Byla 1-143-914/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Agnesai Obrikienei, Ievai Mišeikienei, Gabrielei Šurkutei, Viktorijai Patkauskienei, dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei, kaltinamajai A. R., gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, nukentėjusiajai R. K., jos atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, pensininkė, gyv. ( - ), teista: 2015-10-13 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį galutine bausme - laisvės atėmimu 2 metams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 682 straipsniu, 2 metams atimta teisė dirbti darbą, susijusį su buhalterinės apskaitos tvarkymu, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3A. R. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2015 m. lapkričio 25 d., apie 8.30 val. UAB „R“ tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), pasirašė „Nekilnojamojo turto mainų atlikimo įsipareigojimų sutartį“ , kurios antros - 2 dalies 2.2 punkte nurodyta: „Iki šios Sutarties pasirašymo Šalis II sumoka Šaliai I 10000 € (dešimt tūkstančių eurų) dydžio sumą (toliau – „Avansas“), kuris yra reikalingas padengti skoloms ir nusiimti areštams. Šalis I patvirtina, kad Avansas bus panaudotas padengti skoloms ir nusiimti areštams“, iš anksto žinodama ir suprasdama, kad ji savo, kaip Šalies I, įsipareigojimų pagal šį sutarties punktą nevykdys, nes avanso paėmimo dienai jos skolos sudarė 140859,15 €, iš nukentėjusiosios R. K., piktnaudžiaudama jos pasitikėjimu, paėmė pinigus - 10000 € parduodamo gyvenamojo namo, esančio ( - ), skoloms padengti, kad būtų anuliuoti uždėti areštai, tačiau pasirašytos sutarties nevykdė ir skolų nepadengė, nes pinigus gautus iš R. K. panaudojo ne skoloms apmokėti, o savo asmeniniams tikslams ir taip tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės R. K. turtą - pinigus - 10000 €, tuo padarydama jai didelės turtinės žalos.

4Be to, ji pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir panaudojo, o būtent: 2016 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia pagamino netikrus dokumentus: UAB „L“ kasos pajamų orderio kvitą LAS Nr. 11-14, 2015-11-25 ir UAB „L“ kasos išlaidų orderį Nr. 11, 2015-11-25, t. y.: tyčia, sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius faktinius duomenis į UAB „L“ Kasos pajamų orderio turinį, kad iš jos, A. R., UAB „L“ gauta beprocentinė paskola devynių tūkstančių eurų sumai ir pati pasirašė grafose vietoje buhalterės ir kasininkės D. D., be to, ji tyčia, sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į UAB „L“ Kasos išlaidų orderį Nr. 11, kad ji, A. R., iš UAB „L“ kasos gavo 9000 € „atsiskaitymams“, grafose pasirašydama vietoje vyriausio finansininko ir kasininko, ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus laikė su savimi, gabeno ir panaudojo - savo pačios pagamintų netikrų dokumentų kopijas, patvirtindama savo parašu tarnybiniame kabinete kaip tikras, 2016-10-10 (Kasos pajamų orderis) ir 2016-10-20 (kasos išlaidų orderis) Šiauliuose, Aušros al. 19, pateikė policijos pareigūnei atliekančiai ikiteisminį tyrimą, Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus tarnybiniame kabinete Nr. 234 prie 2016-10-10 ir 2016-10-20 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolų.

5Kaltinamoji A. R. parodė, kad ji turėjo teisę susirasti namui ( - ) pirkėją. Neturėjo laiko važinėti, tada atvažiavo iš nekilnojamo turto agentūros J. ir sakė, kad gali padėti namą jai parduoti. Ji sutiko. Jis parodė namą R. K.. Jai namas patiko. Buvo kalba, kad ji gali ieškotis namui pardavėjo. Namas nebuvo įkeistas, jis buvo areštuotas. Galutinis namo pardavimo forminimas turėjo būti su antstoliu. Ji negavo jokio pranešimo, kad yra nustatyti apribojimai namui. Kadangi buvo priteista suma, tai tik per antstolį galėjo parduoti namą. Antstolis pats nepardavinėjo namo. Ji kaip savininkė galėjo pirma parduoti. Kad viskas įvyktų greičiau, pardavinėjo per nekilnojamojo turto agentūrą. Nekilnojamojo turto agentūra buvo sudariusi sutartį dėl pardavimo tarp jos ir R. K.. Su „R“ sudarė trišalę sutartį. „R“ buvo tarpininkas. Sutartyje jie sutarė kainą, sutarė avansą. Avanso paprašė 10000 EUR. Sutartyje nebuvo konkrečiai parašyta, kam panaudoti avansą. Ji suprato, kad asmeniškai gavo tuos pinigus ir gali juos panaudoti. Nebuvo konkrečiai parašyta sutartyje, kad skoloms ir areštui nuimti, kaip avansą juos panaudoti. Pinigus paskolino įmonei, susimokėjo už prekes. Kol nebuvo sumokėta, niekas nevežė prekių, nes buvo senos skolos. Nežinojo, kad su skolomis nusipirko įmonę. Ji buvo UAB „L“ direktore. Asmeninius pinigus įnešė į įmonę tam, kad dirbtų, darbo vietą turėtų. Suteikė trumpalaikę paskolą įmonei. Paskui sužinojo antstolis Ubartas ir UAB „E“, kad ji jau turi pirkėją namui. Pati R. K. sakė nuėjusi pas antstolį Ubartą. Antstolis pasakė, kad jai to namo neparduos. Ir taip gavosi, kad UAB „E“ susirado savo žmogų ir jam pardavė. R. K. nebepardavė. Ji tuos pinigus jau buvo įdėjusi į UAB „L“. Jų nebeturėjo. Ji tikėjosi per Naujus Metus, kaip prieš tai savininkė sakė, kad būna daug klientų, kad uždirbs, atgaus pinigus ir atiduos R. K.. Sudarytos sutarties neištęsėjo, nes antstolis namo nepardavė R. K.. Girdėjo, kad namą pardavė savo žmogui. Iš pradžių namą paskyrė saugoti jai, po to antstolis paskyrė saugoti namą UAB „E“ J.. Jai pranešimo nesiuntė. Išsiuntė adresu, kur jau dešimt metų ji negyvena. Su R. K. kalbėjo telefonu ir siuntė žinutes dėl skolos. Žinutėse ir pokalbio metu nurodydavo terminus iki kada atsiskaitys. Čia buvo jos klaida nurodyti terminus, nes kaip jai pažadėdavo paskolinti, ji tikėdavosi grąžinti. Gavo leidimą išvažiuoti į Latviją užsidirbti pinigų R. K. skolą atiduoti. Ji padarė projektą, gavo tik 200 EUR ir kuras kainavo, vaistus pirkosi ir nebenuvažiavo ten. UAB „E“ dirbo buhalterės pareigose. Žinojo, kaip vedama buhalterija, kas neša atsakomybę. D. D. įdarbino ne tam, kad ji neštų atsakomybę. Ji negalvojo, kad įmonei bus bankrotas, kad bus sutartis nutraukta. Patalpos buvo atimtos dėl skolos, nesumokėta už patalpų nuomą. Ji originalius 2015-11-25 kasos pajamų ir išlaidų orderius pateikė tyrėjai, bet ji pasakė, kad jai reikia kopijų. Tada ji pasirašė, juos jai atidavė ir juos parsinešė. Kai bankroto administratorius pareikalavo visų dokumentų, ji padarė jų santrauką. Originalų neįsegė, neįtraukė į sąrašą. UAB „L“ bankrotas buvo paskelbtas 2016 metų rudenį. Kasos pajamų, išlaidų orderiai išrašyti 2015-11-25. Ji nevedė buhalterijos. Laukė kol pasibaigs terminas, kadangi įmonė veiklos nevykdė, viskas buvo į krūvą sudėta. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Atsiprašo R. K., kad taip įvyko. Jos pajamos šiuo metu lieka tik 145 eurai. Ji ieškosi darbo. Jai iš pensijos antstolis išskaičiuoja pinigines lėšas. Baigėsi jai skolos už vandenį, už elektrą. Turi skolų ir jas išskaičiuoja UAB „E“. Daugiau skolų neturi. Ji negali susikurti daugiau jokio verslo, nes jos įmonė bankrutavo. Suvokė, ką darė. Ji tai padarė ne specialiai. Žino, kad rankpinigių taip naudoti negalima. Sutartyje buvo nurodyta, kur tuos rankpinigius ji turėjo išleisti. Ji tuos rankpinigius įdėjo į savo verslą, nes galvojo, kad po to ji galės juos grąžinti. Įmonei netekus patalpų, jai nebeliko iš ko grąžinti šios pinigų sumos. Jos įmonė bankrutavo ir viską iš jos atėmė. Turto ji nieko nebeturi.

6Nukentėjusioji R. K. parodė, kad ji labai norėjo įsigyti namą ir 2015 m. lapkričio mėnesį, 19-20 d. skelbimų portaluose „Aruodas“ ir „Skelbiu.lt“, pamatė parduodamo namo skelbimą. Namą pardavinėjo nekilnojamojo turto agentūra „R“. Kaina parduodamo namo buvo tokia, kuri ją tenkino, namo išvaizda buvo tokia, kokia ji įsivaizdavo, todėl ji dėl šio namo kreipėsi į šią agentūrą. Norėjo apžiūrėti namą. Ji domėjosi, kam tas namas priklausė. Agentūros darbuotoju L. J. minėjo, kad namas priklausė garsiai verslininkei. Kaltinamosios ji nebuvo vizualiai mačiusi. Apžiūros metu ji pastebėjo, kad name yra „užaklintas“ dujų vamzdis, nebuvo elektros, matėsi, kad namui reikia remonto. Ji grynų pinigų namo įsigijimui neturėjo, pasiūlė daryti mainus į savo turimą butą, esantį ( - ), su jos priemoka ir išsimokėti paskolą. L. J. ją patikino, kad įsigyjant šį namą yra menkos (nedidelės, mažos) skolos už komunalinius patarnavimus. A. R. jai pasakė, kad tai yra skolos už komunalinius patarnavimus. Taip pat, ją įtikino, kad nėra jokių kitų rimtų skolų. L. J., klausiamas apie skolas, tikslių skolos sumų neįvardino. Jis jai pasakė, kad buvęs namo savininkės vyras pridirbo jai „skolų“ ir namui yra uždėtas areštas už komunalinius patarnavimus. Skambinant į elektros tinklus ar į „dujų ūkį“ dėl A. R. skolų, jie duomenų jai nesuteikė. Ji negavo jokių dokumentų, patvirtinančių kaltinamosios skolas. Namo kainą ji derino su agentu L. J. iš „R“. Sutarties pasirašymo dieną ji ir pamatė A. R., kuri buvo su savo žmogumi. Ji taip pat buvo su savo žmogumi. Sutarties pasirašyme dalyvavo L. J. ir dar vienas žmogus. Jie susitarė šį susitarimą įforminti kaip turto mainus. Kadangi jos butas, esantis ( - ), buvo nupirktas su „Swedbank“ banko paskola, ji turėjo padaryti turto mainus ir primokėti 10000 eurų, o bankas, jos nuomone, turėjo primokėti 13000 eurų A. R.. Sutartyje buvo aiškiai nurodoma, kad 10000 eurų yra skirti padengti susidariusias skolas. Ji norėjo šią sumą pervesti padarant pavedimą, o L. J. nesutiko. Jis sakė, kad turi būti gryni pinigai. Už gautus rankpinigius, L. J. minėjo, kad A. R. turės padengti skolas. Sakė, kad ši suma yra didelė, todėl jos būtų užtekę skoloms visiškai padengti ir pinigų dar būtų ir likę. Sutarties 1.2 punkte ji pamatė, kad buvo parašyta antstoliai, o jai nuo pat pradžių buvo sakoma, kad antstolis yra tik vienas. L. J. apie šį neatitikimą jai paaiškino, kad tai yra jų sutarties „standartinė formuluotė“ ir tai nekeičia sutarties esmės. Ji padavė 10000 eurų L. J., o jis juos pastūmė A. R.. Sutartis buvo įforminta. Ji laukė A. R., kol ji pradės dengti turimas skolas. Ji turėjo jai pranešti, ką padarė, tačiau ji nesulaukė kaltinamosios skambučio. Ji pati pradėjo jai skambinti ir teirautis. Ji skambino ir L. J. ir klausė, kaip A. R. sekasi. Jis ją informavo, kad yra tvarkomi dokumentai. Viskas iš pradžių buvo gražu ir tvarkinga. Ji tikėjosi, kad tą namą ji nupirks. Vėliau nuėjus į banką ir pasakius namo adresą į ką ji nori savo turtą mainyti, banko darbuotoja jai pasakė, kad šiame name yra labai rimtos skolos. Ji nurodė jai kreiptis į antstolį T. U.. Vėliau, po rankpinigių padavimo ji sužinojo, kad buvo ne vien tik ši skola ir ne vienas antstolis, o tai buvo didžiulė skola bei buvo daug antstolių. Pas antstolį T. U. nuvažiavo po poros savaičių, kai jau buvo paduoti rankpinigiai. Antstolis pasakė, kad jie buvo apgauti, nurodė kreiptis į policiją. Jie tą pačią dieną ir nuvažiavo į policiją. 10000 eurų ji padavė A. R.. Ji nežino, ar iš paduotų rankpinigių buvo sumokėtos sutartyje minimos skolos. Ji nebūtų davusi rankpinigių, jeigu būtų sužinojusi, kad yra tokia didžiulė skola. Jai buvo parodytas Registrų centro išrašas. Sužinojusi, kad yra ir daugiau skolų, jie nuėjo į „R“, skambino A. R., buvo suorganizuotas naujas susitikimas tarp „R“ ir A. R.. A. R. nurodė jai, kad viskas yra tvarkoma, ji galės džiaugtis namu tik reikia laukti sausio mėnesio (kada sueis sutartyje nurodytas laikas ir ji galės tą namą įsigyti). L. J. jai pasakė, kad duotų rankpinigių negalima grąžinti anksčiau nei pasibaigė sutartyje nurodytas laikas. Suėjus nurodytam sutartyje laikui, ji nieko iš kaltinamosios negavo. Buvo tik pažadai, žadėjo grąžinti, kaltino visus ir tokią susidariusią situaciją. Kaltinamoji surašė savo ranka ir jie sudarė pinigų grąžinimo sutartį. Sutartyje buvo nurodomi terminai ir sumos, kada kaltinamoji turėjo nustatytas sutartimi pinigų dalis sumokėti jai. Šio susitarimo kaltinamoji nesilaikė.

