Byla 1A-96-307/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui, gynėjams advokatams Raimundui Jurkai, Egidijui Losiui, Irmantui Motužiui, nuteistiesiems P. P., N. R., A. B., A. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio, nuteistojo A. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio, nuteistojo P. P. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nuteistojo N. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

2P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo penkeriems metams ir trims mėnesiams bausme;

4– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo ketveriems metams trims mėnesiams bausme;

5– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausme.

6Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtųjų bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir P. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo penkeriems metams ir devyniems mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

7A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo penkeriems metams trims mėnesiams bausme, ją atliekant pataisos namuose.

8T. B. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo trims metams bausme.

9Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

10N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo penkeriems metams trims mėnesiams bausme, ją atliekant pataisos namuose.

11A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo penkeriems metams trims mėnesiams bausme, ją atliekant pataisos namuose.

12Klaipėdos apskrities VMI ieškinys tenkintas ir iš P. P. į valstybės pajamas priteista 20 591,98 Eur (dvidešimt tūkstančių penki šimtai devyniasdešimt vienas euras 98 ct).

13Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, valstybės nuosavybėn iš P. P. konfiskuota pasisavinto turto vertę atitinkanti 82 396,89 Eur (284 500,00 Lt) (aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 89 ct arba dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų litų) suma, iš A. B. – pasisavinto turto vertę atitinkanti 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) (dvidešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų septyniolikos eurų 19 ct arba devyniasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų litų) suma, iš A. P. – pasisavinto turto vertę atitinkanti 13 756,95 Eur (47 500,00 Lt) (trylikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 95 ct arba keturiasdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų litų) suma, iš N. R. – pasisavinto turto vertę atitinkanti 12 308,85 Eur (42 500,00 Lt) (dvylikos tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų 85 ct arba keturiasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) suma.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

15

  1. P. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, būtent:

16P. P. pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartį Nr. 1 būdamas UAB „Avikta“, įregistruotos 2010 m. liepos 23 d. Juridinių asmenų registre adresu ( - ), įmonės as ( - ), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „Avikta“ turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. B. ir T. B., bendrininkų grupe su N. R., bendrininkų grupe su A. P., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo žinioje esantį turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad A. B. ir A. P. jam pateiks netikrus dokumentus apie tai, kad atliko UAB „Avikta“ tariamus medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ ir traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbus, o N. R. jam pateiks netikrus dokumentus apie tai, kad atliko UAB „Avikta“ tariamus teleskopinio krautuvo „Monitou MT932“ remonto darbus. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. P. perdavė savo asmeninius ir sūnaus T. B. asmens duomenis bei duomenis apie įgytus verslo liudijimus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), suteikiančius teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą bei kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „Avikta“ dokumentus. N. R., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą iki 2011 m. liepos 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. P. perdavė savo asmeninius duomenis bei duomenis apie įgytą verslo liudijimą Nr. ( - ), suteikiantį teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą bei kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „Avikta“ dokumentus. A. P., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu iki 2011 m. lapkričio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje P. P. perdavė savo asmeninius duomenis bei duomenis apie įgytą verslo liudijimą Nr. ( - ), suteikiantį teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą bei kitus duomenis, kurie turėtų būti įrašyti į netikrus UAB „Avikta“ dokumentus.

17Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. P., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu ( - ), UAB „Avikta“ buhalterei J. S. nurodė pagal jo pateiktus aiškiai melagingus duomenis UAB „Avikta“ vardu surašyti ir jam pateikti tariamas traktoriaus „Valtra T-190“, medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“, teleskopinio krautuvo „Monitou MT932“ remonto darbų sutartis ir darbų priėmimo–perdavimo aktus. J. S., nesuvokdama P. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu ( - ), UAB „Avikta“ vardu 2011 m. liepos 15 d. data surašė medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartį Nr. 23; 2011 m. liepos 28 d. data surašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2011 m. rugpjūčio 4 d. data surašė traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartį Nr. 26; 2011 m. rugpjūčio 18 d. data surašė darbų priėmimo–perdavimo aktą į juos įrašydama aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad A. B. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Taip pat J. S. 2011 m. liepos 15 d. data surašė medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartį Nr. 24; 2011 m. liepos 28 d. data surašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2011 m. rugpjūčio 4 d. data surašė traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartį Nr. 27; 2011 m. rugpjūčio 18 d. data surašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, į juos įrašydama aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad T. B. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Taip pat J. S. 2011 m. liepos 18 d. data surašė traktoriaus „Monitou“ remonto darbų už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sutartį Nr. 25; 2011 m. rugpjūčio 17 d. data surašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, į juos įrašydama aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad N. R. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sumą, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Taip pat J. S. 2011 m. lapkričio 21 d. data surašė traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartį Nr. 41; 2011 m. lapkričio 21 d. data surašė medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbų už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartį Nr. 42; 2011 m. gruodžio 9 d. data surašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, į juos įrašydama aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad A. P. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, ir tuos dokumentus atidavė P. P..

18A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė P. P. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. liepos 15 d. data surašytoje medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartyje Nr. 23; 2011 m. liepos 28 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, 2011 m. rugpjūčio 4 d. data surašytoje traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartyje Nr. 26; 2011 m. rugpjūčio 18 d. data surašytame darbų priėmimo– perdavimo akte, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, nors realiai tokių darbų neatliko, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo vardu užpildė 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), į juos įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta” technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, ir tuos dokumentus atidavė P. P..

19T. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas A. B. nurodymus ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė A. B. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. liepos 15 d. data surašytoje medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartyje Nr. 24; 2011 m. liepos 28 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, 2011 m. rugpjūčio 4 d. data surašytoje traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartyje Nr. 27; 2011 m. rugpjūčio 18 d. data surašytame darbų priėmimo– perdavimo akte, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, nors realiai tokių darbų neatliko, ir tuos dokumentus per A. B. atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo vardu užpildė 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), į juos įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, ir tuos dokumentus per A. B. atidavė P. P..

20N. R., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasirašė P. P. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. liepos 18 d. data surašytoje traktoriaus „Monitu“ remonto darbų už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sutartyje Nr. 25 ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. data surašytame darbų priėmimo– perdavimo akte, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis suteikė UAB „Avikta“ traktoriaus „Monitou“ remonto paslaugas už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), nors realiai tokių darbų neatliko, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, N. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo vardu užpildė 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, serija A Nr. 8347253, už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), į jį įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), kvitą atidavė P. P..

21A. P., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė P. P. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. lapkričio 21 d. data surašytoje traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartyje Nr. 41; 2011 m. lapkričio 21 d. data surašytoje medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbų už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartyje Nr. 42; 2011 m. gruodžio 9 d. data surašytuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, nors realiai tokių darbų neatliko, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo vardu užpildė 2011 m. gruodžio 9 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 001 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, jį atidavė P. P..

22P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe su A. B., žinodamas, kad A. B. ir T. B. jokių UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, pagal 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/30 iš UAB „Avikta“ kasos paėmė 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), pagal 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/31 iš UAB „Avikta“ kasos paėmė 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/34 iš UAB „Avikta“ kasos paėmė 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/35 iš UAB „Avikta“ kasos paėmė 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), juose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ sumokėjo A. B. ir T. B. po 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt). P. P. bendrovės buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė iš A. B. gautus: 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), juose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad A. B. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), juose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad T. B. suteikė UAB „Avikta” technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą. P. P., būdamas UAB ,,Avikta“ kasininku, žinodamas, kad A. B. ir T. B. vardu surašyti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp A. B., T. B. ir UAB „Avikta“ jokių sandorių nėra įvykę, 2011 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais pasisavino 57 634,38 Eur (199 000,00 Lt), kuriuos jis paėmė grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB ,,Avikta“ buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, duomenis iš netikrų A. B. ir T. B. dokumentų įtraukti į UAB ,,Avikta“ buhalterinę apskaitą. Taigi P. P. bendrininkų grupe su A. B., UAB „Avikta“ vardu imitavęs paslaugų pirkimą iš A. B. ir T. B. bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą su A. B. ir T. B. grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus – 57 634,38 Eur (199 000,00 Lt). Šiuos pinigus P. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariu A. B..

23P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, bendrininkų grupe su N. R. žinodamas, kad N. R. jokių UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/33 iš UAB „Avikta“ kasos paėmė 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), jame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ kasininkas P. P. sumokėjo N. R. 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), o bendrovės buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė iš N. R. gautą 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, serija A Nr. 8347253, už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), jame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad N. R. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugą už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt). P. P., būdamas UAB ,,Avikta“ kasininku, žinodamas, kad N. R. vardu surašyti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp N. R. ir UAB „Avikta“ jokių sandorių nėra įvykę, 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasisavino 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), kuriuos jis paėmė grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB ,,Avikta“ buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, duomenis iš netikrų N. R. dokumentų įtraukti į UAB ,,Avikta“ buhalterinę apskaitą. Taigi P. P. bendrininkų grupe su N. R., UAB „Avikta“ vardu imitavęs paslaugų pirkimą iš N. R. bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą su N. R. grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt). Šiuos pinigus P. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariu N. R..

24P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe su A. P., žinodamas, kad A. P. jokių UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, pagal 2011 m. gruodžio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/44 iš UAB „Avikta“ kasos paėmė 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), jame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ kasininkas P. P. sumokėjo A. P. 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), o bendrovės buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė iš A. P. gautą 2011 m. gruodžio 9 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 001 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), jame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad A. P. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt). P. P., būdamas UAB ,,Avikta“ kasininku, žinodamas, kad A. P. vardu surašyti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp A. P. ir UAB „Avikta“ jokių sandorių nėra įvykę, 2011 m. gruodžio 9 d. pasisavino 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), kuriuos jis paėmė grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB ,,Avikta“ buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, duomenis iš netikrų A. P. dokumentų įtraukti į UAB ,,Avikta“ buhalterinę apskaitą. Taigi P. P. bendrininkų grupe su A. P. UAB „Avikta“ vardu imitavęs paslaugų pirkimą iš A. P. bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą su A. P. grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus – 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt). Šiuos pinigus P. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariu A. P..

25Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu ( - ), UAB „Avikta“ buhalterei J. S. nurodė pagal jo pateiktus aiškiai melagingus duomenis UAB „Avikta“ vardu surašyti ir jam pateikti tariamas traktoriaus „Valtra T-190“, medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“, remonto darbų sutartis ir darbų priėmimo–perdavimo aktus. J. S., nesuvokdama P. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu Pramonės g. 4 C, Plungė, UAB „Avikta“ vardu 2011 m. lapkričio 15 d. data surašė traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartį Nr. 39, 2011 m. lapkričio 15 d. data surašė medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbų už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartį Nr. 40; 2011 m. lapkričio 30 d. data surašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, į juos įrašydama aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis, P. P., suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Žinodamas, kad 2011 m. lapkričio 15 d. data surašyta traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartis Nr. 39, 2011 m. lapkričio 15 d. data surašyta medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbų už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartis Nr. 40; 2011 m. lapkričio 30 d. data surašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai yra netikri ir faktiškai tarp UAB „Avikta“ ir P. P. jokių sandorių nėra įvykę, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė juos pasirašyti UAB „Avikta“ vienintelei akcininkei V. G., kuri nesuvokdama P. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepatikrinusi, ar faktiškai remonto darbai buvo vykdomi, savo parašu patvirtino, kad priėmė tariamus traktoriaus „Valtra T-190“ ir medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbus už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą. P. P., žinodamas, kad jis pats jokių UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, pagal 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/42 iš UAB „Avikta“ kasos paėmė 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), jame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad pats sau sumokėjo 95 000,00 Lt, o bendrovės buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė savo vardu surašytą 2011 m. lapkričio 30 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 5779154 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), kuriame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad jis suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt). P. P., būdamas UAB ,,Avikta“ kasininku ir direktoriumi, žinodamas, kad jo vardu surašyti dokumentai yra netikri ir faktiškai tarp jo ir UAB „Avikta“ jokių sandorių nėra įvykę, 2011 m. lapkričio 30 d. pasisavino 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), kuriuos jis paėmė grynaisiais pinigais kaip atskaitingas asmuo, o siekdamas pateisinti šių pinigų paėmimą nurodė UAB ,,Avikta“ buhalterei J. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, duomenis iš netikrų jo vardu surašytų dokumentų įtraukti į UAB ,,Avikta“ buhalterinę apskaitą. Taigi P. P. UAB „Avikta“ vardu imitavęs paslaugų pirkimą iš savęs bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą su juo grynaisiais pinigais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus – 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt).

26Taigi P. P., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. B. ir T. B., jų vardu imitavęs technikos remonto paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą A. B. ir T. B. 57 634,38 Eur (199 000,00 Lt), veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su N. R., jo vardu imitavęs technikos remonto paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą N. R. 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. P., jo vardu imitavęs technikos remonto paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą A. P. 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), kartu su bendrininkų grupės nariais A. B., N. R., A. P. 2011 metų liepos, rugpjūčio, gruodžio mėnesiais pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Avikta“ turtą – pinigines lėšas – 109 765,99 Eur (379 000,00 Lt). Savo vardu imitavęs technikos remonto paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą 2011 m. lapkričio 30 d., pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Avikta“ turtą – pinigines lėšas – 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt). Imituojant technikos remonto paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą 2011 metų liepos, rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesiais pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Avikta“ turtą – pinigines lėšas, bendra suma – 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt).

  1. Taip pat P. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę, o būtent, kad jis, pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartį Nr. 1 būdamas UAB „Avikta“, įregistruotos 2010 m. liepos 23 d. Juridinių asmenų registre adresu ( - ), įmonės as ( - ), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas su A. B. ir N. R., laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas su A. P., apgaule siekdamas panaikinti didelės vertės turtinę prievolę UAB „Avikta“ sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokestį, iš anksto susitarė, kad A. B., N. R., A. P. jam pateiks netikrus dokumentus apie tai, kad A. B., T. B., N. R., A. P. suteikė UAB „Avikta“ tariamas technikos remonto paslaugas. A. B., N. R., A. P., vykdydami P. P. nusikalstamą sumanymą ir veikdami pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, P. P. perdavė A. B. vardu užpildytus 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) su įrašytais aiškiai melagingais duomenimis apie tai, kad A. B. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą; T. B. vardu užpildytus 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) su įrašytais aiškiai melagingais duomenimis apie tai, kad T. B. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą; N. R. vardu užpildytą 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, serija A Nr. 8347253, už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), jame buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad N. R. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugą už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt); A. P. vardu užpildytą 2011 m. gruodžio 9 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 001 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), jame buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad A. P. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt).

27P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad A. B., T. B., N. R., A. P. vardu išrašyti Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai yra netikri, kaip UAB „Avikta“ direktorius patvirtino dokumentuose įrašytus aiškiai melagingus duomenis savo parašu. Minėtus dokumentus kartu su savo vardu išrašytu 2011 m. lapkričio 30 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu Nr. 5779154 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), kuriame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad jis, P. P., suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), perdavė UAB „Avikta“ buhalterei J. S. bei tyčia, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX – 675 11 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta: „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti <...> nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus...“, nuostatų, nurodė duomenis iš jų įtraukti į UAB „Avikta“ buhalterinę apskaitą bei 2011 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. J. S., nesuvokusi P. P. nusikalstamos veikos pobūdžio, nežinodama, kad jai pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri ir nurodytos juose paslaugos už smulkintuvo „KeslaForesteri C4560“, traktoriaus „Valtra“, smulkintuvo „KeslaForesteri C4560“ krano, traktoriaus „Monitou“ (neužregistruoto apskaitos registruose) remonto darbus iš viso už 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), realiai nebuvo suteiktos, užregistravo UAB „Avikta“ apskaitos registre Nr. 6120 „Transporto (kuro, tepalų, detalių, padangų) sąnaudos“ ir nuo neteisėtai sumažinto 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt) apmokestinamojo pelno nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 20 591,98 Eur (71 100,00 Lt) UAB „Avikta“ pelno mokesčio pagal 2012 m. gegužės 14 d. elektroniniu būdu pateiktą bendrovės 2011 metų pelno mokesčio deklaraciją, 4 eilutėje nurodant duomenis, neatitinkančius tikrovės apie UAB „Avikta“ 2011 metais patirtas technikos remonto paslaugų sąnaudas iš viso už 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt). 2011 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodė: apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma (88 laukelis) – 34 944,68 Eur (120 657,00 Lt), pelno mokesčio suma (57 laukelis) – 5 241,83 Eur (18 099,00 Lt), pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą (73 laukelis), – 5 241,83 Eur (18 099,00 Lt). Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje 2011 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje turėjo nurodyti: apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma (88 laukelis) – 172 224,57 Eur (594 657,00 Lt) (34 944,68 Eur (120 657,00 Lt) + 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), pelno mokesčio suma (57 laukelis) – 25 833,82 Eur (89 199,00 Lt) (172 224,57 Eur (594 657,00 Lt) x 15 proc.), pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą (73 laukelis), – 25 833,82 Eur (89 199,00 Lt). Sumažino apmokestinamąjį pelną 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą 20 591,98 Eur (71 100,00 Lt), nuo sumažinto apmokestinamojo pelno nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio iš viso 20 591,98 Eur (71 100,00 Lt). J. S., nesuvokusi P. P. nusikalstamos veikos pobūdžio, 2012 m. gegužės 16 d. elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, esančiai Herkaus Manto g. 2, Klaipėdoje, UAB „Avikta“ 2011 metų pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais neteisingais duomenimis ir tokiu būdu P. P. apgaule UAB „Avikta“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 20 591,98 Eur (71 100,00 Lt) pelno mokesčio.

