Byla e2-510-881/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mardega“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mardega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mardega“ iškelta bankroto byla.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Mardega“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. šalys sudarė laidavimo sutartį Nr. LOAN_83591, kuria atsakovė laidavo už kredito gavėją UAB „Akmuva“ ir įsipareigojo atsakyti bankui 300 000 Lt (86 886,01 Eur) suma, jeigu kredito gavėja neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal banko ir kredito gavėjos 2008 m. spalio 20 d. sudarytą kredito sutartį Nr. LOAN_83591 su visais vėlesniais papildomais susitarimais. Laidavimo sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjai nevykdant prievolių pagal kredito sutartį laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutartyje laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad bankas pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo turtą. 2018 m. lapkričio 20 d. suėjus galutiniam kredito grąžinimo pagal kredito sutartį terminui, kredito gavėja UAB „Akmuva“ skolos bankui negrąžino. Kredito gavėjai negrąžinus skolos pagal kredito sutartį, bankas ne kartą kreipėsi į atsakovę kaip solidariąją bendraskolę dėl kredito gavėjos negrąžintos skolos laiduotojos laiduotai 86 886,01 Eur sumai sumokėjimo, tačiau laiduotoja šios sumos bankui nesumokėjo. Atsakovės pradelsta skola bankui yra 86 886,01 Eur, o visas atsakovės turtas 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 129 113 Eur, todėl pradelsti įsipareigojimai vien tik bankui sudaro 67,29 proc., t. y. daugiau kaip pusę, bendrovės į 2018 m. gruodžio 31 d. balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovė dar turi pradelstų skolų kitiems kreditoriams 30 585,86 Eur bendrai sumai, todėl iš viso su skola bankui žinomi pradelsti įsipareigojimai yra 117 471,87 Eur, kas sudaro net 90,98 proc. viso atsakovės turto, įrašyto į 2018 m. gruodžio 31 d. balansą. Atsakovė turi net nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančių turto areštų, kurie taikyti vykdant priverstinį skolų išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, neturi apdraustųjų darbuotojų, turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), kas parodo, kad atsakovė susiduria ne su laikinais, o ilgalaikiais (trunkančiais kelerius metus) finansiniais sunkumais. Be to, pati atsakovė aiškinamajame rašte prie 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų pripažįsta, kad yra sustabdžiusi savo veiklą.

72.

8Atsakovė UAB „Mardega“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes 2011 m. lapkričio 23 d. laidavimo sutartis yra pasibaigusi ir negaliojanti. Atsakovė išreiškė valią, jog už UAB „Akmuva“ laiduoja iki 2012 m. gegužės 31 d., tačiau pasirašant laidavimo sutartį ieškovė laidavimo sutartyje neįrašė laidavimo sutarties galiojimo termino. Pasirašant laidavimo sutartį su ieškove, atstovai patvirtino, kad tai yra standartinė laidavimo sutartis, jos nuostatų keisti negalima ir UAB „Mardega“ direktorius, pasitikėdamas ieškovės darbuotojais, pasirašė laidavimo sutartį. Svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė net nebuvo atsiuntusi atsakovei jokio reikalavimo padengti 300 000 Lt sumą, kai nutraukė kredito sutartį su UAB „Akmuva“.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Mardega“ bankroto bylą.

124.

13Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą tuomet, kai dar galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos, pagrindai kelti ar atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Mardega“ bankroto bylą nustatytini vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi.

145.

15Byloje esanti 2011 m. lapkričio 23 d. laidavimo sutartis Nr. LOAN_83591, anot teismo, patvirtina, kad atsakovė laidavo už UAB „Akmuva“ ir įsipareigojo atsakyti ieškovei 86 886,01 Eur (300 000 Lt) suma, jeigu UAB „Akmuva“ neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal tarp ieškovės ir UAB „Akmuva“ 2008 m. spalio 20 d. sudarytą kredito sutartį Nr. LOAN_83591 su visais vėlesniais (esamais ir būsimais) papildomais susitarimais. Teismas sprendė, kad nors atsakovė teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi laidavimo sutartis yra pasibaigusi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, todėl, anot teismo, UAB Medicinos banko reikalavimo teisė į atsakovę egzistuoja, o ieškovė laikytina atsakovės kreditore, galinčia inicijuoti atsakovei bankroto bylą.