7Liudytoja A. D. parodė, kad apie R. skolas ji nieko nežino. Apie tai su ja nebendravo. Jos vardu buvo susijusios UAB „L“ akcijos. Kavinė buvo „Rimi“ prekybos centre. Kavinė buvo veikianti. Kavinės veiklai vadovavo A. R.. UAB „L“ pinigų ji nematė. Su A. R. ta tema nekalbėjo, nesiaiškino. Iš ko ji (kaltinamoji) pirko UAB „L“, ji nesidomėjo. Ji buvo paprašyta, kad galėtų ant jos, trumpam laikui užrašyti įmonę, nes norėjo nusipirkti įmonę, kad neatitektų kitam žmogui. Ji buvo paprašyta ir sutiko. Ji prašė ne vieną kartą, kad įmonė nebūtų registruota jos vardu. Ji nenorėjo, kad tai trukdytų jos pagrindinei veiklai, nes ji ūkininkauja. Registrų centre pasirašė, tačiau dokumentaliai - tai yra jos turtas (įmonė), bet prie įmonės valdymo ji neprisidėjo. Ji buvo „apiforminta“ kaip UAB „L“ akcininkė. Kas buvo direktorius, buhalteris, ji nežinojo. Dėl ko pirko ne savo vardu įmonę, ji jai neaiškino. 2015 m. rugsėjo 4 d. ji nusipirko įmonės akcijas. Ji buvo akcininkė nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 balandžio-birželio mėnesio, apie pusmetį. Po to akcijos buvo perleistos D., pavardės nežino. D. ji nepažįsta. Mano, kad ji nedalyvavo savo akcijų pardavime. Ji nepasirašė ant akcijų pardavimo ir nežino, kas už ją pasirašė. Jos (liudytojos) atstovavimo kaip asmens, A. R. ji nedavė. Su teisininku taip pat nesikonsultavo. Su R. nekalbėjo. Per marčią sužinojo, kad buvo perrašytos akcijos. Kad naujas akcininkas yra Dalia, ji žinojo, nes ji toje kavinėje dirbo. Kad D. buvo perleistos akcijos, ji sužinojo iš laiško.

8Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamąją A. R. ji pažįsta. Ji dirbo kartu su ja „A“, savivaldybėje, ir pas ją namuose, ( - ). „A“ yra UAB „L“. Ji dirbo virėja, pagalbine darbuotoja. Nepamena nuo kada ji ten dirbo. Ji buvo įdarbinta direktore, bet tų pareigų ji nedirbo. A. R. jos paprašė laikinai pabūti direktore ir ji sutiko. Suprato, kad direktorius neša atsakomybę. Direktore ji buvo apie 3 mėnesius. Kai ji buvo direktorė, įmonės patalpų nebuvo. A. R. ieškojo patalpų, nes tuo metu įmonė veiklos nevykdė. Įmonę valdė savininkė A. R., o jos (liudytojos) pavardė „tik egzistavo“. Nurodo, kad bankroto administratorius ją atleido iš direktorės pareigų. Jis buvo atvažiavęs pas ją į namus ir prašė įmonės dokumentų. Ji (R.) į darbą ją priėmė, ji dokumentus pasirašė. Taip pat, ji buvo įdarbinta buhaltere, bet realaus darbo neatliko. Kas už ją viską darė, ji nežino. Jai pasirašyti niekur nereikėjo. Buhaltere ją taip pat įdarbino A. R.. Ji 2016-04-15 akcijų pardavimo sutarties, kad perka 100 procentų akcijų iš A. D., nepasirašė. Ji įdėmiai nežiūrėjo ant ko pasirašydavo. Jai liepė pasirašyti ir pasirašė. Registrų centre nebuvo A. D.. A. D. ji pažįsta tik iš matymo. Kad ji yra buhalterė, sužinojo, kai ėjo į „socialinį“ pažymos, kad paskirtų pašalpą. Jokių reikalų su grynais pinigais ji neturėjo. Ji nežino, kas yra „kasų pajamų orderis“. 9000 eurų R. jai nedavė. Tokių dokumentų ji nepasirašinėjo. Ji nėra mačiusi tokių pinigų. Pasirašydavo ant algalapio. Jokios finansinės naudos ji neturėjo nei kai tapo direktore, nei būdama buhaltere. Tyrėja apklausinėjant jai rodė dokumentus, susijusius su 9000 eurų. Tuose dokumentuose yra ne jos parašas. 100 procentų nėra tikra, gal skubėdama kada ir pasirašė neperskaičiusi. A. R. jokios paskolos niekada nesuteikė. Pas ką buvo laikomi UAB „L“ dokumentai, ji nežino. Jokių dokumentų ji nematė. Kodėl nustojo dirbti UAB „L“, ji nežino, nes jos nešnekėdavo tokiomis temomis. Su A. R. jokių reikalų neturėjo. Jas siejo tik darbo reikalai.

9Liudytojas J. J. parodė, kad A. R. jis pažįsta, nes ji dirbo buhaltere pas jį UAB „E“. UAB „E“ yra jo įmonė. Ji išdirbo apie 5 metus. 2015 metais ji jau nebedirbo. Namas buvo A. R.. Ji tame name vykdė buhalterines apskaitas. Ji persivedė į savo asmeninę sąskaitą iš UAB „Eugenijos“ sąskaitos pinigų. 2013 metais, liepos mėnesį, jam pasidarė labai įtartina, nes ji išėjo atostogų, ir jis pastebėjo, kad yra kažkas negerai. Paėmė iš banko visus duomenis. Ją nuteisė už šį nusikaltimą. A. R. įmonei padarė turtinę žalą ir turėjo ją atlyginti. Žala buvo apie 390000 eurų. Ji neatlygino žalos. Negali pasakyti, kokia dalis žalos jam liko neatlyginta. Antstolis T. U. buvo atsakingas išieškoti ieškinį iš A. R., kad UAB „E“ atlygintų padarytą žalą. Jis nežino, ar namas buvo areštuotas. Nežino, ar ji (kaltinamoji) bandė pati parduoti tą namą. Žino, kad 2 kartus vyko aukcionas, bet namo nepardavė. Jie dar papildomai turėjo įnešti į banką 20000 eurų, kad galėtų namą pardavinėti. 20000 eurų skola buvo A. R., kuri nebuvo sumokėta už namą. 20000 eurų skola buvo bankui, nes nebuvo išmokėta paskola. UAB „E“ sumokėjo nurodytą sumą, kad antstoliui būtų galimą toliau vykdyti pardavimą. Jis nežino, kam antstolis pardavė tą namą. Po namo pardavimo, jis gavo į UAB „E“ pavedimą.

10Liudytojas M. M. parodė, kad nepamena visų detalių. A. R. buvo jo direktorė. Jis dirbo pas ją įmonėje UAB „Audra“ ir UAB „L“. UAB „L“ direktorė buvo A. R.. D. D. jis nepažįsta. UAB „L“ dirbo vyrėja vardu D.. Jos pavardės nežino. Kaltinamoji jo prašė porą kartų, kad jis aprodytų tą namą. Raktus jam davė A. R.. Kai padavė raktus, ji jam sakė, kad pardavinėja namą. Ji jo paprašydavo, ar tą valandą jis gali nuvažiuoti ir atrakinti namą. Du kartus buvo atvažiavę pasižiūrėti namo. Vėliau iš jo atėmė raktą ir atidavė agentui. Jis matė nukentėjusiąją, ji turėjo pirkti namą. Apie antstolį jis nieko nežinojo. Nukentėjusioji padavė 10000 eurų rankpinigių. Nieko nesakė, kur panaudos tuos pinigus. Jam sakė, kad direktorė pasiims rankpinigius ir kad jis galės ją palydėti. Nežino, koks sandoris vyko. Jis negirdėjo apie jokias skolas, kad ji būtų norėjusi susimokėti. Jie buvo susitikę su nukentėjusiąja, su ja susiskambindavo, kad būtų išspręsta ši problema. Sužinojo, kad UAB „L“ turi kalną skolų. UAB „L“ atsiskaitė su juo. Ji (kaltinamoji) jam nebuvo skolinga.

11Liudytojas S. J. parodė, kad ji yra antstolio T. U. padėjėja. A. R. gal ir yra mačiusi, kai ji areštavo jos turtą. Tada atostogavo padėjėjas, kuris tuo užsiima, todėl jai teko tai padaryti. Skolos dydžio, nepamena. Skola turėjo būti nemaža, jei buvo dedamas turto areštas. Tai buvo 2015-08-09. Ji areštavo turtą. Vykdė ne ji, o kitas padėjėjas A. G.. Areštavo gyvenamąjį namą, kiemo statinius, adresu ( - ). Ji turtą areštavo dokumentaliai, nereikėjo jo važiuoti apžiūrėti. Ar buvo daugiau turto areštų, ji nežino. Apie vykdomąją bylą daugiau nieko nežino. Jos funkcija tuo ir pasibaigė. A. R. žinojo apie turto areštą, nes visada siunčiame pranešimą. Ar ji gavo pranešimus, reikia žiūrėti byloje. Su ta byla daugiau reikalų neturėjo.

