Byla 1A-262-380/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) bauda; 1981 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) bauda; 215 straipsnio 1 dalį 110 MGL (5500 Eur) bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei-Šiaulienei, nuteistajam R. G. ir jo gynėjui advokatui Algiui Staškūnui, nukentėjusiesiems T. G., G. G. ir jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) bauda; 1981 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) bauda; 215 straipsnio 1 dalį 110 MGL (5500 Eur) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – 110 MGL (5500 Eur) bauda.

4Nuosprendžiu nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801, ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

5G. G. ir T. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. G. lygiomis dalimis priteista G. G. ir T. G. kiekvienam po 5447,87 Eur turtinei žalai atlyginti, 1500 Eur išlaidų už advokato pagalbą G. G., likusi ieškinio dalis atmesta.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9R. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo ( - ) 18.52 valandos iki 2018-06-14 6.53 valandos, būdamas namuose, adresu ( - ), Plungė, per AB „( - )“ internetinę prieigą, kurios IP adresas ( - ), priskirtą abonentui – S. G. komercijos įmonei, adresu ( - ), Plungė, ir 2018-08-10, laikotarpiu nuo 19.23 valandos iki 19.25 valandos, per AB „( - )“ internetinę prieigą, kurios IP adresas ( - ), priskirtą abonentui – S. G. komercijos įmonei, adresu ( - ), Plungė, ( - ) mirus S. G., žinodamas, kad pagal jos testamentą visas S. G. turtas paliktas įpėdiniams – S. G. sūnums G. G. ir T. G., panaudodamas S. G. suteiktus jai priklausančių elektroninių banko sąskaitų Nr. ( - ) ir ( - ) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. elektroninės bankininkystės prisijungimo vardo, slaptažodžio ir saugos kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisistatydamas kaip teisėtas S. G. elektroninių sąskaitų Nr. ( - ) ir ( - ) naudotojas bei sąskaitų savininkas, be teisėtos savininkės – S. G. žinios, save identifikuodamas kaip S. G., 26 kartus neteisėtai internetu prisijungė prie S. G. AB ( - ) elektroninės bankininkystės sistemos ir jos vardu neteisėtai inicijavo 11 finansinių operacijų, t. y. laikotarpiu nuo 2018-05-23 iki 2018-05-26 nurodė bankui iš S. G. banko sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 2800 Eur į jam priklausančią AB ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), 2018-05-28 nurodė bankui iš S. G. banko sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 30 Eur į kitą S. G. priklausančią banko sąskaitą Nr. ( - ) ir laikotarpiu nuo 2018-06-08 iki 2018-06-14 iš S. G. banko sąskaitos Nr. ( - ) pervesti 8095,74 Eur į jam priklausančią AB ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), iš jų dalį – 2695,74 Eur 2018-06-07 panaudojo visoms įmokoms sumokėti pagal savo vardu 2017-06-16 su UAB ,,( - )“ sudarytą automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ), kitą dalį – 200 Eur 2018-07-25 išgrynino bankomate, adresu ( - ), Plungė, o likusi dalis – 8000 Eur jam buvo išmokėta 2018-08-10 AB ( - ). Tokiu būdu R. G. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko 11 finansinių operacijų, neteisėtai panaudodamas S. G. suteiktus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – S. G. priklausančius 10 895,74 Eur, pagal jos testamentą paliktus jos turto įpėdiniams T. G. ir G. G..

10II. Apeliacinio skundo argumentai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-07-04 nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nukentėjusiųjų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

132.1.

14Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Teismas iš esmės kriminalizavo civilinius teisinius santykius ir apeliantą nuteisė pagal formalius BK numatytų nusikalstamų veikų požymius.

152.2.

16Skunde teigiama, jog baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos nukentėjusiojo teisės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kartu pažymėtina, jog, vykstant civilinei apyvartai ir esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis bei interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo to veiksmo atlikimo. Jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-413/2006).

172.3.

