Byla e2-944-157/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos mėsinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1533-638/2017, kurioje patenkinti pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimai dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos mėsinė“ bankroto bylos iškėlimo bei atmestas atsakovės direktoriaus A. Š. pareiškimas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. gruodžio 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos mėsinė“ (toliau – UAB „Sūduvos mėsinė“, atsakovė). Nurodė, kad atsakovė laiku nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui ir ši skola, susidariusi nuo 2015 m. spalio 26 d. pagal pateiktas deklaracijas, 2016 m. lapkričio 29 d. buvo 79 023,64 Eur; kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2015 m.; kad pagal šį balansą atsakovė nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 turėjo turto už 147 399 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 166 835 Eur; kad pagal šiuos duomenis bendrovė jau 2015 m. buvo nemoki.
  2. Teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi priimtas UAB ,,Sūduvos mėsinė“ direktoriaus A. Š. pareiškimas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. vienintelis įmonės akcininkas patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis (toliau – metmenys) ir įpareigojo kreiptis į teismą dėl tokios bylos iškėlimo. Teigiama, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neženkliai viršija pusę balansinės turto vertės, tačiau ši vykdo ūkinę–komercinę veiklą, yra sudariusi ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, todėl ji nėra nemoki.
  3. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) 2017 m. kovo 13 d. taip pat pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodyta, kad ši už apdraustuosius vidutiniškai priskaičiuoja po 3 300-3 500 Eur per mėnesį valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau į biudžetą jų nemoka, todėl ši skola 2017 m. vasario 1 d. sudarė 24 407,77 Eur, iš jų: VSD įmokų – 23 820,12 Eur, delspinigių – 587,65 Eur.
  4. Teismas šias atskiras bylas sujungė, palikdamas bylos Nr. eB2-1533-638/2017.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB „Sūduvos mėsinė“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jos bankroto bylą, o bankroto administratore paskyrė S. Š. (toliau – bankroto administratorė).
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. sausio 10 d., jos veiklos rūšys: mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba, o vadovas A. Š.; kad pagal 2015 m. balansą įmonė turėjo turto už 147 347 Eur (ilgalaikis turtas – 5 378 Eur, trumpalaikis turtas – 141 969 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 26 994 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 416 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 338 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 113 221 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 166 775 Eur. Pagal 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė dirbo nuostolingai (nuostoliai 20 375 Eur). Pagal 2016 m. balanso duomenis įmonė turėjo turto už 129 049 Eur (ilgalaikis turtas – 24 862 Eur, trumpalaikis turtas – 104 187 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys – 55 478 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 271 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 1 238 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 46 200 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 167 771 Eur. Pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą 2016 m. įmonė patyrė 39 003 Eur nuostolių.
  3. Teismas, remdamasis šiais duomenimis, nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija balansinę turto vertę (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), kad pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė neturi nuosavybės teise jai priklausančio turto, pagal VĮ „Regitra“ duomenis turi registruotą vieną transporto priemonę; kad didžioji dalis turto trumpalaikis – 104 187 Eur vertės, kurio realumas kelia abejonių, nes nepateikta įrodymų apie vykdomas sutartis, gautus apmokėjimus, aktualių duomenų apie turimus pinigus, jų ekvivalentų sumą (banko sąskaitos išrašai), apie tai, kas sudaro ilgalaikį turtą. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės realiai turimo turto vertė tikėtinai yra kur kas mažesnė, nei apskaityta balanse (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014).
  4. Nagrinėdamas klausimą dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykio teismas nustatė, kad į bylą buvo teikiami skirtingi kreditorių, debitorių sąrašai; kad pagal sąrašą „Tiekėjai“ skolos kreditoriams 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 59 817,44 Eur, o debitorių – „Pirkėjų“, skolos – 377,89 Eur; kad 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytame patikslintame kreditorių sąraše skolų kreditoriams nurodyta už 167 770,97 Eur, tačiau nenurodyta pradelstų įsipareigojimų suma, visų kreditorių atsiskaitymo terminai. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas abejoti šio sąrašo išsamumu, pilnumu, nes teikiami netikslūs, prieštaringi duomenys (CPK 12, 178 straipsniai).
