Byla 2K-15-699/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir J. P. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (2400 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2011 m. birželio 2 d. ir nustatyta, kad sumokėta 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda. Iš A. P. priteista „A.“ 3561,19 Lt turtinei žalai atlyginti.

3J. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, 215 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

4A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir J. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

5Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas A. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

6Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų A. P. bei J. P. apeliaciniai skundai.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8A. P. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y., būdamas „A.“ direktoriaus pavaduotoju, kuriam „A.“ direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-79 pavesta tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių vykdymo kontrolė, pasinaudodamas einamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis ir turima informacija apie kuro, skirto lengvuoju automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) vykdyti tarnybines pareigas, likutį, pasinaudodamas jam 2007 m. rugpjūčio 17 d. perduotu tarnybiniu lengvuoju automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) ir 2008 m. vasario 20 d. patikėta išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele Nr. ( - ) su šios kortelės identifikavimo duomenimis – PIN kodu, skirta atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant minėtą automobilį (toliau – vardine magnetine kortele):

92010 m. rugsėjo 23 d., apie 11.23 val., 2010 m. spalio 13 d., apie 11.44 val., 2011 m. balandžio 6 d., apie 13.32 val., 2011 m. gegužės 9 d., apie 10.37 val., ir 2011 m. gegužės 19 d., apie 16.23 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), pasisavino A95 markės kuro atitinkamai 44 l (175,14 Lt vertės), ne mažiau kaip 43,2 l (171,05 Lt vertės), 70 l (322,31 Lt vertės), 35 l (158,95 Lt vertės), 60 l (272,48 Lt vertės); šį kurą įsipylė į nešiojamas talpyklas, už jį atsiskaitė panaudodamas vardinę magnetinę kortelę; 2010 m. gruodžio 8 d., apie 14.25 val., 2010 m. gruodžio 30 d., apie 9.54 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ), ir nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, savo sūnui J. P. perdavė vardinę magnetinę kortelę, nurodydamas, kad šis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir už jį atsiskaityti perduota minėta kortele. Po to, J. P. atitinkamai 2010 m. gruodžio 8 d., apie 14.54 val., 2010 m. gruodžio 30 d., apie 10.21 val., ir 2011 m. birželio 1 d., apie 14.46 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo A95 markės kuro atitinkamai 50 l (212,01 Lt vertės), 50 l (212,01 Lt vertės) ir 51 l (230,31 Lt vertės), įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „Chrysler Town & Country“ (valst. Nr. ( - )) kuro baką ir už kurą atsiskaitė panaudodamas vardinę magnetinę kortelę. Taip A. P., veikdamas vienas ir padedant sūnui J. P., pasisavino jam patikėtą svetimą 1754,25 Lt vertės turtą.

10Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo, t. y. būdamas „A.“ direktoriaus pavaduotoju, kuriam „A.“ direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-79 pavesta Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių vykdymo kontrolė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 10 punktų, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3, 6 punktų, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio, Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose įstatymo 1.4 punkto nuostatas, nesilaikydamas „A.“ direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtintų „A.“ tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 21 ir 50 punktų nuostatų, pažeisdamas „A.“ direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V-61 ir 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. V-167 nuostatas ir 2011 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtintų „A.“ tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 73.6 punktą, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, vykdomomis funkcijomis, turima informacija apie kuro, skirto lengvuoju automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )), vykdant tarnybines pareigas, likutį, jam 2007 m. rugpjūčio 17 d. perduotu tarnybiniu lengvuoju automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )), skirtu naudoti vykdant tarnybines funkcijas, bei vardine magnetine kortele, skirta atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant šį automobilį: nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. balandžio 24 d., siekdamas asmeniniais tikslais, vykstant iš darbo vietos ( - ) į gyvenamąją vietą, esančią ( - ), neatlygintinai naudoti „A.“ priklausantį tarnybinį automobilį bei jam skirtą kurą ir taip turėti turtinės naudos, tarnybiniu automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais pravažiavo 4139,17 km; tuo pačiu laikotarpiu darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis šį tarnybinį automobilį laikė ne „A.“ direktoriaus įsakymu nustatytoje saugioje vietoje, esančioje prie „A.“, ( - ), bet kitose vietose (( - )), taip pat, nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. vasario 21 d. leido šiuo tarnybiniu automobiliu naudotis savo sūnui J. P., kuris minėtu laikotarpiu šiuo automobiliu asmeniniais, su A. P. tarnyba nesusijusiais tikslais pravažiavo 166,96 km bei automobilį laikė A. P. nurodytose, tam neskirtose vietose (( - )), ir taip A. P. automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) asmeniniais tikslias naudojantis pačiam ir šį automobilį perdavus asmeniniais tikslais naudotis sūnui J. P. iš viso buvo sunaudota 531,24 l A95 markės kuro, kurio vertė 2080,44 Lt. Be to, nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė savo sūnui J. P. vardinę magnetinę kortelę, nurodydamas, kad šis gali įsipilti į asmeninį automobilį jo nurodytą kiekį kuro ir atsiskaityti su šia perduota kortele; po to J. P. UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo A95 markės kuro ir už jį atsiskaitė šia vardine magnetine kortele: 2011 m. birželio 1 d., apie 14.46 val., pasisavino 51 l, 230,31 Lt vertės kuro, šį kurą įsipildamas į nešiojamas talpyklas; 2010 m. rugsėjo 23 d., apie 11.23 val., pasisavino 44 l, 175,14 Lt vertės kuro, šį kurą įsipildamas į nešiojamas talpyklas; 2010 m. spalio 13 d., apie 11.44 val., pasisavino ne mažiau kaip 43,20 l 171,05 Lt vertės kuro, šį kurą įsipildamas į nešiojamas talpyklas; 2011 m. balandžio 6 d., apie 13.32 val., pasisavino 70 l 322,31 Lt vertės kuro, šį kurą įsipildamas į nešiojamas talpyklas; 2011 m. gegužės 9 d., apie 10.37 val., pasisavino 35 l 158,95 Lt vertės kuro, šį kurą įsipildamas į jo sutuoktinei priklausančio automobilio „Ford Focus“ (valst. Nr. ( - )) kuro baką; 2011 m. gegužės 19 d., apie 16.23 val., pasisavino 60 l 272,48 Lt vertės kuro, šį kurą įsipildamas į nešiojamas talpyklas. Taip A. P., siekdamas turtinės naudos, šiurkščiai diskreditavo „A.“, kaip instituciją, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijas, „A.“ padarė turtinę – 3561,19 Lt žalą, didelės žalos patyrė valstybė ir valstybės biudžetinė įstaiga „A.“.

11Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y., siekdamas nuslėpti „A.“ turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, suklastojo automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) kelionės lapus ir sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitas ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo: siekdamas nuslėpti 2010 m. rugsėjo mėn. pasisavintus 44 l A95 markės kuro, kurį A. P. 2010 m. rugsėjo 23 d., apie 11.23 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpyklas ir už jį atsiskaitė „A.“ jam patikėta vardine magnetine kortele; A. P. nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. spalio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2010 m. rugsėjo mėn. kelionės lapuose Nr. 621693 ir Nr. 621694 bei automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 m. rugsėjo mėn. melaginai nurodė, jog 2010 m. rugsėjo mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1436 km, sunaudota 165 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minėtos sumos 44 l A. P. pasisavino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. P. nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) 2010 m. rugsėjo mėn. kelionės lapus Nr. 621693, 621694 ir automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitą už 2010 m. rugsėjo mėn. pateikė „A.“ Finansų skyriui ir taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;

12siekdamas nuslėpti 2010 m. spalio mėn. pasisavintą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 43,20 l A95 markės kuro, kurį A. P. 2010 m. spalio 13 d., apie 11.44 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpyklas ir už kurą atsiskaitė „A.“ jam patikėta vardine magnetine kortele, A. P. nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2010 m. spalio mėn. kelionės lapuose Nr. 621695, 621699 bei automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 m. spalio mėn. melaginai nurodė, jog 2010 m. spalio mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1863 km, sunaudota 214 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minėtos sumos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 43,20 l, A. P. pasisavino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. P. nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) 2010 m. spalio mėn. kelionės lapus Nr. 621695, 621699 ir automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitą už 2010 m. spalio mėn. pateikė „A.“ Finansų skyriui ir taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;

13siekdamas nuslėpti 2011 m. balandžio mėn. pasisavintus 70 l A95 markės kuro, kurį A. P. 2011 m. balandžio 6 d., apie 13.32 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpyklas ir už jį atsiskaitė „A.“ jam patikėta vardine magnetine kortele, A. P. nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2011 m. balandžio mėn. kelionės lapuose Nr. 841435 ir Nr. 841438 bei automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 m. balandžio mėn. melaginai nurodė, jog 2011 m. balandžio mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1741 km, sunaudota 200 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minėtos sumos 70 l A. P. pasisavino. Po to, A. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) 2011 m. balandžio mėn. kelionės lapus Nr. 841435, 841438 ir automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitą už 2011 m. balandžio mėn. pateikė „A.“ Finansų skyriui ir taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;

14siekdamas nuslėpti 2011 m. gegužės mėn. pasisavintus 95 l A95 markės kuro, kurio 35 l 2011 m. gegužės 9 d., apie 10.37 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į jo sutuoktinei priklausančio automobilio „Ford Focus“ (valst. Nr. ( - )) kuro baką ir 60 l 2011 m. gegužės 19 d., apie 16.23 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsipylė į nešiojamas talpyklas ir abu kartus už kurą atsiskaitė „A.“ jam patikėta kortele, A. P. nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2011 m. gegužės mėn. kelionės lapuose Nr. 841446, 841451 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2011 m. gegužės mėn. melaginai nurodė, jog 2011 m. gegužės mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1348 km, sunaudota 155 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minėtos sumos 95 l A. P. pasisavino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. P. nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) 2011 m. gegužės mėn. kelionės lapus Nr. 841446, 841451 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2011 m. gegužės mėn. pateikė „A.“ Finansų skyriui ir taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.

15siekdamas nuslėpti 2011 m. birželio 1 d. pasisavintą 51 l A95 markės kuro, automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) 2011 m. birželio mėn. kelionės lape Nr. 841454 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2011 m. birželio mėn. melaginai nurodė, jog 2011 m. birželio mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1249 km, sunaudota 125 l A95 markės kuro, ir šiuos melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors iš minėtos sumos 51 l A. P. kartu su sūnumi J. P. 2011 m. birželio 1 d. pasisavino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, A. P. nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinomai suklastotus automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) 2011 m. birželio mėn. kelionės lapą Nr. 841454 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitą už 2011 m. birželio mėn. pateikė „A.“ Finansų skyriui ir taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus;

16siekdamas nuslėpti tarnybinio automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) naudojimą asmeniniais tikslais, 2010 m. lapkričio mėn. kelionės lapuose Nr. 841405, 841406 ir 841407 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2010 m. lapkričio mėn. melaginai nurodė, jog 2010 m. lapkričio mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1558 km, sunaudota 179 l A95 markės kuro; 2010 m. gruodžio mėn. kelionės lapuose Nr. 841412, 841413 ir 841415 bei šio automobilio sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2010 m. gruodžio mėn. melaginai nurodė, jog 2010 m. gruodžio mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 3310 km, sunaudota 418,01 l A95 markės kuro; 2011 m. sausio mėn. kelionės lapuose Nr. 841419 ir 841407 bei šio automobilio sunaudotų tepalų ir degalų ataskaitoje už 2011 m. sausio mėn. melaginai nurodė, jog 2011 m. sausio mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 681 km, sunaudota 86 l A95 markės kuro; 2011 m. vasario mėn. kelionės lape Nr. 841427 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2011 m. vasario mėn. melaginai nurodė, jog 2011 m. vasario mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 459 km, sunaudota 58 l A95 markės kuro; 2011 m. kovo mėn. kelionės lapuose Nr. 841430, 841433 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2011 m. kovo mėn. melaginai nurodė, jog 2011 m. kovo mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1463 km, sunaudota 185 l A95 markės kuro; 2011 m. balandžio mėn. kelionės lapuose Nr. 841435, 841438 ir šio automobilio sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2011 m. balandžio mėn. melaginai nurodė, jog 2011 m. balandžio mėn. eksploatuojant „A.“ automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) buvo nuvažiuota 1741 km, sunaudota 200 l A95 markės kuro, nors A. P. nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. balandžio 24 d. tarnybiniu automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis asmeniniais tikslais pravažiavo 4361,55 km, taip pat nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. vasario 21 d. leido tarnybiniu automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) naudotis savo sūnui J. P., kuris minėtu laikotarpiu šiuo automobiliu asmeniniais tikslais pravažiavo 227,64 km. Po to, A. P. šiuose kelionės lapuose ir sunaudotų degalų bei tepalų ataskaitose savo parašais patvirtintus žinomai melagingus duomenis, jog visas minimas kuras buvo sunaudotas vykdant tarnybines funkcijas, pateikė „A.“ Finansų skyriui ir taip suklastotus dokumentus panaudojo.