  1. Taip pat P. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent kad jis, pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartį Nr. 1 būdamas UAB „Avikta“, įregistruotos 2010 m. liepos 23 d. Juridinių asmenų registre adresu ( - ), įmonės as ( - ), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Plungės mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatus, kuriuose nurodyta, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus...“, veikdamas per UAB „Avikta“ buhalterę J. S., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, būtent:

28laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus A. B. vardu surašytus dokumentus: 2011 m. liepos 15 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartį Nr. 23; 2011 m. liepos 28 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; 2011 m. rugpjūčio 4 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartį Nr. 26; 2011 m. rugpjūčio 18 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt); 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš A. B. už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/30 parodė 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sumokėjimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/35 parodė 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sumokėjimą A. B., nors faktiškai A. B. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš A. B. nepirko;

29laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus T. B. vardu surašytus dokumentus: 2011 m. liepos 15 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartį Nr. 24; 2011 m. liepos 28 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; 2011 m. rugpjūčio 4 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartį Nr. 27; 2011 m. rugpjūčio 18 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą; 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt); 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš T. B. už bendrą 99 500,00 Lt sumą, taip pat 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/31 parodė 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sumokėjimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/34 parodė 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sumokėjimą T. B., nors faktiškai T. B. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš T. B. nepirko;

30laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus N. R. vardu surašytus dokumentus: 2011 m. liepos 18 d. traktoriaus „Monitou“ remonto darbų už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sutartį Nr. 25; 2011 m. rugpjūčio 17 d. darbų priėmimo– perdavimo aktą; 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, serija A Nr. 8347253, už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš N. R. už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/31 parodė 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sumokėjimą N. R., nors faktiškai N. R. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš N. R. nepirko;

31laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus savo, P. P., vardu surašytus dokumentus: 2011 m. lapkričio 15 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartį Nr. 39; 2011 m. lapkričio 15 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbų už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartį Nr. 40; 2011 m. lapkričio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo aktus; 2011 m. lapkričio 30 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 5779154 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš savęs, P. P., už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/42 parodė 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumokėjimą sau, P. P., nors faktiškai jis pats, P. P., pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš jo, P. P., nepirko;

32laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus A. P. vardu surašytus dokumentus: 2011 m. lapkričio 21 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartį Nr. 41; 2011 m. lapkričio 21 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbų už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartį Nr. 42; 2011 m. gruodžio 9 d. darbų priėmimo– perdavimo aktus; 2011 m. gruodžio 9 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 001 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš A. P. už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. gruodžio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/44 parodė 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumokėjimą P. P., nors faktiškai P. P. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš P. P. nepirko. Taigi P. P. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. pateikė buhalterei J. S. apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ užregistruoti apskaitos dokumentus apie piniginių lėšų išmokėjimą 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), sumažino dokumentinį kasos likutį 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), nors ir nėra galimybės nustatyti 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt) panaudojimo, ir apskaitos registre Nr. 6120 „Transporto (kuro, tepalų, detalių, padangų) sąnaudos“ užregistruoti apskaitos dokumentus – traktorių „Valtra“, „Monitou“ (neužregistruoto apskaitos registruose) bei medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560“ remonto darbus iš viso už 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Avikta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

  1. A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, būtent jis, laikotarpiu iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P. ir T. B., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti P. P. žinioje esantį turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad jis ir dėl jo įtakos sūnus T. B. pateiks netikrus dokumentus apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ tariamus medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ ir traktoriaus „Valtra“ T-190 remonto darbus. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. P. perdavė savo asmeninius ir sūnaus T. B. asmens duomenis bei duomenis apie įgytus verslo liudijimus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), suteikiančius teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą bei kitus duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į netikrus UAB „Avikta“ dokumentus.

33A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė P. P. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. liepos 15 d. data surašytoje medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartyje Nr. 23; 2011 m. liepos 28 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, 2011 m. rugpjūčio 4 d. data surašytoje traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartyje Nr. 26; 2011 m. rugpjūčio 18 d. data surašytame darbų priėmimo– perdavimo akte, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad A. B. suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, nors realiai tokių darbų neatliko, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo, A. B., vardu užpildė 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), į juos įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą ir tuos dokumentus atidavė P. P..

34T. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas A. B. nurodymus ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė A. B. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. liepos 15 d. data surašytoje UAB „Avikta“ medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartyje Nr. 24; 2011 m. liepos 28 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, 2011 m. rugpjūčio 4 d. data surašytoje UAB „Avikta“ traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartyje Nr. 27; 2011 m. rugpjūčio 18 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis, T. B., suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą ir tuos dokumentus per A. B. atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo, T. B., vardu užpildė 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo– pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), į juos įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą ir tuos dokumentus per A. B. atidavė P. P..

35A. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe su P. P. žinodamas, kad jis ir jo sūnus T. B. jokių UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, savo parašu patvirtino duomenis, kad pagal 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/30 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/35 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), juose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ sumokėjo jam, A. B., 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt). Nurodė T. B. patvirtinti savo parašu duomenis, kad pagal 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/31 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/34 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), juose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ sumokėjo T. B. 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt). Taigi A. B., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P. ir T. B., savo vardu ir sūnaus T. B. vardu imitavęs paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą su savimi, A. B., ir T. B. grynaisiais pinigais, 2011 m. liepos 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasisavino P. P. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus – 57 634,38 Eur (199 000,00 Lt). Šiuos pinigus A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariu P. P..

  1. T. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, o būtent, kad jis, laikotarpiu iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su P. P. ir A. B., turėdamas išankstinį tikslą padėti pasisavinti P. P. žinioje esantį turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad jis, T. B., pateiks netikrus dokumentus apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ tariamus medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ ir traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbus. T. B., vykdymas A. B. nurodymus, veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu iki 2011 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per A. B. perdavė P. P. savo asmeninius duomenis bei duomenis apie 2011 m. liepos 15 d. įgytą verslo liudijimą Nr. ( - ) ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. įgytą verslo liudijimą Nr. ( - ), suteikiančius teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą, bei kitus duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į netikrus UAB „Avikta“ dokumentus.

36T. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas A. B. nurodymus ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė jam A. B. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. liepos 15 d. data surašytoje UAB „Avikta“ medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartyje Nr. 24; 2011 m. liepos 28 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, 2011 m. rugpjūčio 4 d. data surašytoje UAB „Avikta“ traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartyje Nr. 27; 2011 m. rugpjūčio 18 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis, T. B., suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą ir tuos dokumentus per A. B. atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo, T. B., vardu užpildė 2011 m. liepos 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1 už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 2 už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), į juos įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta” technikos remonto paslaugas už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą ir tuos dokumentus per A. B. atidavė P. P..

37T. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe su A. B. ir P. P., žinodamas, kad jis, T. B., jokių UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, savo parašu patvirtino duomenis, kad pagal 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/31 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt), pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/34 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), kuriuose buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ sumokėjo jam, T. B., 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt), nors faktiškai pinigų iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. negavo.

38Taigi T. B., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P. ir A. B., savo, T. B., vardu imitavęs paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais 2011 m. liepos 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d., padėjo A. B. ir P. P. pasisavinti P. P. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus – 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt). Šiuos pinigus A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariu P. P..

  1. N. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, būtent, kad jis, laikotarpiu iki 2011 m. liepos 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti P. P. žinioje esantį turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad jis, N. R., pateiks netikrus dokumentus apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ tariamus traktoriaus „Monitou MT932“ remonto darbus už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt). N. R., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu iki 2011 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. P. perdavė savo asmens duomenis bei duomenis apie 2011 m. liepos 18 d. įgytą verslo liudijimą Nr. ( - ), suteikiantį teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą bei kitus duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į netikrus UAB „Avikta“ dokumentus.

39N. R., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė P. P. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. liepos 18 d. data surašytoje traktoriaus „Monitou“ remonto darbų už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sutartyje Nr. 25 ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. data surašytame darbų priėmimo–perdavimo akte, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis, N. R., suteikė UAB „Avikta” technikos remonto paslaugų už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), nors realiai tokių darbų neatliko, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, N. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo, N. R., vardu užpildė 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, serija A Nr. 8347253, už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), į jį įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) ir tuos dokumentus atidavė P. P..

40N. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, bendrininkų grupe su P. P., žinodamas, kad jis, N. R., UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, savo parašu patvirtino duomenis, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/33 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt), jame buvo nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ sumokėjo jam, N. R., 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt).

41Taigi N. R., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P., savo, N. R., vardu imitavęs paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais, 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasisavino P. P. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus – 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt). Šiuos pinigus N. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariu P. P..

  1. A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas, būtent, kad jis, laikotarpiu iki 2011 m. lapkričio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti P. P. žinioje esantį turtą – UAB „Avikta“ – pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad jis, A. P., pateiks netikrus dokumentus apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ tariamus medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto ir traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbus. A. P., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu iki 2011 m. lapkričio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. P. perdavė savo asmens duomenis bei duomenis apie 2011 m. lapkričio 21 d. įgytą verslo liudijimą Nr. ( - ), suteikiantį teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą bei kitus duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į netikrus UAB „Avikta“ dokumentus.

42A. P., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašė P. P. pateiktuose dokumentuose: 2011 m. lapkričio 21 d. data surašytoje traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartyje Nr. 41; 2011 m. lapkričio 21 d. data surašytoje medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto darbų už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartyje Nr. 42; 2011 m. gruodžio 9 d. data surašytuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose, patvirtindamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad jis, A. P., suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), nors realiai tokių darbų neatliko, ir tuos dokumentus atidavė P. P.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Plungės mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo, A. P., vardu užpildė 2011 m. gruodžio 9 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 001 už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), į jį įrašydamas aiškiai melagingus duomenis apie tai, kad suteikė UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugas už 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) ir tuos dokumentus atidavė P. P..

43A. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe su P. P., žinodamas, kad jis – A. P. – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų nesuteikė, savo parašu patvirtino duomenis, kad pagal 2011 m. gruodžio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2011/44 iš UAB „Avikta“ kasininko P. P. gavo 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), kuriame buvo nurodyti neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „Avikta“ sumokėjo jam – A. P. – 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt).

44Taigi A. P., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P., savo, A. P., vardu imitavęs paslaugų suteikimą UAB „Avikta“ bei imitavęs UAB „Avikta“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais, 2011 m. gruodžio 9 d. pasisavino P. P. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „Avikta“ turtą – grynuosius pinigus – 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt). Šiuos pinigus A. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis pasidalijo su bendrininkų grupės nariu P. P..