  5. Teismas, nagrinėdamas atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašą pradelsta įsipareigojimų už 109 560,25 Eur, tačiau prie nurodytų nepradelstų skolų nėra atsiskaitymo terminų, išsamių suminių skolų lentelės paaiškinimų. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius teigė, kad skola šiam biudžetui 2017 m. vasario 1 d. sudarė 24 407,77 Eur, pagal viešus duomenis ši skola 2017 m. kovo 21 d. yra 27 795,17 Eur. Pareiškėja VMI teigė, kad 79 023,64 Eur skola susidarė nuo 2015 m. spalio 26 d., o pagal viešus duomenis ši skola 2017 m. kovo 23 d. sudarė jau 90 861,88 Eur. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų, skolos nuolat didėja, o pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 121 122,99 Eur sumą; kad šie duomenys patvirtina, jog pradelsti įsipareigojimai viršija pusę balansinio turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  6. Teismas nustatė, kad atsakovės metmenyse nurodytos 550 000 Eur pajamos, gautinos restruktūrizavimo procese, nepagrįstos jokiais įrodymais; kad 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovės debitorių sąraše nurodytos 30 223,36 Eur gautinos lėšos nėra įtrauktos į 2016 m. balansą – nurodyta per vienerius metus gautina 1 271 Eur suma, tuo tarpu metmenyse šios lėšos žymimos kaip numatomos gauti pajamos, tačiau nepateikta įrodymų nei apie šių debitorių skolų susidarymą, nei apie atsiskaitymo terminus, nei apie tai, kodėl nesikreipta į teismą dėl skolų išieškojimo. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis lėšomis, todėl toks turtas vertintinas ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti aspektais, jog tokių skolų susigrąžinimas visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).
  7. Teismas nustatė, kad atsakovė metmenyse nurodė, kad, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo, pagerinti įmonės veiklos rodiklius, siekia išsiieškoti skolas, uždirba pajamas, mažina išlaidas, diegia ekonomiškai pigesnes veiklos koordinavimo sistemas, siekia sumažinti veiklos sąnaudas, ketina reklamuoti savo prekes internete, spaudoje, ant transporto priemonių ir kt., ketina dalyvauti parodose, įsitvirtinti kitose rinkose, vykdo mažmeninę prekybą ir kt., – tačiau nepateikta įrodymų, pagrindžiančių šių mokumo ir veiklos atkūrimo priemonių realumą, todėl tokie planai vertintini kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010 etc.). Teismas nustatė, kad taip pat nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių patikslintame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytus teiginius, jog įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra sudariusi ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, todėl nėra nemoki, neįrodyta, kad nėra nutraukusi veiklos ir turi pakankamai resursų įgyvendinti metmenyse nurodytus planus mokumui atkurti (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnis, 7 straipsnio 5 dalis)
  8. Nustatęs, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, nemokami mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, vykdoma veikla nuostolinga, pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija turimo turto vertę, metmenys neatitinka realumo kriterijaus, – teismas nusprendė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), o konstatavęs, kad ši yra akivaizdžiai nemoki, nutarė iškleti jos bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  9. Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalimis atsakovės bankroto administratore paskyrė S. Š., o iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos areštavo įmonės turtą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

    8

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10

  1. Atsakovė UAB „Sūduvos mėsinė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus (kopijas): gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12-09-14, UAB ,,Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ pranešimą-sutikimą.
  2. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
    1. Skundžiama teismo nutartis naikintina, nes teismas pažeidė civilinio proceso normas ir neteisingai išnagrinėjo bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis): neišsireikalavo iš byloje dalyvaujančių ar nedalyvaujančių asmenų jokių įrodymų, išskyrus tuos, kurie teismui formaliai buvo reikalingi pagal ĮRĮ bei ĮBĮ nuostatas; rėmėsi tik pareiškėjų pateiktais dokumentais, nesirėmė atsakovės įrodymais, patvirtinančiais vykdomą veiklą (foto fiksacijos iš įmonės parduotuvių), atsiskaitymą su dalimi kreditorių.
