, buvo atlyginta VSDFV Kauno skyriaus biudžetui padaryta žala, išmokėjus minėtas našlaičių pensijas už atitinkamą laikotarpį. Tokios išmokos bus mokamos VSDFV Kauno skyriui kas kartą, kai bus gautas reikalavimas už atitinkamą laikotarpį. Taigi nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu civilinis ieškovas prašo priteisti vaikams papildomą išlaikymą (86,91 Eur/mėn.). Juo labiau, jog civiliniam ieškovui, kaip vaikų tėvui, vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, taip pat kyla pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas nurodė, jog VSDFV mokama našlaičių pensija, įvertinus žuvusiosios gautas pajamas (370,48 Eur/mėn.), nėra per maža. Nepagrįstas argumentas dėl civilinio ieškovo reikalaujamos papildomos 42 500 Eur neturtinės žalos, kadangi teismas tinkamai įvertino visus neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, individualiai įvertino kiekvieno iš nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

5521.

56Teismo nukentėjusioji J. L., jos atstovė bei nukentėjusysis V. L. ir jo atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras su apeliaciniais skundais sutiko. Nuteistasis S. K. ir jo gynėjas, civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovai prašė apeliacinius skundus atmesti.

57III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

58J. L. apeliacinis skunda atmestinas. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L. ir R. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5922.

60Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

61 Dėl nukentėjusiosios J. L. apeliacinio skundo

6223.

63Apeliantė J. L. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai sumažinant neturtinės žalos dydį yra formalūs ir visiškai nepagrįsti.

6424.

65CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

6625.

67Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priteisiant apeliantei J. L. 1 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, jog apeliantė J. L. dėl eismo įvykio patyrė neigiamas pasekmes tiek fizine, tiek emocine prasme, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, bei tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais. Byloje nepateikti jokie duomenys patvirtinantys apeliantės sveikatos būklės sutrikimus po eismo įvykio, taip pat koks gydymas jai buvo taikomas. Išnagrinėjus šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visus neturtinei žalai nustatyti būtinus kriterijus, bei priešingai, nei teigia apeliantė, nėra tik formalaus pobūdžio ar nepagrįsti, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

6826.

69Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl teisminės praktikos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. J. L. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl neturtinės žalos dydžio apeliantės atžvilgiu, neatitinka teisminės praktikos (pvz., kasacinio nutartys Nr. 2K- 351/2009; 2K-50/2010; 2K-211/2011; 2K-453/2011; 2K-370/2012; 2K-374/2012; 2K-64/2009; 2K- 95/2013; 2K-167/2011). Teisėjų kolegija sutinka, jog teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikalinga atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje kasacinio teismo nutartyje suformuotu precedentu. Visgi, nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliantės pateiktą kasacinio teismo praktiką, su nurodytais J. L. argumentais sutikti neturi pagrindo, kadangi apeliaciniame skunde nurodomose kasacinio teismo nagrinėtose bylose nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios nukentėjusiosios atžvilgiu. Apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, atlyginimo.

7027.

71Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014), o baudžiamosiose bylose, kuomet avarijos metu asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 217,50 Eur iki 1000 Eur (pvz. nutartys Nr. 1A-216-354/2018, 2K-632-507/2015, 1A-223-354/2018, 2K-95-222/2017, 1A-225-594/2017, 1A-228-290/2017). Nukentėjusiajai J. L. autoįvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl vadovautis apeliaciniame skunde nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai J. L. nustatymo, nėra pagrindo.

7228.

73Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai J. L. draudimo bendrovė If P&C Insurance AS išmokėjo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo nuosprendžiu priteista 1000 Eur, viso 1500 Eur suma. Tokia neturtinės žalos kompensacija yra teisinga ir atitinkanti aukščiau minėtą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems nustatomi nežymūs sveikatos sutrikdymai.

7429.

75J. L. taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu, kadangi teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, skirdamas kaltinamajam bausmę, tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 20 straipsnį, BK 54 straipsnį, 67 straipsnį, 68 straipsnį, CPK 5 straipsnį, 177 straipsnį, 182 straipsnį. Apeliantei nenurodant teismų praktikos, kuria nesivadovavo pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, bei nurodant tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, be to neformuojant prašymo kaip nors pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės, teisėjų kolegija dėl nurodytų argumentų nepasisako.

7630.

77Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios J. L. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (279,95 Eur) priteisimo valstybės naudai, netenkintinas.