17J. P. nuteistas už tai, kad padėjo „A.“ direktoriaus pavaduotojui A. P. pasisavinti šiam patikėtą svetimą turtą, o būtent: pasinaudodamas tėvo A. P., einančio „A.“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, vykdomomis funkcijomis ir turima informacija apie kuro, skirto lengvuoju automobiliu „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) vykdyti tarnybines funkcijas, likutį, A. P. patikėta vardine magnetine kortele, skirta atsiskaityti už kurą, įsigyta eksploatuojant šį automobilį:

182010 m. gruodžio 8 d., apie 14.25 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė vardinę magnetinę kortelę, skirtą atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant “A.” automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )), ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodytą kiekį – 50 l A95 markės kuro ir už jį atsiskaityti minėta kortele. J. P., 2010 m. gruodžio 8 d., apie 14.54 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), 50 l A95 markės 212,01 Lt vertės kuro įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „Chrysler Town & Country“ (valst. Nr. ( - )) kuro baką ir už kurą atsiskaitė A. P. perduota kortele, taip padėjo A. P. pasisavinti 212,01 Lt vertės svetimą turtą;

192010 m. gruodžio 30 d., apie 9.54 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė vardinę magnetinę kortelę ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodytą kiekį – 50 l A95 markės kuro ir už jį atsiskaityti minėta magnetine kortele. J. P. 2010 m. gruodžio 30 d., apie 10.21 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės kuro, kurio vertė 212,01 Lt, ir už kurą atsiskaitė panaudodamas A. P. perduotą vardinę magnetinę kortelę, taip padėjo A. P. pasisavinti 212,01 Lt vertės svetimą turtą;

20nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš savo tėvo A. P. priėmė vardinę magnetinę kortelę ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodytą kiekį – 51 l A95 markės kuro ir už jį atsiskaityti minėta kortele. J. P. 2011 m. birželio 1 d., apie 14.46 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), 51 l A95 markės 230,31 Lt vertės kuro įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „Chrysler Town & Country“ (valst. Nr. ( - )) kuro baką ir už jį atsiskaitė A. P. perduota kortele, taip padėjo A. P. pasisavinti 230,31 Lt vertės svetimą turtą.

21Taip J. P. padėjo tėvui A. P. iš viso pasisavinti jam patikėtą 670,65 Lt vertės turtą.

22Taip pat J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – jo tėvui A. P., einančiam „A.“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, patikėtą vardinę magnetinę kortelę, o būtent:

232010 m. gruodžio 8 d., apie 14.25 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė vardinę magnetinę kortelę ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilant A. P. nurodytą kiekį – 50 l A95 markės kuro ir už jį atsiskaitant minėta kortele šį kurą pasisavinti. Po to, J. P. 2010 m. gruodžio 8 d., apie 14.54 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), 50 l A95 markės 212,01 Lt vertės kuro įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „Chrysler Town & Country“ (valst. Nr. ( - )) kuro baką ir už jį atsiskaitė A. P. perduota kortele;

242010 m. gruodžio 30 d., apie 9.54 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ), iš savo tėvo A. P. priėmė vardinę magnetinę kortelę ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodytą kiekį – 50 l A95 markės kuro ir už jį atsiskaityti minėta kortele. J. P. 2010 m. gruodžio 30 d., apie 10.21 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), įsigijo 50 l A95 markės 212,01 Lt vertės kuro ir už jį atsiskaitė inicijuodamas finansinę operaciją A. P. perduota kortele;

25nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš savo tėvo A. P. priėmė vardinę magnetinę kortelę ir sutarė į asmeninį automobilį įsipilti A. P. nurodytą kiekį – 51 l A95 markės kuro ir už jį atsiskaityti minėta kortele. J. P. 2011 m. birželio 1 d., apie 14.46 val., UAB „B.“ degalinėje, esančioje ( - ), 51 l A95 markės 230,31 Lt vertės kuro įsipylė į sutuoktinei I. P. priklausančio automobilio „Chrysler Town & Country“ (valst. Nr. ( - )) kuro baką ir už jį atsiskaitė inicijuodamas finansinę operaciją A. P. perduota kortele.

26Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

27Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti, nes teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus dėl įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų ir apeliacinio skundo ribų nustatymo. Be to, teismai nesiėmė tikrinti ir vertinti, koks buvo operatyvinių veiksmų, atliekamų prieš jį (kasatorių), t. y. techninių priemonių naudojimo specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant jo pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei slapto patekimo į jo darbo kabinetą, faktinis pagrindas. Kasatorius mano, kad teismai privalėjo imtis BPK nustatytų veiksmų siekiant patikrinti, ar buvo pakankamų duomenų operatyviniams veiksmams atlikti, nes tik prokuratūros teikimų ir iš esmės tokio paties turinio apygardos teismo nutarčių tam nepakanka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į kasatoriaus apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl operatyviniais veiksmais gautų duomenų teisėtumo ir byloje nepateiktos bei neįvertintos informacijos, kuri būtų laikoma faktiniu pagrindu atlikti operatyvinius veiksmus prieš kasatorių. Nors pagrindiniai bylos įrodymai, kuriais teismas rėmėsi grįsdamas kasatoriaus kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, yra būtent 2011 m. gegužės 31 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai. Juolab kad ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose baudžiamojo proceso faktinį ir teisinį pagrindą sudaro operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) metu gauti duomenys, būtina patikrinti šių duomenų gavimo faktinį ir teisinį pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2013). Dėl to kasatorius teigia, kad teismai, vertindami byloje esančius duomenis dėl kasatoriaus veiksmų, pažeidė BPK 20 straipsnio 3–5 dalių reikalavimus.

28Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad esą operatyvinių veiksmų faktinį pagrindą pateisina apygardos teismo nutartys ir prokuratūros teikimai apygardos teismui. Skundo autorius nurodo, kad, siekiant patikrinti operatyvinių veiksmų teisinį ir faktinį pagrindus, būtina nustatyti, ar tikrai buvo pakankamai duomenų apie jo (kasatoriaus) galbūt daromas nusikalstamas veikas, ar iki leidžiant atlikti operatyvinius veiksmus turimi faktiniai duomenys rodė, kad būtent jis yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių yra nuteistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik tuo, kad esą tokių veiksmų teisinis pagrindas kartu patvirtina ir faktinį pagrindą, ir taip, anot nuteistojo, padarė esminį BPK pažeidimą.

29Kasatorius teigia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejoti operatyvinių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumu, t. y. techninių priemonių naudojimas jo darbo kabinete, tarnybiniame automobilyje ir slaptas sekimas nebuvo sankcionuoti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nustatyta tvarka. Kasatorius mano, kad teismas, sankcionuodamas tokius veiksmus, plečiamai sensu largo (plačiąja prasme) aiškino minėto įstatymo nuostatas, nes teismas nesiaiškino, kokiais (ar 2011 m. gegužės 31 d. operatyvinių veiksmų protokolo, ar degalinių vaizdo kamerų įrašų) duomenimis buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, kasatoriui neaišku, kokius telefono abonentus kontroliuojant (naudojant technines priemones specialia tvarka) buvo daromi pokalbių įrašai, ar buvo sankcionuotas slaptas patekimas (techninių priemonių naudojimas specialia tvarka) į jo tarnybinio automobilio vidų, ar jame buvo įrengti stebėjimo ar kitokie kontrolės prietaisai, kas atliko šio automobilio apžiūrą, kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kada tokia apžiūra buvo atliekama. Dėl to kasatorius teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jo transporto priemonei buvo taikomi sankcionuoti operatyviniais veiksmai ir tokių duomenų neįmanoma patikrinti BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai ir paviršutiniškai nurodė, kad neva visi duomenys buvo surinkti teisėtai sankcionavus ir realizavus operatyvinius veiksmus, o nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį skundą, dar pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2009, 2K-452/2010, 2K-340/2011).

30Kartu kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 183 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas pagal šį baudžiamąjį įstatymą, ir nepagrįstai vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012, nes ši byla nėra precedentas nagrinėjamai bylai. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pats kasatorius turėjo grįsti savo gynybinius teiginius dėl panaudoto kuro aplinkybių. Taip jam buvo apribotos galimybės gintis ir dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Anot kasatoriaus, jo veiksmai, jei ir laikytini teisės pažeidimu, baudžiamuoju teisiniu požiūriu nėra tiek pavojingi, kad būtų galima juos laikyti nusikalstamais. Dėl to jis mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos dėl BK 228 straipsnio nuostatų atribojimo nuo drausminės ir (ar) tarnybinės atsakomybės bei ultima ratio (paskutinė priemonė) principo taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-568/2007, 2K-108/2009, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-263/2010, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-573/2012, 2K-161/2012, 2K-232/2012, 2K-316/2013, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014 ) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos (Lauko prieš Slovakiją (Lauko vs Slovakia, 4/1998/907/1119, 2 September 1998), Janosevic prieš Švediją (Janosevic vs Sweden application no. 34619/97, 23 July 2002), ir kt.). Juolab kad apeliacinės instancijos teismas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-604-309/2013, kurią nagrinėjo tas pats teismas ir kurios faktinės aplinkybės analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, padarė visiškai skirtingas teisės normos taikymo išvadas. Be to, jo veiksmų vertinimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį neatitinka baudžiamosios atsakomybės proporcingumo principo, nes juose nėra didelės žalos požymio.

31Anot kasatoriaus, teismai kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nepagrįstai grindė vadovaudamiesi kaltinimais pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodydamas aptariamos nusikalstamos veikos sudėtį, objektą, dalyką, remdamasis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-113/2012, 2K-139/2012, Nr. 2K-161/2012, 2K-272/2012), kasatorius teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu tik dėl to, kad jis neva klastojo dokumentus, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis, t. y. nurodydamas ne tuos maršrutus, nors duomenys apie kuro sąnaudas ir kilometražą, atitiko realią faktinę situaciją, netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistasis pažymi, kad šie jo veiksmai nenulėmė nei naujų teisinių santykių, nei juos pakeitė, dėl tokių veiksmų tam tikri jau egzistuojantys santykiai nenutrūko, atitinkamai dėl to niekas neįgijo nei teisių, nei pareigų ir pan. Visų šių požymių visuma reikalinga siekiant konstatuoti esant dokumento klastojimo kaip baudžiamosios teisės delikto požymiams, tačiau tai nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta.

32Kasatorius nurodo datas, kada buvo baigtas teisminis nagrinėjimas baigiamosiomis kalbomis, teismo padaryta pertrauka bei atnaujintas įrodymų tyrimas, ir teigia, kad tuoj po įrodymų tyrimo atnaujinimo atlikti teismo (apklausė iš anksto savo iniciatyva iškviestą liudytoją V. P.) ir prokuroro (pateikė prašymą pakeisti kaltinimą) veiksmai, patvirtina teismo šališkumą ir pažeistas BPK 243 straipsnio nuostatas. Kartu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo EŽTT jurisprudencijos (Hirvisaari prieš Suomiją (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001), Van de Hurk prieš Olandiją (Van de Hurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), Heile prieš Suomiją (Heile v. Finland, judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

33Kasaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

34Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai, kvalifikuodami jo veiksmus kaip nusikalstamus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė BPK reikalavimus dėl įrodymų vertinimo kriterijų. Aptardamas BK 2 straipsnio 3 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo žinojimą ir supratimą apie neteisėtą elektroninės mokėjimo kortelės įgijimą ir jos panaudojimą. Skunde nuteistasis tvirtina, kad jis nežinojo, jog jo tėvui A. P. buvo draudžiama perduoti tretiesiems asmenims skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytą elektroninio mokėjimo kortelę su prisijungimo duomenimis ir pan. Remdamasis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-197/2011, 2K-389/2013), kasatorius teigia ir tai, kad jo veiksmuose nėra būtino BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymio – duomenų panaudojimo neteisėtumo. Juolab kad ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis aiškiai žinojo, jog elektroninės mokėjimo priemonės – kortelės tikrasis savininkas („B.” degalinė) arba pirminis turėtojas – „A.“ nedavė jokio sutikimo antriniam turėtojui – kasatoriaus tėvui A. P. perduoti kortelę tretiesiems asmenims.