12Liudytojas V. M. parodė, kad A. R. pažįsta tiek, kad ji buvusi įmonės buhalterė apie 2003 metais, bet ne „R“ įmonės. Jis yra įmonės „R“ direktorius. Jis vienintelis gali išimti išrašą iš Registrų centro apie turtą. Registrų centras sudaro sutartį su įmone ir tik vienas asmuo gali išimti išrašą. Jie prieš kiekvieną sandorį ima išrašą. A. R. sudarė sutartį su įmone. Įmonę atstovavo jų darbuotojas. A. R. kreipėsi telefonu kelis kartus dėl namo Birutės gatvėje. Gal prieš 5-6 metus buvo atstovavęs ją, bet tada buvo nereali kaina. Jie klientus darbuotojams paskirsto. A. R. atvejis teko L. J.. Buvo surastas pirkėjas. Jis atsimena tą dieną, kai avansine sutartis buvo sudaroma. Jam atrodo, kad buvo išimtas išrašas. Iki sandorio žinojo iš išrašo, kad turtas areštuotas, tik nepamena, ar tuo metu, ar dieną prieš, kai išrašas buvo ištrauktas. Visada informuoja klientus, kokia yra padėtis. Prieš kitą asmenį jie pareigos neturi. Pareigos išsiaiškinti tikslią skolos jie neturi. Jis yra bandęs tai daryti, bet jiems to nesakoma. Pirkėjas pats turi įsitikinti prieš sandorį. Pirkėjas gali eiti su pardavėju ir aiškintis. Kiek pamena turtas buvo mažesne kaina, nei rinkos. Greičiausiai su A. R. nesiaiškino, kokios yra tos skolos. Jis buvo apklausiamas policijoje. Tuo metu geriau viską prisiminė. Jei apklausoje yra parašyta dėl arešto, kad jie atstovauja, kai nuims areštą, taip ir buvo. Dažniausiai avanso, ar užstato sumą sutaria pačios šalys. Sutarties turinį, jis skaitė. Jis nežino, kokia buvo A. R. skola. 10000 eurų suma buvo susijusi su areštu, kad būtų galima apmokėti skolas. A. R. atleido iš darbo dėl to, kad ji laiku nesutvarkydavo dokumentų. Pagal jų sutartį ji jiems liko skoloje. Jie matė, kad tai „bergždžias reikalas“ ir nesikreipė į teismą. Šiuo metu jokių ryšių su A. R. nėra. Juos siejo tik darbiniai santykiai.

13Liudytojas M. T. parodė, kad iš A. R. norėjo pirkti namą. Viskas vyko kažkur prieš dvejus metus. Tą namą žino, nes dabar jame gyvena. Tą patį namą nusipirko iš kitų, jau po teismų. Jie susitiko pas konsultantą. Jie paprašė namo dokumentų iš banko, kad būtų galima parduoti. Namas buvo areštuotas, o jiems apie tai nieko nesakė. Jie prašė jų pusės pinigų, apie 10000 eurų, paskoloms padengti. Sakė, kad jie pusę padengs ir jie pusę padengs. Apie skolas sužinojo padarę namo įvertinimą ir pasakė, kad namas yra areštuotas. Namą įvertino pagal nuotraukas. Nuotraukos buvo skelbime, internete. Žinojo, kad turtas buvo areštuotas 11 ar 12 kartų. Skolos sumos kokia buvo, jis negali pasakyti. Skolomis jie nesidomėjo. Jie paprašė, kad pateiktų dokumentus iš banko, ar galima jį parduoti. Jie sakė, kad jokio turto arešto nėra. Jie pasakė, kad dokumentų jiems „nevežios“, todėl ir nutraukė sandorį dėl namo. Po dviejų savaičių tas namas pasirodė kitame skelbime. Jie nuvyko, susitiko ir perpirko namą iš kitų. Su vadybininku bendravo dėl šio namo, bet jis nežinojo, kad namas yra areštuotas. Jie jau turėjo namo įvertinimą. Įmonė, iš kurios nusipirko tą namą, jį gavo perėmusi skolas. Neatsimena įmonės pavadinimo, bet galėjo būti įmonės pavadinimas panašus į vardą. Nepažinojo nei vieno asmens, dirbančio toje įmonėje - UAB „E“. Su UAB „E“ sutartis buvo sudaryta pas notarą.

14Liudytojas L. J. parodė, kad A. R. kreipėsi į jų įmonę, į V. M., kad įmonė surastų pirkėją jos namui esančiam ( - ). V. M. ištraukė išrašą iš Registrų centro ir jam pasiūlė apsiimti ir ieškoti kaltinamajai pirkėjo. Jų tarpininkavimo sutartyje yra pažymėtos jų pareigos. Jie ieško kliento, kuris sutinka ir preliminarę sutartį sudaro su pirkėju. Paleido viešą reklamą. Atsirado pirkėja - R. K.. Buvo mainų sutartis. Vienas turtas keičiamas į kitą ir sumokoma priemoka. A. R. apžiūrėjo R. K. butą. Pagal sutartį R. K. iškeičia butą ir prideda 23000 eurų. Išsiaiškino, kad turtas yra areštuotas. V. M. ištraukė išrašą. Tada pasimatė, kad yra areštai. R. K. žinojo, kad namas yra areštuotas. Jis nepasiūlė R. K. kreiptis į antstolius, kad viską išsiaiškintų. Kaltinamoji pasakė, kad jos namas yra areštuotas. Kaip pati pasakojo A. R., areštas buvo už įsipareigojimų bankui nevykdymą ir komunalinius mokesčius. Namas buvo įkeistas bankui. Kokios buvos jos skolos, jis neišsiaiškino. Jis neturi įgaliojimo, kad galėtų ieškoti informacijos apie skolas. Atstovavimo sutartis to nenumato. Pagal darbo sutartį, pagal „R“ funkcijas jis to daryti neturėjo ir neprivalėjo. Kiek pati savininkė kalbėjo, skola sudarė 20000 eurų, t. y. didžioji dalis bankui, o kitos skolos už komunalines paslaugas. A. R. sakė, kad reikia avanso skoloms padengti. Avansinėje sutartyje buvo įformintas avansas. Pati A. R. nustatė tokią avanso sumą. Ji kalbėjo kad reikia didesnės sumos, kad galėtų padengti visas skolas. Ji sakė, kad jai trūksta 10000, kad padengtų skolas. Butas 30000 vertės, o namas 53000, tai likutis 23000. Buvo kalbama ne apie visą skolą, tik 10000, o kitą skolos dalį A. R. žadėjo padengti iš savo lėšų. Sutarties turinys atsižvelgtas į abiejų pusių reikalavimus. Sutartyje buvo nurodyta, kad A. R. paima 10000 eurų, kurį panaudos skolos padengimui ir arešto nuėmimui. Jis sakinį dėl skolos padengimo ir arešto nuėmimo nuo namo įrašė į sutartį, nes abi šalys su sutartimi sutiko. A. R. dėl to punkto nieko nesakė. Jie tai paaiškino abiems pusėms. Ji įsipareigojo tuos pinigus naudoti tam, kas nurodyta sutartyje. Pirmiausiai, ji sakė, kad eis atsiskaityti su banku. Kokios buvo komunalinės skolos, už dujas, vandenį, elektrą, jis nežino. Buvo sutartas laikas, aptartos sąlygos, duotas avansas. Mano, kad sutartyje buvo nurodytas 6 mėnesių terminas. Su R. K. buvo susitikę ne vieną kartą. Kurį laiką laukė kol susitvarkys A. R.. Norėjo sužinoti, kas vyksta ir kodėl niekas nevyksta. Jis bendravo su A. R., tačiau konkretaus atsakymo neišgirdo. Ji sakydavo, kad kažką daro, bet ką, ji nesugebėdavo paaiškinti. Jis mano, kad R. K. pinigų kaltinamoji negrąžino. Gruodžio pabaigoje jie suprato, kad kažkas ne taip, todėl reikalavo susitikimo, nes telefonu retai buvo atsakoma. A. R. su jais (įmone) neatsikaitė. Už neatsiskaitymą sutartyje buvo numatytos sankcijos. Paprastai jų atlygis yra 3 procentai, tai šiuo atveju atlygis turėjo būti 2000 eurų. Jo atlyginimas priklauso nuo sutarčių.

15Liudytojas V. G. parodė, kad su nukentėjusiąja pirko namą iš A. R.. R. K. ieškojo pirkti namą. Po to jam papasakojo, kad įdėtas skelbimas, kad susiskambino su vadybininku, parduodančiu namą. Tai buvo L. J.. Su A. R. susipažino „R“ patalpose. L. J. vienas pats aprodinėjo namą. Name nebuvo elektros, dujotiekis atjungtas. Paprašė, kad parodytų kas yra savininkas. J. parodė išrašą iš Registrų centro. Jie išraše pamatė, kad antstolis įrašytas. L. J. paaiškino, kad tai dėl A. R. vyro skolų. Skolos buvo tik už komunalines paslaugas. L. J. konstatavo, kad daugiau skolų nėra. A. R. tai patvirtino, kad dėl komunalinių skolų jai buvo uždėtas turto areštas. Hipoteka ir bankas sutiko. Ne kartą klausė, ar nėra problemų. L. J. pasakė, kad savininkė nurodė, kad reikia 10000 eurų skoloms padengti. L. J. minėjo, jei jie avanso neduos, tada namas atiteks kitiems žmonėms. Su nukentėjusiąja apsitarė namuose, susitarė datą, kada gali sudaryti mainų sutartį, nes žadėjo mainyti butą į A. R. namą. Jiems perskambino ir pasakė, kad viskas gerai, kad reikia 10000 eurų grynais. A. R. klausė, ar užteks 10000 eurų skoloms padengti. Pastaroji patikino, kad Kalėdas galės sutikti name. Jie pasakė savo buto adresą. 10000 eurų sumą padavė kaip rankpinigius. Iki to laiko bendrų finansų nevedė, tai buvo nukentėjusiosios pinigai. Primokėti turėjo apie 20000. 2015 lapkričio mėnesį buvo sudaryta sutartis. A. R., L. J. ir R. K. pasirašė sutartį. R. apie kitas skolas nieko nesakė. Ji patvirtino, kad jokių skolų nėra. Jie apsidžiaugė, kad rado namą. Praėjus kažkuriam laikui pradėjo domėtis, ar dengiamos skolos. Sužinojo, kad skolos nepadengtos. Tada skambino A. R. išsiaiškinti, kodėl taip yra. Ji sakė nesijaudinti, viskas iki sutarties bus sutvarkyta, nes „iškilo problemų su Ubartu“. 2015 gruodžio mėnesį, kai pas T. U. nuėjo, sužinojo, kad čia yra sukčiavimas, kad ji negalėjo prekiauti namu ir jis jiems nurodė kreiptis į policiją. Sužinojo, kad jau buvo įvykusios varžytinės. Ji jau nebuvo namo savininkė. Jis konstatavo, kad to namo pardavimas jau nebegalimas. Kreipėsi į A. R.. Ji sakė, nesijaudinkite, čia klaida, kad antstolis bus į teismą paduotas. Tada jos pareikalavo gražinti sumokėtus pinigus. Palaukė iki sutarties galo, bet pinigai nebuvo grąžinti. Kiek jam žinoma, A. R. negrąžino nei vieno cento. Kur A. R. pinigus padėjo, jie nežino. Jie prašė grąžinti jiems sumokėtus pinigus. Po kažkiek laiko ji sakė, kad investavo pinigus į verslą, o ją apgavo. Jei būtų žinoję visą situaciją, nebūtų sudarę mainų sutarties.