  1. Apeliaciniame skunde nuteistųjų T. B. ir A. B. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir bylą prieš T. B. ir A. B. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti minėtą nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir neskirti A. B. realios laisvės atėmimo bausmės, arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų metų, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Be to, panaikinti A. B. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
    1. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti juose esantys esminiai prieštaravimai, tinkamai nedetalizuotos kitos bylos aplinkybės. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad A. B. ir T. B. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.
    2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo nepasitvirtino. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio neaišku, kokie faktai rodo, kad P. P. bei T. ir A. B. susitarė daryti nusikalstamą veiką. Taip pat nebuvo nustatyta, kokiomis dalimis minėtieji nuteistieji pasidalino tariamai pasisavintą 298 500,00 Lt sumą. Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės nustatymas itin reikšmingas, kadangi nuo pasidalintos sumos dalies priklauso pagal kurią BK 183 straipsnio dalį kvalifikuotini minėtų nuteistųjų veiksmai. Kita vertus, gynėjui nesuprantama, dėl ko P. P. pareikštame kaltinime inkriminuotas visos 474 000,00 Lt sumos pasisavinimas, kai tame pačiame kaltinime teigiama, kad gauti pinigai buvo pasidalinti. Be to, jeigu T. ir A. B. buvo duota dalis kaltinime nurodytų piniginių lėšų, anot apelianto, tokiu atveju jų veiksmuose yra ne turto pasisavinimo, o sukčiavimo arba turto iššvaistymo požymiai. Apeliantas pažymi ir tai, kad jo ginamieji T. B. ir A. B. neatitinka turto pasisavinimo subjektų požymių, nes jų su UAB „Avika“ nesiejo jokie darbo santykiai. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes gynėjas daro išvadą, kad nuteistiesiems P. P., A. B. ir T. B. pateikto kaltinimo formuluotės yra nelogiškos, klaidinančios ir neprofesionaliai sudėliotos.
    3. Nesutikdamas su kaltinimo formuluote, jog P. P. su Aidu ir T. B. susitarė dėl netikrų dokumentų perdavimo, juose žinomai melagingų domenų įrašymo, gynėjas nurodo, jog šiame baudžiamajame procese iš viso nesiaiškinta, kaip vyksta gamybinės technikos remonto darbai, gedimų diagnostikos procesas, apžiūra, detalių paieška ir įsigijimas, remonto darbų perdavimas bei atsiskaitymas už juos. Juo labiau, kad šioje byloje dalyvavusios specialistės vadovaudamasi tik ta aplinkybe, jog technika buvo praėjusi techninę patikrą, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad ji turėjo veikti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas joks kompleksinis autotechninis tyrimas, kuris būtų besąlygiškai nustatęs, kokie gedimai tokiai technikai pasitaiko dažniausiai, kas minėtose transporto priemonėse iš tiesų buvo remontuota, kokios detalės keistos ir t. t. Apelianto vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų, nes A. B. ir T. B. pareikšti kaltinimai nekonkretūs, netikslūs, neaiškūs ir prieštaringi. Juose nedetalizuota, dėl kokių konkrečiai atliktų veiksmų jie yra teisiami. Ši aplinkybė lėmė, kad buvo pažeista šių nuteistųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, neužtikrinta teisė tinkamai pasirengti gnybai, kaip tai garantuojama BPK 22 straipsnio 3 dalyje, BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Taip pat nesilaikyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies „a“ punkto reikalavimų, nukrypta nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos bei pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimai.
    4. Gynėjo vertinimu, A. ir T. B. veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo, požymių, atitinkančių teismų praktikoje suformuotus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-171/2010, Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-130/2011, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-75-677/2016), visumos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog UAB „Avikta“ buvo padaryta reali žala. Be to, proceso metu nebuvo tikrinama ar UAB „Avikta“ turėtai technikai iš tikrųjų nebuvo atlikti P. P. ir kitų nuteistųjų nurodyti remonto darbai. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog nuteistieji tarpusavyje dalijosi pagal sutartis gautus pinigus. Bylos duomenys patvirtina tik tai, kad P. P., sudarydamas UAB „Avikta“ technikos remonto sutartis, galimai veikė išskirtinai įmonės interesais, siekdamas išlaikyti stabilią jos veiklą ir įsipareigojimų vykdymą. Todėl A. ir T. B. bei kitų nuteistųjų šioje byloje veiksmai nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasmėmis negali būti laikomi turto pasisavinimu. Juo labiau, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apygardos teismas nenurodė, kokius teisiškai apibrėžtus įgaliojimus UAB „Avikta“ lėšų atžvilgiu turėjo A. B., kad būtų galima daryti išvadą, jog turtas, kurį jis įgijo, buvo jam patikėtas ar buvęs jo žinioje. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015) laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį. Taigi, anot gynėjo, nustačius, jog UAB „Avikta“ turtas iki jo pasisavinimo buvo P. P. žinioje ir nenustačius aplinkybių, kad šis turtas iki nusikaltimo padarymo buvo patikėtas ar perduotas A. B. bei T. B., pastarieji negalėjo būti pripažinti šio nusikaltimo vykdytoju ar padėjėju, dėl ko A. B. netinkamai pritaikyta BK 183 straipsnio 2 dalis, o T. B. – BK 24 straipsnio 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis ir jie nepagrįstai pripažinti kaltais padarius šias nusikalstamas veikas.
    5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pagrindas A. B. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės lėmimo bausmės vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad skirdamas A. B. bausmę dėl vienintelės veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, apygardos teismas parinko jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę, nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis ir šios bausmės skyrimą motyvavo tuo, kad buvo nustatyta viena A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Toks bausmės dydžio nustatymas, gynėjo vertinimu, neatitinka BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes skiriant bausmę vienodą reikšmę turi visos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam ir praeityje ne kartą teistam P. P., kurio nusikalstamų veiksmų apimtis buvo daug didesnė nei A. B., apygardos teismas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrė tokio pat dydžio bausmę kaip ir A. B.. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmes. Apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad A. B. praeityje neteistas, tačiau skirdamas jam bausmę į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teismas taip pat neįvertino, kad pastarasis nebuvo nusikaltimo iniciatoriumi, nusikalsto pirmą kartą jau būdamas pakankamai brandaus amžiaus, charakterizuojamas tik teigiamai, iki nusikaltimo padarymo ir viso baudžiamojo proceso, kuris truko keletą metų, dirbo toje pačioje darbovietėje. A. B. vadovaujama UAB „Holo kapitalas“ yra paėmusi kreditą iš banko ir kiekvieną mėnesį turi mokėti 4 500,00 Eur siekiančias įmokas. Dėl skuboto nuteistojo A. B. suėmimo, jo vadovaujamos įmonės veikla yra sutrikusi. Apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B., taip pat tinkamai neįvertino, kad jo socialiniai ryšiai yra stiprūs – jis vedęs, augina mažametę dukrą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis turi sveikatos problemų – dėl atskilusio stuburo slankstelio jaučia nuolatinį kojos bei rankos tirpimą, skausmą dėl užspausto nervo. Šios ligos gydymui reikalingos specialios procedūros naudojant specifinius gydymo būdus bei metodus, reguliariai vykstant į reabilitacines įstaigas. Aptartų aplinkybių visuma, anot apelianto, rodo, jog A. B. neturi antivisuomeniškų nuostatų, jo veika yra atsitiktinė. Be to, kaip jau buvo minėta, apygardos teismas, netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai A. B. laikė nusikaltimo vykdytoju bei sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Visų šių aplinkybių visuma, anot apelianto, rodo, kad teismas, individualizuodamas bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gynėjo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje gali būti pasiekti neskiriant A. B. realios laisvės atėmimo bausmės.
  2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinti ir jį išteisinti, nepadarius nusikaltimo, arba šį nuosprendį pakeisti ir paskirti A. P. švelnesnę, neviršijančią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant; taip pat sumažinant iš A. P. konfiskuotino turto dydį iki 1 448,10 Eur.
    1. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Pirma, A. P. nepagrįstai, netinkamai taikant BK 183 straipsnio 2 dalį, pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju. Nuosprendžiu konstatuota, jog A. P. pasisavino UAB „Avikta“ didelės vertės turtą (lėšas), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tas turtas pasisavinimo metu būtų buvęs A. P. žinioje ar jam patikėtas. Nuosprendyje konstatuota ir tai, jog A. P. pasisavintas turtas UAB „Avikta“ iki pasisavinimo buvo kito asmens – P. P., kuris nuosprendžiu pripažintas A. P. bendrininku, žinioje. Nors Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje ir paminėjo, kad esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu, tačiau nenurodė, kokius teisiškai apibrėžtos įgaliojimus UAB „Avikta“ lėšų atžvilgiu turėjo A. P.. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015), aiškinant BK 183 straipsnio taikymą, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį. Taigi, gynėjo vertinimu, nustačius, jog UAB „Avikta“ turtas iki jo pasisavinimo buvo kito asmens, t. y. P. P., žinioje, A. P. negalėjo būti pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju, nes neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos specialaus subjekto statuso.
    2. Antra, pripažindamas A. P. nusikaltimo vykdytoju, teismas taip pat konstatavo, jog nusikaltimą A. P. padarė veikdamas bendrininku grupe su P. P. ir ši aplinkybė pripažinta A. P. atsakomybę sunkinančia. BK 25 straipsnio 2 dalyje yra numatyta bendrininkų grupės samprata – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kaip minėta, A. P. nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, vykdytoju pripažintas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl veika, kuomet buvo pasisavintas turtas, jos padaryme nedalyvaujant dviem ar daugiau vykdytojo sampratą atitinkančių asmenų, negalėjo būti laikoma padaryta bendrininkų grupe. Dėl to, gynėjo teigimu, apygardos teismas ne tik netinkamai taikė BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
    3. Trečia, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kvalifikuojant veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Tam, kad pripažinti asmenį kaltu pagal BK 183 straipsnį, būtina nustatyti, jog kaltininko nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė apėmė ir suvokimą, jog pinigų pasisavinimo faktas bus žalingas bendrovei (nebus naudojamas jos reikmėms tenkinti). Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nenustatyta, jog A. P. būtų suvokęs, kad pinigų pasisavinimu bus padaryta žala įmonei, UAB „Avikta“ ieškinio dėl žalos atlyginimo taip pat nereiškė. Iš A. P. parodymų, kuriuos atitinka ir nuteistojo P. P. parodymai, matyti, jog A. P. iš 95 000,00 Lt, kurie inkriminuoti, kaip pasisavinimo dalykas, gavo tik 5 000,00 Lt, o likusiais pinigais disponavo P. P., buvęs UAB „Avikta“ direktoriumi. Toks pinigų paskirstymo būdas nėra paneigtas jokiais bylos duomenimis, todėl teismo išvada, jog pinigus A. P. su P. P. pasidalino nenustatytomis dalimis, neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendžiu nėra nustatyta, ar P. P. šiuos pinigus, t. y. 90 000,00 Lt naudojo įmonės reikmėms, ar ne, tačiau nuosprendžiu nėra nustatyta ir tai, jog A. P. suvokė, kad jo veiksmai, nors ir neteisėti, yra darantys žalą įmonei. Tokiu būdu byloje nėra įrodyta A. P. veikos subjektyvioji pusė.
    4. Ketvirta, net ir laikant, jog A. P. kaltu pripažintas pagrįstai, nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra neteisinga. Skirdamas A. P. bausmę dėl vienintelės veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, teismas paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir tokios bausmės skyrimą motyvavo tuo, kad nustatyta A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių nenustatyta. Toks bausmės dydžio nustatymas neatitinka BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nors BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus ir padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau šios normos sankcija numato terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių iki dešimties metų, taigi įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai plačias ribas kaltininkui skirtinos bausmės individualizavimui. Jau vien tai, jog A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo paskirta tokio paties dydžio bausmė, kaip ir P. P., rodo, jog teismas nepakankamai dėmesio skyrė bausmių individualizavimui. Nors teismas ir pažymėjo, kad A. P. neteistas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, nusikalto pirmą kartą jau būdamas pakankamai brandaus amžiaus, iki to nepasižymėjęs net administracinių teisės pažeidimų darymu, charakterizuojamas tik teigiamai, iki nusikaltimo padarymo ir viso baudžiamojo proceso, kuris truko keletą metų, metu dirbo toje pačioje darbovietėje. Visų šių aplinkybių visuma rodo, jog A. P., neturi jokių antivisuomeniškų nuostatų, o jo veika vertintina kaip atsitiktinė. Tai, kad A. P. iki pat nuosprendžio priėmimo toliau dirbo, sukūrė šeimą, daugiau nenusikalto, tik patvirtina jo ryšių su socialine aplinka tvirtumą ir jo pozityvias nuostatas. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog A. P., skirtingai nei P. P., nebuvo atsakingas už UAB „Avikta“ lėšų panaudojimą ir neturėjo jokių įgalinimų UAB „Avikta“ turto atžvilgiu, taip pat neatsižvelgė į tai, jog A. P., kaip UAB „Avikta“ darbuotojas, buvo pavaldus įmonės direktoriui P. P. ir nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius. Kaip minėta apeliaciniame skunde, teismas, netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai A. P. laikė nusikaltimo vykdytoju bei sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog veika padaryta bendrininkų grupe. Visų šių aplinkybių visuma rodo, kad teismas, individualizuodamas bausmę A. P., netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, kas nulėmė neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Be to, sušvelninus bausmę A. P. už jo vienintelę veiką, tuo atveju, jei galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršytų ketverių metų pirmą kartą teisiamam A. P. galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidedamas. Juo labiau, kad net valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, siūlydama A. P. skirti kur kas švelnesnę nei teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmę, kartu siūlė taikyti jos atidėjimą.
    5. Penkta, nėra pagrindo sutikti su nuosprendžiu A. P. paskirtu turto, sudarančio pusę A. P. ir P. P. pasisavinto UAB „Avikta“ turto (kaip bendros nusikalstamos vertės rezultato), konfiskavimu. Priimdamas sprendimą konfiskuoti iš A. P. nurodytą sumą, teismas vadovavosi nepagrįsta išvada, jog pinigus (95 000,00 Lt) A. P. su P. P. pasidalino nenustatytomis dalimis. Kaip minėta, tokia teismo išvada dėl pinigų pasidalinimo neatitinka A. P. ir P. P. parodymų apie tai, jog A. P. iš 95 000,00 Lt teko tik 5 000,00 Lt. Dėlto nėra pagrindo spręsti, kad A. P. nusikalstamos veikos rezultatas viršijo 5 000,00 Lt. Taigi, A. P. paskirto turto konfiskavimo dydis turi būti mažinamas iki 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur).
  3. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. P. gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo P. P. būtų išteisintas, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
    1. Nesutikdamas su P. P. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo kaltinamojo P. P. parodymais apie tai, kad pastarasis dėl krautuvo „Monitou“ remonto tarėsi su N. R., kuris pateikė savo paties sudarytą schemą apie keistinas ir remontuotinas detales. Prie remonto darbų sutarties minėta schema nebuvo pridėta, nes P. P. nelaikė schemos būtinu dokumentu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo liudytojos J. S. parodymais, kad ji reikalavo iš direktoriaus P. P. dokumentų, patvirtinančių atliktų technikos remonto darbų kiekį ir sumą, bet direktoriaus jokių dokumentų nepateikė. Apelianto teigimu, ši liudytoja suinteresuota duoti neteisingus parodymus, nes pati galimai netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, dėl ko jai grėsė atsakomybė. Apygardos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą dėl A. B. ir T. B. atliktų remonto darbų realumo. Gynėjo vertinimu, būtina atidžiau įvertinti liudytojų parodymus dalyje dėl važtaraščių ir sąskaitų faktūrų išrašymo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojų V. B., A. U., D. K., K. G., V. S. parodymus, kad minėti dokumentai galėjo būti surašyti ir ne tą pačią dieną, kurią išties dirbo UAB „Avikta“ priklausanti technika. Juo labiau, kad liudytojas D. K. nurodė, kad važtaraščių ir sąskaitų datos galėjo skirtis keliomis dienomis, sąskaita galėjo būti išrašoma vėliau. Būtent tokie dokumentų netikslumai, t. y. jų išrašymas ne tą pačią dieną, kai realiai dirbo technika, lėmė ir neteisingas Specialistų išvadas dėl neva fiktyvių remonto darbų. Kita vertus, visi kaltinamieji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad remonto darbai vyko po darbo valandų. Liudytojas A. V., kurio parodymais remiamasi skundžiamame nuosprendyje, įmonėje dirbo vos keturias valandas per dieną, todėl tai, kad jis žymėjosi kuriomis dienomis dirbo ir tai, kad pylėsi kuro, gynėjo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad technikos remonto darbai tomis dienomis iš viso negalėjo būti vykdomi.
    2. Priešingai nei nustatė apygardos teismas, gynėjo vertinimu, nuteistųjų T. ir A. B. parodymų, jog jie remontavo techniką, nepaneigia ir 2011 m. balandžio 14 d. Kilnojamojo turto finansinio lizingo sutartis, kurios pagrindu UAB „Avikta“ medienos smulkintuvą „Kesla Forester“ su traktoriumi „Valtra“ įsigijo iš UAB „Robmona“ už 484 000,00 Lt bei liudytojo V. K., UAB „Robmona“ direktoriaus, parodymai, kad visi perduoti mechanizmai buvo geros techninės būklės, puikiai veikė ir papildomų remonto darbų, kapitalinio remonto jų pardavimo metu nereikėjo. Anot gynėjo, remontuotos technikos ir jos atliekamų darbų specifika lemia dažną ir greitą technikos remonto poreikį, tačiau teismas į tai nesigilino. Kaip matyti iš 2016 m. vasario 15 d. teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktų Dyzelinio kuro užpylimo į transporto priemones registracijos žurnalo, Atliktų remonto darbų dokumentų registracijos lentelės, kitų šios bendrovės dokumentų, bendrovės „Avikta“ turima technika buvo kiekvieną dieną naudojama gamybos procese, todėl bet kuriuo momentu galėjo sugesti. Pavyzdžiui, 2012 metais ši įvairi technika buvo remontuojama net 82 kartus, 2013 metais – 84 kartus, o 2014 metais – 94 kartus. Taigi, duomenys, jog technikos pirkimo metu ji buvo veikianti, nereiškia, kad po intensyvaus trijų mėnesių naudojimo ji išliko tokios pat būklės. Atvirkščiai, daugelis liudytojų, apklaustų teisme patvirtino, kad technika gedo ir gana dažnai. Gynėjo vertinimu, nei specialisto išvados, nei liudytojo A. V. užrašai neleidžia paneigti P. P. ir kitų kaltinamųjų vieningos pozicijos, jog remonto darbai buvo atlikti. Be to, teismo apskaičiuotos motovalandos, informacija kokiais dienų intarpais buvo atliekami remontai, tik patvirtina, kad technika naudota intensyviai, todėl dažnai gesdavo ir buvo remontuojama po darbo.
    3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnis), nesilaikė nuosprendžio aprašomajai daliai nustatytų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalis straipsnis). Fakto, kad P. P. sudarytos sutartys dėl remonto darbų nėra fiktyvios, bylos duomenys nepaneigė, to nepadarė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atvirkščiai, visi be išimties liudytojai, apklausti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu ir kuriems galėjo būti žinomos aplinkybės dėl technikos remonto, taip pat ir kaltinamieji, patvirtino, kad tokie darbai buvo atlikti. Be kita ko, visi be išimties liudytojai, turintys suvokimą (užsiimantys su tuo susijusia veikla) ar apie technikos gedimus, jų kainas taip pat patvirtino, jog tokios technikos gedimų taisymas bei detalės yra labai brangios ir iš esmės atitinka sutartyse sulygtas kainas. Kita vertus, net ir pripažinus, jog UAB „Aviktos“ technikos remonto kainos buvo kiek didesnės nei įprasta, tai taip pat pateisinama P. P. siekiu, jog darbai būtų atlikti laiku ir netrukdytų įmonės veiklai. Gynėjo vertinimu, nuosprendyje nurodyti darbuotojų vedami kuro sąnaudų užrašai, krovinių važtaraščiai, konkrečiai išrašyti 2011 m. liepos 25 – 27 d. bei PVM sąskaitos – faktūros, konkrečiai pateiktos 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d. datomis, leidžiantys manyti, jog minėtomis dienomis, kurios sutartyse nurodomos kaip remonto darbų atlikimo laikotarpis, buvo pirktos medienos smulkinimo paslaugos bei buvo vežamos pjuvenos, nepaneigia P. P. ir kitų kaltinamųjų nurodomų aplinkybių apie atliktus sutartyse numatytus technikos remonto darbus. Juo labiau, kad ir įmonių, su kuriomis bendradarbiavo P. P. vadovaujama UAB „Avikta“ darbuotojų, vadovų parodymai taip pat liudija apie UAB „Aviktos“ technikos gedimus bei apie tai, kad paminėtomis dienomis išrašytos sąskaitos faktūros bei važtaraščiai galėjo ir nesutapti su realiai atliktais darbais, naudojant techniką.