35Be to, teismai netinkamai kvalifikavo kasatoriaus veiksmus ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, net ir pripažinus jo veiksmus nusikalstamais, jie turėjo būti vertinami kaip svetimo turto iššvaistymas, kurio esminis požymis – pagrobto turto perdavimas tretiesiems asmenims. Kartu kasatorius nesutinka ir su jo veiksmų vertinimu kaip padėjėjo pasisavinant svetimą turtą, nes byloje nėra duomenų apie jo (kasatoriaus) suvokimą ir žinojimą apie galimą tėvo A. P. neteisėtą veikimą.

36Anot kasatoriaus, teismai, vertindami byloje esančius duomenis, padarė esminius BPK 20 straipsnio 3–5 dalių reikalavimų pažeidimus. Nurodydamas kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikti operatyviniai veiksmai, kasatorius teigia, kad teismai, vertindami, ar operatyvinės veiklos metu gauti duomenys laikytini įrodymais, nesiaiškino, ar tokius duomenis ir jų turinį galima patikrinti ir patvirtinti BPK nustatyta tvarka. Dėl to kasatorius teigia, kad operatyvinių veiksmų metu gauti duomenys, kurias grindžiami apkaltinamojo nuosprendžio argumentai, nėra paremti BPK tvarka gautais duomenimis.

37Taip pat kasatorius savo kasaciniame skunde nurodo teiginius ir dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo bei pirmosios instancijos teismo šališkumo, analogiškus nuteistojo A. P. kasacinio skundo argumentams.

38Atsiliepime į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Ona Rojutė prašo kasacinius skundus atmesti.

39Prokurorė, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad nuteistojo A. P. argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo grindžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėti.

40Išsamiai aptardama teismų praktiką, suformuotą bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas ir duomenimis, gautais atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-315/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1), nurodydama datas, kada nagrinėjamoje byloje buvo sankcionuotos operatyvinės veiklos priemonės ir kokie pareigūnai priėmė atitinkamas nutartis, prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, tikrindamas faktinį ir teisinį pagrindą operatyviniams veiksmams atlikti. Be to, operatyvinės veiklos priemonių taikymo metu užfiksuotais duomenimis teismas rėmėsi tik patikrinęs juos su kitais byloje surinktais duomenimis ir pagrįstai pripažino juos įrodymais. Juolab kad tokių priemonių taikymo metu užfiksuotus duomenis patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, tarp jų ir pačių kasatorių parodymai.

41Anot prokurorės, nuteistasis A. P. nepagrįstai teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatas. Prokurorė atsiliepime teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės pasisakė dėl nusikalstamos veikos būtinųjų požymių buvimo nuteistojo veiksmuose. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės tarnybos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, pareigybių aprašymo ir kitų su jo teisiniu statusu ir atliekamomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimus. Dėl to prokurorė mano, kad pagal abiejų instancijų teismų konstatuotas faktines veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas A. P. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. Priešingai nei nurodoma šio kasatoriaus skunde, teismai laikėsi teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-660/2007, 2K-190/2008, 2K-111/2010).

42Prokurorė, remdamasi teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2006), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. P., siekdamas nuslėpti „A.“ turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, suklastojo automobilio „Suzuki Grand Vitara“ kelionės lapus ir sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitas ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, t. y. nurodė melagingus duomenis kelionės lapuose. Šia veika buvo sudaromos sąlygos nuteistajam A. P., kuris, būdamas valstybės tarnautoju, naudojosi savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, įgyti turto už 1754,26 Lt. Atsiliepime pažymima, kad veikos, kai kaltininkai dokumentus klastoja ir panaudoja tam, kad nuslėptu kitas nusikalstamas veikas, negali būti pripažįstamos formaliais pažeidimais ar mažareikšmėmis, nes jomis skatinamas valstybės tarnautojų nusikalstamas elgesys, stiprinamas pasiryžimas veikti priešingai tarnybos interesams dėl turtinės naudos. Dėl to prokurorė teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą (BK 300 straipsnio 1 dalis).

43Atsiliepime nurodoma, kad mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (mokėjimo kortelę išdavusiai institucijai ir šioje byloje – UAB „B.“), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje kortelės turėtojas A. P., ji išduota „A.“ tarnybiniam naudojimui) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, šioje byloje – J. P., tokia mokėjimo priemonė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Prokurorė pažymi, kad kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, jog elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012). Be to, ir pats J. P. teisme pripažino žinojęs, kad tėvo A. P. jam perduota kortelė priklauso „A.“, juolab kad ant perduodamos kortelės aiškiai matėsi užrašas, kam ši kortelė priklausė ir kas yra jos naudotojas. Dėl to prokurorė teigia, kad teismai padarė teisingą išvadą, jog J. P. neteisėtai pasinaudojo jam tėvo, A. P., neteisėtai perduota išankstinio kuro apmokėjimo kortele, įsipildamas kurą į sutuoktinei priklausantį automobilį bei už jį atsiskaitydamas kuro kortele, kurios naudotojas yra „A.“.

44Prokurorė aptaria BK 24 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, objektyviuosius bendrininkavimo požymius ir teigia, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog J. P. neteisėtai pasinaudojo jam tėvo neteisėtai perduota išankstinio kuro apmokėjimo vardine kortele, o įsipildamas kurą į sutuoktinei priklausantį automobilį bei už jį atsiskaitydamas minėta kortele, kurios naudotojas yra „A.“, sudarė sąlygas tėvui A. P., kuriam „A.“ patikėjo šią kuro kortelę, pasisavinti „A.“ priklausantį turtą. Priešingai nei teigia kasatorius J. P. savo kasaciniame skunde, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį.

