Byla e2-536-330/2016
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo bei nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „AL Holdingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šviesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6541-553/2015 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „AL Holdingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šviesa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „E. mokykla“ ir S. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo bei nuostolių atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Ieškovės UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašo: įpareigoti atsakovę UAB „E. mokykla“ nutraukti internetinės pasirengimo egzaminams sistemos Egzaminatorius naudojimą, įpareigoti atsakovę UAB „E. mokykla“ nutraukti elektroninių pratybų sistemos EMA naudojimą, įpareigoti atsakovę UAB „E. mokykla“ nutraukti turinio valdymo sistemos PRIMA naudojimą, įpareigoti atsakovus S. R. ir UAB „E. mokykla“ nutraukti ieškovių UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ informacijos, kuri laikoma ieškovių UAB „AL Holdingas“ ir / ar UAB „Šviesa“ komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą. Ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš atsakovo S. R. ieškovės UAB „AL Holdingas“ naudai 93 631,78 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovės ieškinyje pareiškė prašymą atsakovo S. R. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jam priklausantį 93 631,78 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei lėšas. Ieškovės nurodė, kad atsakovo S. R. atžvilgiu reikalavimo suma yra didelė, o jam priklausantis butas įkeistas bankui. Ieškovių nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybės yra ribotos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovių UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

8Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas akcentavo aplinkybę, jog nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių atsakovo S. R. ketinimus turimą turtą perleisti, paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą ar apsunkinti jo vykdymą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovės UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais pagrindiniais motyvais:

111. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino grėsmės, kad tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, egzistavimo pagrindus bei kriterijus, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nesivadovavo teismų praktika.

122. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtinai privalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pakanka įsitikinti, kad tokioje situacijoje grėsmė yra galima. Teismas turėjo vadovautis didelės ieškinio sumos prezumpcija.

133. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties. Teismas šiuo atveju turėjo būti aktyvus. Teismas turėjo vadovautis visuotinai žinoma aplinkybe, kad sektoriuje, kuriame dirba atsakovas, vidutinis darbo užmokestis sudaro 926,80 Eur. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas, užtikrinant piniginę prievolę, sudarančią 86 866 Eur sumą.

14Atsakovas S. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šį ieškovių skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovo aiškinimu, ieškinio reikalavimai nėra grindžiami įrodymais, o ieškovių turtinis reikalavimas atsakovo atžvilgiu prieštarauja Nekonkuravimo sutarties nuostatoms. Atsakovo nuomone, didelė ieškinio suma pati savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesutiko su ieškovių pozicija, jog atsakovas nebūtų pajėgus įvykdyti ieškovėms galimą palankų teismo sprendimą. Pasak atsakovo, pačios ieškovės pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog atsakovas tebėra UAB „AL Holdingas“ akcininkas. Vien turimų akcijų nominali vertė siekia 150 631 Eur. Atsakovas paaiškino, jog finansinis įsipareigojimas bankui, kurio naudai įkeistas jo nekilnojamasis turtas, sudaro 26 196,19 Eur. Nesutiko su ieškovių nurodoma statistine vidutinio darbo užmokesčio reikšme. Akcentavo aplinkybę, jog ieškovių įmonėse dirbo nuo 2002 metų, buvo valdybos narys, be to, vienu metu dirbo net keliose darbovietėse.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

17Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

19Kaip minėta, aptariamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovės grindė iš esmės vien didelės ieškinio sumos prezumpcija. Jų aiškinimu, atsakovo S. R. atžvilgiu pareikšto turtinio reikalavimo suma yra didelė, o atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Ieškovių nuomone, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai akcentavo, kad ieškovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo būti aktyvesnis ir pareikšto turtinio reikalavimo sumos kontekste įvertinti atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliančių argumentams.

20Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013, 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Pastebėtina, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymo metu atsakovas neturi būsimam teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti reikalingų lėšų. Nors atsakovas ir neigia ieškovių argumentus dėl savo turtinės padėties sudėtingumo, jis, įvertinant reikalavimo sumą, nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą išvadai, jog pajėgtų nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, jei šis būtų palankus ieškovėms. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovių argumentais dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Vien ta aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, nesudaro pagrindo manyti, kad jis yra bevertis arba nelikvidus. Dėl šios priežasties detalesnis ieškovių argumentų apie atsakovo turtinę padėtį vertinimas yra netikslingas. Teismas pažymi, jog teigdamos, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovas neturėtų pakankamai lėšų / turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas ieškovėms palankus teismo sprendimas, ieškovės nepagrindė, kokiu būdu atsakovo turto areštas padidintų jo (turto) vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Kaip iš esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, grėsmė būsimo galbūt ieškovėms palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, tačiau tokių aplinkybių ieškovės neįrodinėjo. Grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui nagrinėjamu atveju buvo grindžiama deklaratyviais teiginiais. Apeliacinės instancijos teismui nėra žinomos objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojama būsimo teismo sprendimo sąmoningo nevykdymo galimybė. Ieškovėms neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., ieškinio reikalavimo suma neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo dydis atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Kaip yra minėta, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl šios priežasties apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė grėsmės būsimo tikėtinai palankaus ieškovėms teismo sprendimo neįvykdymui požymių.

21Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kuriais remiantis akcentuojamas ieškinio preliminarus nepagrįstumas. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Vien ta aplinkybė, kad, atsakovo nuomone, ieškovių pateikti įrodymai nėra pakankami, nesudaro pagrindo dar ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo etape konstatuoti akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Pažymėtina, kad proceso įstatymas numato galimybę teikti įrodymus ir po ieškinio priėmimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tiek ieškovės, tiek atsakovas tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teismui teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tiek ieškovių įrodinėjamos, tiek atsakovo neigiamos aplinkybės vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne šioje bylos stadijoje. Tačiau vien ta aplinkybė, jog šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo požymių, nesudaro savarankiško pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22Apeliacinis teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

23Kiti apeliančių atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Ieškovės UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ pirmosios instancijos... 5. Ieškovės ieškinyje pareiškė prašymą atsakovo S. R. atžvilgiu taikyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovių UAB... 8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien didelė ieškinio suma... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovės UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ atskirajame skunde... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino grėsmės, kad... 12. 2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtinai privalo... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties.... 14. Atsakovas S. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šį ieškovių... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 19. Kaip minėta, aptariamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė... 21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atsakovo atsiliepime... 22. Apeliacinis teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog... 23. Kiti apeliančių atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....