    4. Gynėjo vertinimu, pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad, remonto darbai UAB „Avikta“ technikai (medienos smulkintuvo „Kesla Forester C4560“, keltuvo „Monitu“, traktoriaus „Valtra“, smulkintuvo „Foresteri C4560LF“ krano), dėl kurių buvo susitarta, realiai buvo atlikti. Jų atlikimo kaina yra adekvati ir reali atsižvelgiant į visas tuo metu susiklosčiusias aplinkybes. Taigi, žala UAB „Avikta“ nebuvo padaryta, o tai reiškia, kad nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties. Tai leidžia daryti išvadą, kad P. P., tardamasis dėl remonto darbų ir jų kainos, neturėjo jokių ketinimų panaikinti didelės vertės turtinę prievolę. Nesant būtino veikos subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nagrinėjamu atveju, net ir darant hipotetinę prielaidą dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie turėtų būti vertinami administracinės atsakomybės apimtyje, P. P. veiksmai negalėjo būti vertinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
    5. Nesutikdamas su P. P. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nenustatinėjo, ar UAB „Avikta“ buvo padaryta reali žala. Be to, nebuvo tikrinama ir tai, ar UAB „Avikta“ technikai buvo atlikti P. P. ir kitų nuteistųjų nurodyti remonto darbai, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jie tai tai vieningai patvirtino visi kaltinamieji. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji sutartyse sulygtus atlygius dalijosi. Gynėjo vertinimu, P. P. sudarydamas UAB „Avikta“ technikos remonto sutartis ir sumokėjęs už atliktus darbus iš UAB „Avikta“ lėšų, tai darė pagrįstai ir veikdamas išskirtinai įmonės interesais, siekdamas išlaikyti stabilią įmonės veiklą ir įsipareigojimų vykdymą. Todėl jo veiksmai nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasmėmis negali būti laikomi turto pasisavinimu.
    6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas aukštesnės instancijos teismo dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje nepasitvirtino jokie P. P. ir kitiems asmenims metami kaltinimai dėl turto pasisavinimo. Gynėjo teigimu, neįrodyta, kad P. P. ir N. R. veikė vieninga tyčia, t. y. bendrininkų grupe. Byloje nėra jokių duomenų, kad P. P. ir N. R. susitarė daryti nusikalstamą veiką. Taip pat neįrodyta, kad jie tarpusavyje pasidalino 85 000,00 Lt sumą, bei kokiomis sumomis minėta pinigų suma buvo pasidalinta, nors ši aplinkybė turi įtakos teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui. Nuo pasidalintos sumos dalies priklauso pagal kurią BK 183 straipsnio dalį turi būti kvalifikuojami P. P. bei N. R. veiksmai. Kita vertus, jeigu kaltinime teigiama, kad P. P. ir N. R. pasidalino gautus pinigus, tuomet nebeaišku, ėl P. P. inkriminuojamas visos 474 000,00 Lt sumos pasisavinimas. Be to, gynėjo teigimu, N. R. neatitinka turto pasisavinimo subjekto požymių, nes jokie darbo teisiniai santykiai su UAB „Avika“ jo nesiejo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atliktas kompleksinis autotechninis tyrimas, kuris būtų besąlygiškai nustatęs, kokios detalės buvo keistos, kokie remonto darbai atlikti, kokia jų vertė ir t.t. Teisminio nagrinėjimo metu N. R. detaliai paaiškino kada ir kaip rengėsi „Monitou“ remonto darbams, kokius darbus atliko, kokias detales keitė, kokius naujus gedimus pats nustatė ir kiek visa tai galėjo kainuoti, kad remontuojama buvo tuomet, kai technika nebuvo naudojama darbui. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kiek paprastai kainuoja toks technikos remontas. Nei specialistų paaiškinimai, nei kiti duomenys negali paneigti P. P. kaip verslininko išsamių paaiškinimų, kad norint išlikti verslo rinkoje buvo būtina imtis tokių veiksmų, kurie galbūt brangesni, tačiau leido savalaikiai bei operatyviai dalyvauti medienos smulkinimo versle.
    7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bendrininkavimo institutą bei nukrypo nuo nusistovėjusios teismų praktikos, kurioje aiškiai nurodoma, kad būtina atskleisti ir bendrininkavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. P. P., kaip ir kitiems nuteistiesiems, bendrininkų grupė inkriminuota deklaratyviai. Iš bylos duomenų matyti, kad nei P. P., nei kiti nuteistieji nesuvokė nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio, neturėjo vieningos tyčios, taip pat nebuvo išankstinio jų susitarimo veikti nusikalstamai.
    8. Nesutikdamas su P. P. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį gynėjas nurodo, jog pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015), teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas bei mokėjimas yra būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, todėl tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais finansų sistemai. Tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Gynėjo vertinimu, apygardos teismas nuosprendyje nepagrindė, kad P. P. siekė veikti taip, kad būtų išvengta mokestinės prievolės bendrovės naudai ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką nuosavybei. Byloje esantys duomenys nesudaro prielaidų teigti, kad P. P. veiksmuose esama tiesioginės tyčios siekiant sukčiauti. Tai patvirtina ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys, iš kurio matyti, kad P. P. veiksmai jame vertintini tik buhalterinių duomenų apimtyje. Tačiau tyčios klausimo, siekiant atriboti sukčiavimą nuo mokestinio pažeidimo, apygardos teismas visiškai nenagrinėjo. Gynėjo vertinimu, pagal formuojamą teismų praktiką, P. P. inkriminuojami veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip nusikaltimas finansų sistemai, bet ne sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2009, Nr. 2K-7-322/2013, Nr. 2K-7-176-303/2015).
    9. Nesutikdamas su P. P. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad nagrinėjamos bylos įvykiai prasidėjo 2012 m. vasario 20 d., kuomet Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pateikė UAB „Avikta“ operatyvaus patikrinimo pažymą, pasiūlydama įmonei UAB „Avikta“ sumokėti 474 000,00 Lt, arba bus pradėtas įmonės mokestinis patikrinimas. Kadangi P. P. buvo įsitikinęs, jog deklaruotos išlaidos išties buvo patirtos remonto darbams, jis nesumokėjo Klaipėdos apskrities VMI nurodyto mokesčio. VMI atliko A. B., T. B., N. R., A. P. priešpriešinius patikrinimus. 2012 m. balandžio 30 d. pateikė medžiagą FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos valdybai „Dėl UAB „Avikta“ veiklos“. Teisminiame nagrinėjime buvo apklausta specialistė, vykdžiusi patikrinimą. Iš jos parodymų turinio matyti, kad ji realiai net nesidomėjo A. B., T. B., N. R., A. P. išsilavinimu, atliktų remonto darbų kainomis, nesikonsultavo su specialistais dėl technikos gedimų tendencijų. Taigi, gynėjo teigimu, apie sandorių fiktyvumą ši specialistė nusprendė vadovaudamasi savo pačios suvokimu ir patirtimi, o ne realiais faktais. Vėliau, t. y. 2012 m. birželio 29 d., buvo pateikta Specialisto išvada „Dėl UAB „Avikta“ ūkinės finansinės veikos“, kurią atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimų skyriaus specialistė V. B.. Gynėjo vertinimu, ši specialistės išvada yra dviprasmiška, pagrįsta prielaidomis, joje daromos išvados nesutampa. Gynėjui nesuprantama, kokiu būdu toje pačioje specialisto išvadoje galima teigti, kad už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 27 d. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai, o kitame teiginyje nurodyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. esantys buhalteriniai duomenys neleidžia nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Tokie specialisto išvados teiginiai yra nenuoseklūs, klaidinantys ir ribojantys galimybę apsiginti nuo pateiktų kaltinimų. Šie prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepašalinti. Skundžiamame nuosprendyje, kaip ir kaltinime, inkriminuojant apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, apsiribota laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. teigiant, kad būtent už šį laikotarpį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Avikta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kai kurios sutartys, kurios buvo sudarytos dar 2011 metų liepos viduryje taip pat laikytos fiktyviomis. Taigi, iš specialistės pateiktų išvadų neaišku galima ar negalima nustatyti UAB „Avikta“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Posėdžio metu specialistė nurodė, kad tokias išvadas ji padarė įvertinusi UAB „Avikta“ darbuotojų liudytojų apklausos protokolus. Gynėjo teigimu, iš specialisto išvados turinio matyti, kad specialistė nevertino bylos įrodymų visumos, t. y. kad važtaraščiai bei sąskaitos faktūros, pagal kurias specialistė nusprendė, jog technika tomis datomis negalėjo būti remontuojama, galėjo būti surašyti vėliau arba anksčiau, kad traktorininkas A. V., kurio parodymais ji vadovavosi, įmonėje dirbo tik po keturias valandas per dieną, todėl jam negalėjo būti žinoma technikos būklė po jo darbo valandų.
    10. Gynėjas nurodo, jog nepaisant to, kad sutartyse dėl technikos remonto darbai apibūdinami lakoniškai, tai nereiškia, kad jų nebuvo. Juo labiau, kad P. P., kaip ir liudytojai J. S., apie būtinybę detalizuoti remonto darbus dokumentuose tapo žinoma tik po Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo. Tačiau po minėtų patikrinimų P. P. buvo įsitikinęs, kad negalima keisti ar kažkaip modifikuoti tikrų dokumentų, todėl ir nesiėmė nieko perrašinėti ar pildyti atliktų remonto darbų pagrindu užpildytų dokumentų. Apelianto vertinimu, už tokio pobūdžio pažeidimą, t. y. už tai, kad nebuvo sutartų ir atliktų remonto darbų detalizacijos, P. P. nepagrįstai taikoma ultima ratio priemonė. Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. pateiktų specialistės išvadų prieštaravimų nepašalino, todėl jomis negalima remtis kaltinant asmenį apgaulingu apskaitos tvarkymu. Visos kitos byloje nustatytos aplinkybės taip pat rodo, kad P. P. nesuvokė, kad buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „Avikta“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, šių padarinių nenorėjo.
    11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo BK 41, 54 ir 61 straipsnio nuostatas ir skyrė P. P. neteisingą bausmę. Apygardos teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu, nes norint asmenį įvardyti recidyvistu, būtina nustatyti kelių teisinių faktų visumą, kurios nagrinėjamu atveju nėra. Jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu P. P. ankstesni teistumai buvo išnykę, o Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo P. P. buvo paskirta bauda, taip pat negali būti prielaida pripažinti jį recidyvistu. Be kita ko, teismas skyrė nepakankamai dėmesio P. P. asmenybei įvertinti. Nuteistasis dirba, dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra aktyvus ir socialus žmogus, todėl per ilga laisvės atėmimo bausmė jam neišvengiamai sukels tik neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, gynėjo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
    12. Be to, apelianto teigimu, apygardos teismas, nuosprendžiu P. P. bei kitiems asmenims skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą teismo salėje nepagrindė savo manymo, kad P. P., kaip ir kiti nuteistieji, išskyrus T. B., gali slėptis nuo teismo priimto nuosprendžio įvykdymo. P. P. viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nesislėpė, netrukdė procesui. Nemotyvuotas apygardos teismo sprendimas skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę ne tik neproporcingai suvaržė P. P. laisvę, tačiau tuo pačiu daro neigiamą poveikį jo suvokimui apie teisingumą.
  4. Apeliaciniame skunde nuteistojo N. R. gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo N. R. būtų išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba teismui nusprendus palikti apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti N. R. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, iki skundas bus išnagrinėtas apeliacine tvarka, spręsti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo N. R..
    1. Nesutikdamas su N. R. nuteisimu pagal BK183 straipsnio 2 dalį gynėjas teigia, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti būtini turto pasisavinimo veikos požymiai. Pirma, nėra jokių duomenų, kad N. R. būtų kokiais nors pagrindais susijęs su UAB „Avikta“.
    2. Antra, kaltės formos nustatymas yra neatsiejama veikos inkriminavimo dalis. Būtent šis subjektyvus kriterijus leidžia spręsti apie asmens pavojingumą, asmens veiksmų kryptingumą ir siekius. Šiuo atveju, tiek kaltinime, tiek ir teismo priimtame skundžiamame nuosprendyje tiesiog preziumuojama, kad N. R. tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „Avikta“ pinigines lėšas. Tačiau N. R., kaip ir kiti nuteistieji šioje byloje, viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad visi UAB „Avikta“ priklausančios technikos remonto darbai, kurie kaltinimo buvo laikomi fiktyviais, realiai buvo atlikti. Tokia nuteistųjų, tame tarpe ir N. R., pozicija nėra paneigta bylos duomenimis. Tai, kad specialistų išvadomis buvo nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai, anot gynėjo, neleidžia spręsti jog N. R., kaip ir kiti nuteistieji, pasisavino UAB „Avikta“ priklausančius pinigus.
    3. Trečia, UAB „Avikta“ nepatyrė jokios didelės žalos, taigi nebuvo jokio pagrindo N. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Be to, kaltinimas UAB „Avikta“ padarytos žalos dydžio neįrodinėjo, o tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju turto pasisavinimo veika buvo inkriminuota formaliai. Kadangi darbai, už kuriuos buvo sumokėta N. R., buvo atlikti įmonės UAB „Avikta“ naudai, jokia žala neatsirado. N. R. 85 000,00 Lt suma buvo sumokėta dėl objektyvių priežasčių, t. y. kaina, kuri buvo sutarta numatytiems remonto darbams, yra adekvati ir reali atsižvelgiant į visas tuo metu susiklosčiusias aplinkybes: laiką, per kurį turėjo būti atlikti darbai, darbą naktimis, detalių kainas.
    4. Ketvirta, N. R. nuteistas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, kuriai, be aukščiau minėtų požymių, būtina nustatyti ir didelės vertės turto pasisavinimą. Šioje baudžiamojoje byloje teigiama, kad N. R. ir P. P. pasisavino ir tarpusavyje pasidalino 85 000,00 Lt, tačiau nei tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo siekiama atskleisti kokiomis dalimis buvo pasidalinta minėtoji suma, nors būtent ši aplinkybė lemia N. R. ir P. P. veiksmų kvalifikaciją pagal BK 183 straipsnio 1 ar 2 dalį. Apeliantui nesuprantama, dėl kokių priežasčių Klaipėdos apygardos teismas, visiškai neanalizavęs, kaip ir kokiomis dalimis neva buvo pasidalinta 85 000,00 Lt suma, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatė, kad P. P. ir N. R. minėtą sumą pasidalijo lygiomis dalimis po 42 500,00 Lt. Apelianto vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad apygardos teismas nuosprendyje neatskleidė N. R. veiksmų turinio bei nesugebėjo pagrįsti savo padarytų išvadų. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nuteistajam N. R. bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė, inkriminuota visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, siekiant pagrįsti BK 183 straipsnyje numatytos veikos įvykdymą, nes kitu atveju, kaltinimas nepasitvirtintų. Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių argumentų, pagrindžiančių N. R. suvokimą nusikalstamais tikslais veikus išvien su P. P., jų išankstinį susitarimą veikti nusikalstamai.
    5. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei nesilaikė nuosprendžio aprašomajai daliai nustatytų reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. N. R. teleskopinio krautuvo „Monitou“ neremontavo, detalių jo remontui nepirko, bendrai su P. P. pasisavino 85 000,00 Lt, tariamai panaudotus šio krautuvo remontui. Tokias išvadas apygardos teismas grindė tuo, jog nepavyko nustatyti asmens, iš kurio N. R. pirko remontuojamo krautuvo „Monitou“ detales, taip pat specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad minėto krautuvo remonto laikotarpiu jis dirbo bei liudytojos J. K. parodymais, kad N. R. negalėjo remontuoti krautuvo, nes tokia technika negalėjo įvažiuoti į kiemą. Gynėjo teigimu, detalės buvo pirktos prieš penkerius metus, todėl gali būti, kad turgavietės prekeiviai kelis kartus pasikeitė, be to, nebuvo suinteresuoti atskleisti informacijos apie savo veiklą. Taip pat nepagrįsta teismo išvada dėl detalių kainų, kurios pagal atliktų remonto darbų sutartis yra žymiai didesnės nei įmonėse oficialiai prekiaujančiose teleskopiniai krautuvais „Monitou“ ir jų detalėmis. Nuteistieji, taip pat ir N. R., baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teigė, kad didesnę detalių bei remonto kainą lėmė išskirtinės aplinkybės, t. y. poreikis kuo greičiau gauti ir pataisyti techniką, siekiant, kad įmonė UAB „Avikta“ nepatirtų milžiniškų nuostolių. Kita vertus, N. R. nebuvo aktualu iš kur gauti detales, nes pagal sutartį Nr. 25 jis turėjo suremontuoti krautuvą „Monitou“ ir pasirūpinti detalėmis, siekiant neperžengti sutartos kainos ribų, o tai yra įprasti civiliniai teisiniai santykiai. N. R. taip pat neneigė, kad specialisto išvadoje nurodytomis dienomis jo remontuota technika galėjo dirbti, nes jis ją stengėsi remontuoti ne darbo valandomis. Be to, liudytojai V. B., A. U., D. K., K. G., V. S. teisme nurodė, kad sąskaitos faktūros, važtaraščiai, t. y. dokumentai, kurie specialisto išvadose ir rodo, kad remonto dienomis technika dirbo, galėjo būti surašyti ne būtent tą dieną, kurią išties dirbo minima technika. Tuo tarpu kiti liudytojai patvirtino, kad N. R. remontuota technika išties gedo ir jai dažnai buvo reikalingas remontas, tokių remontų bei detalių kainos buvo didelės. Šios aplinkybės, gynėjo vertinimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio reikalavimais, nes įrodymais pripažintus duomenis vertino atsainiai, tendencingai, išskirtinę reikšmę suteikdamas kaltinimo duomenims neva patvirtinantiems N. R. nusikalstamos veikos įvykdymą. Tačiau teismas nesugebėjo paneigti N. R. gynybinės pozicijos, nepašalino prieštaravimų, kurie patvirtina būtent jo ir kitų nuteistųjų teiginius. Taigi, žemesnės instancijos teismas ne tik nesivadovavo BPK 20 straipsnio nuostatomis, tačiau pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
    6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai interpretavo BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatas ir N. R. paskyrė neproporcingą bei neteisingą bausmę. Klaipėdos apygardos teismas neįvertino, kad bausmės skyrimas N. R. vadovaujantis BK 54 straipsniu prieštaraus bausmės paskirčiai ir tikslams, bus neproporcingas padarytam pažeidimui ir neteisingas atsižvelgiant į N. R. asmenybę, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas bylos (tyrimo) aplinkybes. Be to, apygardos teismas nepagrįstai nepasinaudojo teise vadovaujanti BK 54 straipsnio 3 dalimi N. R. taikyti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę. Pats teismas pripažino, kad N. R. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, todėl paskirta penkerių metų ir trijų mėnesių bausmė yra per griežta. Teismo nurodytos aplinkybės N. R. apibūdina kaip teigiamą ir nepavojingą asmenį, taip pat leidžia teigti, kad jis yra doras, sąmoningas, dirbantis pilietis. Gynėjo vertinimu, neadekvataus nusikalstamai veikai dydžio bausmė galimai buvo paskirta sąmoningai, kad nebūtų galimybių taikyti BK 75 straipsnio ir atidėti N. R. paskirtos bausmės vykdymo. Gynėjo teigimu, N. R. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai padaryta neatitaisoma žala jo artimiems šeimyniniams, socialiniams ryšiams. Juo labiau, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta skiriant N. R. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino bausmės skyrimo taisykles, neįvertino, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštaraus teisingumo, proporcingumo principui.
    7. Be to, apelianto teigimu, apygardos teismas, nuosprendžiu N. R. ir kitiems nuteistiesiems kardomąją priemonę – suėmimą, nepagrindė savo manymo, kad N. R. gali slėptis nuo teismo priimto nuosprendžio įvykdymo. Jis tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro reikalavimus, atvykdavo į teismo posėdžius, laikėsi proceso nustatytos tvarkos. N. R. Lietuvoje turi stiprius socialinius ryšius, gyvenamąją vietą, darbą, todėl jam nėra jokio pagrindo slapstytis. Juo labiau, kad jis suinteresuotas ne slėptis, o įrodyti savo nekaltumą. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuosprendžiu kardomoji priemonė - suėmimas, N. R. skirta neteisėtai.
  5. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
  6. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio, nuteistojo A. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio, nuteistojo ir nuteistojo N. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos, P. P. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
    1. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pirmosios instancijos teismo išvada, kad technikos remonto darbai pagal 2011 m. liepos 15 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartį Nr. 23, 2011 m. rugpjūčio 4 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartį Nr. 26; 2011 m. liepos 15 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartį Nr. 24; 2011 m. rugpjūčio 4 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sutartį Nr. 27; 2011 m. liepos 18 d. keltuvo „Monitou“ remonto už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sutartį Nr. 25; 2011 m. lapkričio 15 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartį Nr. 39; 2011 m. lapkričio 15 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartį Nr. 40; 2011 m. lapkričio 21 d. traktoriaus „Valtra T-190“ remonto už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sutartį Nr. 41; 2011 m. lapkričio 21 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ krano remonto už 15 929,10 Eur (55 000,00 Lt) sutartį Nr 42 realiai atlikti nebuvo, todėl už juos UAB „Avikta“ lėšomis atsiskaityta nepagrįstai. Apeliantų teigimu, netinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas bei faktinių aplinkybių nustatymas sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies, BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą, nors realiai jokia nusikalstama veika nepadaryta. Nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis teigiant, kad jos yra neproporcingai griežtos.
    2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio surašymo reikalavimų nepažeidė bei įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai P. P. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, A. B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, T. B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, A. P. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir N. R. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas P. P., A. B., N. R. ir A. P. parinko neproporcingai griežtas bausmes, dėl to ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida yra taisytina.

45Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių

    1. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, t. y. nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad P. P., A. B., T. B., A. P. ir N. R. neatliko kaltinime nurodytų ir UAB „Avikta“ direktoriaus pareigas ėjusio P. P. užsakytų technikos remonto darbų. Nuteistųjų N. R., P. P. gynėjų apeliaciniuose skunduose pateikiamas jų ginamiesiems palankus įrodymų vertinimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo vadovautis gynėjų pateikiama byloje esančių įrodymų interpretacija.
    2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai.
    3. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. liepos 15 d. UAB „Avikta“ sudarė dvi medienos smulkintuvo „KeslaForesteri“ remonto sutartis: Nr. 23 su A. B. ir Nr. 24 su T. B.. Šiose sutartyse nustatyta remonto darbų kaina – 62 500,00 Lt pagal kiekvieną sutartį. Abi sutartis pasirašė minėtos įmonės direktorius P. P.. 2011 m. liepos 28 d. buvo surašyti du darbų priėmimo perdavimo aktai. Vieną pasirašė P. P. ir A. B., kitą P. P. ir T. B.. Abiejuose aktuose buvo nurodyta, kad remonto darbai atlikti gerai ir galima juos apmokėti. Pagal du 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderius Nr. 2011/30 ir Nr. 2011/31 A. B. ir T. B. iš UAB „Avikta“ kasos grynaisiais pinigais išmokėta po 62 500,00 Lt, iš viso 125 000,00 Lt. Pirmiau aptartų dokumentų turinys leidžia daryti išvadą, kad smulkintuvas „KeslaForesteri“ buvo remontuojamas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. liepos 28 d. ir šiuos remonto darbus atliko T. B. ir A. B..
    4. 2011 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Avikta“, atstovaujama direktoriaus P. P., sudarė dvi traktoriaus „Valtra T-190“ remonto sutartis – Nr. 26 su A. B. ir Nr. 27 su T. B.. Šiose sutartyse nustatyta, kad už atliktus remonto darbus pagal kiekvieną sutartį kiekvienam minėtam asmeniui bus sumokėta po 37 000,00 Lt. 2011 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašyti du darbų priėmimo perdavimo aktai. Vieną pasirašė P. P. ir A. B., kitą – P. P. ir T. B., nurodant, kad remonto darbai atlikti gerai ir galima juos apmokėti. Pagal du 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderius Nr. 2011/34 ir Nr. 2011/35 A. B. ir T. B. iš UAB „Avikta“ kasos grynaisiais pinigais išmokėta po 37 000,00 Lt, iš viso 74 000,00 Lt. Pirmiau aptartų dokumentų turinys leidžia daryti išvadą, kad traktorius „Valtra T-190“ buvo remontuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d.
    5. Iš liudytojų A. V., dirbusio UAB „Avikta“ nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2012 metų kovo mėnesio ir liudytojo V. P., dirbusio minėtoje įmonėje nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. vasario 29 d., taip pat kitų UAB „Avikta“ darbuotojų – liudytojų J. S., A. L., J. I., UAB „Avikta“ medienos smulkinimo darbų užsakovų UAB „Gilinis“ , UAB „Splitvvood“, UAB „Julisa“, UAB „Milašaičių lentpjūvė“, UAB „Timber Line“, UAB „Kertmedis“, S. D. individualios įmonės, UAB „Rietavo mediena“, UAB „Žaliamatis“ atstovų liudytojų V. B., A. U., R. S., V. S., D. K., J. G., S. D., V. G., I. Š., K. G. parodymų matyti, kad traktorius „Valtra T-190“ ir smulkintuvas „KeslaForesteri“ dirbo kaip vienas mechanizmas. Be to, iš šių liudytojų parodymų matyti, kad UAB „Avikta“ darbuotojai pas užsakovus atvykdavo su savo transportu ir medienos smulkinimo mechanizmais. Susmulkindavo medienos atraižas ir UAB „Avikta“ transportu išveždavo produkciją. Kiekvieną kartą, tą pačią dieną buvo išrašomas krovinio gabenimo važtaraštis, o sąskaita – faktūra buvo išrašoma tą pačią dieną arba praėjus kelioms dienoms po paslaugų suteikimo. Aplinkybę, kad minėtos transporto priemonės veikė kaip vienas mechanizmas, patvirtina ir tas faktas, kad UAB „Avikta“ jas abi įsigijo pagal vieną lizingo sutartį iš UAB „Robmona“. Taigi, aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiek traktorius „Valtra T-190“ , tiek smulkintuvas „KeslaForesteri“, jų remonto laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. liepos 28 d. ir nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., turėjo nedirbti.
    6. Vis dėlto iš 2012 m. birželio 29 d. UAB „Avikta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados Nr. 5-3/61 (toliau – ir specialisto išvada Nr. 5-3/61) ir iš kitų baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu, kaip pagal sudarytas sutartis turėjo būti atliekamas technikos remontas, šie mechanizmai dirbo. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad UAB „Avikta“ dokumentais pagrindė medienos atraižų, skiedrų, pjuvenų įsigijimą iš UAB „Rietavo mediena“, UAB „Žaliamatis“, UAB „Splitwood“, UAB „Medveža“ 2011 m. liepos 15 d., 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. rugpjūčio 4 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d., 2011 m. rugpjūčio 18 d. bei 2011 m. liepos 29 d. trimis sąskaitomis –faktūromis pagrindė medienos smulkinimo paslaugų suteikimą UAB „Robmona“, UAB „Gilinis“ ir UAB „Julisa“. Nuteistojo P. P. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad kitų įmonių sąskaitos – faktūros buvo išrašomos už kelias paslaugų suteikimo dienas ir ne tą pačią dieną, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino. Šis teismas buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją palygino su liudytojo A. V., UAB „Avikta“ traktorininko, kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbusio su minėta technika, parodymais ir jo pildyto sąsiuvinio, kuriame jis fiksavo savo išdirbtą laiką, duomenimis. Minėtas liudytojas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad direktoriaus P. P. nurodymu ranka pildydavo sąsiuvinį, kuriame užfiksuodavo datą, kur dirbo, kiek atraižų ar šakų primalė bei užrašydavo kiek įsipylė kuro. Smulkius technikos remonto darbus atlikdavo P. P. ir A. P.. Liudytojas A. V. taip pat parodė, kad 2011 metų vasarą lūžo traktoriaus strėlė ir ji remontui buvo išvežta į įmonę, kuri tvarko strėlės hidrauliką. Kitas didesnis gedimas buvo, kai sugedo traktoriaus hidraulinis siurblys ir jį taisė „Agrotekma“ darbuotojai, atvykę į vietą, t. y. netoli Tryškių esančią lentpjūvę. Palyginus liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus matyti, jog aplinkybę, kad esant didesniems technikos gedimams, jis techniką nuveždavo ir palikdavo pas meistrus T. ir A. B., pastarasis nurodė apklausiamas tik teisme. Tikėti būtent šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes juos paneigia pirmiau minėtame sąsiuvinyje esantys įrašai. Iš jų matyti, kad tomis dienomis, kai tariamai traktorius „Valtra T-190“ ir smulkintuvas „KeslaForesteri“ buvo remontuojami, A. V. su šia technika dirbo. Minėta technika dirbo 2011 m. liepos 15 d., 2011 m. liepos 18 d., 2011 m. liepos 19 d., 2011 m. liepos 20 d., 2011 m. liepos 21 d., 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. rugpjūčio 4 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 8 d., 2011 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d., 2011 m. rugpjūčio 16 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. rugpjūčio 18 d. Šiomis dienomis į šiuos mechanizmus buvo pilamas kuras nuo 75 iki 150 litrų. Sąsiuvinyje padarytas įrašai, kad tik 2011 m. liepos 26 d. visą dieną vyko remontas; 2011 m. liepos 29 d. dienos pradžioje vyko remontas, o po to buvo dirbama, taip pat po dalį dienos buvo remontuojama ir dirbama 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. Dalis liudytojo A. V. sąsiuvinyje užfiksuotų darbų atlikimo datų sutampa su įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotais ūkiniais įvykiais. Be to, iš UAB „Avikta“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad pagal 2011 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą iš UAB „Agrotekma“ bendrovė „Avikta“ pirko tepalus, guolius, riebokšlį ir UAB „Agrotekma“ remontavo traktoriaus „Valtra T-190“ pavarų dėžę, pagal 2011 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą iš UAB „Hidralteka“ bendrovė „Avikta“ pirko skirstytuvą ir remontavo cilindrą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas G. S., UAB „Agrotekma“ direktorius, parodė, kad UAB „Avikta“ jų įmonėje remontavo traktorių „Valtra T-190“, keliais atvejais jų įmonė bendrovei „Avikta“ pardavė smulkaus remonto detales ir tepalus. Liudytojas S. G., UAB „Hidralteka“ direktorius parodė, kad „Aviktai“ pardavė paskirstymo dėžutę ir suremontavo cilindrą. Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. B. ir T. B. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. liepos 28 d. UAB „Avikta“ traktoriaus „Valtra T-190“ ir laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. smulkintuvo „KeslaForesteri“ neremontavo, detalių remontui nepirko, ir bendrai su P. P., tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu pasisavino 199 000,00 Lt. Minėtais laikotarpiais nedidelius šių mechanizmų remontus atliko UAB „Agrotekma“, UAB „Hidralteka“ ir pačios UAB „Avikta“ darbuotojai. Visiškai nelogiška, kad sudarius sutartis dėl technikos remonto su konkrečiais asmenimis ir dar už tokią didelę kainą, įmonė tuo pačiu laikotarpiu papildomai samdytųsi rangovus smulkiems tos pačios technikos remonto darbams. Aplinkybę, kad realiai jokių technikos remonto darbų A. B. ir T. B. neatliko, patvirtina ir šių nuteistųjų, bei P. P. parodymų analizė. Iš jos matyti, kad T. B. VMI patikrinimo metu ir apklausiamas teisme davė skirtingus parodymus. Net neatsiminė, kelias sutartis pasirašė, negalėjo nurodyti tikslaus UAB „Avikta“ adreso, nors teigė, kad dokumentus pasirašė šioje įmonėje. P. P. versiją, kad A. B. ir T. B. techniką remontavo po darbo valandų iškėlė tik teisme, o atliekant VMI patikrinimą iš viso atsisakė duoti paaiškinimus. Atsakydamas į Klaipėdos apskrities VMI klausimus dėl UAB „Avikta“ atliktų remonto darbų įvertinimo 2012 m. vasario 27 d. A. B. nurodė, kad remontavo variklį, greičių dėžę, smulkintuvo būgną, siurblį, įvores. Vėliau apklaustas kaip įtariamasis 2012 m. gegužės 22 d. parodė, kad keitė ir remontavo visai kitas detales: dirželių komplektą, starterį, generatorių, variklio tarpines ir kitas smulkias detales, ir tai sudarė 70 procentų remonto kainos. Apklaustas apygardos teisme A. B. nurodė dar kitokius remonto darbus. Jis teigė, jog į knygutę rašydavo, kokias detales ir už kiek gaudavo iš brolio, gyvenančio Vokietijoje, tačiau šios knygelės teismui nepateikė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. B. ir T. B. jokių remonto darbų pagal sudarytas sutartis neatliko, yra teisinga.
    7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. lapkričio 15 d. UAB „Avikta“ vardu vėl buvo sudarytos dvi remonto darbų sutartys su rangovu – P. P.: Nr. 39 dėl traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 40 000,00 Lt ir Nr. 40 dėl smulkintuvo „KeslaForesteri“ krano remonto darbų už 55 000,00 Lt. Abi sutartis su P. P. UAB „Avikta“ vardu pasirašė akcininkė V. G.. 2011 m. lapkričio 30 d. buvo surašyti du darbų priėmimo perdavimo aktai. Abu aktus pasirašė P. P. kaip rangovas ir V. G., kaip užsakovo UAB „Avikta“ atstovė. Minėtuose aktuose buvo nurodyta, kad darbai atlikti gerai ir juos galima apmokėti. Pagal 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį P. P. buvo apmokėta 95 000,00 Lt. Šie dokumentai suponuoja išvadą, kad traktorius „Valtra T-190“ ir smulkintuvas „KeslaForesteri“ vėl buvo remontuojami ir nedirbo nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Tačiau praėjus vos savaitei nuo P. P. turimų atlikti šių mechanizmų remonto darbų pradžios ir jiems nepasibaigus, 2011 m. lapkričio 21 d. buvo pasirašytos dar dvi analogiškos tų pačių UAB „Avikta“ mechanizmų remonto darbų sutartys su rangovu A. P.. Sutartis Nr. 41 pasirašyta dėl traktoriaus „Valtra T-190“ remonto darbų už 40 000,00 Lt ir Nr. 42 dėl smulkintuvo „KeslaForesteri“ krano remonto darbų už 55 000,00 Lt. Abi sutartis, sudaromas su A. P., UAB „Avikta“ vardu pasirašė P. P.. 2011 m. gruodžio 9 d. buvo surašyti du darbų priėmimo perdavimo aktai, kuriuos pasirašė P. P. ir A. P.. Šiuose aktuose buvo nurodyta, kad darbai atlikti gerai ir galima juos apmokėti. Pagal 2011 m. gruodžio 9 d. kasos išlaidų orderį A. P. buvo apmokėta 95 000,00 Lt. Taigi, pagal pirmiau aptartus dokumentus galima spręsti, kad traktorius „Valtra T-190“ ir smulkintuvas „KeslaForesteri“ turėjo nedirbti nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., nes buvo remontuojami. Tačiau jau 2011 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktuose, pasirašytuose P. P. ir UAB „Avikta“ akcininkės, buvo nurodyta, kad traktoriaus „Valtra T-190“ ir smulkintuvo „KeslaForesteri“ remonto darbai visiškai atlikti, juos galima apmokėti. Dėl to lieka neaišku, kokius remonto darbus A. P. nuo 2011 m. lapkričio 30 d. atliko. Juo labiau, kad nė vienoje sutartyje dėl remonto darbų atlikimo, jie nebuvo detalizuojami. Liudytoja J. S., UAB „Avikta“ buhalterė, apklausiama teisme parodė, kad ji pagal direktoriaus P. P. nurodymus paruošė visas kaltinime nurodytas technikos remonto darbų sutartis ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus bei paaiškino P. P., kad šiuose dokumentuose reikia detalizuoti, kokie konkrečiai remonto darbai turės būti atlikti ir kokie yra atlikti, tačiau pastarasis nesutiko to padaryti. Netikėti šiais nuosekliais liudytojos parodymais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad P. P. sąmoningai vengė sudaromose sutartyse detalizuoti užsakomus technikos remonto darbus.
