Byla M1-38-795/2019

Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorėms Vilijai Žukauskienei, Rūtai Girgždutaitienei ir Jolantai Sarpalienei, nukentėjusiajam R. S., jo įgaliotam atstovui advokatui M. V., asmens, kurio byla nagrinėjama gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, teismo psichiatrijos ekspertei Nadeždai Mačiūnienei (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., gimęs ( - ), Klaipėdoje, asmens kodas ( - ) gyvenantis ( - ) Utenos r., gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), Ignalinos r., išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4Z. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

52017 m. gruodžio mėn. 4 d., apie 19.50 val., vairuodamas automobilį MAN, valstybinis Nr. ( - ) su priekaba Fliegl, valstybinis Nr. ( - ) važiuodamas Klaipėdos m., Šilutės plentu, šešių eismo juostų kelyje, su žalia skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, antra eismo juosta, šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ties Šilutės pl. 35 pastatu, degant draudžiamam- raudonam šviesoforo signalui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesustojo ir nedavė kelio pėsčiajam R. S., einančiam pėsčiųjų perėja per važiuojamąją kelio dalį, jam degant žaliam šviesoforo signalui, ir jį partrenkė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Šiais neatsargiais veiksmais Z. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 29 p. (Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. <...> ) ir 73.11 p. ( raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

7Teismo posėdžio metu perskaityti asmens, kaltinamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu, Z. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, Z. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirbo UAB „( - )“, vairuotoju. 2017 m. gruodžio14 d. vairavo darbdavio vilkiką MAN, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe Fliegl, valstybinis Nr. ( - ). Apie 19.50 val. jis važiavo link išvažiavimo iš Klaipėdos miesto. Buvo tamsus paros metas, lijo lietus, asfaltas buvo šlapias. Važiavo antra eismo juosta. Kelkraštyje pamatė stovintį vilkiką, šalia jo policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Užsižiūrėjęs, nepastebėjo, kad artėja prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Važiuodamas apie 50-60 km/h greičiu pajuto, kad kažką partrenkė. Po smūgio iš karto stabdė automobilį. Matė degantį raudoną šviesoforo signalą, per kelią einantį žmogų, tačiau dėl patirto streso negali tiksliai pasakyti kada ir kokiomis aplinkybėmis juos pamatė. Išlipęs iš vilkiko, pamatė ties jo vilkiku, ant kelkraščio žolės gulintį vaikiną. Prie vaikino stovėjo kiti žmonės, matyt, praeiviai. Kadangi netoliese buvo policijos pareigūnai, jie iškarto automobiliu atvažiavo iki įvykio vietos. Vėliau atvažiavo greitoji, vaikiną išvežė į ligoninę. Savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Labai gailisi dėl įvykio ir dėl jo kilusių pasekmių, norėtų nukentėjusio vaikino atsiprašyti ir, išsprendus žalos klausimą, su juo susitaikyti (1 t., b. l. 89-91).

8Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 19.50 val., jis ėjo į parduotuvę „Senukai“. Ėjo Šilutės pl., šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui. Priėjus žalią juostą, užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir R. S. sustojo. Tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Pirmoje automobilių eismo juostoje sustojo automobilis. Kitų automobilių nebuvo, todėl drąsiai ėjo per kelią. Priešais jį ėjo dar du pėstieji. Staiga jie sustojo važiuojamojoje dalyje ir tuomet R. S. pajuto smūgį į dešinę viršutinės kūno dalies pusę. Jis nuo smūgio nukrito ant žemės, sąmonės praradęs nebuvo. Suprato, kad jį partrenkė automobilis. Matė, kad Šilutės pl. sustoja vilkikas su priekaba. Pagalbą jam suteikė pėstieji. Atvykę medikai R. S. išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu jam buvo padaryti sumušimai, klubikaulio, gūžduobės lūžiai, plyšo kelio raiščiai, skilo šlaunikaulis. Visi sužalojimai yra dešinėje kūno pusėje. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, lijo lietus. R. S. dėvėjo šviesiai rudą striukę su gobtuvu, mėlynas kelnes, juodus batus. Toje vietoje veikia gatvės apšvietimas, todėl kelias aiškiai matomas.

9Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G347/2018(03) konstatuota, kad R. S. nustatyti sužalojimai: dešinio klubikaulio ir dešinės gūžduobės lūžis, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis ir dešinio kelio sąnario raiščių pažeidimai, dešinio peties, žasto ir dešinės pėdos sumušimas, kaktos, dešinės plaštakos ir abiejų kelių odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkiant pėsčiąjį. Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis smūgis (pagrindinis trauminis kontaktas) kliuvo į dubens dešinę pusę, galimai iš šono. R. S. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai (dubens kaulų ir dešinio šlaunikaulio distalinio galo lūžiai, dešinio kelio sąnario raiščių pažeidimai) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 48-49).

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12844/2017(01) konstatuota, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 44).

11Liudytoja R. R.- J. parodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d., vakare, prieš aštuonias ji važiavo savo automobiliu Klaipėdoje, Šilutės pl., kryptimi nuo Debreceno g. link Baltijos pr. Buvo tamsus paros metas, asfaltas šlapias. Ties pėsčiųjų šviesoforu sustojo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, draudžiantis važiuoti tiesiai. Tuo metu važiavo antra eismo juosta, kadangi pirmoji eismo juosta yra skirta sukti į dešinę. Trečioje eismo juostoje automobilių nebuvo. Liudytojai stovint pro ją iš kairės pusės, trečia eismo juosta, pravažiavo sunkvežimis ir R. R. – J. pamatė, kaip pėsčiųjų perėjoje nuvirto žmogus. Jis vertėsi kūlversčiais link dešinio kelio krašto. Tuo metu sunkvežimis staigiai stabdė. Suprato, kad sunkvežimis partrenkė pėsčiąjį. Liudytoja yra medikė, todėl pribėgo prie nukentėjusiojo, siekdama suteikti jam pagalbą. Vaikinas skundėsi, kad jam skauda koją. Sunkvežimio vairuotojas priėjo prie gulinčio pėsčiojo- vaikino. Vairuotojas drebėjo, buvo ištiktas šoko. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir vaikiną išsivežė į ligoninę. Jos automobilyje yra įrengta vaizdo registravimo įranga. Peržiūrėjusi užfiksuotą vaizdo įrašą, pamatė, kad sunkvežimis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, o pėsčiasis ėjo degant žaliam šviesoforo signalui.

12Liudytoja R. R.- J. automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotą įrašą 2017 m. gruodžio 5 d. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 38-39).

13Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad skaitmeninėje laikmenoje (CD-R) yra vienas vaizdo įrašas. Atidarius kairiajame apatiniame kampe matyti užrašas 2017/12/04 19:45:05 [+02]. Vaizdas fiksuojamas iš transporto priemonės stovinčios važiuojamojoje kelio dalyje arčiau dešiniojo krašto. Automobilio važiavimo kryptimi dega raudonas šviesoforo signalas. Iš dešinės pusės per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui (matyti po nedidelę dalį žalios šviesos žibinto tiek dešiniajame, tiek kairiajame šviesofore) eina du žmonės- vyras ir moteris. Abu jie yra įžengę į važiuojamąją kelio dalį. Iš kairės pusės per reguliuojamą pėsčiųjų perėją eina vienas pėsčiasis. Jis į važiuojamąją dalį įžengęs apie 2 metrus. Dėvi šviesiai rudos spalvos striukę, tamsias kelnes ir tamsius batus. Matyti, kad asfaltas šlapias, lynoja. Pėstieji aiškiai matomi, įjungtas gatvių apšvietimas. 19:45:07 iš dešinės einantys pėstieji sustoja, o tuo metu iš kairės einantis pėsčiasis yra ties antros juostos viduriu. Tuo metu antra eismo juosta atvažiuoja vilkikas su priekaba, prie perėjos nestabdo ir savo priekiniu dešiniuoju kampu partrenkia pėsčiąjį. Šis po smūgio krenta į pirmą eismo juostą ir čiuožia važiuojamąja kelio dalimi įstrižai į priekį dešiniau, po to trenkiasi į kelio bortelį ties gatvės apšvietimo žibinto stulpu ir lieka gulėti ant važiuojamosios kelio dalies ties lėtėjimo juostos viduriu (laikas 19:45:11). Tuo metu kai vilkikas partrenkia pėsčiąjį (smūgio metu) užsidega stabdžių- raudoni transporto priemonės žibintai. Vilkikas sustoja šiek tiek toliau už pėsčiojo, įstrižai į kairę pusę. Pėsčiasis keliais ropoja link žaliosios vejos ir atsisėda ant bordiūro. Link jo eina moteris ir vyras, kurie ketino važiuojamąją dalį pereiti iš dešinės pusės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui 19:45:23 automobilis, iš kurio filmuojamas vaizdas, pajuda link partrenkto pėsčiojo. Priartėjus matyti, kad tai jaunuolis, jis sąmoningas, guli ant kairiojo šono pasirėmęs kairiąja alkūne. Tuo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 40-42).

14Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Klaipėdos mieste, ties Šilutės pl. 35a pastatu. Oro sąlygos ir apšvietimas- apsiniaukę, lietus, įjungtas gatvių apšvietimas. Įvykio vieta- tiesus kelio ruožas, leistinas važiavimo greitis 50 km/h, eismas reguliuojamas šviesoforu (pėsčiųjų perėja). Kelio danga- asfaltas, kuris šlapias. Važiuojamosios kelio dalies plotis 14,00 m, skiriamosios juostos plotis 14,40 m, dešinės pusės šaligatvis- 5,00 pločio, kairės- 3,10 m pločio. Kelio ženklai galiojimo zonoje: Nr. 533 "Pėsčiųjų perėja"; Nr. 534 "Pėsčiųjų perėja"; Nr. 203 "Duoti kelią"; Nr. 402 "Važiuoti į dešinę". Važiuojamoji dalis paženklinta Kelių eismo taisyklių 3 priede nurodytu ženklinimu: 1.7 "Siaura brūkšninė linija"; 1.11 "Plati linija" ("Stop" linija); 1.13.3 "Dvi lygiagrečios linijos sudarytos iš stačiakampių" (žymi pėsčiųjų perėją). Kelio aplinkoje pastatai. Vietovės matomumas įjungus artimųjų šviesų žibintus yra 80 m. Transporto priemonė MAN TGA, valstybinio numerio ženklas ( - ) stovi automobilio priekine dalimi kryptimi link Mokyklos gatvės, o galinė dalis kryptimi link Jūrininkų prospekto. Nuo priekinės rato ašies iki kairės pusės kelio bortelio atstumas 3,80 m, nuo antrosios ratų ašies atstumas 3,30 m, iki kairės pusės kelio bortelio. Nuo priekabos Fliegl, valstybinio numerio ženklas ( - ), pirmos ratų ašies iki kairės pusės kelio bortelio 3,90 m, vidurinės ratų ašies 3,90 m, galinės rato ašies 3,90 m atstumu. Nuo priekabos ratų ašies iki reguliuojamos šviesoforo pėsčiųjų perėjos 36,20 m atstumas. Įvykio vietos schemoje pažymėta po susidūrimo pėsčiojo buvimo vieta. Pastarasis buvo nublokštas nuo pėsčiųjų perėjos 28,90 m atstumu (1 t., b. l. 12-16, 17).

15Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad Transporto priemonė MAN TGA18.440, valstybinio numerio ženklas ( - ) yra su puspriekabe Fliegl, valstybinio numerio ženklas ( - ), pakrauta. Transporto priemonė stovi antroje eismo juostoje, Klaipėdoje, ties pastatu Nr. 35a. Po eismo įvykio nejudinta. Apžiūrint transporto priemonę nustatyti šie apgadinimai: vilkiko dešinės pusės plastmasinis bamperis įskilęs dviejuose vietose nuo apie 85 cm nuo pagrindo iki 1 m nuo pagrindo. Apatinis įskilimas artimas horizontaliam, o viršutinis įskilimas leidžiasi nuo viršutinio priekinio dešinio žibinto kampo link žemesniojo įskilimo. Įskilusi dalis apatiniame krašte pasislinkusi iš išorės į vidų. Vilkiko priekinis dešinysis žibintas (priešrūkinis), kuris yra nuo apie 54 cm iki 62 cm nuo pagrindo- išdužęs. Matyti, kad bamperis aplink lempą sutrūkinėjęs (viršutinis sluoksnis). Kitų apgadinimų nenustatyta. Vilkikas su puspriekabe perduotas Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento stacionaraus kontrolės postui Dirvupių k., Klaipėdos r., tikslu atlikti išsamų techninės būklės patikrinimą. Transporto priemonės techninė būklė tikrinta valstybinėje kelių eismo inspekcijoje, kuri prie protokolo pateikė: svėrimo kvitą Nr. 84391, kuriame nurodyta, kad kelių transporto priemonės (jų junginio) svoris 38390 kg. Pagal greičio ir greitėjimo ataskaitą matyti, kad iki visiško sustojimo 2017-12-04 19:48:32 val. transporto priemonė judėjo apie 57 km/h greičiu (1 t., b. l. 18-21, 22-30, 31-33).

16Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-A-5/2019 konstatuota, kad Z. B. šiuo metu nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – staiga prasidėjusi kraujagyslinė dimensija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2018 m. birželio 15 d. jam buvo atlikta galvos smegenų tomografija, išvada: Intracerebrinė hemoragija, kraujas suarachnoidiniuode trapuose, kairės pusės edema, intensyvi CM. laikotarpiu nuo 2018-06-15 iki 2018-07-02 Z. B. gydytas Všį Respublikinė Vilniaus ligoninė, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, jam diagnozuotas kraujavimas po smegenų dangalu iš vidurinės smegenų arterijos, plyšusi kairė vidurinės smegenų arterijos aneurizma. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo Z. B. nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Z. B. nereikalingas priverstinis gydymas. Jam rekomenduojamas gydymas bendrais pagrindais pas rajono psichiatrą (2 t., b. l. 3-7).

17Teismo psichiatrė ekspertė Nadežda Mačiūnienė patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir paaiškino, kad asmuo, kurio byla nagrinėjama, Z. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – silpnaprotyste. Jam plyšo galvos kraujagyslinė aneurizma, buvo atlikta galvos smegenų operacija. Liga ir atlikta operacija paliko negrįžtamas pasekmes: sutriko Z. B. judėjimo funkcijos, klausa, stipriai susilpnėjusi atmintis, orientacija. Z. B. praėjo reabilitaciją, tačiau ir po to ligos padariniai liko sunkūs ir progresuojantys. Tyrimo metu buvo stebimas progresuojantis pažintinių funkcijų kritimas ateityje. Z. B. reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, jis lankosi pas gydytoją psichiatrą. Z. B. sunkiai orientuojasi aplinkoje, jis pas gydytoją lankosi kartu su lydinčiu asmeniu. Toks asmuo jį atlydėjo ir į ekspertizės įstaigą. Z. B. reikalinga socialinė priežiūra ir pagalba. Z. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Jis nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikalingas priverčiamasis gydymas.

18Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad asmuo, kurio byla nagrinėjama Z. B. 2017 m. gruodžio mėn. 4 d., apie 19.50 val., Klaipėdos m., Šilutės pl., vairuodamas automobilį MAN, valstybinis Nr. ( - ) su priekaba Fliegl, valstybinis Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 p. (LR Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), nustatantį, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, ir šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, degant draudžiamam- raudonam šviesoforo signalui, nesustojo ir nedavė kelio pėsčiajam R. S., jį partrenkė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta R. S. sveikata. Kaltinamasis Z. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino pažeidęs Kelių eismo taisykles ir, įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, neįsitikino, koks šviesoforo signalas (draudžiantis, ar leidžiantis eismą) dega jo važiavimo kryptimi, nesustojo prie perėjos ir partrenkė ja ėjusį nukentėjusįjį. Nukentėjusysis R. S. patvirtino, kad jis kirto važiuojamąją kelio dalį eidamas pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui. Vienoje eismo juostoje priešais pėsčiųjų perėją sustojo automobiliai, tačiau vilkikas, važiuojantis kita eismo juosta, nesustojo ir jį partrenkė. Nukentėjusiojo parodymus apie eismo įvykio kilimo aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. R. – J.. Nukentėjusiojo R. S. eismo įvykio metu patirti sužalojimai – dešinio klubikaulio ir dešinės gūžduobės lūžis, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis ir dešinio kelio sąnario raiščių pažeidimai, dešinio peties, žasto ir dešinės pėdos sumušimas, kaktos, dešinės plaštakos ir abiejų kelių odos nubrozdinimai, teismo medicinos specialisto išvadoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 48-49). Z. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždrausta veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

19Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad Z. B. po nusikaltimo padarymo veikos padarymo sutriko psichika ir šiuo metu jis serga staiga prasidėjusia ir progresuojančia kraujagysline dimensija (silpnaprotyste), dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Z. B. nereikalingas priverstinis gydymas, nes jis nepavojingas visuomenei (2 t., b. l. 3-7). Teismo posėdžio metu ekspertė N. Mačiūnienė patvirtino ekspertizės akto išvadą ir paaiškino, kad Z. B. 2018 m. birželio mėnesį patyrė galvos kraujagyslių aneurizmos plyšimą, buvo operuotas, tačiau ligos padariniai liko sunkūs ir progresuojantys. Tyrimo metu buvo stebimas progresuojantis pažintinių funkcijų kritimas ateityje. Z. B. reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, jis lankosi pas gydytoją psichiatrą. Jis nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikalingas priverčiamasis gydymas.

20Įvertinus ekspertizės akto išvadą ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad po 2017 m. gruodžio 4 d. nusikalstamos veikos padarymo sutriko Z. B. psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Z. B. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, anksčiau jis nebuvo teistas. Jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Teismas, įvertinęs Z. B. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikaltimą padariusio asmens elgesį, jo patologinę būseną (Z. B. psichikos sutrikimas yra progresuojantis ir artimiausiu metu sveikatos pagerėjimo nebus) teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog Z. B. nėra pavojingas visuomenei ir jam priverčiamojo gydymo nereikia. Vadovaujantis BPK 403 straipsnio 4 d. baudžiamoji byla nutraukiama ir priverčiamosios medicinos priemonės Z. B. netaikomos.

21Nukentėjusysis R. S. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė už asmens, kurio byla nagrinėjama Z. B. veiksmus materialiai atsakingiems asmenims darbdaviui UAB „Trans- time Baltic“ ir draudikui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš UAB „( - )“ 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 5000 Eur neturtinei žalai ir 201,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

22Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad R. S. patirtą turtinę žalą sudaro 24,2 Eur išlaidos vaistams ir 177,3 Eur dėl nedarbingumo negautos pajamos UAB „( - )“.

23Neturtinę žalą iš viso 8000 Eur sudaro nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas, ilgalaikis gydymas. Jis laikotarpiu nuo 2017 -12-04 iki 2017-12-08 gydėsi Všį Klaipėdos universitetinė ligoninė, vėliau tęsė ambulatorinį gydymą. Jo koja du mėnesius buvo įmobilizuota, kiekvienas judesys kėlė skausmą. Reabilitacijos laikotarpiu nuo 2018-02-19iki 2018-03-15 jam buvo paskirta net 30 įvairių procedūrų. Visa tai apsunkino nukentėjusiojo judėjimo ir bendravimo galimybes, kėlė emocinę depresiją. R. S. mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje ir dėl patirtų sužalojimų bei gydytojų paskirto gulimo režimo turėjo mokytis namuose. Dėl šios priežasties labai nukrito jo pasiekimų balas ( 1 t., b. l. 141-144).

242018 m. rugsėjo 5 d. teismo nutartimi R. S. pripažintas civiliniu ieškovu, o asmens, kurio byla nagrinėjama darbdavys UAB „( - )“ ir draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įtraukti į baudžiamąjį procesą civiliniais atsakovais (1 t., b. l. 156-157).

25Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo nukentėjusiojo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad bendrovė atlygino nukentėjusiojo R. S. patirtą 3000 Eur neturtinę žalą ir 158,25 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 138,45 Eur negautos pajamos ir 19,80 Eur kitos turtinės žalos kompensavimas. Taigi draudikas yra pilnai įvykdęs savo prievolę (2 t., b. l. 32).

26Kitas civilinis atsakovas UAB „( - )“ atsiliepimo į nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį nepateikė.

27Nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

28Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei analogiškos kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

29Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl asmens, kurio byla nagrinėjama Z. B. neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. S. buvo padaryti sužalojimai: dešinio klubikaulio ir dešinės gūžduobės lūžis, dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis ir dešinio kelio sąnario raiščių pažeidimai, dešinio peties, žasto ir dešinės pėdos sumušimas, kaktos, dešinės plaštakos ir abiejų kelių odos nubrozdinimai (1 t., b. l. 48-49). Patirti sužalojimai nors ir kvalifikuotini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau neabejotinai sukėlė didelius skausmus ir ilgam laikui apribojo nukentėjusiojo judėjimo galimybes. Nukentėjusysis R. S. nurodo, kad iki šiol jaučia skausmą kojos lūžimo vietoje, negali aktyviai sportuoti. Be patirto fizinio skausmo, jis neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą dėl savo sveikatos ir net gyvybės, laikinai sumažėjo jo fizinis aktyvumas, bendravimo galimybės, trauma atsiliepė darbui ir mokslui: R. S. laikotarpiu nuo 2017-12-05 iki 2018-03-21 buvo nedarbingas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. jam buvo skirtas namų mokymas (1 t., b. l. 154, 155). Nukentėjusysis tvirtina, kad dėl namų mokymosi sumažėjo jo pažangumas ir mokymosi lygis, dėl to jis turėjo keisti ateities planus, tačiau šio deklaratyvaus teiginio nepagrindė konkrečiomis aplinkybėmis. Dėl patirtų daugybinių sužalojimų R. S. patyrė ir emocinį sukrėtimą, 2018 m. kovo 14 d. jis lankėsi psichologo konsultacijoje (1 t., b. l. 148). Vis tik Z. B. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo neįsitikinęs, kad tai daryti konkrečioje situacijoje yra saugu. Šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusia jo gerove. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, vieną kartą lankėsi pas psichologą tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių kad R. S. buvo diagnozuotas psichinės ar emocinės sveikatos sutrikimas, paskirti raminamieji vaistai.

30Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo R. S. patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimo pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, ilgalaikį judėjimo ir bendravimo apribojimą, nedarbingumą ir t.t.), taip pat į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais R. S. padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 Eur.

31Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam R. S. padarytą žalą pagrindas yra šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD) (2017-11-16 įstatymo Nr. XIII-769, redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-11-29). Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, – 5000 eurų dėl neturtinės žalos. Taigi, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su UAB „( - )“ dėl transporto priemonės MAN, valstybinis Nr. ( - ) įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas dalį 3000 Eur teismo nustatytos neturtinės žalos nukentėjusiajam R. S. atlygino, jam iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisiama likusi neatlyginta dalis neturtinės žalos – 2000 Eur, neviršijanti TPVCAPD 11 straipsnyje numatytos sumos.

32Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos tokios kategorijos bylose kai nukentėjusiam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be kita ko, pasireiškiantis kaulų lūžimais, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, nukentėjusiesiems yra priteisiama nuo 1158 Eur iki 3396 Eur: kasacinės nutartys bylose: Nr. 2K-821/2007 (1448 Eur krūtinkaulio lūžimas), 2K-423/2008 (2896 Eur – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, ir vienerius metus trukęs nedarbingumas; Nr. 2K-64/2009 (3396 Eur - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), Nr. 2K-207/2009 (1158 Lt - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), Nr. 2K-200/2010 (2896 Eur - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, liko randai), Nr. 2K-215/2010 (1947 Eur - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), Nr. 2K-277/2010 (1685 Eur - dešinės blauzdos kaulų lūžis, keturis mėnesius trukęs nedarbingumas), Nr. 2K-280/2010 (2896 Eur - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), Nr. 2K-372-942/2015 (2027 Eur– kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Nr. 2K-288-511/2015 (2896 Eur - plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse). Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis 2000 Eur, įvertinus draudimo išmoką 3000 Eur, nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys anksčiau jurodytose baudžiamosiose bylose ir bbylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-211-890/2018 ir kt.). R. S. reikalavimas papildomai iš civilinio atsakovo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams ir negali būti tenkinamas.

33Nukentėjusysis R. S., vadovaudamasis visiško nuostolių atlyginimo principu, prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ 201,5 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 177,3 Eur negautos pajamos ir 24,2 Eur patirtos kitos išlaidos (civiliniame ieškinyje padaryta aritmetinė klaida apskaičiuojant bendrą turtinės žalos sumą ir nurodyta suma 201,05 Eur (177,3+24,2=201,5) .

34Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė šias išlaidas ir negautas pajamas patvirtinančius dokumentus: 1) nukentėjusiojo darbdavio pažymą apie R. S. 2017 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, patvirtinančią, kad šiuo laikotarpiu jam priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis buvo 260,82 Eur, išmokėtas vidutinis darbo užmokestis buvo 237,05 Eur (1 t., b. l. 153); 2) VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą apie R. S. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. kovo 21 d. priskaičiuotų išmokų sumą 827,14 Eur ir išmokėtų išmokų sumą 653,42 Eur (1 t., b. l. 154). 3) 2017 m. gruodžio 17 d. vaistinės UAB „Gintarinė vaistinė“ elektroninio kasos aparato kvitą, patvirtinantį, kad R. S. įsigijo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių už 21,20 Eur („Calcigran 500 tab.“ už 9,57 Eur, „Aceterin Expres 10 mg“ už 4,40 Eur, sterilų pleistrą „Mepore Pro 6 cm x 7 cm“ už 0,36 Eur, lipnų chirurginį tvarstį „Ultra Pore“ už 0,11 Eur, purškalą „Oktiseptas“ už 6,76 Eur) (2 t., b. l. 152); 4) UAB „Nefridos klinika“ elektroninio kasos aparato kvitą, patvirtinantį, kad R. S. už medicininės pažymos, skirtos pristatyti mokymosi įstaigai, išdavimą sumokėjo 3 Eur (1 t., b. l. 152).

35Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

36Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus, netaikomos, nes BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taigi, nors civilinis ieškovas R. S. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš UAB „( - )“ 201,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismo nutartimi civiliniais atsakovais į procesą buvo įtraukti du materialiai atsakingi asmenys: UAB „( - )“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Nuo nutarimo pripažinti juos civiliniais atsakovais priėmimo, civiliniai atsakovai įgijo BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatytas teises.

37Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį draudėjas turi atlyginti žalą tik tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (išmoka). Asmuo, kurio byla nagrinėjama Z. B. eismo įvykį sukėlė vykdydamas darbines pareigas, vairuodamas darbdaviui UAB „( - )“ priklausantį automobilį, kuris buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254, 6.987 str.). Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam R. S. padarytą žalą pagrindas, kaip jau minėta, yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD) (2017-11-16 įstatymo Nr. XIII-769, redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-11-29), pagal kurio 11 straipsnį draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą ribojama šiomis sumomis: 5000 000 EUR dėl žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 5000 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 EUR dėl žalos turtui. Taigi AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudaręs su UAB „( - )“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės MAN, valstybinis Nr. ( - ) su priekaba Fliegl, valstybinis Nr. ( - ) draudimo, įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį draudėjas turi atlyginti žalą tik tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (išmoka).

38Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dar iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pats apskaičiavo ir nukentėjusiajam R. S. atlygino turtinę žala, pervesdamas 138,45 Eur negautoms pajamoms kompensuoti ir 19,8 Eur kitoms išlaidoms, į kurias įeina ir įsigyti medikamentai, kompensuoti (2 t., b. l. 32).

39Nukentėjusysis R. S. ir jo atstovas advokatas M. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šias išmokas R. S. gavo, tačiau prašė priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą likusią draudimo neatlygintą sumą: 4,4 Eur vaistų įsigijimui kompensuoti ir 38,85 Eur negautoms pajamoms kompensuoti.

40Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

41Nustatyta, kad dėl Z. B. neatsargios nusikalstamos veikos R. S. buvo nesunkiai sužalotas. Jis pateikė teismui dokumentus: 2017 m. gruodžio 17 d. vaistinės UAB „Gintarinė vaistinė“ elektroninio kasos aparato kvitą, patvirtinantį, kad įsigijo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių už 21,20 Eur („Calcigran 500 tab.“ už 9,57 Eur, „Aceterin Expres 10 mg“ už 4,40 Eur, sterilų pleistrą „Mepore Pro 6 cm x 7 cm“ už 0,36 Eur, lipnų chirurginį tvarstį „Ultra Pore“ už 0,11 Eur, purškalą „Oktiseptas“ už 6,76 Eur) (2 t., b. l. 152); 4) UAB „Nefridos klinika“ elektroninio kasos aparato kvitą, patvirtinantį, kad R. S. už medicininės pažymos, skirtos pristatyti mokymosi įstaigai, išdavimą sumokėjo 3 Eur (1 t., b. l. 152). Tačiau ne visos šiuose dokumentuose nurodytos R. S. patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su nusikalstama veika. Vaistas „Aceterin Expres 10 mg“ yra vaistas nuo alergijos, skirtas sezoninio ir nuolatinio alerginio rinito simptomams (nosies ir akių) palengvinti (https:www.vaistai.lt). R. S. ir jo atstovas advokatas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad šis susirgimas (sezoninis ar nuolatinis alerginis rinitas) jam išsivystė dėl patirtų traumų, todėl reikalavimas priteisti vaisto alerginiam susirgimui palengvinti įsigijimo išlaidas 4,40 Eur atmetamas.

42Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo. Pažymėtina, kad dėl šios teisės normos aiškinimo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ji skirta išmokos, kurią draudikas išmoka tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014).

43Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

44Pagal nukentėjusiojo R. S. pateiktus dokumentus nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2017-12-04 iki 2018-03-21 (VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, 1 t., b. l. 151). R. S. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. kovo 21 d. buvo priskaičiuota 827,14 Eur ir išmokėta 653,42 Eur išmokų suma (VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma, 1 t., b. l. 154). Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymą, apdraustam asmeniui susirgus už pirmąsias dvi ligos dienas 80–100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo trečios nedarbingumo dienos „Sodra“ moka 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką. R. S. išmoką už pirmąsias dvi ligos dienas apskaičiavo ir išmokėjo darbdavys UAB „( - )“, tačiau nukentėjusysis duomenų apie apskaičiuotos ir darbdavio išmokėtos išmokos dydį teismui nepateikė, o jo atstovas advokatas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, į darbdavio išmokėtas išmokas (nukentėjusiojo pajamas už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas) neatsižvelgė. R. S. 2017 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis sudarė 260,82 Eur, išmokėtas vidutinis darbo užmokestis buvo 237,05 Eur (UAB „( - ) pažyma, 1 t., b. l. 153); Vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (vertinant pateiktą pažymą) atskaičius mokesčius 11,13 Eur. Taigi R. S. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. kovo 21 d., jeigu nebūtų buvęs sužalotas, būtų dirbęs 72 dienas ir per šį laikotarpį būtų gavęs (uždirbęs) 801,36 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). VSDFV laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. kovo 21 d. R. S. išmokėjo 653,42 Eur (1 t., b. l. 154). Vertinant aplinkybę, kad darbdavys išmokėjo 80 proc. uždarbio dydžio ligos pašalpą 17,80 Eur (11,13 x 2 – 20 proc.), R. S. negautos pajamos ligos laikotarpiu sudaro 152,39 Eur (801,36 Eur - 653,42 Eur + 4,45 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas dalį 138,45 Eur negautų pajamų nukentėjusiajam R. S. atlygino, jam iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisiama likusi neatlyginta dalis neturtinės žalos – 13,94 Eur, neviršijanti TPVCAPD 11 straipsnyje numatytos sumos.

45Nukentėjusysis R. S. prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ patirtas 300 Eur išlaidas advokatui už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą baudžiamajame procese. Jo atstovas advokatas M. V. pateikė 2017-12-11 pinigų priėmimo kvitą Nr. 806246, iš kurio matyti, kad R. S. mama D. S. advokatui sumokėjo 300 Eur (1 t., b. l. 145).

46BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Asmens, kuriam po nusikalstamos veikos sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir nepakaltinamo asmens teisinis statusas skiriasi. Nepakaltinamumas (pakaltinamumas) nustatomas dėl konkrečios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Tačiau asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (BK 76 straipsnio 3 dalis), nepakaltinamu nelaikomas, todėl jam taikomos BPK 106 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų atlyginimą.

47Nukentėjusiojo patirtos išlaidos įgalioto atstovo advokato paslaugoms apmokėti, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš asmens, kurio byla nagrinėjama, Z. B..

48Skaitmeninės laikmenos (CD) su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50pripažinti, kad po nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo sutriko Z. B. psichika ir baudžiamąją bylą nutraukti. Z. B. netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.

51Nukentėjusiojo R. S. pareikštą 8201,05 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2000 Eur neturtinei žalai ir 13,94 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 24,91 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

52Priteisti iš asmens, kurio byla nagrinėjama, Z. B. 300 Eur nukentėjusiajam R. S. proceso išlaidoms atlyginti.

53Skaitmenines laikmenas (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

54Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo miesto rūmus.