16Liudytojas T. U. parodė, kad kaltinamoji buvo skolininkė jų vykdomosiose bylose, vyko skolos išieškojimas. Jis dirbu antstolio T. U. kontoroje, antstoliu. Jie pradėjo vykdyti skolos išieškojimą iš A. R. 2015 metų pradžioje. Pirma byla buvo užvesta su UAB “E“. Skola buvo virš 112000 eurų. Atsimena namą - ( - ). Toje byloje 2015 m. sausio 26 d. buvo areštuotas namas, bet jis buvo įkeistas „Swedbank“ bankui. Prašė „Swedbank“, kad suteiktų leidimą nukreipti išieškojimą į šitą turtą, bet bankas iš pradžių nesutiko, nes ten vyko kažkokios derybos su A. R., kuri žadėjo atiduoti skolą bankui. Vėliau 2015 m. birželio 19 d. pats bankas pateikė jiems vykdomąjį dokumentą, vykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto namo. Gavome „Swedbank“ patvarkymą, buvo paskirtas turto vertinimas. Su pačia kaltinamąja buvo važiuota į tą patį namą apžiūrėti turto. Buvo bandoma taikiai spręsti šį klausimą. A. R. buvo atėjusi į jų kontorą. Jai buvo siunčiami procesiniai dokumentai, bet daugelis jų grįždavo neįteikti. A. R. deklaruota gyvenamoji vieta buvo tame pačiame name ( - ). Tačiau ji ten negyveno. Apie kitą savo gyvenamąją vietą matė iš raštų. Gyvendavo nuomojame bute. Siųsdavo dokumentus ir į jos darbovietes. Ne iš karto žinojo apie jos naują gyvenamąją vietą. Buvo problemų ją informuoti. Mano, kad buvo visos galimybės, siunčiami raginimai įvykdyti skolą geruoju. Ji turėjo visas galimybes nuo bylos užvedimo, nuo realaus pardavimo, kurį pateikė išieškotojas „Swedbank“. Nuo to laiko perdavimas išieškotojui vyko tik 2015 m. gruodžio 29 d. Iki to laiko jai buvo visos galimybės atsiskaityti. Ji galėjo inicijuoti namo pardavimą. Ji tą darė. Kai buvo paskelbtos varžytinės, A. R. lankėsi pas juos. Buvo pasipiktinusi, kad jie pardavinėjo jos namą. Varžytinių metu ji galėjo ieškotis pirkėjo. Pirkėją gali atsivesti pas juos į kontorą ir jį pasiūlyti jiems. Vienas iš pardavimo būdų vykdoma procesija, skolininko pasiūlytam pirkėjui. Ji ieškojo pirkėjo, buvo sudariusi sutartį su nekilnojamąją agentūrą. Kreditoriai buvo du - UAB „E“ ir „Swedbank“. Skolos buvo ir pas kitus antstolius. UAB „E“ skolos buvo apie 12 383 eurai. O bankui skola buvo apie 18 000 eurų. Kiek atsimena jam buvo atsiuntę prisijungimus prie išieškojimo. Kiti antstoliai atsiunčia patvarkymą prisijungti prie išieškojimo pardavimą vykdančiam antstoliui. Nurodo koks yra skolos likutis ir kiek jiems reikia pinigų. Tik patvarkymą atsiunčia, nurodo kokia sumą nori gauti ir jie įskaičiuoja į bendrą sumą. Ten buvo smulkios skolos už komunalinius. Tos skolos už komunalinius atsirado iš to namo. Pirkėjas turėjo visus pinigus sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Turto areštą arba visas skolas, ta kaina turėjo būti mokama. Jokio avanso ji negalėjo paimti. Nurodo, kad dėl namo arešto buvo atėję pirkėjai pasidomėti. Jie buvo atėję jau po rankpinigių padavimo. Jie pasakė, kad jie perka namą iš A. R., yra padavę rankpinigius. Jis jiems (pirkėjams) paaiškino, kokia procedūra turi vykti ir, kad negalėjo A. R. paimti iš jų pinigų ir pardavinėti to namo. Visi turėjo ateiti į antstolio kontorą. 10000 eurų nebūtų pakakę padengti skoloms. R. K. turėjo sumokėti 79000 eurų, bet varžytinės buvo apie 63 000 eurų, tačiau jie buvo sutarę dar mažiau sumokėti. Jis pasakė, kad jei jie nori pirkti namą iš jų, jie turi sumokėti 79000 eurų. Tai yra daugiau negu buvo sutarta tarp A. R. ir R. K.. Jei kažkas nori pirkti be varžytinių, jie turi sumokėti turto areštą, nurodytą kainą. Jis neturi tokių žinių, kad A. R. būtų sumokėjusi antstoliams. Bendrai skaičiuojasi pinigų sumos, o vėliau išskirstomos. Jei gaunama suma mažesnė, suma skirstoma proporcingai skolos dydžiui. A. R. buvo informuota apie varžytines, gavo pranešimus ir lankėsi. Iki varžytinių paskelbimo jie su ja bendravo, buvome susitikę prie namo apžiūrint jį. Namas nebuvo parduotas varžytinėse. Neįvykus varžytinėms, niekam nepirkus, buvo pasiūlyta pasiimti išieškotojui. Išieškotojas UAB „E“ ir pasiėmė šį turtą. Ką toliau darė su namu, nežino. Žino, kad tą namą įmonė pardavė. UAB „E“ turėjo padengti banko skolą, kad galėtų perimti, nes jie buvo pirmoje eilėje. Skundai buvo atmesti. Patvarkymai dėl turto saugotojo buvo įteikti per UAB „L“.

17Įrodymai, kurie yra susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalimi

18R. K. pareiškime matyti, kad 2015 m. lapkričio 15-20 d. internetiniame puslapyje „Aruodas“ pastebėjo skelbimą apie parduodamą namą, esantį Šiauliuose, ( - ). Skelbime matėsi agentūros „R“ ženklas. Ji susisiekė su šios agentūros darbuotoju L. J.. Pokalbio metu išsiaiškino, kad galimas namo keitimas į jai priklausantį butą, esantį ( - ), su jos priemoka. Du kartus buvo nuvykusi apsižiūrėti namo. Pastebėjo, kad atjungtas dujų vamzdis. L. J. paaiškino, kad namo savininkė skiriasi su vyru, todėl nori gauti 10000 eurų rankpinigių, kad galėtų padengti skolas ir teisingai parduoti namą. 2015-11-25 ryte agentūroje, esančioje Vilniaus g. 146, Šiauliuose, pirmą kartą pamatė namo savininkę A. R., kuriai ji padavė 10000 eurų. Pinigų perdavimas įvyko L. J. ir jos sugyventinio akivaizdoje. Paskui pasirašė trišalę sutartį. Pareiškėjos teigimu, jai užkliuvo sutarties 1.2 p., kuriame nurodyta, kad turtas įkeistas, tačiau jai buvo pasakyta, kad tai tik komunalinės paslaugos. Vėliau dėl to domėjosi antstolio T. U., bendravo su namo savininke, kuri patikino, kad viskas bus gerai. Sužinojusi iš L. J., kad Registrų centro duomenimis, yra daug skolų, todėl 2016-01-29 surašiusi pretenziją, kartu su sugyventiniu, nuvežė ją A. R., kuri ją pasirašė ir įsipareigojo nuo 2016-02-01 iki 2016-02-15 grąžinti visus rankpinigius. Tačiau pinigų negrąžino (1 t., b. l. 20-22).

19Liudytoja R. K. akistatos su liudytoju L. J. metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 19 d. pamatė internetiniame portale skelbimą dėl parduodamo namo, esančio ( - ), su R logotipu, paskambino skelbime nurodytu telefonu ir susisiekė su nekilnojamojo turto agentūra. Kalbėjo su vyriškiu, kurio dabar įvardinti negali, nežino, ar tai buvo L. J., ar kitas koks vadybininkas. Aptarė parduodamą namą, o po to jis iš karto rašė SMS žinutę dėl galimų mainų buto į perkamą namą su priemoka, į kurią atrašė vadybininkas L. J., kuris nurodė, kad tokie mainai iš esmės įmanomi. Vadybininkas L. J. paaiškino, kad namo savininkės vyras, su kuriuo ji skiriasi, „pridarė“ skolų, todėl dujos atjungtos dėl susidariusio įsiskolinimo, kokio dydžio konkrečiai, neminėjo. L. J. kalbėjo apie skolą, susidariusią dėl komunalinių patarnavimų, nekonkretino, už kokius konkrečiai patarnavimus, bet buvo akivaizdu, kad tai gali būti skolos už dujas ir elektrą. 2015-11-25 „R“ tarnybinėse patalpose, prieš pasirašant Mainų sutartį, paprašė vadybininko parodyti dokumentus, pagal kuriuos įsitikintų, kad A. R. tikrai yra perkamo namo savininkė t. y. paprašė, kad parodytų jai išrašą iš Registrų centro. Vadybininkas L. J. parodė du lapus, su paryškinta antstolio T. U. pavarde lapo apačioje. Lapuose buvo namo, sklypo, adresas, A. R. pavardė, kaip savininkės. Spausdintuvas vis strigo, vadybininkas L. J., nešė dokumentą po lapą ir vis baksnojo pirštu į antstolio T. U. pavardę. Atrodė, kad išrašas spausdinamas čia ir dabar, kaip ir Mainų sutartis. Matė tik vieno antstolio - T. U. pavardę ant jai rodomo išrašo, kaip jau minėjo, lapo apačioje, ir tikrai nematė visų kitų antstolių pavardžių, kaip vėliau pamatė, esančių atskirame lape. Ar hipoteka buvo nuo pat pradžių akcentuojama, nepamena, ar tai buvo tik kalbos, ar pati matė jai rodomame išraše. Pradžioje jai atrodė, kad ir namo savininkės pavardę, ir antstolio T. U. pavardę ir žodį - hipoteka, matė viename lape, bet kai pasinagrinėjo išrašą atidžiau, jau po apklausos, pamatė, kad ši informacija galėjo būti bent ant dviejų lapų. Žodis - hipoteka, yra įrašytas pačiame paskutiniame lape, penktame, bet jo galėjo vizualiai ir nematyti, kadangi buvo akcentuojama hipoteka, to paties vadybininko, galėjo suklysti, nurodydama, kad tai buvo viename ir tame pačiame lape. Su L. J. bendrauti pradėjo apie 2015 m. lapkričio 19 d. Išrašas, kuris paslaptingai - 2016 metų pavasarį, buvo įmestas į pašto dėžutę, atspausdintas 2015 m. spalį. Todėl mano, kad vadybininkas L. J. matė ir sąmoningai neakcentavo kitų antstolių uždėtų areštų. Be to, Mainų sutartyje buvo įrašas Areštai, kurį prašė jo patikslinti į vienaskaitą, bet jis pasakė, kad tai principe nieko nekeičia. Taip, Mainų sutartyje figūravo žodis - Avansas, kurį ji vadino ir rankpinigiais, mano, tai esmės nekeičia (3 t., b. l. 55-57).