166.

17Teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Mardega“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį. 2018 m. balanso duomenimis, UAB „Mardega“ turi turto iš viso – 129 113 Eur, kurį sudaro: ilgalaikis (nematerialus) turtas – 2 715 Eur, trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos pajamos) – 126 398 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai) buvo 105 231 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai skelbiamais duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka yra 4 336,78 Eur. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, UAB „Mardega“ apdraustųjų (darbuotojų) neturi. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovės atžvilgiu šiuo metu vykdomi priverstiniai išieškojimo veiksmai 9 vykdomosiose bylose, bendra vykdomosiose bylose išieškoma suma yra 11 869,26 Eur.

187.

19Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis, atsakovė nuosavybės teise turi tris transporto priemones: „ISTRAIL 0481“, pirmoji registracijos data 1979 m. birželio 15 d., dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, 2017 m. gruodžio 15 d., 2018 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. taikyti areštai, „MAN TGA 18.440“, pirmoji registracijos data 2007 m. gegužės 5 d., dalyvavimas viešajame eisme – draudžiamas, 2016 m. lapkričio 7 d., 2017 m. sausio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. taikyti areštai, ir „HUMBAUR HSA351324 S“, pirmoji registracijos data 2010 m. lapkričio 10 d., dalyvavimas viešajame eisme – draudžiamas, 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. taikyti areštai.

208.

21Teismas nurodė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau, teismui teikdama atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, jog neturi kreditorių, kuriems būtų suėjęs reikalavimas atsiskaityti, atsakovės atžvilgiu nėra išduotų vykdomųjų raštų, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonės įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminai suėję ir yra išieškomi, yra 11 869,26 Eur, į šią sumą neįskaičiuojant atsakovės ginčijamos skolos pagal laidavimo sutartį. Beveik visą atsakovės turto dalį pagal 2018 metų balanso duomenis sudaro trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos, atsakovės būklė, kai laiku neatsiskaitoma su kreditoriais, tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, įmonė veiklos nevykdo. Šių aplinkybių viseto pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių ir tai yra vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo teisinių pagrindų.

229.

23Taigi teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, jog įmonė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos (pelnas) leis atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Mardega“ nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, taip pat turi kitų skolų. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Mardega“ yra nemoki, įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, nemoka privalomų mokesčių valstybei. Tai yra pagrindas tenkinti ieškovės pareiškimą ir iškelti UAB „Mardega“ bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

24III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Mardega“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Tokiose situacijose, kai tariamas kreditorius reiškia reikalavimą iškelti bankroto bylą tik pagal laidavimo sutartį, tačiau neturėdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo, tokie pareiškiami neturėtų būti tenkinami. Tokių pareiškimų tenkinimas gali būti susijęs su neigiamomis ir negrįžtančiomis pasekmėmis, kadangi įmonės būtų sužlugdomos.

2910.2.

30Remiantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis, verslo apskaitos standartais, laiduotojas negali vien pagal laidavimo sutartį įtraukti į savo buhalterinę apskaitą kreditoriaus reiškiamo tariamo įsiskolinimo. Tad atmestini argumentai, kad tariamas banko reikalavimas turi būti skaičiuojamas įvertinant atsakovės mokumo būseną.

3110.3.

32Bankas byloje apskritai nepateikė jokios informacijos apie pagrindinio skolininko situaciją, ar pagrindinis skolininkas nėra su banku atsiskaitęs, ar jis turi pakankami turto, kad galėtų būti padengtas banko reikalavimas.

3310.4.

34Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, vertinami tik pradelsti įmonės įsipareigojimai. Nors teismas nurodė, kad apeliantės įsiskolinimai yra 105 231 Eur dydžio, tačiau tai yra 2018 m. gruodžio 31 d. duomenys. Apeliantė skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 4 336,78 Eur ir kitiems tretiesiems asmenims – 11 869,26 Eur. Taigi bendra ir, logiška manyti, pradelsta įsipareigojimų suma yra 16 206,04 Eur ir ji neviršija pusės apeliantės turimo turto, kuris, kaip nustatė teismas, yra 129 113 Eur vertės. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantės nemokumo.

3510.5.

36ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytas savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų – yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas pateiktus įrodymus ir esančią situaciją gali vertinti vienaip, o atsakovas – kitaip. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantės turto pakanka, kad jį pardavus galima būtų atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, ir dar liktų bendrovei. Tačiau dėl apeliantei nežinomų priežasčių antstoliai nesiekia to daryti, taip pat nė vienas kreditorius nepanoro perimti apeliantės turto.

3710.6.

38Nors apeliantė laikinai nevykdo veiklos, tačiau tai nėra pagrindas kelti jai bankroto bylą, kadangi atsiskaitymas su kreditoriais gali būti vykdomas parduodant įmonės turtą.

3910.7.

40Draudimas transporto priemonėms dalyvauti eisme nėra esminis kriterijus, kadangi apeliantė turi šias transporto priemones ir jos gali būti parduotos.

4110.8.

42Nors teismas konstatavo apeliantės nemokumą, tačiau nesvarstė, ar šiuo atveju negali būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

4310.9.

44Teismas visapusiškai neišnagrinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1, 2 dalys, ĮBĮ 9 straipsnio 1, 2, 7 dalys). Teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo formaliai, nenustatinėdamas realios apeliantės turtinės padėties, kas galėjo lemti nepagrįstas teismo išvadas. Nutartis priimta ne įrodymais nustačius ĮBĮ numatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, o remiantis pagrindiniu argumentu, kad apeliantės balansas rodo įmonės nemokumą.

4510.10.

46Net ir konstatavus apeliantę turint finansinių sunkumų, tačiau formaliai esant mokią, įvertinus apeliantės pastangas atsiskaityti su kreditoriais, taip pat tai, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo dydis bei pagrįstumas nėra aiškus, kiti apeliantės kreditoriai nekelia reikalavimų iškelti apeliantei bankroto bylą, prioritetas turėjo būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir apeliantei atsisakyta iškelti bankroto bylą.

4711.

48Ieškovė UAB „EDS Invest 2“ (UAB „Medicinos bankas“ procesinių teisių perėmėja) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4911.1.

50Priešingai nei teigia apeliantė, reikalavimo teisė, kilusi iš laidavimo sutarties, yra galiojanti. Pirminės kreditorės kartu su pareiškimu pateikti įrodymai akivaizdžiai pagrindžia kreditorės reikalavimo teisę, be to, ir jos teisių perėmėjos UAB „EDS Invest 2“ teikiami įrodymai rodo, jog pati apeliantė yra pripažinusi savo įsipareigojimų, kylančių iš laidavimo sutarties, teisėtumą bei galiojimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvestionavo pirminės kreditorės reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo.

5111.2.

52Apeliantės pateikiami argumentai dėl to, kad pirminė kreditorė nepateikė jokios informacijos apie kredito gavėjo situaciją, neturi jokios reikšmės bei įtakos skundžiama nutartimi priimtam sprendimui. Ieškovė turi įstatymų garantuojamą teisę reikalauti iš kredito sutarties kilusios prievolės įvykdymo iš apeliantės, kaip laiduotojos, laidavimo sutarties pagrindu prisiėmusios solidarią atsakomybę prieš ieškovę. Be to, kredito gavėjai Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 1689- 230/2019 taip pat buvo iškelta bankroto byla, kas rodo realią grėsmę, jog iš kredito sutarties kylantys įsipareigojimai nebus padengti vien tik kredito gavėjos turtu.

5311.3.

54Apeliantė nepagrįstai teigia, jog, remiantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis bei verslo apskaitos standartais, įsipareigojimas pagal laidavimo sutartį negali būti įtraukiamas į buhalterinę apskaitą. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su tuo, kaip apeliantė buhalterinėje apskaitoje (ne)apskaitė laidavimo sutarties pagrindu kylantį įsipareigojimą, neturi jokios reikšmės bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimui.

5511.4.

56Teismas teisingai taikė ĮBĮ nuostatas bei laikėsi bankroto klausimais suformuotos teismų praktikos. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šioje byloje neegzistuoja ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai, kuriais remdamasis teismas privalo atsisakyti kelti bankroto bylą.

57Teismas

konstatuoja:

58IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5912.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6113.

62Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei UAB „Mardega“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6314.

64Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Kadangi bankroto bylos iškėlimo apeliantei procedūra pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, jai, remiantis minėta JANĮ norma, taikomas Įmonių bankroto įstatymas ir, atitinkamai, jį aiškinant suformuota teismų praktika.