    8. Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai nustatyti UAB „Avikta“ užsakymu remontuotų mechanizmų defektus. Kita vertus, iš specialisto išvados dėl UAB „Avikta ūkinės finansinės veiklos ir bylos dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. traktorius „Valtra T-190“ ir smulkintuvas „KeslaForesteri“ dirbo. UAB „Avikta“ dokumentais pagrindė medienos atraižų, skiedrų, pjuvenų įsigijimą iš UAB „Kertmedis“, UAB „Medveža“, UAB „Rietavo mediena“, S. D. individualios įmonės, UAB „Milašaičių lentpjūvė“, UAB „Julisa“ 2011 m. lapkričio 15 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. lapkričio 23 d., 2011 m. lapkričio 24 d., 2011 m. lapkričio 28 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2011 m. gruodžio 5 d., 2011 m. gruodžio 6 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2011 m. gruodžio 8 d., 2011 m. gruodžio 9 d. dienomis bei 2011 m. lapkričio 30 d. sąskaita – faktūra pagrindė medienos smulkinimo paslaugų suteikimą UAB „Gilinis“. Iš jau aptarto liudytojo A. V. sąsiuvinio įrašų matyti, kad tomis dienomis, kai traktorius ir smulkintuvas turėjo būti remontuojami, ši technika dirbo: 2011 m. lapkričio 15 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. lapkričio 23 d., 2011 m. lapkričio 24 d., 2011 m. lapkričio 25 d., 2011 m. lapkričio 28 d., 2011 m. lapkričio 29 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2011 m. gruodžio 5 d., 2011 m. gruodžio 6 d., 2011 m. gruodžio 7 d., 2011 m. gruodžio 9 d. Tik 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 18 d. popietę užfiksuotas technikos remontas. Iš UAB „Avikta“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad pagal 2011 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą iš UAB „Agrotekma“ ši bendrovė pirko tepalus, hidraulinį filtrą ir filtro korpusą. Pagal 2011 m. lapkričio 21 d. UAB „Domingos prekyba“ PVM sąskaitą – faktūrą, t. y tuo metu, kai traktorių „Valtra T-190“ ir smulkintuvo „KeslaForesteri“ kraną pagal sudarytas sutartis remontavo P. P., UAB „Avikta“ įsigijo veleną smulkintuvui. Bylos duomenimis nustatyta, kad su traktoriumi „Valtra T-190“ ir smulkintuvu „KeslaForesteri“ dirbo tik liudytojas A. V.. Jam buvo nustatytos 4 darbo valandos per dieną. Tačiau specialisto išvadoje Nr. 5-3/61 nustatyta, kad pagal minėto traktoriaus kuro nurašymo korteles matyti, jog 2011 metų lapkričio mėnesį traktorius dirbo 134 motovalandas, t. y. priešingai nei teigia nuteistojo P. P. gynėjas, net po 6,09 val. kiekvieną darbo dieną. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atliekant tokio masto remonto darbus, kuriuos nurodo nuteistieji A. P. ir P. P., remontuojama technika jokie darbai negalėjo būti atliekami.
    9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „Avikta“ medienos smulkintuvą KeslaForesteri“ su traktoriumi „Valtra T-190“ įsigijo iš UAB „Robmona“ 2011 m. balandžio 14 d. pagal Kilnojamojo turto finansinio lizingo sutartį už 484 000,00 Lt, įskaitant PVM. Minėtos įmonės direktorius liudytojas V. K. parodė, kad visi mechanizmai buvo geros techninės būklės, viskas puikiai veikė ir papildomų remonto darbų, juo labiau kapitalinio remonto, jų pardavimo metu nereikėjo. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo P. P. gynėjas, vien tik ta aplinkybė, kad technika buvo intensyviai naudojama, savaime neduoda pagrindo išvadai, kad per pusmetį nuo įsigijimo jai net du kartus reikėjo daryti kapitalinį remontą ir dar už bendrą 389 000,00 Lt sumą, kuri nedaug skiriasi nuo šių mechanizmų įsigijimo vertės. Pagrįstas abejones tokių remonto darbų realumu kelia ir tai, kad tuo metu, kai buvo sudarytos sutartys dėl technikos remonto ir už pakankamai dideles sumas, UAB „Avikta“ papildomai samdėsi kitas įmones remonto darbų atlikimui, pirko naujas detales. Be to, A. B. ir T. B., jų ir P. P. teigimu 2011 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko kapitalinį technikos remontą, tačiau po vos 65 dienų šiai technikai sugedus, UAB „Avikta“ direktorius P. P. kreipėsi ne į tuos pačius meistrus, o analogiškas remonto darbų sutartis sudarė su UAB „Avikta“ darbuotojais – su savimi ir bendrovėje dirbančiu savo pusbroliu A. P.. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. B. ir T. B. buvo pažįstami su P. P.. Kita vertus, tiek A. ir T. B., tiek P. P. bei A. P. verslo liudijimų analogiškai technikos remonto veiklai anksčiau niekada nebuvo įsigiję, tai padarė pirmą kartą. T. B. nusikaltimo padarymo metu buvo moksleivis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad verslo liudijimus minėti asmenys įsigijo tik siekdami pateisinti realiai neįvykusias ūkines operacijas. Nepaisant to, kad visi nuteistieji apklausiami teisme minėjo atlikę technikos kapitalinį remontą ir dirbę po darbo valandų bei naktimis, teisme apklausti liudytojai nenurodė 2011 metų liepos – rugpjūčio ir lapkričio – gruodžio mėnesiais matę ar girdėję, kad minėta technika buvo remontuojama po darbo valandų. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. ir A. P. nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. UAB „Avikta“ traktoriaus „Valtra T-190“ ir smulkintuvo „KeslaForesteri“ neremontavo, detalių jų remontui nepirko. P. P., veikdamas vienas, pasisavino 95 000,00 Lt, o veikdamas bendrai su A. P. taip pat pasisavino 95 000,00 Lt UAB „Avikta“ priklausančių lėšų.
    10. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2011 m. liepos 18 d. UAB „Avikta“, atstovaujama direktoriaus P. P., ir N. R. pasirašė traktoriaus „Monitou“ remonto darbų sutartį Nr. 25 už bendrą 85 000,00 Lt sumą. 2011 m. rugpjūčio 17 d. tarp jų pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kad darbai atlikti gerai ir galima juos apmokėti. Pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderį N. R. iš UAB „Avikta“ kasos buvo išmokėta 85 000,00 Lt. Pirmiau aptartų dokumentų visuma suponuoja išvadą, kad traktorius „Monitou“ buvo remontuojamas nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 17 d. Ikiteisminio tyrimo metu N. R. parodymus dėl jam pareikštų įtarimų duoti atsisakė. Teisme jo gynėjas pateikė keltuvo „Monitou MT932“ schemą su joje nurodytomis N. R. keistų ir remontuotų detalių kainomis. Apklaustas teisme N. R. parodė, kad P. P. paprašytas 2011 metų vasarą remontavo traktorių „Monitou“. Schemą, kurią gynėjas pateikė teismui, sudarė 2011 metų birželio mėnesį, nurodė detalių kainas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis jokių schemų bylą tyrusiems pareigūnams nepateikė, net nenurodė, kad tokios schemos yra. Šios schemos nuteistasis nepateikė ir priešpriešinio VMI patikrinimo metu, apie jų egzistavimą VMI darbuotojams neužsiminė. Kratų metu UAB „Avikta“ dokumentacijoje tokia schema nesurasta, apie ją duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu P. P. taip pat neužsiminė. Be to, jis nurodė, kad su N. R. dėl traktoriaus remonto kalbėjosi tik po to, kai jis sugedo, t. y. liepos, o ne birželio mėnesį. Liudytoja J. S. taip pat nepatvirtino schemos egzistavimo nurodydama, kad nors ir reikalavo direktorių P. P. pateikti remonto darbus detalizuojančią informaciją, jis to nepadarė. Taigi, minėtas dokumentas neįrodo nuteistojo N. R. nekaltumo.
    11. Nuteistasis N. R., apklausiamas teisme, taip pat parodė, kad iš pradžių keltuvą „Monitou MT932“ remontavo po darbo valandų UAB „Avikta“ teritorijoje. Jis pakeitė starterį ir generatorių, o pamatęs, kad remontui atlikti jam reikės specialios duobės, krautuvą toliau remontavo jo tėvui priklausančiame sandėlyje Lentpjūvių gatvėje, Plungėje. Naujas detales traktoriui pirko Rietavo turguje pas žmogų, kuris buvo iš Kauno. Iš jo detales užsisakydavo ir telefonu, tačiau neišsaugojo jo numerio. Visų reikiamų detalių iš pradžių negavo, jas užsakė, o po to atsiėmė. Kartą detales tas žmogus įdėjo į autobusą Kaune ir jis jas atsiėmė iš to autobuso kelyje tarp Rietavo ir Skaudvilės. Iš pradžių už detales jis sumokėjo 20 000,00 Lt, o vėliau su pardavėju susitarė, kad už detales jam sumokės po to, kai gaus apmokėjimą už atliekamą remontą. Krautuvo detalės N. R. kainavo iš viso 64 400,00 Lt. Krautuvą iš UAB „Avikta“ teritorijos jis pasiimdavo vakarais, po darbo ir vėlai vakare grąžindavo atgal.
    12. Tačiau šie nuteistojo parodymai prieštarauja objektyviai bylos medžiagai. Visų pirma, apklausiamas VMI patikrinimo metu N. R. nurodė, kad keltuvą „Monitou MT932“ remontavo savo kieme. Tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojos J. K. parodymai, kad jokios remontuojamos technikos kaltinime nurodytu laikotarpiu N. R. kieme nematė, o tokio dydžio technika kaip traktorius ar keltuvas, ten net netilptų. Kita vertus, nelogiška ir neįtikėtina, kad turgaus prekeivis, turėdamas tik N. R. telefono numerį ir nesudaręs jokios sutarties kaip garantijos, kad už detales bus apmokėta, juo pasitikėjo ir avansu jam davė detalių net už 40 000,00 Lt. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad Rietavo turguje 2011 metais iš viso buvo prekiaujama naujomis krautuvo „Monitou“ detalėmis. Siekiant patikrinti N. R. teiginius, apie autobusu jam atsiųstas detales, iš UAB „Kautra“ buvo gautas atsakymas, kad 2011 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais N. R. iš Kauno siuntų terminalo siuntų nebuvo siųsta. Taigi, N. R. iškelta gynybinė versija dėl detalių pirkimo Rietavo turguje nepasitvirtino. Kita vertus, nuteistasis P. P. viso proceso metu teigė, kad technikos remonto darbų sutartis su fiziniais asmenimis sudarė siekdamas, jog technika būtų suremontuota pigiau, nei ją remontuojant šias paslaugas teikiančiose įmonėse. Tačiau palyginus N. R. nurodytas detalių kainas nustatyta, kad net oficialaus „Monitou“ atstovo Lietuvoje parduotuvėje jas buvo galima nupirkti gerokai pigiau. Teisme kaip liudytojas apklaustas UAB „Intrac Lietuva“ Klaipėdos padalinio serviso vadovas N. N. parodė, kad jų įmonė yra oficialus „Monitou“ atstovas Lietuvoje. Liudytojas parodė, kad visų N. R. nurodytų detalių pakeitimas jų įmonės specialistams būtų užtrukęs apie 27 valandas. 2011 metais remonto darbų valandinis įkainis jų įmonėje buvo 110,00 Lt už valandą. Taip pat liudytojas parodė, kad jų įmonė būtų sutikusi atlikti kaltinime nurodyto krautuvo kapitalinį remontą naktimis, kad rytais jis galėtų būti Plungėje ir dirbti, bet tokiu atveju būtų taikomas dvigubas tarifas, t. y. po 220,00 Lt už valandą. Vadinasi, UAB „Intrac Lietuva“ tokio teleskopinio krautuvo remontą, neskaitant detalių kainos, būtų atlikusi apytikriai už 6 000,00 Lt. Tačiau pagal N. R. pateiktą paskaičiavimą, jam už remontą buvo sumokėta 20 600,00 Lt (85 000 – 64 400 (detalių kaina)), t. y. daugiau nei trigubai didesnė kaina. Iš specialisto išvados Nr. 5-3/61 taip pat matyti, kad pagal teleskopinio krautuvo „Monitou“ 2011 metų liepos – rugpjūčio mėnesių kelionės lapus, krautuvas dirbo kiekvieną darbo dieną ir iš viso 179 moto valandas. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad realiai N. R. jokių krautuvo „Monitou“ remonto darbų neatliko. Šią išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad minėtas krautuvas UAB „Avikta“ nuosavybės teise nepriklausė ir net nebuvo įtrauktas į šios įmonės buhalterinės apskaitos registrus.
    13. Pažymėtina, kad nuteistųjų P. P., A. B., T. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi. Nuteistieji N. R. ir A. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė. Pirmosios instancijos teisme nuteistieji parodymus sutiko duoti tik po liudytojų apklausų. Šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad nuteistieji proceso metu nebuvo nuoširdūs, vengė duoti parodymus bei turėjo galimybę juos suderinti ne tik tarpusavyje, bet ir pagal jau apklaustų liudytojų parodymus. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. vasario 9 – 20 d. atlikus UAB „Avikta“ operatyvinį patikrinimą bei priešpriešinius A. B., T. B., N. R. ir A. P. veiklos patikrinimus, pastarieji nepateikė jokių papildomų dokumentų, negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai technikos remonto darbai atlikti, kokie gedimai buvo nustatyti ir kokios detalės buvo keičiamos.
    14. Nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama specialisto išvados Nr. 5-3/61 kritikai teigiant, kad ji gauta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir pagrįsta vien tik subjektyviu specialistės įsitikinimu, kad remonto darbai nebuvo atlikti. Tačiau vien tik specialisto, atlikusio turto savininko (šiuo atveju – UAB „Avikta“) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išvada nelėmė teismo išvadų apie nusikalstamų veikų buvimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė motyvuotas išvadas, kurių paneigti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis įrodymais pripažintais bylos duomenimis (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), specialisčių paaiškinimais, minėta specialisto išvada Nr. 5-3/61 ir liudytojų ir pačių nuteistųjų parodymais, įvertinus įrodymų visumą, pateiktos išsamios išvados dėl UAB „Avikta“ padarytos realios žalos, jos dydžio bei nustatytas šios įmonės grynųjų pinigų pasisavinimo fakto tikrumas.
    15. Nuteistųjų T. B. ir A. B., P. P., N. R. ir A. P. gynėjų teigimu, vykusio proceso metu nesiaiškinta, kaip vyksta gamybinės technikos remonto darbai, gedimų diagnostikos procesas, apžiūra, detalių paieška ir įsigijimas, remonto darbų perdavimas bei atsiskaitymas už juos. Šioje byloje dalyvavusios specialistės vadovaudamasi tik ta aplinkybe, jog technika buvo praėjusi techninę patikrą, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad ji turėjo veikti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas joks kompleksinis autotechninis tyrimas, kuris būtų besąlygiškai nustatęs, kokie gedimai tokiai technikai pasitaiko dažniausiai, kas minėtose transporto priemonėse iš tiesų buvo remontuota, kokios detalės keistos ir t. t. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo skirtingai vertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus įrodymus. Jų visuma pagrindžia išvadą, jog nuteistieji kaltinime nurodytų technikos remonto darbų neatliko. Apeliantai atkreipia dėmesį į įrodymų rinkimo trūkumus šiame procese. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose nustatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-659/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. R., P. P., A. P., A. B., T. B. jokių technikos remonto darbų neatliko, o tik pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kurių pagrindu buvo pasisavinti UAB „Avikta“ grynieji pinigai.
    16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo teiginius, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų, laiko deklaratyviais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, Nr. 2K-480/2012, Nr. 2K-254/2013). Šioje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje įtvirtinti privalomi nurodyti duomenys, taigi, jokio pagrindo išvadai, kad nuteistiesiems pareikšti kaltinimai nekonkretūs, netikslūs, neaiškūs ir prieštaringi, nėra. Dėl to nėra pagrindo spręsti apie BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 7 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a“ punkto reikalavimų pažeidimą ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nukrypo nuo EŽTT formuojamos praktikos bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio reikalavimus.