18Apelianto nuomone, šiuo atveju galima įžvelgti, jog jam pradėto ikiteisminio tyrimo ir priimto apkaltinamojo nuosprendžio tikslas buvo išspręsti jo ir vadinamų nukentėjusiųjų T. G. ir G. G. civilinį teisinį ginčą dėl turto padalijimo. Visuotinai žinoma, kad tokio pobūdžio ginčai dėl turto pripažinimo kieno nors nuosavybe, turto išreikalavimo ir neteisėto valdymo, padarytos žalos atlyginimo nagrinėjami civilinio proceso tvarka, kuris sudaro visas galimybes ginti pažeistas teises. Tokias galimybes turėjo ir T. G. bei G. G., tačiau „pasinaudojo baudžiamojo proceso paslaugomis“, taip atimdami galimybę apeliantui įrodinėti aplinkybes, susijusias su turto įgijimu ir jo priklausomybe. Pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, T. G. ir G. G. baudžiamojoje byloje nemokėjo žyminio mokesčio valstybei, iš esmės buvo atstovaujami prokuroro, atsidūrė prima facie padėtyje, kai jų parodymai ir teikiami įrodymai vertinami kaip vertingesni nei nuteistojo, o to nebūtų bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka.

192.4.

20Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu, jog teismas iš esmės sutinka, kad ginčas kilo dėl S. G. vardu įregistruoto turto pasidalijimo. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas su S. G. susituokė ( - ), tais pačiais metais gimė sūnus T. G.. Dėl S. G. sūnaus iš ankstesnės santuokos G. G. netinkamo elgesio apeliantas ir S. G. išsituokė, tačiau gyveno kartu ir vedė bandrą ūkį, o po S. G. pirmojo vyro mirties tais pačiais metais sudarė bažnytinę santuoką. Kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki S. G. mirties ( - ) ir jos ( - ) laidotuvių. Apeliantas po laidotuvių apie testamentą sužinojo iš sūnaus T.. Kadangi žmonos slaugymui ir laidotuvėms reikėjo pinigų, 5000 Eur pasiskolino iš savo dukters D. K.. Po laidotuvių nukentėjusieji su apeliantu neatsiskaitė, nors privalėjo tai padaryti, nes yra jos turto paveldėtojai. Kadangi apeliantas laikraštyje bei internete buvo skaitęs Konstitucinio Teismo nutarimą, jog bažnytinė santuoka teisiškai galioja ir suteikia sutuoktiniams teises ir pareigas, jis, vadovaudamasis principu, kad jo ir S. G. sukauptos lėšos turi būti dalijamos pusiau, pusę buvusių sąskaitose pinigų panaudojo savo reikalams – pervedė už automobilio lizingą, dengė laidojimo išlaidas, grąžino skolą dukrai.

212.5.

22Skunde teigiama, jog S. G. vardu įsteigta individuali komercinė įmonė buvo jos ir apelianto nuosavybė. Apeliantas kartu su žmona dirbo parduotuvėje, kartu vykdavo pirkti prekių. Be kitų namų ūkio darbų, apeliantas tvarkė ir įmonės dokumentus, darė bankinius pavedimus įmonės vardu, jam buvo suteikta teisė naudotis žmonos elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, nes S. G. atlikti šių veiksmų nemokėjo. Apeliantas mano, kad jo ir žmonos lėšos buvo bendros, jie gyveno iš bendro verslo pinigų. Nuteistasis visada pripažino paėmęs tik jam priklausančius pinigus, t. y. dalį S. G. vardu buvusių lėšų. Tuo tarpu teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, padarė išvadą, jog apeliantas remtis bažnytine santuoka, kaip pagrindu disponuoti S. G. lėšų dalimi, negalėjo. Apelianto gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė ir kitus bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo teisinius pagrindus, kurie taikomi civilinėje teisėje sprendžiant ginčus tarp sugyventinių. Manant, kad apeliantas su S. G. neatkūrė civilinės santuokos, o bažnytinė santuoka yra negaliojanti, darytina išvada, kad jis su ja gyveno kaip sugyventiniai. Šiuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969–6.982 straipsniai, kurie taikomi ir sugyventinių turtiniams klausimams spręsti.

232.6.