    2. Teismas paviršutiniškai įvertino atsakovės turtą, įsipareigojimus kreditoriams, gaunamas pajamas, priemones veiklai stabilizuoti ir atkurti, todėl be pagrindo sprendė, kad šiai yra keltina bankroto byla (CPK 330 straipsnio 1 dalis): nepagrįsta teismo išvada, kad pradelsti įsipareigojimai viršija balansinio turto vertę; kad neįrodytas trumpalaikio turto realumas – remtasi tik vidiniu įsitikinimu ir padaryta nepagrįstą prielaida, jog šio turto – pinigų, jų ekvivalentų realumas yra abejotinas; teismui buvo pateiktas ilgalaikio – likvidaus ir patrauklaus rinkoje, vertingo skaičiuojant pagal rinkos vertę – turto sąrašas; pagal šį sąrašą atsakovė turi dvi transportas priemonės.
    3. Teismas be pagrindo neįvertino fakto, kad įmonė turi kreditorių pritarimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo – su vienu iš didžiausių kreditorių UAB ,,Dainiai“ yra sudariusi gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12-09-14 dėl 57 924 Eur skolos grąžinimo termino atidėjimo; kad yra atsiskaityta su didžiąja dalimi kreditorių ir apie tai nurodyta teismui pateiktame kreditorių sąraše (ūkininkas G. G.).
    4. Teismas neteisingai įvertino faktą, kad įmonė veikia nuostolingai, nes ši aplinkybė, rodanti įmonės finansinius sunkumus, negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais, – kartu rodo būtinybę stabilizuoti veiklą, imtis veiksmų siekiant ją išsaugoti, o restruktūrizavimo proceso tikslas ir yra pertvarkyti jos ūkinę komercinę veiklą.
    5. Teismas neteisingai sprendė, kad metmenyse numatomos gauti 550 000 Eur pajamos nepagrįstos jokiais įrodymais, nes tai įrodo 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaita – pagal įmonės verslo praktiką jos pardavimo pajamos viršija 550 000 Eur sumą.
    6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti, nes pagal teismų praktiką šiame dokumente nurodomos tik preliminarios priemones, nes konkrečios ir detalizuotos bus nurodytos jau restruktūrizavimo plane (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015). Tuo pačiu metu metmenyse nurodytos priemonės, kuriomis siekiama atkurti įmonės mokumą, subalansuoti išlaidas, uždirbti pelną – bus plečiama veikla tiekiant mėsos gaminius pagal individualius užsakymus, siūlant įvairesnio asortimento prekių, – atsakovei, kuri yra sertifikuota tautinio paveldo produktų gamintoja, neabejotinai rinkoje suteiks pranašumą prieš konkurentus.
    7. Teismas nesilaikė teismų praktikos nurodymų, kad bankroto procedūros turi būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų, nes greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, o tai neatitinka ir viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013).
  1. Atsiliepime į atsakovės UAB „Sūduvos mėsinė“ atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius prašo jį atmesti.
  2. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
    1. Teismas tinkamai įvertino visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliantės veikla, realiai turimu turtu ir įsipareigojimais, pagrįstai atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, nustatęs, kad pradelsti 167 771 Eur įsipareigojimai viršija pusę jos realios turto vertės – 129 049 Eur; kad 2015 m. ji patyrė 20 375 Eur, o 2016 m. – 39 003 Eur nuostolių; kad VSDF biudžetui jos skola 2017 kovo mėn. buvo jau 27 795,17 Eur, o valstybės iždui 90 861,88 Eur, o pagal teismų praktiką įmonės finansiniai sunkumai, kurie tęsiasi keletą metų teismo gali būti pripažinti paneigiančiais įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
    2. Teismas teisingai sprendė dėl įmonės ilgalaikio turto (įskaitant automobilius) vertės, tuo tarpu apeliantė tik deklaratyviai tvirtina, kad balanse apskaityta ilgalaikio turto vertė yra didesnė, o pats turtas yra paklausus rinkoje, nes tam pagrįsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų įrodinėjimo naštą perkeliant teismui (CPK 178 straipsnis).
    3. Apeliantė be pagrindo tvirtina turinti kreditorių palaikymą, nes pateiktas tik UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, turinčio 1 857,35 Eur reikalavimą, sutikimas, neįrodytas tvirtinimas, kad atsiskaityta su ūkininku G. G.. Tuo tarpu didžioji dalis kreditorių – VSDFV Marijampolės skyrius ir VMI, kurių reikalavimų suma viršija 121 122,99 Eur, reikalauja bankroto bylos iškėlimo.