45Atsiliepime prokurorė išsamiai aptaria teismo nešališkumo aspektus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-491/2013) ir teigia, kad abiejų kasatorių teiginiai apie bylą išnagrinėjusį šališką teismą (nes siekė sudaryti prokurorui galimybę taisyti ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus arba sudaryti galimybę pačiam teismui imtis priemonių taisyti ikiteisminio tyrimo institucijų padarytus pažeidimus) yra tik deklaratyvūs, todėl atmestini. Juolab kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, negali būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą ar bylos nagrinėjimo procese iškeltą klausimą. Tokios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2009, 2K-413, 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010 ir kt.). Dėl to prokurorė teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas abiejų nuteistųjų argumentus apeliaciniame skunde išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pagrįstai pripažino, kad neišeinant už apeliacinių skundų ribų apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apibendrindama prokurorė teigia, kad kasaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra jokio pagrindo.

46Nuteistųjų A. P. ir J. P. kasaciniai skundai atmestini.

47Dėl BPK 20 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

48Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. savo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, esmingai pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl taikant OVĮ surinktų duomenų pripažinimo įrodymais, dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamai neišnagrinėjo ir į juos neatsakė; kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams bei padarytoms išvadoms, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, netinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, t. y. nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

49Kasaciniu skundu nuteistasis J. P. taip pat prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prašymą kasatorius iš esmės motyvuoja tuo, kad jis pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, kad abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, netinkamai išnagrinėjo apeliacinį skundą ir į jo esminius argumentus, tarp jų ir dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo, neatsakė.

50Kasatorių argumentai, kurie, jų nuomone, pagrindžia tokius teiginius, atmestini.

51Kasaciniuose skunduose abu kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jų apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų, keliančių abejonių pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Kaip matyti iš kasaciniuose skunduose nurodomų argumentų, kurie buvo nurodomi ir apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo šališkumas siejamas su BPK 295 straipsnio taikymu. Kasatorių nuomone, apeliacinių skundų argumentai nebuvo tinkamai išnagrinėti, nebuvo išsiaiškinta ir priimtoje nutartyje nepasisakyta, kodėl ir kas lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą.

52BPK 295 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 300 straipsnio 1 dalį teismas, netgi ir nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą šio kodekso 295 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymų tyrimas taip pat atnaujinamas, teismui nustačius šio kodekso 256 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

53Nagrinėjamoje byloje BPK 295 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

54Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, 2K-198/2009, 2K-195/2010 ir kt.). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.).

55Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantų argumentus, pripažino, kad byloje tokių duomenų, kurie leistų konstatuoti teismo nešališkumo principo pažeidimą, nėra, kad šis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme.

56Teisėjų kolegija naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kad šis teismas dar kartą svarstytų pirmosios instancijos teismo nešališkumo klausimą, neturi teisinio pagrindo.

57Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jų nurodytus argumentus dėl duomenų, gautų atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, pripažinimo įrodymais klausimą, taip pat atmestini.

58Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – BPK, OVĮ (šis įstatymas galiojo iki 2013 m sausio 1 d.) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis) duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, paprastai renkami tik BPK nustatyta tvarka.

59Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme neuždraustu būdu. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybių pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Tačiau vien tik formalus, neesminis atitinkamų duomenų gavimo tvarkos pažeidimas, dėl kurio kilusias abejones galima pašalinti BPK nustatyta tvarka, savaime nepaneigia šių įrodymų patikimumo. Sprendžiant, ar duomenimis, gautais atlikus minėtus procesinius veiksmus, galima remtis (t. y. ar juos galima pripažinti įrodymais) ir jeigu taip, tai kokiu mastu reikia atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, jų šiurkštumo laipsnį, atliekamo procesinio veiksmo esmę, jo reikšmę teisingo sprendimo priėmimui, taip pat į tai, ar tokius procesinius veiksmus išimtinai nulėmė duomenys, gauti pažeidžiant jų gavimo tvarką, ar ir kiti byloje esantys duomenys. Vien tik tai, kad procesiniai veiksmai buvo atlikti ir duomenų, gautų pažeidžiant tesės aktuose įtvirtintus reikalavimus, pagrindu, savaime nereiškia, jog šie veiksmai yra neteisėti ir byloje negalima remtis aplinkybėmis, nustatytomis atlikus tokius procesinius veiksmus.

60Kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (nuo 2013 m. sausio 1 d. –Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

61Vienas iš operatyvinių veiksmų, įtvirtintų OVĮ, tai nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM). Tokiais atvejais itin svarbu nustatyti, ar atliekant minėtą operatyvinį veiksmą, kaip ir kitus operatyvinius veiksmus, asmuo, prieš kurį atliekami šie veiksmai, nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiais atvejais pati nekurstyti tokių veikų darymo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad konstatavus, jog veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011).

62Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo (BK 228 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) buvo pradėtas 2011 m. gegužės 31 d. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus STT Šiaulių valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. P. 2011 m. gegužės 31 d. tarnybinį parnešimą, kad, atliekant operatyvinius veiksmus, buvo gauta duomenų apie tai, jog regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas A. P., siekdamas asmeninės naudos, galbūt piktnaudžiauja tarnybine padėtimi bei klastoja oficialius dokumentus.

63Pagal byloje esančius duomenis, atliekant operatyvinius veiksmus NVIM (OVĮ 12 straipsnis) nebuvo taikomas, STT pareigūnai jokių veiksmų, kurie būtų buvę pagrindas teismui svarstyti, ar A. P. nebuvo provokuojamas, kurstomas ar kokiu nors kitu būdu skatinamas padaryti nusikalstamas veikas, neatliko. Operatyviniai veiksmai – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei kitoks susižinojimas ar veiksmai, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, slaptas pateikimas į patalpas (OVĮ 10, 11 straipsniai) buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2010 m. gegužės 13 d., 2010 m. gegužės 25 d., 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. vasario 15 d., Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2010 m. liepos 20 d. nutartimis, priimtomis pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro teikimus. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas įtvirtintas OVĮ 9 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 punktą operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs bei nuosprendyje išanalizavęs gautus prokurorų teikimus, operatyvinių veiksmų tyrimo protokolus, peržiūrėjęs kompaktiniuose diskuose užfiksuotą vaizdo medžiagą, išanalizavęs užfiksuotų telefoninių pokalbių tyrinį, teisiamajame posėdyje apklausto STT Šiaulių valdybos pareigūno V. P. parodymus, pačių A. ir J. P. duotus parodymus, kitus byloje ištirtus duomenis, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs visų byloje ištirtų duomenų kontekste, konstatavo, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinius tyrimo veiksmus, t. y. tiek tuos, kuriuos buvo leista atlikti motyvuotomis Šiaulių apygardos teismo pirmininko bei šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės nutartimis, tiek ir veiksmais, kuriems sankcijos nereikėjo, yra įrodymai, nes jie gauti teisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įrodymams keliamus reikalavimus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

64Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas buvo patikrintas atliekant BPK numatytus veiksmus.

65Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BK 183 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies, 183 straipsnio 1 dalies taikymo

66Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą iš esmės motyvuoja ginčydami nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios, jų nuomone, nustatytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

67BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų ir naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Skunduose nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

68Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y. kuriais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išdėstyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pripažino, kad pripažindamas A. P. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o J. P. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neturi pagrindo.

69Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

70Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

71Jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį.

72Byloje nustatyta, kad A. P., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas „A.“ direktoriaus pavaduotoju, pasinaudodamas einamomis pareigomis, tarnybinių funkcijų vykdymui jam skirtu tarnybiniu automobiliu bei patikėta išankstinio apmokėjimo vardine magnetine kortele (su šios kortelės indentifikavimo duomenimis – PIN kodu), skirta atsiskaityti už kurą, įsigytą eksploatuojant tarnybinį automobilį, per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki 2011 m. birželio 1 d., veikdamas vienas bei padedant sūnui J. P., pasisavino kuro (pylėsi kurą į nešiojamas talpyklas, sutuoktinei priklausantį automobilį, J. P. – į savo sutuoktinei priklausančio automobilio baką) už 1754,25 Lt ir taip padarė žalą turto savininkui – „A.“. Byloje nustatyta, kad J. P. padėjo A. P. pasisavinti kurą, kurio vertė 670,65 Lt. Kadangi J. P. nėra BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį. Teismų sprendimuose tiek A. P., tiek J. P. gynybos versijos (pvz., A. P. – kad jis kurą, piltą į talpyklas, buvusias jo asmeniniame automobilyje, tiek į sutuoktinei priklausiusio automobilio kuro baką, sunaudojo tarnybiniais reikalais, J. P. – kad su tėvu A. P. jokio susitarimo nebuvo, kad jis, pasinaudojęs tėvo leidimu įsipilti kuro, neturėjo pagrindo manyti, jog už kurą, kurį jam tėvas leido užsipilti, nebuvo ar nebus kompensuota) motyvuotai, remiantis byloje ištirtais įrodymais, atmestos.

73Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė, viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

74Byloje nustatyta, kad A. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. P., turėdamas tikslą neatlygintinai naudoti „A.“ priklausantį automobilį bei jam skirtą kurą ir iš to turėti turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. balandžio 24 d. asmeniniais tikslais darbo metu, po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis pravažiavo 4139,17 km, tuo pačiu laikotarpiu tarnybinį automobilį laikė ne „A.“ direktoriaus įsakymu nustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 15 d. iki tų pačių metų vasario 21 d. tarnybiniu automobiliu leido naudotis J. P.. Taip asmeniniais tikslais tarnybiniu automobiliu naudojantis pačiam ir jį perdavus naudotis sūnui buvo sunaudota 531,24 l A95 markės kuro, kurio vertė 2080,44 Lt; be to, kaip nustatyta, pats savinosi kurą bei, neteisėtai perdavęs J. P. išankstinio apmokėjimo vardinę magnetinę kortelę su PIN kodu, nurodydavo į asmeninį automobilį įsipilti kuro ir atsiskaityti degalinėje su šia kortele.

75Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kad tokiais veiksmais A. P., siekdamas turtinės naudos, šiukščiai diskreditavo „A.“, kaip instituciją, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybės įstaigos vadovo vardą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijas, „A.“ padarė turtinę – 3561,19 Lt žalą, didelės neturinės žalos patyrė valstybės biudžetinė įstaiga „A.“, o kartu – ir valstybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad didelės žalos, kuri gali būti turtinio ir (ar) neturinio pobūdžio, požymis piktnaudžiavimo normoje – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir ar laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl apie tokios žalos pobūdį ir dydį sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Nagrinėjamoje byloje teismų sprendimuose, vertinant A. P. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi padarytą žalą bei pripažįstant ją didele, išsamiai pasisakyta ir motyvuotai pagrįsta. Be to, byloje nustatyta, kad A. P., siekdamas nuslėpti „A.“ turto pasisavinimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, suklastojo jam priskirto tarnybinio automobilio kelionės lapus, sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitas ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. 2010 m. rugsėjo mėn. kelionės lapuose Nr. 621693, 621694 ir automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2010 m. rugsėjo mėn. įrašė neteisingus duomenis ir šiuos duomenis patvirtinęs savo parašu pateikė „A.“ Finansų skyriui, taip pat melagingus duomenis nurodė 2010 m. spalio mėn. kelionės lapuose Nr. 621695, 621699 ir automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. ( - )) sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitoje už 2010 m. spalio mėn., šiuos duomenis patvirtino savo parašu ir pateikė „A.“ Finansų skyriui. Taip pat tokius pat veiksmus A. P. atliko ir 2010 m. lapkričio, gruodžio mėn. kelionės lapuose Nr. 841405, 841406, 841407, 841412, 841413, 841415 ir tų mėnesių sunaudotų tepalų bei degalų ataskaitose, nurodė melagingus duomenis 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėn. kelionės lapuose Nr. 841419, 841407, 841427, 841430, 841433, 841435, 841438, 841454, 841446, 841451 ir tų mėnesių degalų bei tepalų ataskaitose.

76Pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoti, kad A. P. baudžiamasis įstatymas – BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai, kad teismai nesilaikė teismų praktikos sprendžiant piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, atribojimo nuo drausminės atsakomybės, dokumentų klastojimo pripažinimo mažareikšme veika klausimų, neturi pagrindo.

77Pagal teismų praktiką, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro BK 183 straipsnyje ir (ar) 300 straipsnyje numatytas veikas piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ar viršydamas įgaliojimus, jo veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų šiuose straipsniuose ir BK 228 straipsnio, sutaptis. Šioje byloje taip ir buvo padaryta.

78Nuteistojo J. P. argumentai, kad pagal BK 215 straipsnio 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai, netinkamai aiškinant ir taikant šio įstatymo nuostatas, taip pat atmestini.

79Teismų praktikoje laikoma, jog mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (mokėjimo kortelę išdavusiai institucijai ir šioje byloje – UAB „B.“), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje kortelės turėtojas A. P., kuri išduota „A.“ tarnybiniam naudojimui)) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir J. P., ši magnetinė kortelė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia jo supratimas apie mokėjimo priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215/2012).

80Byloje nustatyta, kad J. P. žinojo, jog A. P. jam perduota mokėjimo kortelė priklauso „A.“. Priimdamas iš tėvo šią kortelę J. P. žinojo, kad ji yra ne asmeninė A. P. nuosavybė, o jam patikėta „A.“. Abiejų instancijų teismų išvada, kad J. P. neteisėtai panaudojo svetimą, t. y. jam tėvo A. P. neteisėtai perduotą išankstinio kuro apmokėjimo kortelę, pylėsi kurą į šeimos automobilį už jį atsiskaitydamas kuro kortele, kurios naudotojas yra „A.“.

81Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje, išdėsčius motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

82Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatorių argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų teismų sprendimų panaikinimo ar keitimo pagrindų, kasaciniai skundai negali būti tenkinami.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

84Nuteistųjų A. P. ir J. P. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. J. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį 30 MGL... 4. A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 215... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas A. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų... 6. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija... 8. A. P. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, pasisavino jam... 9. 2010 m. rugsėjo 23 d., apie 11.23 val., 2010 m. spalio 13 d., apie 11.44 val.,... 10. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas... 11. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, suklastojo... 12. siekdamas nuslėpti 2010 m. spalio mėn. pasisavintą ikiteisminio tyrimo metu... 13. siekdamas nuslėpti 2011 m. balandžio mėn. pasisavintus 70 l A95 markės... 14. siekdamas nuslėpti 2011 m. gegužės mėn. pasisavintus 95 l A95 markės kuro,... 15. siekdamas nuslėpti 2011 m. birželio 1 d. pasisavintą 51 l A95 markės kuro,... 16. siekdamas nuslėpti tarnybinio automobilio „Suzuki Grand Vitara“ (valst.... 17. J. P. nuteistas už tai, kad padėjo „A.“ direktoriaus pavaduotojui A. P.... 18. 2010 m. gruodžio 8 d., apie 14.25 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ),... 19. 2010 m. gruodžio 30 d., apie 9.54 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ),... 20. nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo... 21. Taip J. P. padėjo tėvui A. P. iš viso pasisavinti jam patikėtą 670,65 Lt... 22. Taip pat J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą... 23. 2010 m. gruodžio 8 d., apie 14.25 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ),... 24. 2010 m. gruodžio 30 d., apie 9.54 val., „A.“ patalpose, esančiose ( - ),... 25. nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo... 26. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 27. Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti, nes... 28. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad esą... 29. Kasatorius teigia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejoti... 30. Kartu kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 183 straipsnio 1... 31. Anot kasatoriaus, teismai kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 32. Kasatorius nurodo datas, kada buvo baigtas teisminis nagrinėjimas... 33. Kasaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 34. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai, kvalifikuodami jo veiksmus... 35. Be to, teismai netinkamai kvalifikavo kasatoriaus veiksmus ir pagal BK 24... 36. Anot kasatoriaus, teismai, vertindami byloje esančius duomenis, padarė... 37. Taip pat kasatorius savo kasaciniame skunde nurodo teiginius ir dėl BPK 320... 38. Atsiliepime į nuteistųjų kasacinius skundus Lietuvos Respublikos... 39. Prokurorė, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad... 40. Išsamiai aptardama teismų praktiką, suformuotą bylose, kuriose kaltinimas... 41. Anot prokurorės, nuteistasis A. P. nepagrįstai teigia, kad abiejų... 42. Prokurorė, remdamasi teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje... 43. Atsiliepime nurodoma, kad mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo... 44. Prokurorė aptaria BK 24 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 45. Atsiliepime prokurorė išsamiai aptaria teismo nešališkumo aspektus... 46. Nuteistųjų A. P. ir J. P. kasaciniai skundai atmestini.... 47. Dėl BPK 20 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 48. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. savo prašymą panaikinti apeliacinės... 49. Kasaciniu skundu nuteistasis J. P. taip pat prašo panaikinti apeliacinės... 50. Kasatorių argumentai, kurie, jų nuomone, pagrindžia tokius teiginius,... 51. Kasaciniuose skunduose abu kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos... 52. BPK 295 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu baigiamąsias kalbas pasakę... 53. Nagrinėjamoje byloje BPK 295 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.... 54. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 55. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantų argumentus,... 56. Teisėjų kolegija naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą... 57. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 58. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo... 59. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima... 60. Kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį... 61. Vienas iš operatyvinių veiksmų, įtvirtintų OVĮ, tai nusikalstamos veikos... 62. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine... 63. Pagal byloje esančius duomenis, atliekant operatyvinius veiksmus NVIM (OVĮ 12... 64. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis.... 65. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BK 183 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1... 66. Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą iš esmės motyvuoja... 67. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 68. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 69. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 70. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį... 71. Jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis... 72. Byloje nustatyta, kad A. P., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas „A.“... 73. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m.... 74. Byloje nustatyta, kad A. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas... 75. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o tam pritarė ir apeliacinės... 76. Pagal byloje nustatytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų... 77. Pagal teismų praktiką, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo... 78. Nuteistojo J. P. argumentai, kad pagal BK 215 straipsnio 1 dalį jis nuteistas... 79. Teismų praktikoje laikoma, jog mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo... 80. Byloje nustatyta, kad J. P. žinojo, jog A. P. jam perduota mokėjimo kortelė... 81. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo... 82. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 84. Nuteistųjų A. P. ir J. P. kasacinius skundus atmesti....