46Dėl T. B., A. B., A. P., P. P., N. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir bendrininkavimo instituto taikymo

    1. Apeliantų teigimu, T. B., A. B., N. R., A. P. neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos subjektų požymių, be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog UAB „Avikta“ buvo padaryta reali žala. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė bendrininkavimo institutą, nes nebuvo nustatytas išankstinis nuteistųjų susitarimas veikti kartu, tyčia pasisavinti UAB „Avikta“ pinigines lėšas ir padaryti šiai įmonei žalą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokiomis dalimis nuteistieji pasidalijo pasisavintas pinigų sumas, nors nuo to priklauso, pagal kurią BK 183 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami jų veiksmai. Be to, jeigu P. P. davė kitiems nuteistiesiems dalį kaltinime nurodytų piniginių lėšų, jų veiksmuose yra ne turto pasisavinimo, o sukčiavimo arba turto iššvaistymo požymiai.
    2. Priešingai nei teigia apeliantai, baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatos ir BK 24 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrininkavimą, nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos tinkamai. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Pagal teismų formuojamą praktiką, tais atvejais, kai svetimas turtas pasisavinamas bendrininkaujant keliems asmenims, taikomos BK 24 straipsnio nuostatos, tačiau bendravykdytojo veika papildomai pagal BK 24 straipsnio nuostatas nekvalifikuojama. Tai reiškia, kad, nustačius bendrininkavimą, nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendromis pastangomis padarytą turto pasisavinimą. Nagrinėjamoje byloje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį A. B., N. R., A. P. nuteisti už tai, kad jiems inkriminuotas veikas jie padarė veikdami kartu su P. P., kuris turto pasisavinimo metu buvo UAB „Avikta“ direktoriumi ir šių pareigų pagrindu buvo atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį minėtos bendrovės turtą. Nustatyta, kad skirtingais laikotarpiais savinantis UAB „Avikta“ priklausančias sumas jie veikė kaip bendrininkai: P. P. davė atitinkamus nurodymus A. B., N. R., A. P., o pastarieji juos vykdė, be to, P. P., pasinaudodamas užimamomis pareigomis, t. y. tuo, kad UAB „Avikta“ turtas formaliai buvo jam patikėtas ir buvo jo žinioje, ir pats atliko veiksmus, dėl kurių bendrovė neteko jai priklausančio turto – grynųjų pinigų. Taigi, nagrinėjamu atveju neteisėtas svetimo turto pasisavinimas kiekvienu atveju buvo padarytas dviejų asmenų bendromis pastangomis (BK 24 straipsnis), todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bent vienas iš bendrininkų (šiuo atveju – P. P.) svetimam turtui, kaip direktorius, turėjo atitinkamus įgalinimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. P. buvo UAB „Avikta“ direktorius ir kasininkas. Užimamų pareigų pagrindu savo žinioje jis turėjo UAB „Avikta“ turtą ir pinigines lėšas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, kad P. P. veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. B. ir T. B. pasisavino 199 000,00 Lt (57 634,38 Eur), bendrininkų grupe su kaltinamuoju N. R. pasisavino 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur), bendrininkų grupe su kaltinamuoju A. P. pasisavino 95 000,00 Lt (27 513,90 Eur) ir vienas pats P. P. pasisavino 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) UAB „Avikta“ priklausančias pinigines lėšas. Taigi, P. P. BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, šiuo atveju kiekvienam bendrininkų grupės nariui pagrįstai inkriminuota visa bendrais veiksmais kiekvieno iš jų pasisavintų pinigų suma. Nusikalstamos veikos kvalifikacijai įtakos neturi tai, kiek konkrečiai pinigų iš pasisavintos sumos atiteko kiekvienam bendrininkui, juo labiau, kad šios aplinkybės tyrimo metu nustatyti nepavyko, nes nuteistieji viso proceso metu laikėsi gynybinės pozicijos, kad technikos remonto darbai buvo atlikti tinkamai, o N. R., A. B., P. P., A. P., T. B. pinigai buvo išmokėti pagrįstai, už realiai atliktus remonto darbus, pakeistas detales. Visi nuteistieji patvirtino gavę tam tikrą dalį UAB „Avikta“ lėšų, todėl jiems pateiktuose kaltinimuose pagrįstai nurodyta, kad jie gautus pinigus: A. B., T. B. ir P. P. – 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt), A. B. ir P. P. – 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt), N. R. ir P. P. – 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur), A. P. ir P. P. – 95 000,00 Lt (27 513,90 Eur), pasidalijo tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis. Kadangi P. P. veiksmais, atliktais jo paties ir kartu su bendrininkais, buvo pasisavinta iš viso 474 000,00 Lt suma, jam pagrįstai inkriminuotas būtent šios sumos pasisavinimas.
    3. T. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį kaip padėjėjo, nes jis su P. P. dėl svetimo turto pasisavinimo tiesiogiai nesitarė, jokių pinigų iš P. P. negavo. Tačiau T. B. pasirašė tėvo A. B. jam pateiktuose dokumentuose dėl technikos remonto darbų atlikimo ir pinigų gavimo, nors realiai jokie remonto darbai nebuvo atlikti, o pinigai jam nebuvo išmokėti. Taigi, T. B. padėjo P. P. ir A. B. pasisavinti P. P. žinioje buvusias UAB „Avikta“ pinigines lėšas – 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt).
    4. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad nuteistieji išgrynintus pinigus pasidalijo nenustatytomis dalimis, šie pinigai nebuvo panaudoti UAB „Avikta“ reikmėms. Dėl to akivaizdu, kad pasisavinus šios bendrovės pinigus, jai padaryta žala. A. B., N. R. ir A. P., kiekvienas iš jų veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. P., kuriam UAB „Avikta“ turtas buvo patikėtas užimamų pareigų pagrindu, nusikalstamą veiką padarė kaip bendravykdytojai. Jų pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apelianto – nuteistojo P. P. gynėjo – argumentas, kad net pati UAB „Avikta“ nelaiko patyrusi žalos, nes nereiškė civilinio ieškinio, nepagrįstas, nes ta aplinkybė, kad žalos patyrusi bendrovė nereiškia civilinio ieškinio, nepaneigia žalos padarymo fakto. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų P. P., N. R., A. B., A. P., veiksmai dėl UAB „Avikta“ didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, kvalifikuoti teisingai. Nuteistojo T. B. veiksmai dėl padėjimo nuteistajam nuteistiesiems P. P. ir A. B. pasisavinti didelės vertės svetimą turtą taip pat kvalifikuoti teisingai. Pagal nustatytas bylos aplinkybes P. P., A. P., N. R., A. B. savo veiksmais dėl UAB „Avikta“ pinigų pasisavinimo kiekvienas įgyvendino dalį pasisavinimo objektyviųjų požymių, o tyčia jų veiksmuose yra akivaizdi. Juo labiau, kad žinodami, jog jokių technikos remonto darbų realiai neatliks, A. P., N. R., T. B. ir A. B. ne tik pasirašė tikrovės neatitinkančius P. P. jiems pateiktus dokumentus, bet, ir patys atliko aktyvius veiksmus, siekiant legalizuoti daromas nusikalstamas veikas t. y. savo vardu gavo verslo liudijimus, sutarčių sudarymo laikotarpiu suteikiančius teisę vykdyti žemės ir miškų ūkio ir kitų žemės ir miškų ūkio mašinų remontą (t. 2, b. l. 190-193). Šios aplinkybės ne tik patvirtina buvus išankstinę bendrininkų tyčią bet ir išankstinį jų susitarimą veikti nusikalstamai. Nustačius, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę, vadovaudamasis BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

47Dėl P. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

    1. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.
    2. Nuteistojo P. P. gynėjo skundo argumentas, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad jo ginamasis apgaule UAB „Avikta“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 71 100,00 Lt (474 000 x 15 proc.) pelno mokesčio, nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad UAB „Avikta“, kuriai vadovavo P. P., su nuteistaisiais N. R., A. B., A. P., T. B. ir su pačiu savimi sudarė fiktyvius sandorius dėl paslaugų, t. y. technikos remonto darbų įsigijimo už bendrą 474 000,00 Lt sumą. Todėl P. P. iniciatyva ir jam suvokiant sudarytų sandorių fiktyvumą šių asmenų išrašytus prekių ir paslaugų pirkimo kvitus įtraukus į UAB „Avikta“ buhalterinę apskaitą, buvo 474 000,00 Lt sumažintos įmonės pajamos bei sudarytos sąlygos UAB „Avikta“ siekti mokestinės naudos, sumažinant pelno mokestį biudžetui. P. P. gynėjo teiginiai, kad nenustatyta, jog nuteistieji N. R., A. P., A. B., T. B. ir P. P. technikos remonto darbų neatliko, paneigiami tiek pačių nuteistųjų, tiek liudytojų parodymais bei kitais pirmosios instancijos teismo išnagrinėtais ir įvertintais bylos duomenimis.
    3. Minėta, kad nuteistųjų P. P., N. R., A. B., T. B., A. P. nusikalstamos veikos kaip svetimo turto pasisavinimas kvalifikuotos teisingai. Svetimo turto pasisavinimo būdas, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, suponuoja sąmoningą tikrovės neatitinkančių buhalterinės apskaitos dokumentų pagaminimą ir jų įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą. Toliau apskaita vykdoma nustatyta tvarka, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos pelno mokesčio deklaracijos. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš tikrovės neatitinkančių buhalterinės apskaitos dokumentų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip mokesčių mokėtojas nepagrįstai sumažina mokėtiną į biudžetą pelno mokestį. Tikrovės neatitinkančių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (pelno mokesčio deklaracijų ir pan.) neatitikimą tikrovei. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – tikrovės neatitinkančių dokumentų apie įmonės įsigytas prekes ar paslaugas įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Apgaulė išvengiant pelno mokesčio reiškiasi tikrovės neatitinkančių dokumentų apie prekių ar paslaugų įsigijimą įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM ar pelno mokesčio deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje.
    4. Pagal suformuotą teismų praktiką nuteistojo P. P. žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo būdas lėmė ir sukčiavimą apskaičiuojant pelno mokestį. Eidamas UAB „Avikta“ direktoriaus pareigas P. P., veikdamas per apie jo nusikalstamus veiksmus nieko nežinojusią įmonės buhalterę, 2012 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apskrities VMI elektroniniu būdu pateikė 2011 metų pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis apie įmonės patirtas išlaidas. Šie duomenys gauti dėl P. P. sąmoningai apgaulingai vestos UAB „Avikta“ buhalterinės apskaitos, į kurią, nuteistojo iniciatyva, buvo įtraukti dokumentai, patvirtinantys realiai neįvykusias ūkines operacijas, ir nuteistajam ši aplinkybė buvo žinoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Avikta“ direktorius P. P. Klaipėdos apskrities VMI pareiktoje 2011 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje sumažino apmokestinamąjį pelną 474 000,00 Lt, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio iš viso 71 100,00 Lt (474 000 x 15 proc.). Tokiu būdu jo vadovauta bendrovė išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokestį, todėl P. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose dėl BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo Nr. 2K-430/2009, Nr. 2K-7-322/2013, Nr. 2K-7-303/2015 negali būti laikomos precedentais šioje byloje, nes nagrinėtų bylų aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į šios bylos aplinkybes.