6515.

66Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliantės poziciją, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo iškelti jai bankroto bylos pagal ieškovės pareiškimą.

6716.

68Remiantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) likvidatorius.

6917.

70Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).

7118.

72Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą apeliantei kildina iš šalių sudarytos laidavimo sutarties. Pagal laidavimo sutarties 8.2 punktą, laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Priešingai nei teigia apeliantė (kad ieškovė nepateikė jokios informacijos apie kredito gavėjos situaciją), ieškovė pateikė įrodymus, kad kredito gavėjai yra iškelta bankroto byla, ir pastarojoje ieškovė yra pareiškusi iš kredito sutarties kylantį finansinį reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, galėjo laikyti ieškovę apeliantės kreditore, galinčia inicijuoti jai bankroto bylos iškėlimą, ir nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininkės kreditorius ir ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra vertinama, o galės būti nustatyta tik išnagrinėjus šio potencialaus kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo atsakovei atveju (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Todėl apeliantės nurodomas argumentas, kad ji ketina reikšti ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šioje proceso stadijoje neturi esminės teisinės reikšmės.

7319.

74Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, šios teismų praktikoje suformuluotos taisyklės pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi.

7520.

76Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Kaip pažymima teismų praktikoje, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1128- 381/2019).

7721.

78Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

7922.

80Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nemoki ir (ar) gali ar galės įvykdyti įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš visų teismo reikalautų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų, apeliantė pateikė tik 2018 metų (t. y. praėjusių metų) finansinės atskaitomybės dokumentus, nepateikdama tokių reikšmingų dokumentų kaip įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinys. Kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantės pateikta informacija, kad ji neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir nėra jokių vykdomųjų bylų, kuriose iš jos būtų išieškomos skolos, neatitiko tikrovės.

8123.

82Apeliantei tinkamai nevykdant jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, pirmosios instancijos teismas, priešingai, buvo aktyvus ir savo iniciatyva rinko bylai reikšmingus duomenis (kas paneigia apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1, 2 dalies ir ĮBĮ 9 straipsnio 1, 2 dalies normas ir išvadą dėl apeliantės nemokumo grindė vien 2018 metų balanso duomenimis). Iš savo iniciatyva surinktų ir kitų bylos duomenų teismas nustatė, kad iš įmonės balanse nurodyto 129 113 Eur turto 126 398 Eur yra trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), išieškojimai iš apeliantės turto vykdomi 9 vykdomosiose bylose, apeliantės būklė, kai laiku neatsiskaitoma su kreditoriais, tęsiasi ilgiau nei vienerius metus, įmonė veiklos nevykdo.

8324.

84Kadangi apeliantė nepateikė teismui įmonės kreditorių sąrašo, kuriame būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, ir, kaip paaiškėjo, pirmosios instancijos teismui pateikė neteisingą informaciją apie pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir vykdomųjų bylų nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai yra tik 16 206,04 Eur, t. y. tokio dydžio, kokį iš savo iniciatyva surinktų duomenų pavyko nustatyti pirmosios instancijos teismui.

8525.

86Kita vertus, apeliantė neįrodė, kad ir minėtas pradelstų įsipareigojimų dydis neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), nors, kaip minėta, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta tenka būtent įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą.

8726.

88Kaip pažymima teismų praktikoje, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1536-553/2019). Vertinant trumpalaikio turto sudėtį teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1249- 381/2017). Byloje nustatyta, kad didžioji dalis į įmonės balansą įrašyto turto (126 398 Eur iš 129 113 Eur) yra per vienerius metus gautinos sumos, tačiau apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ne tik įmonės debitorių sąrašo, tačiau ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtų ėmusis kokių nors veiksmų siekdama šias sumas atgauti ir (ar) kad tokia galimybė egzistuoja, t. y. kad balanse įrašytas trumpalaikis turtas yra realus.

8927.

90Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią jos turimų transporto priemonių, kurių dalyvavimas viešajame eisme, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra draudžiamas, vertę, t. y. kad egzistuoja reali galimybė jas parduoti (CPK 178 straipsnis).

9128.

92Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius ir jokiais įrodymais nepagrįstus apeliantės teiginius, kad apeliantės turto pakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais.