20Liudytojas L. J. akistatos su liudytoja R. K. metu parodė, kad viskas, ką sakė R. K., yra tiesa. Ji susidomėjo skelbimu dėl parduodamo namo ir susisiekė su jų agentūra. Toliau jis ir ji derino namo apžiūrą natūroje ir namą kartu apžiūrėjo net du kartus. R. K. iš karto pasakė, kad turtas yra areštuotas. Akcentavo, kad areštas namui uždėtas, pirmiausiai, už įsipareigojimo nevykdymą bankui. Sakė, kad yra dar kelios skolos už komunalinius patarnavimus, kurioms padengti turėtų užtekti 10000 eurų. Šių pinigų, pasak namo savininkės A. R., turėjo užtekti ir skolai bankui, ir už komunalinius patarnavimus susidariusioms skoloms padengti. Asmeniškai jau buvo matęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir buvo pastebėjęs, kad namui uždėtas areštas, ir ne vieno antstolio, bet tikrai nesidomėjo ir nesiaiškino, už ką konkrečiai, kokio dydžio skoloms padengti. Išraše šių duomenų nėra. Jam, kaip vadybininkui, to ir užtenka. Užtenka informacijos, kuri yra išraše. R. K. išrašą rodė prieš pasirašant mainų sutartį. Rodė standartinį išrašą, kokį jam suformavo Registrų centras. Kiek lapų jis buvo šiuo konkrečiu atveju, nepamena. Spausdintame „wordiniame“ variante, automatiškai, užrašoma pavardė darbuotojo, turinčio prieigą prie šių duomenų. Agentūroje tik direktorius V. M. turi savo vardu tokią prieigą. Pirkėja R. K. neklausė dėl kitų antstolių areštų, savininkė A. R. garantavo, kad jos skolos yra tik dėl komunalinių mokesčių ir banko hipotekos. Jo pareiga - tarpininkavimas tarp pirkėjo ir pardavėjo, nėra įpareigotas smulkiai aiškinti pirkėjui ir komentuoti Registrų centro išrašą. Bet net to ir nebuvo R. K. prašomas. Taip, pirminę Mainų sutartį koregavo, nes buvo klaidingai užrašytas buto adresas, tą ir padarė, tačiau tikrai nepamena, kad R. K. prašytų Mainų sutartyje pataisyti žodį Areštai į žodį vienaskaitoje - Areštas. Mainų sutartyje naudojamas terminas Avansas, ne rankpinigiai, tačiau kodėl negali paaiškinti, sutarties formą pagrindas yra suformuluotas agentūros juristo (3 t., b. l. 55-57).

21Iš 2015-11-25 Nekilnojamojo turto mainų atlikimo įsipareigojimo sutarties kopijos matyti, kad 2015-11-25 UAB „R“ patalpose, pasirašyta trišalė sutartis tarp A. R., kaip šalies I, ir R. K., kaip šalies II, tarpininkaujant UAB „R“, atstovaujamai vadybininko L. J. dėl šalių I ir II įsipareigojimo nekeičiant jokių sąlygų atlikti nekilnojamojo turto mainus: „Mes, A. R. a. k ( - ), registruota ( - ) (toliau vadinamas - Šalis I), iš vienos pusės ir R. K. a. k. ( - ) registruota ( - ) (toliau vadinama - Šalis II), tarpininkaujant UAB „R“, įm. k. ( - ) atstovaujama vadybininko L. J. ir veikiančio pagal bendrovės įstatus (toliau-Bendrovė), toliau visi kartu vadinami - Šalys, viską tiksliai ir pilnai suprasdami, gera valia, sudarėme šią nekilnojamojo turto mainų atlikimo įsipareigojimų sutartį (toliau-Sutartis): 1. Sutarties objektas ir šalių įsipareigojimai“ 1.1 Šia sutartimi Šalis I ir Šalis II įsipareigoja nekeisdamos jokių sąlygų atlikti nekilnojamojo turto mainus: Šalis I įsipareigoja iškeisti turtą - 215.82 m2 ploto gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ); 6.05 į arų gyvenamosios paskirties sklypą, unikalus numeris ( - ); 83 m2 garažą, unikalus numeris ( - ); kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), toliau vadinamą „Turtas I“. Šalis I savo turtą vertina 53 000 € (penkiasdešimt trys tūkstančiai eurų). Šalis II įsipareigoja iškeisti turtą - 2 kambarių 49.42 m2 ploto butą, unikalus numeris: ( - ) su 2.94 m2 rūsiu, esantį adresu ( - ), toliau vadinama „Turtas II“. Šalis II savo turtą vertina 30 000 € (trisdešimt tūkstančių eurų). Taip pat Šalis II sumoka 23 000 EUR (dvidešimt trys tūkstančiai eurų) Priemoka, toliau tekste Priemoka.1.2 Šalis I patvirtina, kad Turtas I yra įkeistas bankui ir jam uždėti turto areštai. Šalis II patvirtina, kad Turtas II yra įkeistas bankui.1.3 Šalys sutaria, kad Turtas I ir Turtas II atlaisvinami per 7 dienas nuo galutinės mainų atlikimo dienos. 1.4 Turto I ir Turto II mainų sutartis, pasirašoma pas notarą ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio mėn. 15 d. Abipusiu susitarimu ši data gali bus keičiama.1.5 Šalys patvirtina, kad iki 1.4 punkte nurodytos datos LR įstatymų nustatyta tvarka turės teisę atlikti mainus ir pasirašydamos mainų sutartį pas notarą, pateiks nuosavybę patvirtinančius bei kitus reikalingus dokumentus. 1.6 Šalys įsipareigoja pateikti notarai visus nuo jų priklausančius reikiamus dokumentus Turto I ir Turto II mainų sutarties perdavimo aktams ir pinigų gavimo akto notariniams įforminimams.1.7 Šalis I yra informuota ir sutinka su tuo, kad daliai Priemokos, kurią mokės Šalis II, bus reikalinga banko paskola. 2. Mokėjimų ir atsiskaitymų pagal sutartį tvarka. 2.1. Už notaro paslaugas ir pažymas sandėriui VĮ „Registrų centras” apmoka Šalis I ir Šalis II lygiomis dalimis. 2.2. Iki šios Sutarties pasirašymo Šalis II sumoka Šaliai I 10 000 € (dešimt tūkstančių eurų) dydžio sumą (toliau - „Avansas”), kuris yra reikalingas padengti. skoloms ir nusiimti areštams. Šalis I patvirtina, kad Avansas bus panaudotas padengti skoloms ir nusiimti areštams.2.3. Sumokėtas Avansas yra atskaičiuojamas iš sutartos Šalies II. Priemokos, t.y. sumokėjus Avansą (pagal 2.2. punktą), Šalis II notarinės mainų sutarties pasirašymo metu sumoka Šaliai I likusią Priemokos dalį, lygia 13 000 € (trylika tūkstančių eurų). 2.4. Šalis I yra informuota, kad likusią Priemokos dalį t.y. 13 000 € (trylika tūkstančių eurų) sumokės bankas tiesiai į Šalies I nurodytą asmeninę sąskaitą. 3. Sutarties nutraukimo ir ginčų sprendimų tvarka: 3.1. Po Sutarties pasirašymo nei viena šalis neturi teisės vienašališkai nutraukti šios sutarties. 3.2. Sutartis gali būti nutraukta tik atskiru raštišku abiejų šalių susitarimu. 3.3. Jei Šalis II vienašališkai nutraukią šią nekilnojamojo mainų atlikimo įsipareigojimų sutartį, tai sumokėtas Avansas (žr. 2.2. punktą) lieka Šaliai I kaip atlygis už patirtas išlaidas. 3.4. šią nekilnojamojo turto mainų atlikimo įsipareigojimų sutartį, tai Šalis I privalo grąžinti Šaliai II jau anksčiau sumokėtą Avansą (ir. 2.2. punktą) bei sumokėti vienkartinę baudą - lygiai tokio pat dydžio kaip Avansas. 3.5. Jei sandoris nebegalimas dėl trečiųjų šalių įsikišimo (pvz. Šalis I pateikia antstolio ar teismo raštišką pranešimą, draudžiantį parduoti), tuomet sumokėtas Avansas turi būti grąžinamas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų ir baudos mokestis nėra taikomas. 3.6. Šalys sutinka, kad 3.3., 3.4. ir 3.5. punktuose nustatyti baudos mokesčio dydžiai yra protingai Šalių nustatyti ir, kad Šalims, arba jų įmonėms paminėtos sumos nesudarys jokių sunkumų jas sumokant pagal šios Sutarties sąlygas. 3.7. Jei ši sutartis nutraukiama dėl Šalies I kaltės, tokiu atveju Šalis I įsipareigoja Bendrovei sumokėti atlygį numatytą atstovavimo sutartyje už sėkmingai atliktą darbą. 3.8. Visi ginčai ir nesutarimai dėl sutarties vykdymo tarp šalių sprendžiami derybomis ir abiejų Šalių susitarimu. Šalys nustato tokį ginčų, kylančių iš šios sutarties, teritorinį teismingumą: visi ieškiniai, skundai, pareiškimai, prašymai ar kiti dokumentai dėl pažeistos ar ginčijamos teisės pagal šią sutartį gynimo pateikiami Šiaulių miesto apylinkes ar apygardos teismui (pagal rūšinio teismingumo taisykles), kaip pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniai skundai dėl šiame punkte nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo paduodami atitinkamai Šiaulių apygardos teismui ar Lietuvos apeliaciniam teismui...” (1 t., b. l. 25-26).

22Iš 2016-03-17 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB ”R” vadybininkas L. J. pateikė Paslaugų sutarties Nr. 20151125-0095 kopiją, Pretenzijos kopiją ir priedo kopiją (1 t., b. l. 52-54).

23Iš Paslaugų sutarties (tarpininkavimo ir konsultavimo parduodant nekilnojamąjį turtą), Nr. 20151125-0095, sudarytos 2015-11-24, matyti, kad Klientas (A. R.) pagal sutarties I dalies 1 punkto ”b” papunktį pareiškė ir patvirtina, kad parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Pagal ”c” papunktį Klientas (A. R.) pareiškia, kad „nėra jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į Turtą nei ginčų teisme dėl Turto. paslaugų sutarties I dalies 3 p. nurodyta, kad jeigu egzistuoja bent kokia iš Sutarties I dalies 1 punkte minėtų aplinkybių, Klientas privalo jas nurodyti sudarinėjant Sutartį“ (1 t., b. l. 55-56).

24Iš 2016-02-02 Pretenzijos dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo matyti, kad UAB „R“ pareiškė pretenziją A. R. dėl sutartų įsipareigojimų nevykdymo - liko nesumokėti 2000 Eur pagal 2015-11-25 Nr. 0095 Sutartį. UAB „R“ deklaruoja savo įsipareigojimus pagal šią sutartį įvykdžiusi pilnai (1 t., b. l. 58-59).

25Iš 2016-01-29 Pretenzijos įspėjimo dėl negrąžinto avanso matyti, kad R. K. pareiškė rašytinę pretenziją A. R. dėl negrąžinto avanso – 10000 Eur, ant kurios yra A. R. rankraštinis įrašas apie tai, kad 10 000 Eur sumą ji įsipareigoja grąžinti grynais pinigais 2016-02-01 (1 t., b. l. 27).

26Iš 2016-03-21 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad žemės sklypas su statiniais, adresu ( - ), nuosavybės teise nuo 2005-01-12 iki 2016-01-11 priklausė A. R., nuo 2016-02-01 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 850 priklauso M. T. ir D. T. (1 t., b. l. 45-47).

27Iš 2016-03-23 Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. pateikė 2015-12-07 antstolio T. U. patikslinto patvarkymo kopiją, iš kurios matyti, kad antstolis perduoda 2015-08-15 arešto aktu areštuotą turtą: žemės sklypą ir namą su priklausiniais, esančiais ( - ), UAB „E“. Areštuojant turtą turto saugotojas tuo metu paskirtas nebuvo. Remiantis šiuo patvarkymu, UAB „E“ turi imtis visų priemonių, siekiant apsaugoti nurodytą turtą (1 t., b. l. 68-70, 72-73).

28Iš pridėto 2015-10-19 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui su statiniais, adresu ( - ), nuosavybės teise priklausantiems A. R., nuo 2015-08-19 antstolio T. U. pranešimu apribota disponavimo teisė - uždėtas areštas, nuo 2015-08-04 - apribota disponavimo teisė antstolio A. L. pagal pranešimą Nr. 4718771, nuo 2015-04-15 antstolė E. R. apribojo nuosavybės teisę į tą patį nekilnojamąjį turtą pagal pranešimą Nr. 4673345, nuo 2015-01-26 apribota analogiška teisė antstolio T. U. pagal pranešimą Nr. 4637202, nuo 2014-07-09 - pagal pranešimą Nr. 4558426 antstolio A. B., nuo 2013-08¬02 - Šiaulių apylinkės teismo pagal pranešimą Nr. 4420280 (1 t., b. l. 85-88).