48Dėl P. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

    1. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo ginamasis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame BK straipsnyje nustatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, arba pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).
    2. Nuteistųjų iškelta gynybinė versija, kad technikos remonto darbai realiai buvo atlikti ir jie gavo teisėtą atlygį už UAB „Avikta“ suteistas paslaugas, bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu nepasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. P., būdamas UAB „Avikta“ direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Plungės mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatus, veikdamas per UAB „Avikta“ buhalterę J. S., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos. Laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje jis panaudojo aiškiai netikrus A. B. vardu surašytus dokumentus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš A. B. už bendrą 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/30 parodė 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sumokėjimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/35 parodė 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sumokėjimą A. B., nors faktiškai A. B. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš A. B. nepirko. Taip pat P. P. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus T. B. vardu surašytus dokumentus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš T. B. už bendrą 99 500,00 Lt sumą, taip pat 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/31 parodė 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sumokėjimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/34 parodė 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt) sumokėjimą T. B., nors faktiškai T. B. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš T. B. nepirko. Taip pat, P. P. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus N. R. vardu surašytus dokumentus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš N. R. už 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/31 parodė 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sumokėjimą N. R., nors faktiškai N. R. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš N. R. nepirko. Taip pat P. P. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus savo, P. P., vardu surašytus dokumentus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš savęs, P. P., už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/42 parodė 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumokėjimą sau, P. P., nors faktiškai jis pats, P. P., pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš jo, P. P., nepirko. Taip pat jis laikotarpiu 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. UAB „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus A. P. vardu surašytus dokumentus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – UAB „Avikta“ technikos remonto paslaugų įsigijimą iš A. P. už bendrą 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumą, taip pat 2011 m. gruodžio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/44 parodė 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) sumokėjimą A. P., nors faktiškai A. P. pagal minėtus dokumentus technikos remonto paslaugų nesuteikė, o UAB „Avikta“ paslaugų iš A. P. nepirko. Taigi P. P. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. pateikė buhalterei J. S. apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ užregistruoti apskaitos dokumentus apie piniginių lėšų išmokėjimą 137 279,89 Eur (474 000 Lt), sumažino dokumentinį kasos likutį 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), nors ir nėra galimybės nustatyti 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt) panaudojimo, ir apskaitos registre Nr. 6120 „Transporto (kuro, tepalų, detalių, padangų) sąnaudos“ užregistruoti apskaitos dokumentus – traktorių „Valtra“, „Monitou“ (neužregistruoto apskaitos registruose) bei medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560“ remonto darbus iš viso už 137 279,89 Eur (474 000,00 Lt), pagal kurių rekvizitus negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo.
    3. Liudytoja J. S., UAB „Avikta“ buhalterė, parodė, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal direktoriaus P. P. ir gamybos meistro A. P. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Ji 2011 metais pagal P. P. nurodymą ir jo pateiktus duomenis paruošė traktoriaus „Valtra“, smulkintuvo „KeslaForesteri C4560“ ir krautuvo „Monitou“ remonto darbų sutartis, atliktų darbų aktus, kuriuos jai P. P. grąžino jau pasirašytus T. ir A. B., N. R., A. P. ir paties P. P.. Liudytoja J. S. surašė pinigų išdavimo dokumentus ir visus minėtus duomenis įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. 2012 m. birželio 29 d. UAB „Avikta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje Nr. 5-3/61 konstatuota, kad dėl pirmiau aptartų UAB „Avikta“ direktoriaus pareigas ėjusio P. P. veiksmais padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Avikta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Aptartų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, kad dėl P. P. neteisėtų veiksmų, t. y. vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, nuteistojo P. P. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo P. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad minėtoje specialisto išvadoje teigiama, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 27 d. UAB „Avikta“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Tačiau toje pačioje išvadoje specialistė konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. esantys buhalteriniai duomenys neleidžia nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, o dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Avikta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Priešingai nei teigia apeliantas, ši aplinkybė nerodo minėtos specialisto išvados prieštaringumo, dėl kurio nebūtų galima konstatuoti, jog nenustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje reikalaujami padariniai. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmasis atsiskaitymas pagal tikrovės neatitinkančią 2011 m. liepos 15 d. medienos smulkintuvo „KeslaForesteri C4560LF“ remonto darbų už 18 101,25 Eur (62 500,00 Lt) sutartį Nr. 23 bendrovės „Avikta“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas 2011 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2011/30. Dėl to, tyrimą atlikusi specialistė, nurodydama laikotarpį nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kaip laikotarpį, už kurį dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Avikta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, jokios klaidos nepadarė. Šia specialisto išvada pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

49Dėl bausmių

    1. Nuteistųjų P. P., A. B., N. R., A. P. gynėjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su šiems nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiais, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistiesiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba švelninti paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti laisvės atėmimo bausmių vykdymą.
    2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtinų sąlygų visumos nėra. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-355/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kurios BK 54 straipsnio 3 dalies prasme galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, nėra, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistųjų gynėjai.
    3. Kita vertus, pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
    4. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, charakterizuojančią tiek pačius nuteistuosius, tiek jų padarytas nusikalstamas veikas, šių veikų padarymo motyvus, nuosprendyje išdėstytus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl nuteistiesiems skiriamų bausmių dydžio, taip pat nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas P. P., A. B., N. R. ir A. P. parinko neproporcingai griežtas bausmes.
    5. P. P. tris tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau byloje yra ir duomenų, duodančių pagrindą jo asmenybę vertinti ne vien tik neigiamai. P. P. turi mažametę dukrą, jo socialiniai ryšiai laisvėje stiprūs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tiek laisvėje tiek pataisos namuose jis charakterizuojamas teigiamai, yra aktyvus bendruomenės narys. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad P. P. pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra proporcingos ir nustatytos nesilaikant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismo nuosprendis šioje dalyje pakeistinas sumažinant bausmes, P. P. paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį bei paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.
    6. Sušvelninus bausmę nuteistajam, yra pagrindas svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam galimybę. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti neskiriant P. P. realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. P. P. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du yra sunkūs ir vienas apysunkis, be to, jis buvo šių nusikaltimų iniciatorius. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, jog teistumas pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo P. P. už BK 227 straipsnio 3 dalyje nustatyto sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą buvo paskirta 7 MGL bauda ir pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendį, kuriuo P. P. buvo paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pastarajam yra išnykęs. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dar penkerius metus. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmiau aptartais teismų nuosprendžiais P. P. paskirtos bausmės buvo subendrintos Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi, paskiriant P. P. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 7 MGL dydžio baudą. Ta pačia nutartimi P. P. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ši nuostata taikoma ir tam atvejui, kai teistumas už vieną nusikaltimą tęsiasi po to, kai pasibaigė bausmės, paskirtos už kitą nusikaltimą, vykdymo atidėjimo laikotarpis. Nagrinėjamu atveju P. P. jam už BK 227 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 7 MGL dydžio baudą sumokėjo 2011 m. gegužės 9 d., taigi skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dar turėjo neišnykusį teistumą pagal abu pirmiau paminėtus teismų nuosprendžius, t. y. tol, kol nesibaigė įstatymo nustatytas ilgesnis teistumo laikotarpis už vieną iš jo pirmiau padarytų nusikalstamų veikų (pagal BK 227 straipsnio 3 dalį). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje P. P. įvardindamas kaip recidyvistą, baudžiamojo įstatymo klaidų nepadarė. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu P. P. dar nebuvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau aplinkybė, kad iki šios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jis buvo dar kartą nuteistas, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį P. P., kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, ir neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti jam pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
    7. Nuteistasis A. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau byloje yra ir duomenų, švelninančių jo asmenybės vertinimą. Nuteistasis A. B. būdamas laisvėje dirbo, sukūrė nuosavą verslą, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, turi gan rimtų sveikatos problemų, jo socialiniai ryšiai laisvėje stiprūs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra aktyvus bendruomenės narys. Jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, pirmą kartą nusikalto būdamas jau gan brandaus amžiaus. Aptartų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, jog A. B. neturi antivisuomeniškų nuostatų, jo veika yra atsitiktinė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmą kartą teisiamam A. B. pirmosios instancijos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nėra proporcinga ir nustatyta nesilaikant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė keičiama, paskiriant jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams. Be to, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėjus A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams.
    8. Nuteistasis N. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau byloje yra ir duomenų, švelninančių jo asmenybės vertinimą. Nuteistasis N. R. dirba, turi du vaikus, neseniai susižadėjo ir ruošiasi vesti, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, jo socialiniai ryšiai laisvėje stiprūs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra aktyvus bendruomenės narys. Jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi. Aptartų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, jog N. R. neturi antivisuomeniškų nuostatų, jo veika yra atsitiktinė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmą kartą teisiamam N. R. pirmosios instancijos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nėra proporcinga ir nustatyta nesilaikant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas N. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskiriant bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams. Be to, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėjus N. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams.
    9. Nuteistasis A. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau byloje yra ir duomenų, švelninančių jo asmenybės vertinimą. Nuteistasis A. būdamas laisvėje dirbo, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, yra jau brandaus amžiaus, jo socialiniai ryšiai laisvėje stiprūs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra aktyvus bendruomenės narys. Jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi. Aptartų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, jog A. P. neturi antivisuomeniškų nuostatų, jo veika yra atsitiktinė. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmą kartą teisiamam A. P. pirmosios instancijos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nėra proporcinga ir nustatyta nesilaikant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskiriant bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams. Be to, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėjus A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams.

50Dėl kardomosios priemonės – suėmimo nuteistiesiems paskyrimo

    1. Nuteistųjų A. B., T. B., taip pat N. R. ir P. P. gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems neteisėtai ir nemotyvuotai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pažymėtina, kad BPK nėra įtvirtinta galimybė atskirai apskųsti nuosprendžio dalies dėl kardomosios priemonės. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimis buvo iš dalies tenkinti nuteistųjų A. B., A. P. ir P. P. gynėjų teisiamojo posėdžio metu pateikti prašymai, ir jų ginamiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta, nustačius, kad šie nuteistieji BPK 313 straipsnio 2 dalies pagrindu savanoriškai atlieka neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. N. R. gynėjo prašymas buvo tenkintas visiškai ir N. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikinta, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi, jam paskirtos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės.

51Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo

    1. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. gynėjas nesutinka su jo ginamajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – pasisavinto turto vertę atitinkančios 28 817,19 Eur (99 500,00 Lt) sumos konfiskacija. P. P. gynėjas nesutinka su jo ginamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – pasisavinto turto vertę atitinkančios 82 396,89 Eur (284 500,00 Lt) sumos konfiskavimu. Nuteistojo A. P. gynėjas nesutinka su jo ginamajam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – pasisavinto turto vertę atitinkančios 13 756,95 Eur (47 500,00 Lt) sumos konfiskavimu, o nuteistojo N. R. gynėjas – su pasisavinto turto vertę atitinkančios 12 308,85 Eur (42 500,00 Lt) sumos konfiskavimu.
    2. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Be to, kvalifikuodamas veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas turi tiksliai nustatyti pasisavinto turto dydį pinigine išraiška, o nesant civilinio ieškinio, visas neteisėtai užvaldytas turtas turi būti konfiskuotas. Kaltininkui atlyginus nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2005, Nr. 2K-486/2006, Nr. 2K-331/2013).
    3. Kaip jau buvo minėta, P. P., A. B., A. P. ir N. R. buvo pripažinti kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl svetimų UAB „Avikta“ priklausančių lėšų pasisavinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad veikdami bendrai P. P. ir A. B., pasisavino iš viso 57 634,38 Eur (199 000,00 Lt), veikdami bendrai P. P. ir A. P. pasisavino iš viso 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt), veikdami bendrai P. P. ir N. R. pasisavino 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turto pasisavinimo dalyko – pinigų – natūroje nerasta, todėl pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš nuteistųjų P. P., A. P., A. B., N. R. galėjo būti išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-444/2005). Juo labiau, kad nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „Avikta“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. UAB „Avikta“ civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pasisavinti pinigai būtų grąžinti UAB „Avikta“ ar būtų pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, ar būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos UAB „Avikta“ atlyginimo. Viso proceso metu nuteistieji kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pasisavinus minėtos bendrovės pinigus neigė, taigi, nustatyti kokiomis dalimis jie pasidalijo pasisavintus pinigus, nėra galimybės. Vien tai, jog duodamas parodymus nuteistasis P. P. nurodė, kad jis su A. P. išsimokėjo po 5 000,00 Lt, o likusius pinigus panaudojo detalių pirkimui, neduoda pagrindo išvadai, kad A. P. žinioje atsirado tik 5 000,00 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrais P. P. ir A. P. veiksmais buvo pasisavinta visa 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt) suma. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotino turto vertę, pagrįstai ją paskirstė lygiomis dalimis atsižvelgdamas į tai, kokia konkreti suma bendrininkaujant P. P. ir A. B., P. P. ir A. P., P. P. ir N. R. buvo pasisavinta. Pirmosios instancijos teismas taip pat konfiskavo ir vien tik P. P. veiksmais pasisavintą pinigų sumą – 27 513,90 Eur (95 000,00 Lt). Taigi, pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas BK 72 straipsnio nuostatų, be to, toks apygardos teismo sprendimas atitinka ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, Nr. 2K-527/2014).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

53Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti:

54P. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir trims mėnesiams sumažinti iki laisvės atėmimo dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

55P. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams trims mėnesiams sumažinti iki laisvės atėmimo trejiems metams.

56P. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams sumažinti iki laisvės atėmimo vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

57Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti P. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

58Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į P. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. ir laiką, išbūtą atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

59A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams ir trims mėnesiams sumažinti iki laisvės atėmimo trejiems metams ir trims mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

60Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais įpareigoti A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

61Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ir laiką, išbūtą atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

62A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams ir trims mėnesiams sumažinti iki laisvės atėmimo trejiems metams ir trims mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

63Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais įpareigoti A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

64Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. ir laiką, išbūtą atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

65Sumažinti N. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams ir trims mėnesiams sumažinti iki laisvės atėmimo trejiems metams ir trims mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

66Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais įpareigoti N. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

67Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į N. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. liepos 22 d.

68Nuteistajam N. R. paskirtas kardomąsias priemones: 5 000,00 Eur užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

69Užstatą, t. y. 5 000,00 Eur, kurį užstato davėjas J. R. įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB BANKAS (2016 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas (t. 14, b. l. 86)) grąžinti užstato davėjui, t. y. J. R., pervedant atgal į mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB BANKAS, iš kurios buvo įvykdytas pavedimas.

70Nuteistiesiems A. B., N. R., A. P. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, todėl:

71vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jie bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomi atlikusiais bausmę;

72vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jie probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

73vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jie probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys probacijos sąlygas, tačiau padarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jiems bus taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jiems papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio ekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio ekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

74vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jie probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdys ar padarys administracinį nusižengimą, už kurį jiems taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priims sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

75Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ekso (toliau – BK) 183 straipsnio... 4. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo ketveriems metams trims... 5. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo dvejiems metams trims... 6. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi,... 7. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, laisvės... 8. T. B. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183... 9. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį T. B. paskirtos laisvės atėmimo... 10. N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės... 11. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės... 12. Klaipėdos apskrities VMI ieškinys tenkintas ir iš P. P. į valstybės... 13. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, valstybės nuosavybėn iš... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 15.
  1. P. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad... 16. P. P. pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartį Nr. 1 būdamas UAB... 17. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. P., veikdamas bendrininkų grupės... 18. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas... 19. T. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas A.... 20. N. R., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas... 21. A. P., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas... 22. P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą... 23. P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą... 24. P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą... 25. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai... 26. Taigi P. P., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su A. B. ir T. B., jų... 27. P. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad A. B., T. B., N.... 28. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB... 29. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB... 30. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. UAB... 31. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. UAB... 32. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. UAB... 33. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas... 34. T. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas A.... 35. A. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą... 36. T. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas A.... 37. T. B., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą... 38. Taigi T. B., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P. ir A. B.,... 39. N. R., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas... 40. N. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą... 41. Taigi N. R., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P., savo, N. R.,... 42. A. P., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, vykdydamas... 43. A. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamą... 44. Taigi A. P., veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su P. P., savo, A. P.,... 45. Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių
      46. Dėl T. B., A. B., A. P., P. P., N. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 183... 47. Dėl P. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
        48. Dėl P. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
          49. Dėl bausmių
              50. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo nuteistiesiems paskyrimo 51. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 53. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti:... 54. P. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 55. P. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 56. P. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 57. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti... 58. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į P. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti... 59. A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 60. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais įpareigoti A. B.... 61. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti... 62. A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 63. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais įpareigoti A. P.... 64. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti... 65. Sumažinti N. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo... 66. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais įpareigoti N. R.... 67. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į N. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti... 68. Nuteistajam N. R. paskirtas kardomąsias priemones: 5 000,00 Eur užstatą ir... 69. Užstatą, t. y. 5 000,00 Eur, kurį užstato davėjas J. R. įnešė į... 70. Nuteistiesiems A. B., N. R., A. P. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5... 71. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi,... 72. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies... 73. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies... 74. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies... 75. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....