78Dėl nukentėjusiųjų V. L., D. L. ir R. L. advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinio skundo

79Dėl turtinės žalos sutuoktiniui atlyginimo

8031.

81Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. L. nepatyrė jokios turtinės žalos mirus sutuoktinei E. L., išskyrus žalą, kuri atsirado dėl patirtų laidojimo išlaidų. Kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiktina.

8232.

83CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

8433.

85Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, kuris nustato sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog civilinis ieškovas turi įrodyti objektyvias priežastis dėl kurių jis po žmonos mirties negalėjo toliau dirbti ir išlaikyti šeimą, nukrypsta nuo jau susiklosčiusios teismų praktikos ir iš įstatymo kylančios prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos išlaikymo, todėl netekta žuvusiojo pajamų dalis tekusi sutuoktiniui iki jo žūties laikytina, civilinio ieškovo turtine žala. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir nagrinėjamu atveju, civilinis ieškovas V. L. turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, neatsižvelgiant į jo paties gautas pajamas ir darbą iki ir po sutuoktinės žūties.

8634.

87Atsižvelgiant į įstatyminę bazę, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, žuvus vienam iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis turi teisę į 1/2 sutuoktinio pajamų, kurias jis gaudavo iki mirties. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priteisti turtinę žalą, kaip negautas pajamas, netinkamai įvertino civilinio ieškovo V. L. prašymą, pažeisdamas konstitucinį visiško žalos atlyginimo principą ir kitas teisės normas suteikiančias sutuoktiniui teisę į turtinių nuostolių negautų pajamų pagrindu, atlyginimą.

8835.

89Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusysis V. L. turi teisę į turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašoma priteisti suma 118 318,95 Eur paskaičiuota neteisingai, neatitinka faktiškai patirtos žalos dydžio.

9036.

91Kaip nurodoma apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-238-313/2019, kasacinis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą ir tokio išlaikymo dydžio, yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutarisį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).

9237.

93Civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodoma, jog sutuoktiniui V. L. sutuoktinei esant gyvai, teko 1/2 jos darbo užmokesčio, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į teisminę praktiką, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini klaidingais, kadangi apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl kito sutuoktinio mirties imama 1/2 dalis apdraustojo pajamų, o esant dar dviem išlaikytiniams, pajamos dalytinos į keturias dalis (kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

9438.

95Kaip matyti iš civilinio ieškinio, negautų pajamų suma skaičiuota atsižvelgiant į tai, jog vidutinis E. L. darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 500 Eur, todėl V. L. iki sutuoktinės žūties tekdavo 1/2 jo darbo užmokesčio, kas yra 250 Eur. Nors kaip jau yra išaiškinta Konstitucinio teismo, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kai asmens pajamos siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys kalendoriniai mėnesiai, yra tinkamai atspindintis asmens gautų pajamų dydį ir tokia norma neprieštarauja Konstitucijai ar Civiliniam kodeksui, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutuoktinis įgyja teisę tik į tą žuvusio sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai, taigi žuvusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo žuvusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015).

9639.

97Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (t. 2., b. l. 152), už paskutinius 3 mėnesius, kai žuvusioji E. L. gavo darbo užmokestį, jo vidurkis atskaičius mokesčius buvo 302,67 Eur (908,02 (per paskutinius tris mėnesius gauto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius suma) / 3 mėn.). Kaip jau minėta, apskaičiuojant sutuoktiniui priklausančią kito sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, ši suma dalintina iš viso šeimos narių skaičiaus, taigi nagrinėjamu atveju sutuoktiniui tenkanti žuvusios darbo užmokesčio dalis buvo 100,89 Eur (302, 67 (VDU atskaičius mokesčius) / 4 (šeimos narių skaičius)).

9840.

99Civilinis ieškovas taip pat klaidingai nurodo ir terminą, kurį civilinis ieškovas dar būtų galėjęs gauti pajamas iš žuvusiosios, jeigu ji būtų likusi gyva, šio termino nustatymui naudojant vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje rodiklius. Šis kriterijus nėra aktualus nagrinėjamo civilinio ieškinio atžvilgiu, nes ieškovo reiškiamas reikalavimas, susijęs su sutuoktinės gautomis nuolatinėmis pajamomis iš darbo teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškovas nepateikė jokių duomenų apskaičiuojant mirusio sutuoktinio pensinių išmokų (iki vidutinės būsimo gyvenimo trukmės) dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutuoktinio netektų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į žuvusiosios pajamas, kurias ji galėjo gauti iki pensinio amžiaus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į žuvusios E. L. amžių, senatvės pensijos amžiaus sukakties diena būtų 2046 m. kovo 24 d, atsižvelgiant į tai sutuoktinio negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos už 28 metus.