29Iš 2016-06-10 antstolio T. U. rašto matyti, kad jo kontoroje buvo vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės A. R. vykdomosiose bylose Nr. 0136/15/00156, Nr. 0136/15/01445, Nr. 0136/15/02481, iš hipoteka įkeisto ir areštuoto turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais), esančio ( - ), pagal 2015-01-06 Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-466-368/2014 dėl 112 383,86 Eur skolos išieškojimo 3 eiles išieškotojo UAB „E” naudai; pagal 2015-06-03 Klaipėdos m. 4-to notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. M-3526, dėl 18 792,35 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 2015-05-09 iki visiško skolos išieškojimo 1 eilės išieškotojo „Swedbank“ AB naudai; pagal 2015-10-13 Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-63-309/2015 dėl 3417,80 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo UAB „E” naudai. 2015-10-08 neįvykus pirmosioms varžytinėms, vadovaujantis LR CPK 719 str. 3 d., A. R. turtą (žemes sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais), esantį ( - ), Šiaulių m., buvo pasiūlyta perimti išieškotojams. lšieškotojas UAB “E” sutiko perimti neparduotą turtą už 63 200,00 Eur, sumokant skirtumą nuo perduodamo turto kainos ir jos daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės. Perdavus turtą iš skolininkės A. R. liko išieškoti 75 031,34 Eur skolos, 3 eiles išieškotojo UAB „E” naudai. Išieškotojo Swedbank AB skola išieškota. Nekilnojamo turto agentūra „R“ dėl parduodamo skolininkės turto į antstolio kontorą nesikreipė, skolininkė A. R. nepasiūlė iki varžytinių savo turto pirkėjo. Išieškotojas UAB "E" sutiko perimti iš varžytinių neparduotą turtą (1 t., b. l. 117).

30Iš 2015-12-29 Turto perdavimo išieškotojui akto matyti, kad antstolis T. U. perdavė išieškotojui UAB „E“ žemes sklypą ir namą ( - ). (1 t., b. l. 118).

31Iš 2016-06-20 antstolio T. U. rašto matyti, kad antstolio T. U. kontoroje

322015-08-19 buvo areštuotas skolininkės A. R. turtas, esantis ( - ). Areštavus skolininkės turtą, turto saugotojas nebuvo paskirtas, tik vėliau vykdymo eigoje, buvo paskirtas turto saugotoju išieškotojas UAB "E" (1 t., b. l. 121).

33Iš 2016-06-30 antstolio T. U. rašto matyti, kad 2015-08-19 areštavus A. R. turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais), esantį ( - ), Šiaulių m., turto arešto aktas ir patvarkymas dėl turto saugojimo buvo išsiųsti registruotu laišku skolininkei į deklaruotą gyvenamąją vietą ( - ). 2016-09-21 ir 2016-12-12 Lietuvos pašto laiškai buvo grąžinti neįteikti. Skolininkė A. R. nepasiūlė iki varžytinių ir po to savo turto pirkėjo. Apie skolininkės A. R., nekilnojamo turto agentūros „R” ir kitų asmenų sudarytas sutartis dėl parduodamo skolininkės turto antstolio kontora nebuvo informuota (1 t., b. l. 191-195);

34Iš 2016-06-09 Antstolės E. R. rašto Nr. 0069/15/00636 matyti, kad kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-22 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10775-772 dėl 246,81 € skolos išieškojimo iš A. R., trečios eilės išieškotojo AB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudai. Per visą skolos išieškojimo laikotarpį skola buvo išieškoma, atskaitant skolą dalimis iš skolininkės A. R. darbo užmokesčio, bei gaunamų išmokų iš VSDFV Šiaulių skyriaus. 2016-06-09 dienai bendras skolos likutis - 35,40 €, kurie artimiausiu metu turėtų pasiekti iš VSDFV, ko pasėkoje vykdomoji byla bus užbaigta skolą išieškojus pilnai. Dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo su priklausiniais, adresu ( - ), pardavimo, nei nekilnojamojo turto „R“ agentūra, nei pati A. R. ar UAB „E“ susisiekusi nebuvo (1 t., b. l. 116);

35Iš elektroninio laiško su priedais, pasirašyto antstolės E. R. padėjėjo matyti, kad A. R. nurodytu gyvenamosios vietos adresu ( - ), išsiųsti registruoti laiškai nebūdavo įteikiami (1 t., b. l. 145-170);

36Iš 2016-06-09 Antstolio A. B. rašto Nr. BLO009816 matyti, kad jų kontoroje vykdyta vykdomoji byla Nr. 41-1586/14 dėl 148,14 € skolos išieškojimo iš A. R., 3 eilės išieškotojo AB „Lesto“ naudai pagal 2014-06-18 Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-4852, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-21 14/ 15 dėl 87,47 € skolos išieškojimo iš A. R., 3 eilės išieškotojo AB „Lesto“ naudai pagal 2015-05-04 Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-4778-251, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41- 1436/16 dėl 1717,06 € skolos išieškojimo iš A. R., 3 eilės išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai pagal 2016-03-21 Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1386. Informuoja, kad vykdomoji byla Nr. 41-1586/ 14 užbaigta 2015-12-10, vykdomosios bylos 41-2114/15 skolos likutis 2,85 €, vykdomosios bylos 41-1436/16 skolos likutis 1717,06 €. Skolos dengiamos gaunant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio ir VSDFV išmokų. Skolininkės vardu registruoto ir areštuoto turto pardavimo į antstolio A. B. kontorą niekas nesikreipė (1 t., b. l. 115);

37Iš 2016-12-06 antstolio A. B. rašto matyti, kad vykdomojoje byloje priimtų procesinių dokumentų nuorašai A. R. buvo siunčiami registruota pašto siunta, adresu ( - ), tačiau laiškai grįždavo neįteikti. Ar A. R. žodžiu teiravosi apie vykdomų skolų išieškojimus nežinoma, tokia informacija vykdomojoje byloje nefiksuojama (1 t., b. l. 170);

38Iš 2016-06-09 antstolio A. L. rašto Nr. S-16-159-24153 matyti, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/15/01729 pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-05-22 išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. ATP- 251- 116/2014, dėl 796 € išieškojimo iš skolininko A. R., 3-ios eilės išieškotojo naudai. Vykdomojo dokumento įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas hipoteka įkeistas, galiojančių apribojimų turintis skolininkės nekilnojamasis turtas. Šiai dienai iš skolininkės yra išieškota 118,14 € skolos. Liko išieškoti 877,86 €. Skola vykdomojoje byloje yra išieškoma iš skolininkės darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų. Su nekilnojamojo turto bendrove „R“, A. R. ir UAB „E“ dėl areštuoto turto pardavimo bendrauta nebuvo (1 t., b. l. 114);

39Iš 2014-03-17 Šiaulių apygardos teismo sprendimo matyti, kad ieškovė UAB „E“ prašė priteisti iš atsakovės A. R. 390 235 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintas iš dalies. Priteistas ieškovei UAB „E“ iš atsakovės A. R. 378 434,02 Lt žalos atlyginimas, 7665 žyminis mokestis ir 1940 Lt advokato pagalbos išlaidos, taip pat 24,82 Lt proceso išlaidos valstybei. (1 t., b. l. 175-179);

40Iš UAB „E“ rašto matyti, kad UAB „E“, atstovaujama direktoriaus J. J., pažymėjo, kad pagal 2014 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą UAB „E“ priteistas ne tik žalos atlyginimas, bet ir 7 665 litai, tai yra 2220 Eur įmonės sumokėto žyminio mokesčio bei 1940 litų - 562 Eur advokato pagalbos išlaidų. A. R. teikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-466- 368/2014. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 1311/2014 Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas UAB „E“ iš A. R. priteistas ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-309/2015. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu buvusią įmonės buhalterė A. R. pripažino kalta pagal BK 183 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., bei priteisė 3 417,80 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniolika eurų, 80 ct) UAB „E“ naudai. Išieškojimas vykdomas antstolio T. U. kontoroje, Dvaro g. 79-2, Šiauliuose. Vykdomosios bylos Nr. 0136/15/00156 ir Nr. 0136/15/02481, visa surinkta medžiaga, įskaitant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus - visa informacija apie antstolio parduotą gyvenamąjį namą ( - ), išieškotas sumas, pažymas dėl išieškojimo negalima ir kt. yra antstolio T. U. vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad parduodant gyvenamąjį namą ( - ), banko reikalavimu, buvo atlikta namo ekspertizė, už kurią turėjo sumokėti UAB „E“, taip pat pardavus namą, visų pirma buvo patenkinti banko ir kitų kreditorių reikalavimai, atsiskaityta su antstoliu T. U.. Šiuo metu, pagal antstolio T. U. pateiktas pažymas, išieškojimas iš A. R. negalimas, nes ji disponuoja tik senatvės pensija (1 t., b. l. 181-182);

41Iš UAB „R“ vadovo V. M. pranešimo matyti, kad NT bendrovė neprivalėjo informuoti antstolio apie 2015-11-25 sutartį (1 t., b. l. 198);

42Iš 2016-06-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad M. T. pateikė 2016-02-01 Pirkimo-pardavimo sutartį, 2015-06-03 vykdomąjį raštą ir liudijimą (2 t., b. l. 194-195);

43Iš 2016-08-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad T. U. kontoros darbuotoja S. J. pateikė vykdomąją bylą (2 t., b. l. 169-170);

44Iš 2016-10-14 Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad iš nukentėjusiosios R. K. pareikalautas apžiūrai jos naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ su „TELE2“ abonentine kortele, kuris apžiūrėtas išoriškai ir nuskaityta jame bei SIM kortelėje buvusi informacija apie jos susirašinėjimą su A. R. dėl 10 000 Eur grąžinimo. Telefonas su SIM kortele po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas R. K. (2 t., b. l. 94-112);

45Iš 2016-11-07 Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad nukentėjusioji R. K. pateikė susirašinėjimo su A. R. SMS žinutėmis kopijas, iš kurių matyti, kad nuo 2015-12-16 iki 2016-11-04 vyko intensyvus bendravimas - parašyta 71 vnt. SMS žinučių dėl 10 000 Eur grąžinimo R. K., A. R. nuolat žadėjo pinigus grąžinti, bet to nepadarė (2 t., b. l. 113-114,123-142);

46Iš 2016-11-07 reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. K. pateikė Šiaulių apylinkės teismo įsakymą - 2016-03-16, iš kurio matyti, kad teismas priteisė iš skolininkės A. R. išieškoti 10 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-03¬16 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas - 56,25 Eur ir 100 Eur išlaidų už advokato paslaugas (2 t., b. l. 116);

47Iš 2017-02-09 reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. pateikė kasos pajamų orderio kvito, kurio serija LAS Nr. 11-14, 2015-11-25 dėl 9000 € paėmimo iš A. R., kaip beprocentinę paskolą, originalą bei 2015-11-25 beprocentės paskolos sutartį tarp UAB „L“ ir A. R. (3 t., b. l. 190-194);

48Iš 2016-11-09 antstolio R. K. rašto matyti, kad vykdant skolos išieškojimą iš A. R. nustatyta, kad skolininkė registruoto tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto neturi. Vykdymo eigoje areštuotos skolininkei priklausančios sąskaitos, esančios kredito įstaigose, išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo į VSDFV Šiaulių skyrių, 2016-11-08 išieškota 103,77 € būtinųjų vykdymo išlaidų, skolos neišieškota (2 t., b. l. 156-162).