24Skunde nurodoma, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (ypač jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), kartu tvarko ūkį, augina vaikus, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-134/2011, 3K-3-410/2011). Pažymima, jog minėtos aplinkybės (t. y. nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis) ir tokia teismų pozicija, be kita ko, lemia tai, jog nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių nesusituokus asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo būtų rašytinis (kasacinė nutartis Nr. 3K- 3-544/2011). Taip pat nėra reikalaujama ir to, kad sugyventiniai, bendrai įgydami turtą, sudarytų tarpusavyje rašytinį susitarimą, numatantį, jog tas turtas įgyjamas bendrojon nuosavybėn. Todėl darytina išvada, kad sugyventinių įgytas turtas nors ir registruotas tik vieno sugyventinio vardu ir, (ar) nesant sugyventinių rašytinio susitarimo dėl šio turto įgijimo bendrojon nuosavybėn, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe. Ši taisyklė gali būti taikoma net ir tuo atveju, kai turtas (pvz., butas, namas) įgytas tik už vieno sugyventinio vardu paimtą paskolą, jeigu įrodoma, jog ir kitas sugyventinis mokėjo įmokas paskolai padengti ir (ar) kitaip prisidėjo prie turto sukūrimo, pagerinimo, išlaikymo (pvz., darydamas buto remontą, pirkdamas baldus, mokėdamas mokesčius už komunalines paslaugas ir kt.). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką, tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, santaupoms senatvei). Apeliantas teigia, jog, iš esmės vadovaudamiesi tokiu siekiu, jis ir S. G. kartu dirbo, nes kaupdami santaupas norėjo susikurti saugią senatvę.

252.7.

26Apeliantas teigia, jog sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Pagal BK 182 straipsnį svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Apelianto atveju akivaizdu, kad remiantis jungtinės veikos sutartimi jis ir S. G. kartu sukūrė verslą, verslo reikalus tvarkė kaip bendraturčiai. Tarp jų buvo ir tam tikras darbo pasidalijimas. R. G. tvarkė sąskaitas, atlikdavo bankinius pavedimus ir atsiskaitymus, mokėjo įmonės ir jų bendrus asmeninius mokesčius. Šiuos darbus apeliantas atlikdavo internete, remdamasis elektroninės bankininkystės sutartimi. Darant išvadą, kad apeliantas su palikėja S. G. iki jos mirties buvo verslo partneriai ir bendraturčiai, jos vardu registruotos banko sąskaitos taip pat buvo bendras jų turtas, o jose esančios lėšos apeliantui ir S. G. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Net manant, kad apeliantas S. G. vardu registruotų sąskaitų lėšų dalį savo reikalams panaudojo neteisėtai, akivaizdu, kad jo veikoje nėra tiesioginės tyčios pasisavinti svetimą turtą, nes dėl paminėtų priežasčių buvo įsitikinęs, kad tokią teisę turi ir jam tokią teisę suteikia anksčiau aptarti norminiai aktai. Dėl tų pačių priežasčių R. G. prisijungimai prie sąskaitų jau mirus S. G. negali būti laikomi neteisėtais. 2019-05-21 prokuroro prašyme dėl kaltinimo pakeitimo teisme nurodoma, kad apeliantas nuo 2019-05-23 26 kartus neteisėtai prisijungė prie S. G. sąskaitų be teisėtos savininkės S. G. žinios. Tokį leidimą ir sutikimą jis iki jos mirties turėjo ir jis R. G., kaip bendraturčiui, nebuvo reikalingas. Jai mirus, tokio leidimo ir sutikimo R. G. gauti negalėjo, todėl toks kaltinimas jam skamba keistai ir nesuprantamai.

272.8.

28Skunde nurodoma, jog apeliantas pervedė ir panaudojo savo reikalams 10 895,74 Eur, kuriuos laiko savo sukaupta bendroje sąskaitoje lėšų dalimi, o kaltinime nurodoma, kad jis įgijo svetimą S. G. priklausantį turtą. Pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. G. būtų ginčijusi R. G. teises į jų bendrai užgyventą turtą, įskaitant ir teises į sąskaitose buvusias pinigines lėšas. Todėl bendro apelianto ir S. G. gyvenimo ir turtinių santykių kontekste teismo išvada apie neteisėtus veiksmus disponuojant piniginėmis lėšomis neatitinka paties teismo nustatytų aplinkybių.