    4. Priešingai nei tvirtinama skunde, metmenyse nenumatyta jokių planuojamų veiklos pokyčių, tik abstrakčiai nurodoma, jog toliau bus vykdoma pagrindinė įmonės veikla, siekiama išieškoti skolas, mažinamos išlaidos, užsiimama reklama etc.; nepateikta jokių duomenų, apie 30 223,36 Eur skolų susigrąžinimo realumą, pradėtus išieškojimus, vykdomą einamąją veiklą, vykdomas ar planuojamas sudaryti sutartis, vykdomas derybas, produkcijos reklamavimą; jokiais įrodymais nepagrįstos numatomos gauti 550 000 Eur pajamos restruktūrizavimo laikotarpiu.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti apeliantės atsakovės UAB „Sūduvos mėsinė“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta jos bankroto byla.
  2. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi apeliantė remiasi dviem esminiais argumentais. Pirma, teismas netinkamai vertino atsakovės UAB „Sūduvos mėsinė“ finansinę padėtį, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos ūkinių finansinių sunkumų pobūdžio. Antra, neteisingai vertino restruktūrizavimo plano metmenis ir be pagrindo sprendė, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikia galimybės spręsti apie restruktūrizavimo sėkmę.
  3. Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti minėtus skundo argumentus, mano, kad yra tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus šiais klausimais.
  4. Pažymėtina tai, kad tiek apeliantė savo skunde, tiek ir pareiškėjas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepime į jį teisingai atskleidė šioje byloje aktualių teisės normų, teismų praktikos išaiškinimų turinį ir esmę. Tačiau, kaip žinoma, teismų praktikoje nuolat pabrėžiama, jog pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismai, aiškindami, taikydami įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ir, kas svarbiausia, – tai daryti privalo remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
  5. Teisingai nurodoma, kad pagal ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų, tačiau nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, ją išsaugoti, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį finansinių sunkumų turinti įmonė – tai asmuo, kuris negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Todėl tokiam tikslui pasiekti yra taikomas ištisas priemonių kompleksas gaunant būtent kreditorių pagalbą. Taip šį įstatymą, apibrėžiantį tokio proceso paskirtį, yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nurodydamas, kad restruktūrizavimas grindžiamas idėja, jog tiek iškeliant tokią bylą, tiek ir proceso metu būtų siekiama visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimo dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes, priešingu atveju, būtų sudėtinga pasiekti šių tikslų; kad būtent šie asmenys, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi apeliacinis teismas, nagrinėjamoje byloje vertindamas atsakovės skundo argumentų ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, vadovaudamasis šiais išaiškinimais, pabrėžia, kad skunde iš esmės teisingai nurodoma, jog sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra labai svarbi būtent kreditorių ir / ar pagrindinio (didžiausią finansinį reikalavimą turinčio) kreditoriaus pozicija.
  6. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, turi būti atsakyta į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą – išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja / gali plėtoti veiklą, tai yra, ar restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti jos mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą; kad priešingas įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų galimybę įmonei / jos dalyviams piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios veiklos išsaugojimo galimybės, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad kuo ilgesnį laiką ir būtent kreditorių sąskaita galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-458/2013 etc.).