9329.

94Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad kai kurių skolų išieškojimas iš apeliantės vykdomas nuo 2016 metų (anksčiausiai – 1 516,33 Eur skolos išieškojimas nuo 2016 m. sausio 29 d.). Tai ne tik paneigia deklaratyvius apeliantės teiginius, kad jos turto užtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, bet ir pagrindžia kito ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyto savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo, kurį pirmosios instancijos teismas taip pat paminėjo, buvimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustačius, jog įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017). Nors atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įvertintos jos pastangos atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tokių (jokių) pastangų dėjimo apeliantė nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

9530.

96Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis), nenustatė. Apeliantei atskirajame skunde įrodinėjant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų iškelti bankroto bylą nebuvimą, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindui nesant apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykui, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

9731.

98Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, išsamiai išnagrinėjo bankroto bylos iškėlimo apeliantei klausimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9932.

100Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas prašymas dėl pradinės ieškovės pakeitimo jos procesinių teisių perėmėja išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismo nesprendžiamas.

101Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

102Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ pareiškimu kreipėsi į teismą,... 7. 2.... 8. Atsakovė UAB „Mardega“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB... 12. 4.... 13. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė... 14. 5.... 15. Byloje esanti 2011 m. lapkričio 23 d. laidavimo sutartis Nr. LOAN_83591, anot... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro... 18. 7.... 19. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki bei turi... 22. 9.... 23. Taigi teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų... 24. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Mardega“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 27. 10.1.... 28. Tokiose situacijose, kai tariamas kreditorius reiškia reikalavimą iškelti... 29. 10.2.... 30. Remiantis buhalterinės apskaitos taisyklėmis, verslo apskaitos standartais,... 31. 10.3.... 32. Bankas byloje apskritai nepateikė jokios informacijos apie pagrindinio... 33. 10.4.... 34. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, vertinami tik pradelsti įmonės... 35. 10.5.... 36. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytas savarankiškas bankroto bylos iškėlimo... 37. 10.6.... 38. Nors apeliantė laikinai nevykdo veiklos, tačiau tai nėra pagrindas kelti jai... 39. 10.7.... 40. Draudimas transporto priemonėms dalyvauti eisme nėra esminis kriterijus,... 41. 10.8.... 42. Nors teismas konstatavo apeliantės nemokumą, tačiau nesvarstė, ar šiuo... 43. 10.9.... 44. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių ir... 45. 10.10.... 46. Net ir konstatavus apeliantę turint finansinių sunkumų, tačiau formaliai... 47. 11.... 48. Ieškovė UAB „EDS Invest 2“ (UAB „Medicinos bankas“ procesinių... 49. 11.1.... 50. Priešingai nei teigia apeliantė, reikalavimo teisė, kilusi iš laidavimo... 51. 11.2.... 52. Apeliantės pateikiami argumentai dėl to, kad pirminė kreditorė nepateikė... 53. 11.3.... 54. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog, remiantis buhalterinės apskaitos... 55. 11.4.... 56. Teismas teisingai taikė ĮBĮ nuostatas bei laikėsi bankroto klausimais... 57. Teismas... 58. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 59. 12.... 60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 61. 13.... 62. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo... 63. 14.... 64. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo... 65. 15.... 66. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą... 67. 16.... 68. Remiantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos... 69. 17.... 70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos... 71. 18.... 72. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą apeliantei kildina iš šalių... 73. 19.... 74. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog tuomet, kai atsakovas ginčija... 75. 20.... 76. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 77. 21.... 78. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą... 79. 22.... 80. Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantė turėjo pateikti įrodymus,... 81. 23.... 82. Apeliantei tinkamai nevykdant jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, pirmosios... 83. 24.... 84. Kadangi apeliantė nepateikė teismui įmonės kreditorių sąrašo, kuriame... 85. 25.... 86. Kita vertus, apeliantė neįrodė, kad ir minėtas pradelstų įsipareigojimų... 87. 26.... 88. Kaip pažymima teismų praktikoje, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą,... 89. 27.... 90. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią jos... 91. 28.... 92. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip... 93. 29.... 94. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad kai kurių... 95. 30.... 96. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 97. 31.... 98. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 99. 32.... 100. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas prašymas dėl... 101. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 102. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....