292.9.

30Apeliantas teigia, jog pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamosios teisės prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Tokį sutikimą ir leidimą apeliantas turėjo, o po S. G. mirties prie sistemos prisijungė kaip verslo ir sąskaitose sukauptų lėšų bendraturtis. Analogiškai pažymėtina ir dėl BK 1981 straipsnio 1 dalies taikymo. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. įgyvendinant šią nusikalstamą veiką paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Aptariamo įstatymo dispozicijoje yra numatytas konkretus nusikaltimo padarymo būdas – kaltininkas turi prisijungti prie informacinės sistemos (techninės arba programinės įrangos, skirtos apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairių pažeidimų ir duomenų praradimo dėl techninių priežasčių ar neteisėtų veiksmų) pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas komentuojamo straipsnio prasme pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Apelianto atveju nenustatyta, kad jis būtų atlikęs tokio pobūdžio veiksmus ir kažkaip tyčia pažeidęs bankų informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudodamas apgaulę, nes jo panaudoti prisijungimo duomenys buvo teisingi ir gauti teisėtai.

312.10.

32Apeliantas mano, jog jį išteisinus būtų sudaryta galimybė R. G. ir nukentėjusiesiems ginčą dėl turtinių santykių santykių mirus S. G. spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka.

333.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo G. G. atstovas advokatas D. Kurpavičius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš nuteistojo R. G. su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

354.

36Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė bei nukentėjusieji ir nukentėjusiojo G. G. atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

37III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

385.

39Apeliacinis skundas atmestinas.

406.

41Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo R. G. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

427.

43Teisėjų kolegija, ištyrusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai iš nešališkai ištyrė nuteistajam R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai R. G. pripažino kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o tai suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant R. G. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, o baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Apeliaciniame skunde iš esmės remiamasi samprotavimais apie nuteistojo teisę disponuoti mirusiajai priklausiusiu turtu, lėšų bendrumą, netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir civilinių teisinių santykių kriminalizavimą pateikiant savitą nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių vertinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Todėl vien tai, kad apeliaciniame skunde dėstoma kitokia nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas R. G. išteisinti.

448.

45Siekiant detaliau išsiaiškinti apeliacinio skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas nuteistasis R. G.. Jis parodė, kad buvo visapusiškai susijęs su S. G. įmonės veikla. Įmonėje nebuvo „įformintas“, nežinojo, kad jo ir S. G. santuoka negalioja, nors su ja gyveno kaip sutuoktiniai, kasdien kartu dirbo, gamino gaminius, vedė bendrą ūkį namuose, parduotuvėje ir įmonėje. Kai S. G. įregistravo įmonę, ji ir nuteistasis gyveno kartu. Visas deklaracijas, užsakymus ir reikalus, susijusius su apskaita ir bankininkyste, tvarkė nuteistasis, taip pat padėdavo pildyti kelionės lapus ir apyskaitas. Jis deklaruodavo įmonės mokesčius, dirbdavo kompiuteriu, ieškodavo prekių ir jas užsakinėdavo. Kas 3 mėnesius elektroniniu paštu būdavo atsiunčiami suderinimo aktai, tada R. G. su S. G. suderindavo atsakymus (sutinka ar nesutinka). Už paslaugas atsiskaitydavo iš asmeninės sąskaitos, o už prekes – iš parduotuvės sąskaitos. Nuteistasis įnešdavo į įmonės sąskaitą grynuosius pinigus, po to iš S. G. asmeninės sąskaitos pervesdavo kitiems. Parduotuvėje buvo kasos aparatas, iš kurio, jeigu reikėdavo, išimdavo grynuosius pinigus ir jais pasinaudodavo. Banko kortele neatsiskaitydavo, nes S. G. nenorėjo ir nemokėjo, kortele nesinaudojo, taip pat nemokėjo naudotis kompiuteriu. Buvo sąskaita S. G. vardu ir viena įmonės sąskaita. Prie abiejų sąskaitų R. G. turėjo priėjimą. Buvo bankomato kortelė, bet ji nebuvo naudojama. Kaip matyti iš išklotinės, iki žmonos mirties nebuvo nė vieno grynųjų pinigų išėmimo. Po jos mirties buvo išimami pinigai. Banko kortelė buvo S. G. rankinuke. Paskui kortelę pasisavino sūnus. Nuteistasis tuo metu turėjo banko kortelę, bet ja nesinaudojo, nedirbo ir negavo jokios algos. Savo vardu turėjo dvi sąskaitas skirtinguose bankuose, gaudavo pensiją. Iš sukauptų pensijos pinigų pirko automobilį, jam trūko nedaug pinigų. Lizingą mokėjo tik iš savo sąskaitos. Nevesdavo pinigų iš žmonos sąskaitos į savo sąskaitą. Iš jos sąskaitos mokėdavo už benziną, keliones į Klaipėdą, elektrą, telefonus. Po S. G. mirties turėjo sumokėti už slaugą ir laidotuves, todėl darydamas pavedimą parašė, kad tai buvo skola už laidotuves, pagalvojo, kad jam priklauso pusė bendrų pinigų. Nuteistasis ir S. G. santaupas laikė bendrai, sąskaitoje buvo apie 15 000–16 000 Eur, parduotuvės sąskaitoje buvo nedaug pinigų. Iš bankininkystės duomenų matyti, kad kol S. G. buvo ligoninėje, R. G. 2 ar 3 tiekėjams pervedė pinigus. Po S. G. mirties tvarkė visus dokumentus, žinojo, kiek yra likę skolų, koks likutis, kiek prekių. Įmonės skola buvo apie 2500 Eur, buvo neapmokėtų prekių. Prekių likutis parduotuvėje buvo apie 24 000 Eur vertės. Skolų tiekėjams nemokėjo, nes jie nesikreipė. Paskui po 6 mėnesių dar skambino, kad įmonei nėra atsiskaityta. Apie testamentą sužinojo po laidotuvių, po gedulingų pietų. Atbėgo T. G. ir klausė, ar R. G. turi testamentą. Tada ir sužinojo, kad prieš 12 metų buvo surašytas testamentas.

469.

47Nuteistasis nurodo, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta veika (sukčiavimas) padaroma tiesiogine tyčia, o jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis buvo įsitikinęs, jog S. G. vardu registruotos banko sąskaitos buvo bendras jų turtas, o šiose sąskaitose esančios lėšos apeliantui ir S. G. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl šis turtas jam nebuvo svetimas. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti, nes jie prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai, todėl atmeta juos kaip nepagrįstus.

4810.

49Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį visais atvejais turi būti nustatyta apgaulė, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog, pagal teismų praktiką, nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Todėl apgaulė sukčiavimo atveju gali būti nukreipta ne tik tiesiogiai į svetimo turto savininką, bet ir į teisėtą to turto valdytoją.

5011.

51Nagrinėjamoje byloje būtinasis BK 182 straipsnio 1 dalyje išdėstytos nusikalstamos veikos požymis – apgaulė užvaldant svetimą turtą pasireiškė tuo, jog R. G. neteisėtai pasinaudodamas S. G. išduota banko mokėjimo kortele save identifikuodavo kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę S. G., kuri tuo metu jau buvo mirusi. Tokiu būdu jis suklaidino banką, t. y. teisėtą S. G. pinigų valdytoją, ir būtent dėl šios apgaulės R. G. buvo išmokėti svetimi, jam nepriklausantys pinigai grynaisiais arba pervesti kitiems subjektams (sumokant įmokas pagal nuteistojo sudarytą automobilio išperkamosios nuomos sutartį).

5212.

53Nors nuteistais teigia, jog buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai, manydamas, jog jo ir S. G. pinigai buvo bendri, be to, dalis pinigų jam priklausė kaip kompensacija už patirtas išlaidas rūpinantis S. G., kol ji buvo gyva, ir už jo patirtas laidotuvių išlaidas, tačiau tai prieštarauja tiek paties R. G. parodymams, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams.

5413.

55Šiuo atveju teisiškai reikšminga, jog teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. G. parodė po S. G. mirties ( - ) sužinojęs apie jos 2006-01-31 sudarytą testamentą, kuriuo visas jos turtas lygiomis dalimis paliekamas jos vaikams G. G. ir T. G. (t. 1, b. l. 60). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog, palikėjai (S. G.) mirus, joks kitas asmuo, išskyrus įpėdinius (šiuo atveju – G. G. ir T. G.), neturi teisės disponuoti palikėjai priklaususiu turtu. Tai rodo, kad nuteistasis neabejotinai suprato, jog S. G. sąskaitose esantys pinigai teisiškai jam nepriklauso, nes po jos mirties pinigus paveldės jos sūnūs. Vertinant R. G. veiksmus svarbu ir tai, jog pats nuteistasis duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog iki S. G. mirties tokio pobūdžio operacijų (pavedimų iš jos asmeninių sąskaitų į jo asmenines sąskaitas automobilio lizingui padengti arba pinigų gryninimo) nedarydavo, t. y. tokios finansinės operacijos nebuvo būdingos S. G. esant gyvai. Tuo tarpu visos R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos būtent po S. G. mirties. ( - ) S. G. mirus, prasidėjo intensyvus finansinių operacijų atlikimas. Kaip jau minėta, net ir pats nuteistasis patvirtino, jog S. G. esant gyvai tokio pobūdžio operacijos iš jos sąskaitų nebuvo atliekamos, nebuvo vykdomi jokie pavedimai, grynieji pinigai taip pat nebuvo imami. Tik po jos mirties per santykinai trumpą poros mėnesių laikotarpį imta intensyviai naudotis sąskaitose esančiais pinigais, dažnai inicijuojant didelių sumų finansines operacijas. Šios aplinkybės rodo, jog tai nebuvo įprastas kasdienis naudojimasis banko mokėjimo kortele ir S. G. sąskaitomis, juo buvo tikslingai siekiama kuo greičiau pasinaudoti sąskaitose esančiais pinigais, kol tokia galimybė yra. Aptartų duomenų visuma rodo, jog nuteistasis suprato, kad S. G. banko sąskaitoje esantys pinigai po jos mirties teisiškai jam nepriklauso, yra svetimi, o, pasinaudodamas banko kortele ir identifikuodamas save kaip S. G., kuri jau buvo mirusi, ir taip suklaidindamas banką, suprato, jog, tokiu būdu panaudojęs apgaulę ir išgryninęs mirusiosios S. G. sąskaitoje esančius pinigus bei atsiskaitęs jais už paslaugas, neteisėtai užvaldė svetimą turtą. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, o finansinių operacijų intensyvumas (tai, kad jos buvo atliekamos skubotai, netrukus po S. G. mirties) rodo, jog R. G. siekė ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Todėl R. G. veikoje yra visi būtinieji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

5614.

57Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog S. G. vardu registruotos sąskaitos ir jose esančios lėšos buvo bendras jos ir R. G. turtas. Šiuo atveju S. G. lėšos, esančios asmeninėje jos sąskaitoje, bendromis galėtų būti pripažintos tik tuo atveju, jei ji ir R. G. būtų kartu atidarę bendro naudojimo banko sąskaitą. Tik tada R. G. ir S. G. būtų laikomi bendraturčiais ir jų bendra sąskaita turėtų būti tvarkoma vadovaujantis bendrąją nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline (CK 4.73 straipsnio 2 dalis) ir, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), nepriklausomai nuo to, kiek kuris iš bendraturčių įnešė lėšų į minėtą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju sąskaita priklausė tik S. G., todėl ir sąskaitoje esančios lėšos priklausė išimtinai S. G., o jai mirus – įpėdiniams G. G. ir T. G..

5815.

59Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius. Pagal teismų praktiką, sukčiavimas atribojamas nuo civilinių teisinių santykių pagal apgaulės esmingumo ir pagalbinius kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo, nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Apgaulės esmingumo kriterijus reiškia, kad suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus reiškia, kad dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos, o nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus reiškia, kad naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Šiuo atveju nustatyta, kad R. G. pasinaudojo tuo, jog turėjo (žinojo) S. G. elektroninės bankininkystės duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms atlikti, ir tai buvo esminė prielaida tam, kad jis įgytų svetimą turtą. Dėl šių nuteistojo veiksmų nukentėjusiesiems galimybės apginti savo pažeistas teises buvo iš esmės pasunkintos, o padaryta turtinė žala ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme taip pat nebuvo atlyginta. Todėl tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų susiklostę santykiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

6016.

61Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo). Teigia, jog banko kortele jis su S. G. sutikimu bei leidimu nuolat naudojosi kartu vesdamas bendrą ūkį, o po jos mirties iš jos sąskaitos pervesti ir paimti pinigai buvo skirti padengti iš jo asmeninių pinigų turėtas laidotuvių išlaidas bei pasiimti jam kaip bendraturčiui priklaususią bendrų pinigų dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, todėl yra atmestini.

6217.

63Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

6418.

65Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Pažymėtina, kad banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2014). Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog S. G. vardu išduota banko mokėjimo kortelė apeliantui buvo svetima ir jis tai suvokė.

6619.

67Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokios mokėjimo kortelės panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnį atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Svarbu ir tai, jog pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už patį kortelės panaudojimą, o už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą, panaudojant svetimą mokėjimo kortelę.

6820.

69Nors apeliantas su S. G. iki jos mirties kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina ir neįrodo, jog R. G. S. G. banko kortele po jos mirties naudojosi teisėtai. Priešingai, pats mirties faktas rodo, jog R. G. po S. G. mirties jai asmeniškai išduota banko kortele naudojosi neteisėtai. Nors apeliantas akcentavo, jog mirusioji nemokėjo naudotis kompiuteriu ir kortele, todėl jai esant gyvai jis tvarkydavo visas S. G. bei jos individualios įmonės finansines operacijas, tačiau tiek paties R. G. parodymai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog S. G. esant gyvai tokio pobūdžio operacijos nebuvo atliekamos, o netrukus po jos mirties per pakankamai trumpą laikotarpį buvo pervesta, išgryninta ar kitaip panaudota 10 895,74 Eur, kurie, kaip jau aptarta anksčiau, R. G. nepriklausė, nes 2006-01-30 mirusiosios testamentu buvo palikti G. G. ir T. G., o apeliantas apie tai žinojo. Visa tai rodo skubėjimą bei siekį kuo greičiau neteisėtai pasinaudoti asmeninėje S. G. sąskaitoje esančiais svetimais pinigais ir leidžia pagrįstai tvirtinti, jog R. G. suprato, kad po S. G. mirties jos banko kortele jis disponavo (ją laikė, bei naudojosi ir atlikinėjo finansines operacijas) neteisėtai. Šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad R. G. norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veikoje yra visi būtinieji BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

7021.

71Apeliantas nepagrįstai ginčija ir savo nuteisimą pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog byloje nenustatyta, kad jis būtų tyčia pažeidęs bankų informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudodamas apgaulę, nes jo panaudoti prisijungimo duomenys buvo teisingi ir gauti teisėtai.

7222.

73BK 1981 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015). Toks neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (be kita ko, ir internetinės bankininkystės sistemos) atvejis pasireiškia autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimų (reikalavimų) pažeidimu, kuris šios bylos kontekste negali būti laikomas nereikšmingu vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų. Nagrinėjamoje byloje R. G. po S. G. mirties neteisėtai jungdavosi prie tik S. G. suteiktų internetinės bankininkystės paslaugų, leidžiančių naudotis banko paslaugų teikimu internetu, be kita ko, atlikti mokėjimo operacijas. Ne mažiau svarbu tai, kad R. G. padaryti tyčiniai neteisėti prisijungimai prie internetinės bankininkystės leido jam neteisėtai inicijuoti finansines operacijas ir taip apgaule įgyti jam nepriklausantį (svetimą) turtą, todėl jo veikoje yra visi būtinieji BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

7423.

75Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

7624.

77Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiamas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-07-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

7825.

79Nukentėjusiojo G. G. atstovas advokatas atsiliepime apeliacinės instancijos teismo prašo iš nuteistojo R. G. priteisti G. G. patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias 700 Eur išlaidas (t. 4, b. l. 41) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (t. 4, b. l. 44–46).

8026.

81BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019).??? ???Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019).???

8227.

83Šioje byloje apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, pateikė nuteistasis R. G., tačiau šis apeliacinis skundas buvo tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo G. G. interesais. Nukentėjusiojo atstovas advokatas atstovavo jam viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, turi būti atlygintos. Advokatas nukentėjusiajam atstovavo viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 1 valanda ir 3 min. Per šį posėdį buvo papildomai apklaustas nuteistasis. Taigi, atsižvelgiant į posėdžio trukmę ir aplinkybę, kad tas pats advokatas nukentėjusiajam atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, laikytina, kad 700 Eur suma už advokato pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, yra aiškiai per didelė, neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mažintinos ir nukentėjusiajam G. G. iš R. G. priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

85nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

86Priteisti iš R. G. 300 Eur proceso išlaidų G. G..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 4. Nuosprendžiu nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi... 5. G. G. ir T. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. G. lygiomis... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. R. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo ( - ) 18.52 valandos iki... 10. II. Apeliacinio skundo argumentai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės... 13. 2.1.... 14. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.... 15. 2.2.... 16. Skunde teigiama, jog baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio... 17. 2.3.... 18. Apelianto nuomone, šiuo atveju galima įžvelgti, jog jam pradėto... 19. 2.4.... 20. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies... 21. 2.5.... 22. Skunde teigiama, jog S. G. vardu įsteigta individuali komercinė įmonė buvo... 23. 2.6.... 24. Skunde nurodoma, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta,... 25. 2.7.... 26. Apeliantas teigia, jog sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.... 27. 2.8.... 28. Skunde nurodoma, jog apeliantas pervedė ir panaudojo savo reikalams 10 895,74... 29. 2.9.... 30. Apeliantas teigia, jog pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamąją... 31. 2.10.... 32. Apeliantas mano, jog jį išteisinus būtų sudaryta galimybė R. G. ir... 33. 3.... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo G. G. atstovas advokatas D.... 35. 4.... 36. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 37. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 38. 5.... 39. Apeliacinis skundas atmestinas.... 40. 6.... 41. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 42. 7.... 43. Teisėjų kolegija, ištyrusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo... 44. 8.... 45. Siekiant detaliau išsiaiškinti apeliacinio skundo nagrinėjimui reikšmingas... 46. 9.... 47. Nuteistasis nurodo, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta veika... 48. 10.... 49. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 50. 11.... 51. Nagrinėjamoje byloje būtinasis BK 182 straipsnio 1 dalyje išdėstytos... 52. 12.... 53. Nors nuteistais teigia, jog buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai, manydamas,... 54. 13.... 55. Šiuo atveju teisiškai reikšminga, jog teisiamajame posėdyje bei... 56. 14.... 57. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog S. G. vardu registruotos... 58. 15.... 59. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios... 60. 16.... 61. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl... 62. 17.... 63. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko... 64. 18.... 65. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo... 66. 19.... 67. Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis... 68. 20.... 69. Nors apeliantas su S. G. iki jos mirties kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį,... 70. 21.... 71. Apeliantas nepagrįstai ginčija ir savo nuteisimą pagal BK 1981 straipsnio 1... 72. 22.... 73. BK 1981 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie... 74. 23.... 75. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. G. pagrįstai... 76. 24.... 77. Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiamas Plungės... 78. 25.... 79. Nukentėjusiojo G. G. atstovas advokatas atsiliepime apeliacinės instancijos... 80. 26.... 81. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 82. 27.... 83. Šioje byloje apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, pateikė nuteistasis R.... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 85. nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.... 86. Priteisti iš R. G. 300 Eur proceso išlaidų G. G.....