  7. Kaip jau minėta pirmiau, apeliantė UAB „Sūduvos mėsinė“ tvirtina, kad teismas, pažeisdamas šios kategorijos bylų, kuriose vyrauja viešasis interesas, nagrinėjimo ypatumus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, neteisingai nustatė jos ūkinę finansinę būklę, be kita ko, nevertino fakto, kad įmonė turi kreditorių pritarimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo – su vienu iš didžiausių kreditorių UAB ,,Dainiai“ yra sudariusi gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12-09-14 dėl 57 924 Eur skolos grąžinimo termino atidėjimo; kad yra atsiskaityta su didžiąja dalimi kreditorių ir apie tai nurodyta teismui pateiktame kreditorių sąraše (ūkininkas G. G.). Tačiau atsiliepdamas į tokius apeliantės argumentus pareiškėjas VSDFV Marijampolės skyrius teisingai nurodo, jog į bylą pateiktas tik 1 857,35 Eur reikalavimą turinčio kreditoriaus UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ sutikimas. Apeliacinis teismas pažymi, kad nei bylos medžiagoje, nei su skundu pateiktuose naujuose rašytiniuose įrodymuose, kuriuos šis teismas priima į bylą ir vertina (CPK 314 straipsnis), nėra jokių leistinų dokumentų, liudijančių atsiskaitymą su G. G. ar susitarimus su kreditore UAB ,,Dainiai“. Pareiškėja taip pat teisingai nurodo, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, didžioji dalis kreditorių – VSDFV Marijampolės skyrius ir VMI, kurių reikalavimų suma viršija 121 122,99 Eur (2015 m. finansinių ataskaitų duomenimis įmonė turėjo 147 347 Eur vertės turto, o pagal 2016 m. ataskaitas – 129 049 Eur vertės turto) – nesutinka su tuo, kad atsakovė būtų restruktūrizuojama ir reikalauja jos bankroto bylos iškėlimo.
  8. Teismas taip pat atmeta skundo tvirtinimus, kad byloje neteisingai nustatyta įmonės ūkinė finansinė būklė, neteisingai įvertinti pateikti metmenys. Šiuo klausimu pabrėžtina tai, kad pagal pirmiau paminėtas civilinio proceso taisykles ne teismui, kaip teigiama skunde, o būtent atsakovei yra uždedama įrodinėjimo našta, tai yra pareiga pateikti teismui jos dispozicijoje esančius leistinus įrodymus, pagrindžiančius turimo ilgalaikio bei trumpalaikio turto realią vertę, restruktūrizavimo metmenyse nurodytų priemonių realumą ir kt. Šios įmonės administracijos vadovui yra / turi būti žinoma, kad jam kaip vienasmenio juridinio asmens valdymo organo, kuris vienvaldiškai veikia jo vardu (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 6 dalis), kurį su pačia įmone sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, – taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui, ir uždėta pareiga ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai, jai atstovauti, atsakyti už jos kasdienės veiklos organizavimą, daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog ši veiktų pagal įstatuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6, 11, 15 punktai, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009 etc.). Tokiam asmeniui taip pat yra / turi būti žinoma, kad bendrovė, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo nedelsdama sumokėti ne tik darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, bet taip pat įmokas į valstybės, savivaldybės, VSDFV, Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus (CK 6.9301 straipsnis).
  9. Tuo tarpu nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui įmonės administracijos vadovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių išvadas apie tai, jog atsakovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų, skolos nuolat didėja, o pradelsti įsipareigojimai jau sudaro ne mažiau kaip 121 122,99 Eur sumą, tai yra viršija pusę balansinio turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis); jog neįrodyta, kad debitorių skolos yra realus turtas, tuo labiau, kai pagal teismų praktiką preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis lėšomis, todėl toks turtas vertintinas ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti aspektais, jog tokių skolų susigrąžinimas visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taip pat nepaneigta išvada, kad neįrodytas metmenyse nurodytų įmonės mokumo ir veiklos atkūrimo priemonių realumas, todėl tokie planai vertintini kaip nepagrįsti, – tai yra, nepateikti leistini duomenys, jog įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra sudariusi ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, turi pakankamai resursų įgyvendinti metmenyse nurodytus planus mokumui atkurti, todėl nėra nemoki (ĮRĮ 5 straipsnis, 7 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010 etc.).
  10. Taigi teismas, nustatęs, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, nemokami mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, vykdoma veikla yra nuostolinga, pradelsti įsipareigojimai beveik viršija turimo turto vertę, o metmenys neatitinka realumo kriterijaus, – pagrįstai nusprendė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), o, konstatavęs, kad ši yra akivaizdžiai nemoki, nutarė iškleti jos bankroto bylą, nes, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, tik ši priemonė leidžia geriausiai apsaugoti pačios bendrovės ir kreditorių interesus (CPK 185 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi tai, kad pagal ĮBĮ 27, 28, 29 straipsnį bankroto byla gali būti nutraukta.
  11. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Sūduvos mėsinė“ atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų apeliantės ir pareiškėjo VSDFV Marijampolės skyriaus procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai