Byla 2K-250-699/2017
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 25 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 25 d. nutarties.

2Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu T. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

3Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5“ su „Labas“ SIM kortele.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atmestas nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinis skundas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. T. A. nuteista už tai, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą: nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 16 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, apgaule turėdama bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, bendra tyčia, iš savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5“ IMEI 353726/06/250788/7, kuriame buvo įdėta „Labas“ SIM kortelė Nr. ( - ), pasinaudojusi mobiliojo interneto paslauga, interneto tinklalapyje „www.vinted.lt“ įdėjo skelbimus apie tariamai parduodamas prekes, dėl to nukentėję asmenys, norėdami įsigyti prekes, pervedė pinigus į T. A. priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke: 2016 m. vasario 5 d. V. M. už sportines kelnes – 22 Eur, 2016 m. vasario 11 d. V. J. už sportinius batelius „Adidas superstars“ – 31 Eur, 2016 m. vasario 17 d. R. S. už sportinius batelius „Adidas“ – 30 Eur, 2016 m. vasario 22 d. R. Z. už sportinius batelius – 25 Eur, 2016 m. vasario 23 d. K. S. už sportinius batelius „Adidas“ – 28 Eur; T. A. nurodymu į A. Ž. priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“: 2016 m. kovo 10 d. Ž. M. už sportinius batelius „Max“ – 33,50 Eur, 2016 m. kovo 16 d. D. V. už sportinius batelius „Adidas“ – 29,50 Eur, 2016 m. kovo 16 d. E. Š. už sportinius batelius „Nike air max“ – 30 Eur, tačiau perkamų prekių nukentėjusiesiems neperdavė, nes jų neturėjo ir neketino parduoti, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiesiems priklausančius pinigus – 229 Eur – ir padarė iš viso 229 Eur turtinę žalą.

72. Nuteistosios T. A. gynėjas advokatas Romualdas Matonis kasaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą T. A. nutraukti, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

82.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatoriaus, teismai neteisingai aiškino nuteistosios kaltės (tyčios) turinį ir formą. T. A. veikai nebūdingas bendros tyčios požymis, kuris nagrinėjamoje teisinėje situacijoje laikytinas būtinuoju nusikalstamos veikos sudėties požymiu. Kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis apie bendrą T. A. tyčią ir tęstinę veiką, nes ji prieštarauja teismų praktikai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pasak kasatoriaus, T. A. veiksmus galima laikyti pavieniais administraciniais teisės pažeidimais, tačiau ne BK 182 straipsnio l dalyje numatytu nusikaltimu.

92.2. Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai pakankami, kad T. A. veika, pasireiškusi kaip skirtingu laiku padarytas nedidelis sukčiavimas prieš keletą nukentėjusiųjų, laikytina tęstine, nes jos tikslas buvo susijęs su siekiu pasipelnyti kaskart įgyjant pinigus vis iš kito asmens, o veikos padarymo būdas būdavo toks pat. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl T. A. tyčios turinio ir tokioje teisinėje situacijoje privalomo bendros tyčios požymio. Pagal teismų praktiką, kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungė bendra tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tarp jų – ir apie kaltininko tyčią, jos turinį (kartu ir tyčios bendrumą), teismai sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad T. A. veiksmuose yra visi būtinieji BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai, o apeliacinės instancijos teismui tokią išvadą patvirtinus, teismai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kurio negalėjo ir neturėjo taikyti, todėl teismų sprendimai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo turi būti panaikinti, o baudžiamoji byla nuteistajai nutraukta (BPK 369 straipsnio l dalies l punktas, 382 straipsnio 2 punktas).

103. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius atsiliepimu į nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

113.1. Prokuroras, pasisakydamas dėl kasatoriaus argumento dėl nuteistosios veiksmų kaip pavienės tęstinės nusikalstamos veikos vertinimo, remiasi teismų praktika (kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2010, 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015), pagal kurią veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad nuteistosios T. A. nusikalstamus veiksmus (dėti interneto tinklalapyje „www.vinted.lt“ skelbimus apie tariamai parduodamas prekes, kurių neturėjo ir nesiruošė parduoti) nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 16 d. jungė bendras konkretus sumanymas – apgaule įgyti apibrėžtą turtą, t. y. pinigines lėšas, kurias pirkėjai už tariamai nuteistosios parduodamas prekes dėl jos panaudotos esminės apgaulės perves į nuteistosios atsiskaitomąją sąskaitą, o ją užblokavus – į A. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą, ir šis sumanymas dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendintas ne iš karto, o per kelis etapus. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. A. veiksmai ieškant, randant ir apgaule įgyjant nukentėjusiųjų pinigines lėšas buvo tapatūs, nukreipti į iš anksto pasirinktus ir suinteresuotus asmenis, ieškančius sau reikiamų prekių. Apie nuteistosios veiksmų tapatumą ir bendro sumanymo įgyvendinimą liudija ir tai, kad nusikalstami veiksmai buvo atliekami analogišku būdu (naudojo tą pačią interneto svetainę, joje skirtingais vartotojo vardais susikūrė anketas, prie jų jungėsi, kiekvieną dieną dėjo tokio paties pobūdžio skelbimus apie tariamai parduodamas prekes, kiekvienu atveju nurodydavo mažesnes negu iš tikrųjų prekių vertes, kurios nesiekdavo 1 MGL), panaudojant tas pačias priemones (mobiliojo ryšio telefoną, savo sąskaitą, o ją užblokavus – sąskaitą, atidarytą A. Ž. vardu), veikė, įgyvendindama bendrą sumanymą dėl to paties dalyko, visus veiksmus atliko per pakankamai trumpą laiką (41 dieną) ir sistemingai (būdama anksčiau bausta administracine tvarka, tęsė net ir po to, kai nukentėjusieji nurodydavo, kad juos apgavo). Informacija iš darbo biržos ir „Sodros“ duomenų bazės rodo, kad nuteistoji savo darbu pajamų neužsidirbdavo, liudytojas D. A. nuteistajai teikė finansinę paramą. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. A. tikslas buvo susijęs su siekiu pasipelnyti, pinigus įgyjant iš skirtingų asmenų, o veikos padarymo būdas ir apgaule įgyjamas turtas visais atvejais buvo toks pats. Iš esmės nuteistoji turėjo bendrą sumanymą nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones. Prokuroro nuomone, nuteistosios T. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015).

123.2. Prokuroras, pasisakydamas dėl kasacinio skundo argumento dėl bendros tyčios nuteistosios veiksmuose nebuvimo, remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014 pateiktais išaiškinimais, kad nustatant bendrą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistoji minėtame interneto tinklalapyje įdėjo skelbimus apie tariamai parduodamas prekes, kurių pardavimo kaina neviršijo 38 Eur, t. y. kiekvienas prekių apmokėjimo atvejis atitiko ne nusikaltimo – sukčiavimo – sudėties požymius, o administracinio nusižengimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis). Už analogiškas veikas nuteistoji jau buvo bausta administracine tvarka. Taip nuteistoji tyčia ir sistemingai darė analogiškus veiksmus per pakankamai trumpą laiko tarpą ir turėdama bendrą tikslą užvaldyti svetimą, konkrečiai apibrėžtą turtą, veikdama bendra tyčia, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydama nukentėjusiesiems 229 Eur turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Nuteistosios T. A. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų V. M., V. J., R. S., R. Z., K. S., Ž. M., D. V., E. Š. pareiškimais ir jų parodymais, liudytojos A. Ž. parodymais, mokėjimo nurodymais, sąskaitų išrašais, internetinių susirašinėjimų kopijomis, daiktų, dokumentų paėmimo ir apžiūros protokolais, interneto svetainės „www.vinted.lt“ informacija ir jos analize, pačios nuteistosios parodymais. Iš šių aplinkybių išplaukia, kad T. A. inkriminuota nusikalstama veika buvo vykdoma bendra tyčia, nukreipta išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių pirkėjų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, todėl kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis iš esmės analogiškoje situacijoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

133.3. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo esmės. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte pateiktą išaiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus ir padarytas išvadas, pripažino, kad T. A. kaltė įrodyta ir nėra pagrindo kitaip vertinti apskųsto nuosprendžio įrodymus bei išvadas. Kasatoriaus subjektyvia nuomone paremtas nepritarimas teismo išvadoms nėra pagrindas pripažinti BPK reikalavimų pažeidimą, o nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

144. Nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl tęstinės veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje

165. Kasatorius nurodo, kad teismų padarytos išvados apie bendrą T. A. tyčią ir tęstinę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei prieštarauja teismų praktikai, ir prašo T. A. baudžiamąją bylą nutraukti. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

176. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendina bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

187. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, nustatė, kad T. A., turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimus pinigus, interneto svetainėje „www.vinted.lt“ įdėjo skelbimus apie parduodamas prekes (sportinius batelius ir kelnes), kurių realiai neturėjo ir neketino jų parduoti, gavo iš nukentėjusiųjų kaltinime nurodytas pinigų sumas už šias tariamai parduodamas prekes, tačiau prekių nepristatė, pinigų negrąžino, taip apgaule užvaldė nukentėjusiųjų turtą. Teismas, įvertinęs veikos padarymo mechanizmą, specifiką, naudotas priemones, būdą, pastovumą, pripažino, kad, nors skirtingu laiku apgaule buvo užvaldytas skirtingų nukentėjusiųjų turtas, T. A. veikė bendra tyčia apgaule užvaldyti svetimą turtą.

198. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško kasaciniam skundui nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumento, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl T. A. tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

209. Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo argumentus daryti kitokių išvadų, nei padarė žemesnės instancijos teismai, neturi teisinio pagrindo. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai teisingai, remdamiesi teismų praktika, aiškino nuteistosios kaltės (tyčios) turinį ir pagrįstai nustatė, kad ji padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

2110. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

2210.1. Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas (turtinė teisė) apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui. Kita vertus, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais paneigia tęstinį sukčiavimo pobūdį: dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių klientų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

2310.2. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Kaltės turinys teismų praktikoje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-648/2016).

2411. Iš teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuteistoji T. A. nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 16 d. interneto tinklalapyje „www.vinted.lt“ dėdavo skelbimus, kad parduoda prekes, kurių faktiškai neturėjo, ir, skirtingiems nukentėjusiesiems (iš viso aštuoniems asmenims) pervedus pinigus už jų pasirinktas pirkti prekes į nuteistosios nurodytas atsiskaitomąsias sąskaitas, pinigus pasisavindavo. Nors nuteistoji skirtingu laiku apgaule užvaldė skirtingų nukentėjusiųjų pinigus, jos veiksmus jungė bendras sumanymas (tyčia) – apgaule įgyti neapibrėžto dydžio svetimą turtą (pinigines lėšas). Šis sumanymas buvo įgyvendintas analogišku būdu ir priemonėmis: T. A. naudodavo tą patį mobiliojo ryšio telefoną ir interneto svetainę, kurioje skirtingais vartotojo vardais susikurdavo anketas, prie jų jungėsi, dėdama tokio paties pobūdžio skelbimus apie parduodamas prekes, nurodydama mažesnes negu iš tikrųjų prekių vertes (kurios nesiekdavo 1 MGL dydžio) ir tą pačią savo atsiskaitomąją sąskaitą, o ją užblokavus – A. Ž. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą; visi šie veiksmai atlikti per pakankamai trumpą laiką (41 dieną). Teismai, įvertinę įrodymų visetą, nustatė, kad T. A., apgaule užvaldydama pirmosios nukentėjusiosios (t. y. V. M.) turtą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl tolesnių analogiškų neteisėtų veiksmų ir tai patvirtina, kad savo veiksmus ji suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką. T. A. tokią veiką darė siekdama gauti pastovias pajamas kasdieniams poreikiams tenkinti. Taigi, nors nuteistoji užvaldė skirtingų nukentėjusiųjų turtą, pagal nustatytą veikos padarymo mechanizmą nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

2512. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Atmesti nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu T. A.... 3. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. T. A. nuteista už tai, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą... 7. 2. Nuteistosios T. A. gynėjas advokatas Romualdas Matonis kasaciniu skundu... 8. 2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 9. 2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas atmetė... 10. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 11. 3.1. Prokuroras, pasisakydamas dėl kasatoriaus argumento dėl nuteistosios... 12. 3.2. Prokuroras, pasisakydamas dėl kasacinio skundo argumento dėl bendros... 13. 3.3. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje... 14. 4. Nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio kasacinis skundas... 15. Dėl tęstinės veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje... 16. 5. Kasatorius nurodo, kad teismų padarytos išvados apie bendrą T. A. tyčią... 17. 6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 18. 7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų... 19. 8. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško kasaciniam... 20. 9. Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo argumentus daryti kitokių... 21. 10. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika,... 22. 10.1. Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių,... 23. 10.2. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant,... 24. 11. Iš teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuteistoji... 25. 12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Atmesti nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio kasacinį skundą....