10041.

101Teisingam turtinės žalos atlyginimui taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, jog žuvusiosios E. L. šeimai yra išmokėta ir vienkartinė 48 522 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) išmoka skiriama apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, kadangi eismo įvykio dieną E. L. važiavo automobiliu darbo reikalais. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatyme nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti - padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Šios neatitiktys galimos dėl to, kad socialinio draudimo įstaigos mokėtinos kompensacijos dydį skaičiuoja įstatyme nustatytu būdu, t. y. pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus, kurie neatspindi visų individualių, konkrečiam nukentėjusiam apdraustajam būdingų parametrų (vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus atveju – net ir jo buvusių draudžiamųjų pajamų dydžio). Tokia socialinio draudimo išmokos (dėl apdraustojo mirties patirtos žalos kompensacijos) apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą.

10242.

103Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Sodros išmokėta draudimo išmoka žuvusiosios E. L. šeimai taip pat yra skirta ir turtinės žalos, o būtent negautų pajamų daliai atlyginti, bei tai, jog sutuoktiniui tenkančios draudimo išmokos dalis yra 16 174 Eur (48 522 / 3), atitinkama suma yra atimama iš sutuoktiniui V. L. priteistinos turtinės žalos. Atsižvelgiant į išdėstytą viso sutuoktiniui priklausanti negautų pajamų suma yra 17 725,04 Eur (100,89 Eur x 28 x 12 – 16 174 Eur).

10443.

105Kaip jau minėta, sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti subjektyvių ir objektyvių aplinkybių visumą, konkrečiu nagrinėjamu atveju. Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

10644.

107Įvertinusi byloje esančias aplinkybes, tai kad E. L. iki eismo įvykio buvo visiškai darbinga, 37 metų amžiaus, lėtinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis nesirgo, taip pat buvo pradėjusi eiti vadovaujančias pareigas Všį Kauno vaikų darželyje „( - )“, turėjo karjeros perspektyvas profesinėje veikloje, todėl manytina, jog vienkartinė išmoka labiausiai atitiks kompensacinę funkciją, yra tinkamiausias būdas atlyginti V. L. turtinę žalą – negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo keistinas ir V. L. naudai vienkartine išmoka solidariai iš UAB „( - )“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ priteistina 17 725,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

108Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

10945.

110Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokama Sodros našlaičio pensija vaikams, po 114,23 Eur kiekvienam yra pakankama ir proporcinga vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, todėl nurodo, jog tinkamam nepilnamečių vaikų išlaikymui užtikrinti reikalinga suma yra 210 Eur kiekvienam vaikui iki ų pilnametystės.

11146.

112Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į E. L. ir V. L. darbo užmokestį ir sutuoktinei esant gyvai galėtą skirti išlaikymą vaikams, darytina išvada, kad Sodros mokamas dydis nėra per mažas, be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, prie vaikų išlaikymo, turi prisidėti abu vaikų tėvai, todėl civilinio ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą negali būti tenkinamas pilna apimtimi.

11347.

114Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minimų aplinkybių. Kaip jau minėta, E. L. vaikams iki jos žūties iš jos darbo užmokesčio tekdavo 1/4 jo dalis, tai yra 100,89 Eur kiekvienam iš jų. Nei civiliniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų kokiu pagrindu vaikams D. L. ir R. L. turi būti skiriama būtent 210 Eur dydžio išlaikymo suma, be to civiliniame ieškinyje, kaip jau minėta, E. L. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas netinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo įvertintus duomenis ir pateiktus argumentus, konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, šioje dalyje, nėra pagrindo.

115Dėl neturtinės žalos dydžio

11648.

117Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria civilinių ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas tik iš dalies, nurodant, jog pirmosios instancijos teismas, nesigilino į kasacinio teismo suformuotus kriterijus, į kuriuos atsižvelgus turėtų būti nustatinėjamas neturtinės žalos dydis.

11849.

119Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės, t. y., visos tapačios vėlesnės bylos turi būti sprendžiamos taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui, priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-244-942/2015, 2K-212-693/2015).

12050.

121Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai, esant ne vienam nukentėjusiajam, priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su mirusiu artimuoju. Dėl E. L. staigios ir netikėtos mirties jos vaikai, taip pat sutuoktinis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kurios papildomai įrodinėti nereikia. Motinos netektis vaikams turės įtakos visam jų gyvenimui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš UAB „( - )“ žuvusiosios E. L. vaikams R. L. ir D. L. priteista po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o žuvusios sutuoktiniui V. L. 15 000 Eur suma, taip pat iš draudimo bendrovės išmokėta 2 000 Eur neturtinės žalos kompensacija. Skundžiamu nuosprendžiu patvirtinta taikos sutartimi civiliniams ieškovams H. M., G. M., G. M. ir civilinio atsakovo UAB ,,( - )“ viso priteista 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Viso nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams priteista 92 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, bendra priteista suma neturtinei žalai dėl eismo įvykio dalyvio mirties artima teismų praktikoje numatytų maksimaliam dydžiui. Nors nukentėjusieji ir nukentėjusiųjų atstovė prašo padidinti priteistiną neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiosios buvusius itin artimus ryšius, taip pat į nuteistojo S. K. kaltės formą, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat teisminę praktiką, tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, sąlygojančius neturtinės žalos atlyginimą, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo keisti šią apylinkės teismo nuosprendžio dalį.

122Dėl nuosprendžiu patvirtintos taikos sutarties

12351.

124Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas patvirtino 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą patikslintą taikos sutartį tarp civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. ir civilinio atsakovo UAB ,,( - )“ ir procesą dėl civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. civilinio ieškinio nutraukė. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 4 p.). Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje privalėjo nurodyti kokiomis sąlygomis ji tvirtinama, tačiau to nepadarė. Todėl nuosprendis dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo tikslintinas, nurodant šalių patikslintos taikos sutarties sąlygas. Toks patikslinimas nekeičia nuosprendžio esmės minėtoje dalyje.

125Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

126Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. apeliacinį skundą atmesti.

127Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

128Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteistos turtinės žalos pakeisti:

129Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. naudai vienkartine išmoka solidariai iš UAB „( - )“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ priteisti 17 725,04 Eur (septyniolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt penkis Eur, 04 ct) turtinei žalai (dėl negautų pajamų) atlyginti.

130Patikslinti nuosprendį dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodant, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta patikslinta taikos sutartis tarp civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. ir civilinio atsakovo UAB ,,( - )“ patvirtinta tokiomis sąlygomis:

1311.

132Civilinis atsakovas UAB „( - )“ įsipareigoja civiliniam ieškovui H. M. patikslintos taikos sutarties 4 punkte nustatytais terminais išmokėti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių Eur) neturtinei žalai atlyginti, šią sumą išmokant į civilinio ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. ( - ).

1332.

134Civilinis atsakovas UAB „( - )“ įsipareigoja civilinei ieškovei G. M. patikslintos taikos sutarties 4 punkte nustatytais terminais išmokėti 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių Eur) neturtinei žalai atlyginti, šią sumą išmokant į civilinės ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. ( - ).

1353.

136Civilinis atsakovas UAB „( - )“ įsipareigoja civilinei ieškovei G. M. patikslintos taikos sutarties 4 punkte nustatytais terminais išmokėti 5000 Eur (penki tūkstančiai Eur) neturtinei žalai atlyginti, šią sumą išmokant į civilinės ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke Nr. ( - ), banko pavadinimas ( - ), IBAN numeris ( - ).

1374.

138Civilinis ieškovas UAB „( - )“ įsipareigoja šios taikos sutarties 1-3 punktuose nurodytas sumas išmokėti per keturis kalendorinius mėnesius, einančius po kalendorinio mėnesio, kurį priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinama taikos sutartis, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos, kiekvienam ieškovui pervesdamas ¼ šioje taikos sutartyje nurodytos sumos.

1395.

140Civilinis atsakovas, tinkamai ir laiku neįvykdęs šios taikos sutarties 1-4 punktuose nurodytų įsipareigojimų, įsipareigoja mokėti civiliniams ieškovams 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

141Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 279,95 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo valstybės naudai netenkinti.

142Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažinta vienu trečdaliu ir skirta 2... 4. Patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta patikslinta taikos sutartis tarp... 5. Iš UAB ,,( - )“ nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. naudai... 6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinis ieškinys dalyje dėl... 7. Civilinis ieškinys dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L.... 8. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinis ieškinys dėl... 9. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. civilinis ieškinys dėl... 10. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinis ieškinys dėl... 11. Valstybės naudai iš UAB „( - )“ priteista 507 Eur proceso išlaidų.... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 13. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 14. 1.... 15. S. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė... 16. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 17. 2.... 18. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. L. prašo pakeisti Vilniaus regiono... 19. 3.... 20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 21. 4.... 22. Atsižvelgiant į CK 6.245, 6.248 straipsnių bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies... 23. 5.... 24. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio... 25. 6.... 26. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R.... 27. 7.... 28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. L.... 29. 8.... 30. Vieno iš sutuoktinių pajamos turi būti dalijamos visiems šeimos nariams,... 31. 9.... 32. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priteisti V. L. turtinę žalą, buvo... 33. 10.... 34. Nepakanka nustatyti kokias pajamas žuvęs asmuo gavo iki mirties momento.... 35. 11.... 36. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į E. L.... 37. 12.... 38. Nukentėjusiosios atstovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovai... 39. 13.... 40. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo... 41. 14.... 42. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vaikų patirtos turtinės žalos... 43. 15.... 44. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad vaikai turi teisę gauti 1/4... 45. 16.... 46. Ieškovai, teikdami reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios... 47. 17.... 48. Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad vieno iš sutuoktinių... 49. 18.... 50. Įvykio aplinkybės, žūties būdas, yra vienos iš sąlygų vertinant šeimos... 51. 19.... 52. Pirmosios instancijos teismas, nesigilino į kasacinio teismo suformuotus... 53. 20.... 54. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės advokatės... 55. 21.... 56. Teismo nukentėjusioji J. L., jos atstovė bei nukentėjusysis V. L. ir jo... 57. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 58. J. L. apeliacinis skunda atmestinas. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų... 59. 22.... 60. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 61. Dėl nukentėjusiosios J. L. apeliacinio skundo... 62. 23.... 63. Apeliantė J. L. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai... 64. 24.... 65. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 66. 25.... 67. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priteisiant... 68. 26.... 69. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl teisminės praktikos... 70. 27.... 71. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu... 72. 28.... 73. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai J. L. draudimo bendrovė If... 74. 29.... 75. J. L. taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra... 76. 30.... 77. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios J. L. apeliacinis skundas... 78. Dėl nukentėjusiųjų V. L., D. L. ir R. L. advokatės Evelinos Trukšinienės... 79. Dėl turtinės žalos sutuoktiniui atlyginimo... 80. 31.... 81. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 82. 32.... 83. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 84. 33.... 85. Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, kuris nustato... 86. 34.... 87. Atsižvelgiant į įstatyminę bazę, sutiktina su apeliacinio skundo... 88. 35.... 89. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusysis V. L. turi... 90. 36.... 91. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 92. 37.... 93. Civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodoma, jog sutuoktiniui V. L.... 94. 38.... 95. Kaip matyti iš civilinio ieškinio, negautų pajamų suma skaičiuota... 96. 39.... 97. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (t. 2., b. l.... 98. 40.... 99. Civilinis ieškovas taip pat klaidingai nurodo ir terminą, kurį civilinis... 100. 41.... 101. Teisingam turtinės žalos atlyginimui taip pat būtina atsižvelgti ir į tai,... 102. 42.... 103. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Sodros išmokėta draudimo išmoka... 104. 43.... 105. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo bylą... 106. 44.... 107. Įvertinusi byloje esančias aplinkybes, tai kad E. L. iki eismo įvykio buvo... 108. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams... 109. 45.... 110. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 111. 46.... 112. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant... 113. 47.... 114. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti... 115. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 116. 48.... 117. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 118. 49.... 119. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės... 120. 50.... 121. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių... 122. Dėl nuosprendžiu patvirtintos taikos sutarties... 123. 51.... 124. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas patvirtino 2019 m.... 125. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 126. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. apeliacinį skundą atmesti.... 127. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. atstovės... 128. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d.... 129. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. naudai vienkartine išmoka... 130. Patikslinti nuosprendį dalyje dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodant,... 131. 1.... 132. Civilinis atsakovas UAB „( - )“ įsipareigoja civiliniam ieškovui H. M.... 133. 2.... 134. Civilinis atsakovas UAB „( - )“ įsipareigoja civilinei ieškovei G. M.... 135. 3.... 136. Civilinis atsakovas UAB „( - )“ įsipareigoja civilinei ieškovei G. M.... 137. 4.... 138. Civilinis ieškovas UAB „( - )“ įsipareigoja šios taikos sutarties 1-3... 139. 5.... 140. Civilinis atsakovas, tinkamai ir laiku neįvykdęs šios taikos sutarties 1-4... 141. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 279,95 Eur... 142. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....