49Įrodymai, kurie yra susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalimi

502017-01-04 įtariamoji A. R. akistatos metu su liudytoja D. D. parodė, kad iš VMI internetinio puslapio parsisiųstą ir surašytą Kasos pajamų orderį, kurio serija LAS Nr. 11-14, 2015-11-25 UAB „L“ jos akivaizdoje pasirašė D. D., restorano „A“ tarnybinėse patalpose, gali būti, kad 2015-11-25. Ant Kasos išlaidų orderio, kurio serija LAS Nr. 11, 2015-11-25 UAB „L“ gali būti D. D. parašai, abu pasirašyti vienu metu, jos akivaizdoje, kai jai „A“ patalpose padavė surašytą dokumentą jai kaip UAB „L“ buhalterei, pasirašyti. Už D. D. niekada nepasirašinėjusi jokiuose dokumentuose. D. D. buvo apiforminta pagalbine darbininke, vėliau, koregavus Darbo sutartį - buhaltere, o dar po to - ir direktore. Virėja nedirbo. Nors virėjoms ir padėdavo, bet tik kaip pagalbinė darbininkė (3 t., b. l. 88-89); Liudytoja D. D. akistatos metu su įtariamąja A. R. parodė, kad jai parodyto dokumento kopijoje, šalia įrašytų jos vardo ir pavardės yra parašai, kurie tikrai panašūs į jos parašus, bet mano, kad jie tai tikrai nėra jos pačios pasirašyti. Rašysena ne jos. Apskritai ji nepamena tokio fakto, kad tokį dokumentą kada nors pasirašinėtų. Ant Kasos pajamų orderio, kurio serija LAS Nr. 11-14, 2015-11-25 UAB „L“, grafoje „Išdavė kasininkas“ pasirašyta gal ir jos pačios, o grafoje „Vyriausias finansininkas“ - ne jos parašas. Bet tikrai nepamena, kur ir kokiomis aplinkybėmis galėjo pasirašyti ir tą vieną parašą ant šio dokumento, kuris jai dabar rodomas. Restorane „A“ pasirašinėdavo tik ant algalapių, nepamena, kad pasirašytų ant kokių nors kitokių ar tuščių dokumentų blankų. Nuo 2015 metų rugsėjo dirbo pagalbine darbininke, vėliau - virėja, direktore ir, kaip atsitiktinai sužinojo, ir buhaltere. Jokių sutarčių, kurių pagrindu keitėsi jos pareigos UAB „L“ nepasirašinėjo (3 t., b. l. 88-89).

51Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „L“ teisinis statusas - bankrutuojantis. Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre - 2016-12-06, pateikimo data ta pati. Juridinio fakto naudotojai: D. D., fizinis asmuo, direktorė, nuo 2016-04-26 iki 2016-12-09. A. R. – fizinis asmuo, direktorė, nuo 2015-09-09 iki 2016-04-26. Juridinio fakto dokumentai - pranešimas apie licencijos išdavimą Nr. 1-602, 2011-09-09. fakto tipas: Dalyviai. Potipis: Akcininkas. Nuo 2015-09-09 iki 2016-04-26 - fizinis asmuo A. D. - vienintelis akcininkas (2 t., b. l. 7-11).

52Iš UAB „L“ 2016-04-15 Sprendimo matyti, kad D. D., UAB „L“ vienintelė akcininkė, nusprendė atleisti iš direktorės pareigų A. R. ir skirti direktore D. D. nuo 2016-04-15 (2 t., b. l. 19).

53Iš 2016-10-10 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš įtariamosios A. R. pareikalauta pateikti daiktus ar dokumentus, patvirtinančius 10 000 €, gautų iš R. K., panaudojimą. A. R. pateikė Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyresniajai tyrėjai savo parašu patvirtintas kopijas šių dokumentų: UAB „L“ kasos pajamų orderio kvito LAS Nr. 11-14, 2015-11-25 ir UAB „L“ kasos išlaidų orderio Nr. 11, 2015-11-25 (3 t., b. l. 135-136).

54Iš įtariamosios A. R. patvirtintos kopijos - UAB „L“ kasos pajamų orderio kvito LAS Nr. 11-14 matyti, kad 2015-11-25 devyni tūkstančiai eurų paimti iš A. R. kaip beprocentinė paskola (3 t., b. l. 137).

55Iš 2016-10-20 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš įtariamosios A. R. pareikalauta pateikti prie IT medžiagos Kasos išlaidų orderį, liudijantį pinigų išsimokėjimą iš UAB „L“ (3 t., b. l. 154-155).

56Iš įtariamosios A. R. patvirtintos kopijos - UAB „L“ kasos išlaidų orderio Nr. 11 matyti, kad 2015-11-25 devyni tūkstančiai eurų išduoti iš UAB „L“ A. R. atsiskaitymams (3 t., b. l. 157).

57Iš 2017-01-11 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. pateikė Darbo sutarties originalą (3 t., b. l. 113-114, 116-119);

58Iš gauto 2017-01-10 bankroto administratoriaus V. Š. rašto su priedais matyti, kad prašomų pateikti dokumentų originalų nėra galimybės, kadangi tarp A. R. pateiktų administratoriui buhalterinių dokumentų tokių dokumentų originalų nėra. Administratorius pažymėjo, kad atlikus perimtų iš buvusios įmonės direktorės A. R. Įmonės dokumentų patikrą nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu valstybės įmonėje Registrų centre 2016-04-26 buvo registruotas juridinio asmens UAB „L“ juridinio fakto naudotojas - D. D., Administratoriui neperduoti. Konkretūs dokumentai: UAB „L“ kasos pajamų orderio kvitas LAS Nr. 11-14, 2015-11-25 ir UAB „L“ kasos išlaidų orderis Nr. 11, 2015-11-25 d.- Administratoriui neperduoti. Administratorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal perimtus Įmonės kasos dokumentus, laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 nurodyti Įmonės kasos dokumentai apkritai negalėjo būti išrašyti: 1. pagal Kasos knygos (už 2015-09-01 - 2016-08-31) duomenimis per 2015 m. lapkričio mėnesį buvo išrašyti tik 4 kasos pajamų orderiai (serija LAS Nr. 004-007 ir vienas kasos išlaidų orderis 2015-11-30, Nr. 003. Pagal Ūkinių operacijų registracijos žurnalo duomenis jokie paskolų Įmonei suteikimo atvejai 2015 m lapkričio mėnesį nefiksuoti (2 t., b. l. 46-72).

59Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu, jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-236/2013, Nr.2K-7-27-746/2015). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Kaltės turinys teismų praktikoje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-307-648/2016, Nr. 2K-250-699/2017). Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan.

60Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklostė civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-161/2013). Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014).

61Kaltinamoji A. R. neneigia aplinkybių, kad ji minimo mainų sandorio metu turėjo skolų, ji patvirtina ir tai, kad ji suprato, jog dėl priteistų skolų parduoti savo namą, esantį ( - ), gali tik per antstolį. Tai reiškia, kad pardavinėdama minimą turtą, ji apskritai neturėjo teisės savarankiškai sudaryti pirkimo-pardavimo (ar mainų) sutarčių, tuo labiau iš namo pirkėjo imti pinigus, kurie būtų įskaičiuojami į namo vertę.

62Byloje taip pat nėra ginčo, kad kaltinamoji žinojo apie namo areštą. Tai patvirtina ir jos pačios nurodyta aplinkybė, kad ji turėjo teisę pati susirasti namo pirkėją. Tokią galimybę numato Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

63Visgi, nepaisant aplinkybės, kad ji gali pati susirasti namui pirkėją, taip pat turi teisę tokį pirkėją ieškotis per įvairias nekilnojamo turto agentūras, ji sudarinėjo ne pirkimo-pardavimo sutartį, bet mainų sutartį, kas vykdymo procese be antstolio žinios yra neįmanoma. Sudarinėti mainų sutarties, kurios dalykas būtų antstolių areštuotas jos namas, ji neturėjo jokios teisės. Be to, ar toks sandoris galimas ir įmanomas vykdymo procese, ji nesidomėjo nei antstolių, kurie buvo areštavę turtą, nei UAB „R“ darbuotojų.

64Kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju apgaulė buvo panaudota, patvirtina nukentėjusiosios R. K., liudytojų V. G., L. J., V. M. parodymai, kad kaltinamoji buvo nurodžiusi ne visas savo skolas nukentėjusiajai. Iš kaltinamosios ir UAB „R“ pasirašytos Paslaugų sutarties (tarpininkavimo ir konsultavimo parduodant nekilnojamąjį turtą) Nr. 20151125-0095 matyti, kad kaltinamoji A. R. pareiškė, kad parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas, taip pat kad nėra jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į Turtą nei ginčų teisme dėl Turto ir ji privalo jas nurodyti sudarydama sutartį. Be to, minėtos sutarties I dalies 4 straipsnio d punktas įpareigojo A. R. suteikti tiek UAB „R“, tiek potencialiam pirkėjui „pilną ir teisingą informaciją apie Turtą“ (1 t., b. l. 55-56). Kad kaltinamoji siekė nutylėti tikrąsias jos skolas ir areštuoto turto mastą, patvirtina VĮ „Registrų centro“ 2015-10-19 išrašas (1 t., b. l. 85-88). Tai reiškia, kad mainų sutarties sudarymo dieną arešto mastas kaltinamosios turtui buvo ženklus ir viršijo parduodamo (mainomo) namo vertę. Be to, kaltinamoji turėjo pareigą informuoti kitą sandorio šalį, taip pat ir UAB „R“ atstovus apie turimas visas skolas ir su tuo susijusius jos turto areštus. Tokios aplinkybės paneigia kaltinamosios gynybos versiją, kad ji galėjo imti avansą be antstolio žinios. Kaltinamoji taip pat tvirtina, kad ji tikėjosi gautus pinigus – avansą sutvarkyti su galutinai forminamu namo pardavimu (mainymu) sandorio pabaigoje, dalyvaujant antstoliui, tačiau tokias aplinkybes taip pat paneigia jos pačios tolimesni veiksmai. Gautus iš nukentėjusiosios pinigus – avansą, ji panaudojo ne pagal mainų sutarties sąlygas, be to, ji apie tokį avansą neinformavo antstolio (antstolių). Kaltinamoji patvirtina, kad minėtą 10000 eurų avansą ji panaudojo kitoms skoloms padengti. Tuo labiau, kad jai buvo žinom apie jos skolas. Tai reiškia, kad jai reikėjo pinigų padengti turimas dar kitas skolas. Byloje apklausti liudytojai, taip pat ir kaltinamoji patvirtino aplinkybę, kad ji nesidomėjo, kaip vykdomos skolos, kad antstoliai negalėjo įteikti jai vykdymo procese dokumentų ir kitų su priverstiniu išieškojimu susijusių aplinkybių. Būtent taip buvo sudaroma situacija, kuri apsunkino išieškojimo iš skolininkės A. R. procesą. Tai tik patvirtina, kad toks kaltinamosios kaip skolininkės elgesys sudarė prielaidas perduoti nukentėjusiajai 10000 eurų ir juos užvaldyti, bet ne kaip avansą už parduodamą namą. Be to, jai rūpėjo ne skolų grąžinimas iš turto, kurį parduoda (maino), o tų pinigų užvaldymas savo kitiems poreikiams tenkinti. Išvaržomo namo procese nukentėjusioji nebūtų turėjusi jokios galimybės perduoti 10000 eurų avanso tiesiogiai kaltinamajai. Ir pastaroji tai žinojo. Pati nukentėjusioji taip pat patvirtino aplinkybę, kad esant visai informacijai ji būtų minimo sandorio nesudariusi. Todėl konstatuotina, kad būtent nurodyti kaltinamosios veiksmai buvo būdas įgyti svetimą turtą. Todėl tokių pinigų panaudojimas šiuo atveju nukentėjusiajai neabejotinai esmingai apsunkino galimybes civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises. Atitinkamai gynybinė versija, kad pinigų ji negalėjo grąžinti, nes būtent dėl antstolio veiksmų (antstolis namo nebepardavė R. K.) negalėjo ištesėti sandoryje nurodytų sąlygų, atmestina kaip jos gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad būtent dėl apgaulės buvo užvaldyti didelės vertės turtas - 10000 eurų (BK 190 str.), todėl veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

65BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui, nes jis turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014). Dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-19/2014, 2K-210/2014). Kaltinamoji neneigia šios kaltinimų dalies. Ji parodė, kad gautą avansą ji paskolino UAB „L“. D. D. ji buvo įdarbinusi tik dėl akių, nes pastaroji neturėjo kompetencijos atlikti jai pavestas oficialias pareigas. Be to, D. D. buhaltere buvo įdarbinta tik nuo 2016 m. kovo 2 d., todėl ji negalėjo pasirašyti minėtų dokumentų. Atitinkamai tokios pat aplinkybės nurodytos ir BUAB „L“ bankroto administratoriaus V. Š. (2 t., b. l. 46). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamoji pagamino netikrą dokumentą, žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir panaudojo, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvas šiuo atveju – siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, jis neįrodinėtinas, todėl šalintinas iš kaltinimo.

66Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme. Kaltininkas turi ne tik laisva valia prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertinti savo elgesį, stengtis sušvelninti nusikaltimo padarinius, padėti ištirti bylos aplinkybes, pašalinti nusikaltimu padarytą žalą. Tai yra bendrieji įstatymo reikalavimai, tačiau kiekvienoje byloje taip pat privalu atsižvelgti ir į veikų ypatumus, kaltinamųjų asmenybes, jų tarpusavio santykius, kaltinamųjų parodymų reikšmingumą, jų elgesį proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2010). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje. Konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai savo sprendimą turi motyvuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Vertinant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, svarbu įvertinti, kad kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Kaltinamoji nors ir teigia, kad prisipažino dėl kaltinimų, tačiau teismas tai nelaiko nuoširdžiu prisipažinimu. Visų pirma, kaltinamoji neigia panaudojusi apgaulę turtui užvaldyti. Antra, ji tvirtina tarp jos ir nukentėjusiosios egzistuojant sutartiniams santykiams. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad jos prisipažinimas gali būti nuoširdus, ji savo elgesio nevertino kritiškai, gailestis dėl padaryto nusikaltimo laikytinas tik formaliu, ji deklaratyviai tvirtino besigailinti dėl to, ką padarė. Todėl tokios nustatytos aplinkybės ir esant formaliam gailesčiui, negali būti pripažįstama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

68Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę bei į bausmės tikslus, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes.

69Padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kitas - nesunkių. Kaltinamoji A. R. teista, bausmę atlikusi (1 t., b. l. 33-34, 5 t., b. l. 2), teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka (4 t., b. l. 17-19), nedirbanti (1 t., b. l. 36-39; 3 t., b. l. 196-199; 4 t., b. l. 20, 23-25), pensininkė, taip pat į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies atveju nusikaltimo dalykas nedaug viršija minimalią jos ribą, todėl jai skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijose numatytas jos vidurkis. Atsižvelgiant ir į tai, kad ji teisiama antrą kartą, ankstesniu nuosprendžiu bausmę laikoma atlikusi, yra pensininkė, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

70Kaltinamajai A. R. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 16-169), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

71Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamosios visas bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 78-110).

72Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

73Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

74Nukentėjusioji R. K. parodė, kad dėl kaltinamosios veiksmų ji prarado 10000 eurų. Tokia suma jai yra labai didelė, susigrąžinti jo jai nepavyksta, ji viso proceso metu kaltinamosios buvo maitinama pažadais grąžinti pinigus, tačiau to ji nepadarė. Dėl mainų sandorio ji yra apgauta, kadangi sandoris vyko nekilnojamojo turto agentūroje „R“, tai ji dar labiau prarado pasitikėjimą žmonėmis, mano, kad dėl to kalti ir minėtos agentūros darbuotojai. Dėl to ji prarado pasitikėjimą žmonėmis, nuolat ją kamuoja stresas, nerimas, kas ją išsekino, tapo dirgli, nusivylusi gyvenimu. Dėl nuolatinės įtampos pradėjo svyruoti kraujospūdis, svaigti galva, kankina galvos skausmai, jai diagnozuotas depresinis sindromas, didelė įtampa, nervingumas, sutriko jos sveikata. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų nukentėjusioji prarado didelę pinigų sumą – 10000 eurų. Byloje pateikti dokumentai, kad A. R. neneigė šiuos pinigus paėmusi, nuolat tvirtindavo nukentėjusiajai šiuos pinigus sugrąžinti, tačiau savo laisva valia šių pinigų ar bent dalies negrąžino. Teismas atsižvelgia ir į pablogėjusią nukentėjusiosios sveikatos, tačiau sveikatos problemų nukentėjusioji turėjo ir iki įvykio. Iš nukentėjusios buvo užvaldyta didelė suma, veika padaryta dar 2015 m. pabaigoje, pinigai, kaip minėta, negrąžinti, minėta suma teismo yra jau priteista iš kaltinamosios nukentėjusiajai, dėl įvykio ji buvo priversta atsisakyti planų įsigyti minėtą būstą, taip pat ji turėjo važinėti į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismus. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl šio įvykio patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, kurie tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį, todėl tai pripažintina neturtine žala. Be to, nusikaltimas padarytas prisidengiant civiliniais sandoriais, kuriuose nukentėjusioji buvo sąžiningoji, o kaltinamoji – nesąžiningoji šalis. Taip pat ir į tai, kad sandorio sudarymo metu abi pusės matė, jog namas yra areštuotas, tačiau jos mastu detaliau nebuvo aiškintasi dėl nukentėjusiosios pasitikėjimo kaltinamąja bei jos atstovu iš nekilnojamo turto agentūros, ir iki sandorio sudarymo nukentėjusioji taip pat nesikreipė į antstolį, kas rodo, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suformuluotą teismų praktiką, ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant 1500 eurų neturtinės žalos dydį.

75Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas, sumokėtas už teisinę pagalbą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė byloje teikė atstovavimo teisines paslaugas, dėl to nukentėjusioji patyrė 400 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl priteistina iš kaltinamosios.

76Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nukentėjusiosios R. K. mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG S5“, IMEI 357749/06/421471/2 su Sim kortele Nr. 89370036211102932037, po apžiūros grąžinti R. K. pagal pakvitavimą, palikti R. K. teisėtai nuosavybei.

77Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Nutarė

78A. R. pripažinti kalta:

  • pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
  • pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

79Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

80Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bausmės vykdymą A. R. atidėti 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

81Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

82Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. K. iš A. R. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 400 eurų išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

83Nukentėjusiosios R. K. mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5“, IMEI 357749/06/421471/2 su Sim kortele Nr. 89370036211102932037, palikti R. K. neribotai nuosavybei.

84Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. A. R. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:... 4. Be to, ji pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė,... 5. Kaltinamoji A. R. parodė, kad ji turėjo teisę susirasti namui ( - )... 6. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad ji labai norėjo įsigyti namą ir 2015 m.... 7. Liudytoja A. D. parodė, kad apie R. skolas ji nieko nežino. Apie tai su ja... 8. Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamąją A. R. ji pažįsta. Ji dirbo kartu... 9. Liudytojas J. J. parodė, kad A. R. jis pažįsta, nes ji dirbo buhaltere pas... 10. Liudytojas M. M. parodė, kad nepamena visų detalių. A. R. buvo jo... 11. Liudytojas S. J. parodė, kad ji yra antstolio T. U. padėjėja. A. R. gal ir... 12. Liudytojas V. M. parodė, kad A. R. pažįsta tiek, kad ji buvusi įmonės... 13. Liudytojas M. T. parodė, kad iš A. R. norėjo pirkti namą. Viskas vyko... 14. Liudytojas L. J. parodė, kad A. R. kreipėsi į jų įmonę, į V. M., kad... 15. Liudytojas V. G. parodė, kad su nukentėjusiąja pirko namą iš A. R.. R. K.... 16. Liudytojas T. U. parodė, kad kaltinamoji buvo skolininkė jų vykdomosiose... 17. Įrodymai, kurie yra susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio... 18. R. K. pareiškime matyti, kad 2015 m. lapkričio 15-20 d. internetiniame... 19. Liudytoja R. K. akistatos su liudytoju L. J. metu parodė, kad 2015 m.... 20. Liudytojas L. J. akistatos su liudytoja R. K. metu parodė, kad viskas, ką... 21. Iš 2015-11-25 Nekilnojamojo turto mainų atlikimo įsipareigojimo sutarties... 22. Iš 2016-03-17 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 23. Iš Paslaugų sutarties (tarpininkavimo ir konsultavimo parduodant... 24. Iš 2016-02-02 Pretenzijos dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo matyti,... 25. Iš 2016-01-29 Pretenzijos įspėjimo dėl negrąžinto avanso matyti, kad R.... 26. Iš 2016-03-21 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio... 27. Iš 2016-03-23 Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 28. Iš pridėto 2015-10-19 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir... 29. Iš 2016-06-10 antstolio T. U. rašto matyti, kad jo kontoroje buvo vykdomas... 30. Iš 2015-12-29 Turto perdavimo išieškotojui akto matyti, kad antstolis T. U.... 31. Iš 2016-06-20 antstolio T. U. rašto matyti, kad antstolio T. U. kontoroje... 32. 2015-08-19 buvo areštuotas skolininkės A. R. turtas, esantis ( - ).... 33. Iš 2016-06-30 antstolio T. U. rašto matyti, kad 2015-08-19 areštavus A. R.... 34. Iš 2016-06-09 Antstolės E. R. rašto Nr. 0069/15/00636 matyti, kad kontoroje... 35. Iš elektroninio laiško su priedais, pasirašyto antstolės E. R. padėjėjo... 36. Iš 2016-06-09 Antstolio A. B. rašto Nr. BLO009816 matyti, kad jų kontoroje... 37. Iš 2016-12-06 antstolio A. B. rašto matyti, kad vykdomojoje byloje priimtų... 38. Iš 2016-06-09 antstolio A. L. rašto Nr. S-16-159-24153 matyti, kad antstolio... 39. Iš 2014-03-17 Šiaulių apygardos teismo sprendimo matyti, kad ieškovė UAB... 40. Iš UAB „E“ rašto matyti, kad UAB „E“, atstovaujama direktoriaus J.... 41. Iš UAB „R“ vadovo V. M. pranešimo matyti, kad NT bendrovė neprivalėjo... 42. Iš 2016-06-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros... 43. Iš 2016-08-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros... 44. Iš 2016-10-14 Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti,... 45. Iš 2016-11-07 Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, matyti,... 46. Iš 2016-11-07 reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 47. Iš 2017-02-09 reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 48. Iš 2016-11-09 antstolio R. K. rašto matyti, kad vykdant skolos išieškojimą... 49. Įrodymai, kurie yra susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio... 50. 2017-01-04 įtariamoji A. R. akistatos metu su liudytoja D. D. parodė, kad iš... 51. Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „L“ teisinis statusas -... 52. Iš UAB „L“ 2016-04-15 Sprendimo matyti, kad D. D., UAB „L“ vienintelė... 53. Iš 2016-10-10 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 54. Iš įtariamosios A. R. patvirtintos kopijos - UAB „L“ kasos pajamų... 55. Iš 2016-10-20 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 56. Iš įtariamosios A. R. patvirtintos kopijos - UAB „L“ kasos išlaidų... 57. Iš 2017-01-11 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 58. Iš gauto 2017-01-10 bankroto administratoriaus V. Š. rašto su priedais... 59. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 60. Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar... 61. Kaltinamoji A. R. neneigia aplinkybių, kad ji minimo mainų sandorio metu... 62. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kaltinamoji žinojo apie namo areštą. Tai... 63. Visgi, nepaisant aplinkybės, kad ji gali pati susirasti namui pirkėją, taip... 64. Kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju apgaulė buvo panaudota, patvirtina... 65. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro... 66. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius... 68. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo... 69. Padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas sunkių... 70. Kaltinamajai A. R. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 71. Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų... 72. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109... 73. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 74. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad dėl kaltinamosios veiksmų ji prarado 10000... 75. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas, sumokėtas už... 76. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -... 77. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 78. A. R. pripažinti kalta: